Vilniaus valdžia ketina grąžinti geresnį miesto gatvių apšvietimą. Per aštuonis mėnesius, kol jis buvo sumažintas, savivaldybė teigia sutaupiusi per 3 mln. litų.

Nuo sausio miesto gatvėse veikė kas trečias žibintas, o nuo trečiadienio vakaro švies du iš trijų.

Anot savivaldybės pranešimo, padidinti gatvių apšvietimą nuspręsta ilgėjant tamsiajam paros laikui.

“Jau šiandien intensyviai vyksta darbai, mieste apšvietimą įjunginėjame dalimis. Visame mieste du iš trijų žibintų švies nuo rugsėjo 30 dienos vakaro”, – teigė vicemeras Romas Adomavičius.

Du žibintai iš trijų švietė iki šių metų sausio 22 dienos. Tada dėl lėšų taupymo apšvietimas mieste sumažintas iki minimalaus ir paliktas degti tik kas trečias žibintas.

Per daugiau kaip aštuonis mėnesius papildomai atjungus kas trečią šviestuvą, sutaupyta 3,2 mln. litų, arba beveik 5 mln. kilovatvalandžių elektros energijos.

Vilniuje iš viso yra 37 tūkst. šviestuvų.

Antradienio vakarą posėdžiavusi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Vilniaus sueigos taryba nutarė rekomenduoti partijos Priežiūros komitetui iš partijos šalinti Vilniaus merą Vilių Navicką.

Už tokį Seimo nario Kęstučio Masiulio siūlymą balsavo 19 tarybos narių, prieš buvo 2, 1 susilaikė, vienas biuletenis rastas sugadintas. Balsavimas buvo slaptas.

K.Masiulis BNS sakė siūlęs balsuoti dėl siūlymo V.Navickui atsistatydinti iš mero pareigų, tačiau pasirinkta kita formuluotė.

TS-LKD Vilniaus sueigos vadovas parlamentaras Mantas Adomėnas BNS sakė, kad pozicija dėl siūlymo merui trauktis iš pareigų buvo vyraujanti.

“Taip pat jam siūloma trauktis iš savivaldybės tarybos kandidatų sąrašo”, – tvirtino M.Adomėnas.

“Tai antras meras, kuriam siūliau pasitraukti iš mero posto. Pirmas buvo Artūras Zuokas, antras – V.Navickas. Manau, kad turiu tam moralinę teisę, pats pasiūliau V.Navicką įrašyti į kandidatų sąrašą”, – sakė K.Masiulis.

Jo teigimu, antradienio posėdyje dalyvavo ir pats V.Navickas, jis nesutiko su jam mestais kaltinimais. Meras sakė per daug pasitikėjęs, todėl su savivaldybės kontrolieriumi Šarūnu Skuču kalbėjęs neatsargiai.

BNS turimas garso įrašas atskleidžia, kaip meras V.Navickas, praėjusią savaitę susitikęs su Š.Skuču, “mokė” kontrolierių daryti tyrimus, palankius valdančiajai koalicijai.

Įraše girdėti, kaip V.Navickas per pokalbį su partijos bičiuliu, savivaldybės kontrolieriumi Šarūnu Skuču sako, kad vieną nurodymą, kuris naudingas valdančiajai Tėvynės sąjungai, savivaldybės kontrolieriai gali atlikti per tris dienas, o tas, kuris naudingas “paksiniams”, gali trukti ir trejus metus.

Per pokalbį girdėti, kaip meras kaltina kontrolierių nekompetencija ir sako, kad šis išsikasė sau duobę, “gaus į ragus”.

Kontrolierius ne kartą sakė patiriantis mero spaudimą.

TS-LKD pirmininko premjero A.Kubiliaus nuomone, Vilniaus mero elgesį turėtų svarstyti partijos Priežiūros komitetas.

“Partija turi tai vertinti pagal numatytas procedūras, ir tuo užsiims partijos Priežiūros komitetas”, – A.Kubiliaus poziciją antradienį BNS perdavė jo patarėjas Virgis Valentinavičius.

Praėjusią savaitę V.Navickas siekė, kad Š.Skučas būtų atleistas iš savivaldybės kontrolieriaus pareigų, tačiau savivaldybės taryba atsisakė šį klausimą įtraukti į posėdžio darbotvarkę.

Š.Skučas ir V.Navickas yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariai.

Š.Skučas antradienio vakarą dalyvavo Vilniaus sueigos tarybos posėdyje, bet jame nepasisakė.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos frakcijos Tvarka ir teisingumas nariai užregistravo sprendimo projektą nutraukti dar Artūro Zuoko meravimo laikais pasirašytą sostinės šilumos ūkio nuomos sutartį.

