BFL

Vilnius per praėjusius metus iš 30 vietos Europos miestų reitingų lentelėje pakilo į 26, aplenkdamas Taliną, užėmusį 34 poziciją, ir ant 37 laiptelio likusią Rygą.

Tokius duomenis pateikė Tarptautinė kongresų ir konferencijų asociacija (ICCA), paskelbusi 2010 metų palyginamosios statistikos suvestines.

Jose pagal įvykusių tarptautinių asociacijų renginių, atitinkančių specialiuosius ICCA kriterijus, skaičių buvo reitinguojama daugiau nei 180 Europos miestų, pranešė Vilniaus savivaldybė.

Atitinkamai pasaulio reitingų lentelėse Vilnius atsidūrė 51, Talinas – 65, o Ryga – 70 pozicijose tarp daugiau nei 300 pasaulio miestų.

Tiek Europos, tiek ir pasaulio reitingų lentelėse pirmaujančias pozicijas užima tokie Europos miestai kaip Viena, Barselona ir Paryžius.

Pasak savivaldybės, Vilniaus miestas turi tikslą patekti tarp 20 populiariausių Europos miestų. Sostinės valdžios teigimu, raktas į sėkmę – glaudus viešojo, privataus ir akademinės bendruomenės sektorių bendradarbiavimas.

“Manoma, kad šis siekis bus realizuotinas, jei bus užtikrintas stabilus ir kokybiškas Vilniaus pasiekiamumas oro keliu, bus tobulinama miesto infrastruktūra, padidės betarpiškai su konferencijų turizmo sritimi susijusių verslo įmonių konkurencingumas ir į verslo procesus integruota akademinė bendruomenė”, – teigiama pranešime.

BFL

Palyginti su kitomis Europos Sąjungos sostinėmis, Vilnius – švaraus oro, žaliųjų erdvių ir gražios architektūros miestas, tačiau mažiausiai pastebėtas turistų, kamuojamas itin didelio nedarbo, apleidęs viešąjį transportą ir gana nesaugus.

“Vilnius – gražus žalias miestas. Mums labai patinka jo architektūra. Kita vertus, buvome daugelyje Europos Sąjungos sostinių ir vakarais ten daugiau pramogų, veiklos, draugiškesni žmonės, geriau organizuotas viešasis transportas. Palyginti su kitomis sostinėmis, į akis krinta, kad Vilniuje matomi tik lietuviai ir nėra kitų tautų, rasių”, – įspūdžiais apie Lietuvos sostinę dalijasi šalia Katedros aikštės sutikti jauni italai Filipo, Guido ir Mikela.

Labai panašius įspūdžius išsiveža daugelis užsienio svečių – jie susižavi natūraliu miesto grožiu, tačiau pasigenda turistams skirtos infrastruktūros. “Kitų ES šalių sostinėse daugeliu atveju pateikiama aiškesnė informacija ir daugiau galvojama apie turistus. Visur taikomos nuolaidos šeimoms, pensininkams, studentams, nedidelėms žmonių grupėms.

Būdingas Europos sostinių bruožas – geriau išplėtotas visuomeninis transportas. Savivaldybės dviračių sistema, kurią Vilnius nesėkmingai bandė įdiegti prieš keletą metų, dabar jau siūloma daugumos Europos sostinių savivaldybių”, – pastebi ekonomistė Margarita Starkevičiūtė.

Vilniaus turizmo informacijos centro direktorė Jolanta Beniulienė priduria, kad užsieniečiai pasigenda pramogų, skirtų šeimoms su vaikais, nes mes susitelkę į jaunimo renginius, retas muziejus turi ekspozicijų, skirtų vaikams. Iki šiol neišsprendžiame ir dešimtmečiais turistams užkliūvančių problemų, tokių kaip viešųjų tualetų trūkumas, nepažabojame nesąžiningų taksistų, nors įsisenėjusias bėdas galėtume lengvai įveikti pasitelkę kitų ES sostinių patirtį.

“Budapeštas garsėjo problemomis, susijusiomis su taksistais, todėl miestas pakeitė tvarką – dabar prie oro uosto į taksi sodina dispečeris, kuris kiekvienam keleiviui ant lapuko užrašo kelionės kainą. Dabar kainos gerokai mažesnės nei anksčiau”, – pavyzdį pateikia “Investuok Lietuvoje” vadovas Mantas Nocius.

Apmaudu, kad metų metais besivelkančios problemos nesprendžiamos, nors ir taip, palyginti su kitomis sostinėmis, Vilniui tenka tik turistų trupiniai. “Eurostat” duomenimis, 2007–2010 m. turistai Vilniaus apgyvendinimo įstaigose per metus praleido tik 1,1 mln. naktų. Tai beveik dvigubai mažiau nei Rygoje ir Taline, triskart mažiau nei Varšuvoje ar pagal gyventojų skaičių panašiame Osle ir devynis kartus mažiau nei Prahoje.

