Saugumas svarbus visoms gyvenimo sritims, o ypač šiuolaikiniam verslui, kurio efektyvumas dažnai priklauso nuo sklandaus ir saugaus IT sistemų darbo. Siekiant užtikrinti visapusišką jų veikimą, į pagalbą ateina naujausios technologijos ir sprendimai.

Kaip sako bendrovės „Penkių kontinentų komunikacijų centras“, diegiančios įvairius IT saugumo sprendimus, Komercijos departamento vadovas Robertas Ragauskas, prieš pasirūpinant verslo saugumu svarbu įvertinti realią jo būklę ir galimas grėsmes. „Verslo apsaugą paprastai rekomenduojame pradėti planuoti nuo audito, kuris leidžia nustatyti silpnas IT infrastruktūros vietas ir padeda priimti sprendimus dėl tolesnio jos tobulinimo. Be to, IT saugumo auditas užtikrina informacijos saugumo reikalavimų įgyvendinimą: saugų duomenų laikymą ir perdavimą, apsaugą nuo kibernetinių nusikaltėlių atakų ir neautorizuotų pakeitimų, informacijos konfidencialumą, prieinamumą, vientisumą. Tik tuomet, remiantis audito rezultatais ir atsižvelgiant į įmonės specifiką bei poreikius, reikėtų pradėti galvoti apie tinkamiausius saugumo sprendimus“, – aiškina R.Ragauskas.

Įėjimo kontrolė

Visų pirma verta pasirūpinti įėjimo į pastatą kontrole. Įdiegus kontrolės sistemą, kiekvienas darbuotojas gauna asmeninę magnetinę darbo kortelę, kurią nuskaitęs kortelių skaitytuvas atidaro duris, o nepageidaujami asmenys negali patekti į patalpas. Darbuotojo kortelė gali riboti ir konkretaus darbuotojo patekimą į vidų, atsižvelgiant į jo darbo specifiką, pvz., kad darbuotojas galėtų įeiti į darbovietę tik tam tikru laiku, kad galėtų užeiti tik į tam tikras patalpas, o nebūtų įleidžiamas ten, kur saugoma konfidenciali informacija.

R.Ragausko teigimu, tokia sistema taip pat padeda užtikrinti darbo kontrolės funkciją. „Darbuotojų kortelių sistema ne tik garantuoja saugumą, bet ir teikia įmonės vadovams svarbią informaciją apie darbuotojų darbo laiką, jų veiklą įmonės viduje (pagal judėjimą patalpose), tai yra padeda įgyvendinti darbuotojų kontrolę. Be to, tai patogus būdas išaiškinti kylančius incidentus“, – sako specialistas.

Prisijungimo kontrolė

Įėjęs į darbo patalpas, darbuotojas dar turi virtualiai „įeiti“ į savo kompiuterį, tai yra prie jo prisijungti. Kad kiekvienas įmonės kompiuteris būtų patikimai apsaugotas nuo pašalinių asmenų, „Penkių kontinentų komunikacijų centro“ atstovas siūlo naudoti elektroninius raktus „eToken“, jungiamus per USB. Taip supaprastinamas prisijungimas prie įmonės tinklo ir prieiga prie konfidencialios informacijos. Naudotojams nebereikia įsiminti sudėtingų slaptažodžių ir periodiškai jų keisti.

Elektroniniai raktai taip pat padeda kontroliuoti darbuotojų veiksmus, nes rodo informaciją, kada ir prie kokio kompiuterio darbuotojas jungėsi, kokiais tinklo ištekliais naudojosi. Be to, su „e-Token“ tinklas yra efektyviau apsaugotas, nes norint prisijungti neužtenka prisijungimo duomenų, reikia ir USB įrenginyje esančio sertifikato.

