Žinovai įspėja, kad kasdien brukami visuomenės užribio gyvenimo vaizdai, agresija, dirbtinai konstruojamas iliuzijų pasaulis iš anapus ekrano jį stebintiesiems atima gebėjimą blaiviai orientuotis gyvenime, rinktis tarp gėrio ir blogio, žaloja psichiką.

Jūratė Kiliulienė

Žurnalistę pasivijo televizijos laidoje jos kurtas pasaulis. Pasivijo ir pražudė. „TV pagalboje“ dirbusi 31 metų Viltė Stankutė-Butkienė pačioje praėjusių metų pabaigoje rasta nužudyta savo namuose Kauno rajone, Giraitės gyvenvietėje. Taip pat rastas jos draugo Giedriaus Pavasario kūnas.

Netrukus buvo sulaikytas dviguba žmogžudyste įtariamas Nerijus Kalaušis. Su šiuo šešis kartus teistu vyru V.Stankutę-Butkienę siejo artimi santykiai. Prieš pusmetį ji pakvietė Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje prasiskolinusį N.Kalaušį apsigyventi kartu jos namuose. Likus kelioms savaitėms iki tragedijos pora išsiskyrė, kaimynų teigimu, dėl žurnalistės sugyventinio smurto.

Teisėtvarkos pareigūnai kol kas nepateikia atsakymo, kokie santykiai siejo V.Stankutę-Butkienę ir G.Pavasarį. Juos žudikas peiliu subadė miegančius. Tačiau jau dabar keliama versija, kad N.Kalaušį griebtis smurto paskatino ne pavydas, o tai, jog žurnalistė išmetė jį iš patogaus ir aprūpinto gyvenimo.

Kvietimas į egzekuciją

Pirmąją po tragedijos TV3 televizijos eteryje pasirodžiusią „TV pagalbą“ jos kūrėjai skyrė nužudytos kolegės atminimui. Specialioje tiesioginėje laidoje visuomenė raginta bendradarbiauti su policijos pareigūnais (tuo metu žudikas dar nebuvo sulaikytas), rodyti Viltės sukurti siužetai.

Prieš žiūrovų akis dar kartą prabėgo realybė, į kurią Viltė įžengdavo atlikdama kūrybines užduotis. Nesutariančios poros, besivaidijantys kaimynai, netvarkingo gyvenimo sudarkyti veidai, begalinis aplaidumas, atvirai demonstruojamas moralinis nuosmukis – štai tokiame paveiksle pasirodydavo šauni raudonu gelbėtojos kostiumu vilkinti žurnalistė. Jos misija – išgelbėti. Ir tikrai, prieš žiūrovų akis kasdien įvyksta stebuklas. Rietenos nutyla, nesutarimai išsisklaido, priešai paspaudžia vienas kitam rankas ar net pasibučiuoja. Sukuriama iliuzija, kad labai paprasta padėti užribyje įsitvirtinusiam žmogui, pramoga suteikiama rodant žemiausią visuomenės sluoksnį.

„Padėti žmonėms yra viena, bet aiškintis situaciją, spręsti problemas viešai, prieš televizijos operatoriaus kamerą, – tai tarsi kvietimas žiūrovams stebėti viešą egzekuciją“, – įsitikinęs Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininkas, psichiatras Linas Slušnys.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-01-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.