Trečiadienį sostinėje pasirašyta Vilniaus miesto savivaldybės ir Lietuvos krepšinio federacijos sutartis (LKF) dėl 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionato antrojo etapo organizavimo.

“Nors tai ir ne finalas, tačiau labai svarbus etapas, į kurį suvažiuos daugiau komandų, nei į bet kurį kitą miestą, kuriame vyks Europos krepšinio čempionato kovos. O Vilnius jau yra įrodęs, kad sugeba puikiai surengti aukščiausio lygio varžybas ir priimti užsienio svečius”,- sakė Vilniaus miesto meras Raimundas Alekna.

Į Vilnių po grupių varžybų atvyks 12 stipriausių pirmenybių komandų, kurios bus suskirstytos į dvi grupes. Po Vilniaus etapo 8 komandos pateks į finalinį etapą, kuris vyks Kaune.

Sutartį su Vilniaus miestu LKF vardu pasirašė 2011 metų Europos krepšinio čempionato organizacinio komiteto direktorius Mindaugas Špokas.

“Per vasarą vykusį Europos jaunių iki 18 metų čempionatą Vilnius surengė tikrą krepšinio šventę, apie kurią puikiai atsiliepė ir dalyviai, ir svečiai, ir tarptautinės krepšinio federacijos FIBA atstovai”,- sakė M. Špokas.

Europos vyrų krepšinio čempionatas kitais metais rugpjūčio 31 rugsėjo 18 dienomis vyks šešiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Alytuje. Pirmą kartą pirmenybėse dalyvaus 24 geriausios Senojo žemyno komandos.

Praėjus ketveriems metams, baigti įgriuvusio gyvenamojo namo Vilniuje, Šiaulių gatvėje, atstatymo darbai. Gruodžio mėnesį komisija pastatą pripažino tinkamu naudoti, ir gyventojai jau gali grįžti į buvusius namus.

“Sėkmingai baigti šį projektą buvo vienas prioritetinių mūsų bendrovės uždavinių. Tai – verslo etikos ir moralinės atsakomybės klausimas. Džiaugiamės, kad įsipareigojimus namo gyventojams ir patalpų naudotojams įvykdėme”, – pranešime teigė vienos atstatymo darbus finansavusios bendrovės “Panevėžio keliai” plėtros direktorius Eugenijus Rečiūnas.

Vienos pagrindinių statybų finansuotojų ir nuostolius gyventojams atlyginusios draudimo bendrovės “If” žalų centro direktorius Audrius Smaliukas teigia, kad Šiaulių gatvės byla yra viena sudėtingiausių kompanijos istorijoje, todėl laikoma nemenku pasiekimu, jog atstatant namą buvo tilpta į sutartus terminus ir numatytą biudžetą.

Per aštuonis mėnesius name buvo sustiprintos nesugriuvusios konstrukcijos, atstatyta sugriuvusi pastato dalis, įrengta vidaus apdaila, vidaus ir lauko inžineriniai tinklai, atnaujintas namo fasadas, sutvarkyta teritorija.

Anskčiau skelbta, kad atstatyti ir suremontuoti namą numatoma iki šių metų rudens.

Susitarimas atstatyti įgriuvusį pastatą Vilniaus senamiestyje ir atlyginti gyventojų patirtą žalą pasiektas 2009 metų gruodį. Taikos sutartį pasirašė projekto “Mikalojaus žiedas” plėtotoja įmonė “Schage Real Estate” (buvusi “Sektor”), buvusi generalinė rangovė “Constructus”, draudimo kompanija “If P&C Insurance” bei nukentėjusio namo gyventojai.

Pagal taikos sutartį visos šalys atsisakė ieškinių teismuose, o “Constructus” įsipareigojimus prisiėmė pagrindinė jos akcininkė – “Panevėžio keliai”.

Bendra namo atstatymo ir gyventojams išmokėtų kompensacijų suma siekia 3 mln. litų. Šias išlaidas pasidalijo visos bendrovės.

Nelaimė įvyko 2007 metų sausio 25 dieną, kai dėl šalia vykusių statybų nugriuvo dalis trijų aukštų namo sienos, kitos pastato sienos suskilinėjo. Per incidentą žmonės nenukentėjo, bet kelios šeimos neteko butų. Greta įgriuvusio namo, Žemaitijos gatvėje, buvo pradėtas statyti naujas pastatas.

Ekspertų komisija nustatė, kad namas griuvo dėl netinkamai atliekamų statybos darbų įgriuvus šuliniui ir vandeniui paplovus namo pamatus.

Vilniaus miestas skendi skolose, tačiau valdininkai sostinei papuošti prieštaringai vertinamomis skulptūromis randa šimtus tūkstančių litų. Tuo tarpu Vilniaus dailės akademijos (VDA) studentai akį traukiančiomis instaliacijomis miestą gaivina nemokamai. Štai prie Sereikiškių parko esantį tiltelį ir erdvę aplink jį studentai papuošė ledo lytyse įšalusių dviračių ir skėčių instaliacijomis. Kaip “Veidui” sakė VDA Piešimo katedros dėstytojas Arūnas Jonikas, šios instaliacijos – architektų studentų kursinis darbas.

Apžiūrėjęs šį tiltelį nejučia mintimis sugrįžti prie iš surūdijusių vamzdžių Neries pakrantėje sutverto eksponato, kainavusio 99,5 tūkst. Lt. Iš viso viešosios įstaigos “Vilnius – Europos kultūros sostinė” užsakymu pakrantėje išdygo trys skulptūros, kainavusios apie 276 tūkst. Lt. O šią vasarą Vilniaus tiltus papuošusios skulptūros miesto savivaldybei atsiėjo apie 400 tūkst. Lt.

