BFL

Potencialios Visagino atominės elektrinės (AE) investuotojas – tarptautinės atominės energetikos kompanijos “Hitachi” prezidentas Hiroakis Nakanišis (Hiroaki Nakanishi) pabrėžia jėgainės svarbą regionui, reaktorių saugumą ir bendradarbiavimą su vietos įmonėmis įgyvendinant projektą.

“Hitachi” supranta Visagino atominės elektrinės svarbą regionui ir labai gerbia Lietuvos Vyriausybės ryžtą įgyvendinant projektą”, – ketvirtadienio rytą po susitikimo su Premjeru Andriumi Kubiliumi sakė H. Nakanašis.

Svečio teigimu, jeigu jo vadovaujama įmonė bus pasirinkta strateginiu investuotoju, ji prisiims ilgalaikius įsipareigojimus, o bendrovės gaminami reaktoriai atitinka aukščiausius saugumo standartus.

“Įgyvendinant projektą optimizuosime statybą ir bendradarbiausime su vietos kompanijomis”, – teigė “Hitachi” prezidentas.

Premjeras Andrius Kubilius kalbėjo, kad šiuo metu vyksta derybos, potencialių strateginių investuotojų atrankos procesas, todėl pasiūlymai gali būti tobulinami ir tikslinami. A. Kubilius teigiamai atsiliepė, kad “Hitachi” kompanija ypatingą dėmesį skiria branduolinei reaktorių saugai užtikrinti.

“Vyriausybė ir toliau skrupulingai vykdys įsipareigojimą užtikrinti lygias sąlygas dalyviams ir visišką konkuruojančių pasiūlymų analizės vertinimo objektyvumą, todėl daugiau detalių apie pateiktus pasiūlymus ir procesą atskleisti negalime”, – kalbėjo Ministras Pirmininkas.

Daugiau detalių nė viena pusė, kol vyksta derybos, taip ir neatskleidė.

ELTA primena, kad norą būti strateginiais partneriais Visagino AE pareiškė Japonijos bei JAV bendrovės “Hitachi GE Nuclear Energy” ir “Westinghouse Electric Company”.

Visagine planuojamos statyti naujosios jėgainės galingumas būtų 1300 megavatų, tai yra daugiau nei dvigubai mažiau nei Ignalinos AE, kurią Europos Sąjungos reikalavimu Lietuva uždarė 2009 metų pabaigoje.

Strateginis investuotojas kontroliuos 51 proc. akcijų, Lietuvai, pagal įstatymus, turėtų atitekti 34 proc. Kol kas apie jėgainės statyboms reikalingas lėšas nekalbama.

Planuojama, kad jėgainė 2020 metais turėtų jau pradėti gaminti elektros energiją.

Parengiamieji žemės darbai turėtų būti pradėti 2012 metais, o pirmasis betonas turėtų būti klojamas 2014 metais.

Regioninis Visagino AE projektas yra vienas iš labiausiai pažengusių naujų atominių elektrinių projektų Europoje. Yra baigti pagrindiniai projekto parengiamieji darbai, įskaitant Espoo konvenciją atitinkantį poveikio aplinkai bei aikštelės tinkamumo įvertinimus, kurių rezultatus patvirtino ir Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertų misijos.

BFL

Premjeras Andrius Kubilius tarptautinės atominės energetikos kompanijos “Hitachi” prezidento Hiroakio Nakanišio (Hiroaki Nakanishi) atvykimą į Lietuvą vertina kaip Visagino atominės elektrinės (AE) projekto brandos pripažinimą ir tikisi iš galimo strateginio investuotojo saugiausių technologinių bei ekonomiškai naudingų pasiūlymų.

“Tokį dėmesį, kai pats prezidentas atvyksta į savo pasiūlymų pristatymą Vyriausybės komisijai mes vertiname kaip labai rimto potencialaus investuotojo rimtą ketinimą ir paties Visagino AE projekto parengimo brandos pripažinimą”, – sakė A. Kubilius ketvirtadienį interviu “Žinių radijui”.

