BFL

Šeštadienį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas apsilankė Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje, kur buvo susipažindintas su skyriaus darbu.

Vilniaus rajono žemėtvarkos darbas yra labai svarbus tūkstančiams piliečių, kurie laukia nuosavybės teisių atkūrimo, kadastrinių matavimų bylų ir kitų svarbių su žemės nuosavybe susijusių dokumentų.

NSGK pirmininkas A. Anušauskas sakė: „Nepaisant galimybes viršijančio žemėtvarkos skyriaus darbuotojų darbo, jiems yra nenumatytas didesnis darbo atlyginimas, motyvavimas už darbo rezultatus, daugumai skyriaus specialistų dirbant maksimaliais darbo krūviais, tenka konstatuoti, kad nėra deramo Nacionalinės žemės tarnybos dėmesio ir motyvuojant darbuotojus, ir aprūpinant tinkama darbui kompiuterine bei kita įranga. Dėl tokių aplinkybių, apie kurias Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vadovas ne kartą informavo Nacionalinės žemės tarnybos vadovybę, aš taip pat kreipsiuosi į žemės ūkio ministrą. Manau, siekiant užtikrinti tinkamą žemės nuosavybės teisių atkūrimą ir tinkamai vykdyti kitas funkcijas, skyriui turi būti skirtas deramas dėmesys ir resursai.“

Jo nuomone, siekiant užtikrinti tinkamą žemės nuosavybės teisių atkūrimą ir tinkamai vykdyti kitas funkcijas, skyriui turi būti skirtas deramas dėmesys ir resursai.

Vilniuje po truputį atsiranda netradicinių restoranų – viename siūlomas termiškai neapdorotas maistas, kitame svečius sutinka ir pakalbina patys šeimininkai, trečiame kėdes atstoja pagalvėlės ant žemės, o įeiti į salę galima tik nusiavus batus.

Keliaujant po užsienio šalis galima aplankyti labai neįprastų restoranų. Pavyzdžiui, Maskvoje yra butuose įrengtų restoranų tinklas. Atėjęs į tokį restoraną pats koridoriuje pasikabini paltą, įsitaisai giminaičio svetainę primenančioje patalpoje, o jausmą, kad užsukai į svečius, sustiprina tarp staliukų besisukinėjantis katinas. Pasaulyje taip pat yra restoranų, kuriuose aptarnauja įvairiais personažais persirengę padavėjai, patiekalus užsisakai per liečiamąjį ekraną, stovintį ant stalo, ar valgai visiškoje tamsoje.
Lietuvoje šalia įprastinių picų ir cepelinų restoranų taip pat ėmė rastis šiek tiek kitokių. Jie skiriasi interjeru ar patiekalais, tačiau panašūs bendra koncepcija – čia siūlomas sveikas maistas, vengiama įvairių priedų ir konservantų prikimštų produktų, perkamos daržovės iš ūkininkų ir neprekiaujama alkoholiu. Sveiko maisto restoranai – nauja, bet labai teigiama mada restoranų rinkoje.

Sveikas maistas irgi gali būti skanus

Nedidelėje S.Skapo gatvelėje, prasidedančioje šalia Prezidentūros ir vedančioje į Pilies gatvę, jau metus veikia šeimyninis nedidukas žalio maisto restoranėlis „RawRaw“ – vienintelis toks visame mieste. Apie jį sostinėje šiuo metu garsas sklinda iš lūpų į lūpas, tad apsilankyti čia susigundo ne tik žaliavalgiai, į kuriuos ir orientuota ši vieta. Restoranas iš kitų išsiskiria tuo, kad čia pateikiamas termiškai neapdorotas maistas ir yra tik keletas išimčių – karštų sriubų.
„Tai veganiškas restoranas, čia nėra žuvies, mėsos, pieno produktų, kiaušinių, cukraus, labai mažai naudojame druskos. Pateikiame patiekalus iš daržovių, vaisių, riešutų, sėklų“, – restorano koncepciją apibūdina jo direktorė ir bendraturtė Olga Dzindzeleta.
Be cukraus? Be druskos? Be mėsos? Tūlas lietuvis, skaitydamas šiuos ponios Olgos žodžius, surauktų nosį, įsivaizduodamas prėską patiekalų skonį, tačiau nederėtų skubėti iš anksto daryti išvadų. O.Dzindzeleta nori parodyti, kad ir sveikas maistas gali būti skanus. „Mūsų protėviai buvo tokios mitybos pradininkai, tačiau evoliucijos metu jų mityba pasikeitė. Gamta pasirūpina, kad termiškai neapdorotas maistas būtų skanus, tačiau klausimas, kaip veikia mūsų receptoriai, – jie pamiršo, o galbūt net nežinojo tikrojo moliūgų, žiedinių kopūstų, brokolių skonio“, – mano ponia Olga.
Populiariausias patiekalas šiame restorane – kuskusas iš žiedinių kopūstų ir brokolių. O be cukraus, pasirodo, įmanoma pagaminti net desertus – žaliųjų citrinų tortą, obuolių „Napoleoną“ ar ledus. Saldumo suteikia medus, agavų sirupas ar datulės.
Daržoves ir vaisius O.Dzindzeleta stengiasi pirkti Lietuvos ūkininkų turguose ar ekologiniuose ūkiuose. Tai įmanoma padaryti pavasarį, vasarą ir rudenį, tačiau žiemą tenka pasitenkinti parduotuvių asortimentu. Šiemet ponia Olga netgi nupirko sėklų ir paprašė pažįstamos ūkininkės pasėti specialiai restoranui skirtų žalumynų ir daržovių – tam tikros rūšies moliūgų, dekoratyvinių kopūstų ir pan.
Prieš vienuolika metų ponia Olga kartu su šeima – dviem vaikais ir į Sibirą ištremtoje lietuvių šeimoje gimusiu vyru Viktoru – iš Rusijos persikėlė gyventi į Lietuvą. O atidaryti tokį restoraną nusprendė dėl dviejų priežasčių: patys jau ketverius metus maitinasi žaliu maistu, o kulinarija – ponios Olgos hobis. Prieš metus restoraną atidariusi Dzindzeletų šeima nesigaili šio sprendimo ir džiaugiasi, kad ateina svečių, kurie domisi sveika mityba ir rūpinasi savo sveikata.
Dar viena priežastis, kodėl „RawRaw“ žalio maisto restoranėlis vilioja lankytojus, – šeimininkų dėmesys. Užsukus čia dažnai galima pamatyti besisukiojančią visą šeimą, o ponia Olga restorane būna labai dažnai – ją išvysti galima net gaminančią virtuvėje. „Labai daug bendrauju su klientais. Kartais žmonės pabendrauti, paklausti patarimų atvažiuoja net iš kitų miestų“, – atskleidžia žalio maisto restorano vadovė.

