Per pastaruosius metus 85 proc. viso pasaulio įmonių buvo susidūrusios su vidiniais informacinio saugumo incidentais, dėl kurių tam tikrais atvejais buvo prarasta konfidenciali informacija.

Tokie duomenys gauti tarptautinės analitinės bendrovės „B2B International“ kartu su „Kaspersky Lab“ atliktos apklausos Global Corporate IT Security Risks 2013 metu. Apklausoje taip pat buvo išaiškintos tris labiausiai paplitusios vidinės grėsmės – pažeidžiamos įdiegtos programinės įrangos vietos, arba klaidos, netyčinis duomenų nutekėjimas dėl darbuotojų kaltės ir pamesti arba pavogti mobilieji telefonai.

Daugelis viso pasaulio bendrovių gerai supranta, kaip svarbu imtis prevencinių veiksmų IT infrastruktūros informaciniam saugumui užtikrinti, ir taiko skirtingo intensyvumo veiksmus. Kad sumažintų vidines saugumo rizikas, pusė apklaustų įmonių izoliuoja kritiškai svarbius tinklus nuo kitų tinklų, o 52 proc. bendrovių atskiria prieigos teises prie įvairių IT infrastruktūros elementų.

Tačiau daugelis bendrovių pripažįsta, kas esamų saugos priemonių nepakanka. Kai kurios įmonės diegia naujus programinius sprendimus, leidžiančius taikyti saugumo politiką, ir, nenorėdamos prarasti duomenų, jiems suteikia papildomą apsaugą. Pavyzdžiui, mažiau nei pusė apklaustųjų taiko priedų ir įrenginių kontrolę arba antivirusinius sprendimus mobiliesiems telefonams. Dar mažiau bendrovių taiko mobiliųjų įrenginių valdymo ir jų apsaugos sprendimus (24 proc.) arba duomenų šifravimą išorinėse atminties nešyklėse (33 proc.).

Dar viena problema yra ta, kad darbuotojai ne visada laikosi bendrovėse galiojančių saugumo politikos reikalavimų. Aiškios sankcijos ir drausminės priemonės už reikalavimų nesilaikymą taikomos mažiau nei 46 proc. atvejų. Tik 48 proc. apklaustųjų pareiškė, kad jų bendrovėse darbuotojai supranta saugumo politikų laikymosi svarbą.

„Kaspersky Lab“ sukūrė kompleksinį saugos sprendimą „Kaspersky Endpoint Security verslui“ – platformą, į kurią įeina platus instrumentų ir technologijų spektras, leidžiantis bendrovėms kontroliuoti ir saugoti visus korporatyvinės IT infrastruktūros mazgus. Vidinėms grėsmėms sumažinti „Kaspersky Endpoint Security verslui“ taiko stiprų šifravimo algoritmą konfidencialiai verslo informacijai apsaugoti, taip pat siūlo funkcionalą priedų, įrenginių internetui kontroliuoti ir mobiliesiems įrenginiams valdyti, o tai leidžia efektyviai taikyti įmonėse patvirtintą informacinio saugumo politiką.

Apklausos „Global Corporate IT Security Risks 2013“ rezultatai taip pat parodė, kad smulkaus ir vidutinio verslo įmonės turi dar žemesnį saugumo sprendimų diegimo lygį, palyginti su stambaus verslo įmonėmis. Nedidelėms įmonėms „Kaspersky Lab“ neseniai išleido naują sprendimo Kaspersky Small Office Security versiją, specialiai sukurtą bendrovėms, kuriose kompiuterių skaičius neviršija 25. Šis sprendimas užtikrina efektyvią apsaugą nuo visų internetinių grėsmių tipų ir padeda palaikyti aukštą darbo našumą darbo vietose taikant paprastas interneto politikas, leidžiančias darbo metu kontroliuoti darbuotojų prieigą prie socialinių tinklų, žaidimų realiuoju laiku ir kitų tipų tinklalapių. „Kaspersky Small Office Security“ taip pat suteikia įmonių savininkams galimybę riboti failų parsiuntimą ir blokuoti prieigą prie įvairių priedų, o tai užtikrina įmonės korporatyvinio tinklo apsaugą nuo kenkėjiškos programinės įrangos, veikiančios kaip teisėtos programos.

Išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių su „Android“ operacine sistema savininkai dabar gali kovoti su AIDS ar atrasti naujas žvaigždes – kaip ir tūkstančiai savanorių visame pasaulyje, kurie perteklinę savo įrenginių galią „dovanoja“ mokslo labui.
IBM mokslininkai 2004 m. pradėjo programą „Pasaulio bendruomenės tinklas“ („World Community Grid“), kuri sujungia vartotojų asmeninius kompiuterius į virtualų superkompiuterį, skirtą moksliniams tyrimams. Joje naudojama BOINC programa kiekvienam kompiuteriui paskiria mažytę mokslinio uždavinio dalį, paskui surenka ir sujungia sprendimus bei juos apdoroja.
Nuo šiol IBM programoje „Pasaulio bendruomenės tinklas“ gali dalyvauti ir mobilieji įrenginiai: įrenginių, naudojančių populiariausią „Android“ operacinę sistemą yra beveik 900 milijonų, o jų bendroji skaičiavimo galia gerokai viršija didžiausių įprastinių superkompiuterių pajėgumą.
Vartotojai, kurių įrenginiai naudoja „Android 2.3” ar aukštesnę versiją („Gingerbread“, “Ice Cream Sandwich“ ar „Jelly Bean“), iš „Google Play“ svetainės gali atsisiųsti BOINC programėlę ir skirti dalį savo telefono pajėgumų pasirinktiems mokslo ar humanitariniams tyrimams. Taupant akumuliatorius, BOINC veikia, kai telefonas kraunamas, o duomenys sunčiami WiFi ryšiu.
„Pasaulio bendruomenės tinklas“ jungia daugiau nei 2,3 milijonų kompiuterių, kurie naudojami žmogaus genomo, ŽIV, raumenų distrofijos, vėžio, gripo ir švarios energijos tyrimams.  Ši programa yra unikali savanorystės forma, leidžianti mažiausiomis pastangomis prisidėti prie reikšmingų mokslo ir humanitarinių projektų.

IBM „Pasaulio bendruomenės tinklo“ projektai „Android“ įrenginiams
Vienas pirmųjų IBM „Pasaulio bendruomenės tinklo“ projektų, pritaikytų „Android“ įrengiams, yra Einstein@Home.  Šis Hanoveryje įsikūrusio Maxo Plancko gravitacinės fizikos instituto projektas ieško nežinomų radijo pulsarų – žvaigdždžių liekanų, pasižyminčių išskirtinėmis fizinėmis savybėmis. „Android“ išmanieji telefonai padės analizuoti duomenis iš didžiausio pasaulyje radijo teleskopo Arecibo observatorijoje Puerto Rike, atrasti naujus radijo pulsarus ir patikrinti bendrąją Einsteino reliatyvumo teoriją.
Kitas „Android“ išmaniesiems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams pritaikytas projektas – FightAIDS@Home.  Naudodama IBM „Pasaulio bendruomenės tinklo“ išteklius, Olsono laboratorija Scrippsų tyrimų institute bando rasti tinkamą formą ir cheminę charakteristiką vaistų, galinčių blokuoti AIDS viruso veiklą ir plitimą.
IBM „Pasaulio bendruomenės tinklas“ planuoja išmaniesiems kompiuteriams pritaikyti ir kitus – saulės energijos vystymo, vandens valymo, sveikų maisto produktų, vaistų nuo vėžio ir maliarijos bei kitų mirtinų ligų – kūrimo projektus.

Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau vaikų ir suaugusiųjų užsikrėtusių žarnyno virusinėmis infekcijomis, kurios pasireiškia vėmimu ar viduriavimu, aukšta temperatūra, iš medikų išgirsta, kad negalavimų priežastis neaiškios kilmės virusas.

Mat jų yra dešimtys, ir dar šimtai neišaiškintų. Tačiau tobulėjant technologijoms kasmet mokslininkai atranda po naują ligos sukėlėję.

