BFL

Lietuvos pašto Pašto tinklo tarnybos direktorės Ingos Dundulienės, naujieji pašto skyriai gyventojus aptarnaus ilgesniu ir patogesniu laiku, dirbs ir savaitgaliais. Prekybos centre “Pupa” esančiame pašte gyventojai galės įsigyti ir tarptautinių autobusų bilietų.

Iki metų pabaigos Lietuvos paštas planuoja atidaryti apie 20 paštų prekybos centruose, į kuriuos iš viso ketinama investuoti apie 2 mln. litų.

Akcinė bendrovė Lietuvos paštas – plačiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą turinti bendrovė Lietuvoje. Lietuvos paštas taip pat teikia logistikos, finansinio tarpininkavimo ir elektronines paslaugas.

BFL

Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU) tikisi, kad turistų šią vasarą pagausės trečdaliu.

TVOU skaičiavimais, nuo gegužės iki spalio į sostinę turėtų atvykti bent 100 tūkstančių užsieniečių daugiau nei pernai tuo pat metu, kai bent vienai nakčiai Vilniuje per tuos mėnesius apsistojo apie 300 tūkst. turistų, rašo “Lietuvos rytas”.

Savo viltis TVOU sieja su dviejų pigių skrydžių bendrovių atėjimu į sostinės aviacijos rinką ir papildomais senbuvių reisais.

Balandžio viduryje iš Lietuvos sostinės pradėjo skraidyti vengrų “Wizz Air”, pirmadienį – ir airių “Ryanair”. Pagal planus “Wizz Air” ir “Ryanair” vasaros sezono mėnesiais turėtų skraidinti 50-60 tūkst. keleivių.

Vilniaus turizmo informacijos centro duomenimis, pernai Vilniuje labiausiai – 58 proc. – augo baltarusių turistų skaičius, gausėjo ir rusų – jų viešėjo 20 proc. daugiau.

Vilniaus turizmo informacijos centro atstovė Jurga Pociūtė apgailestavo, kad nutraukus skrydžius į Paryžių pradėjo trauktis prancūzų turistų skaičius, kuris pastaraisiais metais šiek tiek augo.

Pernai prancūzų Vilniuje lankėsi 14,3 tūkst. – 2,6 proc. mažiau nei 2009-aisiais.

"Veido" archyvas

Palengva artėjančios vasaros šiluma į lauką pasimėgauti plūsta ir OKT/Vilniaus teatro gerbėjai, todėl tamsios teatro salės netrukus užsidarys iki kito sezono, o aktoriai išvyks gastrolių po pasaulį. Gegužės 11 d. OKT parodys paskutinį spektaklį – O. Koršunovo „Įstabiąją ir graudžiąją Romeo ir Džuljetos istoriją“ pagal W.Shakespeare’ą.

"Veido" archyvas

Spektaklis, pirmąkart suvaidintas 2003 metais, yra vis dar gausiai lankomas ir mėgstamas tiek moksleivių, tiek vyresnių žiūrovų. Romeo spektaklyje įkūnys Gytis Ivanauskas, jo mylimąją Džuljetą – Rasa Samuolytė.

"Veido" archyvas

Aktorė yra pasakojusi, kad jai buvo sunku sukurti šį vaidmenį, kol nesuprato, kad Džuljeta gali būti bet kuri mergina. „Prisiminiau savo įsimylėjusią klasiokę, prisiminiau kažkokias įsimylėjimo stadijas, kurios buvo, kurios yra, ir man atsirakino vaidmuo nuo to atpažįstamumo. Supratau, kad Džuljeta yra ne kažkokia W.Shakespeare’o mergina, kuri įsimylėjusi sako tokius gražius tekstus, o kad ji gali būti kiekviena iš jūsų. Ir tu gali būti Džuljeta, jeigu taip įsimylėtum, jeigu tu taip mestumeisi stačia galva į tą istoriją. Ir nuo tada, kai pradėjau galvoti, kad ji nėra išskirtinė, tas atpažįstamumas atrakino ją“, – pasakojo Rasa.

