FB-UA54328

Viena iš Rusų aljanso vadovių Olga Gorškova neigia daugeliui susidariusį įspūdį, kad Rusų aljansas – tik Lietuvos lenkų rinkimų akcijos “paklodė”.

“Tokius žmones tenka nuvilti. Mūsų partija turi savo programą, aiškią poziciją, savo principus. Mes stengiamės jų laikytis”, – savaitraščiui Litovskij kurjer” sakė “auksinio balso” sostinės mero rinkimuose turėtoja O. Gorškova. Galima teigti, kad būtent jos balsas tapo lemiamu išrenkant Vilniaus meru Artūrą Zuoką. “Mes ne nacionalinė, regioninė partija. Visiškas melas, kad visi partijos nariai tik rusai. Išvardinsiu keletą pavardžių: Eugenijus Galiautdinovas, Vaigutis Stančikas, Vitalijus Besakirskas. Manau, komentarai nereikalingi”, – “Litovskij kurjer” teigė O.Gorškova.

Anot sostinės tarybos narės, labiausiai jų partiją kritikuojančiai valdančiajai parlamento daugumai vertėtų prisiminti šimtus tūkstančių lietuvių, išsibarsčiusių po visą Europą. “Gali būti, kad rytoj Anglijoje, Airijoje arba Ispanijoje bus įkurta Lietuvių konstitucinių demokratų partija. Ką tada sakys mūsų kritikai?”, – klausia O.Gorškova.

O. Gorškovos manymu, lenkų partijos lyderiams teko pajausti, kad koalicija – tai lygių partnerių sąjunga, o ne vertikalūs santykiai “senjoras ir vasalas”

Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas pareiškė, jog “darbiečių” paramą Vilniaus mero rinkimuose Artūras Zuokas gavo su sąlyga, kad ateityje nekurs naujos partijos ir nekandidatuos į Seimą.

Antradienio vakarą Lietuvos radijo laidoje “Dienos tema” paklaustas, ar yra sąlygų, kad A.Zuokas nekandidatuotų į Seimą, nekurtų naujos politinės partijos, “darbiečių” lyderis atsakė: “pataikėte į dešimtuką”.

“Taip, aš kalbėjau su A.Zuoku tuo klausimu ir kalbėjau visiškai objektyviai todėl, kad jis priešrinkiminėje kampanijoje kalbėjo – jiems nereikia politikos, jam nereikia politinės organizacijos, jis yra nepriklausomas, nepartinis kandidatas, jis formuoja būtent tokį sąrašą”, – sakė V.Uspaskichas.

“Aš pasirašant šitą dalyką sakiau: mes tave palaikysim iki tol, kol tu tarnausi būtent vilniečiams ir nesikiši per daug į politiką. Nori prisiimti Vilniaus, Lietuvos sostinės, ūkį, prisiimk, mes padėsim, neapgaudinėk rinkėjų. Tai yra tiesa”, – kalbėjo Europos Parlamente dirbantis Darbo partijos lyderis.

Jis pažymėjo, kad “darbiečiams” parėmus naująją sostinės valdančiąją koaliciją susiformavo trapi dauguma, ir ši situacija yra palanki norint prižiūrėti “šiek tiek, gerąja prasme, avantiūristiško” mero veiklą.

“Aš galvoju, laimės vilniečiai, būtent vilniečiai todėl, kad jis turi daug idėjų ir tos idėjos bus prižiūrėtos iš valdančiosios daugumos partnerių. Jis stiprus lyderis, o tai, kad jis turi trapią daugumą, reiškia, jog jis bus pakankamai kontroliuojamas”, – dėstė V.Uspaskichas.

“Darbiečių” lyderis sakė ir prieš, ir po balsavimo Vilniuje renkant merą raginęs A.Zuoką į valdančiąją koaliciją kviesti konservatorius.

A.Zuokas trečiadienį dienraštyje “Lietuvos rytas” paskelbtame interviu paklaustas, ar neplanuoja su savo sukurtu judėjimu dalyvauti Seimo rinkimuose, sakė, jog pagrindinis jo “tikslas šiandien – darbas miestui”.

“Šis postas – ne kokia nors tarpinė stotelė ar tolesnės politinės karjeros tramplinas”, – teigė naujasis sostinės meras.

Vilniaus meru antradienį išrinktas Artūras Zuokas teigia, kad prie valdančiosios koalicijos kvies jungtis Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) ir Lietuvos lenkų rinkimų akciją (LLRA), kurių iškelti kandidatai į merus surinko mažiau balsų.