Lietuvoje vien tik rotavirusinė infekcija per metus diagnozuojama maždaug 3 tūkst. pacientų, dar panašiai tiek žmonių suserga neaiškios kilmės virusinėmis žarnyno infekcijomis. Visame pasaulyje dėl rotavirusinės infekcijos į gydytojus kasmet kreipiasi 25 mln. žmonių, tačiau antivirusiniai vaistai nėra kuriami ir artimiausiai metu neplanuojama į tai investuoti. Mat žarnyno infekcijos palyginus su kitomis virusinėmis ligomis, tokiomis kaip AIDS, pandeminiu gripu ar hepatitais, nėra tokios sunkios ir neišsivysto į lėtines formas.
Beje, Lietuvoje nemažai šeimos gydytojų net nerekomenduoja atlikti tyrimų, kad paaiškėtų, koks žarnyno virusas pacientą paguldė į lovą. Dažniausiai paaiškinama, kad visų žarnyno virusinių infekcijų gydymas vienodas – skysčių atstatymas, todėl nėra prasmės aiškintis viruso kilmės. Be to, mūsų šalyje nėra ir tokių diagnostinių galimybių, kad atlikus tyrimus būtų galima įvardyti visus žinomus virusus. Šiuo metu diagnozuojami tik populiariausi: ypač tarp vaikų paplitęs rotavirusas ir dažniau suaugusius žmones pakertantis norovirusas. Jeigu minėti virusai nenustatomi, diagnozuojama nepatikslinta arba neaiškios kilmės žarnyno virusinė infekcija.
Taigi, ar tikrai neverta aiškintis, koks virusas sukėlė vėmimą ar viduriavimą?

Vaistai nesukurti

LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovė doc.dr. Auksė Mickienė sako, kad Vakarų Europos šalyse toks klausimas nei medikams, nei pacientams net nekyla. Mat išsiaiškinti, ligos priežastį labai svarbu, kad būtų žinoma, kiek yra išplitęs vienas ar kitas virusas. Tą būtina žinoti ir skiriant gydymą. Juk viduriavimu pasireiškia ne vien tik žarnyno infekcijos, bet ir nemažai kitų ligų. „Nepadarius tyrimo teigti, kad pacientui rotavirusas, negalima, nes tai gali būti ir bakterinė liga, kurios gydymas skiriasi nuo virusų sukeltų negalavimų“, – paaiškina Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė.
Ji teigia, kad pacientams gydomiems ligoninėje išmatų arba kraujo tyrimai, pagal kuriuos nustatoma viruso kilmė, visuomet atliekami. Vis dėlto, tie, kuriems neprireikia stacionarinio gydymo dažniausiai turi pasitenkinti diagnoze – “kažkoks virusas”.
Štai vilnietė Lina Pikčienė, kurios dukra pernai du kartus vėmė bei viduriavo, o ir ji pati buvo užsikrėtusi, sako, kad gydytojai nei vienu atveju nesiaiškino ligos sukėlėjo. „Kai paklausiau, kokia smarkiai vemiančios ir karščiuojančios dukros diagnozė, šeimos gydytoja pareiškė, kad jokio skirtumo. Mat svarbu mergaitei girdyti skysčius, o ar virusas vienoks, ar kitoks tai gydymo nekeičia“, – pasakoja L.Pikčienė.
Beje, kitą kartą nuvežusi penkerių metų dukrą dėl stiprių pilvo skausmų ir gausaus viduriavimo į VUL Santariškių ligoninės priėmimo skyrių, moteris išgirdo tą patį atsakymą. „Apžiūrėjo tik tam, kad įsitikintų, jog ne apendicitas, patarė duoti daug gerti ir išleido į namus. Tad taip ir neaišku, kokia žarnyno infekcija buvo prikibusi“, – apgailestauja L.Pikčienė.
LSMU Infekcinių ligų klinikos profesorius Alvydas Laiškonis pabrėžia, kad šiuo metu yra žinoma dešimtys virusų rūšių, galinčių sukelti viduriavimą. Tačiau jų diagnostika brangi, tad tyrimai ne visada atliekami. Be to, nėra sukurta ir jokių vaistų, padedančių greičiau virusams pasišalinti iš organizmo. „Simptomus šiek tiek palengvina tik vaistai nuo viduriavimo. Tačiau nereikia slopinti viduriavimo ar vėmimo. Taip organizmas greičiau išsivalo“, – primena gydytojas infektologas.