Pasak Premjero, derybų detalės yra konfidencialios, bet principinė nuostata yra ta, kad strateginis investuotojas pasiūlytų ir saugiausius technologinius sprendimus, ir kad projektas būtų ekonomiškai naudingas, gebantis konkuruoti su visomis galimomis alternatyvomis gaminant elektros energiją, ir kad tiktų ne tik lietuviams, bet ir regiono partneriams .

Vyriausybės nariai jau trečiadienio vakarą buvo neformaliai susitikę su H. Nakanišiu. Ketvirtadienio rytą rengiamas jau oficialus susitikimas Vyriausybėje.

“Hitachi” prezidento vizitas bus pirmasis tokio masto korporacijos aukščiausio rango pareigūno apsilankymas Lietuvoje.

“Hitachi” centrinė būstinė yra Tokijuje. Šioje tarptautinėje aukštųjų technologijų ir paslaugų korporacijoje visame pasaulyje dirba apie 360 tūkst. darbuotojų, metinė apyvarta viršija 260 mlrd. litų. “Hitachi” ypatingą dėmesį skiria socialinėms inovacijoms, pagrindinė veikla apima informacinių sistemų ir telekomunikacijų, energetikos, socialinės infrastruktūros ir pramonės, statybų, aukštųjų technologijų sektorius.

“Hitachi” kartu su JAV bendrove “General Electric” valdo 2007 m. įkurtą branduolinės energetikos kompaniją “Hitachi GE Nuclear Energy, Ltd”. Ši bendrovė perėmė per pusšimtį metų sukauptą “Hitachi” ir “General Electric” patirtį branduolinės energetikos srityje (nuo tyrimų, projektavimo iki atominių elektrinių statybos, testavimo ir priežiūros).

“Hitachi GE Nuclear Energy” gaminamas branduolinis reaktorius yra vienintelė pasaulyje III kartos technologija, kuri jau naudojama praktikoje, t.y. šią technologiją naudojančios atominės elektrinės jau yra pastatytos ir gamina elektros energiją.

Be Hitachi”, strateginiu investuotoju į Visagino AE siekia tapti ir “Westinghouse Electric Company”.

Planuojama, kad naujosios jėgainės galingumas būtų 1300 megavatų, tai yra daugiau nei dvigubai mažiau nei Ignalinos AE, kurią Europos Sąjungos reikalavimu Lietuva uždarė 2009 metų pabaigoje.

Planuojama, kad jėgainė 2020 metais turėtų jau pradėti gaminti elektros energiją.

Parengiamieji žemės darbai turėtų būti pradėti 2012 metais, o pirmasis betonas turėtų būti klojamas 2014 metais.

BFL

Lietuva siekia, jog strateginis investuotojas į naują atominę elektrinę investuotų iki pusės reikalingų lėšų, sako energetikos viceministras Romas Švedas.

“Mes kviečiame investuoti kuo daugiau, bet tai bus sunku, todėl sakome: iki pusės. Ir tai, kad investicijų dalį keliame maksimaliai aukštai, mes rodome, kad esame suinteresuoti, kad jie dirbtų, kad pastatytų, kad projektas būtų įgyvendinatas ir elektrinė pradėtų stabiliai dirbti. Susiderėti tik reikia terminą, kada strateginis investuotojas galės atsiimti savo dalį ir išeiti. Ir tie terminai turi būti protingi. Jeigu bus per trumpi, bus per didelė našta projektui”, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete sakė energetikos viceministras.

Dabar numatyta, kad Lietuva turėtų finansuoti 34 proc. projekto vertės, kuri, numatoma, sieks, iki 17-20 mlrd. litų. Jeigu Seimas Lietuvos dalies nepakeis, į ją valstybė turėtų investuoti apie 6-7 mlrd. litų. Likusias lėšas investuotų strateginis investuotojas ir regioniniai partneriai – latviai, estai ir lenkai.

Prognozuojant, kad elektros energija, pagaminta būsimoje atominėje elektrinėje, gali būti brangi, R.Švedas siūlo įžvelgti ir teigiamą aspektą – investuotojus į jėgainę tai vers pasitempti.

