"Veido" archyvas

Vyriausybei nusprendus, kad Japonijos–JAV korporacija “Hitachi-General Electic Nuclear Energy” pateikė geriausią siūlymą dėl dalyvavimo Visagino atominės elektrinės statybose, Lietuva išsprendė tik pirmąją užduotį – dėl strateginio partnerio pasirinkimo.

Kai Lietuva politiškai apsisprendė statyti naują atominę elektrinę, Vyriausybei reikia išspręsti keturias pagrindines užduotis, be kurių statybos neįmanomos:

– Atrinkti technologijų tiekėją – strateginį investuotoją;
– Suderėti su technologijų tiekėju – strateginiu investuotoju – dėl jo dalyvavimo projekte sąlygų;
– Suderinti su valstybėmis partnerėmis jų dalyvavimo Visagino AE statybose ir tolesnėje veikloje sąlygas;
– Pasirašyti penkiašalę Visagino AE statybos sutartį, kurios nebegalėtų paveikti poltinės permainos kurioje nors iš šalių dalyvių.

Strateginis investuotojas rastas

Kol kas Lietuva sėkmingai išsprendė tik pirmąją užduotį, tačiau ir tai galima vadinti ganėtinai rimtu laimėjimu, ypač menant, kokios pesimistinės nuotaikos dėl galimybės rasti strateginį partnerį sklido po to, kai pernai lapkritį Visagino AE projekte atsisakė dalyvauti konkurso laimėtoja Pietų Korėjos “Kepco”. Vyriausybė derybų detales su “Hitachi–GE” slepia už septynių užraktų, bet iš nutekėjusios informacijos galima daryti išvadas, kad ši tarptautinė kompanija yra ne ką mažiau suinteresuota Visagino atominės projekto sėkme, nei Lietuvos Vyriausybė.

Viena, “Hitachi-GE” siūlo statyti naujausius, tik šiemet sertifikuotus, pažangiojo verdančio vandens reaktorius (ABWR). ABWR yra vienintelė šiuo metu pasaulyje eksploatuojama III kartos pagerinto saugos lygio reaktorių technologija, jos išplitimas už Japonijos ribų į ES valstybę sustiprintų “Hitachi-GE” konkurencinę padėtį rinkoje.

Antra, vadinamojo atominio renesanso (trukusio iki avarijos Fukušimoje) metu, “Hitachi-GE” pralaimėdavo konkurencinę kovą dėl reaktorių tiekimo ir statybos tiek Prancūzijos “Arevai”, tiek Pietų Korėjos “Kepco”, tiek Rusijos “Atomstroiexportui”, tiek “Westinghouse’ui”. Tad kompanijos pergalė derybose dėl strateginio investuotojo Lietuvoje statuso rinkose vertinama kaip neabejotina sėkmė.

Trečia, po avarijos Fukušimoje daliai didžiųjų valstybių pradėjus atsisakinėti atominių elektrinių, visos atominės energetikos technologijų tiekėjos yra gyvybiškai suinteresuotos šios verslo šakos plėtra.

Nors visa tai nereiškia, kad tolesnės derybos su “Hitachi-GE” dėl koncesijos sutarties ir finansinių jos dalyvavimo sąlygų bus lengvos ar būtinai sėkmingos. Tuoj po Vyriausybės pranešimo apie strateginio partnerio pasirinkimą viešoje erdvėje buvo daug spekuliacijų, neva “Hitachi-GE” nori tik parduoti Lietuvai savo gamybos reaktorių ir sumontuoti jį Visagino AE, visiškai neketindama investuoti į projektą savo lėšų. Tačiau oficialiame kompanijos pranešime aiškiai nurodoma, kad “Hitachi” pasirinkta kaip strateginė investuotoja į naujos branduolinės jėgainės projektą Lietuvoje”, o “investuotojas” visuotinai suprantamas ne kaip prekės ar technologijos pardavėjas, o kaip tiesioginis projekto dalyvis, turintis jame savo dalį akcijų ir besidalijantis pelnu.

Prasideda derybos dėl pinigų

Visas klausimas – kokią dalį Visagino AE projekto, kuris preliminariai vertinamas 20 mlrd. Lt, prisiims “Hitachi-GE”? Ar jos indėlis bus tik reaktorius ir specialistų darbas (kaip, pavyzdžiui, savo dalyvavimą Astravos AE projekte įsivaizduoja “Rosatom”, nenorinti su baltarusiais dalytis piniginėmis išlaidomis), ar kompanija prisidės ir kredituojant statybas? Akivaizdu, kad šiuos ir kitus klausimus pastaruoju metu ir aptarinėja Vyriausybės derybininkai. Energetikos ministro pavaduotojas Romas Švedas neslepia, kad Lietuva norėtų, jog “Hitachi-GE” įsigytų 51 proc. Visagino AE akcijų. Tai reikštų, kad japoniškai amerikietiška korporacija prisiima sau maždaug 10 mlrd. Lt išlaidų dalį.

