BFL

Didžiausia Lietuvos vandentvarkos bendrovė “Vilniaus vandenys” pranešė išstojanti iš Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA), apkaltinusi asociaciją visišku neveiklumu.

Asociacijai vadovauja Bronius Miežutavičius, kuris teisiamas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, kai pats vadovavo “Vilniaus vandenims”.

Dabartinis bendrovės generalinis direktorius Valdas Savickas teigia, kad pastarąjį pusmetį iš asociacijos nesulaukta jokių iniciatyvų ir apskritai nevyko jokio dalykinio bendravimo.

“Asociacija turėtų vienyti asociacijos narius, būti gerokai veiklesnė, propaguoti sveiką lobizmą, atstovauti ir ginti narių interesus, padėti spręsti bendras asociacijos narių ekonomines, socialines ir teisines problemas, tačiau tai liko tik mūsų norais ir skambiomis frazėmis, nugulusiomis asociacijos įstatuose”, – sako V. Savickas.

ą.

Bendrovė “Vilniaus vandenys” dėl Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovo Žydrūno Plytniko pasisakymų kreipėsi į teismą ir prašo priteisti 100 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimo, BNS patvirtino tarnybos Komunikacijos skyriaus vadovas Robertas Šuliauskas.

Tuo tarpu VPT teigia, kad 184 mln. litų vertės Vilniaus dumblo apdorojimo įrenginiai statomi pažeidžiant įstatymus ir medžiagą apie tai įteikė prokurorams.

Vilniaus apygardos teismui įmonė pateikė ieškinį dėl jos dalykinės reputacijos pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Pasak bendrovės pranešimo, Ž.Plytnikas viešoje erdvėje skleidžia tikrovės neatitinkančias bei bendrovės reputaciją pažeidžiančias žinias apie įmonės veiklą.

Bendrovės ieškinyje nurodoma, kad vien pats teiginys, jog asmuo yra įvykdęs veiką, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė, nesant apkaltinamojo teismo nuosprendžio, yra laikytinas įžeidžiančiu, formuojančiu neigiamą bendrovės įvaizdį ir adekvačią visuomenės nuomonę.

“Vilniaus vandenų” vadovybę jau kuris laikas stebina VPT direktoriaus Ž.Plytniko vieši pareiškimai apie tariamus pažeidimus vykdant Vilniaus dumblo apdorojimo įrenginių statybą, vykdomus viešuosius pirkimus. 2010 metų liepos mėnesį netgi buvo teigiama, esą bendrovėje vyko milijardinė afera – pagrindimų šiam teiginiui, kaip ir visiems kitiems, iki šiol nėra”, – rašoma pranešime.

Pasak jo, įmonės darbuotojams dėl nuolatinių tikrinimų trukdoma normaliai dirbti, stringa Vilniaus miestui svarbių projektų įgyvendinimas, tuo tarpu Ž.Plytniko iniciatyva pradėti ikiteisminiai tyrimai nutraukiami.

Gindama viešąjį interesą, Viešųjų pirkimų tarnyba vasario 1-ąją pranešė prokurorams perdavusi “Vilniaus vandenų” patikros ataskaitą. Pasak pareigūnų, 184 milijonų litų vertės Vilniaus dumblo apdorojimo įrenginiai statomi pažeidžiant įstatymus.

Dokumentai perduoti Vilniaus apygardos bei Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroms, kurios dėl šio projekto atlieka ikiteisminį tyrimą.

Be to, VPT inicijuoja “Vilniaus vandenų” vadovybės pakeitimą. Dėl to ji kreipėsi į įmonės akcininkes – Vilniaus miesto, Vilniaus, Švenčionių, Šalčininkų rajonų savivaldybes.

Pasak pranešimo, už projektą buvo sumokėta kaip visiškai parengtą, jo kaina yra ypač didelė ir sudaro 13,5 proc. projekto statybos ir montavimo darbų vertės. Kituose projektuose ji paprastai siekia 1-4 proc.

Taip pat nustatyta, kad bendrovės “Vilniaus vandenys” ir darbų rangovo Vokietijos ir Norvegijos konsorciumo “WTE Wassertechnik GmbH/Cambi” sutarties užtikrinimo garantijos yra 1,2 mln. litų mažesnės nei numatyta konkurso bei sutarties sąlygose.