"Veido" archyvas

Spektaklyje taip pat vaidina aktoriai Eglė Mikulionytė, Giedrius Savickas, Dalia Michelevičiūtė, Vaidotas Martinaitis, Dainius Kazlauskas, Dainius Gavenonis, Darius Gumauskas ir kiti.

"Veido" archyvas

Spektaklis rodomas gegužės 11 d. 19 val. Ūkio banko teatro arenoje. Bilietus platina “Tiketa”. Bilietams taikomos nuolaidos.

"Veido" archyvas

Vilniaus dailės akademijos Tekstilės galerijoje “Artifex” antradienį atidaroma estų menininkų paroda “Su meile iš Estijos”, skiriama Estijos Nepriklausomybės 20-mečiui ir simboliškai papildo programos “Talinas – Europos kultūros sostinė 2011″ renginius.

Savo darbus Vilniuje pristato tekstilės menininkė ir dizainerė Krista Lesi (Krista Leesi) ir grafinio dizaino specialistas Heinas Prunsveltas (Heino Prunsvelt). Pasak parodos rengėjų, abiejų autorių darbus vienija žaismingas požiūris, lengva ironija, flirtas su klišėmis ir madomis.

Abu kūrėjai yra ir dailės pedagogai, savo patirtimi pasidalysiantys paskaitose Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centre. K. Lesi yra Estijos dailės akademijos Tekstilės dizaino katedros docentė, prieš dešimt metų paskelbta “Estijos metų tekstilės menininke”.

Tekstilininkė savo darbuose sujungia įvairių epochų Estijos simbolius, ženklus, talismanus ir perkelia juos į netikėtus kontekstus. Estijos tema jos darbuose skleidžiasi per ornamentus. Iš tokių gerai žinomų simbolių kaip šelmeninė kregždė (Estijos nacionalinis paukštis), Pegasas (Estijos dailės akademijos simbolis), voverė, raganosis (Estijos politinių partijų logotipai), pučiantis ragą vyras (nacionalinio gėrimo simbolis) menininkė kuria naujus ornamentus ir iš jų komponuoja politinį tapetą.

Grafinio dizaino kūrėjas H. Prunsveltas irgi dėsto Estijos dailės akademijoje, kurioje 1986 m. baigė dizaino studijas. Nuo tada dirba grafikos dizaineriu, sukūrė daugelio įmonių įvaizdžius ir logotipus, kompaktinių plokštelių ir knygų viršelius, atspaudus ir monetas, iliustracijas, animaciją ir t.t. Jis dalyvavo daugybėje konkursų ir parodų Estijoje bei užsienyje. Naujausias dailininko pasiekimas – laimėtas Talino – Europos kultūros sostinės 2011 pašto ženklo konkursas.

Menininkas į Vilnių atvežė savo sukurtų atvirlaiškių kolekciją. Iš pirmo žvilgsnio darbai atrodo kaip atsitiktiniai, humoristiniai turisto užfiksuoti Talino miesto vaizdeliai. Darbų autorius savo požiūrį vadina “emociniu dizainu” ir žada žiūrovams teigiamų emocijų. Vienas iš atvirlaiškių yra skirtas pažymėti Talino – Europos kultūros sostinės 2011 metus, kuriuos Estijos sostinė dalijasi su Suomijos Turku miestu.

Neseniai paminėtos vieno garsiausių Šiaurės Europos viduramžių menininko Bernto Notkės 500-osios mirties metinės. Šiai sukakčiai pažymėti H. Prunsveltas sukūrė grafinę versiją pagal šio menininko paveikslą “Danse Macabre” (Mirties šokis), priklausantį Talino Šv. Nikolo Bažnyčios kolekcijai.

Estų menininkų darbų paroda Vilniaus galerijoje “Artifex” viešės iki gegužės 26 dienos.

"Veido" archyvas

Šiandien Vilniuje prasideda akcija “Sudrausmink kiemo rūkalių”, kurios metu bus drausminami asmenys, rūkantys ir šiukšlinantys teritorijose šalia švietimo įstaigų, daugiabučių namų, jų laiptinių.

Informaciją apie šiukšlinamas vietas ir rūkymą tam neleistinose vietose gyventojai gali siųsti e.paštu viešoji.tvarka@vilnius.lt arba skambinti trumpuoju numeriu 1648.