Anot A.Zuoko, mero rinkimuose jį palaikė kovo 10 dieną sudaryta koalicija su socialdemokratais “darbiečiais” ir Rusų aljansu, pavadinta “4 plius”. Meras kartoja kviesiąs prisijungti prie jos ir kitas frakcijas. Esą vėliau bus svarstoma ir apie trečiąjį vicemero postą.

“Trečias vicemero postas bus, bet turėsime tartis su koalicijos partneriais. Koalicija “4+” reiškia, kad mes turėtume pakviesti vieną ar kitą tarybos frakciją, kuri galėtų prisijungti prie mūsų koalicijos. Kalbame su visais, konservatoriais pirmiausia, esame kalbėję ir su lenkais”, – žurnalistams sakė jis.

“Paskutiniu metu dirbtinai eskaluojama nacionalinė tema, ypač prieš mero ar vicemero rinkimus, baigsis – grįšime prie normalaus darbo”, – pridūrė A.Zuokas.

Darbo partija iki pat mero rinkimų neatskleidė, ar palaikys A.Zuoką, ar į merus kandidatavusį TS-LKD atstovą Raimundą Alekną. A.Zuokas savo ruožtu teigia visą laiką derėjęsis su “darbiečiais” dėl koalicijos programos ir tikėjęsis jų paramos rinkimuose.

“Mes turėjome susitarimą, ir koalicijos partneriai, su kuriais buvo sutarta, dalyvavo vieningai, todėl eidamas į šį tarybos posėdį, tikėjau, kad taip ir bus. (…) Džiaugiuosi, kad mūsų derybinis laikotarpis buvo labai profesionalus, nes mūsų koalicijos darbų programa, kuri buvo pristatyta, Vilniuje niekad tokios nebuvo. Tai rodo, kad mes kovo 10-ąją dieną pasirašėme susitarimą dėl koalicijos formavimo Vilniaus mieste. Visą laiką dirbame prie programos – tai mane džiugina”, – teigė jis.

Jis sakė ketinantis per ketverius metus pasiekti, kad atlyginimo vidurkis neatskaičius mokesčių Vilniuje būtų 3450 litų.

Vilniaus meru po ketverių metų pertraukos antradienį vėl išrinktas Artūras Zuokas ilgai vadovaus miestui, jei koalicijos partnerius apdalins norimais postais, mano politologas Algis Krupavičius.

Jis pažymėjo, jog A.Zuoko išrinkimas meru dar kartą parodė, kad šis politikas yra geras derybininkas.

“Kadangi koalicijos vietos valdžioje Vilniuje, Kaune ar kitur dažniausiai formuojamos pagal kėdžių arba postų principą, visų koalicijų gyvenimo trukmė priklauso, kiek gautais postais yra patenkinti partneriai. Jei A.Zuokas sugebės visų koalicijos partnerių interesus patenkinti, manau, kad koalicija gali išgyventi visą kadenciją”, – BNS po balsavimo sakė A.Krupavičius.

Svarstydamas, kaip A.Zuokui seksis vykdyti miesto tarybos nario priesaiką tarnauti piliečių interesams, politikos ekspertas pabrėžė, jog naujasis sostinės meras “bent jau viešųjų ryšių lygyje, ko gero, bus patrauklus daugeliui vilniečių”.

“A.Zuokas yra patyręs politikas, mero poste vėtytas ir mėtytas, turintis įvairių etikečių, bet ta patirtis, matyt, neturėtų nueiti vėjais. Naujoje kadencijoje kaip meras jis turėtų būti žymiai atsargesnis, o iš kitos pusės jis tikriausiai bus energingas, aktyvus”, – kalbėjo A.Krupavičius.

Politologas atkreipė dėmesį, kad sostinės merui yra labai svarbi Vyriausybės parama, todėl šioje vietoje A.Zuokui gali kilti problemų.

“Sostinės valdžios sugyvenimas su centrine valdžia yra gana svarbus veiksnys. Kad toks sugyvenimas bus lengvas, požymių nedaug, nes Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ne itin svarstė galimybės dalyvauti koalicijoje su A.Zuoku. Antra vertus, viešojoje erdvėje A.Zuoko atžvilgiu yra sakoma daug įvairios kritikos iš valdančių partijų pusės”, – sakė A.Krupavičius.

“Taigi perspektyvos nėra pačios šviesiausios, bet politikai turi susitaikyti su faktais ir su tikrove. Tam tikrą sugyvenimą sostinės valdžiai ir centrinei valdžiai teks surasti”, – tvirtino pašnekovas.

Politologas kaip keistą įvertino Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) sprendimą kelti savo kandidatą – Jaroslavą Kaminskį.

