Daugelio Lietuvos miestų ir miestelių poliklinikų bei ligoninių vadovai priversti imtis drastiškų taupymo priemonių. Mat šiemet dešimtadaliu sumažinus finansavimą gydymo įstaigos neturi užtektinai lėšų nei medikų atlyginimams mokėti, nei kokybiškoms paslaugoms teikti.

Didžiausioje Lietuvos gydymo įstaigoje VUL Santariškių klinikose šiuo metu jau sudaryti medikų nemokomų atostogų grafikai ir darbuotojai išleidžiami dviem savaitėms priverstinio poilsio. Be to, bus atliekama mažiau tyrimų, planinių operacijų, įvairių procedūrų. Taigi palatos bus pustuštės, brangi aparatūra dalį laiko stovės nenaudojama, tačiau ligoniai specialisto konsultacijos ar tyrimo lauks ne tris mėnesius, kaip dabar, o pusmetį. Mat dėl lėšų trūkumo ligoninė negalės suteikti visų paslaugų.
„Santariškių klinikų konsultacijų poliklinikoje dirbantys gydytojai yra gavę nurodymą didesnę dalį tyrimų atlikti tik pacientui už juos susimokėjus. Buvo siūloma visus medikus atleisti ir tą pačią dieną vėl pasirašyti darbo sutartis, tik jau su mažesniu atlyginimu, arba eiti nemokamų atostogų“, – pasakoja VUL Santariškių klinikose dirbanti gydytoja, nenorėjusi atskleisti pavardės.
Šiaulių ligoninės medikai taip pat priversti veržtis diržus. Jie gavo pasirašyti darbo sutarties priedus, kuriuose nurodoma, kad darbuotojas sutinka su sumažintu atlyginimu, o darbdavys pripažįsta tai kaip skolą ir įsipareigoja ją išmokėti iki 2014 m. birželio 30 d.
Pasak Šiaulių ligoninėje dirbančios medikės, nepanorusios, kad būtų skelbiama jos pavardė, tokius priedus šios gydymo įstaigos darbuotojai jau buvo priversti pasirašyti 2009 m. „Iki šiol skolos dar neatgavome, o dabar gavome naujus priedus, kuriuose nurodoma, kad darbuotojas pretenzijų dėl likusios skolos dalies neturi ir nebeturės. Tai reiškia, kad ta skolos dalis yra nurašoma“, – piktinasi Šiaulių ligoninės darbuotoja.
Panaši situacija ir kitose šalies gydymo įstaigose. Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas, Anykščių rajono ligoninės vyriausiasis gydytojas Dalis Vaiginas patvirtina, kad kiekviena įstaiga sprendžia, ar mažinti atlyginimus darbuotojams, ar išleisti juos nemokamų atostogų, nes norint išgyventi kitos išeities nėra.
„Atsižvelgiant į gydymo įstaigos teikiamų paslaugų kiekį finansavimas 2013 m. mažėja nuo 5 iki 14 proc. Kadangi maždaug 80 proc. ligoninių išlaidų sudaro atlyginimai darbuotojams, jų sąskaita ir bandoma taupyti. Tačiau trūkstant lėšų nebus galima suteikti ir kokybiškų paslaugų, mažiau bus teikiama planinės pagalbos, tad ilgės pacientų eilės. Galimi net gydymo įstaigų bankrotai, nes jau praėjusius metus daugelis ligoninių baigė nuostolingai“, – mažinamo finansavimo, skiriamo gydymo įstaigoms, pasekmes vardija D.Vaiginas.