VDA prorektorius ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Arvydas Šaltenis prieštarauja, – pasak jo, lyginti šių kūrinių negalima. “Šie studentų darbai – tai ne skulptūra, kuri stovės ilgai. Ekspromtu parengtos instaliacijos yra trumpalaikiai, laikini darbai, leidžiantys pasireikšti kūrybiškumui. Kartais nežinodami žmonės sako, kad skulptūros miestui kainavo daug, o studentai dykai galėtų padaryti. Bet juk ir studentai iš oro negyvena. Studentai taip pat gali sukurti ilgalaikių darbų, bet tam reikia gerų medžiagų, reikia, kad įvertintų komisija, įdėti triūso”, – tvirtino A.Šaltenis.

Preliminarios 203,9 mln. litų vertės Vilniaus pietinio išorinio aplinkkelio pirmajam etapui prašoma 173,3 mln. litų Europos Sąjungos paramos.

Lietuvos automobilių kelių direkcija gruodžio 15 dieną pateikė paraišką suteikti ES paramą, pranešė Transporto investicijų direkcija.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos Investicijų skyriaus vedėjas Remigijus Lipkevičius BNS pranešė, kad šiuo metu dar vertinamos jau paskelbto pirmojo etapo pirmojo konkurso dalyvių paraiškos.

Neoficialiomis BNS žiniomis, paraiškas pateikė Vilniaus kelių ir inžinerinių tinklų tiesimo bendrovė “Fegda”, darbus siūlanti atlikti už 41,208 mln. litų, ir Suomijos kapitalo kelių tiesimo bendrovė “Lemminkainen Lietuva”, jungtinės veiklos sutartimi veikianti su “Panevėžio keliais”, – už 41,122 mln. litų.

Pirmojo projekto etapo pirmoje dalyje bus tiesiamas kelias nuo Gariūnų sankryžos Minsko kryptimi iki Eišiškių plento.

Konkurso laimėtojas turės įrengti pirmąją 1,9 kilometro ilgio aplinkkelio dalį, pradedant nuo Gariūnų gatvės ir Savanorių prospekto sankryžos. Rekonstruojant kelią Kirtimų ir Lentvario gatvių sankryžoje taip pat bus pastatyta dviejų lygių sankryža.

Darbus planuojama baigti 2012 metų pabaigoje, o kitų metų birželį ketinama skelbti pirmojo etapo antrosios ir trečiosios dalies rangovų konkursus. Šiuos darbus ketinama baigti iki 2013-ųjų pabaigos.

Anot R.Lipkevičiaus, projektą planuojama finansuoti ES ir Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis.

ES parama pirmajam Vilniaus pietinio išorinio aplinkkelio etapui skiriama iš 2007-2013 metų struktūrinės paramos pagal Susisiekimo ministerijos administruojamą priemonę “Saugų eismą gerinančios inžinerinės infrastruktūros diegimas, miestų aplinkkelių tiesimas”.

Abejotino skaidrumo sprendimais pagarsėjusį Vilių Navicką sostinės mero poste pakeitė konservatorius Raimundas Alekna. Ankstesni Vilniaus vadovai dažnai pasiduodavo pagundai dirbti savo ir partijos, o ne vilniečių labui. R.Alekna žada plušėti dėl miestiečių.

Iš Vilniaus mero posto ne kartą bandytas iškrapštyti V.Navickas pagaliau rado jėgų atsistatydinti. Buvęs konservatorius sostinės tarybai vakar įteikė prašymą nuo gruodžio 15-osios atleisti jį iš pareigų. Už tai, kad politikas atlaisvintų mero postą, balsavo dauguma tarybos narių – 42 iš 44. Psichoterapeuto ir politiko R.Aleknos kandidatūrą palaikė mažiau sostinės politikų (“už” balsavo 29 tarybos nariai, “prieš” – 13), tačiau jų balsų užteko, kad R.Alekna imtų vadovauti miestui. Į merus R.Alekną pasiūlė sostinę valdančiai koalicijai priklausantys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), socialdemokratų, Liberalų sąjūdžio ir Liberalų ir centro sąjungos atstovai. Koaliciją remia Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), liekanti, R.Aleknos žodžiais, “konstruktyvioje opozicijoje”. Ketvirtuoju sostinės mero pavaduotoju vakar išrinktas LLRA atstovas Jaroslavas Kaminskis.

„Lietuvos žinios“ praneša:

V.Navickas vakar atrodė gerai nusiteikęs. Jam nuotaikos nesugadino prie tarybos posėdžių salės paliktas plakatas su kandžiu palinkėjimu: “Linkime, kad užrašas ant pilvo kitą kartą skaitytųsi gražiau. Gerų atostogų, vilniečiai.”

“Ateidamas į tokį postą visada žinai, kad teks išeiti. Dviem mėnesiais anksčiau ar vėliau, tikrai nėra esminis klausimas”, – po posėdžio sakė V.Navickas. Sakydamas savo kaip Vilniaus mero paskutinę kalbą V.Navickas tikino padaręs viską, kad sostinė priartėtų prie Europos standartų.