“Plika akimi matomos priežastys – sudėtingas Vilniaus pasiekimas ir šioje srityje stipriau konkuruojantys mūsų kaimynai: jie geriau dirba kviesdami lankytojus, geriau bendradarbiauja su kelionių agentūromis, geriau išplėtota susisiekimo infrastruktūra, geriau reklamuojamas miestas. Be to, Lietuvoje nuolat baramasi ir nėra nei šalies, nei Vilniaus nacionalinio prekės ženklo, normalios reklaminės kampanijos. Estai turi “Welcome to Estonia”, latviai – “Live Riga”, – lygina verslininkas, fotografas Marius Jovaiša.

Galėtume guostis, kad nakvojančių turistų per dešimtmetį Vilniuje padvigubėjo, jei nežinotume, kad Rygoje jų padaugėjo net vienuolika kartų!

Nors Vilnius patrauklus miestas, per dvidešimt metų taip irnesugebėjome išnaudoti turimų turtų – Neries ir žaliųjų erdvių. “Neries upės atgaivinimo projektas buvo numatytas visuose Vilniaus planuose, bet iki šios dienos upė nėra gyva. Juk kai nuvažiuojame į kitus miestus, matome, kad vanduo miesto centre – Dievo dovana”, – apgailestauja VGTU docentė, urbanistė dr. Dalia Bardauskienė.

Ta pati padėtis ir dėl žaliųjų plotų, kurie užima apie 35 proc. sostinės teritorijos. Nors didžiuojamės žaliuoju miesto apdaru, pamirštame jo kokybę. Juk Vilniuje vyrauja laukinė žalioji zona ir nerasi nė vieno parkelio su gėlynais bei įdomiais augalais, kurių taip gausu ES sostinėse.

Tarp turtingiausių Rytų Europos miestų nepatenka

Menkas žinomumas, prastas pasiekimas, mažesni turistų bei užsienio investicijų srautai Vilniui neleido per 20 metų išsiveržti į naujųjų ES šalių sostinių lyderius, o juo labiau pasivyti senąsias ES sostines. Šio titulo labiausiai verta Praha – ir ne tik todėl, kad iš naujokių pritraukia daugiausiai turistų ar nedarbas šiame mieste siekia tik apie 4 proc, o Vilniuje šis rodiklis vienas didžiausių tarp Europos sostinių – 11,8 proc. Nedarbas mažesnis Varšuvoje (3,4 proc.), Rygoje (9,6 proc.), tačiau didesnis Madride (13,9 proc.).

Taigi neatsitiktinai “Mercer” gyvenimo kokybės tyrime, kurį atliekant vertinami 39 rodikliai iš politinės, socialinės, ekonominės, laisvalaikio ir kitų sričių, Praha iškyla virš visų naujųjų ES šalių sostinių kaip miestas, kuriame gyvenimo sąlygos geriausios. 2009-aisiais Praha šiame reitinge užėmė 71 vietą pasaulyje, o pirmoje vietoje atsidūrė Viena.

Per 20 metų gyventojų Prahoje daugėjo, o šiemet vasarį “Eurostat” paskelbtais skaičiavimais, Praha ir Bratislava – turtingiausi naujųjų ES narių miestai. Prahoje BVP vienam gyventojui siekia 157 proc. ES vidurkio ir sudaro 105 tūkst. Lt (30,4 tūkst. eurų), o Vilniuje – tik 37 tūkst. Lt.

Deja, net gaudami mažiau pajamų, labiau jas švaistome. “Eurostat” duomenimis, Vilnius patenka tarp sostinių, kuriose gyventojų tankis vienas mažiausių. Vilniuje gyvena 1409 žmonės kvadratiniame kilometre, o Taline gyventojų tankumas siekia 2709 gyventojų kv. km, Berlyne – 3849, Lisabonoje – 5778. Tokia padėtis susiklostė dėl Vilniaus plėtros klaidų – per du dešimtmečius miestas išdriko į priemiesčius.

“Gyventojų migracija į priemiesčius jų skaičiui nedidėjant – neigiamas reiškinys. Ši tendencija ypač sustiprėjo per krizę, nes daugiabučių statyba sustojo, o individualių namų – ne. Lietuvoje gyvenamaisiais kvartalais, neturinčiais infrastruktūros, virto didžioji dalis kolektyvinių sodų, o daugelyje šalių sodai yra sodai ir ten gyventi negalima”, – komentuoja įmonės “Vilniaus planas” vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.

Gyventojų išsibarstymas didesnėje teritorijoje reiškia didesnes valstybės išlaidas, nes naujai susikūrusios gyvenvietės reikalauja viešojo transporto, kelių priežiūros ir kitokios infrastruktūros.

Pritardama, kad žmonių kėlimąsi iš miesto reikia stabdyti, D.Bardauskienė primena, kiek turime miestų centruose degraduojančių teritorijų – buvusių gamyklų, kurios galėtų virsti gyvenamaisiais rajonais.

Prastai atrodo Vilnius ir pagal mirštamumo bei saugumo rodiklius. Pagal mirčių skaičių nuo širdies ir kvėpavimo ligų tarp sostinės gyventojų su Ryga dalijamės pirmąsias vietas, o žiaurių nusikaltimų skaičius Baltijos šalyse vienas didžiausių: 100 tūkst. gyventojų 2010 m. Vilniuje teko penki nužudymai, kai Dubline ir Prahoje – apie du, o tautų katilu vadinamame Londone – 1,6.