PSDF biudžetas perpildytas, tačiau finansavimas mažėja

Tiek medikus, tiek Seimo opozicijos atstovus labiausiai piktina ir stebina tai, kad pinigų, kuriuos būtų galima skirti gydymo įstaigoms, yra. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas perpildytas, tačiau Vyriausybė neleidžia naudoti PSDF rezervo fondo, kuriame sukaupta daugiau kaip 260 mln. Lt. „Paradoksali situacija: šimtai milijonų laikomi sąskaitoje, o finansavimas mažėja 10 proc., – stebisi buvęs Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas. – PSDF biudžetas 3,5 proc. didesnis nei pernai – surinkta daugiau kaip 4 mlrd. Lt. Finansinė padėtis ideali, tačiau ministras Vytenis Andriukaitis tik vardija problemas, aiškinasi sveikatos apsaugos sistemos atitikimą Konstitucijai, o jokių realių sprendimų nesiima.“
Pritrūkus lėšų sveikatos priežiūros įstaigoms finansuoti Valstybinė ligonių kasa (VLK) iki šiol naudodavo PSDF rezervo fonde sukauptus pinigus. Tokiam sprendimui pakakdavo sveikatos apsaugos ministro leidimo, tačiau šiemet reikia gauti Vyriausybės pritarimą. Mat 2015 m. planuojant įsivesti eurą baiminamasi, kad panaudojus fondo rezervo lėšas esą bus neįvykdyti prisiimti įsipareigojimai mažinti fiskalinį deficitą.
Leisti ar ne paimti iš PSDF rezervo fondo 145 mln. Lt, kurių trūksta normaliam gydymo įstaigų darbui užtikrinti, Vyriausybė spręs liepos pradžioje. O sprendimas, pasak Finansų ministerijos atstovų, priklausys nuo gaunamų viršplaninių pajamų į PSDF biudžetą.
Kaip pabrėžia VLK direktorius Algis Sasnauskas, papildomi pinigai gydymo įstaigoms gyvybiškai reikalingi, todėl parengti dokumentai, daug dirbama, kad už sveikatos priežiūros suteiktas paslaugas būtų kompensuojama pagal šiuo metu galiojančią bazinių kainų balo vertę, siekiančią 0,89 Lt.
„Rezervų tam yra, todėl nereikia iš anksto kelti panikos, kad finansavimas mažės. Palaukim Vyriausybės sprendimo. Juolab kad finansavimas pirmąjį pusmetį nėra sumažintas – paslaugos bus apmokamos pagal tuos pačius įkainius kaip iki šiol. Pinigų trūksta antrajam pusmečiui. Taigi kol kas nėra būtinybės mažinti atlyginimus medikams ar išleisti juos nemokamų atostogų“, – teigia A.Sasnauskas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-22-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Su darbo vizitu Taline (Estija) viešėjęs Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius dalyvavo tradicinėje pirmojo atkurtos nepriklausomos Estijos Prezidento Lennarto Meri vardo konferencijoje, kurioje diskutavo apie Europos energetinio saugumo perspektyvas.

Diskusijoje „Galių žaidimai: Europos energetinio saugumo perspektyvos“ Premjeras pristatė Lietuvos energetinės nepriklausomybės tikslus. „Siekiame nutraukti priklausomybę nuo monopolinių tiekėjų, atverti rinką, nes tai reiškia geriausią kainą vartotojams Lietuvoje“, – sakė A. Kubilius.

Kalbėdamas apie permainas Lietuvos elektros energijos sektoriuje, Vyriausybės vadovas pažymėjo, kad mūsų valstybė nuosekliai siekia sinchronizuoti savo elektros sistemą su Europos žemynine sistema. „Šiam tikslui pasiekti šalis įgyvendina elektros tiltų su Švedija ir Lenkija projektus bei rengiasi statyti Visagino atominę elektrinę (VAE),“ – teigė A. Kubilius.

Ministras Pirmininkas atkreipė konferencijos dalyvių dėmesį, kad VAE statyba atitinka regiono tendencijas: Baltijos jūros kaimynystėje stiprėja branduolinės energetikos plėtra. Kaip pavyzdį Premjeras pateikė Suomiją, kurioje šiuo metu veikia 2 atominės elektrinės (4 reaktoriai), o iki 2014 metų pradės veikti dar vienas reaktorius. Suomijos Vyriausybė yra išdavusi leidimus statyti dvi naujas atomines jėgaines, kurios šiuo metu yra projektuojamos. Planuojama, kad 2020 metais atominės elektrinės Suomijoje pagamins 60 proc. visos šalies energijos.