“Sutartis yra ne tik plėšikiška ir nenaudinga sostinės gyventojams, bet ir neatitinka šiandien galiojančių teisės aktų, o nuomotojai nevykdo nuomos sutarties sąlygų. Todėl, remiantis atitinkamais tos pačios nuomos sutarties punktais, mes siūlome nutraukti tarp savivaldybės ir nuomotojų pasirašytą nuomos sutartį”, – sakė “tvarkiečių‘ frakcijos Vilniaus miesto savivaldybėje vadovas Gediminas Rudžionis.

Politiko teigimu, Valstybės kontrolė yra konstatavusi, kad šilumos ūkio nuomos sutartis daugiau kaip 30 atvejų prieštarauja galiojančioms Lietuvos įstatymų nuostatoms, nuomos sutarties pažeidimus ir netinkamos jos vykdymo atvejus yra nustačiusi ir Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba.

Sostinės savivaldybė ištaisė Valstybės kontrolės pernai nustatytus pažeidimus tvarkant valstybės biudžeto lėšų ir turto apskaitą.

Savivaldybė į valstybės biudžetą grąžino netinkamai panaudotus 106 tūkst. litų, be to, savivaldybė iš jos valdomos įmonės “Vilniaus vystymo kompanija” išieškojo 360 tūkst. litų žalą, padarytą savivaldybei, pranešė Valstybės kontrolė.

Kontrolieriai pernai konstatavo, kad Vilniaus savivaldybė valstybės turtą naudojo pažeidžiant teisės aktus, todėl buvo priimtas sprendimas, įpareigojantis ištaisyti pažeidimus.

Valstybės kontrolė audito dokumentus dėl galimai nusikalstamų veikų statant Nacionalinį stadioną yra perdavusi Generalinei prokuratūrai, kuri šiuo metu atlieka ikiteisminį tyrimą.

Įvertinę šių statybų teisėtumą, valstybiniai auditoriai negalėjo nustatyti, ar daugiau nei 45 mln. litų už atliktus stadiono projektavimo ir statybos darbus buvo panaudoti tinkamai.

Sostinėje Vilniuje renovuota mažiau mokyklų nei kitose Lietuvos savivaldybėse, teigia miesto valdžia, kuri sako patirianti centrinės valdžios diskriminaciją.

Pristatydami pasirengimą naujiesiems mokslo metams, Vilniaus vadovai taip pat sakė, kad šiemet ir vėl trūksta vietų darželiuose.

Vicemeras Romas Adomavičius spaudos konferencijoje sakė, kad renovacija palietė apie pusę mokyklų.

“Prie pusės galbūt priartėjome, bet ir tai nekompleksiškai. Šis procesas apskritai neturi pabaigos – kol baigsime vienas, jau kitas reikės pradėti”, – sakė laikinai mero pareigas einantis socialdemokratas.

“Visi rajonų centrai jau praktiškai renovavę visas mokyklas”, – tvirtino R.Adomavičius.

Vicemero liberalcentristo Gintauto Babravičiaus teigimu, tokia situacija susiklostė dėl to, kad Vilniui daugybę metų esą buvo skiriama mažiau lėšų nei priklausytų.

“Daugybę metų anksčiau Vilnius visada buvo diskriminuojamas. Lėšų, kurios buvo skiriamos mokyklų renovacijai ir kitiems tokio pobūdžio dalykams, visada buvo neproporcingai mažiau negu priklausytų pagal moksleivių skaičių, pagal mokymo įstaigų skaičių”, – tvirtino G.Babravičius.

Politikas sakė, kad sostinė taip pat gauna sąlygiškai mažą dalį nuo surinkto gyventojų pajamų mokesčių ir lėšų iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų.

“Ministerijos ir Vyriausybės yra veikiamos lobistų iš Seimo ir 141 Seimo narys, iš kurių vilniečių yra tik apie 10. (…) Šitos lobistinės veiklos rezultatas buvo Vilniaus diskriminacija”, – teigė G.Babravičius.

Vis dėlto, pasak politikų, šiais metais renovuojamų mokyklų mastas didžiausias lyginant su praėjusiais metais.

19 Vilniaus mokyklų renovacijai skirta 24 mln., 16 darželių remontui – 4,5 mln. litų. Iš miesto biudžeto ugdymo įstaigų renovacijos darbams skirta 2,5 mln. litų. Kitos lėšos – iš ES struktūrinių fondų.