Naujuoju meru tapęs R.Alekna tikino suprantantis, kad iki rinkimų liko vos du mėnesiai. Pagrindiniu darbu jis įvardijo biudžeto, kurio dabartinis projektas, jo žodžiais, nepatenkina vilniečių poreikių, priėmimą. Taip pat žadėjo daug dėmesio skirti sutarties dėl šilumos tinklų nuomos peržiūrėjimo ir komunalinių atliekų deginimo gamyklos Vilniuje statybos klausimams. Dalydamas pažadus jis nepamiršo pridurti, kad stengsis, jog sostinės gatvės būtų valomos geriau. “Dirbsiu sąžiningai, atsidavęs tai, kas privalu užimant tokias pareigas”, – tikino jis.

Galiausiai atlaisvinti mero postą pasiryžusio V.Navicko darbą savivaldybėje lydėjo ne vienas skandalas. Jo oponentai dažnai prikaišiodavo, kad į šį postą politikas atsisėdo dirbti ne miesto, o savo labui. V.Navickas buvo patekęs į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) akiratį. VTEK konstatavo, kad jis supainiojo viešuosius ir privačius interesus, kai dalyvavo sprendžiant, ar atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčių bendrovę, kurios akcijų turi jis pats. V.Navickas taip pat neslėpė turintis interesų svarstant sostinės Kalvarijų turgaus nuomos klausimą. Būdamas meru jis pasipriešino partijos pozicijai ir neslėpdamas entuziazmo pasisakė už didelių abejonių keliančios Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutarties su bendrove “Dalkia” pratęsimą.

Nepasitenkinimas V.Navicku sustiprėjo po to, kai buvo paviešintas garso įrašas, kuriame savivaldybės kontrolieriui Šarūnui Skučui V.Navickas aiškino, kaip reikia atlikti tyrimus, bei ragino vilkinti opozicijai naudingus sprendimus. Vėliau V.Navickas buvo pašalintas iš TS-LKD.

Prieš V.Navicką sostinei vadovavęs partijos “Tvarka ir teisingumas” atstovas Juozas Imbrasas mero postą paliko ne savo noru. Pernai vasarį už jo atstatydinimą balsavo dauguma tarybos narių. J.Imbrasui priekaištauta ne tik dėl to, kad jis neužtikrina efektyvaus ir skaidraus merijos darbo, nesprendžia vilniečių problemų. J.Imbraso nuvertimo iniciatoriai taip pat kaltino sostinės vadovą, kad šis jam suteiktais įgaliojimais ir finansiniais bei administraciniais ištekliais naudojasi išimtinai savo partijos naudai.

Šiuo metu visuomeniniam judėjimui “Taip” vadovaujančio Artūro Zuoko darbą sostinės mero poste lydėjo nesibaigiantys skandalai. Jis kaltintas tuo, kad rūpinosi bendrovės “Rubicon group” (šiuo metu ICOR) interesais. Tuo metu A.Zuokui prilipo Abonento pravardė, mat buvo paskelbta, kad minėtos bendrovės juodojoje buhalterijoje minimas Abonentas ir tuometis liberalcentristų lyderis A.Zuokas gali būti tas pats asmuo. Tačiau mero poste jis išsilaikė iki kadencijos pabaigos

R.Aleknos kandidatūrą į mero postą parėmė naują koalicinę sutartį išvakarėse pasirašę konservatoriai, socialdemokratai, liberalcentristai, Liberalų sąjūdžio ir vicemero postą gavusios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovai. Pastarosios narys Jaroslavas Kaminskis iškart sėdo į vicemero kėdę.

„Lietuvos rytas“ rašo:

„Už R.Aleknos išrinkimą meru slaptai balsavo 29 tarybos nariai, 13 buvo prieš.

– Kodėl nutarėte keliems mėnesiams sėsti į mero postą? – paklausėme R.Aleknos.

– V.Navickas buvo pašalintas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų gretų, todėl natūralu, kad jis kaip frakcijos atstovas negalėjo tęsti darbo.

Aš, konservatorių frakcijos seniūnas, dalyvaujantis kituose rinkimuose kaip sąrašo lyderis, privalau prisiimti atsakomybę.

Esu realistas, suprantu, kokiomis aplinkybėmis imuosi mero pareigų. Politikoje kitą kartą sentimentai lieka sentimentais, bet darbas turi būti padarytas, pasirinkimo neturime.

Todėl žadu atsakingai dirbti. Miestas be vadovo negali funkcionuoti.

– Jūsų komandą papildys ketvirtas vicemeras, administracijos direktorius Vytautas Milėnas turės dar vieną pavaduotoją liberalą Gerardą Algirdą Jurkonį.

Kokių struktūrinių pokyčių dar numatoma ir kiek tam prireiks biudžeto lėšų?

– Daugiau nieko nenumatome keisti. Bus mano asmeninio pasitikėjimo patarėjai.

Kiek tai gali kainuoti, manau, geriausiai atsakytų savivaldybės Finansų departamentas.

– Kokius darbus pirmiausia ketinate nuveikti?

– Ką mes šiandien, rytoj padarysime, tokį Vilnių turėsime ir ateityje.

Dažnai orientuojamės į tai, kokį rezultatą galima pasiekti per vieną ar kitą laiką, bet mažai dėmesio kreipiame į procesus.

Taigi tie du mėnesiai yra svarbūs tiems procesams suvaldyti.

Kai viskas vyksta sklandžiai, rezultatas būna geras.

Visi pradėti darbai bus tęsiami. Svarbus darbas – biudžeto tvirtinimas.

Reikia priimti jį subalansuotą, nes puikiai žinome, kad tie skaičiai, kurie yra projekte, tikrai netenkina daugelio poreikių.

