Vilniaus kelininkai po poros dienų prognozuoja chaosą miesto gatvėse. Sinoptikai praneša apie plūstančius šaltesnius orus, o kelininkų sandėliuose druskos gatvėms barstyti beveik nebėra, praneša “Lietuvos rytas”.

Nors Vilniaus kelininkai dar tikisi, kad pavyks papildyti druskos atsargas, pirmadienį iš Baltarusijos jie sulaukė tik dviejų vagonų – 160 tonų. Per parą Vilniaus gatvėse išbarstoma apie 180 tonų druskos, tad šio kiekio neužteks nė dienai.

Savivaldybės Komunalinio ūkio departamento direktorius Virginijus Pauža įspėjo druską tiekiančią bendrovę “Baltkalis”, kad jei ji tinkamai nevykdys įsipareigojimų, sutartis su ja bus nutraukta.

Iš 6 tūkst. tonų druskos, kurią iki sausio pabaigos privalėjo atvežti įmonė, į Vilnių kol kas pristatyta 2800 tonų.

Šį sezoną Vilniaus gatvėje jau išbarstyta daugiau kaip 11 tūkst. tonų druskos ir daugiau kaip 15 tūkst. tonų smėlio bei druskos mišinio.

Paprastai visai žiemai užtenka iki 15 tūkst. tonų druskos, tačiau prognozuojama, kad šiemet Vilniuje jos reikės iki 20-22 tūkst. tonų.

Vilnius druskos pritrūko, nes jos daugiau reikia ir su plikledžiu šią žiemą kovojantiems Europos miestams. Gatvių priežiūrai skirtos druskos kainą Baltarusija jau pakėlė iki 430 litų už toną.

"Veido" archyvas

Daugiausiai už gatvių ir šaligatvių priežiūrą mokantis Vilnius – ištisa ledo arena. Ką gi, mėlynės ir lūžę kaulai per rinkimus primins, už ką nebalsuoti

Vilniaus meras Raimundas Alekna pripažįsta, kad miesto daugiabučių administravimo rinkoje esama problemų, tačiau jas esą turi spręsti patys vilniečiai.

Taip meras reaguoja į Konkurencijos tarybos priekaištus dėl to, jog didelę dalį sostinės daugiabučių administruoja koncerno “Icor” (ankstesnis pavadinimas – “Rubicon Group”) valdoma bendrovė “City Service”, penktadienį rašo dienraštis “Vilniaus diena”.

“Norėtųsi matyti kitokią situaciją daugiabučių namų administravimo rinkoje – siekiamybė yra aktyvesnė pačių gyventojų veikla, spartesnis bendrijų kūrimas”, – “Vilniaus dienai” sakė R.Alekna.

Pasak jo, aktyvesnis daugiabučių savininkų bendrijų steigimas galėtų ne tik išsklaidyti konkurencijos sargų abejones, bet ir suteikti daugiau laisvės vilniečiams. “Gyventojų įsteigta bendrija gali lanksčiau rinktis namo administravimo būdą – administruoti pati ar naudotis geriausiai jos poreikius atitinkančių įmonių paslaugomis. Beje, ir šiandien yra sudarytos sąlygos gyventojams pasirinkti jų namą administruosiančią bendrovę, o jeigu šios darbas netenkina – rinktis kitą įmonę”, – aiškino R.Alekna.

Meras laikosi nuostatos, kad galimas grėsmes sąžiningai konkurencijai daugiabučių administravimo rinkoje likviduoti turi ne savivaldybė, o pati Konkurencijos taryba.

Konkurencijos tarybos duomenimis, “City Service” rinkos dalis Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje dar 2008 metais siekė apie 30 proc. ir daugiau. “City Service” tvirtina, kad bendrovės užimama rinkos dalis pagal Statistikos departamento duomenis sostinėje nesiekia nė 25 proc.

Elektroninio bilieto sistema Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje nesuderinta ir neveikia taip, kaip numatyta, konstatavo Europos Sąjungos (ES) paramą administruojanti Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA).

Savo išvadas CPVA pateiks Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Susisiekimo ministerijos, nuo kurio sprendimo priklausys, ar sostinei teks grąžintu dalį ES lėšų, skirtų projektui įgyvendinti, antradienį rašo dienraštis “Vilniaus diena”.

“Komitetas ir priims sprendimą dėl grąžintinos ES skirtų pinigų sumos: ar tai bus visos lėšos, ar dalis, ar nulis”, – teigė CPVA direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Keizeris.

CPVA nustatė, kad įdiegti kartinių bilietų apskaitos programinę įrangą ir ją integruoti į bendrą elektroninio bilieto bei kortelių sistemą pavyko tik Kaunui, o Vilniuje ir Klaipėdoje tai įgyvendinta iš dalies.

