Oficialiai “Visuomio” idėja palaidota, bet ji tyliai vykdoma per energetikos sektorių. Nedidelė, mažai kam žinoma įmonė per dieną tapo milžiniškos vertės turto šeimininke.

Tokį ekonominį stebuklą pasiekė valstybinio kapitalo bendrovė “Kruonio investicijos”. Įmonė vos per mėnesį perėmė bendrovių “Lietuvos energija”, “Rytų skirstomieji tinklai” (RST) bei VST turto už šimtus milijonų litų. Ir pakeitė pavadinimą – neregėtai praturtėjusi “Kruonio investicija” dingo iš verslo žemėlapio. Nuo šiol ji žinoma nauju vardu – “NT Valdos”.

„Vilniaus diena“ rašo:

Dideliais turtais nedisponavusi įmonė per vieną dieną tapo turbūt turtingesnė nei “Lietuvos energija”, RST ir VST kartu sudėjus. “DnB Nord” banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis diena.lt teigė, esą toks turto žarstymas primena neseniai palaidotą “Visuomio” – bendrovės, kuri valdytų visą valstybės turtą, idėją.

“Primena, kalbos nėra. Nežinau, ar “Visuomį”, ar “Leo LT”, bet primena, – nusijuokė R.Rudzkis. – O koks šios koncentracijos tikslas, sunku pasakyti.”

Bendrovė “NT Valdos” tapo šimtais milijonų litų vertinamo turto šeimininke. Viskas įvyko per vieną dieną, spalio 21-ąją. “NT Valdoms” visos trys energetikos įmonės – “Lietuvos energija”, RST ir VST – geranoriškai perdavė viską, išskyrus elektros linijas, pastotes bei kitą energijos tiekimui būtiną turtą. Nuo spintos iki pastato.

Nors “NT Valdų” pavadinimas perša išvadą, jog bendrovė dirba su nekilnojamuoju turtu, ji tuo toli gražu neapsiriboja. Štai “Lietuvos energija” rugsėjį vykusiame akcininkų susirinkime nutarė “NT Valdoms” perduoti beveik visą savo turtą: pastatus, pavėsines, šaldytuvus, automobilius, oro kondicionierius ir net baldus. Netgi “Lietuvos energijos” simbolis – skulptūra “Elektra” – nuo spalio 21-osios yra “NT Valdų” nuosavybė.

Didžiulės vertės turtą “NT Valdoms” perdavė ir RST bei VST. Pavyzdžiui, buvusi RST būstinė sostinės P.Lukšio gatvėje dabar priklauso naujam šeimininkui, o RST išsikėlė į “Lietuvos energijos” patalpas.

Visą šį turtą elektros įmonės perdavė mainais į “NT Valdų” akcijas. “Lietuvos energijai” nuo spalio 21-osios priklauso 41,4 proc. bendrovės akcijų, RST ir VST – po beveik 29 proc.

Elektros energetikos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Juozas Neverauskas dienraščiui teigė, esą turto išpumpavimas į “NT Valdas” atrodo ne itin logiškas. Esą energetikos įmonės iš šios bendrovės turės nuomotis turtą, kuris dar prieš porą mėnesių joms priklausė.

“Atskirtas turtas: pastatai, transportas, net baldai. Vieną turtą jos nuomosis. Ne tik nekilnojamąjį turtą – ir transportą. Gal net ir žemė po pastatais atitenka turto įmonei. Kėlėme tą klausimą. Girdi, tie užsiiminėja savo reikalais, o čia turto specialistai efektyviai tvarkysis”, – kalbėjo J.Neverauskas.

Pasak jo, profsąjunga mėgino išgauti atsakymus į daugybę klausimų, tačiau tiek energetikos įmonių, tiek “NT Valdų” vadovybė atsakymų pašykštėjo. Profsąjungos vadovas taip pat abejojo, ar toks veiklų išskaidymas leis elektros įmonėms sutaupyti – esą gali būti, kad naujojo tarpininko paslaugos kirs per jų kišenę.

R.Rudzkis apie naują darinį energetikos sektoriuje:

Primena, kalbos nėra. Nežinau, ar “Visuomį”, ar “Leo LT”

Tikslas – nauja AE?

Analitiko R.Rudzkio manymu, gali būti, jog energetikos įmonių turtas į vienas rankas sukrautas dėl to, kad kitaip turbūt bus neįmanoma, pavyzdžiui, pastatyti naują atominę elektrinę (AE).

“Energetikos ministerija kelia ambicingus tikslus. Tokiems tikslams realizuoti, žinoma, reikia jėgų koncentracijos. Jeigu AE projektas bus vykdomas, neišvengiamai teks daryti tokias koncentracijas. Kitas klausimas – ar ne pernelyg ambicingi tie tikslai, ar jie mūsų šaliai pagal jėgas?”, – svarstė ekonomistas.

Tačiau, pasak jo, Lietuva galbūt klysta rinkdamasi prioritetus. “Ar tikslinga sau kelti pernelyg ambicingus tikslus? Uždavinių ir grėsmių mums Lietuvoje per akis. Ir skurdas, ir emigracija didžiulė. Ar mūsų šalis yra tokioje būklėje, kad galėtume vykdyti ambicingus energetikos projektus? – retoriškai klausė R.Rudzkis. – Aš Lietuvos finansinius resursus koncentruočiau kita linkme, siekiant kuo greitesnio ekonomikos augimo.”

Kainoms neatsilieps. Kol kas

Nors beveik visas pagrindinių elektros sektoriaus įmonių turtas perpumpuotas į vienas rankas, tai bent jau kurį laiką neturėtų atsiliepti elektros energijos kainoms. Tokią nuomonę dienraščiui išsakė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) atstovė Ana Selčinskienė.

“Tai neatsilieps kainoms. Nuo kitų metų galiosiančios viršutinės kainų ribos nustatytos pagal seną modelį, ir jos galios trejus metus”, – aiškino A.Selčinskienė.

Tačiau jeigu elektros įmonės remdamosi turtiniais motyvais prašys kelti kainas, VKEKK neskubės tokių prašymų tenkinti. “Komisija tai labai atidžiai įvertins”, – pridūrė A.Selčinskienė.

Centralizuoto turto valdymo idėja nėra nauja, tačiau Lietuva nepasirengusi įgyvendinti “Visuomio” koncepcijos įgyvendinimui, teigia buvęs ūkio viceministras, naujasis Turto banko vadovas, buvęs Arnoldas Burkovskis.

“Konceptualiąja prasme “Visuomio” idėja įdomi, bet mes nesame pasirengę tokio lygio valdymo centralizavimui, vienos kontroliuojančiosios bendrovės įkūrimui – nei politiniu, nei ekonominiu, nei norminiu, nei pasirengimo valdyti požiūriu. Be to, neįmanoma sėkmingai sujungti kelių įmonių į vieną, jei jos tam skirtingai pasirengusios”, – “Verslo žinioms” sakė A.Burkovskis.

Anot jo, apskritai, jungiant valstybės valdomas komercines įmones į “Visuomį”, nebūtų aišku, koks turtas sujungtas, nes taikomos skirtingos valstybės turto apskaitos metodikos.