Buvęs meras sakė, kad krizė suvaldyta, tačiau dar nėra tas laikas, kai galime atsipalaiduoti, leisti sau išlaidauti.

Prieš rinkimus atsiranda politikų, žadančių kalnus gėrybių.

Žmonės – patiklūs, už juos balsuoja.

Mūsų uždavinys – kad frakcijos sustiprintų vilniečių pasitikėjimą jomis. Tam reikia atviro komandinio darbo.

Reikia priimti sprendimą ir dėl šilumos ūkio nuomos sutarties persvarstymo.

Sprendžiant dėl buitinių atliekų deginimo gamyklos reikia atstovauti vilniečių interesams, ir tai neturi būti asmeninis mero sprendimas.

Yra ir kitų darbų: komunalinis ūkis, gatvių valymas, vandens kainos tvirtinimas.

– Kokių principų laikysitės vadovaudamas sostinei?

– Tarybos nariai, komitetai turės daugiau galių priimant sprendimus.

Pirma taryba svarstydavo, o administracija darydavo taip, kaip jai atrodė geriau.

Aš prisiimu atsakomybę dėl to, kas įvyko, kad nepakankamai atkaklus buvau įtikinėdamas dėl darbo stiliaus buvusį merą.

Mano darbo stilius yra atviras. Aš įpratęs įsiklausyti ir atsižvelgti į visus siūlymus ir pritarti tinkamiausiems. Manau, to savivaldybėje trūko.

Reikia duoti daugiau darbo tarybos nariams – ir iš valdančiosios koalicijos, ir iš opozicijos.

Iš patirties galiu pasakyti, kad strateginiai mano sprendimai būdavo priimami tik pritariant visuomenei“.

Vilniaus meras Vilius Navickas po kelių mėnesių svarstymų pagaliau traukiasi iš pareigų. Trečiadienį sostinės savivaldybės tarybos posėdžio metu jis perskaitė atsistatydinimo pareiškimą, kad nuo rytojaus jis atsistatydina. Realiausiu pretendentu pakeisti V.Navicką mero poste laikomas konservatorius Raimundas Alekna.

V.Navickas meru išbuvo beveik dvejus metus ir sulaukė daug kritikos, ypač po konflikto su savivaldybės kontrolieriumi Šarūnu Skuču. V. Navickas rudenį buvo pašalintas iš  TS-LKD partijos.

Kai kurie Vilniaus savivaldybės tarybos nariai teigia abejojantys, ar trečiadienį tarybos posėdyje pavyks atstatydinti merą Vilių Navicką ir išrinkti naują miesto vadovą. Realiausiu kandidatu laikomas konservatorius Raimundas Alekna.

Kaip rašo “Vilniaus diena”, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijos sostinės taryboje seniūnės pavaduotojas Jaroslavas Kaminskis teigia, jog įtarimų dėl mero gudravimo dar pasėdėti miesto vadovo kėdėje sukėlė vienas žodis miesto tarybos darbotvarkėje.

Trečiadienį miesto taryba pirmiausia imsis svarbiausio klausimo: dėl mero “atsistatydinimo iš pareigų”. Tačiau, kaip pabrėžė J.Kaminskis, meras į tarybos darbotvarkę neįtraukė interpeliacijos – užuot tai padaręs, V.Navickas pasirinko atsistatydinimą.

“O atsistatydinimo pareiškimo aš dar nemačiau. Be to, atsistatydinimo pareiškimą galima atsiimti kad ir prieš pat posėdį”, – teigė jis.

Naują daugumą miesto taryboje subūrę valdantieji ėmėsi priemonių, kad tarybos darbotvarkėje atsidurtų ir klausimas dėl mero atstatydinimo – esą jei V.Navickas kartais persigalvotų ir atsiimtų atsistatydinimo pareiškimą.

“Jeigu per posėdį nebus atsiimtas pareiškimas dėl atsistatydinimo – vienas variantas. O jeigu bus – yra kitas, alternatyvus tarybos sprendimo projektas”, – sakė R.Alekna.

Jis pripažino dar nesąs tikras, ar balsavimas dėl naujo mero patvirtinimo įvyks, tačiau valdančioji koalicija esą užsitikrino bent 31 tarybos nario palaikymą, kad būtų pakeistas meras.

Anot LLRA atstovo J.Kaminskio, į tarybos darbotvarkę traukiant dar vieną punktą dėl mero nuvertimo mėginama užtikrinti, kad šis klausimas nebūtų nukeltas dar vėlesniam laikui.

“Gali būti visokiausių gudravimų. Klausimo dėl interpeliacijos darbotvarkėje nėra, nors jis (V.Navickas – red. past.) privalėjo jį įtraukti. Gali būti gudraujama, tarybos sprendimai gali būti apskųsti, tampomi po teismus. Bet tai niekam garbės nedarytų”, – svarstė J.Kaminskis.

LLRA frakcijos seniūno pavaduotojas taip pat mano, kad V.Navickas gali savaip interpretuoti interpeliacijos taisykles ir balsavimą dėl savo likimo nukelti dar porai savaičių.

Mero patarėja Aurelija Jakaitienė teigė, esą V.Navickas padėkojo savo pagalbininkams už bendrą darbą, tačiau dar neatsisveikino.

“Kol kas nesiruošiame atsisveikinti – laukiame trečiadienio. Meras šiandien kai kuriems padalijo padėkas už bendradarbiavimą ir gerą darbą. Buvo toks neoficialus pasibendravimas, bet tai tikrai nebuvo atsisveikinimas. Kaip galima atsisveikinti, kai net nežinome, ką atsisveikinimo proga pasakyti?”, – teigė A.Jakaitienė.