Skaitmeninis raktas gali būti naudojamas ir kaip atmintis elektroninio parašo sertifikatui saugoti. Elektroniniu parašu jungiantis prie informacinių sistemų pakanka vienintelio elektroninio parašo slaptažodžio, vadinamojo PIN arba sPIN, o informacijai iš USB saugyklos skaityti nereikia jokios specialios įrangos, nes dauguma šiuolaikinių kompiuterių sukomplektuoti su standartinėmis USB sąsajomis.

Tinklo kontrolė

Į vidinį įmonės tinklą grėsmė gali atkeliauti ir iš plačiojo interneto. Kad taip neatsitiktų, būtina nuolat stebėti duomenų srautus. R.Ragausko teigimu, tą atlikti padeda specialios apsaugos sistemos, kurios skirtos duomenų srautui filtruoti ir apsaugoti nuo neteisėto įsibrovimo į įmonės tinklą bei kritinių IT sistemų atakų. „Tokia sistema turi ugniasienę, kuri praneša, jei kokia nors programa bando prisijungti prie interneto. Galima iš anksto nustatyti interneto puslapius, prie kurių jungimąsi sistema nuolat blokuos. Sistema taip pat ieško į kompiuterio kietąjį diską patekusių kenksmingų programų, o radusi stengiasi jas pašalinti arba izoliuoti užkrėstus failus“, – aiškina pašnekovas.

Siekiant dar didesnio saugumo, gali būti naudojamos antivirusinės programos. Jos tikrina, ar nėra virusų ateinančiame interneto sraute, el. pašto sraute, serveriuose, prie kurių darbuotojai jungiasi iš skirtingų kompiuterių. Šios programos gali būti įdiegiama ne tik į stacionarius kompiuterius, bet ir į mobiliuosius įrenginius, į kuriuos patekęs virusas taip pat gali kelti grėsmę.

Duomenų apsauga

Įvairaus pobūdžio informacija įmonėje yra didžiausia vertybė. Jos praradimas gali pridaryti didžiulių nuostolių. Kaip to išvengti? R.Ragausko teigimu, tam skirtos duomenų saugyklos. „Užsisakius duomenų saugyklos paslaugą, saugomi ne tik svarbūs įmonės dokumentai, jų atsarginės kopijos, bet ir visa kiekvieno darbuotojo kompiuterio informacija. Tad net praradus kompiuterį duomenys nedings, juos bus galima lengvai atkurti iš saugomų kopijų“, – paslaugos privalumus vardija bendrovės atstovas.

Siekiantiems užtikrinti ne tik duomenų, bet ir verslo IT procesų eigą siūloma duomenis saugančių serverių nuomos paslauga. Tai nenutrūkstamas IT sistemų darbas: dubliuota elektros energijos linija, dubliuota interneto kanalo linija, įrangą aušinančios kondicionavimo sistemos, apsauga nuo elektros įtampos šuolių, visų sistemų būklės stebėsena 24 valandas per parą, teritoriją nuolat stebinčios kameros ir kt.

Dar vienas sprendimas apsaugoti savo duomenis – virtualių serverių paslauga, kuri nereikalauja investuoti į brangią tinklų įrangą, serverius, jų priežiūrą, rūpintis programinės įrangos atnaujinimu ir samdyti visą parą juos stebinčio personalo. Ji padeda įmonėms ne tik išvengti daugybės rūpesčių, bet ir užtikrina sklandų darbą nuolat kintančiomis verslo sąlygomis.

Loreta Klebonaitė-Šeibak

6,5 mln. litų kainavęs pirmas didelis duomenų skaitmenizavimo blynas prisvilo: liepą pradėjęs veikti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalas E.teismas.lt turėjo palengvinti gyvenimą advokatams, teisėjams, gyventojams, paštininkams, tačiau bandę juo naudotis skundžiasi sistemos klaidomis ir kategoriškai teigia, kad elektroninės bylos neveikia.