Prognozuoja šviesesnę ateitį

“Mercer” sudarytas reitingas primena, kad Vilniuje taip pat gera gyventi. Iš kitų naujųjų ES šalių sostinių 74 vietoje atsidūrė Budapeštas, 78-oje – Liubliana, o 79-oje – Vilnius. Aplenkėme Varšuvą (85 vieta), Rygą (90), Taliną (92) ir kitus.

Žinoma, per du dešimtmečius Vilniaus veidas pasikeitė iš esmės. Architektas M.Pakalnis primena, kad daugiau nei prieš 20 metų Vilnius buvo labiau gamybinis karinės pramonės miestas. “Iš gaminančio miesto Vilnius tapo paslaugų ir finansų centru. Be to, miestas atsinaujino, pasikeitė urbanistiniu požiūriu. Vienas geriausių dalykų – naujojo administracinio centro Neries dešiniajame krante atsiradimas. Teigiama tendencija ir ta, kad paslaugų centrai pradėjo kurtis miegamuosiuose rajonuose ir gyventojams nebereikia važiuoti į centrą”, – Vilniaus raidą per pastaruosius 20 metų apibūdino M.Pakalnis.

Vilniaus pranašumus atskleidžia ir “Eurostat” surinkta statistika, rodanti, kad tai viena iš švariausiu oru kvėpuojančių sostinių, pagal šį rodiklį stovinti greta Šiaurės šalių. Be to, nors mūsų viešasis transportas nepakankamai išplėtotas ir prižiūrimas, Vilniuje nepamatysi ir tokių automobilių spūsčių, kokios kankina didesnes ES šalių sostines.

Prie Vilniaus veido kūrimo prisidedantys “Veido” pašnekovai įsitikinę, kad miesto laukia šviesi ateitis – nepaisant nei sostinės plėtros klaidų, nei kai kurių mums nepalankų statistinių rodiklių, nei milžiniškos skolos (kreditoriniai sostinės įsipareigojimai pasiekę bauginančią 824 mln. Lt ribą).

M.Nocius mano, kad Vilnius turi nemažai galimybių generuoti didesnius pinigų srautus. “Mano manymu, Vilnius toliau sėkmingai pritrauks tiesioginių užsienio investicijų, kurs papildomas darbo vietas, taigi bus daugiau surenkama mokesčių ir atsiras didesnės galimybės mokėti skolas”, – tiki M.Nocius.

Tuo tarpu Vilniaus meras Artūras Zuokas, atskleisdamas, kaip planuoja didinti miesto pajamas, žadėjo siekti, kad mažėtų žmonių, kurie gyvena ir dirba Vilniuje, bet yra deklaravę gyvenamąją vietą kitur, ir stengtis, kad Finansų ministerija vilniečių sumokėtą gyventojų pajamų mokestį paskirstytų sąžiningiau, nenuskriausdama sostinės.

“Manau, kad 300 km spindulio regione Vilnius gali tapti lyderiu ir sėkmingai konkuruoti su Talinu, Minsku bei Ryga”, – miesto ateitimi tiki ir architektas M.Pakalnis.

BFL

Šiandien ir rytoj Vilniaus miesto Šeškinės, Vilkpėdės, Justiniškių, Visorių ir Antakalnio mikrorajonuose vyks Kaimynų dienos renginiai. Idėjos iniciatoriai – Europinė nevyriausybinė organizacija „Europos vietos solidarumo federacija“ skatina visus pasaulio miestus bent vieną kartą metuose suburti gyventojus į vietinį mikrorajono renginį.

Praėjusiais metais Kaimynų dienos idėją įgyvendino 32 valstybės. Renginiuose dalyvavo apie 3 mln. žmonių. Tad šiemet Vilniuje, kaip ir daugelyje pasaulio miestų, įvairaus amžiaus gyventojai kviečiami į bendruomenių bei seniūnijų rengiamas Kaimynų dienos šventes.

Šeškinės, Vilkpėdės, Justiniškių, Visorių ir Antakalnio bendruomenių nariai susirinks vienoje vietoje, kur turės galimybę neįpareigojančiai pabendrauti, aptarti vietos reikalus bei gerai praleisti laiką kaimynų rate. Švenčių programą praturtins bendruomenių ir mėgėjų meno kolektyvų pasirodymai.

Antakalnyje Kaimynų dienos renginiai bus organizuojami dvi dienas. Šiandien (Antakalnio g. 84A) vyks antakalniečių senjorų pasirodymai. Jų metu koncertuos etnografinis ansamblis „Kadagys“ ir moterų choras „Prie ugnelės“. Taip pat gyventojai bus kviečiami apsilankyti rankdarbių parodoje ar pasiklausyti skaitovų. Jaunimui bus rengiamos sportinės varžybos, kurių metu vyks krepšinio baudų metimai, šuoliavimai su maišu, smiginis ir kitos rungtys. Rytoj (Šilo g. 15) Antakalnio seniūnija organizuoja renginį, į kurį kviečiami visi, norintys pabūti bei padainuoti su kaimynystėje gyvenančiais neįgaliais vaikais.