R.Alekna patvirtino, kad iš esmės sutarta dėl to, jog LLRA frakcijai atiteks vienas mero pavaduotojo postas. Tiek valdantieji, tiek LLRA teigia, kad tokiu būdu vicemero kėdė atiteks ne valdantiesiems, o opozicijai.

“Tai bus opozicijos kėdė. Pavardės nerašome, bet kėdė atiduota LLRA”, – sakė R.Alekna. J.Kaminskis patvirtino, kad jeigu LLRA priims valdančiųjų pasiūlymą, į vicemero kėdę sės jis pats.

V.Navickas sulaukė daug kritikos, paviešinus slapta įrašytą jo pokalbį su savivaldybės kontrolieriumi Šarūnu Skuču, kurį jis spaudė tyrimus atlikti taip, kad jie būtų palankūs valdančiajai koalicijai. Po to Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Priežiūros komitetas pašalino V.Navicką iš partijos.

Vilniaus logistikos parką plės naujai įsteigtas Vilniaus viešasis logistikos centras. Skaičiuojama, kad ilgalaikė projekto nauda sieks daugiau nei 370 mln. litų, teigia geležinkeliai.

Tikimasi, kad centro pajamos per metus sieks 2,9 mln. litų, o bendrovė “Lietuvos geležinkeliai” projektui įsibėgėjus galės gauti apie 22 mln. litų papildomų metinių pajamų.

Valstybės valdomų “Lietuvos geležinkelių” valdyba nutarė įsteigti Vilniaus viešąjį logistikos centrą, kuris valdys parką, pranešė geležinkeliai. Įmonė centrą steigs kartu su Vilniaus savivaldybe.

“Prognozuojame, kad 2012-2017 metais už žemės sklypų nuomą centras uždirbs apie 2,9 mln. litų pajamų”, – pranešime spaudai sakė “Lietuvos geležinkelių” Viešųjų logistikos centrų sektoriaus viršininkas Mindaugas Butnorius.

Pasak jo, logistikos centro intermodalinis terminalas, kuris bus steigiamas kartu su logistikos parku, “Lietuvos geležinkeliams” kasmet duotų daugiau nei 4 mln. litų pajamų.

“Taip pat tai leistų netolimoje ateityje formuoti mažiausiai po vieną konteinerinį traukinį per dieną tarp Vilniaus ir Klaipėdos viešųjų logistikos centrų. Skaičiuojant pagal dabartinius įkainius, kasmet galima būtų gauti dar apie 18 mln. litų papildomų pajamų”, – teigė M.Butnorius.

Taip pat pritarta pasiūlymui, kad “Lietuvos geležinkeliai” penkeriems metams Vilniaus viešajam logistikos centrui suteiktų 470 tūkst. litų paskolą.

Praėjusių metų pabaigoje atliktoje galimybių studijoje nustatyta, kad per projekto laikotarpį įvairių mokesčių į valstybės biudžetą turėtų būti surinkta apie 55 mln. litų bei sukurta apie 1,3 tūkst. naujų tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų.

Centras bus kuriamas Pagiriuose, šalia vienos didžiausių Lietuvoje Vaidotų geležinkelio stoties. Šiuo metu rengiami teritorijų planavimo ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentai. Infrastruktūros įrengimo darbai turėtų prasidėti 2012 metais, pranešė Susisiekimo ministerija.

“Lietuvos geležinkeliai” jau yra pasirašiusi ketinimų protokolus su penkiomis stambiomis įmonėmis, norinčiomis įsikurti centre ir ten plėtoti komercinę veiklą.

Vilniaus VLC yra patogus geografiškai – netoli yra Lenkija ir prieigos prie Baltijos jūros neturinti bei tinkamų sandėliavimo plotų poreikį jaučianti Baltarusija.

Be to, centras bus šalia IX transeuropinio transporto koridoriaus, jungiančio Rytus ir Vakarus per Klaipėdos uostą bei I Transeuropinio transporto koridoriaus, jungiančio Pietinę Europą su Šiaurės valstybėmis.

Centro kūrimui numatoma suteikti apie 84 mln. litų Europos Sąjungos paramos iš 2007-2013 metų laikotarpio Struktūrinės paramos programos pagal Susisiekimo ministerijos administruojamą priemonę “Transeuropinės reikšmės geležinkelio linijų modernizavimas ir plėtra, reikiamos infrastruktūros sukūrimas viešiesiems logistikos centrams steigti”.

Buvęs liberalcentristų lyderis Artūras Zuokas penktadienį paskelbė ketinantis kitų metų savivaldos rinkimuose varžytis dėl Vilniaus mero posto.

Šiose pareigose politikas dirbo 2000-2007 metais, tačiau jo politinę karjerą lydėjo ne vienas skandalas.

Apie ketinimus dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose A.Zuokas pranešė penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje.

Jis teigia norintis “traukti Vilnių iš duobės”, kurioje miestas esą atsidūrė.

Buvęs sostinės meras sako rinkimuose dalyvausiantis su 60 nepartinių komanda, kurie užsiregistravę į rinkimus ketina susijungti į koaliciją. Tai esą “ne žvaigždės”, o savo sričių profesionalai.

A.Zuokas pavasarį pasitraukė iš Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) ir įkūrė visuomeninį judėjimą TAIP (Tėvynės atgimimas ir perspektyva). Praėjusių metų pabaigo

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui neleidus Vilniuje statyti atliekų deginimo gamyklos, į projektą pretendavusi Prancūzijos įmonė “Constructions Industrielles de la Mediterranee” (CNIM) teigia tokią gamyklą statysianti Klaipėdoje.