Akcijos organizatorius palaiko Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir Vilniaus miesto mokyklos, kurios įsipareigojo pateikti informaciją apie nepilnamečių rūkymo vietas.

Nustatytose probleminėse vietose lankysis Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai kartu su policijos nepilnamečių reikalų inspektoriais.

Pažeidėjams numatytos nuobaudos: už rūkymą vietose, kuriose draudžiama tai daryti, gresia įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 litų, o už nuorūkų, šiukšlių mėtymą – įspėjimas arba bauda iki 2 tūkst. litų.

Tikimasi, kad akcija “Sudrausmink kiemo rūkalių” padės sukurti sveiką ir saugią aplinką teritorijose prie švietimo įstaigų, suburs bendruomenę bendram tikslui švarinant miestą ir drausminant aplinką teršiančius asmenis.

Akcija vyks gegužės 2-31 dienomis.

BLF

Vilniuje šiuo metu viešinti garsaus litvakų rašytojo, buvusio Vilniaus geto kalinio, žydų pogrindžio kovotojo prieš nacių režimą Abraomo Suckeverio anūkė Hadas Kalderon sako nenorinti, kad jos senelio ir jo likimo draugų išgyvenimai būtų pamiršti.

“Žinote, aš jau trečia karta nuo holokausto, aš jaučiu, kad jei to neprisiminsiu, prisiminimai pražus. Mes galvojame augdami, kad senelis ar močiutė visada bus šalia ir galės viską priminti, bet dabar aš nebeturiu nieko, kas man galėtų apie tai papasakoti”, – žurnalistams sakė H.Kalderon.

“Mano vaikai apie tai sužinos tik iš manęs. Jiems tai istorija. Man tai dar emocija, nes aš dar glaudžiau ir bučiavau istoriją, o jie turės tik istoriją. Aš visada matysiu mėlynas savo senelio akis, verkiančias, kai jis kalba apie savo mamą. Aš visada tai prisiminsiu. Visada prisiminsiu močiutę, dainuojančią jidiš kalba ir verkiančią”, – pasakojo žymaus poeto anūkė.

Jis Vilniuje lankosi nebe pirmą kartą. Čia ji buvo atvykusi ir pernai, iš karto po senelio mirties. Jis prisimena tada vaikščiojusi po sostinę su senelio dienoraščiu.

“Aš verčiau jo dienoraštį nuo namo, kuriame jis augo, prie namo, kuriame jis susituokė su mano močiute, tada į getą, kur jis gyveno. Taigi aš lankiau Vilnių savo senelio žingsniais, paskui jį, ir stengiausi pajausti viską, ką jis aprašė dienoraštyje”, – prisiminė ji.

Šią savaitę Vilniuje atidengiant atminimo lentą A.Suckeveriui jo anūkė H.Kalderon sakė išgyvenusi gyvą istoriją, kurią ji norinti išsaugoti.

“Kai pamačiau Suckevelio pavardę lentelėje ant pastato, pamaniau, kad tai ne sapnas, nebe istorija, o tiesa. Kai tu vaikštai mieste, iš tiesų nesupranti, kad šis miestas turėjo tokią didelę žydų bendruomenę. Bet kai pamačiau ženklą, Suckevelių pavardę, tai buvo labai stipru, istorija trumpai akimirkai tapo gyva”, – išgyvenimais dalijosi H.Kalderon.

“Mano karta turi atsibusti ir supranti, kad reikia prisiimti atsakomybę (…). Mano senelio kultūra, istorija, lobiai, kuriuos jis parašė, greičiausiai pradings, jei neprisiimsiu atsakomybės jų išsaugoti. Štai ką aš jaučiu. Man būti čia yra mano misijos dalis – išlaikyti degančią žvakę, būti atminties žvake”, – dėstė ji.

H.Kalderon apgailestavo, kad Izraelyje šiuo metu jos senelis nepakankamai įvertintas.

“Mano senelis rašė tik jidiš kalba. Izraelyje jidiš yra labai labai nustumta į šoną. Dabar tai jauna šalis su hebrajų kalba. Izraelis nenori, kad istorija brautųsi į dabartį, nori hebrajų kalbos”, – pasakojo ji.