„Elektroninės sistemos naudą pamatysime tada, kai ji bus plačiai naudojama. Dabar kartais pasitaiko, kad teismas net nebūna skaitmenizavęs dokumentų, o kam gi juos įkelti į sistemą, jei turinio peržiūrėti vis tiek negali“, – svarsto advokatas Mindaugas Navickas, kuris testavo naująjį portalą ir ruošia pasiūlymus, kaip jį pagerinti.
Advokatas prisipažįsta dar neišbandęs visų funkcijų, nes ir klientai linkę rinktis tradicinį „popierinį“ teismo proceso būdą, tačiau naudojasi galimybe greičiau ir patogiau gauti informaciją. Teisininkas sako šiandien su byla galintis susipažinti internete, nes elektroninėje sistemoje mato proceso pokyčius, jam budėti prie pašto dėžutės, kol dokumentai atkeliaus paštu arba važiuoti į teismą pavartyti bylos.
Vis dėlto, M.Navickas yra vienas iš nedaugelio advokatų, kurie naudojasi portalu. Sistemoje užsiregistravę maždaug 800 advokatų, nors Lietuvoje jų yra apie 1800 ir dar tiek pat jų padėjėjų. M.Navickas aiškina, kad dalis advokatų specializuojasi tik baudžiamosiose bylose (jos elektroninėje sistemoje neprieinamos), kitiems koją kiša ir kompiuterinio raštingumo įgūdžių stoka, ir advokatų amžius, lemiantis atvirumą naujovėms.
„Be to yra advokatų, kurie neveda bylų, tik konsultuoja, todėl elektroninė sistema jiems neaktuali“, – svarsto M.Navickas.
Kol kas dokumentai elektroniniu būdu gali būti teikiami tik civilinėse ir administracinėse bylose. Tačiau besinaudojant elektronine sistema taikomas 25 proc. mažesnis žyminis mokestis, pigiau atsieina parengti ir pateikti teismui procesinius dokumentus, nebėra būtinybės skambinti į teismą ir teirautis dėl pokyčių byloje, nebereikia skubėti dokumentų priduoti teismo ar pašto darbo laiku.
Atrodytų, elektroninė sistema taupo laiką, pinigus ir net mažina kamsčius gatvėse, nes vietoj kelionės į teismą ar paštą, užtenka sėsti prie kompiuterio. Vis dėlto, solidžiu vartotojų skaičiumi pasigirti ji dar negali. Dauguma išbandžiusiųjų atsisako mokytis ir naudotis elektroninėmis bylomis, nes sistema neveikia.
„Rimtų sistemos trukdžių neužfiksavome, o situacijų, kad nepavyktų dokumentų pridėti pirmą kartą prisijungus, žinoma, jau pasitaikė, bet jų bus ir ateityje. Naudojantis Elektroninių valdžios vartų programa, taip pat atsiranda ryšio problemų, o ir Elektroninės deklaracijos sistemos (EDS) vartotojams iškart deklaruoti duomenų nepavyksta. Kartais pasitaiko objektyvių ryšio trukdžių, kartais koją pakiša naudotojo nemokšiškumas“, – dėsto Nacionalinės teismų administracijos (NTA) direktoriaus pavaduotoja Reda Molienė.
NTA konsultantai, kurie moko vartotojus naudotis sistema telefoninio pokalbio metu, per dieną sulaukia daugiau kaip 100 skambučių dėl registracijos, duomenų įvedimo, dokumentų pridėjimo, ryšio sutrikimų, informacijos paieškos trukdžių ir t.t. vartotojus konsultuojantys specialistai tikina, kad daugeliu atvejų problemų kyla ne dėl sistemos, bet dėl vartotojo klaidų.
Advokato M.Navicko teigimu, anksčiau, kai jis bandė sistemą, dėl techninių kliūčių negalėjo išsiųsti procesinių dokumentų, bet vėliau sistemos diegėjai juos esą sutvarkė. NTA Teismų analizės skyriaus vedėjas Donatas Kiauzaris pripažįsta, kad be atsitiktinių „vaiduokliškų“ klaidų, kurios kaip savaime atsirado, tai pačios ir išnyksta, pasitaiko ir grubių programavimo klaidų, padarytų kuriant sistemą. Diegėjai esą nežinojo kaip elgtis, todėl sistema nuolat tobulinama.
„Portalo veikimas priklauso ir nuo tinkamo kitų sistemų veikimo. Kartais pasitaiko ir ryšio trikdžių. Gavę nusiskundimų dėl dokumentų pateikimo, nesklandumų prisegant papildomus dokumentus, operatyviai stengiamės taisyti klaidas. Tačiau per tris mėnesius, kol veikia sistema, rimtų „nulūžimų“, kad ji neveiktų ilgai, kol kas neturėjome“, – kolegei antrina D.Kiauzaris.

