"Scanpix" nuotr.

Europos Komisija (EK) balandžio 20 d. pasiūlė Ukrainą įrašyti į sąrašą šalių, kurių piliečiams nereikia vizų keliauti po Europos Sąjungą. Šiais metais tokį režimą planuojama įgyvendinti ir su Gruzija. O Turkijai ES įsipareigojo suteikti bevizį režimą jau netrukus.

Gabija Karlonaitė, euroblogas.lt

Migracijos ekspertas Karolis Žibas kritiškai vertina ES politiką, kuomet, pasak jo, pabėgėlių krizės kontekste atsiranda migracijos liberalizavimai.

„Žvelgiant į pastarųjų metų patirtį – pabėgėlių krizę − man labai keista, kad lygiagrečiai atsiranda kiti migracijos proceso liberalizavimai, kurie yra sveikintini, bet kita vertus, man sunku suprasti Europos Sąjungos tikslą, kai vienų migrantų atžvilgiu sienos uždaromos, kitų atidaromos“, − tinklaraščiui Euroblogas.lt sako K.Žibas.

Finansinė parama, derybos dėl narystės, pažadas suteikti bevizį režimą jau šią vasarą. ES buvo priversta priimti primestas Turkijos sąlygas.

Nuo kovo 20 d. naujai iš Turkijos į Graikiją atvykę „nereguliarūs migrantai“ – neturintys reikalingų dokumentų – yra grąžinami atgal į Turkiją. Už kiekvieną Turkijai grąžintą migrantą iš Sirijos vienas siras bus perkeltas į ES. Turkijai skiriama 3 mlrd. eurų parama padėti pabėgėliams.

Mainais už tai, Turkijai pažadėta suteikti bevizį kelionių režimą nuo birželio mėnesio ir liepą atnaujinti sprendimą dėl šalies stojimo į ES.

Išskirtinės derybų sąlygos Turkijai

Rytų Europos studijų centro analitikas Vytautas Keršanskas mano, kad pabėgėlių ir Europos integracijos nereikėtų lyginti. Pasak jo, Turkija kelia vizų režimo klausimą kartu su susitarimu dėl migrantų readmisijos.

„Šioje politinėje situacijoje ES turi galvoti, kaip išsisukti nuo priverstinių sprendimų“, − komentuoja analitikas.

Jis paaiškina, kad įprastai, kuomet ES derasi su trečiąja šalimi, Sąjunga pati ir formuoja susitarimą, bei diktuoja jo sąlygas, o Turkijos atveju trečiosios šalies pozicijos derybose buvo labai stiprios.

Analitikas pastebi, kad susitarimas dėl pabėgėlių atneša daugiau naudos Turkijai. „Finansinė parama, derybos dėl narystės, pažadas suteikti bevizį režimą jau šią vasarą. ES buvo priversta priimti primestas Turkijos sąlygas“, − komentuoja analitikas Vytautas Keršanskas.

Pašnekovas skeptiškai vertina tai, ar ES jau šią vasarą sugebės įgyvendinti savo įsipareigojimą.

Suteikiant bevizį režimą įdiegiami saugikliai, kad imigrantų skaičiai neišaugtų.

„Šiandienos kontekste didžiausią nerimą kelia Turkijoje vykstantys žmogaus teisių, laisvių pažeidimai. Prezidento Erdogano valdymas pasižymi griežtu būdu: „Twitter“ blokavimai, dienraščių kontrolės perėmimas ir panašūs žodžio laisvės, žmogaus teisių suvaržymai yra nepriimtini Europos Sąjungai“, − pažymi pašnekovas.

Balandžio 26 d. Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Federica Mogherini pabrėžė, kad bevizis režimas Turkijai nebus suteiktas, kol ji neatitiks visų 72  numatytų kriterijų. Šiuo metu šalis įgyvendino tik apie pusę jų.

ES gali būti 3 mėn.

Europos Sąjungoje naujai atvykusieji galės būti 3 mėnesius ir todėl ilgalaikės migracijos perspektyvoje toks laikotarpis nieko nekeis, bet pasak K.Žibo, bevizis režimas neabejotinai padidins imigrantų skaičių.