“Galima įžvelgti teigiamą pusę teiginių, kad dabar importuojama elektra yra pigesnė nei pasigaminama viduje. Kaimynai iš Rytų verčia mūsų būsimus investuotojus daryti tokį projektą, kuris būtų efektyvus. Atominės elektrinės statytojai turi orientuotis į tą riziką ir prognozuoti tą rinką, kuri bus 2020 metais”, – komiteto posėdyje kalbėjo R.Švedas.

Viceministras sakė, kad esama ir rizikos, įgyvendinant naujos atominės elektrinės projektą: “Tai pats didžiausias projektas Baltijos šalių ir Šiaurės Lenkijos regione, ir mūsų, kaip šalies ar net kaip regiono gebėjimai įgyvendinti tokius masto projektus labai riboti. Mums, kaip valstybei, sukoncentruoti tiek gebėjimus, tiek protą, tiek suvaldyti tokio masto logistiką, tiek susitelkti instituciškai – reikalinga ir žemės, ir aplinkosaugos ir susisiekimo, o ypač branduolinės saugos klausimus spręsti, toks projektas – jau ties mūsų sugebėjimų riba. Dar prisideda ir geopolitiniai aspektai – analogiškų elektrinių Kaliningrade ir Baltarusijoje statybos”, – teigė R.Švedas.

Pasak jo, Lietuvoje pradėjus statyti elektrinę bus tęsiami ir kiti dideli energetikos projektai – suskystintų dujų terminalo bei elektros jungties su Lenkija statybos, kurioms reikės maždaug po 1 mlrd. litų.

Vyriausybė planuoja jau liepos mėnesį pasirinkti investuotoją į Visagino elektrinę, o koncesijos sutartį su juo pasirašyti iki šių metų pabaigos – parengiamieji naujos elektrinės darbai turėtų prasidėti 2012 metais, o realios statybos – 2014 metais. Siekiama, kad nauja elektrinė šiaurės rytų Lietuvoje, kur stovi 2009 metų pabaigoje galutinai uždaryta Ignalinos jėgainė, pradėtų veikti 2020 metais.

Pasiūlymus dalyvauti statant atominę elektrinę Lietuvai gegužės pabaigoje pateikė Japonijos ir JAV konsorciumas “Hitachi GE Nuclear Energy” ir JAV-Japonijos kompanija “Westinghouse Electric Company”.

REUTERS

Viena didžiausių pasaulyje korporacijų – Japonijos ir JAV korporacija “Hitachi” Lietuvai ir jos regioninėms partnerėms – Lenkijai, Latvijai, Estijai – pirmoji pristatys savo pasiūlymą investuoti į naują atominę elektrinę Lietuvoje, šalia nebeveikiančios Ignalinos atominės elektrinės.

Birželio 16 dieną į Vilnių atvyksta “Hitachi” prezidentas Hiroaki Nakanishi, oficialiai patvirtino Vyriausybės spaudos tarnyba. Jis susitiks su premjeru Andriumi Kubiliumi, naujosios Visagino AE projekto įgyvendinimo komisija, regioninių branduolinės jėgainės statybos partnerių – Estijos, Latvijos ir Lenkijos atstovais.

“Paties “Hitachi” prezidento noras asmeniškai susipažinti su Visagino AE projekto aplinka bei jo dalyviais parodo, kad regioninis Visagino AE projektas yra vertinamas labai rimtai ir atsakingai,” – pranešime sakė A. Kubilius.

“Hitachi” prezidento vizitas bus pirmasis tokio masto korporacijos aukščiausio rango pareigūno apsilankymas Lietuvoje, rašoma pranešime. “Hitachi” kartu su viena iš savo antrinių bendrovių “Hitachi-GE Nuclear Energy” pateikė pasiūlymą investuoti į Visagino atominę elektrinę (AE).

Pasak pranešimo, ketvirtadienį ryte “Hitachi” delegacija Vyriausybės rūmuose susitiks su A. Kubiliaus vadovaujama Naujos atominės elektrinės įgyvendinimo komisija, po to numatomas trumpas H. Nakanishi ir A. Kubiliaus komentaras žiniasklaidai.