Apkrovė teismus popieriais
Kai elektroninių teismų paslaugų portalas pradėjo veikti, skaičiuota, kad elektroninė bylų sistema valstybei sutaupys milijoną litų per metus. Atsisakant dokumentų spausdinimo ir kopijavimo. Tačiau sistema jau kainavo 6,5 mln. litų, dar 1,9 kainuos papildoma įranga teismams, techninė priežiūra. Vadinasi, ji atsipirks ne mažiau kaip po 8 metų ir tik tada, jei vartotojai ją naudos.
„Manau, kad naudą pamatysime tada, kai didžioji dalis proceso dalyvių įsijungs į elektroninę erdvę ir galės dokumentus gauti tik elektroniniu būdu. Išvengsime kopijavimo, siuntimo išlaidų, nes dabar vos dalis naudotojų juos gauna elektroniniu būdu, kitiems papildomai reikia siųsti popierinius dokumentus. Kai ieškovas vienas, o atsakovai yra keli, teismas privalo užtikrinti, kad visos šalys gautų procesinius dokumentus. Taigi, bent pradiniame sistemos veikimo etape teismai nelaimi nieko, o yra apkraunami papildomais sunkumais“, – komentuoja NTA Informatikos skyriaus vedėjo pavaduotojas Antanas Girnius.
Vilniaus apygardos teismo atstovas spaudai Gintautas Stalnionis nesureikšmina sudėtingo perėjimo prie naujos sistemis ir sako, kad stambus duomenų elektronizavimo projektas stringa, kaip ir daugelis kitų naujovių, kurios arba buvo įdiegtos paskubomis, arba vartotojai dar nebuvo joms tinkamai pasiruošę.
„Didesnį krūvį gauna ir teisėjai, ir sekretorės, nes atsiranda daug papildomo darbo. Dokumentus reikia skanuoti, skaitmenizuoti, įkelti į sistemą, o visa atsakomybė, ar pavyko dokumentus įkelti į portalą, ar ne, tenka žemiausios grandies darbuotojams. O proceso dalyvių, kurie turi prieigą prie sistemos nėra daug“, – komentuoja G.Stalnionis.
D.Kiauzaris tikina, kad ateityje teismai nebeturės spausdintuvo vaidmens ir dokumentų pristatymo funkciją perims E.pristatymo sistema. Tada jau Lietuvos paštas turės rūpintis, kad dokumentai būtų atspausdinti ir pristatyti visoms proceso šalims.

Naujausiame „iPhone 4S“ išmaniajame telefone diegiama virtuali sekretorė „Siri“ tapo pirmu dirbtinio intelekto žingsniu į mūsų namus.