Justiniškėse (Taikos g. 48) Kaimynų dienos šventę papildys Trakų Vokės bendruomenės kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Vacio armonikėlė“.

Šeškinės gyventojams, susirinkusiems šalia Šeškinės bendruomenės centro (Šeškinės g. 28), koncertuos Vilniaus Sofijos Kovalevskajos vidurinės mokyklos folklorinis dainų ir šokių ansamblis, Lotynų Amerikos šokių kolektyvas „Bachata Souls“, senosios muzikos ir šokio trupė „Festa Cortese“ bei jaunimo šokių kolektyvas „Šeškinė“.

Vilkpėdėje (Skroblų g. 19) Kaimynų dienos renginį praturtins Vilkpėdės bendruomenės socialiniųpaslaugų centro plastikos studija „Tu ir aš“, Vilniaus miesto tautinės raiškos sambūris „Vaivorykštė“ bei liaudiškos muzikos kapela „Žirginėliai“. Tuo pat metu Vilkpėdėje vyks rankdarbių klubo „Vaivos juosta“ paroda.

Visoriuose (Visorių sodų 14-oji g. 9) pasirodys Vilniaus kultūros centro moterų choras „Liepos“ ir Grigiškių kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Gryčia“.

Organizatorių teigimu, pagrindiniu Kaimynų dienos akcentu taps seniūnijų ir gyventojų vaišių stalas. Tad bendruomenės nariai kviečiami atsinešti užkandžių bei taip prisidėti prie šventės idėjos įgyvendinimo.

Kaimynų dienos renginiai vyks:

Šiandien (gegužės 26 d.)

• 18.30 val. Antakalnyje (Antakalnio g. 84 A)

• 19.00 val. Justiniškėse (Taikos g. 48)

Rytoj (gegužės 27 d.)

• 11.30 val. Antakalnyje (Šilo g. 15)

• 14.00 val. Šeškinėje (Šeškinės g. 28)

• 17.00 val. Vilkpėdėje (Skroblų g. 19)

• 18.30 val. Visoriuose (Visorių sodų 14-oji g. 9)

BFL

Nuo birželio 1 dienos keisis Vilniaus miesto autobusų ir troleibusų tvarkaraščiai. Anot visuomeninio transporto sistemą sostinėje administruojančios savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ atstovų, tvarkaraščiai koreguojami, atsižvelgus į keleivių srautus vasarą. Jie galios iki rudens pradžios.

Kaip ir kiekvienais metais, tvarkaraščiai keičiami atsižvelgus į prasidedantį aktyvų atostogų sezoną, sumažėjusius moksleivių ir studentų srautus bei padidėjusį keleivių, važiuojančių į  miesto periferinę dalį, skaičių.

Pasak savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ eksploatacijos ir tyrimų skyriaus vadovės Modestos Gusarovienės, pakoreguoti tvarkaraščiai yra skirti keleivių patogumui.

„Atidžiai išanalizavę gyventojų kelionių visuomeniniu transportu įpročius, sudarėme tvarkaraštį, kuris atspindi mūsų klientų poreikius vasarą. Poilsio dienomis populiariausiais maršrutais važinės didesnis troleibusų skaičius. Be to, daugiau gyventojų vykstant į sodus, prie ežerų, planuojame juos vežti talpesniais autobusais. Taip pat, keleivių patogumui, 2 ir 19 troleibusų maršrutuose bus padidintas žemagrindžių transporto priemonių skaičius“, – sako M. Gusarovienė.

Anot jos, gyventojai su naujaisiais eismo tvarkaraščiais galės susipažinti jau nuo gegužės 25 dienos.

Informacija apie pasikeitimus bei viešojo transporto darbą pateikiama interneto tinklalapyje www.vilniustransport.lt, mobiliaisiais telefonais (wap.vilniustransport.lt) bei darbo valandomis teikiama nemokama telefono linija 8-800-22922. Šią savaitę visose viešojo transporto stotelėse bus pradėti kabinti vasaros sezono autobusų ir troleibusų tvarkaraščiai, pažymėti saulute.

Per 2010 metus Vilniaus miesto autobusais ir troleibusais buvo vežta 183 mln. keleivių. Sostinėje yra 67 autobusų ir 20 troleibusų maršrutų, kuriais vasaros sezono metu kasdien kursuoja beveik 400 viešojo transporto priemonių.

BFL

Vilniaus miesto savivaldybės taryba, posėdyje trečiadienį ketinusi svarstyti mokyklų reorganizavimo klausimus, prie jų grįš vėliau.

Meras Artūras Zuokas informavo, kad dalį klausimų rengėjai atsiėmė tobulinti, o likusių poros projektų taryba nesutiko įtraukti į darbotvarkę.

Šie klausimai, kuriais, be kita ko, numatoma nebekomplektuoti dalies klasių, sulaukė prieštaringų vertinimų – jais pasipiktino kai kurie Lenkų rinkimų akcijos atstovai savivaldybėje, piketą surengė Vilniaus švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas.