“Po šio sprendimo visas savo pajėgas koncentruosime į pasirengimą atliekų vertimo energija technologijoms demonstruojančią Klaipėdą, kur šalia Dumpių sąvartyno ketiname pastatyti modernią ir Pajūrio regionui pritaikytą jėgainę”, – pranešime spaudai sakė CNIM pardavimų direktorius Šiaurės Europai Jeanas-Francois Brua (Žanas Fransua Brua).

Anot jo, Vilnius lieka viena paskutinių Europos sostinių, nenaudojanti atliekų energijai gaminti.

Šveicarijos įmonės “CSD Ingenieure und Geologen” ekspertai nustatė, kad pasirinkta technologija ir pati gamykla aplinkosaugos požiūriu yra saugi. Pasak jų, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento sprendime nurodoma, kad visų oro priemaišų vidutinės metinės ir maksimalios vienkartinės koncentracijos neviršys žmonių sveikatos apsaugos normų.

Tuo tarpu pagrindinis departamento sprendimo motyvas, pasak jo vadovo, buvo tas, kad netinkamai į procesą buvo įtraukta visuomenė, pasyviai gyventojų interesams atstovavo Vilniaus savivaldybė.

Be to, departamento nuomone, poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje neatsižvelgta į pastabas dėl atliekų srautų užtikrinimo – nei savivaldybės, nei regioniniai atliekų tvarkymo centrai nėra patvirtinę jokių dokumentų ar sprendimų, kad tieks komunalines atliekas deginimui.

Todėl, anot departamento, kyla grėsmė, jog atliekos bus atvežamos iš kitų regionų ar importuojamos, o tai sudarytų prielaidas, kad nerūšiuotos ar užterštos atliekos pateks į gamyklą.

Teigiamus sprendimus jėgainei veikti išdavė Vilniaus visuomenės sveikatos centras, Priešgaisrinės gelbėjimo valdyba, Kultūros paveldo departamentas, Vilniaus apskrities viršininko administracija ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius.

“CSD Ingenieure und Geologen” Lietuvos filialo specialistai spalį įvertino, jog gamykla šalia Gariūnų neterš aplinkos.

Sklype šalia Gariūnų gamyklą pranešė ketino statyti “Constructions Industrielles de la Mediterranee” (CNIM) kartu su koncerno “Icor” netiesiogiai valdoma įmone Regioninė komunalinių atliekų deginimo gamykla (ji keis pavadinimą į “Reenergy”).

CNIM yra viena didžiausių Europoje pramonės įrenginių gamintojų ir montuotojų. Grupės apyvarta 2009 metais siekė 2 mlrd. litų (580 mln. eurų). CNIM veiklą vykdo Europoje ir Azijoje ir yra pastačiusi energiją iš atliekų gaminančias jėgaines Londone, Paryžiuje, Briuselyje, Marselyje, Bilbao, Brno, Stokholme, Šanchajuje ir kituose miestuose.

„Lietuvos rytas“ rašo:

„Sostinė – ne vieta šiukšlių deginimo gamyklai. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas tokį savo sprendimą aiškina visuomenės pasipriešinimu, nepalankiu vėju ir politikų trypčiojimu.

Visos institucijos iki šiol pritarė gamyklos statybai, palankiai įvertinta ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaita.

Tačiau aplinkosaugininkai atliekų problemos sprendimą vėl nustūmė į ateitį.

Atliekos iš Vilniaus šiuo metu gabenamos į Kazokiškių sąvartyną. Tačiau dar spalio mėnesį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino leidimą eksploatuoti šį sąvartyną.

Tiesa, teismas pagailėjo Vilniaus gyventojų ir sprendimo vykdymą atidėjo vieniems metams.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas Rolandas Masilevičius apkaltino Vilniaus savivaldybę pasyvumu.

Be to, R.Masilevičiaus nuomone, gyventojai buvo nepakankamai įtraukti į projekto pristatymą.

Vyraujantis pietvakarių vėjas – dar viena priežastis, lėmusi neigiamą departamento sprendimą.

Remiantis R.Masilevičiaus išvadomis, vėjas esą teršalus nuo gamyklos gali nešti Vilniaus miesto link.

Tuo tarpu poveikio aplinkai vertintojai apie tokį pavojų neužsimena.

Kur vilniečių buitinės atliekos bus gabenamos po metų? Aplinkos ministerija skelbia, kad per metus visos problemos, susijusios su sąvartyno įteisinimu, bus išspręstos.

Tuo tarpu inžinerinės kompanijos „Sweco Lietuva” viceprezidentas Aidas Vaišnoras įspėja, kad Vilniaus atliekų problema tampa nepavydėtina, o politikų trypčiojimai skaudžiai kirs gyventojams per kišenę.

„Sweco Lietuva” yra atlikusi Vilniaus apskrities komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtros galimybių studiją.

– Kaip mes atrodysime Europoje po kelerių metų šiukšles vis dar gabendami į sąvartynus? – „Lietuvos rytas” paklausė A.Vaišnoro.

– Tai puikiai jau šiandien matyti Europos Komisijos sudarytame atliekų perdirbimo žemėlapyje. Vokietijoje, Olandijoje perdirbama apie 50 proc. buitinių atliekų. Kitose šalyse – panašiai.