“Taip, nurodyta, kad valstybė valdo 18 mlrd. litų vertės turto, tačiau iki šio skaičiaus prieita skirtingais keliais, vienas sektorius įvertintas remiantis viena metodika, kitas – kita. Žinoma, sprendimų reikia jau dabar, ilgai delsti negalima. Tačiau blogi įgyvendinimo metodai gali visiškai diskredituoti gerą idėją. Vienas iš sprendimų šiuo metu – tinkamai pasirengti valstybės turto valdymo reformai”, – teigė A.Burkovskis.

Jo teigimu, Energetikos ministeriją galima būtų pavadinti tam tikru energetikos srities “visuomiuku”, Susisiekimo ministerijoje šis vaidmuo atitektų Kelių direkcijai. A.Burkovskio vertinimu, tokių procesų būta ir anksčiau, “Visuomio” atsiradimo idėja buvo išdava to, kas vyko ilgą laiką.

Turto banko vadovas teigia, kad ir savo vadovaujamai įmonei ieškos naujos auditorės, nes ankstesnės darbo kokybe abejoja.

“Tiesą sakant, norėčiau sužinoti, ką mes iš tikrųjų turime, o ne remtis dabartiniais audito rezultatais. Turiu pagrindo abejoti šiais skaičiais, nesu tikras dėl auditą atlikusios įmonės darbo kokybės. Artimiausiomis dienomis bus paskelbtas konkursas šių metų devynių mėnesių tarpinės finansinės atskaitomybės auditui atlikti. Dabar negaliu sąžiningai pasakyti, kokią aktyvų sumą valdo Turto bankas. Galiu nurodyti oficialius audito skaičius, bet jie nebūtinai yra teisingi”, – “Verslo žinioms” sakė A.Burkovskis.

Anot jo, formaliai didžioji Turto banko turto dalis yra senos bankrutuojančių įmonių skolos, įvertintos keliais šimtais milijonų litų.

“Dalis šių skolų – beviltiškos, natūralu, kad turi būti milžiniški atidėjimai. Nors skolų yra keli šimtai milijonų litų, beveik aišku, kad iš tiesų jų tėra keli milijonai. Oficialiai nurodoma, kad mūsų valdomo turto vertė yra 1,7 mlrd. litų, bet esu tikras, kad ji gerokai mažesnė”, – teigė A.Burkovskis.

Premjeras Andrius Kubilius pirmadienį pareiškė, kad atsisakoma holdingo bendrovės “Visuomis” idėjos, tačiau tikslas efektyvinti valstybės valdomą turtą išlieka.

Pasak premjero, atnaujintoje strategijoje yra numatyta, kad valstybės turto valdymą turėtų prižiūrėti Finansų ministerijos parinkta įstaiga.

“Kalbama apie strategiją, kur “Visuomio” nėra, bet tikslai lieka tie patys. Mes dar kartą peržiūrėjome kitų šalių, sėkmingai besitvarkančių su valstybės turto valdymu, patirtį. Matome labai aiškiai, kad yra kelios šalys, kuriose tokio turto valdymas yra atiduodamas vadinamam holdingui, bet didžiojoje dalyje šalių yra elgiamasi kitaip”, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė A.Kubilius.

Anot jo, valstybės turto valdymo politiką turėtų įgyvendinti Finansų ministerija, pasirinkdama tinkamiausią būdą – ar tai būtų jos padalinys, ar jos veikianti kokia nors tarnyba.

“Kaip pavyzdį galima paminėti sėkmingai veikiančią Centrinę projektų valdymo agentūrą”, – teigė A.Kubilius.

Ūkio ministras Dainius Kreivys sakė, kad idėja kurti “Visuomį” atsisakyta dėl visuomenės lyderių nuomonės ir dėl patirties su kitomis valstybės holdingo kompanijomis.

D.Kreivys negalėjo tiksliai pasakyti, kas galėtų perimti valstybės turto valdymą, esą dėl to dar bus diskutuojama.

“Gali būti ir departamentas ministerijoje, gali būti kokia agentūra. Tai yra ilgalaikis klausimas, į kurį atsakysime kalbėdami kartu su Seimo nariais, ministrais ir Prezidentūros atstovais” , – kalbėjo ministras.

Anot spaudos, viso valstybės turto valdymas gali būti patikėtas Turto bankui, kurį numatoma sujungti su Turto fondu.

Ūkio ir Finansų ministerijos per dvi savaites turi parengti veiksmų ir priemonių planą, kaip ši strategija bus įgyvendinama.

Apie 300 valstybės įmonių turi maždaug 18 mlrd. litų vertės komercinio turto, tačiau už 2009 metus į valstybės biudžetą gauta tik apie 44,8 mln. litų dividendų.

Pasiūlymas valdyti valstybės finansinį turtą steigiant naują holdingo bendrovę “Visuomį” yra įdomi iniciatyva, tačiau visiškai nepritaikyta lietuviškai aplinkai, antradienį pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Susitikusi su Seimo audito komiteto nariais, prezidentė teigė, kad valstybės turtas turi uždirbti pinigus, todėl nenormalu, kad didžiulis valstybės valdomas turtas duoda tiek mažai dividendų.

“Nenormalu, kad 18 mlrd. litų vertės valstybės valdomas turtas duoda tik 45 mln. litų dividendų per metus. Taip yra prarandamos valstybės lėšos, kurias galėtume panaudoti svarbioms valstybės funkcijoms finansuoti”, – pabrėžė prezidentė.

Anot Prezidentūros, per susitikimą aptarta, kaip išmintingiau, naudingiau ir efektyviau valdyti valstybės turtą, kaip įgyvendinti Centralizuoto valstybės turto valdymo strategiją.

Audito komitetas šalies vadovei pristatė aktualiausius šios rudens sesijos prioritetus. Taip pat aptartas valstybės biudžeto asignavimų ir valstybės turto bei ES lėšų naudojimo parlamentinės kontrolės vykdymas.

Valstybės valdomo turto apžvalgoje konstatuojama, kad valstybės valdomos įmonės Lietuvoje veikia neefektyviai. Siekiant atsakyti į amžiną klausimą, ką daryti, šįkart buvo pasitelktas valstybės turto valdymo reformų ekspertas iš Švedijos. Jis pasiūlė iš ministerijų ir kitų įstaigų perimti visą valstybės valdomą komercinį turtą ir perduoti jį valdyti naujai įkurtai kontroliuojančiai bendrovei. Ekspertas pasitelkė ir sporto terminus, argumentuodamas, kad nė viena šalis į pasaulio čempionatą nesiunčia kelių krepšinio komandų, taigi ir visą valstybės turtą reikėtų patikėti vienai holdingo kompanijai, vadovaujamai septynių specialistų – valdybos narių.

Iš tiesų Švedijoje valstybės valdomo turto grąža gerokai viršija Lietuvoje siektinus 10 procentų. Tačiau labai skiriasi tiek šalių ekonominis mentalitetas, tiek su tuo susijusi abiejų valstybių valdomo turto struktūra. Švedijoje valstybei priklauso 54 įmonės, jas pagal savo reguliavimo sritis valdo septynios ministerijos. Šios įmonės yra suskirstytos į dvi skirtingas grupes, skirtingi ir šioms dviem grupėms keliami tikslai bei uždaviniai.