Pasitinka šeimininkai

Nedidelių restoranėlių, kuriuose su svečiais bendrauja ar juos aptarnauja patys šeimininkai, Lietuvoje labai trūko, tačiau dabar jų po truputį daugėja. Metus veikiančiame „Piccolo Canopi“ restoranėlyje dirba vien jo jauni savininkai: Tadas Žukauskas gamina maistą, o jo žmona Karolina Žukauskienė aptarnauja svečius ir ruošia desertus. Nedidelio restoranėlio valgiaraštis nėra gausus, o firminis patiekalas – lazanija, kurios receptą Tadas tobulino beveik pusmetį. Savininkai visą maistą gamina vietoje – net lazanijos lakštus ar makaronus. Maistas visada šviežias, todėl šiame restorane įprasta rezervuoti staliukus iš anksto, priešingu atveju patiekalų gali nebeužtekti.
Naujame, tik rugpjūtį pradėjusiame veikti restorane „Holy Mico’s“ svečius taip pat dažnai pasitinka šeimininkė. Tai dar vienas naujas restoranas Vilniuje, teikiantis pirmenybę sveikam ir natūraliam maistui. „Mūsų patiekalai be jokių sintetinių priedų, patys gaminame visus padažus, džemus“, – tvirtina restorano „Holy Mico’s“ savininkas Skirmantas Rimkus.
Savininkę dažnai galima sutikti ir pusantrų metų Žvėryne veikiančioje vegetariško maisto kavinėje „Žaliasis bambukas“. „Aš esu ir direktorė, ir virėja“, – juokiasi kavinės šeimininkė Rūta Kazickienė.
Moteris atskleidžia, kad visada žavėjosi šeimyninėmis Italijos kavinukėms, kuriose virtuvės šefas prieina prie lankytojų paklausti, ar skanu, pristatyti patiekalų, papasakoti, kur buvo sugauta žuvis. „Mano tikslas buvo kavinėje sukurti namų aplinką. Didžioji dalis nuolatinių klientų žino mūsų vardus, žino, kas gamina pyragus ar kitokius patiekalus. Jie sako, kad jaučiasi, kaip namie“, – tvirtina R.Kazickienė.
„Žaliojo bambuko“ vadovė mano, kad į jos kavinę lankytojus traukia ne tiek vegetariškas, kiek naminis maistas. Šioje kavinėje didelio patiekalų pasirinkimo nėra – siūlomi tik dienos pietūs, todėl maistas visada šviežias. „Džiugu, kad ateina daug vyrų, nes moterys visada labiau rūpinasi savimi. Vyrai sako: „Mes ne vegetarai, bet pas jus maistas kaip namie“, – lankytojų įspūdžius persako R.Kazickienė.
„Žaliojo bambuko“ savininkė produktus taip pat perka iš ūkininkų, stengiasi nenaudoti šaldytų produktų, konservantų ar priedų, į kepinius deda tikro sviesto.
Vegetarišku ir sveiku maistu verslo vadybos bei administravimo studijas baigusi R.Kazickienė susidomėjo su buvusiu vyru įkūrusi jogos centrą. Netrukus gimė tradicija šeštadieniais gaminti vegetariškų valgių, kurių po treniruočių paskanaudavo lankytojai. Tokio maistui paklausa buvo didelė, todėl, skatinama joga užsiimančių žmonių, R.Kazickienė ryžosi įkurti restoraną. Iš pradžių į „Žaliąjį bambuką“ pietauti lėkdavo jogos entuziastai iš viso Vilniaus, tačiau vėliau šį restoraną pamėgo ir kitokie klientai. Pietų kompleksas – sriuba, antrasis patiekalas, arbata ir desertas čia kainuoja 17 Lt, be deserto – 15 Lt. O ant gintarų užpilto vandens dykai galima gerti kiek telpa.
Kitas įdomus Žvėryno restoranas – sename name įsikūrusi „Jalta“, kurios interjeras primena sovietmetį, tačiau taip pat leidžia pasijusti kaip užsukus pas ką nors į svečius. “Jaltos” valgiaraštyje – natūralus, iš mėsos, žuvies ir sezoninių daržovių gaminamas maistas.