Dėl netinkamos techninės priežiūros Viešųjų pirkimų tarnyba kreipėsi ir į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kuriai siūlo nagrinėti, ar inžinierius atitinka atestavimo reikalavimus ir, jei reikės, panaikinti atestatą.

Nuo 2010 metų liepos mėnesio “Vilniaus vandenims” vadovauja Valentinas Miltienis.

Komisija atmetė UAB „Vilniaus vandenys“ prašymą derinti 50 proc. didesnes šalto vandens kainas ir priėmė sprendimą derinti tik 3,5 proc. didesnes šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainas.

Pagrindinė kainos pokyčio priežastis anot “Vilniaus vandenų” – investicijos į paslaugų kokybės gerinimą bei įmonės plėtra.

Komisija, atlikusi sąnaudų lyginamąją analizę, patikrinusi faktinius duomenis apie UAB „Vilniaus vandenys“ veiklą ir patiriamas sąnaudas, nepripažino beveik 10 mln. Lt sąnaudų, o t. y . apie 10 proc. visų metinių sąnaudų, kaip būtinų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymui paslaugų teikimui.

Komisijos specialistai suskaičiavimo beveik 5 mln. Lt mažesnes darbo užmokesčio sąnaudas. Įvertinus kitų sąnaudų grupes, ir ypač atkreipus dėmesį į lėšas skiriamas paslaugų pirkimui pagal sutartis, Komisija dar apie 1,5 mln. Lt sumažino būtinąsias sąnaudas vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui. Komisijai nepritarus trumpesniam turto nusidėvėjimo laikotarpiui, turto nusidėvėjimo sąnaudos taip pat sumažintos daugiau nei 1 mln. Lt.

“Vilniaus vandenys” pasipiktino šiuo sprendimu ir pareiškė, kad bus priversti peržiūrėti vandentiekio sistemos plėtros investicinius projektus. Anot bendrovės, gali būti, kad didžioji dalis vandentiekio ir nuotekų valymo projektų Vilniuje ar šalia esančiose gyvenvietėse bei miestuose bus įgyvendinti vėliau nei numatyta, o kai kurie iš viso nebus neįgyvendinti.

Bendrovė savo sprendimą argumentuoja padidėjusiais kaštais. Geriamojo vandens kaina Vilniuje pati mažiausia Lietuvoje ir ji nesikeitė jau beveik 10 metų, o vandens savikainai įtaką darantys veiksniai išaugo kardinaliai: vidutinis elektros tarifas išaugo 2 kartus, tiek pat išaugo šiluminės energijos kaina, dujos šildymui pabrango 2,4 karto, benzinas – 1,4 karto, dyzelinas – 1,5 karto. Uždarius Karijotiškių sąvartyną dumblo tvarkymo sąnaudos išaugo net 4,1 karto. Dėl Šalčininkų, Švenčionių vandens savikainos, kuri yra apie 12 litų, bendrovė kas metai patiria apie 5 mln. litų nuostolių.

“Vilniaus vandenys” teigia, kad vandens kainos padidinimas 3,4 proc. bendrovei leis padengti tik elektros kaštų padidėjimą, tačiau kiti kaštai ir toliau didins bendrovės veiklos nuostolį. “Nuostolius didins ir tai, kad VKEKK neatsižvelgė į prašymą suderinti padidintos ir specifinės taršos apskaičiavimo tvarką, pagal kurią taršos mokesčio administravimo išlaidos priskiriamos „Vilniaus vandenys“. Taigi investuoti į ateityje numatytus projektus bendrovė turės ypatingai ribotas galimybes arba iš viso jų neturės”, – rašoma bendrovės pranešime spaudai.

"Veido" archyvas

“Vilniaus vandenų” vadovybė nusprendė, kad tiekti vandenį gyventojams per primityvus užsiėmimas, tad ėmėsi dar ir pinigų plovimo.. Stengėsi nuoširdžiai, tad išplovus 104 mln. Lt, paaiškėjo, kad 17 mln. Lt išnyko

Šaltas vanduo sostinėje brangs mažiau nei 20 proc., teigia Kainų komisijos vadovė Diana Korsakaitė.