“Fortune 500″ sąraše “Hitachi” pernai užėmė 47 vietą. Tarptautinėje aukštųjų technologijų ir paslaugų korporacijoje, kurios centrinė būstinė yra Tokijuje, visame pasaulyje dirba apie 360 tūkst. darbuotojų, metinė jos apyvarta viršija 260 mlrd. litų. “Hitachi” veikia informacinių sistemų ir telekomunikacijų, energetikos, socialinės infrastruktūros ir pramonės, statybų, aukštųjų technologijų sektoriuose.

“Hitachi” kartu su JAV bendrove “General Electric” valdo 2007 metais įkurtą branduolinės energetikos kompaniją “Hitachi GE Nuclear Energy”, kuri perėmė per pusšimtį metų sukauptą “Hitachi” ir “General Electric” patirtį branduolinės energetikos srityje – nuo tyrimų, projektavimo iki atominių elektrinių statybos, testavimo ir priežiūros.

“Hitachi GE Nuclear Energy” gaminamas branduolinis reaktorius yra vienintelė pasaulyje trečios kartos technologija, kuri jau naudojama praktikoje – šią technologiją naudojančios atominės elektrinės jau yra pastatytos ir gamina elektros energiją.

BFL

Lietuvoje ketinamos statyti naujos atominės elektrinės įstatymo projektas Seimui bus pateiktas rudenį, žada energetikos ministras

“Seimo valia bus vienaip elgtis ar kitaip, ar tą projektą toliau vystyti, ar jį sustabdyti”, – pirmadienį Seimo Ekonomikos komitete sakė Arvydas Sekmokas, pristatydamas naujos Nacionalinės energetikos strategijos iki 2020-2030 metų projektą bei energetikos sektoriaus viziją iki 2050 metų.

Siekiama, kad nauja atominė elektrinė Visagine, kur stovi 2009 metų pabaigoje galutinai sustabdyta Ignalinos jėgainė, pradėtų veikti 2020 metais.

Pasiūlymus Lietuvos skelbtam strateginio investuotojo į naują atominę elektrinę konkursui pateikė Japonijos ir JAV konsorciumas “Hitachi GE Nuclear Energy” bei JAV kompanija “Westinghouse Electric Company”. Šią ir kitą savaitę jų atstovai atvyksta į Vilnių, kur pristatys savo pasiūlymus regioniniams partneriams – Lietuvai, Lenkijai, Latvijai ir Estijai.

Energetikos ministras anksčiau yra teigęs, kad Visagino elektrinės statybos koncesijos sutartį su strateginiu partneriu planuojama pasirašyti iki šių metų pabaigos, parengiamieji naujos elektrinės statybos darbai turėtų prasidėti 2012 metais, o realios statybos – 2014 metais.

Lietuva turėtų valdyti ne mažiau kaip 34 proc. akcijų būsimoje jėgainėje.

BFL

Seimo frakcijos Tvarka ir teisingumas seniūnas Valentinas Mazuronis kreipėsi į energetikos ministrą Arvydą Sekmoką, kviesdamas jam patogiu laiku susitikti su frakcijos nariais ir aptarti Lietuvos energetikos strategijos bei naujos atominės elektrinės statybos klausimus.

“Migla, kuri šiandien gaubia įvairių valdžios atstovų aiškinimus apie Lietuvos siekius statyti atominę elektrinę, derybas su galimais investuotojais ir neva vedamas konsultacijas su kaimyninėmis valstybėmis, kelia labai rimtus įtarimus, kad Lietuvoje gimdoma nauja, panaši į “Williams” afera. Tik ši gali būti kokius keturis kartus didesnė ir turėti nepataisomų pasekmių valstybei”, – nuogąstauja partijos Tvarka ir teisingumas pirmininko pirmasis pavaduotojas, “tvarkiečių” frakcijos Seime seniūnas Valentinas Mazuronis.

Politiko teigimu, šiandien Vyriausybė nei visuomenei, nei Seimo nariams nesugeba paaiškinti esminių dalykų dėl naujos atominės elektrinės statybų.