Jei Vyriausybei pavyks išspręsti šią antrąją užduotį ir sutarti su strateginiu investuotoju, ateis eilė spręsti trečiąją dalį – išdalyti likusių 49 proc. akcijų paketą tarp kitų projekto dalyvių – Lenkijos, Latvijos ir Estijos. Atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymus tokioje įmonėje kaip Visagino atominė Lietuvos Vyriausybės dalis negali būti mažesnė nei 34 proc. (blokuojantis paketas, kurio preliminari vertė – apie 7 mlrd. Lt), galima bandyti prognozuoti, kaip likusius 15 proc. išsidalytų kitos šalys dalyvės. Paprasčiausia formulė būtų 8–3,3–3,5, pagal kurią Lenkijai atitektų didesnioji, 1,5–1,8 mlrd. Lt vertės dalis, o Latvija ir Estija įneša po 500–600 mln. Lt. Sumos gana didelės, tačiau visai priimtinos, ypač Lenkijai, kuriai projekte atstovautų energetinė grupė PGE ir kurios įstatinis kapitalas vertas maždaug 15 mlrd. Lt. Estiškosios projekto dalyvės – “Eesti energija” – metinės pajamos sudaro apie 2,4 mlrd. Lt, tad pasiskolinti reikiamus pinigus jai irgi vargu ar būtų sudėtinga.

Bet sprendžiant iš signalų, kurie ateina tiek iš Latvijos, tiek iš Lenkijos, būsimosios atominės elektrinės akcijų ir produkcijos pasidalijimas bus daugiau nei labai sudėtingas. Štai naujasis Latvijos prezidentas Andris Berzinis, dar kojų poste apšilti nespėjęs, pareiškė, kad Latvija gali atsisakyti dalyvavimo Visagino AE projekte, nes, esą, neturinti pinigų. Po pokalbio su prezidente Dalia Grybauskaite jis apsigalvojo ir jau žadėjo “visapusiškai remti šį istorinį projektą”. Kartu pridėdamas, kad Latvija vis dėlto nelabai turinti tam pinigų, tad ją labiau domina tam tikros garantuotos elektros energijos kvotos pirkimas.

Lenkija norės trečio pagal dydį paketo

Pažymėtina, kad keliomis savaitėmis anksčiau kone tą patį kalbėjo ir Lenkijos partnerio – PGE grupės prezidentas Tomaszas Zadroga. “Lietuvos pusė vis keičia plano koncepciją, – sakė jis dienraščiui “Rzeczpospolita”. – Dabar girdime, kad lietuviai kalba su atominės technologijos tiekėjais, kaip su galimais verslo plano investuotojais. Tuo tarpu mus pirmiausia domina ne galimybė dalyvauti projekte su savu kapitalu, o galimybė importuoti į Lenkiją elektrinės gaminamą energiją. Be to, pirmiau tikėjomės, kad naujoji atominė elektrinė Lietuvoje bus paleista 2016 m. Tokiu atveju būtume galėję jo statybos metu mokytis ir vėliau panaudoti įgytą patirtį statydami ir eksploatuodami nuosavą elektrinę. Tačiau, kaip atrodo, projekto įgyvendinimo atidėliojimas atima tokią galimybę, nes Lietuva iki 2016-ųjų atominės pastatyti nespės, o 2020-aisiais jau planuojame turėti pasistatę nuosavą atominę elektrinę.”

Tai gali būti tiek nuoširdus partnerių nusivylimas, tiek neoficiali derybų pradžia. Mat prieš dešimt dienų Lietuvos užsienio reikalų viceministrui Egidijui Meilūnui lankantis Varšuvoje ir kalbantis su lenkais apie energetinio projekto eigą ir investicijų dydį, Lenkijos žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, esą “lig šiol kalbėta, kad Lietuvai teks trečdalis akcijų, o jeigu tiek pat tektų ir strateginiam investuotojui, tai likusieji projekto dalyviai galėtų tikėtis gauti kiekvienas po 11 proc. akcijų”. Kaip matome iš ankstesnių skaičiavimų, jeigu “Hitachi-GE” gaus 51 proc, kaip siūlo Lietuva, išskirti iš likusio paketo 11 proc. akcijų Lenkijai tampa gana sudėtinga. O kadangi reikalas sukasi apie milijardus ir dešimtmečius truksiantį projektą, derybos bus labai karštos ir kietos.

Vokietijos faktorius

Vis dėlto dabar didžiausią pavojų Visagino AE projektui kelia ne tiek galimi dalyvių nesutarimai dėl akcijų ir pinigų, o Vokietijos sprendimas atsisakyti atominės energetikos. Tai reiškia, kad vokiečiams netrukus reikės rasti, kuo pakeisti daugiau nei ketvirtadalį šiuo metu jų suvartojamos elektros energijos. Nepaisant visų “žaliųjų” kalbų, akivaizdu, kad nei vėjo, nei saulės, nei bioenergijos technologijos negali atstoti atomo. Vadinasi, vokiečiams teks rinktis – statyti naujas Rusijos dujomis kūrenamas šilumines elektrines ar pirkti energiją iš užsienio. Šiomis aplinkybėmis naują kvėpavimą įgyja Kaliningrade planuojama “Baltijos AE”, kurios statytojus neseniai tie patys vokiečiai klausinėjo – kurgi jie ketiną dėti energiją, jei Lenkija ir Baltijos šalys pasistatys savo elektrinę Visagine? Prieš tris savaites duodamas interviu dienraščiui “Frankfurter Allgemeine Zeitung” “Rosatom” generalinio direktoriaus pavaduotojas Kirilas Komarovas tiesiai pasakė: “Mes esame pasirengę eksportuoti mūsų pagaminsimą elektros energiją į ES valstybes. Abu reaktorius Kaliningrade turėtume baigti statyti, atitinkamai, 2016 ir 2018 m. Kada pastatysime Baltarusijoje, pasakyti negaliu. Mes matome natūralų energijos poreikį aplink Kaliningrado eksklavą – Baltijos valstybėse, Lenkijoje ir Vokietijoje.”