Vienai grupei priskirtos įmonės, kurioms leidžiama dirbti laisvosios rinkos sąlygomis, o kitoje sutelktos įmonės, turinčios vadinamųjų specialių socialinių interesų. Pirmosios grupės įmonės iš esmės veikia kaip privataus kapitalo bendrovės ir pagrindinis joms keliamas tikslas – pelno siekimas ir dividendų mokėjimas. Tai ir yra didieji Švedijos valstybinio sektoriaus pelnų generatoriai, tokie kaip ryšio paslaugų milžinė “TeliaSonera”, skrydžių kompanija SAS, nekilnojamojo turto valdymo bendrovė “Vasakronan”.

Pirmieji du pavadinimai plačiai žinomi ir Lietuvoje, o į pastarąją bendrovę, atrodo, ketinama orientuotis efektyvinant valstybės turimo nekilnojamojo turto panaudojimą Lietuvoje. Iš tiesų ši Švedijos įmonė dirba pelningai. Tačiau iš viso 221 nekilnojamojo turto objektą valdančiai bendrovei priklauso ne kokie nors senų gamyklų pastatai, o didžiųjų šalies miestų centruose stovintys modernūs biurų pastatai, prekybos centrai, gyvenamieji būstai, studentų bendrabučiai, netgi pastatas, kuriame įsikūrusi kompanija “SonyEricsson”. Turbūt todėl “Vasakronan” pavyksta geromis kainomis išnuomoti daugiau kaip 90 proc. turimų pastatų ploto.

Kitas pelno generatorius – miškų savininkė bendrovė “Sveaskog” išpardavė daug turimų miškų plotų. Kadangi “Sveaskog” priklauso rinkos sąlygomis dirbančių įmonių grupei, nepelningus miškus, kuriuose kuriami draustiniai ir rezervatai, iš jos nupirko valstybė.

Kitoje, socialinių funkcijų turinčių Švedijos valstybės įmonių grupėje pelningumo radikliai iš esmės kitokie – daugelio šių įmonių pelningumas artimas nuliui, o kai kurios yra nuostolingos. Šios įmonės tiesiogiai valdomos ministerijų ir jų komercinė veikla apribota specialiomis sąlygomis. Vienintelė pelningumo lyderė – loterijų ir kitokių žaidimų organizatorė “Svenska Spel”. Kitų šios grupės įmonių pelningumas mažesnis šimtus kartų, pavyzdžiui, ties nuostolingumo riba balansuojančios pagalbos skambučių 112 operatorės ir pagalbos tarnybų veiklos organizatorės bendrovės “SOS Alarm Sverige”. Nepelningai dirba ir 1998 m. įsteigta, 190 km ilgio Jotos laivybos kanalą valdanti įmonė “Gota kanalbolag” ir kt.

Taigi pasižiūrėkime, kiek prekybos centrų ir modernių biurų pastatų Lietuvoje priklauso valstybei, atsakykime į klausimą, ar Lietuvoje valstybė brangiai supirks iš naujai įsteigtos miškų valdymo bendrovės nepelningus miškų plotus. Inventorizuojant Lietuvos valstybės įmones pažiūrėkime, ar valstybė šiandien turi ką nors panašaus į “TeliaSonera”, ar vis dėlto dauguma didesnių valstybinių bendrovių priskirtinos tai antrajai, socialinių funkcijų turinčių įmonių grupei.

Taigi abejotina, kad net patys profesionaliausi į lietuviško “Visuomio” valdybą atrinkti vadybininkai per apčiuopiamą laiką sugebėtų pasiekti švediškų pelningumo rezultatų. Juo labiau jei tai nebūtų samdomi vadovai ir strateginius valstybės turto valdymo klausimus spręstų nuo pagrindinio darbo kitų kompanijų aukštuose postuose atliekamu metu, susirinkę keletą kartų per metus. O juk tiems vadybininkams, kurių rankose atsidurtų visas valstybės turtas, užduotis formuluotų, įmonių veiklos prioritetus bei specialius reikalavimus vis tiek nustatytų politikai. Tai kodėl jie dabar negali suformuluoti užduočių ir pareikalauti atsakomybės iš valstybės valdomų įmonių direktorių? Kam iš tikrųjų reikalingi neapibrėžto statuso tarpininkai, koks būtų realus jų vaidmuo?

Kol aplink kuriamą “Visuomį” tvyro migla, atrodo, kad jis tiesiog gali tapti priemone ministrams perkelti atsakomybę už jiems patikėtas ūkio sritis šiam iškilių vadybininkų septynetui be jokios realios atsakomybės nei už pasekmes, nei prieš visuomenę.

Naujas valstybės turto valdymo modelis nebus pasirinktas paslapčia – bus siekiama, kad jis geriausiai atitiktų Lietuvos žmonių interesus, teigia šalies prezidentės patarėjas Nerijus Udrėnas.

“Nepriklausomai nuo pasirinktos valdymo formos aišku viena, kad valstybės įmonių valdymas turi būti paremtas aiškiais principais: skaidrumo, efektyvumo, atskaitingumo. Ir kai netrukus turėtų būti pateikta Vyriausybei valstybės turto valdymo strategija su įvairiomis valdymo alternatyvomis, kuris modelis geriausiai atspindi visų piliečių, o ne saujelės susijusių asmenų interesus”, – interviu Žinių radijui antradienį sakė N.Udrėnas.

Jo teigimu, kokią valdymo formą pasirinkti, kaip valdyti tą turtą, yra diskusijų klausimas.

“Faktas, kad išsivysčiusios valstybės tą daro vis geriau, ypač Skandinavijoje, ir aiškiai matosi centralizacijos kryptis”, – sakė šalies vadovės patarėjas.

Komenduodamas iš esmės jau “palaidotus” Vyriausybės planus valstybės įmonėms valdyti kurti kontroliuojančią įmonę “Visuomis”, N.Udrėnas patikino, kad to nebus galima padaryti tyliai.

“Tai nėra daroma tyliai, tai turi būti per valstybės turto valdymo strategiją pateiktos alternatyvos, numatyta ir apimtis, ir greitis, kaip valstybė turėtų judėti, kokiais būdais spręsti to efektyvumo klausimus, nes iš tiesų yra keli pavyzdžiai, kaip skandalingai buvo valdomas valstybės turtas, kaip jis audituojamas. Stambias įmones audituodavo tokia bendrovė, kur tik keli auditoriai, ir paskui licencija yra atimama. Tokių atvejų neturėtų būti. Tai galėtų užtikrinti griežtesnė kontrolė”, – tikino N.Udrėnas.

Padėti formuluoti valstybės turto valdymo strategijos gaires nusamdytas švedų ekspertas Dagas Detteris (Dagas Deteris), atlikęs valstybės turto valdymo reformas Švedijoje ir kitose šalyse, pasiūlė iš ministerijų ir kitų įstaigų perimti visą valstybės valdomą komercinį turtą ir atiduoti jį naujai įkurtai kontroliuojančiai bendrovei.

Bendrovei, kurią pradžioje buvo numatyta pavadinti “Visuomis Company Holding”, vadovautų profesionalūs vadybininkai – tai nebūtų samdomi vadovai, jie toliau liktų savo postuose kitose kompanijose, tačiau periodiškai spręstų strateginius valstybės turto valdymo klausimus.

Valstybė Lietuvoje valdo daugiausiai turto ir yra didžiausias darbdavys. Skaičiuojama, kad vien komercinio – įmonių, miškų ir kito – turto vertė siekia 18 mlrd. litų, tačiau už 2009 metus į valstybės biudžetą tegauta apie 44,8 mln. litų dividendų.