“LLRA sprendimas kelti savo kandidatą buvo gana keistas ir akivaizdu, kad potencialios TS-LKD ir LLRA koalicijos suformavimui toks žingsnis buvo kontrproduktyvus ir reiškia, kad tokia koalicija, apie kurią buvo daug kalbėta, bus mažai įmanoma”, – kalbėjo pašnekovas.

Jis tvirtino, kad LLRA galimybes dalyvauti vienoje ar kitoje valdančioje koalicijoje sumažino jos narių, ypač lyderio Valdemaro Tomaševskio, pareiškimai, “Lietuvos-Lenkijos santykių temos eskalacija žiniasklaidoje, perdėtas kai kurių Lenkijos politikų aktyvumas, siekiant tapyti paveikslą tamsiomis spalvomis”. Tačiau, pasak A.Krupavičiaus, konservatoriai savo veiksmais taip pat mažino koalicijos galimybes.

A.Zuokas Vilniaus meru buvo 2000-2007 metais. 2008 metais jis buvo nuteistas dėl pasikėsinimo papirkti buvusį tarybos narį Vilmantą Drėmą. A.Zuoką taip pat iki šiol persekioja šešėlis dėl netinkamų ryšių su verslo įmonių grupe “Rubicon group”, kuri dabar vadinasi “Icor”. A.Zuokas visus kaltinimus neigia.

Antradienį Vilniaus vicemerais išrinkti Darbo partijos atstovas Jonas Pinskus, dėl vietos sostinės taryboje atsisakęs Seimo nario mandato, ir socialdemokratas Romas Adomavičius, ėjęs šias pareigas ir iki šiol.

Už J.Pinskų ir už R.Adomavičių balsavo po 27 tarybos narius iš 51.

Balsų “prieš” nebuvo, didelė dalis tarybos narių šiame balsavime nedalyvavo.

J.Pinskus sakė būsiąs atsakingas už miesto plėtrą ir aplinkosaugą, R.Adomavičius – už miesto tvarkymą, saugumą, komunalines paslaugas. Jis šią sritį kuravo ir iki šiol.

Abi kandidatūras pasiūlė meru antradienį išrinktas Artūras Zuokas.

Antradienį taip pat išrinktas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.

A.Zuoko siūlymu ir 27 tarybos narių pritarimu juo tapo pagal A.Zuoko ir Vilniaus koalicijos sąrašą išrinktas Valdas Klimantavičius.

Sostinės miesto meru išrinkus Artūrą Zuoką, įvykdyta rinkėjų valia, nes jo vadovaujama koalicija per rinkimus gavo daugiausia balsų, sako Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vicepirmininkė, Seimo vadovė Irena Degutienė.

“Laikantis tikros politinės logikos, koalicijos bent jau Vilniuje teisingai ir susidėliojo. Tokia buvo rinkėjų vilniečių valia, ir ta valia šiandien buvo įvykdyta”, – antradienį žurnalistams sakė I.Degutienė.

Ji tvirtino mananti, kad konservatoriai galės puikiai dirbti ir opozicijoje Vilniaus miesto savivaldybės taryboje.

“Manau, jeigu netapai meru Vilniaus mieste, atsižvelgiant į tai, kokia galėjo susidėlioti koalicija, ko gero, nėra blogiausias variantas. Būdamas opozicijoje gali puikiausiai kontroliuoti šiandieninę situaciją – kokie koalicijos bus veiksmai, ar veiksmai ir darbai bus teisingi, skaidrūs, sąžiningi”, – kalbėjo I.Degutienė. – (…) Kartais būnant opozicijoje gali padaryti gerokai daugiau, nes yra laisvos rankos, negu būnant trapioje, neaiškioje koalicijoje. Nemanyčiau, kad čia yra pralošimas.”

Paklausta apie Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho pasiūlymą konservatoriams dėtis prie A.Zuoko suformuotos valdančiosios koalicijos, parlamento vadovė teigė negalinti kalbėti už Vilniaus politikus. Kita vertus, ji prisipažino nelabai įsivaizduojanti tokio dalyko.

Pasveikusi naująjį sostinės merą Seimo pirmininkė linkėjo jam dirbti skaidriai ir teisingai.

Antradienį Vilniaus miesto savivaldybės taryba A.Zuoką išrinko sostinės meru. Jo kandidatūrą palaikė 26 politikai iš 51.

A.Zuokas rinkimuose nurungė ligšiolinį merą konservatorių Raimundą Alekną ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovą Jaroslavą Kaminskį. R.Alekna gavo 16, J.Kaminskis – devynis balsus.