“Kai kas veikia, kai kas neveikia, kai kas veikia iš dalies. Tačiau projekto tikslas nebuvo sukurti atskirus sistemos fragmentus. Siekta sukurti ir įdiegti bendrą, tarp visų miestų suderintą viešojo transporto valdymo ir apmokėjimo elektroninėmis priemonėmis sistemą. Tai nepadaryta”, – teigė M.Keizeris.

Elektroninio bilieto projektą koordinuojančios savivaldybės įmonės “Susisiekimo paslaugos” direktorius Gintas Bliuvas tikino, kad CPVA nurodomi trūkumai sostinės elektroninio bilieto sistemoje yra nesunkiai pašalinami.

Ekonominio pakilimo metais Vilniuje kaip grybai po lietaus dygę nauji kvartalai šiandien stūkso be darželių, mokyklų, poliklinikų, parduotuvių, žaliųjų zonų.

Viltis, kad artimiausiu metu naujuose didmiesčių mikrorajonuose bus pradėta kurti socialinė infrastruktūra, atsiras vaikų darželių, mokyklų, poliklinikų, parduotuvių, įvairių paslaugų centrų, – labai nedidelė, nes tai, pasirodo, ne privačių nekilnojamojo turto plėtotojų reikalas, bet savivaldybės rūpestis. O ši tam neturi lėšų.

Priminsime, kad praėjusį rudenį net 1800 mažylių nepateko į Vilniaus vaikų darželius, tačiau šių metų savivaldybės biudžete lėšų naujam darželiui statyti nenumatyta. Nors vien tik Pašilaičių rajone reikėtų mažiausiai trijų naujų vaikų darželių. Pagal gyvenamųjų teritorijų planavimo reikalavimus 70 vietų darželis turi tekti tūkstančiui gyventojų, bet šie reikalavimai yra tik rekomendaciniai, todėl ir neskubama jų laikytis.

Žmonės, gyvenantys toliau nuo centro įsikūrusiuose naujuose kvartaluose, priversti sugaišti po tris keturias valandas per dieną vien tik vaikams į mokyklas, darželius ir būrelius vežioti. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl sostinėje rytais ir vakarais susidaro kilometrinės automobilių spūstys.

Prieš ketverius metus Perkūnkiemyje įsikūrusi Daiva Karnylienė sako, kad jos greitai dvejų metukų gimtadienį švęsiančiai dukrytei priklauso darželis, esantis Justiniškėse. Nuo namų jis nutolęs daugiau kaip tris kilometrus, tačiau D.Karnylienei tai nėra problema. Ji džiaugiasi, kad apskritai atsirado laisva vieta ir nuo vasaros pradžios galės leisti dukrą į darželį. “Mes vietą gavome tik todėl, kad esu vieniša trijų vaikų mama. Eilės šiame darželyje sudarytos trejiems metams į priekį”, – sako moteris.

Akmens amžiaus lygio infrastruktūra ir daugelyje kitų naujų mikrorajonų: Šiaurės miestelyje, Kairėnuose, Riešėje, Tarandėje, Zujūnuose, Trinapolyje, Gineitiškėse, Kalnėnuose, Antaviliuose, Pilaitėje, Pylimėliuose, Bajoruose, Galgiuose, Bendorėliuose, Klevinėje, kvartale šalia “Siemens” arenos ir kitur.

Privačios iniciatyvos sunkiai skinasi kelią

Perkūnkiemyje vaikų darželis galbūt kada nors ir iškils, nes jam bent jau yra suplanuota ir palikta vieta. O štai, tarkime, Šiaurės miestelyje, kuriame gyvena daugiausia jaunos šeimos, nėra nei laisvo sklypo, nei planų kada nors statyti darželį ar mokyklą. Šio rajono namai padalyti Žirmūnų ugdymo įstaigoms. Todėl ryte ir vakare aplink Šiaurės miestelį susidaro milžiniškos automobilių spūstys.

Dovilė Maskvytienė prašymą priimti sūnų į jam priklausantį darželį parašė, kai mažyliui buvo pusė metų. Tačiau artėjant trečiajam gimtadieniui ir pradėjus ruoštis į darželį paaiškėjo, kad vieta berniukui geriausiu atveju atsiras dar po metų. Savivaldybės Švietimo skyriuje buvo pasiūlytas darželis, esantis Savanorių prospekte, nes tik jame tuo metu atsirado laisva vieta. Vilniaus senamiestyje dirbančiai moteriai visuomeniniu transportu ten vežioti sūnų labai nepatogu, taigi šiuo metu jį prižiūri močiutė. Dovilė tikisi, kad šį rudenį jos sūnus jau pateks tarp laimingųjų, kuriems atsivers darželio durys.

Vilniaus savivaldybės Švietimo departamento direktorius Gintaras A.Petronis sako, kad labiausiai darželių trūksta Pilaitės, Justiniškių, Fabijoniškių, Pašilaičių ir Santariškių rajonuose. “Santariškių klinikų teritorijoje buvo planuojama steigti darželį, tačiau kol kas viskas tik svarstymų lygmens”, – apgailestauja G.A.Petronis.