Skaičiuojama, kad reforma skylėtą valstybės iždą vien kitais metais galėtų papildyti 300-400 mln. litų, o ilgainiui ši sumą esą galėtų pasiekti ir milijardą litų.

Nei Prezidentūra, nei kai kurie konservatorių partneriai valdančiojoje koalicijoje kol kas neskuba reikšti paramos planuojamam kurti valstybės turto valdymo holdingui “Visuomis”.

“Veidas”: Seimo opozicija brandina Jums interpeliacija – priekaištaujama dėl nekokybiško Verslo paramos agentūros darbo. Kokie Jūsų kontraargumentai?

D.K.: Ūkio ministerija administruoja didžiausią iš visų institucijų ES paramos verslui dalį – esame atsakingi už 5,7 mlrd. Lt paramos paskirstymą 2007–2013 m. Iš šios sumos jau esame pasirašę sutarčių, vertų 3,9 mlrd. Lt. Beveik visos sutartys pasirašytos 2009–2010 m. Tai reiškia, kad ankstesnės Vyriausybės Ūkio ministerijoje 2007–2013 m. paramos skirstymas buvo praktiškai nepajudėjęs.

Tačiau rezultatai priklauso ir nuo pačių verslininkų. Dar reikia didinti paramą gaunančių įmonių kompetenciją vykdyti projektus – užtikrinti tinkamą jų administravimą, suplanuotų rodiklių pasiekimą. Įtakos turi ir ekonominė krizė: dalis įmonių pristabdė investicijas ir projektus, todėl delsia priimti arba atsisako jau skirtos ES paramos.

Ministerijos užduotis – parengti instrumentus ir pasirašyti sutartis, o verslininkų – kuo greičiau įgyvendinti projektą. Kaip teisingai sakė mano kolegė Ingrida Šimonytė – “Pyragėlių yra, prašom valgyti”.

“Veidas”: Prezidentė Dalia Grybauskaite neseniai kritikavo, kad jai stinga argumentų paremti Jūsų inicijuojamos bendrovės “Visuomis” steigimą. Ko dar trūksta šiam projektui, kad jį būtų galima laikyti rimta valstybės valdomo ūkio reformos koncepcija?

D.K.: “Visuomis” – viso labo pasiūlymas, techninis sprendimas, kaip įgyvendinti tikslą, kad valstybės valdomas turtas duotų naudos visiems jos žmonėms, o ne interesų grupėms. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tyrimas rodo, jog valstybės komercinės įmonės turi tokį efektyvumo potencialą, kad gali padidinti šalies BVP, ir daugelis šalių pereina prie centralizacijos. Argumentacija aiški: kai susipina verslas ir politika, kenčia įmonių skaidrumas, sukuriama terpė neefektyviam valstybės lėšų naudojimui. Argumentų prieš skaidrumą, depolitazaciją arba efektyvumo didinimą nėra. Jei netinka “Visuomis”, ieškokime kitų sprendimo būdų, ir tai turi būti bendras Vyriausybės, Seimo, o ne vieno ministro sprendimas.

“Veidas”: Kokius konkrečius savo vadovaujamos ministerijos laimėjimus laikote didžiausiu savo, kaip ministro, nuopelnu?

D.K.: Į politiką atėjau norėdamas sisteminių pokyčių, taigi rezultatai pasijus ilgalaikėje perspektyvoje. Džiugina pritrauktos investicijos, skaidrėjantys viešieji pirkimai, aukštųjų technologijų plėtra.

Kas tas “Visuomis Company holding”? Racionalus valdančiųjų politikų noras užkirsti kelią patiems sau ir savo statytiniams vogti mokesčių mokėtojų pinigus ar naujas miglos pūtimas bandant nukreipti žvilgsnį nuo tikrųjų šalies problemų? Mažai kas sutiktų, kad valstybės įmonės, kurios atlieka viešuosius patarnavimus piliečiams ir valdo visų mokesčių mokėtojų bendrą valstybinį turtą, yra gerai valdomos. Jos nuolat patenka į kvailus skandalus įdarbindamos politikų gimines ar kažką įsigydamos dvigubai brangiau, nei tai daro privačios įmonės.

Jei valstybinių įmonių valdomas mokesčių mokėtojų turtas yra vertas apie 18 mlrd. Lt ir manoma, kad būtų ekonomiškai logiška kasmet iš jo uždirbti bent 10 proc. (panašiai tiek uždirbama Skandinavijos valstybėse), tai kasmet valstybės iždą būtų galima papildyti beveik 2 mlrd. Lt, o ne 45 mln. Lt, kaip dabar. Idėja puiki. Bet jei valstybinės įmonės pradės veikti kaip komercinės, turės siekti pelno ir garantuoti bent 10 proc. pelningumą, jos to pelno sieks ne tik efektyvindamos savo veiklą, bet ir keldamos savo paslaugų kainas. Kiek iš tų planuojamų uždirbti 2 mlrd. Lt teks vėl paimti iš tų pačių mokesčių mokėtojų, mokančių už elektrą, jos perdavimą, troleibuso ar autobuso bilietą, šiukšlių išvežimą, šilumos tiekimą, vandenį ar kelių remontą? Akivaizdu, kad pagal neskaidrius veiklos principus veikiančios valstybinės įmonės yra nustekentos dėl politikų noro jas valdyti, kaip jiems atrodo geriau, ir nepamirštant savo bei savo partijų kišenės.

Jas modernizuojant teks nemažai investuoti. Taigi į mokesčių mokėtojų kišenę gali tekti kišti ranką dar giliau nei tų 2 mlrd. Lt kasmet. Pozityviai žvelgiant į “Visuomio” idėją siekti atriboti valstybines įmones nuo politikų, sunku šia idėja patikėti ir todėl, kad siūloma valstybines įmones valdyti septynioms profesionalių vadybininkų valdyboms, kurios turėtų dirbti nemokamai. Tai jau iš politinės fantazijos srities. Kvalifikuoti ir paklausūs vadybininkai už dyką nedirba. “Už dyką” dirba tik politikai.

Vis dėlto, kad ir kaip pasisuktų “Visuomio” idėja, reformos valstybės turto valdymo srityje būtinos. Bet pradėti jas reikės patiems politikams, dar prieš įkuriant “Visuomį”, nes nuostolingai dirbančio Lietuvos pašto problemos neišsprendžiamos, uždarant nuostolingus provincijos paštų skyrius ar Lietuvos geležinkeliams atsisakant nuostolingo keleivių vežimo. Šios funkcijos valstybėje turi egzistuoti. Priešingu atveju dalies Lietuvos žmonių, gyvenančių provincijoje, gyvenimo kokybė dar labiau kristų. Nuostolingos, bet būtinos valstybės funkcijos turi būti atskirtos nuo tikrai komerciniais pagrindais galinčio veikti valstybės turto. Nuostolingų viešųjų paslaugų likimo už politikus neišspręs joks “Visuomis” ir jokie užsienio ekspertai. Tam didelio proto nereikia. Reikia tik noro veikti skaidriai ir rimtos diskusijos, kuris turtas tikrai privalo likti valstybės nuosavybėje, o kuris gali būti valdomas kaip privatus.

