Mokslininkai, garsinantys Lietuvos vardą (Nr.3)
2013-ŲJŲ SAUSĮ „Veidas“ pristatė specialų projektą „Mini Nobelis“ ir paskelbė iškiliausius šio laikmečio Lietuvos mokslininkus. Šiuo metu Lietuvos mokslas išgyvena pakilimą, nes 2009–2012 m. skyrus 2 mlrd. Lt ES paramos mokslo institucijos kardinaliai atsinaujino, daugumoje laboratorijų pasenusius prietaisus pakeitė moderniausia įranga. „Mini Nobelio“ projektu „Veidas“ siekia atkreipti dėmesį į mūsų šalies mokslo elitą, garsinantį Lietuvos vardą pasaulyje: chemijos, biologijos, medicinos ar technologinių mokslų srityse turime tikrų korifėjų, kurie yra pasiekę labai daug ir vertinami tarptautiniu mastu.
Ūkio banką pražudė nepamatuotos V.Romanovo ambicijos (Nr.
VASARIO mėnesį rašėme, kad Ūkio bankas tapo dvidešimtuoju nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo žlugusiu lietuvišku banku, o jo savininką Vladimirą Romanovą galime vadinti paskutiniu lietuvišku bankininku. Nors nuo bankų krizės 1994–1996 m. situacija rinkoje ir bankų kontrolė yra pasikeitusi neatpažįstamai, iš esmės Ūkio banką, kaip ir ankstesnius, pražudė savininko užgaida banką naudoti kitiems savo verslams finansuoti. V.Romanovas, pastaraisiais metais labiau primindavęs juokdarį nei solidų ir pasitikėjimą kelti turintį bankininką, yra paskutinis Lietuvos pilietis, valdęs didžiąją dalį (64,9 proc.) reikšmingą vietą rinkoje užimančio banko akcijų.
Vyriausybės vizija – juoda katė tamsoje (Nr.13)
KOVO mėnesį Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės šimtadienio proga apžvelgėme pirmuosius Ministrų kabineto darbus ir perspektyvas. Koks paradoksas: 16-ąjį Ministrų kabinetą ekspertai labiausiai vertino už nedarymą to, ką žadėjo daryti, bet gyventojams tai netrukdė garbinti premjero ir valdančiųjų. Gal taip yra todėl, kad jie per dieną po dukart apie tą patį kalba skirtingai, vadinasi, kiekvienas gali išgirsti savo geidžiamą variantą? Vis dėlto kas iš tikrųjų laukia valstybės ir mūsų visų – nežinia, nes už vienokius pažadus žmonės balsavo per rinkimus, kitokią programą patvirtino Seimas, o iš pristeigtų daugybės darbo grupių ir komisijų tik šnipštas išėjo.
A.Janukonis – monopolininkas Nr. 1 (Nr. 17)
BALANDŽIO mėnesį „Veidas“ rašė apie plačias koncerno „Icor“ (buvęs „Rubicon“) rankas, priglaudusias ne tik sostinės daugiabučių priežiūrą, šilumos tinklus, atliekų tvarkymą, bet ir visos Lietuvos biokuro tiekimą. Kokią žalą daro šis „Icor“ dominavimas ir kaip atsitiko, kad Andriaus Janukonio vadovaujamas koncernas savo verslo čiuptuvais apraizgė visą Lietuvą ir didelei daliai Lietuvos gyventojų dabar primeta savo valią bei diktuoja paslaugų kainas? „Jie įsitvirtinę visose srityse, kuriose Italijoje susiformavo mafija“, – tuomet teigė aršus „Icor“ kritikas Seimo narys Kęstutis Masiulis.
Lietuvoje – 60 tūkst. alkoholikų ir 450 tūkst. girtaujančiųjų (Nr. 20)
GEGUŽĖS mėnesį, netrukus po daugelį metų alkoholio liūne grimzdusio žymaus aktoriaus Vytauto Šapranausko savižudybės, „Veidas“ rašė apie epidemijos mastą Lietuvoje pasiekusį girtavimą. Lietuva yra viena labiausiai prasigėrusių tautų, patenkanti tarp lyderių pagal mirties atvejus, susijusius su alkoholio vartojimu. Būtent paplitęs girtavimas yra viena pagrindinių priežasčių, lemiančių gerokai trumpesnę nei ES vidurkis lietuvių gyvenimo trukmę. Kasmet Lietuvoje vartodami alkoholį suserga, nusižudo, žūva per avarijas, nuskęsta, mirtinai sušąla ar degraduoja dešimtys tūkstančių žmonių.
„Daktarų“ gauja pagaliau sutriuškinta (Nr.26)
BIRŽELIO mėnesį „Veidas“ pranešė, kad pirmą kartą Lietuvos kriminalinės policijos istorijoje už grotų pasiųstas iš karto visas organizuotos nusikalstamos grupuotės branduolys: „daktarų“ gauja ir nusikalstamo pasaulio autoritetas Henrikas Daktaras po kelių dešimtmečių kovos pagaliau sutriuškinti. Griežčiausios bausmės – kalėjimo iki gyvos galvos sulaukė gaujos vadas H.Daktaras, nuteistas už nusikaltimus, padarytus dar nuo 1993 m. „Tai didžiausias Lietuvos kriminalistų laimėjimas per visą nepriklausomybės laikotarpį“, – neabejojo buvęs Lietuvos policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius.