Vyriausybės vadovo teigimu, Švedija nuosekliai laikosi strategijos palaikyti stabilų branduolinės energetikos lygį šalyje, o kiekvieną baigiamą eksploatuoti atominę elektrinę stengiasi pakeisti nauja. Šiuo metu Švedija turi 10 branduolinės jėgainės reaktorių, kurie pagamina apie 40 proc. visos šalies elektros energijos.

Anot Premjero, kaimyninės Lenkijos planuose iki 2030 metų – trys naujos atominės jėgainės. Pirmąjį elektrinės bloką planuoja paleisti 2020 metais, antroji jėgainė savo darbą turėtų pradėti 2022 – 2023 metais. Neseniai apie savo planus statyti trečią atominę jėgainę Lenkijoje paskelbė Lenkijos koncernas „Enea“.

Po diskusijos Lennarto Meri vardo konferencijoje Vyriausybės vadovas A. Kubilius dalyvaus bendruose Lietuvos, Latvijos, Estijos premjerų ir Europos Komisijos viceprezidento Ollio Rehno darbo pietuose.

„Šiandien su darbo vizitu Taline viešintis Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius dalyvavo tradicinėje pirmojo atkurtos nepriklausomos Estijos Prezidento Lennarto Meri vardo konferencijoje, kurioje diskutavo apie Europos energetinio saugumo perspektyvas“, – rašoma LRVK pranešime spaudai.

Diskusijoje „Galių žaidimai: Europos energetinio saugumo perspektyvos“ Premjeras pristatė Lietuvos energetinės nepriklausomybės tikslus. „Siekiame nutraukti priklausomybę nuo monopolinių tiekėjų, atverti rinką, nes tai reiškia geriausią kainą vartotojams Lietuvoje“, – sakė A. Kubilius.

Kalbėdamas apie permainas Lietuvos elektros energijos sektoriuje, Vyriausybės vadovas pažymėjo, kad mūsų valstybė nuosekliai siekia sinchronizuoti savo elektros sistemą su Europos žemynine sistema. „Šiam tikslui pasiekti šalis įgyvendina elektros tiltų su Švedija ir Lenkija projektus bei rengiasi statyti Visagino atominę elektrinę (VAE),“ – teigė A. Kubilius.

Ministras Pirmininkas atkreipė konferencijos dalyvių dėmesį, kad VAE statyba atitinka regiono tendencijas: Baltijos jūros kaimynystėje stiprėja branduolinės energetikos plėtra. Kaip pavyzdį Premjeras pateikė Suomiją, kurioje šiuo metu veikia 2 atominės elektrinės (4 reaktoriai), o iki 2014 metų pradės veikti dar vienas reaktorius. Suomijos Vyriausybė yra išdavusi leidimus statyti dvi naujas atomines jėgaines, kurios šiuo metu yra projektuojamos. Planuojama, kad 2020 metais atominės elektrinės Suomijoje pagamins 60 proc. visos šalies energijos.

Vyriausybės vadovo teigimu, Švedija nuosekliai laikosi strategijos palaikyti stabilų branduolinės energetikos lygį šalyje, o kiekvieną baigiamą eksploatuoti atominę elektrinę stengiasi pakeisti nauja. Šiuo metu Švedija turi 10 branduolinės jėgainės reaktorių, kurie pagamina apie 40 proc. visos šalies elektros energijos.

Anot Premjero, kaimyninės Lenkijos planuose iki 2030 metų – trys naujos atominės jėgainės. Pirmąjį elektrinės bloką planuoja paleisti 2020 metais, antroji jėgainė savo darbą turėtų pradėti 2022 – 2023 metais. Neseniai apie savo planus statyti trečią atominę jėgainę Lenkijoje paskelbė Lenkijos koncernas „Enea“.

BFL

Vizitą Japonijoje tęsianti Seimo Pirmininkė Irena Degutienė ir du jos pavaduotojai susitikimuose su Japonijos Parlamento Patarėjų Rūmų atstovais domėjosi branduolinės energetikos saugumu ir parlamentine energetikos sektoriaus kontrole.  Apie tai praneša pasaulio naujienų agentūros.