Premjeras Andrius Kubilius, ūkio ministras Dainius Kreivys ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė bandė įtikinti didžiausią valdančią frakciją – konservatorius – valstybės įmones kontroliuojančio holdingo „Visuomis Holding Company“ reikalingumu, tačiau dalis parlamentarų šiai idėjai negailėjo kritikos, lygino su išformuota nacionalinio investuotojo bendrove „Leo LT“, abejojo jos nauda. Vis tik ministras pirmininkas ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos lyderis Andrius Kubilius teigia regįs normalią diskusiją, kurios pirmasis etapas visuomet būna sunkiausias. „Šiandien pradėjome diskusiją, ji tęsis toliau. Užduodama daug svarbių klausimų, sutariama, kad ieškosime visi kartu atsakymų“, – teigė A. Kubilius.

Ūkio ministras D. Kreivys po diskusijos pripažino, kad abejojančiųjų jo idėja steigti „Visuomį“ konservatorių gretose buvo, tačiau teigė, kad būtent to ir tikėjosi iš pirmosios diskusijos.

Holdingo idėja yra Valstybės valdomų įmonių veiklos efektyvumo didinimo strategijos dalis. Valdžios teigimu, ji taip siekia atskirti politikus nuo valstybės įmonių valdymo ir užtikrinti valdymo skaidrumą. Lietuvoje valstybė valdo apie 300 įmonių. Skaičiuojama, jog valstybės valdomo turto vertė siekia 18 mlrd. Lt.

Premjeras Andrius Kubilius interviu Lietuvos radijui teigia kol kas nežinantis, kaip bus pertvarkytas valstybės įmonių ir miškų ūkio valdymas.

„Aš irgi nežinau dar visų detalių, kaip reikėtų geriau, panaudojant kitų šalių patirtį, pertvarkyti tą patį miškų ūkį ar kai kurias kitas valstybes įmones. Mes diskutuojame ir toliau diskutuosime – labai atvirai ir išsamiai“, – sakė Vyriausybės vadovas.

Jis teigia matąs daug nesupratimo ir nerimo, kartais ir pasipriešinimo, „nes turime grįžti prie bazinių dalykų“.

„Lietuvoje valstybė valdo apie 18 mlrd. turto, kuris yra komerciškai naudojamas. Ir jei mes šitą turtą valdytume taip, kaip Švedijoje, galėtume į biudžetą kiekvienais metais gauti apie 1,5 mlrd. Lt. Jei to negaunam, reiškia, tos lėšos nueina kažkokiais kitais keliais.

Akivaizdu, kad priežastis, kodėl mes tų lėšų negaunam, – ir neūkiškumas, ir nesąžiningumas kai kuriose vietose. Tai aš visiškai nenustembu, kai matau, kad vienos ar kitos srities įmonių vadovai norėtų, kad viskas liktų taip, kaip iki šiol buvo“, – Lietuvos radijui sakė A. Kubilius.

Premjero teigimu, tiek miškų ar geležinkelių valdymas, tiek energetikos kompanijų valdymas turi būti paremtas vienu principu – jis turi duoti didžiausią naudą visuomenei, o ne kurioms nors atskirom grupėms.

Primename, kad Vyriausybė planuoja kurti valstybės turto valdymo holdingą „Visuomis“, kuriam vadovautų septynių profesionalių vadybininkų valdyba.

Holdingo idėja yra Valstybės valdomų įmonių veiklos efektyvumo didinimo strategijos dalis. Valdžios teigimu, ji taip siekia atskirti politikus nuo valstybės įmonių valdymo ir užtikrinti valdymo skaidrumą.

Ūkio ministrui Dainiui Kreiviui dar reikės “gerokai padirbėti” siekiant įrodyti, jog būtina kurti planuojamą valstybės turto valdymo holdingą  teigia konservatorių frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma.

“Neslėpsiu, kad ta idėja buvo sutikta be ypatingo entuziazmo. Matyt, ministrui dar reikės gerokai padirbėti, kad atskleistų tuos svarbius motyvus, kodėl toks sprendimas būtų prasmingas”, – trečiadienį po valdančiosios koalicijos partnerių pasitarimo žurnalistams sakė J.Razma.

Kita vertus, pasak jo, išankstinę nuomonę skelbti dar anksti, nes koalicijai idėja kurti “Visuomį” dar nėra pristatyta.

“Matyt, artimiausioje ateityje koalicijoje bus specialus pristatymas”, – svarstė konservatorių frakcijos Seime vadovas.

“Ir aš negaliu pasakyti, kokia bus mūsų frakcijos pozicija – kaip ministras sugebės įrodyti, ar to tikrai reikia”, – kalbėjo J.Razma.

Vyriausybė Ūkio ir Finansų ministerijas yra įpareigojusi parengti turto valdymo strategiją. Padėti formuluoti strategijos gaires nusamdytas švedų ekspertas Dagas Detteris, atlikęs valstybės turto valdymo reformas Švedijoje ir kitose šalyse, pasiūlė iš ministerijų ir kitų įstaigų perimti visą valstybės valdomą komercinį turtą ir atiduoti jį naujai įkurtai kontroliuojančiai bendrovei.

“Koalicijoje vyrauja skeptiškos nuotaikos dėl to, kad nors planai dar nėra pristatyti koalicijai, apie juos kalbama vos ne kaip apie įvykusį dalyką”, – sakė Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis

“Idėjų, kaip gerinti valstybės turto valdymą, yra daug. Pasiūlyta bendrovės “Visuomis” holdingo idėja yra viena iš daugelio, kurios gali būti nagrinėjamos, ir ne daugiau”, – kalbėjo Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininkas Gintautas Babravičius.

Ūkio viceministras Rimantas Žylius teigė, kad verslas politinę įtaką paprastai įgyja tuomet, kai nėra visiškai izoliuotas nuo politikos.

„Verso žinios“ rašo:

Suskaičiavus valstybės turtą miškų sektorius buvo itin pliekiamas dėl neefektyvumo. Aplinkos ministerija, nė nelaukusi dabar plačiai aptariamo valstybės įmonių prižiūrėtojo „Visuomis“ krikštynų, suskubo ir drauge su urėdais parengė planą, kaip išsaugoti urėdijų nepriklausomybę ir kaip valstybės iždą papildyti dosnesnėmis įmokomis.