Renovuojamose švietimo įstaigose įrengiamos energiją taupančios priemonės, dengiami nauji stogai, šiltinamos sienos, sandarinami langai, lauko durys.

Savivaldybės Švietimo departamento direktoriaus Gintaro Alfonso Petronio teigimu, didžiausios pinigų sumos, viršijančios 3 mln. litų, skirtos trims mokykloms – M.Biržiškos ir Karoliniškių gimnazijoms bei “Ąžuolo” pagrindinei mokyklai.

M.Biržiškos gimnazijoje dėl nepabaigtų remonto darbų, nebus galimybių mokslo metus pradėti tose patalpose, kuriose yra įsikūrusi ši mokykla. Tačiau G.A.Petronis patikino, jog darbai vėluos ne daugiau nei mėnesį.

Anot sostinės vadovų, M.Biržiškos gimnazijoje prieš prasidedant naujiems mokslo metams nespėta baigti remonto dėl finansavimo problemų ir biurokratinių kliūčių.

Planuojama, kitose mokyklose mokslo metai prasidės normaliai – didieji darbai bus baigti ir liks tik išorės darbai, kurie” netrukdys ugdymo procesui”.

Savialdybės Švietimo departamento direktoriaus teigimu, skirtingai nei mokyklų renovacijai, remonto darbams vaikų darželiuose skirtos mažesnės sumos, tačiau darželių vadovai darbams apmokėti naudojo ne tik ES struktūrinių fondų bei savivaldybės, kurios indėlis sudarė 15 proc., skirtas lėšas, bet ir savo pinigus – surinktus 2 proc. nuo pajamų mokesčio bei padidinto tėvų mokesčio lėšas.

“Vaikų darželiuose pinigų sumos buvo mažesnės – po 200 tūkst. buvo skirta”, – teigė G.A.Petronis.

G.A.Petronio teigimu, kiekvienas darželis galėjo “pagal poreikį pasiskirstyti”, kokiems darbams bus naudojamos lėšos – santechninių mazgų atnaujinimui, virtuvėms remontuoti, naujiems baldams.

Iki rugsėjo remontas turėtų būti baigtas beveik visuose darželiuose, tačiau anot G.A.Petronio, “dviejuose bus “šiokių tokių nepatogumų”. Nespėjus sutvarkyti dviejų grupių, darbai užsitęs savaite ilgiau.

Pasak vicemero R.Adomavičiaus, sostinėje aktuali ir vietų stygiaus lopšeliuose ir darželiuose problema – iš gautų maždaug 2 tūkst. tėvų, norinčių nuo rugsėjo savo atžalas leisti į lopšelius ir darželius, paraiškų, patenkinta vos 500.

R.Adomavičiaus teigimu, darželių stygius ypatingai jaučiamas kai kuriuose rajonuose – Pilaitėje, Fabijoniškėse bei Pašilaičiuose.

Nuo rugsėjo švietimo įstaigose neturėtų likti ir moksleivių sveikatai kenksmingų maisto produktų.

“Tarybos nutarimas draudžia mokyklom prekiauti tam tikrų produktų rūšimis. (…) Jeigu ir liks tų (BNS – maisto) aparatų, tai vienas kitas, bet neliks produktų”, – teigė G.A.Petronis.

Pasak R.Adomavičiaus, naujiems mokslo metams rengiamas ir miestas.

“Yra dar labai svarbi dalis – tai viso miesto parengimas mokslo metams. Tai yra eismas, moksleivių saugumas, jų draudimas, pėsčiųjų perėjos ir visokių kitokių dalykų, ką miestas taip pat baigia padaryti”, – teigė R.Adomavičius.

Vis dėlto, anot G.Babravičiaus, apie 30 proc. Vilniaus mokyklų “yra problemų su sporto infrastruktūra”.

Šiuo metu sostinėje renovuojamos “Minties”, M.Biržiškos, Karoliniškių, Gabijos, S.Nėries gimnazijos, M.Daukšos, Sausio 13-osios, S.Kovalevskajos, S.Daukanto, Vingio, Senamiesčio, P.Skorinos, Jeruzalės, “Židinio, suaugusiųjų vidurinės, “Ąžuolyno”, “Spindulio”, Šv. Kristoforo, Liepkalnio pagrindinės ir Filaretų pradinė mokyklos.

Nepaisant Vilniaus vadovų deklaruojamo taupymo, sostinės savivaldybės skola didėja pavojingai greitai. Bendra Vilniaus miesto savivaldybės skola šių metų birželį siekė jau 910,3 mln. Lt – 142,7 mln. Lt daugiau negu prieš metus ir 325 mln. Lt daugiau negu 2008 m.