Apie tai buvo kalbama su Patarėjų Rūmų Užsienio reikalų ir gynybos komiteto pirmininku Tetsuru Fukujama, opozicinės Liberalų demokratų partijos atstovu Hirofumiu Nakasone. Susitikimų metu kalbėta ir apie Lietuvos plėtojamus energetinės nepriklausomybės projektus.

Pasaulinė praktika rodo, kad vienai Japonijos kompanijai vykdant stambų investicinį projektą vienoje šalyje, į ją pradeda investuoti ir kitos Japonijos kompanijos. Todėl tikimasi, kad “Hitachi Ltd” apsisprendus investuoti į Lietuvą mūsų šalį pasieks ir daugiau Japonijos verslo investicijų kitose srityse.

Seimo Pirmininkė užsienio reikalų ir gynybos komiteto pirmininkui pristatė Lietuvos vykdomus energetinės nepriklausomybės įtvirtinimo projektus, elektros ir dujų sektoriuose vykdomas pertvarkas. I. Degutienė atkreipė dėmesį, kad Baltarusijoje ir Kaliningrade vykdomi dviejų kitų branduolinių jėgainių statybų projektai, o Lietuvai nepateikiama pakankamai informacijos apie šiuos projektus, kas kelia abejonių jų saugumu.

Vieno iš svarbiausių Parlamento komitetų pirmininkas ir opozicijos atstovas patvirtino, kad po Fukušimos tragedijos šiai sričiai tiek Parlamentas, tiek Vyriausybė skiria daugiau dėmesio energetikos sektoriui ir branduolinio saugumo kontrolei.

Dar šią vasarą Japonijoje buvo priimtas sprendimas iki kitų metų pavasario prie Aplinkos apsaugos ministerijos įsteigti naują branduolinės saugos agentūrą, kuri ypatingą dėmesį skirs atominių elektrinių saugumui ir vykdys branduolinio sektoriaus kontrolę.

Trečiadienį Seimo Pirmininkė I. Degutienė ir kartu su ja Japonijoje besilankantys Seimo vicepirmininkai liberalcentristas A. Čaplikas ir “darbietė” V. Baltraitienė susitiks ir su “Hittachi Ltd” prezidentu ir viceprezidentu.

Prezidentės spaudos tarnyba informuoja, kad susitikime Varšuvoje buvo aptariamas tolesnis ES ir šešių ES Rytų partnerystės šalių – Gruzijos, Moldovos, Ukrainos, Baltarusijos, Armėnijos ir Azerbaidžano – bendradarbiavimas bei tolesni veiksmai, kaip paspartinti kaimyninių šalių reformas ir suartėjimą su ES.

Būtinybę paspartinti vizų režimo liberalizavimo procesą Lietuvos vadovė akcentavo kalbėdama per plenarinę susitikimo sesiją.

“Vizų režimo liberalizavimo procesas Rytų partnerystės šalims negali būti lėtesnis nei Rusijai. Visoms Rytų kaimynėms turi būti keliami vienodi reikalavimai, ir netaikomi dvigubi standartai”, – teigė D. Grybauskaitė.

Šalies vadovė pažymėjo, kad Lietuva aktyviai remia Ukrainos siekį pasirašyti, o Gruzijos ir Moldovos siekius pradėti derybas dėl laisvosios prekybos susitarimų. Prezidentė taip pat pabrėžė, kad šių tikslų pasiekimas tiesiogiai priklauso nuo pačių šalių pastangų sparčiau vykdyti vidaus reformas.

D. Grybauskaitė paragino Rytų partnerystės šalis siekiant bendrų tikslų veikti kartu, nes vieningas partnerių balsas būtų geriau girdimas, o interesai – aiškiau suprantami.

Anot išplatinto pranešimo, susitikime Varšuvoje be vizų režimo liberalizavimo svarstyti demokratijos plėtros, ekonominio bendradarbiavimo, energetinio saugumo, žmonių mobilumo ir tarpusavio ryšių skatinimo klausimai.

ES ir Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimas Varšuvoje – antrasis per Rytų partnerystės gyvavimo metus. Pirmasis, kuriame ir buvo sutarta dėl Rytų partnerystės programos, įvyko 2009-ųjų gegužę Prahoje.