“Nei Premjeras Andrius Kubilius, nei energetikos ministras A. Sekmokas negali pasakyti, kokiomis sąlygomis kviečiami investuotojai, kokie bus jų įsipareigojimai ir kokius įsipareigojimus prieš juos turės Lietuvos valstybė: ar mes turėsime užstatyti visą energetikos ūkį, ar privalėsime įsipareigoti tik iš jų pirkti elektrą? Yra ir daugiau klausimų, į kuriuos atsakymus visuomenė norėtų žinoti jau šiandien. Tačiau vietoje to tarsi užkeikimai kartojama, kad viskas bus skaidru ir gerai. Tokie užkeikimai bent jau manęs neįtikina”, – sakė V. Mazuronis.

“Tvarkiečių” frakcijos vadovo Seime nuomone, negalima atmesti prielaidų, kad prisidengiant Lietuvos energetinės nepriklausomybės lozungu, iš tiesų siekiama visiškai kito tikslo – palaidoti šalies nepriklausomybę ir jos valstybingumą, paverčiant Lietuvą jai nenaudingo ekonominio ar politinio sandėrio įkaite visam gyvenimui.

BFL

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovai pareiškė, kad Vilnius nedalyvaus propagandiniuose žaidimuose dėl Visagino atominės elektrinės (AE) ir pabrėžė, kad Baltarusijai į klausimus dėl šios jėgainės poveikio aplinkai vertinimo buvo atsakyta.

“Tai jau darosi nuobodu. Apie tai yra informuota Tarptautinė atominės energetikos agentūra, tarptautinė bendruomenė Briuselyje. Jiems klausimų nekyla”, – pirmadienį sakė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, komentuodamas žurnalistų pastabą, kad Baltarusija teigia negavusi visų atsakymų iš Lietuvos dėl Visagino AE.

URM Ekonominio saugumo politikos departamento direktorė Gitana Grigaitytė pabrėžė, kad planuojamos Lietuvos branduolinės jėgainės poveikio aplinkai vertinimas atliktas prieš dvejus metus ir visi su juo susiję Baltarusijos klausimai atsakyti.

“Susirašinėjimas vyksta jau porą metų. Esame nemažai parašę ir klausimų jiems atsakę. Nėra konstruktyvu šitą dialogą perkelti į spaudą ir aiškintis per spaudą”, – teigė diplomatė.

“Lietuva šituose propagandiniuose žaidimuose tikrai nedalyvaus”, – reziumavo A. Ažubalis.

Portalas news.tut.by. praėjusią savaitę cituodamas Baltarusijos gamtinių išteklių ir aplinkosaugos ministro pavaduotojo Vitalijaus Kuliko pasirašytą atvirą laišką paskelbė, kad Lietuva ignoruoja baltarusių klausimus, susijusius su pasirengimo statyti atominę elektrinę Visagine.

Laiške be kita ko teigiama, kad ignoruojami klausimai, liečiantys “Visagino AE statybą šalia valstybės sienos, kadangi dalis Baltarusijos teritorijos patenka į sanitarinę apsaugos zoną ir negali būti panaudota ūkiniais tikslais”.

Naują atominę jėgainę Lietuva kartu su Latvija, Estija ir Lenkija ketina statyti šalia nebeveikiančios Ignalinos atominės elektrinės šiaurės rytų Lietuvoje – ji galutinai uždaryta 2009-ųjų pabaigoje. Siekiama, kad nauja AE Visagine pradėtų veikti 2020 metais.

BFL

Nereikia tikėtis tiesioginės Europos Sąjungos (ES) paramos atominės elektrinės statybai Lietuvoje, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė.

“Apie naujos elektrinės statybą ir kokį nors finansinį prašymą dar anksti kalbėti (…). Tikimybė, kad pačios elektrinės statybą finansuotų Europos Sąjunga, – labai menka ir nemanau, kad reikėtų turėti tokių iliuzijų”, – pirmadienį per spaudos konferenciją po susitikimo su Slovakijos prezidentu Ivanu Gašparovičiumi sakė D. Grybauskaitė.

Jos teigimu, galima tikėtis ES paramos galimybių studijoms ar panašiems projektams, tačiau ne pagalbos statyboms.

