Europoje pasirūpinus vištų gerove, smarkiai pabrango kiaušiniai. Nuo 2013 metų gyvenimas gerės ir Europos kiaulėms, o visoje ES prognozuojamas kiaulienos brangimas.

Dažnas lietuvis vasaros neįsivaizduoja be šašlykų, o rudens, žiemos ir pavasario – be cepelinų. Tačiau šių mėgstamiausių tautos patiekalų derėtų atsivalgyti šiemet, nes kitąmet jie greičiausiai kainuos daugiau. Nors krizė iš Europos niekur nesitraukia, darbo neturi 24 mln. europiečių, o gyventojų ties skurdo riba padaugėjo ne vienoje šalyje, Europos Sąjungos biurokratai užsimojo pasirūpinti gyvulių gerove ir taip tiesiogiai prisidėti prie dar didesnio maisto kainų bei nedarbo šuolio.
Priminsime, kad nuo 2013 m. ES kiaulių augintojams įsigalioja nauji reikalavimai: paršavedės turės būti laikomos ne atskiruose, o didesniuose garduose grupėmis, numatytas specialus grindų grotelių plotis, taip pat reikalaujama kiaulėms parūpinti žaislų. Prieš dešimtmetį numatę įgyvendinti šią direktyvą 2013 m., ES biurokratai nelinkę demonstruoti jokio lankstumo ir atsižvelgti į ekonomines realijas – nespėjančioms šalims grasinama sankcijomis.
„Sugalvojo paršavedei padidinti plotą, bet koks juokingas motyvas – dėl to, kad greitojo maisto gamintojui kokybiškesnė mėsa patektų. Visko galiu sugalvoti, bet jei paršavedė turės ne 1,6 kvadratinio metro, o du kvadratinius metrus ploto, tai nuo ko pagerės ta mėsos kokybė? Vyko kiaulių augintojų kongresas, bandėme aiškintis, su kuo derintos tokios normos, bet nė vienas Europos kiaulininkas nežino, kas tai sugalvojo. Problemų ūkininkams pridaro daug, o naudos – šnipštas“, – piktinasi 26 tūkst. kiaulių auginančios UAB “Dainiai” direktorius Kasparas Jurevičius.
Kol kas šiuos reikalavimus įgyvendinusios tik trys šalys – Didžioji Britanija, Švedija ir Liuksemburgas. Kitur Europoje dėl šių reikalavimų kilo ažiotažas – vokiečių, olandų, prancūzų bei kitų šalių kiaulių augintojai aimanuoja, kad siekiant atitikti naujus reikalavimus teks papildomai investuoti, o šį verslą ir taip jau spaudžia šiemet sparčiai kylančios pašarų kainos.
Prognozuojama, kad dėl naujų reikalavimų ir pašarų brangimo smulkesni ūkiai Europoje turės pasitraukti iš verslo, nes nesugebės pavežti šios naštos. Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos tarybos pirmininkas Valdemaras Sadaunykas pateikia tokių argumentų: Vakarų Europoje kiaulių augintojų labai daug, tačiau didelė jų dalis smulkūs – turi po 100–300 paršavedžių. Tokiems ūkininkams papildomai investuoti, kad atitiktų naujus reikalavimus, bus sunku, nes rinka labai įtempta: Vakarų Europoje susidaro 10 proc. kiaulienos perteklius, o parduoti jį į kitas pasaulio šalis europiečiai nepajėgūs, nes mūsų savikaina pernelyg didelė dėl ES galiojančių aukščiausių gyvulių gerovės, aplinkosaugos standartų, gana didelių pašarų kainų. „Pačioje Europoje kainų lygis gana mažas, todėl mažiems augintojams išsitekti šioje rinkoje labai sunku. Dabar dalis jų turės investuoti papildomai arba trauktis – kai kurie tikrai pasitrauks“, – neabejoja V.Sadaunykas.
Didžiosios Britanijos kiaulių augintojų grupės BPEX pirmininko Stewarto Houstono skaičiavimais, ES auginamų kiaulių skaičius gali sumažėti 5–10 proc., o tai reikš kiaulienos kainų kilimą visoje Europoje – taip pat ir Lietuvoje.

