BFL

3 klausimai Vilniaus vicemerui Gintautui Paluckui

– Su čigonų bendruomene dažnas visuomenės narys yra linkęs sieti socialines ir nusikalstamo pobūdžio problemas. Ar gausi ji Vilniaus mieste?

– 2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, Vilniaus mieste gyvena apie 2 100 čigonų, iš kurių 400 glaudžiasi vis dar didžiausiame ir seniausiame šalyje Kirtimų tabore, o 70 atlieka bausmę įkalinimo įstaigose. Lietuvoje ši problema nėra tokio masto, kaip dažnas linkęs įsivaizduoti. Tačiau visuomenės nuostatos ir stereotipinis mąstymas lemia, kad integracijos programos sunkiai priimamos. Dalis žmonių mieliau nusiųstų buldozerį nugriauti taboro statinių, jiems tai būtų lyg pasąmoninis kerštas čigonų bendruomenei už tai, kad ji sėja narkomanijos ir nusikalstamumo sėklas. Tačiau reikėtų suprasti: čigonai nėra genetiškai užprogramuoti būti nusikaltėliais ar narkotikų prekeiviais. Šiuo atveju kalbame apie socialinį paveldimumą. Ne per dieną jie tokie tapo. Kita vertus, ne vien Lietuvai ši problema aktuali. Visoje Europos kyla panašių sunkumų, tik tiek, kad kitose šalyse sėkmingiau taikomos čigonų integracijos į visuomenę programos.

– Ėmėtės iniciatyvos vadovauti čigonų integracijos komisijai. Kokių priemonių žadate imtis dabartinei situacijai keisti?

– Didžiausią dėmesį žadame skirti čigonų vaikams. Labai svarbu, kad jie įgytų išsilavinimą, sugebėtų baigti mokyklą. Vienas kitas socialinių pedagogų etatas ugdymo įstaigose ir organizuotas vaikų užimtumas dienos centruose, mokyklinis transportas išties galėtų kai kurias problemas išspręsti. Šiandien matome, kad išsilavinimo neįgiję jų tėvai prekiauja narkotikais, įtraukdami jau ūgtelėjusius vaikus. Mūsų uždavinys – nutraukti šią grandinę.

– Nebijote būti apkaltinti lėšų švaistymu? Akivaizdu, kad iki šiol taikytos priemonės nepasiteisino. Kodėl šįkart turėtų būti kitaip?

– Ligšiolinės priemonės apsiribodavo daugiau materialine pagalba: malkomis, anglimis ir pan., tuo metu mes imamės integracijos projekto. Žadame svarstyti penkių žingsnių programą, kurioje numatomos priemonės, apimančios čigonų švietimą, apgyvendinimą, įdarbinimą, kovą su narkotikais. Lietuvoje nėra populiaru skirti lėšų integracijai. Mūsų politikai neturi valios, todėl šios programos netvirtinamos. Gal todėl ir visuomenė tokia susiskaldžiusi. Kodėl turėtume švaistyti pinigus čigonų reikalams, kai apstu savų bėdų? Tačiau toks mąstymas netoliaregiškas ir tiesmukas, nekeičiantis bendruomenės struktūros: nedaugėja išsilavinusių, darbus susiradusių, turinčių gyvenamąją vietą čigonų. Apskaičiuota, kad įvertinus jų nusikaltimus visuomenei, integracijos programos atsiperka su kaupu. Taigi čigonams, kurie įsipareigos pasitraukti iš taboro ir sutiks dalyvauti platesnio masto programoje, Vilniaus miesto savivaldybė yra pasirengusi pasiūlyti gyvenamąjį plotą.

BFL

Trečiuoju Vilniaus miesto vicemeru paskirtas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovas Jaroslavas Kaminskis.

Už J. Kaminskio paskyrimą vicemeru antradienį balsavo 34, prieš – 10 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių.

46-erių metų J. Kaminskio atėjimas į Vilniaus vicemerus siejamas su LLRA įsiliejimu į valdančiąją koaliciją.

Balandį J. Kaminskis kartu su konservatoriumi Raimunda Alekna ir visuomeninio judėjimo TAIP lyderiu Artūru Zuoku buvo keliamas į Vilniaus merus. J. Kaminskis sulaukė 9 Tarybos narių palaikymo.

Tąsyk J. Kaminskis pabrėžė švietimo tinklo optimizavimą Vilniuje, žadėjo išplėsti darželių tinklą, deklaravo glaudų bendradarbiavimą su Bažnyčia. Anot jo, Vilnius turi tapti piligrimų traukos centru. Kultūros srityje žadėjo didelį dėmesį skirti nedideliems teatro, meno, sporto klubams. Kalbėdamas apie miesto ūkį, kandidatas siūlė sprendimus priimti atsižvelgus į gyventojų nuomonę, žadėjo peržiūrėti sutartį su “Dalkia”, demonopolizuoti komunalines paslaugas teikiančias bendroves. Tautinių mažumų iškeltas pretendentas atkreipė dėmesį ir į geresnį socialiai remtinų žmonių gyvenimą, miestiečių saugumą, kurį stiprins mieste įrengiant daugiau stebėjimo kamerų.

Vilniuje vicemero postas dar priklauso socialdemokratui Romui Adomavičiui ir darbiečiui Jonui Pinskui.

Valdančiąją koaliciją Vilniuje sudaro 12 Artūro Zuoko visuomeninio judėjimo TAIP, 9 – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos nariai, 8 – “darbiečiai”, 5 – socialdemokratai, 2 – Rusų aljanso atstovai.

Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad jau padengti visi 2008-ųjų metų Savivaldybės įsiskolinimai. Šių metų pradžioje 2008-ųjų metų įsiskolinimai siekė beveik 27 mln. litų.

Savivaldybė buvo skolinga keliems šimtams savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, valstybinių įmonių, poliklinikų, visuomeninių organizacijų, viešųjų įstaigų bei kitų juridinių asmenų.

Be įvairių taupymo priemonių, kurių buvo imtasi skoloms suvaldyti, situaciją pagerino 2010-aisiais žymiai suaktyvėjęs Savivaldybės turto privatizavimas, iš kurio gauta įplaukų į Privatizavimo fondą. Be to, lėšų skoloms padengti buvo numatyta ir 2010 m. biudžete.

Vilniaus valdžia trečiadienį svarstys, ar pradėti šilumos tinklų nuomos su Prancūzijos koncernu “Dalkia” sutarties nutraukimo procedūrą. Toks klausimas įrašytas į tarybos posėdžio darbotvarkę, skelbiama savivaldybės tinklalapyje.

“Sieksime, kad būtų inicijuota nuomos sutarties nutraukimo proceso pradžia”, – BNS sakė “tvarkiečių” frakcijos Vilniaus miesto savivaldybėje vadovas Gediminas Rudžionis.

Birželio pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybės taryba nepritarė siūlymui dar dvidešimčiai metų iki 2037 metų pratęsti Vilniaus šilumos tinklų nuomą koncernui “Dalkia” .

2002 metais Vilniaus su “Dalkia” pasirašė 15-kos metų trukmės šilumos ūkio nuomos sutartį.

Koncerno atrninė įmonė “Vilniaus energija” 2002 metais įsipareigojo iki 2017 metų į Vilniaus šilumos tinklus investuoti apie 579 mln. litų. Iki 2010 metų vasaros pradžios įmonė teigė investavusi beveik visą sutartą sumą – 518,2 mln. litų.