Šių metų spalio 24 d. mirė Stanfordo universiteto profesorius Johnas McCarthy, žymus matematikos ir informatikos sričių mokslininkas, sugalvojęs terminą „dirbtinis intelektas“ bei pradėjęs rimtus mokslinius tyrimus, kurių tikslas – sukurti mąstantį kompiuterį. Be to, šis mokslininkas taip pat sugalvojo dalijimosi kompiuteriu koncepciją, padėjusią pagrindus vadinamajai debesų kompiuterijai, kuri pastaruoju metu vis labiau populiarėja.
Pirmą kartą dirbtinio intelekto terminą J.McCarthy pavartojo dar 1956 m. vasarą Dartmuto koledže vykusioje konferencijoje, kurioje ir buvo pakloti šio mokslo pamatai. J.McCarthy teigimu, ateityje galėsime taip smulkiai aprašyti kiekvieną mokymosi ar bet kokios kitos protinės veiklos aspektą, kad šią veiklą sugebės imituoti kompiuteriai. Mintyse iškyla ironiškas sąvokų sugretinimas – nuo XVIII a. žodis kompiuteris (angl. compute – skaičiuoti, atlikti skaičiavimus) reiškė ne mašiną, bet žmogaus, dažniausiai moters, profesiją. Šiuos žmogiškuosius „kompiuterius“ samdydavo finansinės korporacijos, universitetai, inžinerinės kompanijos. Šių profesionalų paslaugomis naudotasi net ir XX a. viduryje, pavyzdžiui, Manhatano projekte, kuriant atominę bombą, fizikas Richardas Feynmanas vadovavo grupei žmonių-kompiuterių. Vėliau jų darbą perėmė skaičiavimo mašinos ir kompiuteriai, o šiandien jau bandome sukurti kompiuterius, kurie būtų kuo panašesni į žmones.
Nuo 1956 m. dirbtinio intelekto kūrimu užsiima daugybė mokslinių laboratorijų bei pavienių išradėjų. Ir nors iki tikrai mąstančio bei sąmoningo kompiuterio dar liko daug kelio, per pastaruosius penkiasdešimt metų pasiekta tikrai nemažai. 1956 m. kompiuteris, galintis atpažinti nuskenuotą tekstą, buvo laikomas dirbtiniu intelektu, tačiau šiandien tą sugeba prie kiekvieno skenerio pridedama programa. 1997 m. kompanijos IBM sukurtas kompiuteris „Deep Blue“ pirmą kartą įveikė pasaulio šachmatų čempioną Garį Kasparovą. Šiais metais populiariame televizijos žaidime „Jeopardy!“ kitas IBM sukurtas superkompiuteris „Watson“ nugalėjo du šios pramogos čempionus Bradą Rutterį ir Keną Jenningsą. Tai gan didelis šuolis į priekį, kuriant dirbtinį intelektą, mat „Watson“ supranta kalbą ir gali interpretuoti užduodamus klausimus.
Lozanos (Šveicarija) technologijų instituto mokslininkas Henry Markramas nuo 2005 m. vadovauja „Blue Brain“ projektui, kurio tikslas – neuronas po neurono sukurti tikslią žinduolio smegenų imitaciją, naudojant „Blue Gene“ superkompiuterį. H.Markramas tikisi po dešimties metų sukurti veikiančią virtualią žmogaus smegenų kopiją, kuri padės suprasti, kaip, kada ir kur atsiranda mąstymas. O iki tol kiti mokslininkai ir inžinieriai bando kurti primityvesnes dirbtinio intelekto „esybes“, kurios, bent jau bendraudamos su žmonėmis, darytų mąstančios būtybės įspūdį.

