Vilniaus Senamiesčiu šiandien pradėjo važiuoti du nauji maršrutai (Nr.88 ir Nr.89), kurie drieksis Goštauto, Maironio gatvėmis iki Rotušės. Jais kursuos 4 ekologiškos transporto priemonės.

„Nauji maršrutai sujungs tris dideles automobilių statymo aikšteles: esančią prie Seimo, požeminę Gedimino prospekte bei daugiaaukštę Tilto gatvėje ir Tymo kvartale. Taip skatiname gyventojus daugiau naudotis viešuoju transportu“, – sakė Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius.

Senamiesčio maršrutuose važinėjančiuose autobusiukuose galioja mėnesiniai ir vienkartiniai viešojo transporto bilietai, įrengta e. bilieto sistema. Kiekviename autobuse yra 10 sėdimų ir 10 stovimų vietų, jie važinės kas 8-10 minučių. Miesto Senamiestyje įrengta 18 naujų viešojo transporto stotelių.

„Autobusuose naudojamos dujos. Tai ne tik ekologiškas, bet ir šiuo metu gerokai pigesnis kuras. Be to, naujos transporto priemonės atitinka Euro 5 standartą, leistina žalingųjų dalelių taršos norma yra vos 0,005 g/km “, – teigė Vilniaus autobusų parko direktorius Gintaras Nakutis.

Tai pirmasis atvejis, kai maršrutai važinėja specialiai Senamiesčiu. Tiesa, iš miesto centro į užupį ir žvėryną 2003 – 2007 metais važinėjo autobusai. Tačiau didelėms transporto priemonėms buvo sudėtinga kursuoti siauromis gatvėmis.

muge33

Po pertraukos į sostinę socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko iniciatyva sugrįžta tradicine jau tapusi šventė „Tau, Vilniau!“. Sekmadienį Katedros aikštėje septintą kartą rengiama šventė – respublikinė neįgaliųjų darbų paroda-mugė ir koncertas suburs apie 2 tūkst. dalyvių. Iš jų – per 1,5 tūkst. žmonių su negalia iš daugiau kaip šimto neįgaliųjų organizacijų, tarnybų.

Naujienų agentūrų pranešimu, koncertuose pasirodys daugiau kaip 30 neįgaliųjų meno saviveiklos kolektyvų, kurie paruošė muzikos, šokio, pantomimos, teatro, imituojamosios dainos ir kitų pasirodymų.

Ministro teigimu, ši šventė, vykusi 2003–2008 metais, buvo pamėgta negalią turinčių žmonių, vilniečių ir miesto svečių bei tapusi tradiciniu Vilniaus miesto kultūros renginiu, todėl siekta, kad ši graži tradicija būtų atgaivinta. Tai puiki proga visiems susiburti, pabendrauti, pamatyti negalią turinčių žmonių kūrybinius ir darbinius pasiekimus bei kartu šauniai praleisti laiką.

Jau nuo 11 val. visoje Katedros aikštėje kartu pramogauti kvies įvairūs neįgaliųjų meno kolektyvai – kaimo kapelos, ansambliai, teatro trupės ir kiti. Šventę pradės Lietuvos kariuomenės orkestras ir Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ neįgaliųjų nacionalinis „Spalvų muzikos“ orkestras.

12.30 val. prasidės šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, o nuo 13.30 val. vyks geriausių Lietuvos neįgaliųjų muzikos ir šokio kolektyvų koncertas, dailės akcija vaikams ir jaunimui „Tau, Vilniau!“, šventės dalyviai bus kviečiami pasivaišinti kareiviška koše.

Viso renginio metu vyksiančioje parodoje–mugėje iš visos Lietuvos atvykę renginio dalyviai eksponuos bei pardavinės savo gamybos keramikos, medžio, tekstilės, floristikos, tapybos darbus.

Šventę „Tau, Vilniau!“ globoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), o organizuoja Lietuvos specialiosios kūrybos draugija „Guboja“ padedant Neįgaliųjų reikalų departamentui prie SADM.

Į Europos krepšinio čempionatą suplūsiančių užsieniečių nekantriai laukia Lietuvos taksistai.