Tokie šalių vadovų susitikimai vyksta kas dveji metai. Kitas susitikimas vyks Lietuvai pirmininkaujant ES 2013 metais.

Pasak svečius priėmusios UAB „Ingman ledai“ generalinio direktoriaus Virgilijaus Radvilo, įmonės eksportas į Estiją sudaro apie 20 proc. visos eksportuojamos produkcijos, o „ETK“ prekybos tinklas yra strategiškai svarbus įmonės klientas, prekiaujantis aukštos kokybės ledais, gaminamais Lietuvoje. Lankydamiesi Mažeikiuose svečiai domėjosi įmonės veikla, stebėjo valgomųjų ledų gamybos procesą bei aptarė tolimesnius bendradarbiavimo planus.

Prekybos tinklo atstovai buvo pakviesti į ledų degustaciją, kurioje buvo supažindinti su įmonės tiekiamos produkcijos įvairove bei aukšta kokybe. Taip pat svečiams buvo surengta ekskursija moderniausioje valgomųjų ledų bei vaflinių indelių gamykloje Baltijos šalyse. Prekybos tinklo atstovai savo akimis pamatė visiškai automatizuotą gatavos produkcijos sandėlį, kuriame panaudotos itin aukšto lygio technologijos ir sandėliavimo sistemos, veikiančios -25⁰C temperatūroje, modernų logistikos centrą, kuriame užsakymų valdymas atliekamas visiškai automatizuotai bei kitas modernias technologijas.

Partneriai iš Estijos liko patenkinti lietuvių darbu ir dėkojo įmonėms darbuotojams už įdomią ekskursiją bei šiltą sutikimą. „Dar kartą įsitikinome, jog ne veltui savo parneriais pasirinkome įmonę „Ingman ledai“. Tai moderni, aukštos kokybės ledus gaminanti įmonė“, – teigė „ETK“ komercijos direktorė Piret Rüütel.

UAB „Ingman ledai“ yra didžiausia ir moderniausia valgomųjų ledų gamintoja Baltijos šalyse, kurios aukštos kokybės produkcija yra prekiaujama visose Baltijos valstybėse. Įmonė yra pripažinta Lietuvos ledų rinkos lyderė, turinti daugiau kaip penkiolikos metų sėkmingos veiklos patirtį, subūrusi kompetentingų specialistų komandą, vykdanti griežtą produktų kokybės kontrolę, skirianti didelį dėmesį naujų produktų vystymui bei vartotojų poreikių patenkinimui.

Scanpix

Su Islandijos vadovais Prezidentė aptars dvišalius klausimus, Šiaurės ir Baltijos valstybių bendradarbiavimo stiprinimą, Islandijos eurointegracijos procesą, aktualius NATO klausimus.

Lietuvos vadovė Islandijoje lankosi šios šalies Prezidento kvietimu paminėti diplomatinių santykių tarp abiejų valstybių atkūrimo dvidešimtmetį.

“Prieš dvidešimt metų Islandija pati pirmoji pripažino atkurtą laisvą ir demokratinę Lietuvos valstybę. Tai buvo drąsus ir tuo metu labai solidarus žingsnis. Islandija taip pat visada tvirtai rėmė Lietuvos narystę NATO. Džiaugiuosi, kad minint mūsų valstybių diplomatinių santykių dvidešimtmetį galiu atvykti į Reikjaviką ir padėkoti Islandijos žmonėms už jų tvirtą ir nuoširdžią paramą”, – sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Rugpjūčio 26 d. Respublikos Prezidentė lankysis Lietuvai ir Islandijai simbolinėje vietoje Hofdi name, kur lygiai prieš dvidešimt metų buvo pasirašytos trijų Baltijos valstybių diplomatinių santykių su Islandija atkūrimo sutartys. Šalies vadovė įteiks Lietuvos valstybinį apdovanojimą mūsų šalies draugui, Lietuvos garbės konsului prof. Arnorui Hannibalsonui.