Pašnekovas prognozuoja, kad dalis ukrainiečių ir turkų galės pasinaudoti beviziu režimu, kad liktų ES, bet liktų nelegaliai. Ekspertas tai įvardija anglišku terminu overstayed foreigners, kai atvykėlis būna ilgiau nei leidžiama.

V.Keršanskas padidėjusios imigracijos grėsmės nemato. Jis pabrėžia, kad suteikiant bevizį režimą įdiegiami saugikliai, kad imigrantų skaičiai neišaugtų.

Judėjimo laisvė Europai suteikia ne tiek ekonominę naudą, kiek yra tam tikras minkštosios galios įrankis.

„Atskiros ES šalys galės įsivesti vizų režimą, jeigu pastebės nenatūraliai išaugusį migrantų srautą. Ukraina ir Gruzija, kurioms bevizis režimas turėtų būti suteiktas šiais metais, yra gana susaistytos su ES įvairiais įsipareigojimais. Šalių politiniai lyderiai bus paspausti kontroliuoti migraciją“, − aiškina Rytų Europos studijų centro analitikas.

V.Keršanskas teigia, kad judėjimo laisvė Europai suteikia ne tiek ekonominę naudą, kiek yra tam tikras minkštosios galios įrankis. Pasak jo, didesnis judėjimas skatina demokratizacijos procesus valstybėse, kurios yra linkusios integruotis į ES, bet yra nuolat veikiamos Rusijos propagandos. K. Žibas komentuoja, kad Ukrainos atveju beviziu režimu siekiama solidarizuotis su Ukraina karo su Rusija kontekste.

Rusai ir baltarusiai sudaro apie 36 proc. Lietuvos užsienio svečių. Kiekvienas turistas – tai papildomi pinigai. Deja, dėl užsieniečiams nepatrauklios mūsų vizų politikos nemenkos dalies turistų netenkame.

„Viza yra labai svarbus klausimas dažno baltarusio gyvenime. Manau, Europos valstybės turėtų kaip įmanoma labiau supaprastinti vizos gavimo procedūras, leisti žmonėms atvykti ir palikti jose savo pinigus”, – mano Europos humanitarinio universiteto studentas iš Baltarusijos Andrejus Chotianovičius.
Būtent Baltarusijos piliečiai dažniausiai ir kreipiasi su prašymais gauti Lietuvos vizą (apie 194 tūkst. kasmet, tai sudaro kone pusę visų pateikiamų prašymų). Nedaug atsilieka ir Rusijos gyventojai, vidutiniškai pateikiantys apie 162 tūkst., arba 38 proc., visų prašymų. Rusai laikomi vienais geidžiamiausių turistų, nes per vieną kelionę kiekvienas jų viešbučiuose, parduotuvėse, kavinėse ir panašiose vietose vidutiniškai palieka po 450 JAV dolerių.
Kalbantis tiek su rusais, tiek su baltarusiais susidaro įspūdis, kad Lietuvai šių pinigų nereikia, nes dabartinė mūsų šalies vizų išdavimo tvarka yra gana sudėtinga. Natūralu, kad dėl to krinta mūsų patrauklumas, palyginti su kitomis regiono valstybėmis. Kaip tvirtina turizmo srities ekspertai, tai nėra išmintinga, nes būtent iš Rytų pas mus atvažiuoja didžiausi turistų srautai.

Trūkumai gožia pranašumus

Priminsime, kad ES šalių vizų kaina visur vienoda – 60 eurų, o jei (kaip yra su Rusija bei Ukraina) yra pasirašyti susitarimai dėl supaprastintos vizų išdavimo tvarkos su trečiosiomis šalimis, tų šalių piliečiams tereikia mokėti 35 eurus. Vis dėlto tai dar nereiškia, kad tokia ir bus galutinė vizos kaina, kurią teks pakloti keliautojui. Pasirodo, Lietuva reikalauja pateikti gana daug pažymų, kurios taip pat kainuoja. Papildomai tenka mokėti ir tada, kai turistai “neįtelpa” į kažkokias mistines konsulatuose nustatytas kvotas ir tenka pasinaudoti mokamomis naujųjų Rusijoje ir Ukrainoje įkurtų Lietuvos vizų centrų paslaugomis. Taigi galiausiai Lietuvos viza kažkodėl atsieina brangiau nei aplinkinių valstybių.
Vis dėlto naujųjų Lietuvos vizų centrų nereikėtų labai peikti. Jiems atsiradus Rusijos ar Ukrainos pakraščių gyventojams nebereikia keliauti į sostinę dėl vizos, taigi bent laiko ir pinigų kelionei tikrai susitaupo. „Anksčiau būdavo taip, kad su dokumentais nueini į ambasadą ir stovi su visais vienoje eilėje. Dabar atsirado laiko registracija, dėl to eilių beveik nebeliko, nes aišku, kada reikia ateiti. Be to, vizų centras – paslaugos teikėjas, tad ir aptarnavimas, bendravimas visai kitoks”, – tikina Šakių rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus atstovė Asta Kėvelaitytė, koordinuojanti kultūrinius mainus su miestais partneriais Kaliningrade.