Nors taksi bendrovių vadovai tvirtina, kad kainos per čempionatą nekils, taksi vairuotojai leidžia suprasti, kad užsieniečiai piniginę turės pakratyti gerokai labiau nei vietos gyventojai. Vienas taksi vairuotojas “Veido” žurnalistei pasakojo, kad Europos čempionato laukia tarsi Kalėdų, o pasiteiravus, ar tuo metu kils kainos, nė neketino slėpti savo užmačių: “Jums tai ne, bet užsieniečiams labai kils.”
Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento l.e. vedėjo pavaduotojo pareigas Algirdas Šešelgis tvirtino, kad jau pradėtas taksistų tikrinimas, kuris dar labiau sustiprės čempionato metu. “Mūsų vyrai su policijos pareigūnais važinėja ir labai griežtai tikrina taksi automobilius – ar nedirba nelegalūs taksistai, ar turi visus reikiamus dokumentus, jei yra keleivis, ar įjungtas taksometras. Tikrinimai ypač bus sustiprinti čempionato metu”, – pabrėžė A.Šešelgis.
Kita vertus, A.Šešelgis pripažino, kad tokie patikrinimai negali užkirsti kelio nesąžiningiems vairuotojams, kurie svečius iš užsienio iki nurodytos vietos vežioja ratais ir nulupa trigubai didesnę sumą nei turėtų. “Mūsų šita situacija tikrai netenkina. Taksi klausimą Vilniaus mieste reikėtų spręsti iš esmės ir įvesti prievolę turėti fiskalinius aparatus. Vyriausybė turėtų pasiryžti priimti sprendimus, kurie seniai paruošti”, – mano savivaldybės atstovas.

Nors Europos žydų kultūros diena kasmet minima pirmąjį rugsėjo sekmadienį, Lietuvoje jau penktadienį vyksta pirmieji renginiai, kuriuos šiemet jungia tema “Pasitinkant ateitį. Paveldas ir modernumas”.

Vilniečiai bei sostinės svečiai penktadienį kviečiami į dokumentinių filmų peržiūras, pažintines ekskursijas bei klasikinės muzikos koncertą Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centras šiandien rengia edukacinę programą “Šabo vakarienė”, kurios metu bus nagrinėjama Šabo reikšmė, papročiai, ritualai bei simboliai.

Sekmadienį, rugsėjo 4 d. Vilniuje laukia ekskursija, atskleisianti žydų literatūrinį paveldą bei informacija apie neseniai vykusius Vilniaus Didžiosios sinagogos archeologinius kasinėjimus. Kaune tą dieną vyks ekskursija, pristatanti žydų kilmės architektų palikimą, kuris iki šiol formuoja architektūrinį Laikinosios sostinės veidą.

Rugsėjo 4 d. Kėdainiuose skelbiamas fotografijos konkursas, pradėsiantis ilgalaikį projektą “Išlikęs žydų paveldas Kėdainiuose”. Joniškyje bus galima susipažinti su žydų kulinariniu paveldu, Šiauliuose – su košerinio maisto gaminimo paslaptimis.

Rugsėjo 9 d. Panevėžio rajone, Ramygalos kultūros centre rengiama konferencija “Ramygalos žydų bendruomenė” ir žydų muzikos koncertas. Tą pačią dieną Alytaus Butrimonių gimnazijoje vyksiančioje konferencijoje bus diskutuojama apie Kaune gimusio garsaus kolekcininko Bernardo Berencono mokslinę, dailėtyrinę veiklą bei ryšius su Lietuva, skaitoma poezija.

Ši Kultūros paveldo departamento rengiama kultūros šventė yra sudėtinė Europos Tarybos remiamos programos “Žydų kultūros paveldo kelias Europoje” dalis. Tądien besidomintieji žydų kultūra 26 Europos šalyse kviečiami į parodas, koncertus, seminarus.

Visi renginiai yra nemokami. Išsami programa internete: http://www.kpd.lt/

Artėjant krepšinio čempionatui, turizmo specialistai sostinėje aktyviai ruošiasi svečių antplūdžiui. Kai kurie pasiūlymai novatoriški ir įdomūs, kiti – keistoki.