A. Zuokas teigė kitą savaitę susitiksiantis su mokyklų bendruomenių atstovais ir aptarsiantis mokyklų pertvarką.

Tiesa, taryba pritarė vienam projektui dėl mokyklų – sostinės politikai sutiko pertvarkyti Vilniaus “Židinio” suaugusiųjų vidurinę mokyklą į Vilniaus “Židinio” suaugusiųjų gimnaziją.

Iš darbotvarkės išbrauktais projektais numatyta apibrėžti, kaip nuo ateinančio rugsėjo dirbs 28 miesto mokyklos, dalyje mokyklų pertvarka bus tęsiama, o dalyje – tik pradedama.

Vilniaus savivaldybės Švietimo departamento direktorius Gintaras Alfonsas Petronis teigia, kad reorganizacija rengiama vadovaujantis anksčiau savivaldybės patvirtinu mokyklų tinklo pertvarkos planu, kurio įgyvendinimą pernai pavasarį savivaldybė buvo metams atidėjusi.

Pasak G. A. Petronio, pertvarka mokyklose galėtų prasidėti ir kitais metais, tačiau Švietimo departamento susitikime su meru A. Zuoku nuspręsta nelaukti.

Tačiau profsąjunga teigia esanti nepatenkinta tuo, kad miesto taryba ketina priimti sprendimus esą pernelyg skubiai ir nepasitarusi su socialiniais partneriais.

BFL

Šiemet neoficialaus Europos Sąjungos (ES) gimtadienio akcentu pasirinkta savanoriška veikla, kurios pristatymui Lietuvoje daugiausia dėmesio bus skiriama Kaune.

Savaitės pabaigoje Europos dienos minėjimo renginius visoje šalyje organizuojančios Europos Komisijos (EK) ir kitų ES institucijų atstovybės Lietuvoje Kauną pavadino savanoriškos veiklos sostine.

“Kaunas pasižymėjo per visą istoriją labai giliomis savanorystės tradicijomis, daug visokių organizacijų per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį ir Lietuvai atkūrus nepriklausomybę veikė būtent Kaune”, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovė Natalija Kazlauskienė.

Laikinojoje sostinėje, Daugirdo slėnyje prie Vytauto bažnyčios, sekmadienį įsikurs savanorių miestas, kuriame savo veiklą pristatys per 20 savanoriškos veiklos organizacijų: skautų, sporto, gyvūnų globos draugijos, “Maisto bankas”, Kraujo donorystės centras, krašto apsaugos savanoriai, ugniagesiai.

Kauniečiai ir miesto svečiai bus kviečiami savanoriškai atlikti gerą darbą Kaunui – galės prisidėti gražindami Daugirdo slėnio suoliukus.

Tuo metu Vilniuje, Gedimino prospekte, penktadienį bus atidaryta tris dienas truksianti Europos dienai skirta kulinarijos mugė “Europa prie vieno stalo”, kurioje bus pristatyti Europos šalių nacionaliniai patiekalai ir kultūrinė programa.

Europos Parlamento (EP) atstovybė rengia filmų peržiūras po atviru dangumi – penktadienį ir šeštadienį V. Kudirkos aikštėje, prie Vyriausybės, bus demonstruojamos juostos, nominuotos EP įsteigtai LUX premijai: italų filmas “Aš esu meilė” ir graikų kūrinys “Platono akademija”.

“Kinas yra Europos kultūros modelio širdyje, jis dažnai netgi vartojamas kaip simbolis diskutuojant apie europietiškos ir amerikietiškos kultūros skirtumus. Kinas yra pasiekiamas dideliam įvairaus amžiaus žmonių skaičiui, jis supina vaizdą ir garsą, kreipiasi į žmogų daugiau per emocijas nei per faktus ar kažkokias žinias. Kinas – idealus būdas parodyti ir suprasti, kokia yra Europa ir kokia gali būti jos ateitis”, – EP iniciatyvą minėti Europos dieną filmais paaiškino EP Informacijos biuro vadovė Daiva Jakaitė.

Europos dienai skirti renginiai vyks visoje šalyje. Lietuvos moksleiviai ES gimtadienį galės paminėti dalyvaudami Europos egzamine, kuriame pasitikrins žinias apie ES, jos piliečių teises ir pareigas.

Šiemet minint Europos savanoriškos veiklos metus, savaitgalį prasidės savanorystės maratonas – dešimtyje Lietuvos miestų bus pradėti dalinti Europos savanorių pasai, kuriuos gavusieji rinks juose pažymas apie dalyvavimą savanoriškoje veikloje.

Europos diena tradiciškai švenčiama gegužės 9-ąją, kadangi tą dieną 1950-aisiais vienas iš integruotos Europos idėjos autorių Robertas Schumanas (Roberas Šumanas) paskelbė deklaraciją, tapusią pagrindu Europos bendrijoms.

BFL

Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius nepritaria Vilniau mero pageidavimui iš biudžeto sostinei skirti daugiau pinigų.

Naujasis Vilniaus meras Artūras Zuokas pareiškė, kad Vilniaus miesto biudžete lieka per maža vilniečių sumokėtų mokesčių dalis – didesnioji keliauja į valstybės biudžetą

Per kelerius metus – nuo tada, kai buvo pakeista biudžeto formavimo formulė – sostinė prarado, A. Zuoko nuomone, daugiau nei 260 mln. litų.