“Niekada Europa nėra finansavusi tiesiogiai jokios atominės elektrinės statybos (…). Negalima svajoti, norėti to, ko niekada nei buvo, nei kažin ar bus finansuojama”, – sakė Lietuvos vadovė, pabrėžusi, kad Lietuva tikisi ES paramos toliau finansuojant su Ignalinos atominės elektrinės uždarymu susijusius projektus.

“Atominė energetika Europoje yra labai kontraversiška, nebus bendros europinės politikos, kiekviena šalis apsispręs – vykdyti atominę energetiką ar ne. Todėl dar kartą kartoju, kad turime būti realistais – šis projektas geriausiu atveju gali būti regioninis, bet ne visos Europos Sąjungos”, – dėstė D. Grybauskaitė.

Vilniuje viešintis Slovakijos prezidentas savo ruožtu pabrėžė, kad atominę energetiką vertina perspektyviai.

“Mes jau pastatėme savo atomines jėgaines, tačiau dabar planuojame statyti tam tikrus reaktorius ir taip pat geriname saugumo reikalavimus. Mes norime, kad visi reaktoriai dirbtų saugiau ir atitiktų tarptautinius standartus. Mes manome, kad atominė energetika yra energetikos ateitis ir, jeigu turime nors kiek abejonių dėl jos saugumo, turime gerinti standartus”, – sakė jis.

Naują atominę jėgainę Lietuva kartu su Latvija, Estija ir Lenkija ketina statyti šalia nebeveikiančios Ignalinos atominės elektrinės šiaurės rytų Lietuvoje – ji galutinai uždaryta 2009-ųjų pabaigoje. Siekiama, kad nauja AE Visagine pradėtų veikti 2020 metais.

I. Gašparovičius nelogiškais pavadino Italijos ir Vokietijos ketinimus atsisakyti branduolinės energetikos.

“Mes puikiai suprantame tas priežastis, dėl kurių atsitiko avarija Japonijoje ir dar anksčiau Ukrainoje. Atominė energetika gali būti pavojinga, tačiau dėl to negalima nuspręsti nustoti naudotis atomine energija. Mes darysime viską, kad ši energetika būtų saugi. Todėl mus nustebino Vokietijos ir Italijos sprendimas uždaryti savo atomines jėgaines. Aš apie tai kalbėjausi su prezidente. Tos šalys, kurios yra prieš atominę energetiką, pirks iš mūsų šaltinių, taigi nematau čia daug logikos”, – dėstė Slovakijos prezidentas.

Pasak Prezidentūros pranešimo, Slovakijos vadovas išreiškė savo šalies paramą Lietuvos reikalavimui, kad Karaliaučiuje ir Baltarusijoje šalia Lietuvos statomos atominės elektrinės atitiktų tarptautinius saugumo ir aplinkosaugos standartus, apie jas būtų teikiama skaidri ir visuomenei prieinama informacija.

Lietuvos ir Slovakijos vadovai taip pat pabrėžė, kad šalys aktyviai bendradarbiaus derantis dėl naujosios ES finansinės perspektyvos siekiant vienodo ES lėšų paskirstymo tarp senųjų ir naujųjų narių.

Prezidentai taip pat pasisakė už bendrų prioritetų – sanglaudos politikos, bendros žemės ūkio politikos ir energetinių jungčių plėtros, siekiant panaikinti ES regionų energetinę izoliaciją, stiprinimą.

BFL

Lietuva neskubina naujos atominės elektrinės statybos projekto, tačiau jis bus įgyvendintas laiku, tikina premjeras Andrius Kubilius.

“Kelias yra nuoseklus. Statybos tokių elektrinių, kaip rodo mūsų ir kitų valstybių, Lenkijos patirtis, užtrunka ne vienerius metus. Mes, skirtingai, negu Kaliningrade ar Baltarusijoje, nepradedame parodomųjų žemės stumdymo darbų, kol nėra iki galo sudėlioto plano: kol nėra strateginio investuotojo, kol nėra technologijos, kol nėra visko suprojektuota, tol mes nesiunčiame buldozerių tam, kad pastumdyti žemę ir vykdyti tariamus pradžios darbus”, – interviu radijui “Znad Willi” sakė penktadienį premjeras.