Prisėsti galima ir ant žemės

Iš sostinės restoranų išsiskiria ir balandį Gedimino prospekte atidarytas vegetariško maisto restoranas „Radharanė“, siūlantis indišką maistą. Jis įdomus ne tik valgiaraščiu, bet ir interjeru. Pirmos dvi oranžinių spalvų salės niekuo neišsiskiria, tačiau už jų pasislėpusi trečioji jau kitokia – čia staliukai labai maži, o vietoj kėdžių rikiuojasi pagalvėlės. Prisėsti čia galima tik nusiavus batus. „Į šią salę perkeliamas Indijos aristokratiško gyvenimo valgymo komfortas“, – trečiosios salės idėją apibūdina „Radharanės“ vadovas Aidas Mačiulis.
Tai jau trečiasis „Radharanės“ restoranas. Pirmas buvo atidarytas Kaune, o antras – Vilniuje, „Ozo“ prekybos centre. Šio restoranų tinklo gimimo istorija tokia pati kaip ir kitų tokio tipo restoranų: kadaise turėjęs transporto, siuvimo įmones, A.Mačiulis restoraną nusprendė kurti tapęs vegetariško maisto šalininku ir gamintoju. „Labai patraukė indų vegetariška virtuvė, nes anksčiau vegetariškai nesimaitinome. Įdomu buvo bandyti, eksperimentuoti, o kai pamatai, kad iš tokių paprastų produktų galima padaryti nuostabių dalykų, norisi pasidalyti ir su kitais“, – aiškina A.Mačiulis.
Iš pradžių jis gamino šeimai, vėliau ėmė kepti pyragėlius, samosas ir vežti į įmones, o kadangi susidomėjimas buvo didžiulis, prieš dešimt metų atidarė pirmą vegetariško maisto restoraną Kaune.
Beje, dar vieną tokį restoraną planuojama atidaryti Šv. Ignoto gatvėje, vietoj jau uždaryto taip pat vegetariškus patiekalus siūliusio restorano „Baraka“.
Kodėl sostinėje daugėja tokių kavinių? „Manau, žmonės pradeda mąstyti, ką valgo. Didėja visuomenės sąmoningumas. Kai įkūrėme jogos centrą, prieš 11 metų į pradedančiųjų grupę ateidavo aštuoni žmonės, o po penkerių – jau keturiasdešimt“, – lygina R.Kazickienė.
O.Dzindzeleta mano, kad per 10–15 metų pasikeitė maisto pramonė, produktuose atsirado daug nereikalingų priedų, konservantų. „Žmonės pradėjo kreipti dėmesį į savo sveikatą ir net grįžti prie ankstesnio gyvenimo būdo, kai važiuodavo pas močiutę į daržą pasirinkti daržovių. Be to, manau, kad tai ir mados dalis. Bet jei tapo madinga būti sveikam – tai labai gerai“, – neabejoja O.Dzindeleta.
Sveiko maisto restoranų vadovai pripažįsta, kad įkurti restoraną, kuriame neprekiaujama alkoholiu, – rizikinga. Neuždirba jie ir didelių pelnų, tačiau džiaugiasi galėdami dalytis su kitais tuo, ką atrado patys. O prie sostinės veido kitokie restoranai labai tinka.