Tačiau Premjeras tokiam siūlymui nepritaria ir sako, kad bet koks perskirstymas ir siūlymas skirti Vilniaus miesto savivaldybei didesnį pinigų kiekį reiškia, jog kažkam pinigų turės likti mažiau.

“Mes visi mokam mokesčius į biudžetą, pagal tam tikrą tvarką tie pinigai vėliau perskirstomi nacionaliniame biudžete. Jeigu tai nebūtų daroma, tai, pavyzdžiui, Molėtai ar Joniškis gyventų labai skurdžiai.

Jau ir praeitais metais buvo diskutuojama apie tai, kad Vilnius galėtų turėti kitokią formulę, kiek jam pinigų turėtų būti skiriama. Bet jei formulė būtų keičiama, tai reikštų, kad jei Vilniuj tų pinigų daugės, tai kažkur jų mažės.

Ir nebūtina kitam miestui, gali mažėti ir tokios visiems svarbios išlaidos kaip socialinės rūpybos – sakau tai kaip pavyzdį, nesakau, kad būtent taip turėtų būti.

Todėl Vyriausybės ir Seimo atsakomybė yra matyti visų miestų, visų socialinių grupių poreikius ir ieškoti subalansuoti sprendimo”, – Premjero interviu Lietuvos radijui sakė A. Kubilius.

BFL

Šiemet sveikatingumo mankštas Vilniuje ves 8 sertifikuoti instruktoriai iš Kinijos, Anglijos ir Lietuvos. Treniruotės vyks kasdien, nuo pirmadienio iki sekmadienio, rytais ir vakarais.

Mankštos prie Baltojo tilto darbo dienomis vyks nuo 6.30 iki 8.30 val., savaitgaliais nuo 8 iki 10 val. Jas ves kinas Vangas Sinas (Wang Xiyin).

Skvere prie Profesinių sąjungų kultūros rūmų mankštos vyks pirmadienio vakarą 18.30-20.30 val. ir antradieniais-penktadieniais 6.30-8.30 val. Savaitgalį mankštos prasidės 8 val., o baigsis 10 val. Mankštas ves instruktoriai Alvydas Makselis ir Jevgenijus Piulskis.

Sportuoti bus galima ir Vingio parke, už estrados. Čia antradienį ir trečiadienį, nuo 18.30 iki 20.30 val., mankštas ves instruktorius Jevgenijus Trindiukas.

Sereikiškių parke, prie vaikų žaidimo aikštelės, darbo dienomis mankštos vyks 7.30 val.-9.30 val., o savaitgaliais – 8-10 val. Jas ves tas pats instruktorius, kaip ir Vingio parke, J. Trindiukas.

Instruktorius Gintaras Jonas Švenčionis ves mankštas prie VRM rūmų, prie Neries upės, antradieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais 18-20 val. ir Vilniaus Lazdynų vidurinės mokyklos stadione – savaitgaliais, 8-10 val.

Skvere tarp Neries upės ir Mikalojaus Daukšos vidurinės mokyklos darbo dienomis 7-9 val. mankštas ves instruktoriai iš Anglijos Robertas ir Simona Honibolai (Robert, Simona Honiball). O antradieniais ir ketvirtadieniais 19-21 val. ten bus galima sportuoti su Maksimu Chaliapinu.

Su šiuo instruktoriumi bus galima sportuoti ir Vilniaus Saulėtekio vidurinės mokyklos sporto aikštelėje, šeštadieniais, sekmadieniais 9.00-11.00 val.

Sveikatingumo mankštos Vilniuje kasmet tampa populiaresnės ir gausiau lankomos. Per metus jose apsilanko iki 13 tūkstančių žmonių.

Praėjusiais metais sveikatingumo mankštose lankėsi beveik 9 tūkstančiai vilniečių. Vidutinis sportavusiųjų amžius buvo 45-50 metų, dauguma jų – moterys. Labiausiai lankomos sveikatingumo mankštų vietos buvo prie Baltojo tilto, Lazdynų vidurinės mokyklos stadionas ir Vingio parkas.

BFL

Vilniuje ketinama sujungti autobusų ir troleibusų parkus, kad būtų lengviau spręsti jų finansines problemas.

“Per Ūkio departamento valandėlę buvo priimtas sprendimas ir duotas pavedimas parengti reikalingus sprendimus, kurie būtų patvirtinti Vilniaus miesto taryboje dėl šių dviejų parko sujungimo.Tai nėra nauja mintis, apie ją buvo kalbama labai daug ir labai seniai, tiesiog koalicija nusprendė, kad įvertinus sudėtingą autobusų ir troleibusų parko situaciją ir tam tikras planavimo problemas, kurios atsiranda, kada įmonės yra atskirtos, būtų daug prasmingiau turėti vieną didelį visuomeninį transporto vežėją”, – sakė Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas žurnalistams antradienį.

Meras teigia, kad tokio sujungimo pirminis tikslas – ne taupymas, o esamų problemų sprendimas, darbuotojų atleisti neketinama, kaip tik planuojama didinti parko pajėgumus.