Valdančiąją koaliciją sudarė A.Zuoko vadovaujama koalicija, Darbo partija ir Socialdemokratų partija, taip pat du Rusų aljanso atstovai.

Po netikėtų ketvirtadienio mero rinkimų Kaune, atsirado dar daugiau spekuliacijų, kas kitą savaitę taps sostinės vadovu.

Penktadienio laikraščiuose paskelbtuose interviu ne vienas politikas siejo susitarimus Vilniuje ir Kaune.

Kauno meru ketvirtadienį išrinktas Rimantas Mikaitis “Kauno dienai” sakė, kad dėl postų Kaune derantis konservatoriams, liberalams ir “darbiečiams”, “viskas buvo siejama su Vilniumi”.

Pasak politiko, jei į anksčiau suburtą koaliciją konservatoriai būtų sutikę priimti “darbiečius” ir atsisakę ketinimų į merus deleguoti “tvarkietę” Aušrą Ručienę, būtų gavę Darbo partijos paramą konservatoriui Raimundui Aleknai Vilniuje.

“Konservatorių, jaunalietuvių, liberalų ir “tvarkiečių” koalicijos išplėtimas Kaune, priimant “darbiečius”, garantavo, kad Vilniuje prie Aleknos prisijungs aštuoni “darbiečiai”. Kaip bus dabar, nežinau”, – sakė R.Mikaitis.

“Tėvynės sąjunga turėjo galimybę turėti merus ir Vilniuje, ir Kaune”, – kalbėjo naujasis Kauno vadovas.

Vilniuje yra susiformavę du blokai, kurie galėtų tapti valdančiąja koalicija. Pirmuoju variantu mero postą laimėti 2000-2007 metais miestui vadovavęs Artūras Zuokas, antruoju – konservatorius Raimundas Alekna. Labai daug šiuo atveju priklauso nuo Darbo partijos pozicijos.

Penktadienį paskelbtuose interviu “darbiečių” lyderis Viktoras Uspaskichas kritiškai įvertino bendradarbiavimą su galimais partneriais “tvarkiečiais” ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija Vilniuje. Būtent su šiomis partijomis konservatoriai norėtų formuoti koaliciją.

“Sunkiai įsivaizduojame savo buvimą vienoje koalicijoje su “tvarkiečiais”, – sakė V.Uspaskichas “Lietuvos rytui”.

“Vilniaus dienai” Darbo partijos vadovas negailėjo kritikos ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, kurios lyderio Valdemaro Tomaševskio pasisakymai dėl lenkų tautinės mažumos padėties sulaukė prieštaringų vertinimų.

“Sąžiningai pasakius, mūsų prezidiumas irgi piestu stoja, jiems nelabai patinka šita situacija. Visa ta “vaznia” dėl lenkų lietuvių, lietuvių lenkų… nesuprasi, kas ko siekia. Mes, kaip Darbo partija, nelabai norime dalyvauti šituose barniuose. Yra problemų. Nenorime kištis į šituos barnius, nepatinka tokie lenkų pareiškimai”, – kalbėjo V.Uspaskichas.

A.Zuokas koaliciją norėtų formuoti su socialdemokratais, Darbo partija ir Rusų aljanso atstovais, kurie rinkimuose dalyvavo kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija.

Vilniaus meras bus renkamas kitą antradienį.

Vengrijos pigių skrydžių bendrovė “Wizz Air”, šeštadienį Vilniuje atidaranti 14-ąją bazę Europoje ir pirmąją Baltijos šalyse, pradeda reguliarus skrydžius iš Vilniaus.

“Wizz Air” nuo šeštadienio iš Vilniaus pradės skrydžius į Korką, Stokholmą ir Romą, nuo balandžio 17 dienos – į Londoną, Milaną ir Donkasterį, o nuo balandžio 18 dienos – į Eindhoveną ir Barseloną.

Bendrovė keleivius skraidins “Airbus A320″ orlaiviu. Per metus ji planuoja aptarnauti apie 300 tūkst. keleivių ir Vilniuje sukurti iki 30 darbo vietų.

Be to, bendrovė Vilniaus oro uoste bazuos vieną lėktuvą.

“Wizz Air” skelbiasi esanti didžiausia pigių skrydžių bendrovė Vidurio ir Rytų Europoje, įmonėje dirba 1,3 tūkst. darbuotojų.