Netradiciniai restoranai pasaulyje

Restoranas    Šalis, miestas    Kuo ypatingas

“Kayabukiya Tavern“    Japonija, Ucunomija    Padavėjų personalą papildžiusios dvi beždžionėlės
“Hajime“    Tailandas, Bankokas    Aptarnauja robotai
“Kinderkookkafé“    Olandija, Amsterdamas    Vaikai gali padėti gaminti valgį, serviruoti stalą, plauti indus
„Dark restaurants“    Lenkija, Varšuva    Lankytojai valgo visiškoje tamsoje, dažnai dirba akli darbuotojai
SAME    JAV, Denveris    Gali sumokėti tiek, kiek nori
“Disaster Café“    Ispanija, Ljoret de Maras    Imituojamas 7,8 balo žemės drebėjimas
„Le Spirit Lounge“    Kanada, Monrealis    Jei nesuvalgai viso patiekalo, gauni baudą
„Pho Garde“    JAV, San Franciskas    Patiekalą lankytojas gauna nemokamai, jei spėja suvalgyti nurodytą kiekį per nurodytą laiką, pvz., 50 vištų sparnelių per pusvalandį
„Le Train Gourmand“    Prancūzija, La Valette du Var    Mažyčiai traukiniai patiekalus veža ant stalų, nėra padavėjų
„Restophone“    Prancūzija, Montpeljė    Kiekvienas stalas turi telefoną, kuriuo galima susisiekti su kitu staliuku ir bendrauti, pakviesti šokio
„Switch“    JAV, Las Vegasas    Sienų ir lubų dizainas keičiasi kas 20 minučių
„Traveler Restaurant“    JAV, Konektikutas    Kartu su patiekalais svečiams padovanojama naudota knyga
B.E.D.    JAV, Majamis    Vietoj kėdžių – didelės lovos

Vilniaus miesto savivaldybėje paskelbti Misionierių sodų projektinių pasiūlymų konkurso laimėtojai. Kaip būtų galima sutvarkyti miestui svarbią teritoriją nuo buvusio Misionierių vienuolyno ansamblio iki Vilnios, konkursui iš viso buvo pateikta vienuolika projektų.

„Vilniaus mieste atsiras dar viena vilniečių ir miesto svečių poilsio bei pramogų zona, kuriai sutvarkyti architektai pateikė tikrai įdomių ir originalių idėjų.  Tikimės, kad projektą pavyks įgyvendinti per ateinančius porą metų“, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Iš pateiktų konkursui darbų pirmoji vieta skirta Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ projektui – pagal jį bus kuriamas želdynas, pritaikytas gyventojų ir miesto svečių poilsiui ir istorinių miesto sodų tradicijoms pažinti. Šio projekto autoriai istorinį kraštovaizdį įprasmino per šios teritorijos istorines tradicijas.

Antroji vieta atiteko UAB „J.ARCH“, trečiąją pelnė architekto Martyno Mankaus parengtas projektinis pasiūlymas. Kartu skirtos paskatinamosios premijos projektinių pasiūlymų konkurso dalyviams – UAB „YCL“ ir KARRES EN BRANDS LANDSCHAPSARCHITECTEN B.V. Pirmosios vietos laimėtojui bus įteikta 15 tūkst. litų premija, antrosios – 10 tūkst. litų, trečiosios – 5 tūkst. litų ir po 1 tūkst. litų paskatinamosios premijos.

Konkurso dalyvių darbus vertino įvairių sričių Vilniaus miesto savivaldybės specialistai – kraštovaizdžio architektai, architektai, kultūros paveldo specialistai, bendruomenės atstovai.

Konkurso darbai eksponuojami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pirmajame aukšte.

Žurnalistai, pageidaujantys gauti konkurso prizinių vietų laimėtojų projektinius pasiūlymus, informuokite, atsiųsime prisijungimą prie ftp serverio.

Lapkričio 4 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje koncertuosiančio sero Eltono Johno prašomų trijų kambarių įrengimas koncerto organizatoriams kainuos apie 15 tūkst. litų.

Atlikėjas pageidauja savo viešnagės arenoje metu turėti prabangiai įrengtus jam skirtą valgomąjį ir du privačius kambarius, kurių kiekvienas ne mažesnis nei 20 kvadratinių metrų.
„Kaip ir daugelis aukščiausio lygio scenos žvaigždžių, seras Eltonas Johnas pageidauja prabangos. Visos jam arenoje skirtos patalpos bus dekoruotos aukščiausios kokybės medžiagomis, išklotos prabangia kilimine danga. To reikalauja pats atlikėjas“, – teigia koncertą Lietuvoje organizuojančios bendrovės „SEVEN Live“ vadovas Juras Vėželis.
Ypač didelis dėmesys skiriamas Eltono Johno kambariuose stovėsiančioms sofoms. Pageidaujama, jog jos būtų baltos, mėlynos, rudos, pilkos arba gelsvai rusvos spalvos ir pabrėžiama, kad jokiu būdu negali būti odinės.
„Iš pradžių Eltonui pasiūlėme patogią raudonos spalvos sofą, tačiau atlikėjas jos atsisakė. Tad dabar atlikėjas bus pirmasis, kuris Lietuvoje išbandys naujausios „Juodojo alksnio“ baldų kolekcijos prabangius sofų modelius. Iš viso jo kambariuose bus trys pilkos spalvos sofos“, – atskleidžia J. Vėželis.
Milžiniškas pinigų sumas gyvoms gėlėms kas mėnesį išleidžiantis Eltonas Johnas įpročio gėlėmis puošti aplinką, kurioje leidžia laiką, neatsisakys ir būdamas Vilniuje. Atlikėjas reikalauja, jog jo persirengimo kambarius puoštų 8 dideli (bent 1,8 metro aukščio) gyvi fikusai arba palmės ir dar penki vidutinio dydžio žali augalai. Dar 6 dideli fikusai arba palmės ir 4 vidutinio dydžio augalai turėtų atsirasti atlikėjo grupei skirtose patalpose.
Eltono Johno kambarius taip pat puoš 7 vazos baltų ir raudonų rožių, kurių kiekvienoje vazoje turėtų atsirasti nuo 9 iki 16 vienetų. Beje, visos vazose pamerktos rožės turėtų būti be lapų. Vieną atlikėjo kambarių puoš ir didžiulė vaza su įvairiaspalvėmis gyvomis gėlėmis. Beje, pastarųjų tarpe negali būti chrizantamų, lelijų, ramunių ar gvazdikų. Mat, atlikėjas šių gėlių nemėgsta.
Legendinio atlikėjo pageidavimų sąraše tarp svarbiausių dalykų minėtinas ir televizorius, transliuojantis sporto kanalus.
Beje, koncerto organizatoriams teks užtikrinti ir nuolatinę 19⁰C oro temperatūrą Eltono Johno persirengimo kambariuose. Taip pat ir atpalaiduojančiai atmosferai sukurti tinkantį apšvietimą. Visa šviesa turi sklisti iš stalinių ir ant žemės stovinčių lempų.
Elton‘o John‘o koncertą Vilniuje organizuoja didžiausiai šalyje pramogų verslo kompanijų grupei „SEVEN Entertainment“, vienijančiai įvairiose pramogų srityse pirmaujančias Lietuvos bendroves, kurios užsiima arenų valdymu, renginių organizavimu ir bilietų platinimu, priklausanti bendrovė „SEVEN Live“.