Vilniaus Turizmo informacijos centro direktorė Vilma Daubarienė pabrėžia, kad užsienio svečiams išleistas specialus rugpjūčio 25–rugsėjo 25 d. Vilniuje vyksiančių renginių gidas, kad jiems būtų lengviau susigaudyti, ką Vilniuje verta aplankyti.
Įdomi dar viena naujovė – Vilniuje pradėti nuomoti elektriniai dviračiai, dar vadinami elektroroleriais – už 10 Lt valandai juos galima išsinuomoti dviejuose turizmo informacijos centruose ir dar poroje nuomos vietų.
Norintiesiems susipažinti su lankytinomis Vilniaus vietomis teks atidžiai pasirinkti norimą maršrutą. Vilniaus turizmo informacijos skyrius rugsėjo 7–12 d., kai krepšinio rungtynės vyks Vilniuje, turistams tris kartus per dieną rengs specialias ekskursijas anglų, vokiečių, rusų, lenkų kalbomis, – svečiams per dvi valandas bus aprodytas Vilniaus senamiestis, svarbiausi lankytini objektai, bažnyčios ir kt.
Tuo tarpu pasirinkusiesiems keliauti automobiliu siūloma 80 km trasa po vaizdingas Vilniaus vietas, besidriekianti ne tik pro išties lankytinus objektus, bet ir pro prekybos centrus “Europa” ir “Akropolis”.
Pasak Vilniaus savivaldybės atstovės Ingos Simanonytės, šis maršrutas buvo patvirtintas dar 2008 m., o į jį be pilių, piliaviečių, bažnyčių, muziejų įtraukti ne prekybos ir pramogų centrai, o prie “Akropolio” esanti apžvalgos vieta ir Europos aikštė. Belieka tikėtis, kad teisingai lankytinas vietas interpretuos ir užsienio svečiai, nes panašių paaiškinimų maršruto žemėlapyje nėra.

Vilniaus savivaldybės meras Artūras Zuokas ir koalicijos partneriai šiandien pristatė planus, kaip būtų galima 23 procentais sumažinti šilumos kainas Vilniaus mieste.

Tam užtektų padidinti elektros supirkimo kvotą Vilniaus termofikacinei elektrinei Nr.3 ir gauti už jos gaminamą elektrą tokią pačią kainą, kokią nustatė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija „Lietuvos elektrinei“ Elektrėnuose.

„Mes šiandien kreipėmės į Vyriausybę, premjerą, Energetikos ministeriją, Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją su aiškiais siūlymais, kaip šilumos kainą Vilniuje galima sumažinti. Tam, kad jų sprendimai būtų patvirtinti, nereikia keisti jokių įstatymų“, – sakė Vilniaus meras A.Zuokas.

Sumažinti šilumos kainą galima būtų padidinus elektros supirkimo kvotą Vilniaus elektrinei Nr. 3 nuo 457 GWh iki 962 Gwh ir mokėti už elektros kiekį tokią kainą, kokią nustatė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pagal Lietuvos elektrinės (Elektrėnų) elektros 1KW gamybos savikainą.

Šie sprendimai leistų šilumos kainą Vilniaus mieste sumažinti 6 centais. Tai yra – 23 proc.

„Bendrovei „Vilniaus energija“ šiais sprendimais nesukuriama jokia nauda, nes pelnas yra skaičiuojamas nuo turto, kuris dalyvauja elektros gamybos procese – tai yra nepriklauso nuo pagamintos elektros kiekio“, – pabrėžė A.Zuokas.

Šiuo metu vilniečiai moka 25,97 cnt/kWh, tačiau priėmus šiuos sprendimus, naujojo šildymo sezono kaina galėtų sumažėti iki 19,91 ct/kWh.

„Vilniečiai per metus iš viso sutaupytų 156 mln. Lt. Kitais žodžiais tariant – kiekvienas 50 kv.m. buto savininkas per šildymo sezoną sutaupytų apie 700 Lt., kuriuos galėtų išleisti kitoms savo reikmėms“, – sakė Vilniaus miesto vicemeras Romas Adomavičius.