Kitų regiono šalių vizų politika paprastesnė

„Kai kalbuosi su partneriais iš Rusijos, jie manęs tiesiai klausia, ką mes, lietuviai, taip slepiame, kad daug lengviau nukeliauti į Šveicariją, nei patekti į Lietuvą, – teigia Birštono sanatorijos „Tulpė“ direktorė Liucija Patinskienė. – Jie juokauja, kad dabartinė mūsų vizų išdavimo politika primena senus rusiškus filmus, kuriuose rodoma, kokius KGB filtrus reikėdavo pereiti. Pasirodo, jie ir dabar keliaudami į Lietuvą patiria kažką panašaus.“
„Anksčiau dažnai darydavome palyginimus tarp Baltijos ar Skandinavijos šalių ir matydavome, kad Lietuva reikalauja pristatyti kur kas daugiau dokumentų, netgi visai juokingų. Todėl iš šalies atrodėme nerimtai ir net atgrasiai. Niekas nesuprasdavo, kodėl būdami Šengeno valstybė reikalaujame daugiau nei kitos Šengeno valstybės, – prisimena Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. – Tiesa, pastaruoju metu situacija keitėsi į gera, tačiau čia dar reikia dirbti ir dirbti. Nes ir dabar girdime nusiskundimų, pavyzdžiui, kai dėl nelabai aiškių priežasčių vieni šeimos nariai vizas gauna, o kiti ne.“
Vis dėlto tariami teigiami poslinkiai mūsų vizų politikos srityje „Tulpės“ direktorės nenuramina. L.Patinskienei nerimą kelia tai, kad, Europoje nuolat aštrėjant konkurencijai medicinos bei sveikatinimo turizmo srityje ir kitoms šalims renkantis paprastinimo kelią, Lietuva darosi sau meškos paslaugą, niekaip neatsikratydama didelio popierizmo, dėl kurio atvykstantiems užsieniečiams gana smarkiai didėja bendros kelionės išlaidos. „Norint gauti vizą, tenka pateikti gana daug finansinių dokumentų, o kiekviena pažyma juk kainuoja“, – girdimus skundus atpasakoja sanatorijos, kurios didžiąją dalį klientų sudaro Maskvos, Sankt Peterburgo ir Kaliningrado srities gyventojai, vadovė.
O šalies verslas skundžiasi, kad dalis dabartinių reikalavimų, susijusių su vizų išdavimu, tik kartina gyvenimą, nors jokios naudos tikrai neduoda. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė pamini viešbučių verslui itin aktualią problemą – reikalavimą kreipiantis dėl vizos nurodyti ir gyvenamąją vietą: „Čia prasideda baisiausia dalis: kelionių organizatoriai arba pats žmogus rezervuoja vietą viešbutyje, gauna vizą, tada neretai likus dienai rezervaciją anuliuoja ir paprasčiausiai nebeatvyksta, o viešbutis nespėja užpildyti tos rezervuotos vietos, todėl patiria nuostolių.“
E.Šiškauskienės manymu, tai neabejotinai perteklinis reikalavimas, nes ar žmogus atvyksta į viešbutį, ar ne, niekam iš tiesų nerūpi ir nėra jokios kontrolės. „O viešbučiai dėl tokių falsifikuotų užsakymų, reikalingų tik vizai gauti, patiria daug nuostolių. Arba tegul paprastina vizos išdavimo reikalavimus, arba reikalauja patvirtinti, kad viešbutis ne tik užsakytas, bet ir apmokėtas“, – siūlo asociacijos vadovė.