Lietuva reikalavimus spės įgyvendinti

Iki kitų metų pradžios spėti įgyvendinti naujus reikalavimus tikisi tik devynios ES šalys. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) deklaruoja, kad Lietuva taip pat bus tarp pirmūnių, kurios užtikrins kiaulių gerovę. Šių metų pradžioje naujus reikalavimus dėl paršavedžių laikymo Lietuvoje atitiko 88 proc., o šiuo metu – jau daugiau nei 90 proc. kiaulių augintojų.
V.Sadaunykas piktinasi tokiu Lietuvos institucijų uolumu: „Mūsų aktyvių ir pareigingų gyvūnų gerovės normų prižiūrėtojų pastangomis naujas normas dėl vištų dedeklių gerovės įsivedėme anksčiau laiko, o kai kurios ES šalys jų neįsivedė iki šiol, nors turėjo taikyti šiuos reikalavimus nuo 2012 m. pradžios. Mūsų struktūrų uolumas kainuoja papildomų pinigų. Veterinarijos tarnyba deklaruoja, kad Lietuva bus tarp šalių, kurios įgyvendins visus reikalavimus. Kokie mes pažangūs ir pirmaujantys, kai visoje Europoje augintojai trauko pečiais ir dejuoja, kad tai kainuos papildomų pinigų ir sumažės gyvulių skaičius. O juk mes skandalingai atsiliekame pagal technologijų lygį ir gamybos apimtis.“
Paradoksalu, tačiau Lietuvos kiaulių augintojams naujosios normos nekelia tiek galvos skausmo kiek kolegoms kitose ES šalyse ir nereikalauja milžiniškų investicijų dėl mūsų atsilikimo nuo modernių technologijų. „Vokietijoje, Olandijoje labai populiaru paršavedes laikyti garduose po vieną, todėl šių šalių kiaulių augintojai turės investuoti į jų laikymą grupėmis. Grupinis paršavedžių laikymas paprastai kainuoja pigiau nei laikymas pavieniui, todėl didžioji dalis Lietuvos įmonių iš skurdumo ir technologinio atsilikimo net neturėjo pavienių gardų, todėl joms ir nereikės persitvarkyti“, – aiškina V.Sadaunykas.
Danų kiaulių fermų Lietuvoje „JSC Saerimner“ generalinis direktorius Saulius Leonavičius iki metų pabaigos tikisi suspėti įgyvendinti visus reikalavimus – nuo 2013 m. įsigaliosiančios paršavedžių laikymo taisyklės buvo žinomos seniai, tad įmonė, įsigydama Lietuvoje kiaulių fermas ir investuodama į jų renovaciją, investavo ir į šią sritį. Pasak S.Leonavičiaus, dabar beliko nupirkti kiaulėms žaislų ir baigti kitus smulkius darbus.
K.Jurevičiaus valdomam „Dainių“ kompleksui taip pat nekils didesnių problemų, nors kiaulėms skyrus daugiau vietos padidės pastatų šildymo išlaidos šaltuoju metų laiku, ateityje reikės investuoti į naujus pastatus. O štai V.Sadaunykas, kuris taip pat yra ir penkių kiaulių fermų akcininkas, tvirtina, kad jo fermose iki metų pabaigos dar teks investuoti kelis šimtus tūkstančių litų.