Miško sektoriaus veikla kritikuojama ne pirmą kartą, bandymų ją reformuoti taip pat būta ne vienas. Tačiau šios Vyriausybės sumanyta idėja valstybės įmones jungti į kontroliuojančiąją bendrovę „Visuomis“, regis, miškininkus sukrutino ne juokais.
Dabar miškų sektorius skelbia pasirengęs dirbti taupiai, efektyviai ir skaidriai. Aplinkos ministerija (AM) tokių užmojų planą jau pateikė Vyriausybei. Kol kas, kol nėra ministrų kabineto vertinimų, planas viešai neskelbiamas, tačiau, VŽ žiniomis, miškininkai žada dirbti viešai ir skaidriai, o jų valdomo turto vertė ir jo generuojama grąža bus didinama. Atitinkamai į valstybės iždą turėtų byrėti daugiau mokesčių bei dividendų. Efektyvesnės veiklos piniginė išraiška – papildomi 20 mln. Lt į valstybės biudžetą. Generalinė urėdija VŽ informavo, kad tokiu atveju iš viso miškų sektoriaus dalis į valstybės iždą siektų apie 70 mln. Lt kasmet. Neoficialiai minėti papildomi milijonai vadinami duokle valstybei, kad ši nedrįstų iš esmės judinti urėdijų.
Valdas Vaičiūnas, AM Miškų departamento direktorius, patvirtina, jog siūloma pertvarkyti valstybinių miškų valdymą. Pirmas žingsnis – sukurti valstybinio miškų ūkio valdybą. Ji svarstytų ir tvirtintų kasmetinius ir perspektyvinius valstybinio miškų ūkio veiklos strateginius planus, rodiklius bei jų įvykdymo ataskaitas. Kai kuriose miškų urėdijose taip pat būtų įsteigtos valdybos, kurios tvirtintų metinius ūkinės-finansinės veiklos rodiklius ir kontroliuotų jų vykdymą. Pasak p. Vaičiūno, valdyboje dirbtų ne tik miškininkų ir AM atstovai,
bet ir Finansų, Ūkio, Žemės ūkio ministerijų specialistai, profesionalūs vadybininkai, ekonomistai.
„Valdyboje atsirastų žmonių, kurie į tą ūkio šaką pasižiūrėtų iš šalies. Jie kur kas objektyviau ir
nežinybiškai įvertintų visą sektoriaus ekonominę veiklą – kam, kiek ir kokių išlaidų daroma. Taip pat spręstų vadovų skyrimo ir tinkamumo eiti pareigas klausimus. Planuojama nustatyti ir urėdų darbo kadencijos trukmę“, – sako p. Vaičiūnas.
Taip pat siūloma miškų urėdijoms nustatyti 5% dydžio minimalią privalomą pelno normą ir padidinti pelno mokesčio tarifą (VŽ žiniomis, nuo 15% iki 50%). Šią pelno normą miškininkai turėtų įgyvendinti, kaip sako p. Vaičiūnas, nepaisant audrų ir socialinių bei ekologinių miško funkcijų.
„Miškų sektorius yra ūkio šaka, vykdanti ekonominę veiklą, ir turėtų būti efektyvi. Tad pelningumas turėtų būti užtikrinamas“, – pažymi p. Vaičiūnas.
Pagal minėtą planą turėtų būti stiprinama Generalinė miškų urėdija (GMU), tiksliau, žadama centralizuoti dalį miškų urėdijų funkcijų. Būtent GMU būtų sutelkta bendra IT sistema, ji vykdytų vidaus auditą ir koordinuotų bendros prekybos apvaliąja mediena elektroninės sistemos kūrimą ir prekybos organizavimą. Be to, svarstoma dalį miškų urėdijoms nereikalingo turto perduoti Valstybės turto fondui privatizuoti.
Skelbiama, kad šios priemonės padidintų valstybinių miškų sistemos veiklos operatyvumą, skaidrumą, viešumą, specialistų skaičių sumažintų 200 darbuotojų, o kasmetines veiklos išlaidas – per 10 mln. Lt.
GMU duomenimis, šiuo metu valstybiniai miškai Lietuvoje užima 1,36 mln. ha plotą, arba 63,2%  nuo visų šalies miškų. Maždaug 50% (apie 1 mln. ha) yra priskirta valstybinės reikšmės miškams, kuriuos valdo miškų urėdijos. Likusi dalis valstybinių miškų (apie 300.000 ha, arba 14%) rezervuota nuosavybės teisėms atkurti dėl vis dar tebevykstančios žemės reformos. Ponas Vaičiūnas pažymi, kad ši rezervuota dalis tampa sunkia našta urėdijoms, esą nors jos yra atsakingos už šių miškų apsaugą ir priežiūrą, tačiau jokių pajamų iš jų negauna. Ten vykdoma
tik sanitarinė-priešgaisrinė priežiūra. Skaičiuojama, kad išsprendus rezervinių miškų statuso problemas medienos rinką kasmet galėtų pasiekti papildomas iki 1 mln. kub. m medienos kiekis.
Ponas Vaičiūnas pasakoja, kad Seimas yra priėmęs Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisą, kuri numato už miestuose turėtą žemę kompensuoti lygiaverčiais miško žemės sklypais, esančiais rezervuotuose miškuose. Šitaip būtų paskubintas rezervinių miškų grąžinimas savininkams.
Likusią dalį būtų galima priskirti miškų urėdijoms, šiuo atveju kalbama apie sklypus, esančius prie
valstybinių miškų masyvų. O išsimėčiusius gabaliukus siūloma parduoti aukcionuose. Beje, įstatymo pataisos dėl galimybės miestuose esančios žemės savininkams ją grąžinti sklypais miškuose dar nepasirašė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
GMU šiuos AM siūlymus vertina itin palankiai.
„Jei į šį planą būtų žiūrima dalykiškai, jis neabejotinai duotų apčiuopiamos naudos ir artimiausiu metu“, – VŽ sako Zdislovas Truskauskas, generalinio miškų urėdo pavaduotojas. Paklaustas, kodėl urėdijos anksčiau nesuskubo rūpintis miškų sektoriaus efektyvesne veikla, jis susidariusią padėtį linkęs vertinti filosofiškai.
„Klausimą, kodėl kažkas nebuvo padaryta anksčiau, galima užduoti kiekvienam. To paties galima klausti ir visos valstybės, kodėl ji vieno ar kito sprendimo nepriėmė anksčiau. Akivaizdu, kad esame pasirengę valdymo reformai, skaidresniam ir efektyvesniam darbui“, – teigia jis.
Paklausti apie „Visuomį“, tiek p. Vaičiūnas, tiek p. Truskauskas vienu balsu teigia nesiimantys vertinti politinių sprendimų, juolab kad informacijos apie naują darinį nėra pakankamai. Beje, abu pašnekovai pažymėjo, kad tokiai struktūrai (kaip „Visuomis“ – VŽ), kuri apimtų viską valstybėje, nėra analogų visoje ES.
„Mes pirmiausia turime kalbėti ne apie tai, kas ką valdys, ar kokiame „holdinge“ bus, bet reikia kalbėti apie valdymo ir ekonominės veiklos efektyvumą ir kuo didesnę naudą valstybei. Tai yra pagrindas ir visų reformų išeities taškas“, – pabrėžė p. Vaičiūnas.
Savo ruožtu p. Truskauskas tikino nuogąstaujantis dėl absoliučios miškų komercializacijos.
„Miškas nėra vien kubinis metras medienos ar litas, gaunamas už ją. Tai mūsų visų aplinka. Tarkime, priekaištaujama, kad miškai pernelyg menkai pelningi, maža jų finansinė grąža. Tačiau, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad 30 mln. Lt investicijos į naujų miškų veisimą sulauks tik mūsų vaikai ir anūkai, kai iš mūsų sodintų miškų jie kirs apie 30.000 kub. m medienos“, – sako p. Truskauskas.
Profesorius Albertas Vasiliauskas, 1996 m. buvęs miškų ministras, pabrėžia, kad miškų valdymo reforma būtina.
Jis nurodo, kad ir be „Visuomio“ urėdijos veiktų efektyviau, jei šios sektoriaus žinybos atsisakytų
besidubliuojančių funkcijų. Algis Gaižutis, Lietuvos miškų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas, sako kol kas nesusipažinęs su AM
siūlymais Vyriausybei, tačiau jis pabrėžia, jog didžiausia klaida būtų vykdyti bet kokią reformą realiai dirbančių miškuose girininkijų specialistų sąskaita. Anot jo, šiuo metu reikia stiprinti girininkijų ir eiguvų lygmenį, gerinti čia dirbančių miškininkų darbo sąlygas.
„Optimizuojant valstybinių miškų valdymą tuo pat metu būtina formuoti privačių girininkijų, privačių miškų priežiūros ir apsaugos organizacijų tinklą, čia irgi būtini aukštos kvalifikacijos, gerai mokami miškininkai specialistai (apie 700–800 miškininkų). Paradoksas, kad 50 m. kurta visų Lietuvos miškų valdymo ir priežiūros infrastruktūra, visi specialistai, materialinė bazė dabar siejami tiktai su valstybiniais miškais“, – svarsto p. Gaižutis.