Nors kol kas vokiečiai žiūri į rusų pasiūlymą perdėm skeptiškai, o jų požiūrį į Kaliningrado atominės (ne)būtinumą akivaizdžiai formuoja Lietuvos Vyriausybės ir prezidentės Dalios Grybauskaitės pozicija, niekas nėra tikras, ar iki 2022-ųjų (kai Vokietija uždarys savo reaktorius) jų požiūris nepasikeis.

* – 2009 m. duomenys

Šaltinis: Tarptautinė atominės energetikos asociacija

BFL

“Jeigu mes remsimės faktu, jog atominė jėgainė Kaliningrado srityje galiausiai atitiks suplanuotą galingumą, tai, mano nuomone, Lietuvai geriau dalyvauti šiame ambicingame, regionui ypatingai svarbiame projekte”, – RBMC teigė Seimo Ekonomikos komiteto narė Birutė Vėsaitė.

“Štai čia ir būtų didžiausia nauda Lietuvai. Juo labiau, kad žinoma: Rusijos korporacija “Rosatom” per įgaliotus padalinius tęsia investuotojų, kuriems pasirengusi perleisti iki 49 procentų būsimos Baltijos atominės elektrinės akcijų, paieškas. Šiame fone savos atominės jėgainės statyba Visagine, po Latvijos prezidento pareiškimo apie Latvijos negalėjimą dalyvauti tokiame daug finansų reikalaujančiame projekte, tampa dar miglotesnė”, – pažymėjo Seimo narė.

Komentuodama šalies ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus pareiškimus, jog “latviai gali pasitraukti, bet Visagino atominės jėgainės projektas nežlugs”, Birutė Vėsaitė uždavė klausimą: “kokiais resursais? Niekas nematė jokių dokumentų, pateiktų potencialių investuotojų į Visagino atominė elektrinę, niekas negirdėjo jų įvardintų skaičių. Tokiame neaiškiame ir pavojingame fone geriau pasistengti nepraleisti galimybės, kurią siūlo Rusijos atomininkai”.

“Aš, kaip ir dalis mano kolegų, galvoju, jog ant derybų stalo šalia amerikiečių ir japonų pasiūlymų turi gulėti ir rusų pasiūlymai. Ir tik po to profesionalai turi analizuoti situaciją ir priimti pasvertus ir pagrįstus sprendimus”, – mano Seimo Ekonomikos komiteto narė.

Tačiau Birutė Vėsaitė tuojau pat pridūrė, kad “ministro pirmininko galvoje, jo aplinkoje ir visoje Lietuvą valdančioje daugumoje yra nusistatymas politiką kelti į pirmą vietą prieš ekonomiką”.

“Nors akivaizdu, kad vyriausybė ir bendrai šalies valdžia privalo veikti vedama ekonominių, o ne politinių motyvų”, – įsitikinusi ji.

REUTERS

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) remia naujos atominės elektrinės projektą Lietuvoje, teigia JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton (Hilari Klinton) pasiuntinys Eurazijos energetikai, pridurdamas, jog projektas – turint omenyje Ignalinos atominės uždarymą turėtų sulaukti Europos Sąjungos paramos.

“Mes labai remiame Visagino atominę elektrinę. Mums ypač malonu, kad JAV kompanijos rodo susidomėjimą šiuo projektu. Taigi, mes labai teigiamai žiūrime į šį projektą”, – ketvirtadienį susitikime su žurnalistais Vilniuje sakė H. Clinton specialus pasiuntinys Richardas Morningstaras (Ričardas Morningstaras).

Anot jo, turint omenyje tai, jog Ignalinos atominė elektrinė buvo uždaryta (laikantis ES reikalavimų – BNS), Europos Sąjunga galėtų paremti Visagino projektą – jo nuomone, IAE uždarymas paverčia Visagino AE projektą tokiu, kuris turėtų būti finansuojamas Europos Sąjungos.

“Ir aš spėju, kad Visagino projektas gaus Europos Sąjungos paramą. Bet, aišku, tai yra Vilniaus ir Briuselio reikalai”, – kalbėjo R. Morningstaras.

Diplomatas taip pat teigiamai atsiliepė apie ES trečiąjį energetikos paketą.

“Trečiasis energetikos paketas yra labai geras dalykas. Jis dar netobulas, tačiau jau pažengęs nemažai. Manau, kad Briuselyje yra pasiryžimas (siekti užsibrėžtų tikslų – BNS)”, – sakė diplomatas.

Tuo tarpu Lietuva, specialaus pasiuntinio nuomone, turi subalansuotą strategiją – anot jo, svarbiausia, kad Visagino, suskystintų gamtinių dujų, elektros ir dujų jungčių su Švedija ir Lenkija projektai būtų baigti.

“Yra sričių, kur galėtumėte pagerinti padėtį, pavyzdžiui padidinti energetinį efektyvumą”, – pastebėjo R. Morningstaras, pridūręs, jog visos šalys turėtų siekti diversifikacijos, tačiau svarbu tai daryti racionaliai. Anot jo, JAV palaiko visus tarptautinius reikalavimus atitinkančius energetinius projektus.