Vilniaus tarybos narys Šarūnas Birutis atkreipė dėmesį, kad ekonomiškai pagrįstas ir teisingas elektros kvotų paskirstymas, kartu gaminant šilumą, yra optimaliausias sprendimas, kadangi, remiantis Europos Sąjungos direktyvomis – dalis elektros energijos, kuri galėtų būti pagaminama, jei šiluma ir elektra būtų gaminama kartu, yra nepagaminama. Efektyvios kogeneracijos būdu pagamintai elektros energijai galima taikyti finansinės paramos mechanizmus.

Vilniaus savivaldybė atkreipia dėmesį, kad šis siūlymas yra lengvai įgyvendinamas, nes priklauso tik nuo Energetikos ministerijos priimtų sprendimų.

„Nesuprantama, kodėl Lietuvos elektrinė šildo ežerą, kai galima gaminti elektrą ir šilumą, o tai atpigintų šilumą dar šį sezoną. Sumažinus šilumos kainą, mums reikėtų mokėti mažiau socialinių išmokų ir kompensacijų už šildymą“, — sakė Vilniaus miesto vicemeras Jaroslav Kaminski.

Pritarus Energetikos ministerijai ir Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, Vilniaus valdžios siūlomi sprendimai galėtų būti įgyvendinti jau artėjant šildymo sezonui.

Mažėjant šilumos kainai, gyventojams atitinkamai 23 procentais sumažėtų ir sąskaitos už karštą vandenį bei vadinamasis gyvatuko mokestis.

Toks pats metodas padėtų sumažinti šilumos kainą Kaune, Panevėžyje, Alytuje – ten kur yra kogeneracinės elektrinės.

Vilniaus oro uoste padaugėjo keleivių – šių metų sausį–liepą bendras skrydžių užimtumas padidėjo 22 proc.

Pernai sausio-liepos mėnesiais lėktuvų užpildymas siekė tik apie 43 proc., o šiemet tuo pačiu laikotarpiu šoktelėjo iki maždaug 65 proc. Tačiau ne visos Vilniaus oro uoste veikiančios avialinijos išgyvena gerus laikus. Nesėkmių šleifas ir toliau lydi Latvijos nacionalinį oro vežėją “airBaltic”, kuris, netekęs daug keleivių, toliau mažina skrydžių, o šį žiemos sezoną keleivius iš Vilniaus ketina skraidinti jau tik viena kryptimi – į Rygą.
Prieš dvi savaites keleivius, tarp kurių buvo ir “Veido” žurnalistė, į Taliną “airBaltic” skraidino apytuščiu lėktuvu. Tiek skrendant iš Vilniaus į Taliną, tiek atgal į lėktuvą susirinko tik iki dešimties keleivių. Akivaizdu, kad šie skrydžiai oro bendrovei – nuostolingi.
Pasak “airBaltic” atstovės Rositos Sakalauskaitės, nuo spalio pabaigos oro bendrovė nutraukia skrydžius iš Vilniaus į Taliną. Tai esą vienas iš žiemos sezono tvarkaraščio, kuris galios iki 2012-ųjų kovo pabaigos, pakeitimų. Pernai skrydžių į Taliną taip pat buvo mažinama, bet visiškai jų atsisakyta nebuvo. Teigiama, kad po žiemos sezono skrydžiai į Estijos sostinę vėl bus atnaujinti, bet šie ketinimai kelia abejonių. Mat neatlaikiusi išaugusios konkurencijos “airBaltic” šiemet jau atsisakė tiesioginių skrydžių visomis kryptimis, išskyrus Taliną ir Rygą. Nutraukus skrydžius į Taliną “airBaltic” lėktuvai iš Vilniaus keleivius skraidins tik į Rygą, bet reisų dar sumažės.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės Ober-Haus Real Estate Advisors apskaičiuota šių metų liepos mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo, kad Vilniuje butų kainos išliko nepakitusios, tuo trapu kitose Baltijos šalių sostinėse smuko: Taline – 1,4 proc., Rygoje – 0,2 proc.

“Ober-Haus” statistiniai duomenys rodo, kad ryškiausi butų kainų pokyčiai, lyginant su 2010 metų liepa, fiksuojami Estijos sostinėje: Taline butų kainos per metus pakilo 15,8 proc. Rygoje metinis augimas siekia 4,6 proc., tuo tarpu Vilniuje, lyginant su praeitų metų liepa – 2,8 proc.,.