Į visus klausimus, kodėl padėtis nesikeičia, valdininkai atsako trumpai: “Trūksta lėšų. Sunkmetis.” Ir jokių išeičių neieškoma. Tiesa, paskelbta, kad esą palengvintos sąlygos kurtis privatiems darželiams, tačiau bandantieji tuos darželius kurti šiuo klausimu turi kitokią nuomonę.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys Arvydas Avulis sako, kad asociacija yra ne kartą teikusi siūlymų, kaip spręsti šį klausimą. “Siūlome viešosios ir privačios partnerystės būdu plėtoti projektus, pasitelkiant privačius investuotojus. Tačiau privati iniciatyva sunkiai skinasi kelią, nors už socialinę infrastruktūrą (vaikų darželių, mokyklų, poliklinikų steigimą) tiesiogiai atsakingos savivaldybės. Galbūt valdininkams trūksta patirties įgyvendinant tokius projektus, gal nepasitikima verslininkais ar trukdo susikurtos baimės”, – svarsto A.Avulis. Vis dėlto vilties nepraranda, nes jau pradėtos derybos su Vilniaus miesto valdžia dėl vaikų darželių statybos “Bajorų kalvų” ir “Santariškių namų” gyvenvietėse.

Priemiesčių urbanizuoti nenumatyta

Savivaldybės įmonės “Vilniaus planas” vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis sako, kad sostinėje neverta statyti naujų mokyklų ir darželių, nes Vilniuje gyventojų nedaugėja. Jie tik migruoja iš vieno rajono į kitą. Prasmingiau, pasak jo, būtų renovuoti senas ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Taip, pavyzdžiui, planuojama praplėsti Pašilaičiuose įsikūrusią Gabijos gimnaziją. Taip pat, M.Pakalnio vertinimu, turėtų būti sukurta vaikų vežiojimo specialiais autobusiukais sistema, kaip padaryta Berlyne. Tokia sistema veika ir JAV, kur yra didelė gyventojų koncentracija priemiesčiuose.

“Vilnius, skysdamas į priemiesčius, panašėja į JAV miestų modelius. Tačiau tai nėra gerai. Vanduo, elektra, šiluma pas mus tokie brangūs todėl, kad tinklų ilgis, skaičiuojant vienam gyventojui, jau viršijęs Europos vidutinius dydžius. Be to, gyvenant už miesto labai padidėja šeimos išlaidos degalams”, – aiškina M.Pakalnis.

Aurelija Kličinskienė, gyvenanti Kairėnuose, patvirtina trečdalį algos išleidžianti degalams, o pusę laisvo laiko jų šeima praleidžianti automobilyje. Mat sūnų į pradinę mokyklą ji kasryt veža dešimt kilometrų. Vyras per pietų pertrauką iš kito miesto galo važiuoja jo parvežti namo, o paskui – vėl į darbą. Iki šiol net iki artimiausios maisto prekių parduotuvės reikėdavo sukarti apie penkis kilometrus. Tik prieš porą mėnesių Kairėnuose duris atvėrė vieno prekybos tinklo parduotuvė.

“Žmonės ne visuomet įvertina gyvenimo gražesnėje aplinkoje, bet toliau nuo miesto infrastruktūros objektų kainą – gaištamą laiką, kai reikia vežioti vaikus į mokyklą ir darželį, kai nėra galimybės arti namų apsipirkti bei pramogauti”, – mano A.Avulis ir priduria, kad tai nedarnios ir nesubalansuotos plėtros pasekmė, kai bėgama paskui pigesnį žemės lopinėlį, nenorint prisiimti bendros atsakomybes už žmonių, gyvensiančių toje teritorijoje, gerovę.

Miestai išskysta, atsiranda didelis transporto paslaugų poreikis, o nepatenkinant jo žmonės priversti tarnauti automobiliui, didėja spūstys, tarša, prarandamas brangus laikas. “Gyvenvietės turėtų būti subalansuotos tiek inžinerinės, tiek socialinės infrastruktūros požiūriu”, – tikina AB “Hanner” valdybos pirmininkas.

Pirkėjai estetikos nereikalauja

Savivaldybės atstovai atšauna visiems priemiesčiams užtikrinti infrastruktūros negalintys. “Neapsimoka nei tiesti inžinerinių tinklų, nei kurti socialinės ar transporto infrastruktūros, jeigu hektare gyvena mažiau nei 30 žmonių, nes gyventojai nėra pajėgūs už visa tai sumokėti. O Vilnius jau šeštajame kilometre neturi tokio tankio. Daugiau nei 30 žmonių hektare gyvena tik sovietmečiu statytuose miegamuosiuose rajone, centre ir Naujojoje Vilnioje”, – aiškina M.Pakalnis.

Todėl miesto bendrajame plane priemiesčių urbanizuoti ir nenumatyta. O privatiems nekilnojamojo turto plėtotojams neapsimoka net skverų įrengti, nes dažniausiai galvojama tik apie šios minutės naudą.