“Aš paprasčiausiai pasakyčiau, kad mes labai stipriai remiame Visaginą (Visagino AE – BNS). Mes neprieštaraujame visiems projektams, kurie atitinka tarptautinius reikalavimus”, – kalbėjo R. Morningstaras, paklaustas apie Baltarusijoje planuojamą statyti atominę elektrinę.

H. Clinton specialaus pasiuntinio Eurazijos energetikai misija, anot JAV Baltųjų rūmų, yra “tiesiogiai bendrauti su aukšto rango Europos, Vidurio Azijos, Rusijos ir kitais politinių ir verslo lyderiai, kad būtų remiamas ir plėtojamas regiono energetikos sektorius”. Šias pareigas R. Morningstaras užima nuo 2008-ųjų kovo.

Į Lietuvą ketvirtadienį pavakarę atvyksianti H. Clinton susitikimuose su šalies vadovais daugiausia dėmesio skirs energetinio saugumo klausimams. JAV ambasadorė Vilniuje Anne E. Derse (En Ders) prieš vizitą žurnalistams šią savaitė pabrėžė, kad JAV remia Lietuvos energetinės nepriklausomybės strategiją “kaip subalansuotą, ilgalaikį būdą pasiekti energetinės diversifikacijos, saugumo, o galiausiai ir mažesnių kainų”.

JAV valstybės sekretorės vizitas vyksta Seimui priėmus įstatymą, kuris turėtų tapti tapti teisiniu pagrindu Lietuvoje įgyvendinti vadinamąjį trečiąjį Europos Sąjungos energetikos paketą. Seimas ketvirtadienį leido Vyriausybei iš esmės pertvarkyti dujų importo ir transportavimo bendrovę “Lietuvos dujos”, per kelerius metus atskiriant magistralinius dujotiekius ir juos perduodant valdyti valstybei. Be to, bus atskirta ir skirstomųjų dujotiekių bei dujų tiekimo veikla.

Anot Vyriausybės, įgyvendinta ši direktyva susilpnins Rusijos dujų monopolininko “Gazprom” pozicijas Lietuvos ir atvers sąlygas konkurencijai dujų rinkoje.

BFL

Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis dar kartą patvirtino, kad Latvija ir toliau yra susidomėjusi Lietuvoje įgyvendinamu Visagino atominės elektrinės (VAE) projektu, tačiau pabrėžė, kad statybų kaina ir projekto kokybė yra svarbūs dalykai.

Interviu “Lietuvos ryto” televizijai, kurio santrauka pateikiama dienraštyje “Lietuvos rytas”, V. Dombrovskis nekonkretizavo, kiek VAE akcijų norėtų valdyti Latvija ir kokios galėtų būti šios šalies investicijos į projektą.

“Mes vis dar ketiname siekti, kad būtų galima investuoti pamažu”, – tvirtino Latvijos premjeras.

Jis nepaneigė informacijos, kad Latvija naujos atominės jėgainės gaminamą elektrą norėtų pirkti už savikaina, tačiau teigė, kad tai nėra oficiali Rygos pozicija.

“Ne, mes vis dar linkę tartis”, – sakė V. Dombrovskis.

Latvijos premjeras pripažino, kad VAE projektas užtruko, tačiau teigiamai vertino faktą, kad Lietuvos Vyriausybė pradėjo derybas su dviem potencialiais investuotojais į elektrinę.

“Žinau, kad yra galimų investuotojų, Vyriausybė derasi su dviem iš jų. Taigi, mūsų akimis, pažangos yra”, – teigė V. Dombrovskis.

Uždarius Ignalinos atominę elektrinę 2009 metais, Lietuva kartu su Latvija, Estija ir Lenkija ketina iki 2020 metų Visagine pastatyti naują atominę elektrinę, dėl kurios strateginio partnerio vaidmens varžosi JAV ir Japonijos korporacijos “Westinghouse Electric” ir “Hitachi-GE Nuclear Energy”.

BFL

Sugriovusi visą buvusios ankstesnės Vyriausybė įdirbį naujos Visagino atominės elektrinės (VAE) projekte, konservatorių valdžia gerokai pavėluotai susigriebė ieškoti naujo investuotojo. Karštligiškai, desperatiškai, iš anksto nusprendusi, kas būtų geras investuotojas, o ko ir iš tolo neprileisti. Nei kiek kainuos pačios statybos, nei naujoje atominėje gaminama elektra Vyriausybė nežino arba slepia nuo visuomenės. Tačiau patirtis sako, kad realiausias variantas – dar viena “Williams” istorija. Deja, tik to tikėtis galime vertindami įvykių visumą ir seką. Pasikartojimų ir sutapimų daug.

Tuomet skambiai buvo pasakyta, kad “Ivano prie vamzdžio neprileisim”. To rezultatas – dideli žaliavos transportavimo kaštai ir vienos aukščiausių degalų kainų Europoje. Šiandien vėlgi apie naujausias rusiškas technologijas net nekalbama. Nors “Rosatom”, glaudžiai bendradarbiaudama su vokiečių kompanija “Siemens”, jau pasiekė trečiąjį saugumo lygį, kurį pripažįsta tarptautiniai ekspertai, Vyriausybei nė minčių nėra bent pasidomėti Rusijos atominės energetikos pažanga.