“Jeigu Viešųjų pirkimų tarnyba arba kitos kartu su tarnyba dirbančios institucijos galėtų pasisakyti dėl to, kiek konkrečiai sąnaudų galėjo būti ar nebūti, jei viešųjų pirkimų procesas vyktų skaidriai, tai tada mes į tai galėtume atsižvelgti kainoje. Tokios informacijos šiai dienai neturime”, – pirmadienį po susitikimo su ūkio ministru bei Viešųjų pirkimų tarnybos vadovu žurnalistams sakė D.Korsakaitė.

Susitikime aptarti įmonės “Vilniaus vandenys” pažeidimai, 2008-aisiais įgyvendinant viešuosius pirkimus.

Tačiau “Vilniaus vandenų” prašymas didinti šalto vandens kainą 1,5 karto, anot Kainų komisijos vadovės, – ekonomiškai nepagrįstas.

“Pirminis vertinimas rodo, kad kalbos apie 50 proc. neturi ekonominio pagrindo. 50 proc. – tikrai ne, 20 proc. – tikrai ne, o kiek tame tarpe nuo 0 iki 20 proc. – komisija priims sprendimą. Bet, kaip sakiau, mums labai svarbi informacija iš Viešųjų pirkimų tarnybos – jeigu tokią informaciją gautume”, – kalbėjo D.Korsakaitė.

Pasak jos, sprendimas dėl “Vilniaus vandenų” prašymo didinti vandens kainą bus priimtas spalį.

Viešųjų pirkimų tarnyba Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją pirmadienį informavo, jog 2008 metais “Vilniaus vandenys” be konkursų išleido 17 mln. litų ir įtaria, jog buvo galimi neskaidrūs susitarimai.

Šiuo metu vienas kubinis metras šalto vandens Vilniuje kainuoja 4,22 lito (su PVM) – ši kaina nesikeitė nuo 2001 metų.

Dėl galimo kyšininkavimo ir piktnaudžiavimo pareigomis ankstesnė “Vilniaus vandenų” vadovybė buvo atstatydinta.

“Vilniaus vandenys” leido milijonus, pirkdama prekes ir paslaugas, tačiau negali pateikti duomenų ir dokumentų apie vykdytus pirkimus, kurie galėjo turėti tiesioginės įtakos bendrovės ekonominiams rodikliams. Norėdama pakelti vandens kainą vilniečiams bendrovė nori perkelti savo atsakomybės naštą ant gyventojų”, –sako D. Kreivys.

Pasak jo, norėdama didinti įkainius, bendrovė turi įrodyti, jog nuolatiniai viešųjų pirkimų pažeidimai neturėjo įtakos bendrovės sąnaudoms ir paslaugų kainai.

Ministro pavedimu VPT Kainų komisijai turėjo pateikti savo išvadas, kiek nuolatiniai viešųjų pirkimų pažeidimai “Vilniaus vandenyse” turėjo įtakos bendrovės ekonominiams rodikliams, kainodarai bei atlikti išsamų, nuo 2006 m. “Vilniaus vandenyse” vykdytų viešųjų pirkimų tyrimą.

Tačiau “Vilniaus vandenys” informavo VPT, jog bendrovėje nėra duomenų ar dokumentų, kuriais remiantis būtų galima pateikti informaciją apie “Vilniaus vandenų” vykdytus viešuosius pirkimus nuo 2006 metų. Vietoje to bendrovė siūlo pateikti darbuotojų pildytas laisvos formos lenteles, tačiau įspėja tarnybą, jog duomenys nėra tikslūs ir neatitinka duomenų apie faktiškai iki 2010 m. kovo mėn. vykdytus pirkimus.

Naujasis Vilniaus savivaldybės įmonės “Vilniaus vandenys” vadovas Darius Indriūnas pripažįsta, jog dauguma įmonės skelbtų viešųjų pirkimų pažeidė įstatymus. Jis taip pat teigia, jog vandens kaina sostinės gyventojams gali brangti maždaug iki 20 proc. , o ne 50 proc., kaip skelbta anksčiau.