Aukščiausia vidutinė buto kvadratinio metro kaina ir toliau iš lieka Vilniuje – 1,208 EUR/ kv. m . Toliau rikiuojasi Talinas, kur vidutinė kaina siekia 1,016 EUR/kv. m . Latvijos sostinėje Rygoje vidutinė buto vieno kvadratinio metro kaina sudaro 941 EUR.

Nuo aukščiausio apibendrinto būsto kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2007 m., iki šių metų liepos mėnesio labiausiai butų kainos yra smukusios Rygoje – 59,5 proc. Taline nuosmukis siekia 40,5 proc., Vilniuje – 39,1 proc.

BFL

Šalia senosios Vilniaus gynybinės sienos Klaipėdos gatvėje naują pastatą statantys darbininkai XVII amžiaus grindinį išardė per kelias valandas, rašo “Lietuvos rytas”.

Klaipėdos gatvėje statomas dviejų aukštų pastatas su mansarda, per kurį einanti dengta galerija imituotų neva senovinę gatvę, jungiančią Klaipėdos ir Trakų gatves.

Šioje vietoje 1506-1509 metais buvo pastatyta Vilniaus gynybinė siena, todėl paveldosaugininkai verslininkus prigrasė išlikusią sieną tirti, restauruoti ir puoselėti.

Praėjusį pirmadienį Klaipėdos gatvėje gyvenanti architektė Maja Ptašek pamatė atkastą ir nuvalytą senovinį grindinį. Architektė daug metų dirba su archeologais ir iškart pažino XVII amžiaus meistrų darbą.

Tačiau kitos dienos rytą M.Ptašek pro langą išvydo skubiai senąjį grindinį ardančius statybininkus.

“Archeologas turėjo užfiksuoti tokį vertingą radinį ir stabdyti statybas. Tiktai paveldosaugininkų komisija galėjo nuspręsti, ar galima naikinti tokią miesto vertybę dėl naujų statybų”, – sakė M.Ptašek.

Ji puolė skambinti daugybei už paveldą atsakingų pareigūnų, ragindama gelbėti, jos nuomone, unikalų paveldą. Tačiau kol jie susirinko į savo kabinetus, grindinio neliko nė pėdsako.

Šį sklypą prižiūrintis archeologas, Lietuvos archeologų draugijos pirmininkas Zenonas Baubonis tikino, kad šiame sklype randama visų laikotarpių grindinių ir jų tiek daug, kad jų neardant apskritai nebūtų galima nieko ištirti.

Jis paaiškino, kad visi objektai kultūriniame sluoksnyje, kurie nesurišti rišamąja medžiaga, yra laikomi ne pastatais, o archeologiniais radiniais, todėl užfiksuojami, iškeliami į žemės paviršių ir perduodami muziejui.

“Šlykšti istorija. Gal buvo galima taisyti pastato projektą ir išsaugoti iškastą grindinį, gal tikrai nebuvo kitos išeities, bet negalima taip karštakošiškai veikti”, – svarstė archeologas, istorijos mokslų daktaras Gediminas Vaitkevičius.

Anot jo, nepajudintas grindinys su siena būtų suteikęs visai kitą vertę ir būsimam pastatui.

“Rišamosios medžiagos buvimas ar nebuvimas nėra kriterijus ir negali toks būti. Tai prieštarauja pasaulinei praktikai. Tai – naujadaras, sugalvotas šiai statybai. Senovės Graikijoje rišamoji medžiaga iš viso nebuvo naudojama, o Estijoje visa ikikrikščioniška statyba – be rišamosios medžiagos. Tai ką, ir ją ekskavatoriumi galima iškasti?” – tvirtino specialistas.

Šioje vietoje palei Vilniaus gynybinę sieną XVI–XVIII amžiais ėjo Teliukų skersgatvis.

BFL

Pastaruoju metu Lietuvos politikoje vis labiau įsigali principas – nėra idėjinių sąjungininkų ir idėjinių priešų, yra tik partneriai ir konkurentai, kurie keičiami atsižvelgiant į situaciją ir interesus.