Pasienio regionai laukia bevizio režimo

Diskusijos dėl bevizio režimo įvedimo pasienyje gyvenantiems gyventojams jau pabodo, nes tęsiasi ilgai, o jokių apčiuopiamų rezultatų nėra. Tauragės meras Pranas Petrošius sako, kad bevizio režimo įvedimas prie Kaliningrado srities esančiam kraštui itin aktualus. Jis nebejoja, kad tai smarkiai pagerintų krašto ekonominę padėtį. „Jau vien dėl Tauragės savivaldybėje plačiai išplėtoto automobilių verslo ir kur kas aukštesnės kokybės autoservisų bei kitokių automobilių aptarnavimo paslaugų“, – sako Tauragės meras.
Jo įsitikinimu, bevizio režimo įvedimas padėtų suklestėti turizmui, padidintų prekybos apimtis ir atvertų daugiau galimybių krašte plėtoti baldų gamybos verslą. „Kaliningrado srityje yra tikrai nemažai gyventojų, gaunančių gerus atlyginimus ir turinčių pinigų, kuriuos jie galėtų išleisti Lietuvoje, – teigia P.Petrošius. – Deja, neišnaudojame tokios geros progos pagelbėti savo ekonomikai, ir daug Kaliningrado srities gyventojų renkasi važiuoti į Lenkiją, nes ten jiems nuvažiuoti paprasčiau.“
Pasirodo, lenkai Kaliningrado srities gyventojus įsileidžia supaprastintomis sąlygomis: visos Kaliningrado srities ir Lenkijos pasienio vaivadijų gyventojams suteikta teisė lankytis vieniems pas kitus be vizų, tereikia leidimo. O šis leidimas, galiojantis nuo dvejų iki penkerių metų, tekainuoja 20 eurų. “Mes dėl to neabejotinai praradome nemažai turistų. Dabar didelė dalis Kaliningrado gyventojų masiškai važiuoja į Lenkijos pusę”, – pastebi Lietuvos turizmo asociacijos prezidentė Danutė Mažeikaitė.
Ar toks scenarijus įmanomas ir Lietuvoje? Bent jau URM tvirtinimu, ne, nes ES laikosi pozicijos, kad Lenkijos atvejis yra „vienetinis ir unikalus”, tad Lietuvos pusėje pasienio teritorija bet kokiu atveju negalės viršyti 50 kilometrų ribos.
R.Malinauskui gaila, kad dėl to svečiai iš Kaliningrado į Druskininkus negalės atvykti supaprastinta tvarka. “Kita vertus, tegul atsiranda bent tas 50 kilometrų ruožas, juk ir tai duotų kraštui didelės naudos. Jei tai taptų realybe, į šią zoną patektų Gardinas, kuriame gyvena keli šimtai tūkstančių žmonių, bet svarbiausia, kad kalbos apie šį supaprastinimą pereitų prie veiksmų“, – pabrėžia Druskininkų meras.

Į „Veido“ klausimus atsako Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas

„Veidas“: Ar Druskininkų kurorto verslas patiria problemų dėl Lietuvos taikomos Šengeno vizų išdavimo praktikos?
R.M.: Problemų dėl vizų išdavimo Rusijos piliečiams, norintiems atvykti į Druskininkus, visados buvo, nors pastaruoju metu padėtis lyg ir gerėjo.
Lietuvos vizą norintys gauti asmenys vis dar negali gauti jos siųsdami dokumentus paprastu ar elektroniniu paštu – iš jų reikalaujama atvykti į konsulatą asmeniškai, procesas užtrunka per ilgai, kur kas ilgiau nei kitų valstybių ambasadose. Dokumentų Lietuvos vizai gauti rinkinys taip pat yra didesnis, nei reikalaujamas kai kurių kitų Šengeno sutarties valstybių. Ir ne tik Skandinavijos, bet netgi Estijos.
„Veidas“: Jūsų vertinimu, kokios to priežastys?
R.M.: Lietuviai turi du išskirtinius bruožus – amžinai dejuoti, kad viskas blogai, ir amžinai ką nors darant perlenkti lazdą. Na, kodėl mes būtinai turime padaryti taip, kad asmuo, norintis gauti Lietuvos vizą, turėtų pateikti maksimalų galimų reikalauti dokumentų kiekį? Kodėl stengiamės išduoti vizą kuo trumpesniam laikotarpiui, nors matydami, kad vizos prašo normalus žmogus, galėtume iš karto duoti ilgalaikę? Negi vizas būtina dalyti kaip kokią šventą plotkelę, gabalėliais, stengiantis, kad žmogus kaip galima dažniau ateitų jos prašyti?
Ne paslaptis, kad Druskininkuose būstą yra įsigiję nemažai Sankt Peterburgo, Maskvos gyventojų. Bendraujant su jais tenka girdėti atsiliepimų apie įvairiausias Lietuvos vizų išdavimo sistemos keistenybes. Pavyzdžiui, ateina prašyti vizos tėvas ir sūnus. Tėvui duodama trumpalaikė viza, sūnui – ilgalaikė. Viskas vyksta vienu metu, tik prie skirtingų langelių. Kodėl, kokiais kriterijais vadovaujantis vienas šeimos narys gauna ilgalaikę, kitas – trumpalaikę vizą, suprasti neįmanoma.