1913 metais Smurgainyse gimęs A.Suckeveris nuo 1920 metų gyveno Vilniuje, studijavo universitete literatūrą, buvo vienas iš kultūros veikėjų grupės “Jung Vilne” kūrėjų. Rašytojo ir poeto kūryba, atspindinti skaudžią XX amžiaus Vilniaus žydų istoriją, pelnė pasaulinį pripažinimą, yra išversta į daugelį kalbų.

Po Antrojo pasaulinio karo poetas iš Vilniaus griuvėsių gelbėjo žydų paveldo likučius, kurie tapo Žydų muziejaus pagrindu. Išvykęs gyventi į Izraelį, A.Suckeveris siekė išsaugoti gimtąją jidiš kalbą, rinko išlikusią Vilniuje veikusio žydų mokslo instituto medžiagą.

2008 vasario 16 dieną prezidento Valdo Adamkaus dekretu A.Suckeveris apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Poetas mirė 2010 metais Izraelyje.

"Veido" archyvas

Didžiulį lietuvių susidomėjimą keliančio miuziklo „Karolis“ premjera Vilniaus Katedros aikštėje įvyks jau šį sekmadienį. Pagrindinį kūrinio herojų – Joną Paulių II – miuzikle įkūnijantis atlikėjas Liudas Mikalauskas šį vaidmenį vadina pačiu sudėtingiausiu iššūkiu jo karjeroje.

Šį sekmadienį net 27 metus Katalikų Bažnyčiai vadovavęs Jonas Paulius II popiežiaus Benedikto XVI dekretu bus paskelbtas palaimintuoju. Kartu su visu pasauliu šį neeilinį įvykį švęs ir lietuviai. Pagrindiniu iškilmių Lietuvoje akcentu taps Vilniaus Katedros aikštėje 21 val. įvyksianti garsaus Italijos kompozitoriaus Sandro Di Stefano miuziklo „Karolis“ premjera. Šį įstabų kūrinį visi norintys galės išvysti nemokamai.

Pagrindinis apie Jono Pauliaus II (tikrasis vardas – Karolis Vojtyla) gyvenimą bei įtaką pasaulio istorijai pasakojančio miuziklo vaidmuo buvo patikėtas garsiam atlikėjui L.Mikalauskui. Pastarąsias dvi savaites intensyvių repeticijų ritmu gyvenantis Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas neslėpė, jog šis vaidmuo jam taps didžiausiu išbandymu karjeroje.

„Vaidinti tokį žmogų pirmiausia yra didžiulė atsakomybė. Ruošdamasis šiam vaidmeniui peržiūrėjau ne vieną filmą apie Joną Paulių II, perskaičiau daug jo parašytų straipsnių ir recenzijų. Bandau gilintis ne tik į tekstą, bet ir į jo gyvenimą, į jo ėjimą popiežystės link, – prieš kūrinio premjerą pasakojo L.Mikalauskas. – Šiame miuzikle yra parinkti tokie Karolio Vojtylos tekstai, kuriuos ne taip paprasta išmokti. O ir išmokimas – dar ne viskas. Juos dar reikia suprasti ir sugebėti perteikti taip, kad ir kitas žmogus suprastų. Dabar daugiausiai dėmesio skiriu tam, kaip pasakyti Jono Pauliaus II žodžius, kad žmonės iš mano lūpų suprastų juos taip, kaip suprasdavo ir juos girdėdami iš popiežiaus lūpų. Tai yra sunkiausia. Nes Jonas Paulius II savyje turėjo daug energijos, daug temperamento, daug vidinės charizmos ir vienu žodžiu mokėdavo nupasakoti didžiules pastraipas“.

Miuzikle „Karolis“ atskleidžiamas kitoks iš pradžių apie teatro sceną svajojusio, tačiau vėliau pašaukimą tarnauti Dievui bei žmonėms pajautusio Karolio Vojtylos veidas. Ryškiausia XX a. Pasaulio asmenybe laikomą Joną Paulių II miuzikle įkūnijantis L.Mikalauskas prisipažino, jog šis vaidmuo jau spėjo paliesti giliausias jo sielos kerteles.