Lengvųjų automobilių vairuotojai, savo transporto priemones dažnai laikantys mieste, už stovėjimą gali susimokėti mėnesiui į priekį ir taip sutaupyti nemažai pinigų. Priminsime, kad mokant už valandą, brangiausiai apmokestinamose stovėjimo vietose valanda Vilniuje (mėlynojoje zonoje) kainuoja 6 Lt, Kaune, Klaipėdoje, Trakuose – 3 Lt, Šiauliuose – 1 Lt, tad kasdien bent po valandą paliekant automobilį mokamose vietose, per mėnesį susidarytų iki 150 Lt suma.

Tuo tarpu abonementų kainos yra mažesnės. Tarkime, Klaipėdoje pastatymas mėnesiui brangesnėse zonose kainuoja 200 Lt, pigesnėse – 100 Lt mėnesiui, ir, pasak įmonės “Klaipėdos keleivinis transportas” atstovų, apie 100 klaipėdiečių šia paslauga naudojasi nuolat.

Vilniaus mieste viešosiose stovėjimo aikštelėse ilgalaikio laikymo abonemento įsigyti negalima, tačiau tokią paslaugą siūlo aikšteles visame mieste turinti įmonė “P Parkas”. Už 80–125 Lt mėnesio mokestį vairuotojai savo automobilį neribotai gali statyti kurioje nors pasirinktoje aikštelėje Didžiojoje, Savanorių pr., Lvovo, Pylimo, Algirdo, Rinktinės gatvėse, o už 170 Lt automobilį galima laikyti visose aikštelėse, išskyrus esančią Didžiojoje gatvėje.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Vilniaus miesto skyrių sueiga pritarė iniciatyvai sostinėje koaliciją sudaryti su “darbiečiais”, “tvarkiečiais” ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderio Valdemaro Tomaševskio bloku.

Kaip BNS informavo TS-LKD skyrių sueigos pirmininkas Mantas Adomėnas, toks sprendimas priimtas “dviem trečdaliais balsų”, o koaliciją su minėtomis partijomis pasiryžę sudaryti konservatoriai siekia sostinės mero ir savivaldybės tarybos administracijos direktoriaus posto.

Oponuojantį bloką kuriantis Artūro Zuoko judėjimas buvo pranešęs, kad koaliciją Vilniuje sudaro su Darbo partija, socialdemokratais ir Rusų aljansu, tačiau “darbiečiai” pranešė galutinio susitarimo dėl koalicijos formavimo nepasirašę.

Be Darbo partijos atstovų valdančiosios koalicijos sostinės savivaldybės taryboje negali sudaryti nei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su Lietuvos lenkų rinkimų akcija, nei A.Zuoko koalicija.

Vilniaus konservatorių patvirtintą koalicijos variantą kritiškai įvertino viena TS-LKD lyderių Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Ji žurnalistams antradienį pareiškė neįsivaizduojanti koalicijos su V.Tomaševskio bloku, atkreipdama dėmesį, kad į šio bloko kandidatų sąrašą buvo įrašytas ir išrinktas buvęs sovietų represinės struktūros KGB darbuotojas.

V.Tomaševskio bloko sąraše į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą išrinktas Viktoras Balakinas. Žiniasklaidoje skelbta, kad inžinieriaus išsilavinimą turintis vyras 1973-1991 metais dirbo LTSR valstybės saugumo komitete, arba vadinamajam KGB, ir turėjo majoro laipsnį.

Tačiau partijos pirmininkas premjeras A.Kubilius sako, jog dėl koalicijų sudarymo savivaldybėse sprendžia vietos skyriai. Jis antradienį sakė matantis visas galimybes konservatoriams ir toliau vadovauti Vilniui.

“Aš iš tiesų turiu pasakyti, kad matau visas galimybes, kad Vilniaus mieste mes turėsime merą R.Alekną, ir vykdysime darbus, kurie labai svarbūs, ir tame tarpe neleisime įsigalioti “Rubicono” monopoliui”, – Seime žurnalistams kalbėjo partijos vadovas.

Per vasario pabaigoje vykusių savivaldos rinkimų daugiausia – 12 vietų – gavo A.Zuoko ir Vilniaus koalicija. 11 mandatų gavo Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų Aljanso koalicija “Valdemaro Tomaševskio blokas”, dešimt – Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, aštuonis – Darbo partija, po penkis – Lietuvos socialdemokratų partija bei partija “Tvarka ir teisingumas”.

Vilniaus miesto savivaldybė priversta koreguoti planus ir šildymo sezono pabaigą nukelti į kitą savaitę.

Dienraštis “Vilniaus diena” rašo, kad šildymo sezonas sostinėje gali būti pratęstas, nes sinoptikai prognozuoja, kad į Lietuvą netrukus vėl sugrįš šalčiai. Kaunas, priešingai nei sostinė, orų prognozių neišsigando ir šildymo sezoną nutraukti ketina jau artimiausiu metu.