Kiauliena brangs ir dėl brangesnių grūdų

Naujoji tvarka Lietuvos kiaulių augintojų kišenių pernelyg nepapurtys, tačiau kiaulienos brangimą kitąmet prognozuoja visi šios rinkos dalyviai. Sumažėjus paršavedžių skaičiui ir pakilus kainoms Europoje, šis brangimas neaplenks ir Lietuvos. Tokią situaciją stebėjome jau šiemet prieš Velykas, kai ES pagerino vištų gyvenimo sąlygas: nuo 2012 m. įsigaliojus reikalavimui vištas laikyti erdviuose narvuose, kiaušinių kainos padvigubėjo ir pasiekė 7 Lt.
„Kainos pakilo ne todėl, kad Lietuvoje padėtis buvo bloga, bet dėl to, kad Europoje dalis paukštynų, nespėjusių įgyvendinti naujų reikalavimų, nutraukė veiklą ir sumažėjus kiaušinių pasiūlai jie pabrango. Vien dėl Lietuvos paukštynų persitvarkymo kiaušinis galėjo pabrangti tik trimis keturiais centais“, – primena Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys.
Iš tų šalių, kurių paukštynai nespėjo persitvarkyti, Europos Komisija ribojo kiaušinių įvežimą, tad sumažėjusi pasiūla dar labiau padidino kainų šuolį.
Kiaulių augintojai tvirtina, kad dėl kiaulių gerovės reikalavimų tokio staigaus kainų šuolio nebus, nes kiaulienos gamyba taip dramatiškai nesumažės. Vis dėlto prognozuoti kiaulienos brangimą leidžia ir daugiau veiksnių – ypač grūdų, kurie sudaro didžiąją dalį pašarų, brangimas. Nors Lietuvoje planuojamas rekordinis grūdų derlius, pasaulinės jų kainos kyla dėl sausros JAV, prasto derliaus Ukrainoje, Rusijoje. Šiuo metu maistinių grūdų kaina yra apie 15–20 proc. didesnė negu pernai tuo pačiu metu ir siekia apie 820 Lt už toną. Pasak A.Gapšio, per pastaruosius ketverius metus tai didžiausia grūdų kaina rugpjūtį.
„Kiaulių gerovės klausimai nublanksta prieš tai, kad kiaulių pašarai gali brangti apie 10–20 proc. Grūdų brangimas turbūt yra svarbiausias veiksnys, lemiantis kiaulienos kainą. Kai brangsta pašarai, ūkininkai stengiasi atsikratyti dalies kiaulių, kad būtų mažesnės auginimo sąnaudos, todėl gali būti, kad kiaulių gali pradėti mažėti visoje Europoje, kartu ir pas mus, o tada pradės kilti kainos“ – prognozuoja A.Gapšys.
S.Leonavičius atkreipia dėmesį, kad jau pastarąsias kelias savaites dėl mažėjančios pasiūlos Vokietijoje, Olandijoje, Austrijoje, Belgijoje kiaulienos kainos kyla.
Mažėjantis kiaulienos kiekis Europoje Lietuvai būtų bloga žinia, nes mūsų šalyje auginamų kiaulių kasmet mažėja. Pasak A.Gapšio, šiuo metu įsivežame net apie 60 proc. suvartojamos kiaulienos. Statistikos departamento duomenimis, 2007 m. Lietuvoje buvo auginama 1,13 mln., 2010 m. – 928 tūkst, o 2012 m. – 790 tūkst kiaulių. Jų augintojai tvirtina, kad dėl grūdų brangimo, griežtų aplinkosaugos reikalavimų, papildomų investicijų laikantis ES direktyvų, draudimo į Rusiją išvežti gyvas kiaules ir mažų kiaulių kainų iš kiaulininkystės verslo traukiasi smulkesni ūkininkai bei keletą gyvulininkystės šakų plėtojančios bendrovės.
Tad kiaulių auginimo verslui prarandant patrauklumą, o Europai ketverius metus besikapstant krizėje, ES reikalavimas žūtbūt nuo kitų metų pradžios kiaulėms padidinti plotą fermose ir dar pripirkti žaislų skamba absurdiškai. Ir tai tikriausiai dar ne pabaiga – pagerinus gyvenimo sąlygas kiaulėms ir vištoms, eilė ateis ir kitiems gyvuliams. O žmonės palauks ir už maisto produktus kasmet mokės vis brangiau.