„Aš niekada gyvenime nebuvau praleidęs Didžiosios savaitės taip, kaip aš ją praleidau šį kartą. Besiruošdamas šiam vaidmeniui aš Didžiąją savaitę praleidau bažnyčioje, maldoje, susikaupime, kažko ieškodamas, – atviravo atlikėjas. Aš tikiuosi, kad į miuziklą ateidami žmonės atsineš vidinį susikaupimą ir sugebės atvira širdimi priimti Kristaus žodį, perteikiamą per Karolio Voitylos prizmę. Šiame kūrinyje bus daug apmąstymo, daug šventumo ir daug meilės žmogui“.

Miuzikle be L.Mikalausko taip pat pasirodys dainininkai Egidijus Bavikinas, Tomas Ladiga, Elena Kalvaitytė-Vitkauskienė, aktoriai Rimantas Bagdzevičius, Liucija Rukšnaitytė, Henrikas Savickis, Petro Bingelio vadovaujamas Kauno valstybinis choras, Vytauto Didžiojo universiteto liaudies šokių ansamblis „Žilvitis“ ir kiti atlikėjai. Miuziklo „Karolis“ režisierius – Nerijus Petrokas. Iš italų kalbos vertė s.Liucija Grybaitė FMA. Projektą organizuoja viešoji įstaiga „Šou imperija“. Prodiuseriai – Aušra Vyšniauskienė ir Valdas Latoža.

Projektą globoja – kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ir Kazys Starkevičius. Projektą remia Vilniaus ir Kauno miesto savivaldybės.

Po premjeros Vilniuje, miuziklą „Karolis“ birželio 4 dieną galės išvysti ir kauniečiai. Kūrinys bus atliekamas Kauno Santakos parke, kur 1993 m. Lietuvoje lankęsis Jonas Paulius II šimtatūkstantinei žmonių miniai aukojo Šv. Mišias.

Miuziklo „Karolis“ premjera Vilniaus Katedros aikštėje įvyks sekmadienį, gegužės 1 d., 21 val.

"Veido" archyvas

Šalies rinką tiriantys kavos namų „Gloria Jean‘s Coffees“ atstovai šią savaitę atvyksta į Vilnių ieškoti verslo partnerių. Daugiau nei 1000 kavos namų 39 šalyse turinčio australų prekės ženklo atstovai ketvirtadienį (balandžio 28 d.) susitiks su potencialiais franšizės pirkėjais atviros „Brand 4 Baltic“ kontaktų mugės metu.

„Galimas žinomų šios srities vardų atėjimas į Lietuvą buvo viešai aptariamas jau ne kartą ir „Gloria Jean‘s Coffees“ gali tapti pirmu realiu tarptautiniu žaidėju šioje rinkos dalyje. Per pastaruosius kelerius metus išpopuliarėjus kavos išsinešti kultūrai Lietuvoje, savo istoriją ir tarptautinį vardą turintis prekės ženklas turėtų lengvai įsilieti į šalies rinką, sudarydamas konkurenciją gana stipriems vietiniams vardams,“ – teigia Lietuvos franšizės centro direktorius Severinas Žilinskis. „„Gloria Jean‘s Coffees“ atstovai verslo bendruomenei atviros kontaktų mugės metu ketina susitikti su galimais partneriais Lietuvoje – franšizės pirkėjais, kuriems galėtų perduoti savo patirtį, žinias ir priemones vystant šį prekės ženklą šalyje.“

Strateginės plėtros ir projektų vadybos konsultacijų kompanijos „Advanced Advice“ vadovo Iljos Malkin teigimu, šio kavos namų tinklo istorija yra geras sėkmingos verslo plėtros franšizės pagrindu pavyzdys. „Prieš tris dešimtmečius, 1979-aisiais, mažoje suvenyrų parduotuvėlėje atsiradęs šeimos verslas tapo per visus žemynus išplitusiu franšizės tinklu. Šiuo metu „Gloria Jean‘s Coffees“ yra vienas didžiausių kavos namų tinklų Australijoje ir Šiaurės Amerikoje bei planuoja spartesnę plėtrą Europoje,“ – teigia I. Malkin.