Valstybinio vizito metu Lietuvos Prezidentė taip pat dalyvaus apskritojo stalo diskusijoje su Brifrost universiteto akademine bendruomene narystės ES tema, atidarys M. K. Čiurlionio darbų parodą ir žymios pianistės Mūzos Rubackytės koncertą.

Prezidentė taip pat apsilankys dviejose Islandijos geoterminėse elektrinėse. Islandija puikiai išnaudoja savo gamtines sąlygas ir yra stipriai pažengusi vystant geoterminę energetiką. Progresyvios Šiaurės šalys, pasak šalies vadovės, kurios puikiai derina technologinę pažangą su atsakinga socialine ir aplinkosaugos politika, o modernias technologijas sėkmingai pritaiko plėtojant alternatyviąją energetiką, yra pavyzdys Lietuvai.

BFL

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį vyks darbo vizito į Varšuvą, kur dalyvaus 17-ajame Vidurio Europos valstybių vadovų susitikime.

Lenkijos sostinėje susirinkę dvi dešimtys Vidurio Europos valstybių vadovų aptars per pastaruosius 20 metų regione įvykusią demokratinę transformaciją ir politinės sistemos pokyčius, euroatlantinės integracijos patirtį ir galimybes ja pasidalinti su narystės Europos Sąjungoje ir NATO siekiančiomis šalimis, Europos kaimynystės iššūkius.

Penktadienio vakarą numatyta bendra Vidurio Europos šalių vadovų ir JAV Prezidento Barako Obamos (Barack Obama) vakarienė.

Vakarienės metu Prezidentė kalbės apie pernai NATO viršūnių susitikime Lisabonoje priimtų sprendimų įgyvendinimą, Baltijos regiono saugumo ir transatlantinio bendradarbiavimo klausimus.

“Susitikimuose su Vidurio Europos šalių vadovais ir JAV Prezidentu kalbėsime apie transatlantinio bendradarbiavimo stiprinimą. Varšuvoje kelsiu klausimus, kurie ypač aktualūs Lietuvai ir kitoms NATO pasienyje esančioms šalims. Mes siekiame, jog priešraketinė NATO gynybos sistema, dėl kurios susitarėme pernai Lisabonoje, apimtų visas Aljanso šalis”, – vizito išvakarėse Prezidentę D. Grybauskaitę cituoja jos spaudos tarnyba.

Pasak šalies vadovės, mūsų valstybei pirmininkaujant Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai ir Demokratijų Bendrijai Lietuvai tenka ypatingas vaidmuo ir atsakomybė kelti bei aktyviai prisidėti sprendžiant pačius svarbiausius tarptautinės darbotvarkės klausimus, kurie yra ypač reikšmingi skatinant demokratinių vertybių sklaidą ir kuriant saugią, patikimą demokratinę tarptautinę bendruomenę.

Vizito Varšuvoje metu taip pat planuojamas trišalis Lietuvos, Latvijos ir Estijos Prezidentų susitikimas.

Vidurio Europos valstybių vadovų susitikimas vyksta Lenkijos Prezidento Bronislavo Komorovskio (Bronislaw Komorowski) iniciatyva.

Didelio atgarsio Lenkijoje susilaukė žinia, jog popiežiaus Jono Pauliaus II paskelbimo palaimintuoju iškilmėse gegužės 1 dieną Romoje Lenkijos prezidento Bronislawo Komorowskio (Bronislavo Komorovskio) delegacijoje nebus generolo Wojciecho Jaruzelskio (Voicecho Jaruzelskio) todėl, kad šalies vadovu jis buvo išrinktas ne visuotiniuose rinkimuose.

Lenkijos radijui paprašius, visuomenės nuomonės tyrimo instituto “Homo Homini” surengta apklausa rodo, jog net 61 proc. lenkų mano, kad buvusį prezidentą generolą W.Jaruzelskį reikia pakviesti skirsti į Romą. Priešingai galvoja apie 30 proc. respondentų, 8 proc. – neturi savo nuomonės.

Pasak “Homo Homini” instituto direktoriaus Marcino Dumos, tie 30 proc. yra konservatyvieji lenkai, remiantys opozicinę partiją “Įstatymas ir teisingumas”.