VŽ info
Siūlomos priemonės
*Įsteigti valstybinio miškų ūkio (miškų urėdijų) valdymo organą – valdybą (tarybą).
* Nustatyti VĮ miškų urėdijoms 5% dydžio minimalią privalomą pelno normą ir padidinti pelno mokesčio tarifą.
*Parengti ir įgyvendinti miškų urėdijų veiklos apskaitos metodiką, pagal kurią miškų urėdijų išlaidos veiklai, duodančiai pajamas, ir miškų urėdijų išlaidos viešosioms paslaugoms būtų apskaitomos atskirose sąskaitose.
* Peržiūrėti miškų urėdijoms tvirtinamų miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų privalomųjų normų
nustatymo principus ir nuostatas siekiant sugrupuoti šias normas į privalomas, atkurti iškirstus medynus,
užtikrinti visų valstybinių miškų apsaugą ir tvarkymą, taip pat normas, kurių realizavimas galėtų būti
sprendžiamas atsižvelgiant į šalies ir valstybinių miškų sektoriaus ekonominę būklę (investicijos į kelius,
rekreacijos ar kitus miško infrastruktūros objektus, valstybinės reikšmės miškų teisinė registracija ir kt.).
*Parengti ir patvirtinti miškų urėdijų valdomo turto vertės didinimo, turto generuojamos grąžos bei pelningumo rodiklius, siekiant užtikrinti efektyvų valstybės turto valdymą ir naudojimą.
*Atsisakyti miškų urėdijų veiklai nebūtino turto (pastatų) ir perduoti jį Valstybės turto fondui privatizuoti.
*Peržiūrėti VĮ miškų urėdijų kitų veiklų ir paslaugų teikimo tikslingumą vertinant pelningumo požiūriu.
*Centralizuoti dalį miškų urėdijų funkcijų Generalinėje miškų urėdijoje, tokių kaip:
· bendros IT sistemos kūrimas ir palaikymas;
· vidaus audito vykdymas;
· bendros prekybos apvaliąja mediena elektroninės sistemos kūrimas ir prekybos organizavimas.
Šios priemonės padidintų valstybinių miškų sistemos veiklos operatyvumą, skaidrumą, viešumą, specialistų skaičių sumažintų 200, o kasmetines veiklos išlaidas – per 10 mln. Lt.

VŽ info
Numatomų įgyvendinti priemonių ekonominis rezultatas
*Valstybinių miškų sektoriaus mokesčiai į valstybės biudžetą (dividendai) padidėtų 20 mln. Lt (nuo 46 mln. Lt iki 66 mln. Lt).
Iš jų:
*dėl miško kirtimo apimties padidėjimo – 7,4 mln. Lt;
*dėl 5% minimalios privalomos pelno normos nustatymo – 0,6 mln. Lt;
dėl pelno mokesčio tarifo padidinimo iki 50% – 12 mln. Lt.
*Centralizavus dalį miškų urėdijų funkcijų Generalinėje miškų urėdijoje ir atsižvelgiant į šalies ir valstybinių miškų sektoriaus ekonominę būklę, peržiūrėjus VĮ miškų urėdijoms tvirtinamas miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų privalomąsias normas ir laikinai sumažinus kai kurių darbų (kelių tiesimo ir remonto, rekreacijos ar kitų miško infrastruktūros objektų įrengimo ir tvarkymo, valstybinės reikšmės miškų
teisinės registracijos ir kt.) apimtį, sumažėtų miškų urėdijų veiklos sąnaudos, atitinkamai padidėtų šių įmonių pelningumas ir miškų urėdijų sumokamas pelno mokestis.
Šaltinis: VŽ

VŽ skaičius
1,06 mln. ha
Tiek šiuo metu valstybinių miškų sistema valdo valstybinės reikšmės miškų.

VŽ skaičius
42
Tiek šiuo metu Lietuvoje yra urėdijų.

Valstybinių miškų sektoriaus veiklos rezultatai, mln. Lt
2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. * 2011 m**
Pajamos (mln. Lt) 515 477 353 400 435
Išlaidos (mln. Lt) 424 462 348 380 395
*prognozė
** prognozė, įgyvendinus siūlomas priemones
Šaltinis: Generalinė miškų urėdija

„Respublika“ komentuoja:

Skaitydamas skurdžią informaciją apie siūlomą valstybinių įmonių turtą kontroliuojančią bendrovę “Visuomis Company Holding”, neradau nė vieno motyvuoto argumento, kam tokią bendrovę reikėtų steigti. O teiginiai, kad tuo siekiama, “kad pati visuomenė iš to valdomo turto gautų kur kas daugiau naudos”, “jeigu įgyvendintume bent pradžią tų principų, apie kuriuos viešai kalbame, tikimės, kad biudžeto pajamos pasipildytų keliais šimtais milijonų litų”, man kaip vadovui kelia labai plačią šypseną.

Kas atliko skaičiavimus ar studijas, kad tai galėtų teigti?

O teiginys, kad bendrovę valdytų 7 nepriekaištingos reputacijos vadovai – profesionalai, kurie toliau liktų savo aukštuose postuose kitose kompanijose, tačiau periodiškai spręstų strateginius valstybės turto valdymo klausimus, daugiau iš fantastinės literatūros, negu iš šiuolaikinio strateginio valdymo autoritetingiausių autorių leidinių.

Jeigu turime pinigų ir laiko eksperimentuoti su dar vienu “liūtuku” – prašau. Bet iš anksto noriu perspėti, kad iš to nieko gero neišeis, nebent tuo siekiame kažkokių kitų, nuo visuomenės slepiamų tikslų. Tai prieštarauja elementariems vadybos dėsniams ir logikai.

Pirma, tai neleidžia atskirti turto valdymo nuo politikos. Jau renkant ar skiriant valdybą procesas tampa politizuotas. Antra, parodykit bent vieną profesionalą, kuris dirbtų už dyką. Trečia, toks darinys dar labiau mažina atsakomybę ir efektyvumą. Ir ketvirta, Lietuva negali lygiuotis savo demokratine patirtimi ir žmonių mentalitetu dirbti visuomenės naudai altruistiškais pagrindais su Švedija, Suomija ir kitomis išsivysčiusiomis šalimis, kur šie procesai vykdomi ir puoselėjami šimtmečius.

O švedų konsultantų “Detter&Co” parengti siūlymai gal ir tiktų Švedijai, bet ne Lietuvai. Jų palyginimai su krepšinio komandos vadyba daugiau negu nevykę. Už krepšinio komandos rezultatus atsako vyr. treneris, iš jo ir reikalaujama.

Iš ko pareikalausi atsakomybės dėl blogų valstybinės įmonės rezultatų? Iš “profesionalų” valdybos, dirbančios visuomeniniais pagrindais, ar iš įmonės administracijos? Patys suprantate, kad kaltų nebus.