Daugelyje išsivysčiusių Europos valstybių svarbiausi magistraliniai keliai yra apšviesti. Šia linkme žengia ir Lietuva. Būta ketinimų dar iki 2009 m. apšviesti visą magistralinio kelio ruožą Vilnius–Kaunas. Tačiau ekonominis sunkmetis planus pakoregavo. Porą metų darbai beveik nevyko, tad šiandien ruože Vilnius–Kaunas apšviesta 50 km. “Tai daugiau nei pusė viso ruožo ilgio. Be to, šiuo metu tai labiausiai apšviestas kelias Lietuvoje”, – teigia Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjo pavaduotojas Povilas Narbutas.
Magistralinio kelio ruože Vilnius–Kaunas daugiausiai sankryžų, gyvenviečių, didelis eismo intensyvumas, todėl tikimasi, kad maždaug per penkerius metus visas šis ruoažas bus galutinai apšviestas.
Šią vasarą apšvietimas dviejų kilometrų ruože buvo įrengtas prie Kauno IX forto, darbai pradėti ir prie Elektrėnų – čia bus apšviesta skiriamoji juosta. Šiuo metu baigiamas rengti ir projektas dėl beveik trijų kilometrų ruožo Gariūnai–Grigiškės apšvietimo. Pradėtus darbus planuojama baigti 2012 m., tad keliu nuo Vilniaus iki Kauno važiuosime saugiau. Tuo tarpu ruože iki Klaipėdos, taip pat visoje magistralėje Vilnius–Panevėžys, bus tamsu. “Šie keliai driekiasi per laukus ir miškus, todėl apšviečiamos tik pavienės sankryžos. Poreikio apšviesti šiuos kelius ištisai nėra nei ekonominiu, nei saugaus eismo požiūriu”, – tvirtina P.Narbutas.
Beje, vienoje kelio pusėje apšviesti kilometro ilgio ruožą kainuoja iki 200 tūkst. Lt, abejose – iki 350 tūkst. Lt, skiriamojoje juostoje – apie 250–300 tūkst. Lt.

Spalio 18 d., antradienį, 18 val. Vilniaus Radvilų rūmuose įvyks lenkų kompozitoriaus Romualdo Twardowskio kompaktinės plokštelės „Romuald Twardowski: kūriniai chorui ir vargonams“ pristatymas.

Renginyje dalyvaus valstybinis choras „Vilnius“, muzikologas Jonas Bruveris bei specialiai iš Lenkijos atvyksiantis kompozitorius R. Twardowski, kurį su Lietuva sieja itin glaudūs ryšiai. 1930 m. Vilniuje gimęs ir augęs žymus lenkų kūrėjas čia pradėjo savo muzikinį kelią – baigė kompoziciją Vilniaus valstybinėje konservatorijoje, vargonininkavo įvairiose Vilniaus bažnyčiose.
Nors 1957 m. R. Twardowski iš Vilniaus persikėlė gyventi į Varšuvą, glaudžius ryšius su Lietuvos menininkais palaiko iki šiol. 2010-siais savo 80-mečio jubiliejų minėjęs kompozitorius šios sukakties proga grįžo į Lietuvą, o valstybinis choras „Vilnius“ bei vargonininkė Renata Marcinkutė-Lesieur Šv. Kazimiero bažnyčioje atliko Lietuvoje dar neskambėjusius kompozitoriaus opusus. Jubiliejinė programa buvo įrašyta į kompaktinę plokštelę, kurios ištraukas pristatymo renginyje atliks choras „Vilnius“.
Pristatymo metu skambėsianti muzika ne tik vėl primins kompozitoriaus sąsajas su Lietuva, bet ir pirmąją chorinę kompoziciją, paremtą lietuvių liaudies daina „Rūta žalioji“. Šis kūrinys gimė Vilniuje, kuriame praleistą laiką kompozitorius R. Twardowski prisimena kaip itin šviesų savo gyvenimo periodą. Šiuos gražius prisiminimus papuoš vienas iš kompozitoriui brangiausių kūrinių chorui „Vilniaus senamiestyje“