Maksimaliai supaprastinusi Šengeno vizų išdavimo tvarką, Suomija vien Rusijoje iš to kasmet uždirba per 120 mln. Lt, tad dažnas į Lietuvos kurortus poilsiauti ar gydytis atvykęs rusas pase turi ne mūsų, bet Suomijos ar Estijos konsulinių įstaigų išduotą vizą.

„Pastebime, kad pas mus, į Lietuvą, ilsėtis atvykusių Rusijos piliečių pasuose vis dažniau įklijuotos Šengeno vizos, išduotos Suomijos ar Estijos konsulatų, – „Veido“ žurnalistams pasakojo vienos Birštono sanatorijos vadovai. – Kai pasidomėjome kodėl, išgirdome, kad pastaruoju metu gauti Lietuvos Šengeno vizą gana sudėtinga, prašoma daug papildomų dokumentų: apie turimus pinigus, apie jau užsisakytus ir apmokėtus viešbučius ar sanatorijas. Kartais netgi jau turintieji Rusijos ligonių kasų apmokėtus kelialapius gydytis sanatorijose skundžiasi, kad neturėjo jokių palengvinimų įsigyti vizą. Tad Sankt Peterburgo gyventojai į Lietuvą gana dažnai važiuoja su Suomijos, Maskvos gyventojai – su Estijos vizomis, kurias gauti, pasak jų, daug paprasčiau. Svarbiausia – nebūtina pačiam vykti į ambasadą ar konsulatą, dokumetus galima tvarkytis paštu.“

Lietuviai patenkinti, bet rusai skundžiasi

Apie tai, kad vizų išdavimo tvarka yra gana rimtas stabdys pritraukiant į Lietuvą, pirmiausia į Druskininkų, Birštono, Neringos, Palangos gydyklas ir poilsiavietes, pasiturinčius Rusijos gyventojus, kalbama metai po metų. Šiuos klausimus sprendžia net kelios darbo grupės, į kurias įeina Užsienio reikalų ministerijos, Migracijos departamento, Turizmo departamento, kitų suinteresuotų institucijų bei savivaldybių atstovai. Vienas Užsienio reikalų ministerijos vadovų „Veidą“ patikino, kad visi priekaištai dėl lėtesnio vizų išdavimo Lietuvos konsulinėse įstaigose, palyginti su kaimynais, yra nesąmonė, o jei kam ir pasirodė, jog vizas gauti tapo sunkiau, tai nebent todėl, kad „buvo srautas vadinamųjų probleminių prašytojų“.
Politikus ir valdininkus galima suprasti, nes per pastaruosius dvejus metus turistų iš Rusijos padaugėjo dvigubai, tad iš pirmo žvilgsnio jokios problemos tarsi nėra. Kol nepažvelgi į padėtį Lietuvos vizą gauti ir čia savo pinigus palikti panorusio Rusijos piliečio akimis. Ir nepasidomi, kaip šį klausimą sprendžia kaimynai estai, latviai, ką jau kalbėti apie suomius, Šengeno vizų pardavimą rusams pavertusius pelningu verslu, iš kurio Suomija uždirba šimtus milijonų ne vien už pačias vizas, bet ir iš tranzito. Mat į Lietuvą (ar kitą Šengeno sutarties valstybę) su Suomijos viza keliaujantis rusas pirma turi ne mažiau kaip parą praleisti šalyje, kurios vizą gavo.
Iš vizų tranzito pelnosi ir Ryga, per kurią skristi į kitas Europos šalis yra pigiau nei iš Maskvos ar Sankt Peterburgo. O Estija masina rusų keliautojus keltų linijomis iš Talino. Galėtų iš to pelnytis ir Lietuva, nes, pavyzdžiui, Baltarusijos gyventojų požiūriu, skristi iš Vilniaus oro uosto į Europą taip pat gerokai pigiau nei iš Minsko. Lietuvoje privaloma praleisti para duotų pelno mūsų viešbučiams. Žinoma, jeigu vizų išdavimas būtų dedamas ant tokio pat konvejerio, kaip kaimynų.
Tiesa, su Baltarusija turizmo į Lietuvą klausimas netrukus bus išspręstas, kai įsigalios susitarimas dėl pasienio bevizio susisiekimo. O Šengeno vizas Lietuvos ambasada Minske ir dabar dalija lengviau nei kitos valstybės. Bent jau Baltarusijos keliautojai savo interneto forumuose teigia, kad gauti vienkartinę Šengeno vizą dviejų savaičių kelionei lengviausia būtent iš lietuvių, nes mūsų ambasada Minske vienintelė iš visų ES valstybių nereikalauja turėti asmeninio iškvietimo ar iš anksto apmokėti viešbučio.