Lietuvos architektų sąjungos pirmininko Gintauto Blažiūno nuomone, naujuose kvartaluose įsikūrusių žmonių gerovės užtikrinimas priklauso ir nuo pačių užsakovų požiūrio. “Retas žmogus, rinkdamasis būstą, galvoja apie kokybę.

Daugeliui svarbūs tik ekonominiai svertai, todėl nei į aplinką, nei į estetinį vaizdą, nei į infrastruktūrą dėmesio nekreipiama. Be to, kai žmogus išeina iš sovietmečiu statyto daugiabučio, jam labai gražiai atrodo ir, pavyzdžiui, Perkūnkiemis. Nors ten nėra išspręsta net automobilių stovėjimo problema, neįrengtos žaliosios zonos”, – sako G.Blažiūnas.

D.Karnylienė taip pat pastebėjo, kad kai pernai žiemą iššalo visi jos gatvėje pasodinti jauni medeliai, niekas jų taip ir neatsodino.

Pasak G.Blažiūno, aplinkos tvarkymas pas mus visada buvo paskutinėje vietoje. Ir tai lemia ne ekonominis sunkmetis, bet požiūris į estetiką, kaip į nereikšmingą dalyką.

Balsių bendruomenė tvarkosi pati

Balsiuose rudenį duris atvers pirmoji per dvidešimt metų Vilniuje pastatyta vidurinė mokykla. Bendruomenės nariai devynerius metus mynė savivaldybės durų slenksčius, kol buvo patvirtintas projektas ir gautas finansavimas. Per tą laiką pasikeitė keturi merai, todėl jeigu ne bendruomenės užsispyrimas, mokykla nebūtų buvusi pastatyta. Pavyko tik todėl, kad patiems žmonėms labai svarbu susikurti saugią, jaukią ir patogią aplinką. Šiame rajone jau užaugo viena karta, kai vaikus tėvai kasdien vežiojo po visą miestą į įvairias ugdymo įstaigas.

Ilgai buvo kovota ir dėl to, kad Balsiuose, kuriuose gyvena apie 10 tūkst. gyventojų, galėtų iškilti daugiafunkcis centras. Neseniai savivaldybė skyrė nenaudojamos žemės sklypą, kuriame turėtų įsikurti medicinos paslaugų, vaikų dienos centrai, turgelis, parduotuvė, duonos gaminių kepyklėlė. Be to, netrukus po Balsius turėtų pradėti važinėti privačios saugos tarnybos ekipažas, kuris šiame rajone budėtų visą parą. Todėl suveikus namo signalizacijai į įvykio vietą atvyktų po kelių minučių. Taip pat greitai sureaguotų ir į gatvėje padarytus nusikaltimus.

Vyriausybei susirūpinus dėl smarkiai išaugusių sąskaitų už šildymą gruodžio mėnesį, premjeras pareiškė, kad Vilniaus gyventojams turės būti pateiktos išsamesnės sąskaitos už sunaudotą šilumą. Valdžia prakalbo ir apie galimas sankcijas “Vilniaus energijai”, jei paaiškėtų, kad ji pažeidė energetikos ministro nustatytą tvarką.

“Vilniaus šilumos ūkyje nėra vykdomi tie teisės aktų reikalavimai, kurie kitose savivaldybėse vykdomi – dėl to, kaip turi atrodyti žmonėms pateikiamos sąskaitos”, – antradienį po specialaus pasitarimo dėl sąskaitų už šildymą sostinės gyventojams žurnalistams sakė premjeras Andrius Kubilius.

Pasitarimui vadovavęs ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis teigė, jog nustačius Vilniaus gyventojams šilumą tiekiančios įmonės pažeidimą, jai gali grėsti iki 0,5 proc. metų apyvartos dydžio bauda.

“Mums visų pirma sukėlė abejonių tai, kad sąskaitose nėra skaidrumo”, – aiškino D.Matulionis, pridūręs, jog Vartotojų teisių apsaugos tarnyba galėtų turėti nepriklausomus sąskaitų vertintojus.

“Vilniaus energijos” atstovai į susitikimą nebuvo pakviesti.

Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius savo ruožtu pridūrė, jog gyventojai turėtų gauti informaciją apie suvartotą šilumą tiek kilovatvalandėmis, tiek pinigais, bei kitų namų suvartotos šilumos vidurkį.

R.Adomavičius taip pat teigė negalintis pasakyti, kodėl “Vilniaus energija” nuo vadinamojo ekonominio šildymo režimo daug kur perėjo prie “komfortinio”.

“Tą aiškinomės jau gerokai prieš mėnesį. Visa problema, kad “Vilniaus energija” – anot jų – taip pat nori, kad Vilniaus gyventojai mažiau mokėtų, dėl to jie tai darė. Antradienį susitarėme, kad galbūt galima būtų nuleisti (šilumos lygį – BNS) iki žemutinės sanitarinės ribos – 18 laipsnių, bet čia vėl pasipils skundų iš kitos pusės”, – kalbėjo vicemeras.