Lietuva gali pasigirti perdirbanti tik 5–8 proc. atliekų, nors Aplinkos ministerija užsimojo iki 2013–2014 m. perdirbti 50 proc. buitinių atliekų.

Taigi, valdžios skaičiavimais, Lietuva Europą pavys ir aplenks jau per dvejus trejus metus. Tačiau kaip tai bus padaryta – sunku pasakyti.

Dėl to, kad įstrigo atliekų deginimo gamyklos projektas, Vilniaus situacija tampa nepavydėtina.

– Tačiau gyventojai nenori šiukšlių deginimo gamyklos kaimynystės. Kaip tokie projektai buvo įgyvendinti kitose Europos šalyse?

– Nežinau tokios valstybės, kurios gyventojai nebūtų priešinęsi buitinių atliekų deginimo gamyklai. Lietuva tuo neišsiskiria ir reikia tai žinoti priimant sprendimus.

Vilniaus apskrities aplinkos apsaugos departamentas atsidūrė vienas prieš visuomenę. Jei departamento specialistai būtų priėmę teigiamą sprendimą, matyt, būtų pajutę politinius padarinius.

Sutinku su departamento vadovo nuostata, kad Vilniaus valdžia neturi aiškios pozicijos šiuo klausimu. Be politinio palaikymo pastatyti tokios gamyklos neįmanoma.

Visos atliekų deginimo gamyklos Europoje pastatytos glaudžiai bendradarbiaujant savivaldai, gyventojams ir aplinkosaugininkams.

Tačiau, mano manymu, ne Aplinkos apsaugos departamentui spręsti, ar tokia gamykla iš viso reikalinga.

Nors visos institucijos, tiek valstybinės, tiek privačios, nutarė, kad jokio neigiamo poveikio negali būti, departamentas nutarė savaip. Ir dėl to visi pajusime padarinius.

Lietuvoje geriausia tokią gamyklą statyti turint daug savo žemės ir neturint jokių kaimynų. Tačiau šiuo atveju tai neįmanoma.

– Apie kokius padarinius kalbate?

– Visų problemų atliekų deginimo gamykla neišspręs. Joje būtų sudeginama apie pusę vilniečių šiukšlių. Bet būtų mažiau apkrautas sąvartynas, kuriam, beje, panaikinta licencija.

Atliekų tvarkymas bet kuriuo atveju brangs – ar nieko nedarytume, ar statytume modernią deginimo gamyklą. Bet antruoju atveju nauda didesnė.

Savo studijoje apskaičiavome, kad Vilniaus gyventojui sudeginta 1 tona atliekų atpinga šimtu litų nei atliekas gabenant į sąvartyną.

Nepamirškime, kad atliekų deginimo įmonė gamintų šilumą. Per metus tai atstotų 40 mln. litų, dabar išleidžiamų dujų tiekėjams. Vilniui atliekos sukurtų 12–15 proc. reikiamos šilumos. Pridėjus biokurą, šis skaičius jau pakiltų iki 25 proc.

2012 metais atsiras naujas sąvartyno mokestis, kurį moka daugelis Europos šalių.

Šis mokestis įvestas siekiant valstybes priversti kuo daugiau buitinių atliekų perdirbti ar sudeginti.

Kas su šia problema susidoroja, tam mokestis nebus toks skaudus.

Tačiau Vilniaus, atliekas tebepilančio į sąvartyną, gyventojams tokia tvarka gali būti skaudi.

Nespėliosiu, kaip Lietuva gali būti finansiškai baudžiama, jei toliau drąsiai pils šiukšles į sąvartynus.

Dėl to buvo bausta Prancūzija ir Graikija. Pastarajai valstybei vienu metu net teko mokėti po 300 tūkstančių eurų kasdien.

Jei nutariame toliau naudotis Kariotiškių sąvartynu, reikės jį plėsti.

Ir šį kartą ne už Europos Sąjungos paramą, kaip buvo iki šiol, o savomis lėšomis.

Jau nekalbu apie Europos valstybės, kuri atliekų atsikrato tik sąvartyne, įvaizdį.

– Ar sprendimas neleisti statyti gamyklos neatšaldys investuotojų noro vykdyti tokius projektus ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje?

– Nereikia tikėtis, kad visuomenė parems tokius projektus. Bendrovė „Icor” kartu su patirties turinčia prancūzų kompanija pirmoji įšoko į dilgėles ir nukentėjo.

Būtų kvaila tikėtis, kad Vilniuje bus pasirinktas kitoks, brangesnis, atliekų deginimo variantas.

Tiesiog šis projektas dabar gerokai nustumtas į ateitį.

Kai bus politinis palaikymas, galbūt prie gamyklos idėjos vėl bus sugrįžta.

Tačiau šiukšlių problema bus jau gerokai didesnė nei dabar.

Statytojai kelsis į Klaipėdą

* Vilniuje statyti energiją iš atliekų gaminsiančią jėgainę ketino industrinė grupė CNIM („Constructions Industrielles de la Mediterranne”), kuri yra viena didžiausių tokių objektų statytojų Europoje.

* Vakar grupės atstovai apgailestavo, kad Vilnius lieka viena paskutinių Europos sostinių, nenaudojančių atliekų energijai gaminti, o šiukšles gabenančių į sąvartyną.

* Industrinės grupės atstovams susidarė įspūdis, kad Lietuvos skelbiamas užsienio investicijų poreikis tėra iliuzija ir šalis joms nėra pasirengusi.

* Kompanija nutarė koncentruotis į tokios gamyklos statybą Klaipėdoje.