Jis patikino, kad regiono partnerės – Latvija, Estija ir Lenkija – jau birželį bus supažindintos su dviejų potencialių investuotojų pasiūlymais.

“Birželio mėnesį mes planuojame tų pasiūlymų svarstymą, atvykus tų kompanijų vadovams. Į tokius svarstymus kviesime ir regionų partnerius”, – teigė A. Kubilius.

Pasak jo, naujos jėgainės statyba nevėluoja: “Nevėluojame. 2020 metais, o gal dar ir anksčiau atominė elektrinė turi veikti ir gaminti elektros energiją visam regionui”.

Pasiūlymus Lietuvai šią savaitę pateikė Japonijos ir JAV konsorciumas “Hitachi GE Nuclear Energy” bei JAV kompanija “Westinghouse Electric Company”.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas anksčiau teigė, kad Visagino elektrinės statybos koncesijos sutartį su strateginiu partneriu planuojama pasirašyti iki šių metų pabaigos, parengiamieji naujos AE darbai turėtų prasidėti 2012 metais, o realios statybos – 2014 metais. Siekiama, kad nauja AE Visagine šiaurės rytų Lietuvoje, kur stovi 2009 metų pabaigoje galutinai uždaryta Ignalinos AE, pradėtų veikti 2020 metais.

Lietuva, pasak A. Sekmoko, turi valdyti ne mažiau kaip 34 proc. akcijų būsimoje jėgainėje.

Scanpix

Tai, kad Visagino atominės elektrinės statyba yra regioninis projektas savaime garantuoja didesnį jo skaidrumą, nei tai būtų Lietuvai vienai statant tokį objektą, sako premjeras Andrius Kubilius.

“Abi kompanijos yra pasaulinio lygio kompanijos, jos jau pačios sau taiko labai aukštus skaidrumo ir sąžiningumo standartus. Antras dalykas – pats projektas yra ne tik Lietuvos reikalas, o regioninis projektas, todėl turime regioninius partnerius – estus, latvius ir lenkus, kurie taip pat labai atidžiai žiūri, kad projektas būtų ir saugus, ir ekonomiškai naudingas, ir skaidrus”, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė A. Kubilius.

“Tai jau savaime garantuoja tikrai gerokai didesnį skaidrumą negu kokio nors vietinio projekto realizavimas”, – kalbėjo ministras pirmininkas.

Pasak jo, natūralu, kad žmonėms iš karto norisi sužinoti daugiau detalių, bet tokio pobūdžio derybos paprastai vyksta laikantis “tam tikrų tarptautinių konfidencialumo taisyklių”. Vyriausybės vadovas taip pat pabrėžė, kad projektas labai gaudžiai derinamas su Europos Sąjunga.

“Bet galutinis rezultatas bus visiškai aiškus ir skaidrus. Per artimiausią mėnesį, pusantro mes tikimės, kad iš tų dviejų kompanijų mes atrinksime analizuodami jų pasiūlymus vieną, su kuria toliau tęsime derybas. Iki metų pabaigos tikimės tas derybas užbaigti. Be abejo, darybų rezultatus turės patvirtinti Seimas”, – sakė premjeras.

Trečiadienį energetikos ministras Arvydas Sekmokas pranešė, kad pasiūlymus investuoti į Visagino AE pateikė Japonijos ir JAV konsorciumas “Hitachi GE Nuclear Energy” bei JAV-Japonijos kompanija “Westinghouse Electric Company”.

Energetikos ministro teigimu, parengiamieji naujos AE darbai turėtų prasidėti 2012 metais, realios statybos – 2014 metais. Siekiama, kad nauja AE Visagine pradėtų veikti 2020 metais.

Lietuva, pasak A. Sekmoko, turi valdyti ne mažiau kaip 34 proc. akcijų būsimoje jėgainėje.

Naują atominę jėgainę Lietuva kartu su Latvija, Estija ir Lenkija ketina statyti šalia nebeveikiančios Ignalinos atominės elektrinės šiaurės rytų Lietuvoje – ji galutinai uždaryta 2009-ųjų pabaigoje.