“Vilniaus energijos” komercijos direktorius Rimantas Germanas BNS sakė, kad ekonominiu režimu temperatūra patalpoje turi siekti bent 18 laipsnių, komfortiniu – 22 laipsnius šilumos.

Pasak R.Adomavičius, nutarta, jog Energetikos ministerija paruoštų tvarką, pagal kurią visų daugiabučių vidines inžinerines šilumos tiekimo sistemos turėtų būti renovuotos.

“Tam Vilniuje reikėtų apie 50 mln. litų ir tie pinigai atsipirktų per dvejus metus. Šitas sumanymas yra labai geras. Tada atsirastų individualus šilumos valdymas, apskaita ir visa kita”, – kalbėjo R.Adomavičius.

Premjeras kalbėjo, kad bus aiškinamasi, kokių veiksmų reikia imtis, kad būtų tiksli informacija, kiek suvartojama šilumos ir kodėl žmogus turi mokėti nurodytą sumą. Anot premjero, šilumos tiekimo įmonės turėtų užtikrinti didesnį skaidrumą ir klientams teikti išsamią informaciją apie šilumos sunaudojimą, kad nekiltų klausimų dėl sukčiavimo.

Vyriausybės vadovas dar kartą pripažino, kad Vyriausybė neturi daug galių paveikti šilumininkus, nes šilumos ūkis priklauso savivaldybėms. A.Kubilius taip pat išreiškė viltį, kad išsamiais duomenimis apie šildymą, jo kainą pavyktų žmonėms objektyviai parodyti daugiabučių renovavimo naudą.

Premjeras taip pat pripažino, jog sostinės gyventojų gaunamos sąskaitos už šilumą nėra didžiausios šalyje.

D.Matulionis teigė, jog šio susitikimo rezultatai bus aptarti po dviejų savaičių.

Premjeras kaltina bendrovę “Vilnius energija” neetišku politikavimu, kartu su sąskaitomis platinant ir laiškus, esą dėl išaugusių kainų kalta valstybė.

Šeštadienį Vilniuje vyks trijų nepartinių kandidatų koalicijų susirinkimai.

Trimis atskirais sąrašais planuoja dalyvauti per šimtas nepartinių asmenų, užsiregistravusių dalyvauti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos rinkimuose kaip savarankiški rinkimų kampanijos dalyviai.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis Vilniuje nepriklausomais politinės kampanijos dalyviais registravosi 131 asmuo. Parašų rinkimo lapus atsiėmė 123 pretendentai ir visi pristatė reikiamą skaičių užpildytų parašų lapų.

Iš jų vieną koaliciją buria buvęs sostinės meras ir eksparlamentaras Artūras Zuokas, kita vienijasi visuomeninio judėjimo “Mūsų reikalas” pagrindu. Trečią koaliciją sudarys keliolika sostinės bendruomenių lyderių.

Artūro Zuoko ir Vilniaus koalicijos Spaudos centro vadovė Indrė Jakaitytė BNS sakė, kad jų kandidatų sąraše – 51 kandidatas.

Pirmuoju numeriu jame įrašytas A.Zuokas, antras – Vilniaus daugiabučių namų savininkų asociacijos prezidentas Juozas Antanaitis, trečias – futbolo klubo “Žalgiris” valdybos narys Benas Renatas Baltusis, ketvirtas – Seimo nario padėjėjas, operos solistas Vidutis Bareikis, penktas – Lietuvos žolės riedulio federacijos ir žolės riedulio klubo “Žuvėdra” prezidentas Leonardas Čaikauskas.

Kaip šios koalicijos nariai savivaldos rinkimuose taip pat dalyvaus krepšininkas Darius Maskoliūnas, fotomenininkas Saulius Paukštys, galiūnas Žydrūnas Savickas, dailininkė Jūratė Stauskaitė, parlamentaras Žilvinas Šilgalis, buvęs vidaus reikalų viceministras Algimantas Vakarinas, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė, teatrologė Rūta Vanagaitė ir kiti.

Koalicijos teigimu, jos kandidatai surinko beveik 80 tūkst. vilniečių parašų, remiančių jų kandidatavimą į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą.

Kita vilniečių koalicija dar neturi pavadinimo, jis bus išrinktas šeštadienį per konferenciją. Joje taip pat bus paskirstytos kandidatų vietos sąraše.

Šioje koalicijoje dalyvaus judėjimo “Mūsų reikalas” vienas lyderių, Teisingumo instituto direktorius Valdemaras Stančikas, Vilniaus nepriklausomų bendruomenių asociacijos valdybos narys Ainis Petkus, apžvalgininkas ir žurnalistas Jacekas Komaras, verslininkas, akcijos “Darom!” aktyvistas Edgaras Jankelaitis, Futbolo trenerių asociacijos prezidentas Viktoras Osetrovas, Lietuvos rankinio federacijos prezidentas Edis Urbonavičius, prodiuseris ir verslininkas Martynas Tyla, psichoterapeutas Aleksandras Alekseičikas, dainininkas Jurgis Didžiulis ir kiti.