Konsultantai už šiuos pasiūlymus tikriausiai susišlavė gražaus pinigėlio, o Lietuvos specialistai ir akademinė bendruomenė vėl liko neišnaudota ir nustebusi.

Kita vertus, kas šiandien trukdo valstybinių įmonių vadovus ir jų valdybas rinkti ne politizuotai, o kaip profesionalus, atsisakyti melžti valstybines įmones politiniams ir partijų išlaikymo tikslams. Optimizuoti valdomą turtą atsikratant pasyvų (poilsinių, vadinamųjų mokymo centrų, viešbučių ir sanatorijų). Šis turtas tik pravalgo uždirbtą pelną, o išlaikomos tik dėl tų pačių valdininkų ir politikų privilegijų. Optimizuoti valdymą, atsisakant dirbtinai sukurtų etatų partiniams draugeliams, giminėms ir “švogeriams” įdarbinti. Suformuoti ir pateikti konkrečias užduotis įmonių vadovams ir pareikalauti atsakomybės. Rezultatas tikrai turėtų būti geresnis.

Grįžtant prie Dago Deterio (Dag Detter) paminėtų krepšinio terminų, krepšinio klubo valdyboje visi krepšinio specialistai ir siekia geriausių rezultatų, už kuriuos atsakingas vyr. treneris. Esant tokiam diversifikuotam valstybės valdomam turtui, pradedant sveikatos apsauga, paštu, elektros energijos gamyba, paskirstymu, atomine energetika, miškais ir t.t., taip pat įmonėse, kur valstybė turi kažkiek akcijų, strateginius sprendimus turės priiminėti septyni profesionalai visuomenininkai – visų galų specialistai.

Šioje vietoje nuoširdžiai palinkėčiau siūlytojams geriau žiūrėti krepšinio rungtynes ir džiaugtis pergalėmis, nesikišant į komandų valdymą. O valstybės turto valdymo nepolitizuoti ir nekurti pseudostruktūrų, bet pareikalauti rezultatų. Vien pardavus nereikalingą valstybinėms įmonėms, Vyriausybei, ministerijoms ir departamentams priklausantį nekilnojamąjį ir kitokį turtą, kuris nekuria pridėtinės vertės, gautume didesnę naudą, nei minima, sukūrus supermonstrą “Visuomis”.

Bet gal šios bendrovės kūrimas turi visai kitų tikslų, kuriuos norima nuslėpti nuo visuomenės. Ne be reikalo neefektyvumu kaltinamos miškų urėdijos, kurios tik dividendų į valstybės biudžetą sumoka daugiau negu visas valstybės valdomas turtas. Bet miškai – kita tema su labai aiškiomis interesų grupėmis

Naujienų agentūra BNS praneša:

Daugiausia valdančiųjų koalicijoje atstovų turinti konservatorių-krikdemų frakcija atsiriboja nuo komentarų apie Vyriausybės siūlomą valstybės turto valdymo reformą ir holdingo „Visuomis“ idėją.

Taip elgtis trečiadienį vykusiame frakcijos posėdyje parlamentarų paprašė ir pats premjeras Andrius Kubilius.

Seimo nariai savo ruožtu pareikalavo detalios informacijos apie kitų šalių patirtį valstybės turto valdymo klausimu.

Po tris valandas vykusios diskusijos, kurios metu frakcijoje buvo pristatytas valstybės turto valdymo reformos projketas, premjeras neigė, kad jam ir ūkio ministrui Dainiui Kreiviui nepavyko frakcijos narių įtikinti pritarti skubiai valstybės turto valdymo reformai ir dėl to jau kitais metais sutaupyti nemažai biudžeto lėšų.

„Mes to (įtikinti – BNS) ir nesiekėm. Šiandien pradėjome diskusijas, jos tęsis toliau. Nesiekėme jokių galutinių sprendimų, neatsinešėme jokių teisės aktų projektų. Užduodama labai daug konkrečių klausimų, į kuriuos, sutarėme, visi kartu ieškosime atsakymų pratęsę diskusiją. Ir išsidiskutavę iki galo, galėsime apsispręsti, kokį modelį turime įgyvendinti, kad įmonių turtas būtų valdomas efektyviau“, – po frakcijos posėdžio žurnalistams sakė premjeras.

A.Kubilius pareiškė iš valstybės turto valdymo reformos „vaisių“ tikįs jau kitąmet – dėl geresnio valstybės turto valdymo 2011 -ųjų biudžete ketinama numatyti mažiau išlaidų.

„Ir numatysime, nematau, kodėl neturėtume nenumatyti, visi supranta, kad lieka deficito iššūkiai, riekia mažinti jį, nelabai bėra išlaidų, kurias būtų galima dar sumažinti, nelabai norisi didinti mokesčių, todėl papildomos įplaukos iš geresnio valstybės turto valdymo yra vienas iš pajamų šaltinių“, – tvirtino ministras pirmininkas.

Pasak jo, iki galutinių sprendimų dar esą nemažai laiko. „Yra įvairių nuomonių – ar reikia bendro holdingo, ar nereikia, tuos dalykus diskutuosime“.

A.Kubilius planuoja iki biudžeto pateikimo ir svarstymo Seime galutinis sprendimas dėl efektyvaus valstybės turto valdymo bus priimtas.

D.Kreivys tvirtino išgirdęs, jog „visi frakcijoje mano, kad principai (valstybės turto valdymo reformos – BNS) yra universalūs“.

„Jeigu valstybės valdomas sektorius per 20 metų nebuvo reformuotas, yra reliktas tam tikras, nėra taip lengva kažką keisti“, – sakė ministras.

Vyriausybė Ūkio ir Finansų ministerijas yra įpareigojusi parengti valstybės turto valdymo strategiją.

Padėti formuluoti strategijos gaires pasamdytas švedų ekspertas Dagas Detteris (Dagas Deteris), atlikęs valstybės turto valdymo reformas Švedijoje ir kitose šalyse, pasiūlė iš ministerijų ir kitų įstaigų perimti visą valstybės valdomą komercinį turtą ir atiduoti jį naujai įkurtai kontroliuojančiai bendrovei.

Tačiau nei Prezidentūra, nei ai kurie konservatorių partneriai valdančiojoje koalicijoje kol kas neskuba reikšti paramos planuojamam kurti valstybės turto valdymo holdingui „Visuomis“.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako kol kas negirdėjusi argumentų, kurie įtikintų ją planuojamo kurti valstybės turto valdymo holdingo “Visuomis” tikslingumu.

Šalies vadovė sakė, kad Prezidentūroje projektas bus pristatytas ketvirtadienį po pietų.

“Kol kas negirdėjau tokių argumentų, kuriais galėčiau patikėti. Jeigu mane įtikins, tuomet jį ginsiu, bet dar to nebuvo”, – žurnalistams ketvirtadienį sakė prezidentė.

Dienraštis “Lietuvos rytas” ketvirtadienį rašo, kad Ūkio ir Finansų ministerijų parengta strategija, kaip priversti valstybines įmones veikti efektyviau, sunkiai kelią skinasi ir pačioje Vyriausybėje.

Bendrovės “Visuomis” pristatymas ministrams buvo atšauktas jau du kartus, ir niekas nėra tikras, ar pažadas jį pristatyti kitą savaitę bus įgyvendintas.