“Ta skola šiek tiek mažėja, bet ne tokiais tempais, kaip atsiranda naujų skolų. Mūsų biudžetas sumažėjo, o vandens, šildymo išlaidos biudžetinėms įstaigoms didėja, nes kainos kyla”, – aiškino sostinės savivaldybės Finansų valdymo ir apskaitos departamento direktorius Edmundas Kačkus.

Šiemet, palyginti su pernai, Vilniaus miesto savivaldybės biudžetas susitraukė 139 mln. Lt – iki 1 mlrd. Lt. Didžiąją sostinės biudžeto pajamų dalį sudaro įplaukos iš gyventojų pajamų ir komercinio nekilnojamojo turto mokesčio.

Paklaustas, kokių taupymo priemonių savivaldybė šiemet ėmėsi, E.Kačkus tvirtino, kad nepradedama naujų investicinių projektų, beveik perpus sumažintas darbo užmokesčio fondas.

“Mes išlaidas mažiname, bet negalime netiekti šilumos mokykloms ar prašyti, kad miesto transportas nevažinėtų. Visi nori, kad būtų taupoma, bet kartu reikalauja, jog ir gatvės būtų švarios, ir žolė nupjauta, ir duobės sutaisytos, ir vaikai galėtų eiti į darželius”, – pridūrė E.Kačkus.

“Veidas”: Kokia šiuo metu yra bendra Vilniaus savivaldybės skola? Kalbate apie jos mažėjimą – kokie tie gerėjančios finansinės padėties šaltiniai?

V.N.: Mes pradėjome patys labai smarkiai taupyti ir privertėme tai padaryti kitus. Vien pačios savivaldybės reorganizacija leidžia sutaupyti daugiau nei 14 mln. Lt per metus. Štai sostinės autobusų ir troleibusų parkai pagal 2009  ir 2010 metų išlaidų mažinimo programą sutaupo 54 mln. Lt. O jeigu nebūtume liepę peržiūrėti veiklos, niekas nieko nebūtų sutaupęs.

Šiuo metu Vilniaus savivaldybės skola siekia 722 mln. Lt, o atėję radome 780 mln. Lt viršijančią skolą – sugebėjome ją sumažinti per metus, nors prieš tai, per dvejus metus, ji buvo padidinta maždaug 400 mln. Lt. Apskaičiavome, kad jei būtume viską palikę savieigai, miesto skola per 2009-uosius būtų šoktelėjusi maždaug 170 mln. Lt.

“Veidas”: Pradėjęs dirbti meru žadėjote ryžtingą savivaldybei priklausančio turto privatizavimą, kaip vieną būdų reikšmingai papildyti sostinės biudžetą. Tačiau ryškių postūmių šioje srityje nematyti, dabar Jūs jau net abejojate, ar verta parduoti savivaldybės pastatą, nors tai daryti pataria konsultantai.

V.N.: Procesas vyksta, ir gana sparčiai. Pavyzdžiui, pernai per visus metus į privatizacijos fondą surinkta 5 mln. Lt – užtruko dokumentų rengimas. O šiemet vien per pirmąjį ketvirtį surinkome 5,4 mln. Lt, per balandį ir gegužę turėtų įplaukti dar 15–20 mln. Lt.

Be to, Vilniuje maždaug 60 tūkst. individualių gyvenamųjų namų yra šiek tiek pasididinę savo sklypus, dabar leidžiame juos išsipirkti. Šių sandorių potencialas – dar 70–100 mln. Lt.

Anksčiau maniau, kad parduoti savivaldybės pastatą  būtų geriausia išeitis. Bet dabar skaičiuojame, kad labiau apsimoka pastatą iš naujo lizinguoti arba įkeisti ir gauti dar vieną kreditą.

“Veidas”: Esate daug skolingi ne tik miesto švara ir tvarka besirūpinančioms įstaigoms, bet ir svarbius infrastruktūrinius projektus vykdančioms bendrovėms. Kaip numatoma atsiskaityti su jomis, kad būtų tęsiami miestui svarbūs projektai – pavyzdžiui, vakarinio aplinkkelio tiesimo?

V.N.: Jau esame apsisprendę dėl skolų pardavimo, netrukus pradėsime derybas su bankais. Dabar mes esame skolingi keliasdešimčiai bendrovių, o kai susitarsime su banku, liksime skolingi tik jam, su kompanijomis atsiskaitys bankas, o mes jam išsimokėsime per kelerius metus. Prioritetas yra senesnių skolų padengimas – dabar atsiskaitome su tais, kuriems savivaldybė skolinga dar nuo 2008-ųjų.