Anot pranešimo spaudai, į šį bloką jungiasi per 50 nepartinių politikų.

Trečioji koalicija – mažiausia. Joje, anot jos lyderio Vilniaus bendruomenių asociacijos pirmininko Edmundo Jakubausko, bus 11 arba 12 narių.

“Nesiekiame sąrašo plėsti. Mes labai atidžiai renkamės žmones. Siūlė prie jų prisidėti ir A.Zuokas, ir V.Stančikas, bet atmetėme jų siūlymus”, – BNS sakė E.Jakubauskas.

Jis teigė, kad steigiamos koalicijos pagrindinis tikslas – vadinamosios mažosios savivaldos sukūrimas mieste bei decentralizacija.

Pagal įstatymą, koalicijos turi įveikti 6 proc. barjerą, kad jos sąrašas galėtų pretenduoti į mandatus.

Savivaldybių tarybų rinkimai Lietuvoje vyks vasario 27 dieną. Vilniuje renkamas 51 tarybos narys.

Vilniaus miesto savivaldybė perka katerį, skirtą budėti Neryje.

Pinigai jau pervesti tiekėjams, dabar laukiama paties gaminio, rašo “Vilniaus diena”.

Už 38 tūkst. litų įsigytas dvigubo dugno aliuminis kateris su varikliu ir priekaba transportuoti.

“Dabar mes kovojame su varvekliais, tačiau ir kilus potvyniui nebūtume visai bejėgiai”, – teigė Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento direktorius Rimantas Ramanauskas.

Jis pripažino, kad centrinėje miesto dalyje potvynio tikimybė labai maža.

“Pernai pavasarį Neries patvinimas siekė 8-9 metrus, bet riba, kad upė išsilietų, nebuvo pasiekta. Vilniaus apylinkėse tai nebent grėstų Naujajai Vilniai, kelioms sodų bendrijoms ir vienam kitam kaimui”, – pasakojo R.Ramanauskas.

Ekstremaliems atvejams esą ir bus naudojamas kateris.

Planuojama, kad kateriu naudosis ir savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai, tačiau jis pagal sutartį bus išnuomotas Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai (VAPGV). Šioji kas mėnesį savivaldybei atseikės po 3800 litų.

“Šie kateriai ypač populiarūs tarp specialiųjų tarnybų. Dvigubas dugnas, stabilus, su įrengtais švyturėliais, yra generatorius, todėl dirbant naktį bus galima įjungti šviesą. Yra naro nusileidimo kopėčios, todėl narams nebeteks griuvinėti per bortus”, – kalbėjo VAPGV 1-osios komandos viršininko pavaduotojas, vidaus tarnybos kapitonas Sigitas Araminas.

Ugniagesiai anksčiau naudojo medinę valtį, bet ji supuvo.

“Šiandien visoje Vilniaus apskrityje yra tik viena guminė valtelė. Tai – tikrai ne -aukščiausia klasė: prastas stabilumas, narams sunku išsilaikyti. Be to, jei upė nuslūgsta, reikia ypač vengti akmenų, šakų, nes valtis gali praplyšti”, – sakė S.Araminas.

Jis minėjo, kad kateris pravers ne tik gelbstint potvynio apsemtus žmones, bet ir upėje patruliuojant per regatas ar viešus renginius.

Vilniaus ir Kauno savivaldybės stebi sergamumo gripu augimą ir artimiausiomis dienomis ketina apsispręsti dėl epidemijos skelbimo.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Vilniuje, Kaune ir Visagino savivaldybėje sergamumas gripu ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) sukeltomis ligomis pastarąją savaitę pasiekė epideminį lygį – 10 tūkst. gyventojų teko daugiau nei 100 sergamumo atvejų.

Vilniaus savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėja Audronė Čibirienė sakė BNS, kad epidemija bus skelbiama, jeigu padaugės gripo atvejų – šiuo metu, pasak jos, dažniau sergama ŪVKTI sukeltomis ligomis.

Sergamumas jomis ir gripu sostinėje praėjusią savaitę siekė 104,9 atvejų iš 10 tūkst. gyventojų.

“Kol kas sergančiųjų gripu yra nedidelė dalis – iki 6 proc., o epidemija skelbiama, kai sergančiųjų gripu skaičius yra didesnis. Intensyviai stebime situaciją, ir kol kas nėra priimta sprendimo epidemijai skelbti. Situacija bus stebima kiekvieną dieną, ir žiūrėsime, kaip keisis”, – BNS sakė A.Čibirienė.

Kauno savivaldybės gydytojo Algimanto Kažemėkaičio teigimu, dėl epidemijos mieste taip pat ketinama apsispręsti artimiausiomis dienomis.