Kiek ES šalių įgyvendins naujus reikalavimus

Valstybė    Įgyvendinimas 2012 pradžioje, proc.    Numatomas įgyvendinimas 2013-01-01, proc.

Belgija    36    75
Danija    75    100
Estija    95    100
Suomija    73    93
Vokietija    31    100
Airija    28    100
Italija    52    85
Latvija    38    79
Lietuva    88    100
Nyderlandai    71    90
Lenkija    76    94
Slovėnija    72    95

Kainų pokyčiai
Produktas    Kainos 2011 m. rugpjūtį, Lt    Kainos 2012 m. rugpjūtį, Lt
Kiaušiniai (M, rudi) 3,19    5
Kiauliena (nugarinė, 1 kg) 18,15    18,53

Šaltinis: produktukainos.lt

"Veido" archyvas

Jau kuris laikas paukštynų atstovai teigia, kad tiek pramoniniu būdu laikomų, tiek ekologiniuose ūkiuose ar kaime laisvai auginamų vištų kiaušiniai savo sudėtimi (baltymais, mineralais ir vitaminais) labai nesiskiria. Ar tikrai nėra skirtumo tarp kaimiško ir paukštyne dėdinto kiaušinio?

2006 m. VPU buvo atlikti tyrimai, kurių tikslas buvo nustatyti jodo poveikį kiaušiniams, kai vištų dedeklių lesalas papildytas jodo preparatais. Nustatyta, kad kiaušiniuose jodo kiekis padidėjo 3 kartus. Tai rodo, jog tai, ką sulesa vištos, tiesiogiai patenka į kiaušinius. Ne paslaptis ir tai, kad nuolatinis paukštynų palydovas – infekcijos. Kad būtų užkirstas joms kelias, profilaktiškai naudojami antibiotikai, kurie taip pat atsiduria kiaušiniuose. Elektroninės maisto parduotuvės www.tikrasmaistas.lt, prekiaujančios ūkininkų produktais, vadybininkė Rasa Bartkienė teigia, kad būtent dėl vaistų, kuriais yra šeriamos vištos, medžiagų patekimo į kiaušinius neretai vaikai ima jiems alergizuot, nors patys kaušiniai yra labai maži alergenai. Taip pat žmonės dažnai galvoja, jog kokybiškus kiaušinius galima atpažint pagal trynio spalvą – kuo jis tamsesnis, tuo kiaušinis geresnis. Tuo dažnai spekuliuoja paukštininkyste užsiimančios įmonės ir į vištų lesalą deda specialių medžiagų – karotinoidų – kurios daro trynį geltonesnį, o pavasarį laisvėje auginamų vištų kiaušinių tryniai dažnai būna šviesesni. Vištų kiaušinis – vienintelis produktas, kurį žmogaus organizmas įsisavina iki 97-98 procentų. Taigi, valgant kiaušinį visai nesinorėtų papildomai gauti antibiotikų dozę ar cheminių medžiagų, kuriais yra praturtinti lesalai.

Ar žinote, kad vien pažvelgus į parduotuvės lentynoje ar turguje parduodamą kiaušinį, jūs iškart galite pasakyti kokiomis sąlygomis buvo laikoma dedeklė višta, kuri tą kiaušinį padėjo? Pagal Europos Sąjungos reikalavimus visi parduodami kiaušiniai privalo būti paženklinti tam tikru kodu, kurį sudaro vienas skaičius, dvi raidės ir dar penki skaičiai. Antroje eilutėje gali būti ir papildomos informacijos (paukštyno pavadinimas, vartojimo terminas ir t.t.).

Pirmasis skaičius nurodo, kokiomis sąlygomis buvo laikoma tą kiaušinį padėjusi dedeklė višta. Tas skaičius gali būti tiktai 0, 1, 2 arba 3.  Po skaičiaus esančios dvi raidės nurodo kilmės šalį, o likę penki skaičiai – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos paukštynui suteiktas registracijos numeris.