“Tai, kas buvo paminėta ūkio ministro Dainiaus Kreivio, yra tiesa. Įmonės viešieji pirkimai didele dalimi buvo atliekamai nesivadovaujant viešųjų pirkimų įstatymu. Yra eilė pažeidimų, dalis jų galbūt ir neturi finansines įtakos įmonės veiklai. Tų pažeidimų yra pakankamai daug”, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė įmonės generalinis direktorius Darius Indriūnas.

Anot jo, anksčiau įmonėje net nebuvo viešųjų pirkimų skyriaus, o dalis konkursų tiesiog nebuvo įgyvendinta. Tačiau, anot jo, dabar toks skyrius jau įkurtas.

“Pagal investicijų planą turi atsispindėti ir vandens kaina. Tos kalbos, kad nori didinti kainą 50 proc., švelniai tariant, iš piršto laužtos. Mano nuomone, kainos didinimas gali būti reikalingas, bet ne daugiau dvidešimt procentų”, – teigė jis.

“Kuo greičiau, tuo geriau. Šiandien įmonė patiria nuostolį”, – kalbėjo jis, tačiau pridūrė, jog įmonės finansinė padėtis yra “patenkinama”.

Viešųjų pirkimų tarnybos preliminarios išvados skelbia, kad “Vilniaus vandenys” nuolat pažeidinėdavo viešųjų pirkimų tvarką. Prieš mėnesį pranešta, kad iš 31 patikrinto viešojo pirkimo 26 buvo su rimtais pažeidimais.

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams sulaikius “Vilniaus vandenų” vadovus turėtų išaiškėti painūs didelių projektų užkulisiai.

Kitą dieną po STT operacijos, kai visa Lietuva TV ekranuose pamatė, kaip pareigūnai už parankių išveda UAB “Vilniaus vandenys” generalinį direktorių Darių Norkų, Aplinkos ministerijos ES paramos departamento direktorius Inesis Kiškis pareiškė: “Tai buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus”. Be D.Norkaus, ikiteisminiame tyrime dėl galimo kyšininkavimo, papirkinėjimo ir dokumentų klastojimo dar buvo sulaikytas pardavimo ir rinkodaros direktorius Nerijus Laurinaitis, aprūpinimo ir ūkio tarnybos viršininkas Tomas Biknevičius bei konsultantas viešųjų pirkimų klausimais. Kaip paaiškėjo, bendrovės patalpose rasta aparatūra, galinti neutralizuoti kitą – pokalbių pasiklausymo – aparatūrą.

Vienintelis konkurso dalyvis

Finansų ministerijoje guli jau beveik baigtas rengti dumblo apdorojimo įrenginių statybos projektas, kurį vandens tiekimo ir nuotekų valymo bendrovė “Vilniaus vandenys” kartu su savivaldybe stumia į priekį jau trečius metus.

Projektas iš brangiųjų, todėl paskui naujieną apie sulaikytus įmonės vadovus iš karto pasklido versija, kad ponai tikriausiai įklimpo į vandens nuotekų dumblą. Šis projektas visada kėlė nemažai klausimų, bet jis buvo pradėtas rengti 2007-aisiais, kai įmonei dar vadovavo Bronius Miežutavičius, dabartinis Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas. D.Norkus projektą, galima sakyti, paveldėjo su visais įtarimais.