Sociologo nuomone, likusioji visuomenės dalis nemato nieko bloga, jei generolas W.Jaruzelskis būtų į Romą vykstančioje Lenkijos delegacijoje, net norėtų, kad jis ten vyktų.

Lietuvos ir Rusijos santykiams reikia naujos dinamikos, trečiadienį pareiškė Maskvoje viešintis užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Po susitikimo su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu A.Ažubalis sakė įžvelgiantis pavojų, kad dabar stabilūs santykiai gali peraugti į stagnaciją.

“Mūsų santykiams reikalinga nauja dinamika. Dabar mūsų santykius vadinu stabiliais. Tačiau stabilumas visada gali virsti stagnacija”, – per bendrą spaudos konferenciją sakė A.Ažubalis.

“Mano nusiteikimas paprastas, aš beveik metus esu ministras ir matau, kad lyg viskas vyksta neblogai, kad yra tam tikras stabilumas. Bet, kaip sakiau, stabilumas į stagnaciją gali peraugti ir yra tokių požymių. (…) Pradedame dar kartą – nes daug kartų būna politikoje – perkrauti procesą”, – vėliau Lietuvos žurnalistams aiškino jis.

Ministras pranešė, kad netrukus aptarti “pasenusią” santykių architektūrą į Maskvą vyks jo pavaduotojas, tačiau perspėjo nebūti pernelyg optimistiškai nusiteikusiais.

“Sutarėme, kad mano viceministras artimiausiu metu atvyks į Maskvą ir peržiūrės mūsų santykių architektūrą. Ji kai kur paseno, kai kur, kaip sakoma, varva per stogą ir reikalingas naujas impulsas. Pažiūrėsime, kas išeis. Iš karto sakyti, kad visur pasiseks, yra pernelyg optimistiška, tačiau reikia stengtis”, – žurnalistams sakė A.Ažubalis.

Jo teigimu, nors santykiai bendradarbiaujant tarp institucijų vyksta neblogai, ir, pavyzdžiui, dvišalės prekybos rodikliai kyla, tačiau “trūksta to pasitikėjimo ir jausmo, kad kalbi su kaimynu kolega, kuriuo pasitiki”.

Ministras minėjo, kad per susitikimą su S.Lavrovu aptarti ir istoriniai klausimai – “okupacijų, stalinizmo ir nacizmo klausimas”. Kaip gerą pavyzdį ieškant bendro sutarimo A.Ažubalis įvardijo Lenkijos ir Rusijos santykius.

A.Ažubalis sakė, kad buvo aptarti ir energetikos klausimai, tačiau jų nekonkretizavo ir pabrėžė, kad maždaug pusvalandžio trukmės asmeninio pokalbio su S.Lavrovu metu visko nespėta aptarti.

“Mes turime daug klausimų, dėl kurių sutariame ir dėl kurių nesutariame, tai pokalbio metu sutarėme vieną dalyką, kad čia dabar nėra nei laiko, nei galimybių kalbėti. (…) Buvo liečiami klausimai bendradarbiavime energetikoje, buvo išsakyta vienos pusės ir kitos pusės argumentacija”, – aiškino ministras.

Kalbėdamas apie aukštesnio nei viceministrų lygio dvišalio susitikimo perspektyvas URM vadovas sakė: “Buvo kalbėta taip: sukuriame solidų kraitį, bazę tam, kad tai įvyktų. Abi pusės to nori”.

Lietuvos užsienio reikalų ministras, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pirmininkas Audronius Ažubalis antradienį vyksta į Maskvą, kur aptars užsitęsusius konfliktus, tarptautines grėsmes ir žiniasklaidos laisvę.

A.Ažubalis Rusijos sostinėje viešės vasario 1-3 dienomis, pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Jis su kolega Sergejumi Lavrovu ir kitais Rusijos valdžios atstovais aptars tolesnius veiksmus po ESBO valstybių vadovų susitikimo Astanoje ir pirmininkavimo prioritetus, įskaitant užsitęsusių konfliktų sprendimą, tarptautines grėsmes, energetinį saugumą ir žiniasklaidos laisvę, taip pat būdus sustiprinti ESBO.