Lietuvos didmiesčiuose trečiąjį šių metų ketvirtį butų kainos ūgtelėjo vidutiniškai 0,3 proc., tačiau tai lėmė 1,2 proc. išaugusios butų kainos Vilniuje, teigia nekilnojamojo turto bendrovė “Ober-Haus”.

“Ober-Haus” duomenimis, Kaune ir Klaipėdoje butų kainos trečiąjį šių metų ketvirtį sumenko atitinkamai 0,9 proc. ir 0,8 proc., o Šiauliuose ir Panevėžyje išliko stabilios.

“Nepaisant skirtingų nuotaikų atskiruose regionuose, ateityje būsto kainos tame pačiame mieste ar netgi tame pačiame miesto rajone gali judėti nevienodomis kryptimis. Neparduoti prastesni butai, bankrutavusių statytojų daugiabučiuose pastatyti gyvenamieji plotai gali ir toliau kiek pigti”, – pranešime spaudai sakė “Ober-Haus” Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis.

Anot jo, įtakos kainų kilimui turės atsirandanti konkurencija, kurią kelia naujai pradėtos daugiabučių statybos, kuriuose įrengiami butai atitinka dabartinius potencialių pirkėjų poreikius – yra mažesnio ploto, patrauklesnio išplanavimo, ekonomiškesni.

Naujos statybos butų pasiūla jau pastatytuose daugiabučiuose trečiąjį ketvirtį sparčiausiai mažėjo Vilniuje – apie 20 proc., o nuo metų pradžios šis rodiklis siekia 43 procentus. Kaune naujos statybos butų pasiūla trečiąjį ketvirtį smuko 4 proc. (nuo metų pradžios – 20 proc.), Klaipėdoje – 7 proc. (27 proc.).

Individualių namų rinkoje teigiamų kainų pokyčių trečiąjį šių metų ketvirtį nebuvo užfiksuota. Per 2010-ųjų antrąjį ir trečiąjį ketvirčius namų kainos, priklausomai nuo didmiesčio, nesikeitė arba mažėjo 1-3 procentais.

Vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje butų nuomos rinkos aktyvumas Lietuvos didmiesčiuose pastebimai pakilo. “Ober-Haus” sudarytų butų ir namų nuomos sandorių skaičius trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju, išaugo 75 procentais.

Gyvybingiausią nuomos rinkos dalį sudarė pigiausi, 1-2 kambarių butai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar Šiauliuose.

Vilniaus miesto valdžia planuoja skatinti sostinėje dirbančius ir gyvenančius, tačiau kituose šalies miestuose savo gyvenamąją vietą deklaravusius gyventojus prisiregistruoti Vilniuje.

Pasak sostinės mero Viliaus Navicko, tokiu būdu tikimasi susigrąžinti didesnę dalį Vilniuje surenkamo gyventojų pajamų mokesčio.

“Vilniui priklauso 40 proc. gyventojų pajamų mokesčių. Tai iš tų 40 proc. dar 19 proc., kitaip sakant 200 mln. litų, išvažiavo į kitus miestus. Bet į darželius eilė čia, į mokyklas eilė čia, autobusai arba troleibusai nuvažinėti čia, šiukšlės čia”, – antradienį spaudos konferencijoje sakė V.Navickas.

“Gaunasi, kad mes už jus visiems kitiems sumokame, o jūs mums nemokate. Tai reikia, matyt. (…) ne tik paprašyti, kad sąmoningesni būtų, bet matyt ir žiūrėti, rikiuoti į eiles. Tie, kas čia gyvena ir savo mokesčius nukreipia miestui, tai tie gal ir turėtų tam tikrą prioritetą”, – aiškino meras.

“Nesinorėtų to priiminėti kažkokiais tai nepalankiais sprendimais, bet kaip pavyzdį gal tada į darželį užrašinėti paskutiniais į eilę, arba į Šilutę vežkit į darželį tuos vaikus?”, – dėstė V.Navickas.

Pasak administracijos direktoriaus Vytauto Milėno, didžioji dalis Vilniuje dirbančių, tačiau čia nuosavos gyvenamosios vietos neturinčių asmenų negali deklaruoti gyvenamosios vietos Vilniaus mieste. Todėl planuojama tokiu atveju numatyti galimybę gyvenamąją vietą deklaruoti “prie Vilniaus miesto savivaldybės”.

V. Milėno teigimu, skirstant gyventojų pajamų mokestį “Vilnius yra laikomas pagrindiniu donoru visoms savivaldybėms”.

“Bet donoras yra tokioje būklėje, kad jau daugiau tokios situacijos kęsti negali”, – tvirtino V.Milėnas.

Jo duomenimis, kitiems miestams tenka 97-100 proc. juose surinkto gyventojų pajamų mokesčio. Tuo metu sostinei numatyta tik 40 procentų.

“Iš tos 40 proc. dalies šių metų spalio 1 dieną surinkta buvo 448 mln. litų, tai 207 mln. litų buvo paskirstyti kitoms savivaldybėms pagal mokesčių mokėtojų gyvenamąją vietą”, – tvirtino V.Milėnas.

Anot savivaldybės administracijos direktoriaus, nuostabą kelia tai, jog didžiausios sumos Vilniuje surinkto mokesčio atitenka toli nuo sostinės esančioms savivaldybėms. Iki šių metų spalio Šiaulių savivaldybei “priklausė” 46 mln. litų, Panevėžiui – 36 mln., Telšių savivaldybei – 12 mln., Tauragei – 11 mln., Šilutei – 10 mln. litų Vilniuje surinkto gyventojų pajamų mokesčio.