Viktorija MITKUTĖ

Pasauliniame Botanikos sodų kongrese, kuriame maždaug 500 mokslininkų ir botanikos sodų atstovų iš keliasdešimties šalių pristatė naujas unikalias rekreacines ir edukacines erdves bei kitus projektus, skirtus natūraliai florai išsaugoti ir visuomenei su nykstančiomis augalų rūšimis supažindinti, bei diskutavo, kaip priartinti žmogų prie gamtos, dalyvavo ir Vilniaus universiteto Botanikos sodo delegacija. Jame dirbantys gamtininkai ir kitų sričių specialistai kolegoms pristatė Kairėnuose „išaugintą“ analogų Baltijos šalyse neturintį unikalaus žaliojo dizaino statinį.

Žaliojo pastato vardą gavęs namas – tai modernus ir ergonomiškas pastatas, „išaugintas“ pasitelkus šiuolaikines technologijas ir tobulai įsiliejantis į Kairėnų dvaro komplekso ir Vilniaus universiteto (VU) Botanikos sodo erdves. Juo virto sovietinės architektūros 800 kv. m silikatinių plytų triaukštis, kuris anksčiau čia buvo svetimas. Jo išorines sienas puošia žalios kolonos, ant pastato stogo įrengta apžvalgos aikštelė su žaliuojančių medžių, krūmų, lianų ir žolinių augalų oaze, kuri atvira visiems sodo lankytojams.

„Apželdinti pastato sienas vertikaliomis žaliosiomis kolonomis buvo tikras iššūkis. Sovietiniai pastatai dažniausiai nugriaunami ir jų vietoje statomi nauji, tačiau architektas Rolandas Palekas pasiūlė pastatą renovuoti. Buvo galima paprasčiausiai pasodinti vijoklinių augalų, lipančių aukštyn ant sienų pritvirtintais tinklais, tačiau nusprendėme, kad tai per daug paprasta. Todėl buvo pagamintos specialios tuščiavidurės kolonos, kurias apauginome augalais“, – pasakoja VU Botanikos sodo dendrologinių kolekcijų grupės vedėja Raimonda Šimėnaitė.

Pastatą šiuo metu juosia iš tinklo suformuotos 196 kolonos, kiekviena jų sveria apie toną. Jos buvo užpildytos kompostine žeme ir velėna, kurioje auga apie 50 rūšių augalų, todėl žaliosios kolonos, paruoštos ir prižiūrimos sodo darbuotojų, tapo natūralia Lietuvos floros ekspozicija.

Dėl dirvožemyje esančio „sėklų banko“ kiek-vienais metais kolonos sužaliuoja vis kitaip. „Šiais metais labiausiai veši paprastosios kraujažolės, dirvoniniai kiečiai, paprastieji kiečiai, paprastosios šunažolės, paprastieji varpučiai, šliaužiančiosios tramažolės, valgomosios rūgštynės, paprastosios kiaulpienės, samanos ir daug kitų augalų, kuriuos galima pamatyti pažvelgus į žaliąsias kolonas iš arčiau“, – pasakoja R.Šimėnaitė.

Kadangi įgyvendinant žaliojo namo idėją administracinis pastatas buvo ne tik modernizuotas bei apšiltintas, bet ir perdažytas, ir tik po to „aprengtas“ žaliuoju augalų apdaru, iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad senojo statinio visai neliko. Cokoliniame ir pirmame atnaujinto pastato aukšte įrengta laboratorija, antrame ir trečiame aukštuose – Botanikos sodo darbuotojų kabinetai.

Prie žaliojo pastato šliejasi ir naujas modernus šiltnamis. Jame ir laboratorijoje sumontuota moderni įranga, skirta augalų mikrodauginimui, tyrimams bei eksperimentams. Čia įrengta ir erdvė edukacijai, konferencijoms bei parodoms.

„Pastato apželdinimas ir jo konstrukcinės ypatybės mums patiems tapo puikia eksperimentine baze, suteikiančia galimybių ir ateityje išbandyti bei įgyvendinti savo idėjas. Kadangi žaliąsias kolonas sudarantys augalai žiemą paruduos, o pavasarį ataugti gali ne visi, eksperimentuoti rūpinantis, kad šios kolonos visada būtų žalios, teks nuolat“, – sako R.Šimėnaitė.

VU Botanikos sodo darbuotojai ir pastato kūrėjai, „Paleko ARCHstudijos“ architektai – Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Rolandas Palekas, Bartas Puzonas, Dalia Uogintė, Alma Palekienė, Vilius Lingė, tikisi, kad žaliojo pastato vardą gavęs išskirtinis kūrinys taps tuo traukos objektu, dėl kurio į Botanikos sodą užsuks vis daugiau žmonių.