Praėjusią savaitę Vilniaus meras Artūras Zuokas per radijo stotis ir kitus informacijos sklaidos šaltinius kvietė susirinkti visus turinčiuosius originalių verslo idėjų. Žinoma, šis žingsnis apkaišytas viešųjų ryšių plunksnomis, bet iš esmės tai gera idėja ir sveikintinas projektas.
Tačiau jo nepakanka. A.Zuokui reikėtų prasukti dar vieną reklaminę kampaniją ir sukviesti visus turinčiuosius idėjų bei žinių, kaip valdyti miestą ir kaip miesto plėtrą įkišti bent į kažkokius civilizuotumo rėmus. Nes tai, kas Vilniuje (ir ne tik jame, bet ir Kaune bei kituose didesniuose šalies miestuose) vyko per pastaruosius dvidešimt metų, galima pavadinti penkiais negatyviais žodžiais: chaosas, eklektika, savivaliavimas, profanizmas ir gėda.
Iš esmės Vilniaus plėtra niekuo nesiskyrė nuo kokio nors Brazilijos San Paulo lūšnynų kvartalų plėtros: statė kas kur norėjo, ką norėjo ir kaip norėjo. Praktiškai visi Vilniaus priemiesčiai (gal su kokiomis dviem išimtimis) atrodo kaip kažkoks nesusipratimas, kur nei pačiam yra ką pažiūrėti, nei svečiui iš užsienio parodyti.
Net nežinai, kaip elgtis, kai svečias iš užsienio paprašo parodyti Vilnių. Na, pavedžioji po Senamiestį ir tenka sakyti: “Tai beveik ir viskas, ką turime parodyti.” Nejaugi veši svečią į Žirmūnų “chruščiovkes”, “Perkūnkiemį” (tiksliau, “kartonkiemį”), Balsių individualių namų masyvą ar į Kairėnus. Na, nebent turi tikslą ką nors išgąsdinti, atgrasyti ar parodyti, kad Lietuva yra trečiojo pasaulio šalis.
Taigi, nors formaliai ir nesame tokia šalis, tačiau pažvelgus į pastarojo dvidešimtmečio statybas kyla tik viena išvada: esame necivilizuota, atsilikusi trečiojo pasaulio valstybėlė, kurioje miestai plečiasi ir namai kyla be jokios sistemos ir be jokių taisyklių.
Pasižvalgykime po Liuksemburgą ar Austriją. Ten centimetrų tikslumu nurodyta, kur kokį namą galima statyti, kokia spalva dažyti, kokio jis turi būti aukščio, kokie jame galimi langai ir garažo vartai. Taip formuojama architektūrinė vienovė ir darna su aplinka. O pas mus? Mes kuriame savo lietuvišką tvarką. Tiksliau, netvarką. Pas mus kvartalai statomi pagal vieną taisyklę: nesvarbu, kad nežmoniškai, svarbu kitoniškai. Štai pasistato vilnietis namą, ir nepasakysi jam, kad statinys visiškai iškrinta iš konteksto, bjauroja bendrą vaizdą. “Ne tavo reikalas, – tuoj atskrieja replika. – Kaip noriu, taip statau, kur noriu, ten gyvenu.”
Arba pokšt, iškyla Kauno Laisvės alėjoje “stiklainis” arba Vilniaus Gedimino prospekte “Novotelis”, ir nieko. O juk už visas tas nesąmones, už visą tą anarchiją statybose, už visus tuos gėdingus projektus yra atsakingi žmonės. Bet jų pavardės – tabu, o apie bausmes jiems apskritai šventvagiška galvoti.
Taigi ilgainiui atsakomybė kris visai mūsų kartai. Vaikščios mūsų vaikai bei anūkai ir stebėsis: štai mūsų proproseneliai prisidėjo prie gražių senamiesčių suformavimo, mūsų seneliai statė ir gyveno “chruščiovkių” miegamuosiuose mikrorajonuose, bet jie nekalti, nes tai buvo prievartinė sovietinė sistema, o ką čia mūsų tėvai 1990–2020 m. pristatė? Liūdna, ir tiek.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba pateikė Lietuvos Vyriausybei ir Energetikos ministerijai rezoliuciją, ragindama priimti skubius ir būtinus sprendimus, kurie leistų efektyviau panaudoti kogeneracinių jėgainių pajėgumus ir sumažintų šilumos kainas Vilniaus ir Lietuvos vartotojams dar šį šildymo sezoną.