Tarptautinės franšizavimo dienos „Brand 4 Baltic“ metu organizuojamoje nemokamoje kontaktų mugėje iš viso bus pristatyti 15 franšizės davėjų. Informaciją apie galimą partnerystę franšizės pagrindu teiks įvairių verslo sričių atstovai ir prekių ženklai.

Daugiau informacijos apie franšizavimo dieną „Brand 4 Baltic“ galima rasti ir užsiregistruoti tinklapyje www.brand4baltic.lt.

Apie projektą

Pagrindinis projekto „Lietuvos ir Latvijos pasienio regionų patrauklumo franšizavimui tyrimas“, kurį iš dalies finansuoja Europos regioninės plėtros fondas, tikslas yra didinti Lietuvos ir Latvijos pasienio regionų patrauklumą franšizės tinklų vystymui. Projekto įgyvendinimas leidžia atskleisti ir plėtoti Lietuvos ir Latvijos pasienio regionų potencialą tarptautinių franšizės galimybių panaudojimo srityje.

Projekto „Lietuvos ir Latvijos pasienio regionų patrauklumo franšizavimui tyrimas“ vykdymo metu buvo įgyvendinamos įvairios priemonės, kuriomis buvo vertinamas verslo bendruomenės pasirengimas plėtrai naudojant franšizavimo verslo modelį bei suteikiamos tam reikalingos žinios. Projekto metu atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad Lietuvos ir Latvijos regionai turi potencialą franšizavimo plėtrai. Siekiant spartinti šio potencialo panaudojimą, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Daugpilio, Jelgavos ir Liepojos regionų verslininkams buvo organizuojami mokymai, skirti supažindinimui su pagrindiniais šio verslo modelio principais bei praktiniais franšizės įsigijimo aspektais.

BFL

Vilniuje bus įamžintas žymaus Vilniaus žydų poeto litvako Abraomo Suckeverio atminimas. Ketvirtadienį ant namo sostinės J. Basanavičiaus gatvėje bus atidengiama atminimo lenta A. Suckeveriui. Tai vienas iš Holokausto aukų atminimui skirto “Gyvųjų maršo”, vyksiančio balandžio 27 – gegužės 2 dienomis, renginių.

Abraomas Suckeveris gimė 1913 m. Smurgainyse (dab. Baltarusijoje), istorinėje LDK žemėje, garsioje rabinų chasidų šeimoje. Vaikystėje su tėvais buvo ištremtas į Sibirą. Nuo 1920 m. gyveno ir mokėsi Vilniuje, Vilniaus universitete studijavo literatūrą. Susibūrus dailininkų ir literatų grupei “Jung Vilne” (“Jaunasis Vilnius”) į ją įsitraukė ir A. Suckeveris.

Kilus Antrajam pasauliniam karui, poetas pateko i Vilniaus getą, iš jo pabėgo, kovėsi partizanų būriuose su naciais. Kaip liudininkas A. Suckeveris 1946 m. dalyvavo Niurnbergo nacių teismo procese. 1947 m. jis apsigyveno Tel Avive (Izraelis). Čia 1948 m. išėjo jo knygos “Di jidiše gas” (“Žydų gatvė”) ir “Geheimštot” (“Paslapčių miestas”), kuriose vaizduojamas Vilniaus žydų gyvenimas, niūri geto kasdienybė, kanalizacijos šulinių tamsa, nepalaužtos dvasios didybė.

1966 m. A. Suckeveris už savo kūrybą buvo iškeltas kandidatu Nobelio literatūros premijai gauti.

Nemažai A. Suckeverio eilėraščių išversta į hebrajų, anglų, prancūzų, ispanų, vokiečių, rusų bei kitas pasaulio kalbas. Į lenkų kalbą A. Suckeverio poezijos yra vertęs Česlovas Milošas – abu poetus siejo Vilniaus tema ir ilgametė asmeninė draugystė.

2008 m. A. Suckeveris apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. A. Suckeveris mirė 2010 metais Tel Avive.