Asmeninė sekretorė telefone

Šių metų spalį pristatytame naujame „Apple“ išmaniajame telefone „iPhone 4S“ įdiegta virtuali asmeninė sekretorė „Siri“, galinti atpažinti, ką jai sako vartotojas. Nors ši pagalbininkė kol kas nesupranta lietuviškai – tik angliškai, prancūziškai ir vokiškai, ji moka pažymėti svarbias datas kalendoriuje ir apie jas priminti balsu, padiktavus bet kokį žodį, ši programa atlieka paiešką internete ir ekrane pateikia jos rezultatus, taip pat padeda orientuotis nepažįstamoje vietovėje. Tačiau tai ne viskas – „Apple“ inžinieriai „Siri“ suteikė tam tikrą asmenybę, kuri kartais būna nuolanki, o kartais tikra niurzga. O kadangi ši pagalbininkė veikia „debesyje“, ją kuriantys inžinieriai nuolatos tobulina „Siri“ žodyną, frazių asortimentą, taip kurdami šios virtualios sekretorės charakterį.
Šią papildomą „iPhone 4S“ funkciją būtų galima priskirti prie nereikšmingų patobulinimų, jei ne faktas, kad jai ateitį planavo neseniai miręs žymusis inovatorius Steve’as Jobsas. O juk šio žmogaus įžvalgos visada keliais žingsniais lenkė laikmetį – jis pirmas įdiegė grafinę kompiuterio valdymo aplinką ir ši vėliau tapo populiariaisiais „Windows“, be kurių sunkiai įsivaizduojame kompiuterius. Taip pat S.Jobsas ypač stipriai rėmė naujoviškus kompiuterio valdymo būdus – pelę bei liečiamąjį ekraną. Todėl „Siri“ įdiegimas išmaniajame telefone žymi naują erą, kai dirbtinis intelektas po truputį žengia ir į kiekvieno žmogaus kasdienybę.
Beje, kad ši sfera turi ateitį, rodo faktas, jog panašias virtualias asistentes kuria ir kitos inžinierių kompanijos, pavyzdžiui, „Guile 3D Studio“ ar „Creative Virtual“, – jų paslaugomis jau naudojasi tokios korporacijos, kaip „Virgin Media“, HSBC, „Verizon“ ar „Renault“. Tik laiko klausimas, kada „Google“ virtualią sekretorę įdiegs savo operacinėje sistemoje „Android“.
Vis dėlto, kad ir kokia iškalbi būtų „Siri“, to nepakanka, kad kompiuteris būtų pripažintas mąstančia būtybe. Tiesa, kol kas dirbtinio intelekto programos vis dar sunkiai peržengia ir šį žemiausią laiptelį – Turingo testą. Šį išbandymą sugalvojo žymus britų matematikas ir kompiuterių mokslo pradininkas Alanas Turingas (1912–1952), iškėlęs hipotezę, kad jei žmogus, kalbantis su mašina, patiki kad kalbasi su kitu žmogumi, vadinasi, mašina šį testą išlaikė.
Kiekvienais metais įvairios mokslininkų ir inžinierių grupės rengia Turingo testus, kuriuose rungiasi dirbtinio intelekto kūrėjai. Štai šiais metais Indijoje vykstant tokio pobūdžio bandymui Rollo Carpenterio sukurta programa „Cleverbot“ taip įtikinamai diskutavo, kad daugiau nei pusė renginio dalyvių nusprendė, jog tai žmogus. „Teoriškai „Cleverbot“ įveikė Turingo testą, tačiau tai nereiškia, kad mano sukurtas dirbtinis intelektas gali mąstyti“, – prisipažino jo kūrėjas R.Carpenteris. Pasišnekučiuoti su šiek tiek „kvailesne“ „Cleverbot“ versija gali kiekvienas internautas, apsilankęs kūrėjo svetainėje.
Vis dėlto „Cleverbot“ nėra pirma pokalbių programa, žmones apgavusi dėl savo gyvumo. Pati pirmoji tokia programa buvo 1964 m. Masačusetso technologijos institute profesoriaus Josepho Weizenbaumo sukurta „Eliza“, kuri veikė taip gerai, kad dauguma su ja kalbėjusių žmonių nenorėjo patikėti, jog tai viso labo kompiuteris. „Eliza“ buvo geniali tuo, kad naudojo pačių žmonių išsakytus teiginius, kuriuos ji pateikdavo paverstus klausimais. Žymus mokslininkas Carlas Saganas net buvo pradėjęs kurti planus, kaip panaudoti šią kalbančią programą psichoterapijos tikslams. Tačiau tašką padėjo „Elizos“ kūrėjas J.Weizenbaumas: pasibaisėjęs tokia įvykiu raida, jis nutraukė projektą ir tapo vienu griežčiausių dirbtinio intelekto kūrimo kritikų.