Vilniaus savivaldybė ragina Vyriausybę, Energetikos ministrą padidinti kogeneracinėms jėgainėms elektros supirkimo kvotą iki optimalių šių jėgainių pajėgumų, taip pat Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai nustatyti (VKEKK) elektros supirkimo kainą, atitinkančią alternatyvaus gamintojo savikainą, kad gautos pajamos už parduotą elektros energiją būtų panaudotos šilumos tarifo mažinimui Vilniuje ir visoje Lietuvoje.

Šie sprendimai leistų šilumos kainą Vilniaus mieste sumažinti 6 centais, tai yra – 23 proc. Tam užtektų padidinti elektros supirkimo kvotą Vilniaus termofikacinei elektrinei Nr.3 ir gauti už jos gaminamą elektrą tokią pačią kainą, kokią nustatė VKEKK Lietuvos elektrinei Elektrėnuose.

Vilniaus savivaldybė atkreipia dėmesį, kad šis siūlymas yra lengvai įgyvendinamas, nes priklauso tik nuo Energetikos ministerijos sprendimo.

„Pati didžiausia problema, dėl ko vilniečiams tenka tiek daug mokėti už šildymą – tai dujų kainos augimas, kuris įtakoja šilumos kainą, nes 70 procentų šilumos gamybai naudojamo kuro sudaro dujos. Bet šiuo atveju Vilniaus savivaldybė nieko pakeisti negali, kadangi ne ji, o Vyriausybė derasi dėl dujų kainos su kompanija „Gazprom”. Todėl reikia ieškoti kitų būdų, kaip šilumos kainą galima sumažinti. Šis mūsų pasiūlymas galiotų ne tik Vilniui, bet ir visai Lietuvai“, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Vilniaus savivaldybė siūlymą, kaip sumažinti šilumos kainą vartotojams, yra pateikusi Energetikos ministerijai ir VKEKK dar šių metų rugpjūčio 23 dieną. VKEKK atsakyme Vilniaus savivaldybei rašoma, kad komisija, Energetikos ministerijai nustačius remtinos elektros energijos apimtis bendriems šilumos ir elektros energijos gamintojams bei šių gamintojų sąrašą, nustatys elektros supirkimo kainas kiekvienam šilumos ir elektros gamintojui ir apskaičiuos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainą, kuri turi įtakos galutiniam elektros energijos tarifui.

Rugsėjo 26 d. valstybinis choras „Vilnius“ (meno vadovas ir vyr. dirigentas P. Gylys) koncertuos Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos Didžiojoje salėje.

Vienoje žymiausių pasaulio koncertinių erdvių tą vakarą vyks VII-ojo Tarptautinio Rudens chorinės muzikos festivalio atidarymo iškilmės. Beveik 2000 žiūrovų talpinančioje salėje Lietuvą reprezentuosiantis kolektyvas festivalio programoje pristatys ryškią ir efektingą lietuvių kompozitorių kūrinių paletę, kurią papildys ir užsienio autorių opusai.

VII-sis Tarptautinis Rudens chorinės muzikos festivalis šiais metais yra skiriamas Rusijos choro muzikos grando, festivalio meno vadovo, profesoriaus Boriso Tevlino 80-ties metų jubiliejui, kurio iniciatyva ir asmenišku kvietimu kartu su Astanos valstybinės filharmonijos kameriniu choru (Kazachstanas), Valstybiniu akademiniu Svesnikovo rusų choru (Rusija), Akademiniu didžiuoju choru „Chorinio meno meistrai“ (Rusija), festivalyje dalyvaus ir valstybinis choras „Vilnius“.

„Mums tenka didžiulė atsakomybė ir garbė pasaulinėje scenoje Maskvos visuomenei pristatyti Lietuvos kompozitorių kūrybą ir valstybinį chorą „Vilnius“. Taip pat – pradėti festivalį, kurio atidarymo koncerte dainuosime mes ir Astanos kamerinis choras. Maskvai esame parengę solidžią programą, kurios pagrindas – lietuvių chorinės muzikos retrospektyva, atspindinti tai, kas aktualu, kuo mes dabar gyvename. Nuo šiemet minimų 100-jų M. K. Čiurlionio mirties metinių, iki šiuolaikiškų liaudies dainų aranžuočių. Su dideliu jauduliu laukiame šios kelionės ir tikimės, kad ji bus sėkminga bei paliksianti ryškų pėdsaką ne tik choro kūrybinėje biografijoje, bet ir plėtojant tolesnius kultūrinius ryšius tarp Lietuvos ir Rusijos“ – kalbėjo choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Povilas Gylys.

Maskvietiškąją programą išgirsti ir valstybinį chorą „Vilnius“ į Maskvą išlydėti galės ir Lietuvos chorinės muzikos mylėtojai – rugsėjo 17 d., šeštadienį, 13 val., kolektyvas kviečia į nemokamą koncertą Taikomosios dailės muziejuje.

Vilniaus meras Artūras Zuokas ir Ukrainos miesto Belaja Cerkov vadovas Vasilij Savčuk šiandien pasirašė bendradarbiavimo ketinimų protokolą, kuriuo susitarė plėtoti miestų partnerystės santykius bei keistis gerąja patirtimi.