Skirtingai nei Vyriausybė, neteigiu, kad būtinai turi būti tos ar kitos šalies kompanijos. Teigiu, kad neprotinga ignoruoti artimiausių kaimynų, kurie jau stato dvi elektrines regione. Taip teigdama, žinoma, rizikuoju eilinį kartą būti užsipulta ir apkaltinta konservatorių, tačiau niekuomet netylėsiu matydama politizavimą ten, kur jo neturėtų būti. Ne technologijų “tautybė”, o bekompromisis saugumas ir pati mažiausia kaina turi būti tie kriterijai, kuriais pridera vadovautis.

Tik skaidrus konkursas ir kietos derybos parodytų, kurios šalies kompanija tai gali užtikrinti. Pigesnė darbo jėga, geografinis artumas, mąsto ekonomika (dvi elektrinės jau statomos) – akivaizdu, kad Rusiją bent jau verta kviesti pokalbių. Juolab kad pačios konservatorių valdžios veiksmai nulėmė faktą – mūsų kaimynai elektrines jau stato. Kol Lietuva delsė ir vilkino apsisprendimą ir statybų pradžią, regione pradėti du nauji projektai. Todėl šiandien apsimesti, kad Rusija atominės energetikos plėtros procesuose šiame regione visai nedalyvauja, mažų mažiausiai naivu ir neišmintinga. Objektyviai vertinti situaciją ir ją išnaudoti savo šalies labui – bruožai, svetimi šiai Vyriausybei, todėl vargu ar kas labai nustebs, jei ir už elektrą mokėsime brangiausiai Europoje.

Scanpix

Visagino atominės elektrinės kainos šiuo metu pasakyti beveik neįmanoma, tačiau projektas yra įdomus dėl numatomų elektros jungčių su Šiaurės šalių regionu ir Lenkija, interviu “Verslo žinioms” kalbėjo Lietuvoje besilankantis, pasiūlymą statyti Visagino atominę elektrinę pateikusios japonų ir amerikiečių bendrovės “Westinghouse” prezidentas Europai, Artimiesiems Rytams ir Afrikai Andersas Džeksonas (Anders Jackson).

Paklaustas, ar turėtų įtakos Visagino AE verslo modeliui tai, kad atomines elektrines pasistatytų Rusija Kaliningrado srityje ir Baltarusija, jis atsakė, kad visiškai neturėtų.

“Jei yra Baltijos šalių jungtys su Šiaurės šalių energetikos sistema, visiškai nesvarbu, jei į sistemą jungiame dar 1.000 megavatų (MW). Elektros kainos struktūrą lems Šiaurės šalių sistemos “Nord Pool” kaina, mat ši sistema gerokai didesnė. Puiku, jei į sistemą įliejate papildomai energijos, tačiau tai iš esmės nekeičia kainų. Ir nekeičia investicijų atsiperkamumo.

Be to, aš asmeniškai netikiu Kaliningrado projektu, jei Lietuva apsispręs eiti toliau. Tokiu atveju Kaliningrado projektas “mirs”. Reikia nepamiršti, kad Kaliningrado elektrinė būtų pastatyta energetinėje saloje. Visa infrastruktūra jai reikalinga iš Lietuvos arba Lenkijos.”

BFL

JAV bendrovė “Westinghouse Electric Company” pristatė savo ketinimus investuoti į Visagino atominę elektrinę (AE) ir teigia rimtai žiūrinti į šį projektą bei pabrėžia jo saugumą ir ilgalaikių terminų laikymąsi.

Tai ketvirtadienį po susitikimo su Premjeru Andriumi Kubiliumi pareiškė Lietuvoje viešintis “Westinghouse Electric Company” prezidentas Europai, Vidurio Rytų bei Afrikos regionams Andersas Džeksonas (Anders Jackson).

“Faktas, kad Ministras Pirmininkas vadovauja šiam projektui, iš tiesų rodo, koks svarbus šis projektas yra Lietuvai ir visam regionui. Dėl politinės paramos ir palaikymo tai tiktai mums įdomus projektas”, – sakė A. Džeksonas.

A. Džeksonas akcentavo, kad Lietuva visada turės saugų, švarų ir pigų aprūpinimą energija. Tai esą ir yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl JAV bendrovė nori investuoti į Visagino AE. Anot potencialaus investuotojo atstovo, jie gamina vienus iš moderniausių ir saugiausių produktų šiandienos rinkoje. Šiuo metu “Westinghouse Electric Company” laikydamasi grafiko įgyvendina 8 projektus Kinijoje, Amerikoje, Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Čekijoje.

Esame įsitikinę, kad šis projektas bus sėkmingas, ir “Westinghouse” yra pasirengęs į jį investuoti”, – teigė svečias.

Tuo tarpu “Toshiba” korporacijos vyresnysis viceprezidentas bei jai priklausančios “Power Systems Company” prezidentas Jasuharu Igarašis (Yasuharu Igarashi) pabrėžė Lietuvos siekį tapti energetiškai nepriklausoma valstybe.

Pasak Premjero A. Kubiliaus, “Westinghouse” delegacijos pristatytas pasiūlymas parodė, kad potencialus strateginis investuotojas rimtai vertina Visagino AE projektą.