“Kitą savaitę naktimis vėl pranešama neigiama temperatūra, net iki 8 laipsnių šalčio. Jei mes dabar išjungtume šildymą, jaučiu, kad lygiai po valandos visi pradėtų šaukti: ką padarėte, įjunkite”, – teigė sostinės savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gerardas Aidigintas Jurkonis.

Pasak jo, sprendimas dar negalutinis – esą orų prognozės gali ir nepasitvirtinti.

Šildymo sezoną galima baigti, kai tris paras iš eilės vidutinė temperatūra lauke yra aukštesnė nei dešimt laipsnių šilumos.

Kauno tarybos kolegija pirmadienį nutarė rekomenduoti savivaldybės administracijai šildymą išjungti nuo balandžio 6 dienos.

Vilniaus Šv. Onos bažnyčią lazeriu skenavusi ne pelno siekianti organizacija “CyArk” teigia neaptikusi jokių nežinomų erdvių.

“Galime užtikrinti, kad neradome naujų nežinomų erdvių. Tai neleidžia daryti išvados, kad jų apskritai nėra, bet, kadangi lazeris neprasiskverbia per sienas, mes savo tyrimu negalime to patikrinti”, – teigiama “CyArk” atsakyme BNS.

Liepos pabaigoje atlikusi bažnyčios skenavimo darbus, organizacija žadėjo paskelbti rezultatus po trijų mėnesių, tačiau tai užtruko daugiau nei pusmetį. Taip atsitiko, anot jos, dėl kitų tyrimų gausos.

“Duomenys jau apdoroti, bet turėdami daug kitų projektų, mes uždelsėme šio atžvilgiu”, – teigia “CyArk”.

Skenavimo tikslas – išsaugoti reikšmingą Lietuvos kultūros paveldą ir gauti skaitmeninius bažnyčios išorės bei vidaus brėžinius.

Projekto organizatorių iniciatyva Šv. Onos bažnyčią žadama įamžinti tarp daugelio kitų svarbių objektų visame pasaulyje.

Darbai atsiėjo 15-20 tūkst. eurų (52-69 tūkst. litų), juos finansavo privatūs rėmėjai.

“CyArk” naudoja įvairius tradicinius ir šiuolaikinius metodus nuodugniai ištirti bei dokumentuoti kultūros paveldą. Priėjimas prie jų duomenų – atviras.

Pasitelkus skenavimo lazeriu technologiją, jau įamžinti kultūros objektai visame pasaulyje, tarp jų – Pizos bokštas Italijoje, Beauvais katedra Prancūzijoje, Romėnų vonios Vokietijoje, Pompėjos miestas Italijoje, majų šventyklos miestas Čičen Ica, pirmoji portugalų sostinė Brazilijoje Salvador da Bahia.

Buvęs sovietų milicijos specialaus būrio OMON pareigūnas Konstantinas Michailovas (buvusio Nikulinas) trečiadienį teisme pareiškė nedalyvavęs žudant Lietuvos pasieniečius ir užsiminė Medininkų žudynių rytą matęs neaiškią grupę kareivių.

Kaltinamasis trečiadienį pirmą kartą teismo posėdyje davė parodymus byloje dėl 1991 metų liepos 31 dieną įvykdyto nusikaltimo, kai buvo nužudyti septyni Lietuvos valstybės sieną saugoję pareigūnai.

“Šito nusikaltimo aš nepadariau, nesu niekaip su juo susijęs”, – Vilniaus apygardos teismo posėdyje sakė K.Michailovas.

Jis pasakojo, kad 1991-aisiais liepos 30-osios vakarą atvyko į Vilnių. Į Lietuvos sostinę jis atvažiavo su grupė Rygos OMON pareigūnų. Jų grupei buvo liepta važiuoti į Vilnių palydėti ginklus ir gauti naujos amunicijos, nes buvo planuojama didinti būrį Rygoje, sakė K.Michailovas.

Kartu su grupe, kurioje buvo K.Michailovas, į Vilnių iš Rygos buvo atvažiavusi ir dar viena OMON milicininkų grupė, teigė kaltinamasis.

“Nieko tokio ypatingo nebuvo. Atvažiavome į bazę, susitikome su mūsų pareigūnais iš Rygos dalinio (…) Mus pamaitino, pažiūrėjome kažkiek laiko videofilmus ir paskui gavome įsakymą, kad yra pareiga likti iki ryto ir leido eiti ilsėtis (…) Nieko įtartino aš negirdėjau ir atsikėlęs (naktį) nebuvau”, – sakė K.Michailovas.