Antradienį atvykęs į Domodedovo oro uostą, A.Ažubalis padės vainiką salėje, kurioje sausio 24 dieną įvyko teroristinis išpuolis.

A.Ažubalis taip pat susitiks su Rusijos Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto vadovu Konstantinu Kosačiovu, Rusijos Federacijos Žmogaus teisių tarybos pirmininku Michailu Fedotovu, Rusijos Federacijos žmogaus teisių ombudsmenu Vladimiru Lukinu, taip pat pilietinės visuomenės, tyrimų centrų ir žiniasklaidos atstovais, informavo URM.

“Įšaldytais” arba užsitęsusiais konfliktas vadinama situacija Kalnų Karabache, kuris nuolat kelia įtampą tarp Armėnijos ir Azerbaidžano, separatistinėse nuo Gruzijos atsiskyrusiose Pietų Osetijos ir Abchazijos respublikose, nuo Moldovos atskilusioje Padnestrėje.

Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) į Sausio 13-osios dvidešimtmečio minėjimą Vilniuje delegavo savo patarėją, tačiau laiške Lietuvos prezidentei pakartojo įsipareigojimą atvykti Vasario 16-ąją.

B.Komorowskis pranešė negalįs atvykti į Vilnių dėl suplanuoto vizito Slovakijoje. Tačiau dėl ligos Lenkijos vadovas atidėjo ir pastarąjį vizitą, turėjusį prasidėti ketvirtadienį.

“Lenkijos prezidento patarėjas Henrykas Wujecas (Henrykas Vujecas) atstovaus Lenkijos prezidentui šios šalies delegacijos sudėtyje Lietuvos gynėjų dienos 20-mečio minėjime”, – sakoma Lenkijos prezidento interneto svetainėje trečiadienį paskelbtame pareiškime.

Apie tai pranešta, kai prieštaringų vertinimų sulaukė Lenkijos sprendimas į Sausio 13-osios minėjimą deleguoti tik Lenkijos Seimo vicepirmininkę ir apie tai Lietuvai pranešti paskutinę minutę.

Neįvardyti Lenkijos pareigūnai naujienų agentūrai PAP teigė, kad taip siunčiamas politinis signalas Lietuvai dėl esą nevykdomų įsipareigojimų Lietuvos lenkų atžvilgiu, tačiau Lenkijos spauda sukritikavo tokį požiūrį, pabrėždama, kad Sausio 13-oji yra netinkama data demaršams.

Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovas spaudai Linas Balsys BNS trečiadienį patvirtino, kad šalies vadovė gavo laišką, kuriame B.Komorowskis dėkoja už kvietimą į Sausio įvykių minėjimą, tačiau praneša negalįs renginiuose dalyvauti dėl tarptautinių įsipareigojimų.

“Šie įvykiai reiškė Lietuvos kelio nepriklausomybės atkūrimo link pradžią. Taip pat paliko tvarų pėdsaką kuriant laisvę ir demokratiją mūsų Europos dalyje. Šie įvykiai buvo bendros lenkų “Solidarumo” ir lietuvių demokratinės opozicijos brolybės pavyzdys”, – sakoma B.Komorowskio laiške.

B.Komorowskis laiške taip pat atkreipia dėmesį, kad Sausio 13-osios minėjime jis yra dalyvavęs anksčiau eidamas Lenkijos Seimo maršalkos pareigas.

Lenkijos prezidentas taip pat patvirtino sutarimą, kad abu prezidentai kaimyninėse šalyse dalyvaus nepriklausomybės šventėse, kuriomis prisimenamas nepriklausomybės atkūrimas 1918 metais. Tai reiškia, kad B.Komorowskis į Vilnių turėtų atvykti šių metų vasario 16 dieną.

“Dėkoju Jums, ponia prezidente, už Jūsų dalyvavimą nacionalinės nepriklausomybės šventės lapkričio 11 d. Varšuvoje minėjime, patvirtinantį abipuses deklaracijas dėl bendro dalyvavimo mūsų valstybių nepriklausomybės atkūrimo 1918 metais minėjimuose”, – rašoma laiške.