“Be abejo, skelbsime netrukus – greičiausiai, kad taip bus, jei per pastarąsias dienas nesumažės gripo atvejų. Stebėsime dar vieną – dvi dienas ir spręsime”, – BNS sakė jis.

Anot A.Kažemėkaičio, epidemijos skelbti neskubama, kadangi “skelbimas turi ekonominio pobūdžio priežastis – yra tam tikri apribojimai piliečiams, rekomendacijos, ko žmonės nenorėtų”.

Be to, nors statistiškai Kaune sergamumas gripu ir ŪVKTI sukeltomis ligomis praėjusią savaitę siekė 103,1 atvejo iš 10 tūkst. gyventojų ir viršijo epideminį lygį, sveikatos priežiūros įstaigose antplūdžio kol kas dar nebuvo.

Statistikai, pasak A.Kažemėkaičio, įtaką daro tai, kad miesto sveikatos priežiūros įstaigose gydoma ir nemažai ne Kauno gyventojų – studentų, pakaunės gyventojų.

“Statistiškai iš tikrųjų gripo atvejų skaičius didėja, bet didžiulio antplūdžio, praėjusio penktadienio duomenimis, sveikatos priežiūros įstaigose nebuvo, šiandien irgi dar nealiarmavo. Aišku, atodrėkis savaitgalį galėjo padaryti savo blogą darbą, bet tikimės, kad rytoj atšals. Tai truputį sumažina viruso plitimą”, – svarstė A.Kažemėkaitis.

Visagino savivaldybėje, kur sergamumas gripu praėjusią savaitę buvo didžiausias šalyje ir siekė 116,4 atvejo iš 10 tūkst. gyventojų, epidemija kol kas taip pat neskelbiama.

“Kada Visuomenės sveikatos centras duos duomenų, (…) tada paskelbsime – kol kas nedavė”, – BNS sakė savivaldybės gydytojas Vladimiras Veikša.

Lietuvos jaunimas dėl sotesnio kąsnio neturėtų palikti Lietuvos, šeštadienį Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, minint Laisvės gynėjų dienos 20-metį sakė sostinės meras Raimundas Alekna.

Jis teigė, kad prieš 20 metų šioje aikštėje stovėję ir nuo galimo sovietų antpuolio parlamento rūmus gynę žmonės sakė nesitrauksiantys iš ten. Anot mero, ta žinia esanti aktuali ir šiandien.

“Ta žinia, kad mes iš čia nesitrauksime, aktuali ir dabar”, – sakė meras bei ragino dabartinį jaunimą sutelkti savo stiprybę ir pasilikti Lietuvoje, neemigruoti.

“Privalome dirbti, puoselėti Nepriklausomą Lietuvą”, – pabrėžė R.Alekna.

Tautinių bendrijų tarybos pirmininkas Mahiras Gamzajevas prisiminė, kad tuomet prie Aukščiausiosios Tarybos, Televizijos bokšto, Radijo ir televizijos pastato budėjo ne tik lietuviai, bet ir kitų tautybių žmonės, gyvenę Lietuvoje.

“Čia buvau ir aš, azerbaidžanietis, – sakė M.Gamzajevas. – Mus visus jungė dvasinė vienybė ir laisvės troškimas. (…) Tada ne barikados sulaikė šarvuočius, o mūsų vienybės jausmas, bendra atsakomybė už Lietuvos ateitį. Tai nepamirštamas jausmas.”

Šeštadienį prie Seimo surengta teatralizuota simbolinė akcija, kai sovietinių laikų šarvuotį nuo parlamento rūmų nustūmė Sąjūdžio “žiguliukas” ir beginklių žmonių minia.

Šeštadienį Seime taip pat surengtos atvirų durų valandos, savanoriai su lankytojais dalijosi prisiminimais apie 1991-ųjų parlamento gynybą, demonstruota vaizdo medžiaga.

Parlamento svečiams koncertuoti buvo pakviestas Kijevo mokytojų namų choras “Pektoral”, Lietuvos mokslų akademijos choras, tautinės dainos ansamblis “Salvė” ir kiti meno kolektyvai.

Vakare Vilniaus karininkų ramovėje vyks vakaras, skirtas Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos 70-mečiui.

1991 metų sausio 8 dieną protestuodama prieš maisto kainų padidinimą prosovietinės organizacijos “Jedinstvo” ir Sovietų sąjungos Komunistų partijos sukviesta minia šturmavo centrinį įėjimą į Aukščiausiąją Tarybą, akmenimis apmėtė langus, plėšė duris ir ėmė veržtis į vidų. Tai padaryti pasisekė 30-čiai žmonių, tačiau apsaugos darbuotojai netrukus juos išstūmė laukan.

Vilniaus miesto vicemeras Romas Adomavičius teigia, kad nuo šios savaitės įvedus vienkartinį elektroninį viešojo transporto bilietą, minimalūs uždaviniai, kurie pateisina Europos Sąjungos (ES) lėšų panaudojimą, yra įgyvendinti.