Kad Vilniui reikia tvarkyti dumblą, buvo žinoma seniai. Lazdynų gyventojai choru šaukė apie nuotekų dumblo smarvę. Prieš trejus metus Aplinkos ministerija, tada dar vadovaujama Arūno Kundroto, kartu su Finansų ministerija nutarė parengti dumblo apdorojimo projektą anksčiau, negu bus sulaukta europinės paramos lėšų. Tai buvo tie pinigingi laikai, kai atrodė, kad užteks ir savų lėšų. Sostinės savivaldybė ir “Vilniaus vandenys” paskelbė įrenginių statybos rangovo konkursą, į kurį atsiliepė vienintelis konsorciumas “WTE Wassertechnik”. Jis ir laimėjo konkursą, bet užsiprašė daug didesnės kainos, negu buvo tikėtasi – 204 mln. Lt. Taigi Aplinkos ministerija gavo akibrokštą, nes jau buvo parengta dumblo tvarkymo studija, aprėpianti visą Lietuvą. Joje buvo numatyt, kiek pinigų galėtų tikėtis kiekviena vandens tiekimo įmonė. “Vilniaus vandenims” – 105 mln. Lt ir ne daugiau.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas trečiadienį vienam mėnesiui leido suimti buvusį “Vilniaus vandenų” vadovą Dainių Norkų, kuris yra įtariamasis kyšininkavimo ir piktnaudžiavimo tarnyba byloje.

Prokurorai siekė, kad jis būtų suimtas trims mėnesiams.

BNS šaltinių teigimu, trims mėnesiams teisėsaugininkai prašo suimti ir įmonės pardavimų ir rinkodaros direktorių Nerijų Laurinaitį bei konsultantą viešųjų pirkimų klausimais Saulių Lukošių.

Aprūpinimo ir ūkio tarnybos viršininko Tomo Biknevičiaus suimti teismo neprašoma.

Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

Kaip pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba, ikiteisminis tyrimas pradėtas surinkus duomenų, kad “Vilniaus vandenų” vadovai galimai kyšininkavo ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, rengiant viešuosius konkursus.

Pagal Baudžiamąjį kodeksą, už kyšininkavimą gresia laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų, o už piktnaudžiavimą pareigomis asmuo baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimu, bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Viešųjų pirkimų tarnybos preliminarios išvados skelbia, kad “Vilniaus vandenys” nuolat pažeidinėdavo viešųjų pirkimų tvarką. Prieš mėnesį skelbta, kad iš 31 patikrinto viešojo pirkimo 26 buvo su rimtais pažeidimais.

STT Vilniaus valdybos pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą dėl galimo kyšininkavimo, papirkimo, piktnaudžiavimo ir dokumento suklastojimo, sulaikė keturis UAB „Vilniaus vandenys“ vadovus. Sulaikyti buvo generalinis direktorius Darius Norkus, pardavimų ir rinkodaros direktorius Nerijus Laurinaitis, aprūpinimo ir ūkio tarnybos viršininkas Tomas Biknevičius ir konsultantas viešųjų pirkimų klausimais.

Bendrovės “Vilniaus vandenys” valdyba antradienį paskirs laikinąjį įmonės vadovą. Tai pranešė sostinės meras Vilius Navickas.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pareigūnams surinkus duomenų, kad UAB „Vilniaus vandenys“ vadovai galimai kyšininkavo ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, UAB „Vilniaus vandenys“ organizuojant bei vykdant viešuosius darbų ir paslaugų pirkimus.

UAB “Vilniaus vandenys”, reaguodami į ūkio ministro Dainiaus Kreivio pareiškimą žiniasklaidoje, kad Valstybinė kainų ir energetikos komisija (VKEKK) neturėtų svarstyti įmonės prašymo didinti paslaugų įkainius, pareiškė, kad imtasi neatidėliotinų žingsnių problemai spręsti.

“Išaugus energijos kaštams, kurie sudaro didelę dalį tiekiamo vandens vertės ir vykdant dumblo apdorojimo projektus, papildomos pajamos yra gyvybiškai būtinos”, – teigia UAB “Vilniaus vandenys” generalinis direktorius Darius Norkus.

Pasak jo, į Ūkio ministerijos siūlymus ištirti viešųjų pirkimų procedūras jo vadovaujamoje įmonėje jau yra atsižvelgta. Sudaryta speciali “Vilniaus vandenų” ir Vilniaus savivaldybės komisija, kuri analizuoja galimus pažeidimus.

“Jei paaiškės, kad būta nesąžiningų veiksmų, kalti asmenys bus nubausti. Viešųjų pirkimų tvarka turi būti griežta ir skaidri” , – sakė D.Norkus. Artimiausiu metu žadama tai apsvarstyti su Ūkio ministerijos ir su Viešųjų pirkimų tarnybos vadovais.