Nori vizos – atvyk asmeniškai

Kas trukdo panašų lengvatinį režimą sukurti ir Lietuvos konsulinėse įstaigose Maskvoje, Sankt Peterburge, Kaliningrade? Čia, pasak Rusijos turizmo internetinių forumų dalyvių, neretas atvejis, kai žmogus pavaromas nuo langelio, nes neatsinešė banko pažymos apie turimus pinigus, o iš provincijos su kelių draugų bei giminaičių įgaliojimais atkeliavęs pilietis sužino, kad vizą galės gauti tik sau, nes visi kiti irgi privalo atvykti asmeniškai. Tuo tarpu didžiausioje Rusijos vizų forminimo įmonėje Vizų centre Estija, Suomija, taip pat kitos „turistinės“ ES valstybės – Italija, Ispanija, Prancūzija, Slovėnija, Vengrija reklamuoja išduodančios daugkartines Šengeno vizas be asmeninio dalyvavimo.
„Dėl galimybės susitvarkyti dokumentus vizai gauti paštu, nevykstant į ambasadą ar konsulatą, situacija tokia: pagal ES vizų kodeksą dokumentai turi būti pristatomi asmeniškai, išskyrus atskirai numatytus išimtinius atvejus, kai galima naudotis paštu, – „Veidui“ sakė Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktoriaus pavaduotojas Antanas Muralis. – Šiuo metu Lietuvos ambasada ir konsulatai išduodami vizas bendradarbiauja su tarpininkais, paprastai turizmo firmomis. O Suomijos konsulinės įstaigos bendradarbiauja su išoriniais paslaugų teikėjais (Vizų centru – A.B.). Tai įmonės, turinčios savo atstovybes daugelyje Rusijos vietovių, jos surenka norinčiųjų gauti vizas dokumentus ir pristato į centrą. Norintis gauti Suomijos vizą asmuo ateina į tos įmonės atstovybę kaip į konsulinę įstaigą, ir terminas, per kurį privalo būti išduota viza, skaičiuojamas ne nuo dokumentų patekimo į Suomijos konsulatą laiko, o nuo atnešimo į šią įstaigą laiko. Tokia galimybė numatyta ir ES vizų kodekse, nes leidžia pagreitinti vizų išdavimą. Tuo pačiu keliu šiuo metu eina ir Lietuva. Teisinę bazę jau esame parengę, artimiausiu metu skelbsime išorės paslaugų teikėjo atrankos konkursą.“