“Westinghouse” yra viena iš ryškių pasaulio lyderių plėtojant naujausias branduolines technologijas. Kompanijos skiriamą dėmesį vertiname kaip labai rimtus potencialaus investuotojo ketinimus bei Visagino AE projekto parengimo brandos pripažinimą. Branduolinės saugos užtikrinimas yra ypatingai svarbus plėtojant Visagino AE projektą, todėl tikrai vertiname naujausias saugos sistemas, kurias diegia “Westinghouse” naujose branduolinėse technologijose”, – kalbėjo A. Kubilius.

Detaliau investavimo pasiūlymo nė viena pusė nebuvo linkusi komentuoti.

Premjeras A. Kubilius sako, kad liepą bus nuspręsta, kurią kompaniją – JAV bendrovę “Westinghouse Electric Company” ar japonų “Hitachi” – pasirinkti investuotoju. Investuotojui keliami branduolinės saugos, konkurencingos elektros kainos reikalavimai.

Tai, kad strateginiai investuotojai nori dalyvauti mūsų projekte ir tokių kompanijų kaip “Toshiba”, “Westinghouse”, “Hitachi” vadovai atvyksta patys asmeniškai į Lietuvą, mums suteikia galimybių derybose siekti pačių geriausių rezultatų”, – sakė Premjeras.

Praėjusią savaitę A. Kubilius susitiko su dar vienu investuotoju į Visagino AE – japonų tarptautinės atominės energetikos kompanijos “Hitachi” atstovais, primena ELTA.

Teigiama, kad regioninis Visagino AE projektas yra vienas iš labiausiai pažengusių naujų atominių elektrinių projektų Europoje. Yra baigti pagrindiniai projekto parengiamieji darbai, įskaitant Espoo konvenciją atitinkantį poveikio aplinkai bei aikštelės tinkamumo įvertinimus, kurių rezultatus patvirtino ir Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertų misijos.

Planuojama, kad Visagino AE statybos darbai prasidės 2014 m., o elektros energiją elektrinė pradės gaminti nuo 2020 m.

BFL

Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė, ketvirtadienį Berlyne susitikusi Vokietijos prezidentu Christianu Wulfu (Kristijanu Vulfu), teigė, kad Lietuvai svarbi Europos Sąjungos (ES) šalių parama užsitikrinant energetinę nepriklausomybę.

“Energetinė Lietuvos nepriklausomybė – svarbiausias mūsų valstybės prioritetas. Įgyvendinant energetinę nepriklausomybę garantuosiančius Baltijos valstybių elektros, dujų ir transporto projektus, Lietuvai svarbus ES valstybių palaikymas”, – pranešime sakė D. Grybauskaitė.

Vokietijos prezidento kvietimu vizito į Berlyną atvykusios Lietuvos vadovės teigimu, ši šalis gerai supranta Lietuvos siekį užsitikrinti energetinę nepriklausomybę ir saugumą, o jos parama buvo reikšminga priimant Baltijos valstybėms svarbius ES vadovų sprendimus – iki 2015 metų sukurti vieningą Europos energetikos rinką ir panaikinti energetines “salas”.

Aptardami branduolinio saugumo klausimus Lietuvos ir Vokietijos prezidentai pabrėžė, kad energetinis regiono saugumas įmanomas tik užtikrinus saugų atominių elektrinių ES ir kaimyninėse valstybėse funkcionavimą, teigiama prezidentės spaudos tarnybos pranešime.

“Branduolinis saugumas – visų mūsų bendra atsakomybė. Atviras ir geranoriškas bendradarbiavimas dar labiau sustiprintų savitarpio pasitikėjimą tarptautinėje bendruomenėje”, – teigė D. Grybauskaitė.

Pasak prezidentės spaudos tarnybos pranešimo, pirmojo dvišalio susitikimo su prezidentu Ch.Wulfu metu taip pat aptarti dvišalio bendradarbiavimo ir ES finansų politikos klausimai. Be to, susitikime daug dėmesio skirta Lietuvos ir Vokietijos kultūriniam bendradarbiavimui: bendroms iniciatyvoms plačiau atverti Karaliaučiaus ir Mažosios Lietuvos kultūrinį paveldą Europai. Valstybių vadovai sutarė skatinti bendrus trišalius projektus su Rusija kultūrinio turizmo srityje, propaguojant Kristijono Donelaičio, Vydūno ir Tomo Mano kūrybą pasaulio skaitytojams.

Šalies vadovė pakvietė Ch. Wulfą atvykti valstybinio vizito į Lietuvą.

Popiet Lietuvos vadovė iš Vokietijos vyks į Briuselį, kur dalyvaus dvi dienas vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje.

Scanpix

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad liepą bus nuspręsta, kurią kompaniją – JAV bendrovę “Westinghouse Electric Company” ar japonų “Hitachi”- pasirinkti investuotoju į Visagino atominę elektrinę (AE).

Ketvirtadienį po pietų Premjeras priima JAV bendrovės “Westinghouse Electric Company” atstovus, kurie pristatys savo pasiūlymą investuoti į Visagino AE. Praėjusią savaitę A. Kubilius susitiko su dar vienu investuotoju į Visagino AE – japonų tarptautinės atominės energetikos kompanijos “Hitachi” atstovais.

“Tai pokalbiai, kurių metu kompanijos pristato savo pateiktus pasiūlymus tapti strateginiais investuotojais ir dalyvauti Visagino AE statyboje su savo branduolinių reaktorių technologijomis. Tokius pokalbius galima pavadinti labiau pažintiniais, nes detalūs skaičiai nėra diskutuojami, detalius skaičius diskutuoja mūsų derybininkai, koncesijos komisija”, – apie derybas su galimais potencialiais investuotojais ketvirtadienio rytą “Žinių radijui” sakė Ministras Pirmininkas.