MIUZIKLAS KAROLIS (1)

Garsaus Italijos kompozitoriaus Sandro Di Stefano miuziklas „Karolis“, pasakojantis apie Jono Pauliaus II gyvenimą bei įtaką pasaulio istorijai, atkeliauja į Lietuvą. Kūrinio premjera gegužės 1 d. įvyks Vilniaus Katedros aikštėje, o birželio 4 d. miuziklą išvys ir į Santakos parką susirinkę kauniečiai.

Popiežiaus Benedikto XVI dekretu gegužės 1-ąją Jonas Paulius II bus paskelbtas palaimintuoju. Visame pasaulyje vyksiančios šio neeilinio įvykio iškilmės neaplenks ir Lietuvos, kur pagrindiniu iškilmių akcentu taps miuziklo „Karolis“ premjera. Ją gegužės 1 d. visi susirinkę į Katedros aikštę galės išvysti nemokamai.

Po mėnesio, birželio 4 d., kūrinys bus atliekamas Kauno Santakos parke, kur 1993 m. Lietuvoje lankęsis Jonas Paulius II šimtatūkstantinei žmonių miniai aukojo šv. Mišias. Sekančią dieną parke esančiame skverelyje, pavadintame Jono Pauliaus II vardu, bus atidengtas šio, ryškiausia XX a. Pasaulio asmenybe laikomo pontifiko bronzinis paminklas.

„Šis miuziklas tikrai prisidės prie visų piliečių, o ypač prie jaunosios kartos, dorinio ir pilietinio ugdymo, dar kartą primins, kaip Šventojo Tėvo paraginti nebijoti, išdrįsome patikėti savo laisvės galimybe ir perspektyva“, – sakė kardinolas Audrys Juozas Bačkis.

Jono Pauliaus II vaidmenį atliks garsus atlikėjas Liudas Mikalauskas. Miuzikle taip pat pasirodys dainininkai Egidijus Bavikinas, Tomas Ladyga, aktoriai Rimantas Bagdzevičius, Liucija Rukšnaitytė, Henrikas Savickis, Petro Bingelio vadovaujamas Kauno valstybinis choras, Vytauto Didžiojo universiteto liaudies šokių ansamblis „Žilvitis“ ir kiti atlikėjai. Miuziklo „Karolis“ režisierius – Nerijus Petrokas.

Projektą globoja – kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ir Kazys Starkevičius. Projektą remia Vilniaus ir Kauno miesto savivaldybės.

BFL

Šeštadienį viename iš Vilniaus miesto importo-eksporto terminalų buvo aptiktas krovinys, skleidęs 100 kartų gamtinį foną viršijančią jonizuojančiąją spinduliuotę.

Radiacinės saugos centro specialistai, talkinant logistikos kompanijos darbuotojams, ištyrė iš Vokietijos į Rusiją gabentą krovinį ir konstatavo, kad didelę spinduliuotę skleidžia metalinių (žalvarinių) santechninių detalių sudėtyje esantis radioaktyvus kobaltas.

Mašina su kobalto radionuklidais užterštu kroviniu izoliuota siekiant apsaugoti darbuotojus bei gyventojus nuo nepagrįstos apšvitos jonizuojančiąja spinduliuote.

Vairuotojui pasiūlyta kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

Detalesnis tyrimas bus atliktas kitą savaitę, o tinkamai izoliuotas užterštas krovinys bus gražintas siuntėjui.

Apie įvykį pranešta Valstybinei atominės energijos saugos inspekcijai, kuri šią informaciją perduos Tarptautinei atominės energijos agentūrai bei Europos Bendrijos skubios radiologinės informacijos pasikeitimo centrui.

radiatorius18

Vilniaus miesto savivaldybė su naujuoju meru Artūru Zuoku Vyriausybei ir Energetikos ministerijai įteikė siūlymą iš monopolistinių tiekėjų kurą pirkti bei derėtis dėl mažesnių kainų centralizuotai, o ne kiekvienai savivaldybei atskirai.