Ar mūsų laukia kiberpankiška ateitis?

Dirbtinis intelektas ir dėl jo atsiradimo žmonijai kilsiančios problemos arba galimybės seniai tapo neišsemiamu įkvėpimo šaltiniu mokslinės fantastikos kūrėjams bei futurologams. Britų matematikas ir A.Turingo kolega Irvingas Johnas Goodas dar 1965 m. yra pasakęs: „Jei bus išrasta mašina, savo mąstymo galiomis lenkianti visas bendrai sudėtas pasaulio žmonių protines galias, ji sugebės kurti vis tobulesnes savo versijas ir žmogaus intelektas akimirksniu liks nuošalyje. Tai paskutinis išradimas, kurį turėtų padaryti žmogus.“
1993 m. fantastas Vernoras Vinge’as šį gan grėsmingą įvykį pavadino singuliarumu – pasak jo, superprotingos mašinos nematytų naudos iš žmonių ir juos sunaikintų. Tačiau yra ir optimistiškesnių singuliarumo scenarijų – galbūt galėsime naudoti implantus, kurie sustiprins protines galimybes, arba perkelti savo sąmonę į virtualią erdvę, o gal mašinos už mus daug greičiau išspręs senėjimo bei mirties klausimus, taigi gyvensime kur kas ilgiau.
Tuo, kad singuliarumo laukti ilgai neteks, nė kiek neabejoja vienas dirbtinio intelekto „apaštalų“ – mokslininkas, išradėjas ir futuristas Raymondas Kurzweilas, kuriam priklauso 39 patentai ir 19 garbės mokslų daktaro titulų, nors šiandien dalis mokslo bendruomenės jį laiko pseudomokslininku. Remdamasis savo atliktais tyrimais jis teigia, kad technologinis progresas vyksta ne tiesiškai, bet eksponentiškai – iš pradžių kinta lėtai, o vėliau įvyksta šuolis. Todėl žmonija niekaip negali nuspėti tų atradimų, kuriuos ji atliks ateityje. R.Kurzweilas spėja, kad apie 2020 m. mes sugebėsime atkurti žmogaus smegenis, o dirbtinis intelektas mus pranoks apie 2045 m.
Ar visa tai įvyks – nežinia, be to, dauguma mokslininkų stipriai abejoja tuo, kad dirbtinis intelektas kada nors taps savarankiškai mąstančia esybe. „Nors elektrocheminiu požiūriu smegenys veikia panašiai kaip kompiuterio mikroschemos, tačiau jose vykstantys biologiniai ir cheminiai procesai savo būsenų įvairove stipriai viršija skaitmenines technologijas, apsiribojančias tik nuliais ir vienetais“, – dirbtinio intelekto idėją kritikuoja biologas Dennisas Bray’us.
Ilgą laiką manyta, kad iš gyvūnų žmones išskiria kalba bei įrankių naudojimas, tačiau šiuolaikiniai tyrimai rodo, jog abu šiuos gebėjimus galima atrasti ir gyvūnų pasaulyje. Kažkada manėme, jog žmogus išsiskiria tuo, kad gali spręsti matematikos uždavinius, tačiau šiandien mes sunkiai susidorotume su užduotimis, kurias išsprendžia paprasčiausi skaičiuotuvai.
Tad įspraustas tarp žvėries ir mašinos, žmogus vis bando surasti tą išskirtinį, tik jam būdingą bruožą. Galbūt kuo labiau į mąstančią būtybę panašaus dirbtinio intelekto kūrimas galiausiai padės mums suprasti, kas gi daro mus žmonėmis?