Kiaušinis su pirmuoju skaičiumi „3“, reiškia, kad višta buvo laikoma fabrikiniame narvelyje. Ne erdviame narvelyje, bet tokiame, kuriame pagal paukštininkystės industrijos standartus, vienai vištai suteikta tik šiek tiek daugiau ploto nei užima A4 formato popieriaus lapas. Reiškia, kad pagal dabartinius ES reikalavimus, visą savo trumpą gyvenimą (tik apie vienerius metus) dedeklė višta praleidžia  narve, kuriame jai skiriama 75 cm² ploto, tokiame narve ji negali net sparnų išskleisti, nevaikštant, jai atrofuojasi kojų raumenys, kas yra labai skausminga. Kad tarp jų nevyktų kapojimasis ar kanibalizmas, joms dažnai trumpinami snapai, tai taip pat yra labai skausminga, o pernelyg patrumpinus snapą lesimas gali tapti kančia.

Kiaušinis paženklintas skaičiumi „2“ reiškia, kad višta buvo laikoma ne narvelyje, o kur kas geriau, ant pakreikto grindinio paukštynuose, fermose. Jos gali laisvai vaikščioti po patalpą ir teigiama, kad tokių vištų dėslumo laikotarpis dažnai būna dvigubai ilgesnis nei tų, kurios laikomos narvelyje.

Kiaušinis paženklintas skaičiumi „1“ reiškia, kad dedeklė višta laikoma laisvėje, lyg gamtoje, sodyboje.

Kiaušinis paženklintas skaičiumi „0“ reiškia, kad kiaušinis yra ekologiškas. Vištos gali vaikštinėti atvirame lauke ir lesa pašarą, kuris užaugintas naudojant tik natūralius priedus. Jos paprastai gyvena mažomis grupėmis ir deda kiaušinius gūžtose. Ūkininkai užtikrina kuo geriausias ir sveikiausias šių vištų laikymo sąlygas. Tokių vištų gyvenimo trukmė gali būti 10 – 15 metų.

Skirtingai nuo kai kurių kitų Europos valstybių, Lietuvos vartotojai neturi galimybės rinktis kiaušinius pažymėtus skaičiumi 0, 1 ir 2 prekybos centruose. Bet Lietuvoje yra pakankamai didelė laisvai auginamų vištų kiaušinių paklausa. Vieni jų ieško ekologiškame turgelyje, kiti sveiko maisto parduotuvėse. Neseniai rinkoje atsirado nauja paslauga – maisto produktų iš kaimo ir  iš nedidelių ūkių pristatymas į namus. Viena tokias paslaugas teikiančių įmonių UAB „Tikras maistas“ yra sudariusi sutartis su ūkininkais, auginančiais vištas laisvėje, kurių kiaušiniai priskiriami 1 klasei . Galimybė užsisakyti kaimiškų kiaušinių ir kitų maisto produktų internetu leidžia sutaupyti ne tik laiko, bet ir pinigų, jie neišleidžiami kitoms, mums nereikalingoms, prekybos centruose siūlomoms prekėms su nuolaidomis.

Kokius kiaušinius norite matyti ant šventinio ar kasdieninio stalo? Tokius, kuriuos sudėjo laisvai, humaniškai ir ekologiškai švariai laikomos vištos? Ar tokius, kurių dedeklės vištos niekada nematė ir nepajuto saulės šviesos spindulių, visą savo gyvenimą praleidusios ankštame narve, paukščių fabrike?
Aišku, kad už kokybiškesnį kiaušinį teks kažkiek daugiau sumokėti, bet tai darant, jūs neskatinsite fabrikinio vištų laikymo, o atvirkščiai – prisidėsite prie geresnių jų auginimo ir laikymo sąlygų.

Šiame straipsnyje panaudota medžiaga iš Lietuvos gyvūnų globos draugijos straipsnio, išspausdinto www.bernardinai.lt