“Lietuvoje šilumai gaminti sunaudojama kuro rūšių beveik už milijardą litų. Jeigu žiūrėsime, kokį kurą naudojame, tai naudojame 74 proc. dujų, kurias importuojame iš Rusijos, kurios tiekėjas – “Lietuvos dujos” arba tarpininkai kaip “Dujotekana”. Sostinėje dujų sunaudojama 79 proc., taip pat nedidelę dalį sudaro mazutas kaip rezervinis kuras, o biokuras – tik 11 proc. Mes šiandien siūlome ir išsiuntėme Vyriausybei ir Energetikos ministerijai siūlymą pirkti kurą centralizuotai. Ji nupirktų visus reikalingus kiekius visoms savivaldybėms. Mes tai siūlome, nes Vyriausybė turi ženkliai geresnes galimybes derėtis dėl kuro tiekimo nei atskiros savivaldybės”, – ketvirtadienį Vilniaus miesto savivaldybėje teigė A. Zuokas.

Mero teigimu, Lietuva vien dujoms, kurias tiekia Rusijos dujų koncernas “Gazprom”, išleidžia 800 mln. litų kasmet, tad sutelktos galimybės pirkti dujas iš vieno pirkėjo kartu sudarytų ir palankias sąlygas derėtis dėl palankesnių kainų.

Tačiau paklaustas, kaip turėtų pasikeisti Rusijos dujų milžino, kurio metinės pajamos yra kiek didesnės nei 20 metinių šalies biudžetų, požiūris į Lietuvą, kuri bet kuriuo atveju turės kuro pirkti už 800 mln. litų, siekdama aprūpinti šalies gyventojus, tik šiuo atveju centralizuotai, A. Zuokas pabrėžė, jog tokia suma yra ganėtinai didelė, tad Lietuva galėtų tikėtis nuolaidų.

“800 mln. litų net ir tokiam tiekėjui kaip “Gazprom” yra didelė suma. Kiekvienas doleris susideda iš pavienių centų. Tad jeigu Vyriausybė įsiklausys į mūsų siūlymą, tai būtų didžiulis žingsnis į efektyvumą, konkurenciją bei pigesnę šilumą Lietuvos vartotojams”, – aiškino A. Zuokas.

Naujojo Vilniaus miesto savivaldybės vadovo aiškinimu, tai, kiek sumažėtų kuro kaina, priklausytų nuo Vyriausybės ir Energetikos ministerijos vykdomų derybų ir viešųjų pirkimų.

“Dabar Energetikos ministerija tik diskutuoja ar vykdo derybas su “Gazprom” bei daro spaudimą “Lietuvos dujoms”, tačiau jeigu ateitų ir pasakytų, kad mes ne tik mažieji akcininkai, bet kartu ir esame klientas, kuris yra pasiryžęs pirkti kuro už 800 mln. litų, tai leistų daug drąsiau derėtis”.

Sostinės mero teigimu, greta centralizuoto kuro pirkimo siūlymo yra pateiktas ir sąskaitų už šildymą keitimo projektas.

“Gyventojai turi matyti, už ką jie moka, tad turi keistis ir sąskaitos, kurios būtų sudarytos iš dviejų dalių. Pirmojoje dalyje – suma už šilumos tiekimo paslaugą ir šių paslaugų įkainius nustatytų jau ne pačios įmonės, o Valstybinė kainų ir energetikos komisija. Tai būtų fiksuotas dydis, kuris nekistų. Antroji sąskaitos dalis – kuras, jo sunaudojimo kiekis ir kaina. Vilniuje vilniečiai už šilumos tiekimo paslaugą mokėtų tik apie 99 ct už kv. metrą. Visa kita būtų tik kuro kaina. Vartotojai aiškiai matytų, už ką jie moka, būtų aiškūs įsipareigojimai ir atsakomybė”, – tvirtino A. Zuokas.

Sostinės savivaldybės duomenimis, Lietuvoje šiuo metu kuro, naudojamo šildymui, balansą sudaro 73,7 proc. dujų, perkamų iš vienintelio tiekėjo, mazutas sudaro 5,4 proc., biokuras – 19,3 proc., o kitos kuro rūšys – 1,7 proc.

2009 m. laikotarpiu už dujas Lietuva iš viso sumokėjo 800 mln. litų, už mazutą – 80 mln. litų, biokurą – 125 mln. litų, o už kitą kurą – 6,88 mln. litų.