Protingų paaiškinimų neranda

Tačiau kol kas Rusijos turistai forumuose vienas kitam pasakoja, kad Lietuvos vizą, žinia, gauti galima, bet tam reikia nuodugniai pasirengti, kruopščiai tvarkant visus ambasados tinklalapyje įvardytus dokumentus, ir vis tiek gali nutikti, jog dėl nesuprantamų konsulinių darbuotojų sprendimų teks nusivilti.
Štai tinklalapyje www.travel.ru, skyriuje, skirtame asmeniniams įspūdžiams, patirtiems darantis Lietuvos vizą, šių metų birželį ambasadoje Maskvoje apsilankęs Aleksandras rašo: „Paprastai į ambasadą stengiuosi ateiti likus valandai iki priėmimo pabaigos, kai eilė pasibaigia. Šį kartą atėjau likus 20 minučių iki uždarymo. Visa procedūra užėmė kokias 10 minučių. Viskas patiko. Nusivylimas apėmė po penkių dienų, kai atėjau atsiimti paso su viza. Pareiškime prašiau daugkartinės 90-iai dienų. Nepaisant pusmetinių ir metinių Estijos, Latvijos, Prancūzijos Šengeno vizų, keleto Amerikos ir Britanijos vizų, kelių atžymų apie Lietuvos sienos kirtimą, savivaldybėje patvirtinto stambios Lietuvos kompanijos iškvietimo metų laikotarpiui – man davė vienkartinę trijų dienų vizą. Paklausti kodėl, atsakė, kad mano draudimas galioja tik tris dienas. Pastebėjus, jog jie patys rekomenduoja draustis tik pirmam įvažiavimui, atsakė, kad taip, matyt, dėl kažkokių priežasčių nusprendė konsulas. Jokio protingo paaiškinimo, kodėl konsulas galėjo taip nuspręsti, aš neradau, išskyrus tą, kad, matydami mano dažnus įvažiavimus, lietuviai tikėjosi per metus gauti iš manęs ne 35 eurus, o 350 eurų, kaskart duodami vienkartinę vizą. Taip pat reikia atsižvelgti, kad dokumentų kiekis buvo didesnis, nei tas komplektas, kurį aš paprastai pateikiu kitų valstybių konsulatams.“
Internautas daro išvadą, jog norint gauti daugkartinę Lietuvos vizą reikia būti pasirengusiam, kad bus arba per pusę sumažintas jos galiojimo laikas, arba apskritai duota vienkartinė. „Sau padariau išvadą: į Lietuvos ambasadą – daugiau nė kojos. Jeigu reikės keliauti į Lietuvą – imsiu Latvijos vizą ir skrisiu „Air Baltic“ per Rygą“, – žada Aleksandras.
Paprašytas tai pakomentuoti A.Muralis tikino: „Konkrečiai dėl šio atvejo ko nors pasakyti negaliu, nes reikėtų detaliau susipažinti su visomis aplinkybėmis. Instrukcijos, kurias turi ambasados ir konsulinės įstaigos, nurodo, kad vizos prašantis asmuo privalo apsidrausti visam pirmos kelionės laikotarpiui, o paskui – draustis prieš kiekvieną kelionę. Tai daroma pačių vykstančiųjų labui.“
Kitas neseniai, šių metų rugpjūčio viduryje, į Lietuvą vykti susiruošęs Rusijos pilietis Aleksejus Gordejevas tinklalapio www.tripster.ru forume skundžiasi: „Atvažiavau ryte 9.20 val., 10.30 val. jau išėjau iš ambasados su kvitu vizai gauti. Įspūdis liko teigiamas. Laukiu antradienio <…> Na taip… Tik dabar aptikau lemtingą klaidą. Kvite vizai gauti įrašyta data 2011.08.17 nuo 15 iki 16 val., o mūsų autobusas išvažiuoja 2011.08.16 dieną 19:30 val. Nepaisant to, kad aš konsulato darbuotojai dar pabrėžiau, jog viza man reikalinga jau rugpjūčio 16-ąją, ji vis tiek įrašė kitą datą. Ar įmanoma, kaip nors perkelti laiką? Prisiskambinti į konsulatą neįmanoma, ragelio niekas nekelia. Parašiau jiems laišką, bet nėra jokios garantijos, kad į jį bus atsižvelgta. Apmaudu bus, jei dėl tokios kvailystės žlugs kelionė.“