Atrandama vis daugiau naujų virusų

Susirgęs žarnyno virusine infekcija žmogus beveik savaitę būna nedarbingas, o mažam vaikui jis ypač pavojinga, nes greitai netekęs skysčių, mažylis gali nusilpti, tapti vangus. Dėl šios priežasties pasaulyje kasmet miršta apie pusė milijono vaikų. Tiesa, daugiausiai trečiojo pasaulio šalyse, nors prieš keletą metų ir Lietuvoje rotavirusas nusinešė šešių mėnesių mažylio gyvybę.
Be to, virusai labai greitai plinta, tačiau artimiausiu metu nei viena pasaulio farmacijos kampanija neplanuoja kurti ne tik antivirusinių vaistų, bet ir naujų vakcinų, kurios galėtų suvaldyti žarnyno infekcijas. „Vaikus iki šešių mėnesių, kuriems pavojingiausias rotavirusas, galima paskiepyti ir taip sumažinti infekcijų protrūkius. Tačiau į naujas vakcinas neinvestuojama, nes yra kur kas rimtesnių ligų, kurias svarbiau suvaldyti“, – atskleidžia A.Laiškonis.
Aktualesnė yra ir diagnostika. Mat, pasak A.Laiškonio, šiuo metu mokslininkai pažįsta vos vieną procentą mikroorganizmų, kurie gali sukelti ligas.
„Dar yra labai daug ligų, kurių sukėlėjų nepavyksta nustatyti, tačiau sparčiai tobulėjant molekulinei diagnostikai, mokslininkai išsiaiškina, kaip dauginasi sukėlėjai, o tai padeda diagnozuoti susirgimus. Naujos technologijos jau padėjo išaiškinti nemažai virusų, kurių nežinojom prieš dešimt ar daugiau metų. Pavyzdžiui, virusus, sukeliančius sunkias hemoragines karštliges, naują choleros sukėlėją O139“, – sako VU Infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos vedėjas prof. Arvydas Ambrozaitis.
Gydytojas pastebi, kad virusai mutuoja, jungiasi vieni su kitais ir taip atsiranda nauji. Pavyzdžiui, pandeminis gripas išsirutuliojo iš kiaulių, paukščių ir žmogaus gripo virusų. Vis dėlto, pasak A.Ambrozaičio, dažniau virusai ne išsivysto, o dėl tobulėjančių technologijų ir metodikų yra atrandami.

Iš užsienio parsivešim daugiau naujų ligų

A.Laiškonis skaičiuoja, kad nuo 1975 m. iki šių dienų buvo išaiškintos 37 naujos infekcinės ligos – vidutiniškai po vieną per metus. Štai legioneliozė, kuri plinta per mažus ore sklandančius vandens lašelius (užkrėstą baseinų vandenį, oro kondicionierius) ir sukelia itin sunkų plaučių uždegimą. Taip pat nauja erkių platinama liga babeziozė, naikinanti raudonuosius kraujo kūnelius. Atrasti nauji pūslelinės, hepatito virusai. Vienas tokių – hepatito E virusas, plintantis fekaliniu oraliniu būdu, kai pasinaudojus tualetu nenusiplaunama rankų, arba per kiaulieną, šernieną. Kitas naujas virusas – hepatitas G, kuriuo užsikrečiama per kraują.
Prieš daugiau kaip dešimtmetį atrastas Korona virusas, sukeliantis sunkų plaučių uždegimą, kuris dažnai baigiasi mirtimi. Taip pat arbovirusas, sukeliantis Čikungunijos karštligę – per uodų įkandimus plintančią tropinę infekciją.
Nors šios ligos Lietuvoje kol kas diagnozuojamos itin retais atvejais, tačiau A.Mickienė prognozuoja, kad artimiausiu metu dėl žmonių mobilumo jų gali padaugėti. Mat virusai migruoja kartu žmogumi. „Vakarų europiečiai dažnai keliauja po Afrikos, Azijos šalis, todėl vis daugiau pasitaiko maliarijos, vidurių šiltinės, choleros atvejų. Lietuviai jau parsiveža hepatitą A, vienas keliautojas iš Indijos grįžo sirgdamas pasiutlige ir mirė“, – pasakoja A.Mickienė.
O A.Laiškonis prisimena neseną atvejį, kai Indijoje viešėjęs ir hepatitą A parsivežęs vieno Latvijos restorano virėjas, užkrėtė beveik 3 tūkst. latvių.