Kas jie, turtingiausi Lietuvos žmonės? (Nr. 31/32)
LIEPOS mėnesį pasirodė bematant išgraibstytas specialusis „Veido“ numeris, kuriame suskaičiavome turtingiausių lietuvių turtus. Paaiškėjo, kad vidutinis Lietuvos turtuolis šiandien yra vyras, kuriam 51 metai ir kurio turtas vertas 428 mln. Lt. Jis dešimtmečiu jaunesnis nei vidutinis Amerikos turtuolis ir, žinoma, nepalyginti skurdesnis: amerikietis kolega vidutiniškai prikaupęs 4 mlrd. Lt, o tiek šiandien nesiekia nė paties turtingiausio lietuvio turtas. Na, o turtingiausiųjų sąrašo viršuje tebėra „Vilniaus prekybos“ grupės pagrindinis akcininkas Nerijus Numavičius, kurio turtas šiemet buvo vertinamas 3,6 mlrd. Lt. Regis, jį turtingiausiu tituluosime dar ilgai, nes artimiausias konkurentas atsilieka net puspenkto karto.
Grožio industrija: tiesa ir mitai (Nr. 33)
RUGPJŪTĮ apžvelgėme Lietuvos grožio industriją, kurios dydis, kaip paaiškėjo iš „Veido“ surinktų duomenų, jau artėja prie milijardo litų. Iš tiesų grožio verslas pastaruosius du dešimtmečius plėtėsi kone kosminiu greičiu: juk dar ne taip seniai plastinių operacijų buvo atliekama apie tūkstantį per metus, dabar – jau kone septyni tūkstančiai; sovietmečiu dantis balindavosi vienetai, dabar – dešimtys tūkstančių; na, o su grožiu susijusių papildų dabar suvartojami neįsivaizduojami kiekiai. Tad lietuvių išlaidos grožiui didėja, bet sykiu gausėja ir manipuliacijų bei apgavysčių iš grožio stebuklus žadančių paslaugų teikėjų.
Kokia iš tikrųjų yra Lietuva (Nr. 38)
RUGSĖJĮ „Veidas“ sudarė 7-ąjį Lietuvos savivaldybių reitingą ir atliko demografinį tyrimą, kurio išvados iš tiesų sukrečiančios. Mūsų šalis – sparčiausiai nykstanti gyventojų skaičiumi ne tik Europoje, bet jau ir pasaulyje. Net 45 proc. visos mūsų šalies teritorijos jau dabar apgyvendinta retai arba labai retai. Net 4200 buvusių apystambių savivaldybių gyvenviečių ištuštėjo – jose neliko nė vieno gyventojo. Prognozės taip pat niūrios: jau apie 2030 m. mūsų gali likti vos du milijonai. „Veidas“ domėjosi, ar iš tiesų daugelio Lietuvos rajonų savivaldybių perspektyvos tokios liūdnos – ar šios savivaldybės nebeturi jokios ateities.
Lietuvos elitas: kokią ateitį jis mums žada (Nr. 43)
SPALĮ „Veidas“ paskelbė Lietuvos elito – įtakingiausių šalies žmonių sąrašą. Jau aštuntą kartą mūsų savaitraštis ėmėsi misijos įvardyti asmenis, kurie turi daugiausiai įtakos valstybės raidai ir nuo kurių veiklos iš esmės priklausys, kokią Lietuvą regėsime ateityje. Šiemet pirmą kartą šis tyrimas buvo atliekamas tokia didele apimtimi: pasitelkę ekspertus įtakingiausius lietuvius pirmąsyk surikiavome net pagal septynias – politikos, verslo, teisės, valstybės tarnybos, švietimo ir mokslo, sveikatos apsaugos bei religijos, žiniasklaidos ir visuomenės kategorijas.
Ar įmanoma karjera be bemiegių naktų (Nr. 45)
LAPKRIČIO mėnesį „Veidas“ pažvelgė iš arčiau į karjeros siekiančių lietuvių, dirbančių po 10–14 valandų, o miegančių po 5–6 valandas, gyvenimo būdą. Viršvalandžiai, nemigos valandos ir jokios takoskyros tarp darbo bei laisvalaikio. Ar tai reiškia, kad sėkmingai kopti karjeros laiptais neaukojant savo asmeninio gyvenimo, be viršvalandžių ir papildomo streso neįmanoma? Kaip skiriasi karjeros galimybės Lietuvoje ir pasaulyje? „Veidas“ ieškojo atsakymų į šiuos klausimus pateikdamas išskirtines karjeros siekiančių lietuvių istorijas.
Kodėl Vokietijoje didžioji koalicija įmanoma, o Lietuvoje ne (Nr. 50)
GRUODĮ kėlėme klausimą, ar Lietuvoje galimas toks scenarijus kaip Vakaruose, kad amžini oponentai socialdemokratai ir konservatoriai sutartų kartu valdyti šalį ir išvaduotų mus nuo populistų, radikalų ir teisiamųjų valdžioje. Tokį pavyzdį Lietuvai ką tik parodė Vokietija: Angelos Merkel vadovaujama Krikščionių demokratų sąjunga su savo pagrindiniais ideologiniais oponentais – Socialdemokratų partija sutarė formuoti didžiąją koaliciją. Vis dėlto tai, kas įmanoma Vakaruose, visiškai nerealu atrodo Lietuvoje: nors ir vadovaujasi posakiu „niekada nesakyk “niekada“, šiandien oponuojančių partijų lyderiai tokių jungtuvių galimybę kategoriškai atmeta.