Kitą rytą rygiečiams buvo pasakyta, kad iš Vilniaus jie turės išvykti patys. Pasak K.Michailovo, jie suprato, kad ginklų perdavimas nukeltas į kitą dieną. Rygos OMON’o pareigūnai nuvyko traukiniu į Daugpilį, iš ten buvo nuvežta į Rygą.

Jis pasakojo nesigilinęs, kodėl jie tokiu būdu turėjo grįžti į Rygą – be tarnybinių ginklų, uniformų, viešu transportu.

“Mes nesiaiškinome (…). Sprendimai, kuriuos priima vadovybė, – ne mūsų reikalas”, – tvirtino K.Michailovas.

Visgi kaltinamasis pasakojo, kad žudynių rytą Vilniaus OMON bazėje pamatė grupę kariškių, kurie jam sukelė įtarimų.

“Aš dabar prisimenu momentą ir noriai nenoriai jis man kelia klausimų. Išeinant iš bazės akimirką pastebėjau, kad centriniame hole buvo kariškių grupė”, – pasakojo K.Michailovas.

“Iš pirmo žvilgsnio ji nebuvo ypatinga, bet buvo niuansai (…) Ji buvo sudaryta iš tvirtų vyrų, kurie imami dažniausiai į žvalgybą, ir nesukėlė kažkokių įtarimų, jie turėjo “afgankės” uniformas, bet buvo viena aplinkybė – jų ekipuotė (…) Kiekvienas jų buvo užsidėjęs desantininko kuprinę, ji naudojama žvalgyboje ar desantininkų. Aš žinojau, kad OMON tokių kuprinių nenumatė”, – tvirtino kaltinamasis.

Jis teismo posėdyje kėlė klausimų, kuriam Vilniaus OMON padaliniui galėjo priklausyti ši 10-15 asmenų grupė.

Prokurorai tuo tarpu pasidomėjo, kodėl ankstesniuose parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu, jis to neprisiminė. K.Michailovas tikino, kad anksčiau šiai aplinkybei dėmesio didelio neteikęs.

Jis tvirtino, kad Rygos OMON būrys, kuriame tarnavo apie 150-200 žmonių, nebuvęs niekuo ypatingas, o pats jis jame buvęs eiliniu milicininku. Jis tarnauti jame pradėjęs 1990 metais, o 1991-ųjų liepą jam buvę 22 metai. Iki tol jis buvo tarnavo oro desante vairuotoju-mechaniku.

“Nieko ypatingo šitame padalinyje nebuvo, nes faktiškai tai net nebuvo jokia speciali grupė. Jos tikslas buvo tik tas, kad tokioje grupėje reikėjo paruošti instruktorius sporto ir kovinės parengties tolimesniam tarnavimui”, – kalbėjo kaltinamasis.

K.Michailovas pasakojo, kad po 2000-ųjų pakeitė pavardę iš Nikulino į Michailovo, nes dalyvavo liudytojų apsaugos programoje su korupcijoje susijusioje byloje, kurioje buvo minimi valstybės institucijų vadovų ir nusikalstamo pasaulio atstovų vardai.

Prokurorų klausiamas, ar buvo kada nors teistas dėl užpuolamų institucijų Latvijoje, K.Michailovas atsakė, kad dėl jo padalinio Latvijoje vyko teisminis procesas ir jis buvo už tai teistas.

Be to, Generalinės prokuratūros prokuroras Rolandas Stankevičius kaltinamojo klausė jo pozicijos dėl kelių liudininkų teiginių, esą keli liudytojai sakė, kad apie 2.48 val. Vilniaus OMON’e iš rygiečių buvo tik Igoris Gorbanis, o Tadeušas Gudanecas tvirtino vežęs tris rygiečius tą naktį į Medininkus. Kaltinamasis sakė, kad to reikia klausti pačių liudytojų.

Jis pasakojo, kad apie Medininkų žudynes tikriausiai sužinojo liepos 31-osios vakare Rygoje.

“Aš tiksliai neatsakysiu, galimai kažkas buvo pasakyta Rygos OMON’e”, – kalbėjo K.Michailovas.

K.Michailovas kol kas yra vienintelis įtariamasis, kuris stojo prieš teismą dėl Lietuvos pareigūnų žudynių Medininkų pasienio poste 1991 metais. Kitus įtariamuosius Rusija atsisako išduoti.

Kaltinamasis 2007 metais buvo sulaikytas Latvijoje ir perduotas Lietuvai. Nuo to laiko K.Michailovas yra suimtas. Prokurorai sako surinkę duomenų, kad jis dalyvavo nužudant septynis neseniai nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos pareigūnus.