Jis pabrėžė, kad Visagino AE projektas turi būti įtikinamas ekonominiais parametrais, strateginiai investuotojai turi įtikinti ne tik Vyriausybę, bet ir regioninius partnerius, kad gaminamos elektros savikaina bus konkurencinga.

“Dabar vyksta konkurencija tarp dviejų konkurentų į strateginius investuotojus – “Hitachi” ir “Westinghouse”. Ta konkurencija mums naudinga, nes kiekvienas iš jų stengiasi įrodyti, kad jų pasiūlymas geresnis, ir tuos pasiūlymus papildomai gerina. O kaip žinoma, vėliau vyks derybos, atrinkus jau vieną, vyks derybos su vienu stengiantis gauti dar naudingesnius pasiūlymus ir galų gale koncesijos sutartis bus tvirtinama Seime, taigi visi tikrai žinos visus parametrus”, – aiškino A. Kubilius.

Premjeras patikino, kad nesikeičia anksčiau išsakyta pozicija, kad konkurso nugalėtojas gali išaiškėti liepą.

“Liepos mėnesį tikimės, kad jau bus galimybė pasirinkti, su kuriuo iš jų toliau tęsti derybas”, – sakė jis.

Kaip jau buvo skelbta, norą būti strateginiais partneriais Visagino AE pareiškė Japonijos bei JAV bendrovės “Hitachi GE Nuclear Energy” ir “Westinghouse Electric Company”.

Visagine planuojamos statyti naujosios jėgainės galingumas būtų 1300 megavatų, tai yra daugiau nei dvigubai mažiau nei Ignalinos AE, kurią Europos Sąjungos reikalavimu Lietuva uždarė 2009 metų pabaigoje.

Skelbiama, kad strateginis investuotojas kontroliuos 51 proc. akcijų, Lietuvai, pagal įstatymus, turėtų atitekti 34 proc. Kol kas apie jėgainės statyboms reikalingas lėšas nekalbama.

Planuojama, kad jėgainė 2020 metais turėtų jau pradėti gaminti elektros energiją.

Parengiamieji žemės darbai turėtų būti pradėti 2012 metais, o pirmasis betonas turėtų būti klojamas 2014 metais.

Regioninis Visagino AE projektas yra vienas iš labiausiai pažengusių naujų atominių elektrinių projektų Europoje. Yra baigti pagrindiniai projekto parengiamieji darbai, įskaitant Espoo konvenciją atitinkančius poveikio aplinkai bei aikštelės tinkamumo įvertinimus, kurių rezultatus patvirtino ir Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertų misijos.

BFL

Premjeras Andrius Kubilius susitiks su JAV bendrovės “Westinghouse Electric Company” atstovais, kurie pristatys savo pasiūlymą investuoti į Visagino atominę elektrinę (AE).

Ketvirtadienį “Westinghouse” delegacija susitiks su Ministru Pirmininku A. Kubiliumi, naujosios AE projekto įgyvendinimo komisija, regioninių branduolinės jėgainės statybos partnerių – Estijos, Latvijos ir Lenkijos atstovais, Europos Komisijos atstovais, informuoja Ministro Pirmininko spaudos tarnyba. “Westinghouse Electric Company” yra pateikusi pasiūlymą investuoti į naująją Visagino AE.

“Visagino AE projektas yra vystomas pagal grafiką, šią savaitę, kaip ir buvo numatyta, vienas iš potencialių strateginių investuotojų – “Westinghouse” bendrovė – pristatys pasiūlymą šio regioninio projekto dalyviams”, – išplatintame pranešime cituojamas Vyriausybės vadovas A. Kubilius.

Su Premjeru susitiks ir į Lietuvą atvyksiantis “Toshiba” korporacijos vyresnysis viceprezidentas bei jai priklausančios “Power Systems Company” prezidentas Jasuharus Igarašis (Yasuharu Igarashi). “Westinghouse Electric Company” nuo 2006 metų priklauso “Toshiba Corporation”, kurios metinė apyvarta siekia 170 mlrd. litų.

Pasak A. Kubiliaus, potencialaus strateginio investuotojo į Visagino AE aukšto rango pareigūnų vizitas rodo, kad projektas yra vertinamas labai rimtai ir atsakingai.

“Westinghouse Electric Company”, kurios centrinė būstinė Pensilvanijoje, JAV, yra viena iš civilinės branduolinės energetikos technologijų lyderių pasaulyje, populiariausių PWR (suslėgto vandens) reaktorių koncepcijos autorė. Daugiau nei pusė pasaulyje veikiančių (tarp jų – JAV, Korėjoje, Slovėnijoje, Ispanijoje ir kitose šalyse) pramoninių reaktorių yra pagaminti šios bendrovės sukurtos technologijos pagrindu. Bendrovės veikla apima branduolinių technologijų, branduolinio kuro, automatizavimo sistemų branduolinėms elektrinėms bei kitas paslaugas branduolinės energetikos srityje.

Praėjusią savaitę A. Kubilius susitiko su dar vienu investuotoju į Visagino AE – japonų tarptautinės atominės energetikos kompanijos “Hitachi” atstovais.