“Mes turime mažiau visuomeninio transporto, kuris kiekvieną dieną išvažiuoja į gatves, vilniečiai nepatenkinti, kad nėra vakarinių reisų, kad kartais trūksta reisų ir ryte. Manau, kad neišvengiamai reikės autobusų troleibusų parko pajėgumus didinti”, – sakė A. Zuokas.

"Veido" archyvas

Vilniaus miesto savivaldybės taryba posėdyje trečiadienį numato svarstyti mokyklų reorganizavimo klausimus.

Trečiadienio darbotvarkėje registruotais projektais numatoma apibrėžti, kaip nuo ateinančio rugsėjo dirbs 28 miesto mokyklos, dalyje mokyklų pertvarka bus tęsiama, o dalyje – tik pradedama.

Naujais mokslo metais tęsiant jau pradėtą pertvarką Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijoje turėtų nelikti penktųjų klasių, “Juventos” gimnazijoje – aštuntųjų klasių, Vasilijaus Kačialovo gimnazijoje – septintųjų klasių, Baltupių vidurinėje mokykloje devintųjų – dvyliktųjų klasių, Martyno Mažvydo vidurinėje mokykloje – taip pat devintųjų – dvyliktųjų klasių, Pilaitės vidurinėje mokykloje – pirmųjų, antrųjų, penktųjų ir šeštųjų klasių, Senvagės vidurinėje mokykloje – antrųjų ir penktųjų klasių.

“Tęstinis klasių nekomplektavimas reiškia, kad tęsiasi gryninimo procesas. Pavyzdžiui, Adomo Micekvičiaus gimnazija neturi pirmų-ketvirtų klasių. Pagal įstatymą, nuo 2015 metų gimnazija turėtų būti keturmetė ir ten, kur jau pradėtas, toliau po truputį vyksta taip vadinamas “nuauginimas”. Labai panaši situacija ir su kitomis mokyklomis, kur siūlomas tęstinis nekomplektavimas”, – BNS aiškino Vilniaus savivaldybės Švietimo departamento direktorius Gintaras Alfonsas Petronis.

Septyniose miesto mokyklose nuo rugsėjo numatoma pradėti pertvarką nebekomplektuojant devintų klasių – jų turėtų nelikti Gerosios Vilties vidurinėje, Karaliaus Mindaugo vidurinėje, “Ryto” vidurinėje, “Sietuvos” vidurinėje, Simono Stanevičiaus vidurinėje, Šeškinės vidurinėje ir Tuskulėnų vidurinėje mokykloje.

Vienuoliktų klasių turėtų nelikti “Ateities” vidurinėje, Levo Karsavino vidurinėje, Naujininkų vidurinėje, “Santaros” vidurinėje, “Saulėtekio” vidurinėje, Senamiesčio vidurinėje, Sofijos Kovalevskajos vidurinėje, Viršuliškių vidurinėje, Joachimo Lelevelio vidurinėje, Mstislavo Dobužinskio vidurinėje, Naujamiesčio vidurinėje ir Sausio 13-osios vidurinėje mokykloje.

Be to, nuo rugsėjo Vilniaus Jeruzalės vidurinėje mokykloje numatoma nekomplektuoti pirmųjų ir penktųjų klasių lenkų mokomąja kalba.

Tuo metu Vilniaus “Židinio” suaugusiųjų vidurinę mokyklą numatoma pertvarkyti į Vilniaus “Židinio” suaugusiųjų gimnaziją.

Pasak G. A. Petronio, reorganizacija rengiama vadovaujantis jau anksčiau savivaldybės patvirtinu mokyklų tinklo pertvarkos planu, kurio įgyvendinimą pernai pavasarį savivaldybė buvo metams atidėjusi. Jis neslėpė, kad ne visos mokyklos yra patenkintos joms numatytomis veiklos perspektyvomis, todėl kai kurios iš jų siekia išimčių.

“Iš esmės vos ne kiekviena vidurinė mokykla teikia kokį nors pagilintą mokymą, ir jeigu mes pradėsime dabar ir pagal menus, ir pagal sportinius pasiekimus steigti ilgąsias gimnazijas, reikės, ko gero, uždaryti pagrindines arba progimnazijas”, – skeptiškai mokyklų siekį pasinaudoti įstatyme numatyta galimybe gyvuoti ilgųjų gimnazijų statusu vertino G.A.Petronis.

Švietimo įstatymas numato, kad ilgosios gimnazijos statusą mokykla gali gauti, pavyzdžiui, tokiais atvejais, kai vykdo specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas.

Pasak G. A. Petronio, pertvarka mokyklose galėtų prasidėti ir kitais metais, tačiau Švietimo departamento susitikime su meru Artūru Zuoku nuspręsta nelaukti.

“Yra galimi du variantai – nuo šių metų rugsėjo 1 dienos arba nuo kitų metų rugsėjo 1 dienos. Bet ir taip jau Vilnius yra viena iš šešių Lietuvos savivaldybių, kurios tinklo nesusitvarkė iki pabaigos, Vilnius dar net neįpusėjo. Susitikime mintis buvo tokia, kad reikia pradėti dabar, nuo šių metų rugsėjo”, – dėstė savivaldybės atstovas.