Vilniaus savivaldybė ketina įsigyti po keliolika naujų troleibusų ir autobusų.

Į Vilniaus gatves turėtų išriedėti 13 naujų troleibusų ir 18 dujomis varomų autobusų, kurie atsieis apie 33,64 mln. litų, pirmadienį rašo dienraštis “Vilniaus diena”.

Naujų autobusų įsigyti numatyta skirti 16,335 mln. litų. 11,475 mln. litų planuojama gauti iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų, 2,025 mln. litų iš miesto biudžeto turėtų atseikėti savivaldybė, 2,835 mln. skirtų bendrovė “Vilniaus autobusai”.

Savivaldybei nauji troleibusai kainuotų 2,145 mln. litų, bendrovei “Vilniaus troleibusai”- 3 mln. litų. Likusią sumą planuojama gauti iš struktūrinių fondų.

Viešojo transporto bendrovių vadovai sako, kad naujų transporto priemonių reikėtų kur kas daugiau.

“Jei norime parką atnaujinti iš esmės, reikia ne 13, o kokių 200 naujų troleibusų. Atvirai kalbant, miesto troleibusų parkas yra labai apleistas. 258 mūsų turimi troleibusai yra senesni nei 15 metų”, – sakė “Vilniaus troleibusai” generalinis direktorius Vidmantas Striška.

Iš viso Vilniuje važinėja kiek daugiau nei 300 troleibusų.

Bendrovės “Vilniaus autobusai”, šiuo metu valdančios 370 autobusų parką, technikos direktorius Juozas Grabys negalėjo užtikrinti, kad nauji autobusai ir troleibusai Vilniuje važinės jau šiemet.

Pasak jo, naujų autobusų pirkimo konkurso sąlygos turėtų būtu paruoštos iki balandžio, tuomet būtų skelbiamas ir pats konkursas. Juo jau dabar domisi bent 10 gamintojų iš visos Europos.

Išrinkus konkurso nugalėtoją, iki naujų autobusų išriedėjimo į sostinės gatves dienos praeitų dar pusmetis, nes numatyta, kad konkurso laimėtojas turėtų šešis mėnesius autobusams pagaminti ir jiems į Vilnių pristatyti.

Pastaraisiais metais Vilnius labiausiai plečiasi šiaurės ir vakarų kryptimi – Ukmergės, Molėtų ir Pilaitės link. Kaip informavo savivaldybės įmonės “Vilniaus planas” vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis, per dešimt metų labiausiai gyventojų pagausėjo Ukmergės kryptimi – iškilus Perkūnkiemio bei kitiems gyvenamiesiems kvartalams, gyventojų čia tapo 10 tūkst. daugiau. Tuo tarpu prie Molėtų plento, Santariškių kryptimi, gyventojų padaugėjo apie 6 tūkst.

Į rytus miestas plėtėsi kur kas vangiau. M.Pakalnis pastebi, kad šioje pusėje esantis geležinkelis, pramoniniai rajonai gyventojams nėra tokie patrauklūs. Beje, tarp sostinės politikų bendrajame plane patvirtintų krypčių, kuriomis turi plėstis miestas, – ir  Lentvario bei Minsko kryptys. O teritorija Grigiškių link palikta pramonės plėtrai.

M.Pakalnis įsitikinęs, kad gyventojų migracija į periferiją mažina miesto efektyvumą. “Gyventojų mieste nedaugėja, o demografinės tendencijos tokios, kad greičiausiai ir nedaugės. Pagal pesimistinį scenarijų iki 2040 m. Vilniuje gyventojų sumažės apie 30 tūkst., tad labai smarkiai plėstis į išorę neracionalu. Turime suvokti, kad nedidėjant gyventojų skaičiui brangsta miesto eksploatavimo išlaidos”, – aiškina architektas.

Jis lygina Vieną ir Vilnių: abu miestai tokio pat ploto ir lygiai tiek pat užstatyti, tik Vienoje gyvena tris kartus daugiau žmonių negu Vilniuje. Vadinasi, Viena surenka tris kartus daugiau mokesčių ir kur kas daugiau lėšų gali skirti visuomeninio transporto priežiūrai bei kitoms reikmėms.

Tiesa, įmonės “Ober-Haus” vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis tvirtina, kad artimiausius porą metų plika akimi pastebimos miesto plėtros nepamatysime, nes statybų smarkiai sumažėję. Prieš keletą metų Vilniuje per metus būdavo pastatoma 6–7 tūkst. butų, o šiemet planuojama tik iki tūkstančio.