Ukrainos miesto atstovus labiausiai domina Vilniaus patirtis valdant ir modernizuojant šilumos ūkį, miesto komunalines, vandens tiekimo paslaugas.

„Džiaugiuosi, kad priėjome prie susitarimo ir galime pasidalinti žiniomis, kurias esame sukaupę. Prieš beveik dešimtmetį priimdami sprendimus dėl pokyčių šilumos ūkyje turėjome nelengvos patirties, tačiau šiandien mūsų projektas tarptautinių institucijų, tokių kaip Pasaulio bankas, yra vertinamas palankiai ir rodomas kaip geras privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimo pavyzdys“, – sakė Vilniaus meras A. Zuokas.

Anot Belaja Cerkov atstovų, Vilniaus veiklos principai, kaip planuojami ir įgyvendinami projektai modernizuojant miesto šilumos ūkį, vandentvarką ir atliekų tvarkymą pagal Europos Sąjungos standartus, pasitarnaus vykdant pertvarkas jų miesto komunaliniame ūkyje.

Susitikime su sostinės meru taip pat dalyvavo Ukrainos ambasadorius Lietuvos Respublikoje JE Valerijus Žovtenka, Lietuvos Respublikos ambasadorius Ukrainoje JE Petras Vaitiekūnas.

Ukrainos delegacija vizito metu lankėsi UAB „Vilniaus energija“, UAB „Vilniaus vandenys“ ir Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centre.

Vilniaus apskrities regioniniame komunalinių atliekų sąvartyne Kazokiškėse netrukus bus pradėti II-osios sekcijos statybos darbai. Šiuo metu vyksta konkursas II-osios sekcijos statybos rangovui parinkti. Kas įrengs naują sąvartyno sekciją, kurios darbai turėtų užtrukti maždaug 9 mėnesius, turėtų paaiškėti rugsėjo mėnesio viduryje.

„Praėjusią savaitę, rugsėjo 2 d., atliekų kiekis sąvartyne viršijo 1 mln. tonų. Todėl reikia galvoti apie II sekcijos statybas. Turime skatinti vilniečius rūšiuoti atliekas ir kuo greičiau kurti naują atliekų tvarkymo sistemą“, – sakė Vilniaus mero pavaduotojas Jonas Pinskus.

II-osios sekcijos plotas užims beveik 4,5 hektaro. Numatoma, kad ją įrengus, bus galima papildomai pašalinti beveik 1 mln. tonų atliekų, ji tarnaus apie 5 metus. Per šį laikotarpį (planuojama apie 2,5-3 metus) bus sukurta nauja regioninė atliekų tvarkymo sistema, kai atliekos bus rūšiuojamos rūšiavimo fabrike bei panaudojamos energijai gauti, o į sąvartyną pateks tik apie 25 procentus dabartinio atliekų srauto, visiškai nebus šalinamos biologiškai skaidžios atliekos.

II-osios sekcijos įrengimui taikomi tie patys griežti gamtosauginiai reikalavimai, kaip ir I-osios sekcijos įrengimui: nelaidus dugnas, filtrato ir dujų surinkimo sistemos, monitoringo sistema.

Vilniaus apskrities regioniniame komunalinių atliekų sąvartyne atliekos pradėtos šalinti 2007 metų spalio 25 d. Atliekos iš Vilniaus miesto savivaldybės pradėtos vežti nuo 2008 metų sausio 1 d.

Šiuo metu įrengtos I-osios sekcijos sąvartyno rezervas – apie 300 tūkstančių tonų. Atliekos joje galės būti šalinamos iki 2013 metų sausio mėn.

Vilniaus apskrities regioniniame komunalinių atliekų sąvartyne atliekų kiekis jau viršijo 1 mln. tonų.

Savivaldybės iniciatyva bendrovė, paskelbusi Lietuvos Nacionalinio dramos teatro naujojo sezono reklamą, kurioje naudojamas šūkis „Aš žudysiu“, įpareigota nukabinti lauko reklamos plakatus arba pašalinti užrašą.

Be to, ši reklama buvo paskelbta negavus savivaldybės leidimo, todėl savivaldybės tarnybos ėmėsi administracinių poveikio priemonių.

„Neigiamą poveikį daranti reklama Vilniuje nėra ir nebus toleruojama. Akivaizdu, kad reklamoje naudojamas užrašas „Aš žudysiu“ atitinka Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme nustatytus neigiamos informacijos požymius: skatina nepagarbą gyvybei, yra susijęs su nusikalstamos veikos modeliavimu“, – sako sostinės vadovas Artūras Zuokas.

Plakatus paskelbusi bendrovė „Clear Channel“ šį savaitgalį užklijavo galimai neigiamą poveikį darančius užrašus.

Nepaisant to, savivaldybės tarnybos tęsia administracinės bylos procedūras plakatus paskelbusiai bendrovei, kuri negavo reikiamo savivaldybės leidimo publikuoti šią reklamą. Asmenims, pažeidusiems Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos taisykles, numatyta bauda iki 1000 Lt.