Vasarą virusą ypač lengva pasigauti

Vasarą ypač dažnai užsikrečiama vadinamuoju keliautojų viduriavimu, kai svetimoje šalyje paragavus maisto, ypač termiškai neapdoroto, organizmas nepratęs prie naujų mikroorganizmų, su jais pradeda kovoti.
„Labai dažnai ne tik mokyklose ar darželiuose, bet ir kruiziniuose laivuose per infekuotą maistą (šaldytas daržoves, jūros gėrybes, vandenį) išplinta noro virusas, kuris pasireiškia pykinimu, vandeningu viduriavimu“, – dėsto A.Ambrozaitis.
Apskritai, pasak A.Laiškonio, vasarą padaugėja žarnyno virusinių infekcijų. Mat dažniau iškylaujama, o maistas kelionėje vežamas įvairiose pakuotėse, dėžutėse, kurios ypač palanki terpė mikroorganizmas daugintis. Taip pat keliaujant dažniau susiviliojama gatvėje gaminamu maistu, gėrimais. „Reikėtų vengti gerti gatvėje gaminamus kokteilius, net šviežiai spaustas sultis, nes ten dažnai dedama ledukų, sušaldytų iš nevirinto vandens, kuriame gali būti įvairių ligų sukėlėjų“, – pataria gydytoja infektologė A.Mickienė.
Norint išvengti žarnyno virusinių infekcijų taip pat labai svarbi asmeninė higiena ir, žinoma, sanitarinės maisto ruošimo sąlygos. „Užtenka nešvariom rankom tik paliesti maistą ir galima pasigauti virusą, paskui jį palikti prekybos centruose, kitose viešose vietose, užkrėsti artimuosius, kolegas“, – apibendrina A.Laiškonis.

Sergamumas žarnyno virusinėmis infekcijomis Lietuvoje (100 tūkst. gyventojų)

Rotavirusinis gastroenteritas Nepatikslintos žarnyno virusinės infekcijos
2001 m. 47,7 20
2006 m. 144,2 39
2009 m. 88,4 98
2010 m. 76,6 135,7
2011 m. 143,5 161,1

Norovirusinės infekcijos atvejai Lietuvoje
2005 m. 447
2007 m. 1021
2009 m. 522
2010 m. 423
2011 m. 308
Šaltinis: Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras

Liepos 9 dieną apie 360 tūkst. kompiuterių pasaulyje, užkrėstų „DNS Changer“ virusu, gali netekti interneto ryšio. Tokią informaciją praėjusią savaitę paskelbė JAV federalinis tyrimų biuras (FTB).

Tą dieną, kai bus išjungti FTB serveriai, užkrėstų kompiuterių savininkai, pabandę apsilankyti bet kokioje interneto svetainėje, pamatys pranešimą, kad puslapis neveikia.
Todėl šiandien visiems internautams vertėtų pasitikrinti, ar jų kompiuteriai nėra užkrėsti, – tereikia apsilankyti svetainėse www.dns-ok.us arba dns-changer.eu. Užkratui išvalyti dauguma antivirusinių programų kūrėjų yra pagaminę specialias programėles.
Šį virusą dar 2007-aisiais sukūrė bendra rusų ir estų programišių grupuotė – jis be vartotojo žinios užkrėtė apie 4 mln. privačių ir įvairių įmonių kompiuterių, tačiau veikė nepastebimai, mat išjungdavo antivirusinę programą ir operacinės sistemos atnaujinimus. „DNS Changer“ pakeisdavo reklamas puslapiuose bei paieškoje ir generuodavo paspaudimus ant šių reklaminių pranešimų, o tai, FTB skaičiavimais, nusikaltėliams davė apie 14 mln. dolerių pajamų.
Tačiau pernai lapkritį dalis programišių gaujos buvo suimta, o FTB perėmė virusą kontroliuojančius severius – pasirodė, kad užkrėsti kompiuteriai be šių serverių negali jungtis prie interneto. FTB pakeitė nusikaltėlių tarnybines stotis savomis, kurios dirbtinai palaikė užkrėstų kompiuterių interneto prieigą. Nors serveriai turėjo būti išjungti jau šį kovą, FTB buvo suteiktas leidimas pratęsti jų veiklą iki liepos pradžios.