BFL

Seimo LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius tvirtina, kad Energetikos ministerijos pateikta Nacionalinė energetikos strategija pirmiausia yra vienpartinė, paruošta nepasitarus su kitomis politinėmis jėgomis, su mūsų šalies energetikos specialistais.

“Dokumento negalima vadinti nacionaliniu, nes jis užsakytas tik vienos politinės jėgos. Net ir Vyriausybėje strategija nesulaukė bendro pritarimo”, – pirmadienį spaudos konferencijoje Seime sakė socialdemokratų lyderis A. Butkevičius.

Politiko teigimu, strategijos kūrėjai nesirėmė ekonominės naudos vartotojams ir verslui skaičiavimais, nors akivaizdu, jog Lietuva neturi finansinių galimybių investuoti 29-41 mlrd. litų į projektus, kurie neaišku, ar atsipirks. “Tad šiuo atžvilgiu strategija primena šaudymą nesitaikant arba viešųjų ryšių akciją, kurią bandoma įpiršti visuomenei jau dvejus metus”, – pastebėjo A. Butkevičius.

Socialdemokratai ketina šių metų rugsėjo pradžioje surengti mokslinę konferenciją, kurioje dalyvautų energetikos specialistai, mokslo atstovai, politikai, visuomenės atstovai ir aptarti, kokia turėtų būti Lietuvos ateitis energetikos srityje.

Seimo narys socialdemokratas Rimantas Sinkevičius spaudos konferencijoje sakė, kad yra neteisinga konservatorių pateiktą dokumentą vadinti tęstiniu 2007 metų priimtai Energetikos strategijai, nes aplinkybės yra kardinaliai pasikeitusios, saugumo reikalavimai atominei energetikai žymiai padidėję.

“Kyla klausimas, ar tikrai Visagino atominė elektrinė yra Lietuvai neišvengiamas objektas, į kurį Lietuva privalo investuoti milžiniškus pinigus, galbūt atiduoti dalį skirstomųjų tinklų akcijų, dabartinių gamybos pajėgumų strateginiam investuotojui, ir tokiu būdu pasidaryti visiškai priklausomam”, – kalbėjo R. Sinkevičius.

Jo teigimu, strateginis investuotojas gali Lietuvai suteikti tam tikrą energetinį saugumą, bet gali atsitikti ir taip, kad jo atėjimas “mums suriš kojas ir rankas”.

Politikas įsitikinęs, kad, prieš priimant energetikos strategiją, kurioje Lietuva siekia išlikti atomine branduoline valstybe energetikos srityje, visuomenė privalo žinoti pagrindinius ekonominius rodiklius ir grėsmes, kokiomis sąlygomis tai bus daroma. “Nesinorėtų, kad Lietuvoje energetinė strategija taptų energetine vergyste”, – kalbėjo LSDP frakcijos narys R. Sinkevičius.

BFL

Visagino atominės elektrinės projekte pretenduojančios dalyvauti Japonijos ir JAV korporacijos “Hitachi” prezidentas Hiroaki Nakanishi teigia, jog korporacija galėtų dalyvauti šiame projekte kaip strateginis investuotojas, tačiau tvirtino, kad kalbėti apie projekto įgyvendinimo kainą ir investicijas kol kas dar anksti.

“Atominės elektrinės projekto įgyvendinimo išlaidos yra išties didžiulės. Net ir išsivysčiusios šalys tam skolinasi. Tokius didelius projektus reikėtų įgyvendinti naudojant naujas finansavimo schemas. Priešingu atveju mažai tikėtina, kad naujos elektrinės būtų pastatytos. Iš mūsų prašoma būti strateginiu investuotoju ir manome, kad toks reikalavimas yra pagrįstas”, – interviu dienraščiui “Verslo žinios” sakė H. Nakanishi.

Anot jo, šiuo metu investicijų klausimas nėra pats svarbiausias, tačiau dalį projekto turėtų remti strateginis investuotojas, bet taip pat yra ir regioninių partneriai – Lenkija, Latvija ir Estija, kurie taip pat yra svarbūs investuotojai.

“Tokia finansinė schema tampa įprasta. Mes būtume ne tik pardavėjas, bet ir vienas iš projekto plėtotojų. Šiuo metu svarstomi įvairūs aspektai, taip pat ir potencialių regioninių partnerių indėlis”, – tvirtino H. Nakanishi.

Jo teigimu, kol kas dar nėra apsispręsta dėl projekto įgyvendinimo kainos.

“Tai išties dideli skaičiai – kalba sukasi apie keletą milijardų eurų. Tai labai jautrus derybų klausimas. Mes siūlome paprastą technologijų, priežiūros ir valdymo schemą. Bet šiandien negaliu atskleisti konkrečios projekto kainos. Apie tai kalbėti dar anksti”, – sakė “Hitachi” vadovas.

Jis taip pat nekomentavo, ar “Hitachi” iš Lietuvos reikalautų garantijų dėl investicijų grąžos.

H.Nakanishi ketvirtadienį Vilniuje pristatė “Hitachi” pasiūlymą investuoti į naują atominę elektrinę Lietuvoje. Kitą savaitę Vilniuje laukiama antro potencialaus strateginio investuotojo – JAV – Japonijos kompanijos “Westinghouse Electric Company” – vadovų.

Planuojama, kad Visagino AE statybos darbai prasidės 2014 metais, o elektros energiją elektrinė pradės gaminti nuo 2020 metų.