Jo teigimu, trečiadienio posėdyje bus svarstomi klausimai tik dėl dalies mokyklų, kuriose turi vykti reorganizacija, tačiau dar yra atvejų, kada neaišku, kaip pertvarkyti tinklą. Šiuo sprendimus reikės priimti vėliausiai prieš 2012 metų rugsėjį.

“Vilniaus mieste šiuo metu yra 42 vidurinės mokyklos, kurių 2015 metais turėtų nelikti. Bet yra tokių vietų Vilniaus mieste, kur visiškai neaišku, ką su mokyklomis reikėtų daryti. Tarkime, Daukšos vidurinė mokykla – jeigu ją reorganizuotume į progimnaziją, tokiu atveju reikėtų, kad Antakalnyje atsirastų viena iš gimnazijų. Balsiuose statoma nauja mokykla, neaišku, kiek vaikų paims iš Jeruzalės. Tačiau ateinantys metais bus paskutiniai”, – BNS sakė G. A. Petronis.

"Veido" archyvas

Piliečių asociacijos „Metro sąjūdis” iniciatyva, nuo gegužės 3 d. visą vasarą vilniečiai galės apsilankyti simbolinės metro stoties informaciniame centre, įsikūrusiame prie Baltojo tilto. Čia jie gaus informacijos apie galimą metropoliteną sostinėje, galės įvertinti jo naudą sau ir miestui. Centras bus atviras vilniečiams ir miesto svečiams kasdien, nuo 12.00 val. iki 20.00 val.

„Simbolinės metro stoties informacinio centro atidarymu siekiame atkreipti dėmesį, kad rengiant visuomenei reikšmingus planus, tokius, kaip netrukus naujai išrinktos Vilniaus miesto tarybos pradedamas svarstyti viešojo transporto iki 2040-ųjų sostinėje specialusis planas, būtina pristatyti visuomenei visas galimas alternatyvas. Kad mūsų visuomenė galėtų tarti lemiamą žodį politikų sprendimams, kaip tai daroma visoje Europoje, –  teigia „Metro sąjūdžio” valdybos pirmininkas Juozas Zykus.

"Veido" archyvas

Pasak J. Zykaus, Vilniuje jau seniai pribrendo sąlygos diegti naują viešojo greitojo transporto sistemą, kuri pakeistų miestą iš esmės ir atitiktų Europos sostinių statusą. „Vilniaus miesto strategijoje taip pat numatoma, kad sostinė turi tapti moderniu Vidurio Europos didmiesčiu, pasižyminčiu jaukia ir šiuolaikiška atmosfera, patrauklumu, naujovėmis bei pažangiais pokyčiais, – pastebi „Metro sąjūdžio“ valdybos pirmininkas. – Strategijoje, be kita ko nurodoma, jog vienas svarbiausių gerovės rodiklių yra ES lygį atitinkantis saugus, ekonomiškas, greitas ir patogus viešasis transportas“. J. Zykaus teigimu, būtent metro pagal visus kriterijus Europoje yra pripažintas kaip viena patogiausių miesto transporto priemonių, todėl įdiegus Vilniuje metropoliteną, mūsų sostinė atitiktų ir Europos Komisijos parengtų „Transportas 2050” strateginių nuostatų reikalavimus ir taptų „žaliu” miestu.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Jonas Anuškevičius atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais metais Vilniaus plėtra intensyviausiai vyksta vakarų kryptimi, todėl net ir skeptikams netrukus teks pripažinti Vilniaus-Kauno dvimiestį (dvipolį) su per milijoną perkopusiu gyventojų skaičiumi. „Pagrindinėje šalies magistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda transporto eismas vis intensyvėja, o pasiekęs sostinę, ypač – jos centrą, užkemša visas gatves, – sako specialistas. – Vilniaus gatvių pralaidumo parametrai jau visiškai išnaudoti, todėl požeminis metro su racionaliai išdėstytomis stotelėmis, kaip matyti iš kitų Europos bei pasaulio istorinių miestų pavyzdžių, geriausiai leistų išspręsti problemą“.

"Veido" archyvas

Seimo nario Pauliaus Saudargo, kurio iniciatyva, siekiant aktyviai prisidėti prie Vilniaus miesto transporto sistemos gerinimo, 2011 m. balandį Seime suburta parlamentinė metro idėjos paramos grupė, nuomone, norėdami įveikti visus Europos transporto sektoriaus keliamus iššūkius, turime iš esmės reformuoti Lietuvos transporto sistemą. Todėl parlamentinė metro grupė, prie kurios prisijungė 60 parlamentarų iš skirtingų Seimo frakcijų, ketina ieškoti Vilniaus transporto sistemos modernizavimo alternatyvų, svarstyti metropoliteno Vilniuje galimybę bei skatinti Seime diskusijas šia tema.

Piliečių asociacija „Metro sąjūdis“ vienija apie 6000 narių: mokslininkų, visuomenės veikėjų, transporto specialistų ir sostinės gyventojų. „Metro sąjūdžio“ valdybos pirmininkas – Juozas Zykus.