Kas bendra tarp Artūro Zuoko sprendimo išplėsti Vilnių valdančią koaliciją Lenkų rinkimų akcijos nariais ir Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos sprendimo priimti į savo gretas buvusį “prisikėlėlį” ir buvusį “krikščionį” Roką Žilinską? Atsakymas vienas – interesas turėti kiek galima daugiau garantuotų balsų savo pusėje, priiminėjant valdantiesiems svarbius sprendimus. Ir jokių ideologinių ar moralinių kompleksų dedantis su tais, kurie dar visai neseniai dėl vienų ar kitų priežasčių atrodė visiškai nepriimtini.

Kas galėjo pagalvoti, kad girtuoklis, skandalistas, nuolat su policininkais konfliktuojantis, savo netradicinės lytinės orientacijos neslepiantis, jau dvi partijas Seime pakeitęs R.Žilinskas gali tapti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariu? Juk vien jo narystė krikščionimis save vadinančios partijos frakcijoje buvo nuolatinis pagrindas pašiepti šį politinį darinį. O dabar R.Žilinskas – pačios tikriausios, labai rimtai į dorą, moralę ir krikščioniškąsias vertybes žiūrinčios Seimo frakcijos narys. Ir nieko. Nors kai kurie konservatorių rėmėjai, o ypač – jų oponentai, tikrai (ar dažniau apsimestinai) griebiasi už galvos.

Apie tai plačiau – jau ateinantį piradienį “Veide”

"Veido" archyvas

Sostinės savivaldybės valdininkai spręs, palikti mieste maršrutinius taksi ar ne.

Privatus vežėjai mano, kad drastiškos priemonės miesto transporto skolas tik padidins, penktadienį rašo dienraštis “Vilniaus diena.

Jau aiškėja, kad “mikriukai” greičiausiai negalės važiuoti keliomis didžiausiomis sostinės gatvėmis, o gal maršrutai iš viso bus panaikinti.

Miesto vadovai tikisi, kad uždraudus maršrutinius taksi daugiau keleivių pradės važinėti savivaldybės įmonių viešuoju transportu. Tai neva padėtų savivaldybei sumažinti savo ir bendrovių skolas. “Vilniaus autobusų” ir “Vilniaus troleibusų” skolos šiuo metu siekia apie 90 mln. litų.

Vienos didžiausių sostinės maršrutinių taksi verslu užsiimančių bendrovių “Transrevis” direktorius Vladas Dapkus tvirtina, kad valdžios baimė dėl neva vagiamų keleivių yra smarkiai perdėta.

“Visos šiuo metu Vilniuje mūsų verslu užsiimančios bendrovės iš viso užima tik kokius 5 proc. visos miesto keleivių vežimo rinkos”, – sako jis.

Savivaldybės administracija suskaičiavo mikroautobusų maršrutus, kurie bent 80 proc. dubliuoja miesto susisiekimo autobusų ir troleibusų maršrutų trasas bei kerta senamiestį ir naujamiestį. Iš viso nustatyta daugiau nei 20 tokių maršrutų.

"Veido" atchyvas

Prieš savaitę šalia Vilniaus, keli kilometrai už Riešės važiuojant Molėtų plentu, atidaryta nauja kavinė – poilsio oazė „HBH‘as“.

Naujosios kavinės savininkė Rada Matulevičienė primena, kad „HBH Juozo alus“ Kretingos rajone Žibininkų kaime netoli Palangos sėkmingai jau veikia 13 metų ir visą tą laiką džiugina lankytojus ne tik savo verdamu alumi ir lietuviškais patiekalais, bet ir neįprasta aplinka. Ar bus kas nors panašaus ir šalia Vilniaus?

R. Matulevičienė teigia, kad tiek alus, tiek ir maistas bus tokie patys kaip ir Žibininkuose, na, o aplinkos tvarkymui bei pramogoms jau sumanytos pirmosios naujovės. Tiesa, čia jau šiuo metu veikia kelios pirtys, poilsio kambariai.

Pasak R. Matulevičienės, dar šiais metais žadama išvalyti šalia esantį ežerą, nutiesti kelis lieptus, kad žmonės galėtų ne tik pavalgyti ir atsigerti, bei ir pasimaudyti ir pasideginti.

Apskritai, pasak kavinės savininkės, šioje vietoje žadama sukurti labai patrauklią viešojo maitinimo ir poilsio bazę.