Jis teigė, kad iš Europos Sąjungos (ES) paramą administruojančios Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA), kuriai ataskaita bus teikiama sausio 10 dieną, tikisi palankaus įvertinimo.

“Minimalūs uždaviniai, kurie buvo suformuluoti projektui, kad būtų pateisintas ES lėšų panaudojimas, visa tai jau yra įvykę (…). Tikimės tokio vertinimo, kokį surašėme savo susitarime. Ten buvo pasakyta, kad jeigu bus taip, tai, vadinasi, tiks. Tai dėl to aš ir pasakiau ir niekur nepaskubėjau, o pačiu laiku pasakiau, kad taip, mes padarėme tai, ko CPVA reikalavo”, – dėstė R.Adomavičius.

Penktadienį per spaudos konferenciją vicemeras taip pat teigė, kad sistema bus toliau tobulinama. Numatoma galimybė įvesti ir dienos, savaitės, laiko, maršrutų, atstumų požiūriu apribotus elektroninius bilietus, leisti bilietus pirkti internetu.

Tą pačią elektroninio bilieto kortelę esą jau dabar galima naudoti Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, tačiau ją reikia užregistruoti specialiose vietose.

Vicemeras išsakė viltį, kad ateityje atsiras galimybė viešajame transporte naudoti sąvartynų dujas, ir kelionės pigs.

Sostinės visuomeninio transporto sistemą administruojančios savivaldybės įmonės “Susisiekimo paslaugos” direktoriaus Ginto Bliuvo teigimu, iki šiol per metus būdavo parduodama 30 mln. popierinių bilietėlių.

Jų spausdinimas ir platinimas atsieidavo 5 mln. litų. Vicemero aiškinimu, perėjus tik prie elektroninių bilietų sistemos bilietų palaikymas atpigs bent dvigubai. Ateityje numatoma piginti ir elektroninio bilieto korteles, šiuo metu kainuojančias 8 litus.

“Tikimės, kad (kainuos – BNS) mažiau, nes naujas korteles pas naują gamintoją užsakinėsime”, – sakė G.Bliuvas.

Nors spausdintų popierinių vienkartinių bilietų per metus planuojama atsisakyti, neturintieji elektroninių kortelių galės už kelionę sumokėti pinigus paduodami vairuotojui, kuris išduos pinigų priėmimo kvitą. Tačiau mokant tokiu būdu kelionė bus brangesnė, nei perkant elektroninius bilietus iš anksto.

Elektroninės švieslentės, pasak įmonės “Susisiekimo paslaugos” e-bilieto projekto vadovo Mindaugo Žirono, turėtų pradėti veikti iki birželio 1-osios. Joms veikti iki šiol esą trukdė svyruojanti elektros srovė, kuri būdavo imama iš troleibusų kontaktinio tinklo. Šiuo metu nuspręsta švieslentes prijungti prie įprasto elektros tinklo, bet darbams trukdo įšalas.

Švieslenės turėtų rodyti realų troleibusų ir autobusų atvykimo laiką.

Sostinės politikai kol kas nepradeda net svarstyti šių metų miesto biudžeto, tačiau jo rengėjus jau užvertė pasiūlymais, ką reikėtų finansuoti, penktadienį rašo “Vilniaus diena”.

Trečiadienį vykusio miesto tarybos posėdžio darbotvarkėje šių metų Vilniaus biudžeto svarstymas buvo įrašytas pirmu numeriu.

Tačiau dieną prieš posėdį šis klausimas iš darbotvarkės buvo išbrauktas. Toks pats likimas sostinės biudžeto svarstymą ištiko ir per praėjusį miesto tarybos posėdį.

“Pagal įstatymus savivaldybių tarybos miestų biudžetus turi patvirtinti per du mėnesius nuo tada, kai Seimas patvirtina valstybės biudžetą. Valstybės biudžetas buvo patvirtintas gruodžio 9 dieną, vadinasi, miesto biudžetas turėtų būti patvirtintas iki vasario 9 dienos”, – sakė savivaldybės Finansų valdymo ir apskaitos departamento direktorius Edmundas Kačkus.

Pasak jo, nebūtų jokios tragedijos, jei miesto biudžetas vasario pradžioje ir nebūtų patvirtintas.

“Jei biudžeto nepatvirtinsime, turėsime gyventi kas mėnesį iš vienos dvyliktosios praėjusių metų biudžeto dalies. Jei taip įvyktų, nebūtų jokio nuostolio, nes pernykštis biudžetas, šiaip ar taip, buvo 130 mln. litų didesnis, nei planuojamas šiųmetis”, – teigė E.Kačkus.

“Viena yra, koks biudžetas buvo pateiktas, o kita, koks jis bus po visų diskusijų. Mes tik dėliojame skaičius, o biudžetą tvirtina miesto taryba. Politikai pateikė nemažai pasiūlymų, reikia viską dar apsvarstyti”, – kalbėjo E.Kačkus.