Suomija reklamuoja savo vizas

Užtat keliautojų, kuriems reikėjo gauti Suomijos vizą, įspūdžiai – priešingi. Prieš porą savaičių savarankiškų keliautojų forume www.awd.ru Mary Ann rašė: „Dariausi daugkartinę Suomijos vizą per Vizų centrą. Dokumentų (trys pasai) pridavimo procesas ir vizų rinkliavos sumokėjimas truko apie 20 minučių. Viskas greitai, paprastai, organizuotai. Jokių papildomų dokumentų neprašė, kvailų klausimų neuždavinėjo. Vizą darė tris dienas, vietoje prašytų 60 dienų metinėje daugkartinėje vizoje davė net 120 dienų.“
Pabrėžtina, kad anksčiau ši keliautoja jau buvo gavusi vienkartinę Lietuvos vizą, bet štai daugkartinę kažkodėl nutarė darytis Suomijos. Tai nestebina, nes Suomija intensyviai reklamuoja savo vizas.
Turizmo portalas www.finnish.ru skelbia: „Šengeno vizą į Suomiją be jokio vargo įsigysite savarankiškai. Suomijos vizą galima gauti daug paprasčiau nei kitų Šengeno sutarties šalių vizas. Vienkartinei Suomijos vizai apiforminti pakanka minimumo dokumentų ir nebūtina įrodinėti turint pakankamą pinigų kiekį bei dalyvauti pokalbyje. Norint gauti daugkartinę Suomijos vizą nebūtina turėti Suomijoje nekilnojamojo turto ar verslo. Apiforminant daugkartinę Suomijos vizą nebūtina iš karto pirkti draudimo visam vizos galiojimo laikui.“
Neslepiama, kodėl Suomija taip lengvai dalija Šengeno vizas: „Ne paslaptis, kad gauti Šengeno vizą į Suomiją daug paprasčiau ir greičiau nei į kitas Europos šalis, būna labai mažai – vos 1 proc. – atsisakymų išduoti vizą, nes didelis Rusijos turistų srautas turi esminį teigiamą poveikį Suomijos ekonomikai.“
Gausus ir lengvas vizų išdavimas – oficiali Suomijos vyriausybės politika. „Mes norime, kad Rusijos piliečiai gautų vizas lengvai ir kaip galima greičiau, – sako Suomijos ambasadorius Maskvoje Matti Antonnenas. – Maskvos vizų centre vienas klientas aptarnaujamas vidutiniškai per 15 minučių.“
Laikydamasi tokios politikos Suomija pernai išdavė Rusijos piliečiams milijoną Šengeno vizų ir papildė savo šalies biudžetą mažiausiai 35 mln. eurų. Neoficialiu Lietuvos diplomatų vertinimu, tokia politika leidžia suomiams iš vizų išdavimo ne tik finansuoti visą savo diplomatinių atstovybių Rusijoje veiklą, bet ir gauti pelno. Lietuva, pasak A.Muralio, per tą patį laikotarpį išdavė apie 100 tūkst. vizų, uždirbdama dešimteriopai mažiau – 350 tūkst. eurų.
Žinia, patrauklumu Rusijos turistams Lietuva vargu ar prilygs Suomijai, tačiau pasiekti, kad į Lietuvą rusai važiuotų pirkdami lietuviškas vizas, tikrai galime.

Šiandien posėdžiavusi Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo pritarė siūlymui neimti konsulinio mokesčio už prašymų išduoti nacionalines vizas Baltarusijos piliečiams nagrinėjimą.

Nacionalinė viza, dar vadinama D kategorijos viza, suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvą ir būti joje ilgiau kaip tris mėnesius. Iki šiol tokios vizos kaina Baltarusijos piliečiams buvo 207 litai arba 60 eurų.

Konsulinio mokesčio atsisakymu siekiama sudaryti galimybes Baltarusijos piliečiams lengviau keliauti, taip pat paskatinti demokratėjimo procesus Baltarusijoje bei stiprinti šios šalies pilietinę visuomenę.

Galimybė atsisakyti konsulinio mokesčio už nacionalines vizas atsirado po to, kai Seimas šių metų birželio 20 d. priėmė Konsulinio mokesčio įstatymo pataisas, suteikiančias Vyriausybei teisę neimti konsulinio mokesčio už prašymų išduoti vizas nagrinėjimą, kai tai būtina įgyvendinant Lietuvos Seimo priimtuose teisės aktuose numatytus užsienio politikos ar nacionalinio saugumo tikslus.

BFL

Seimas sudarė galimybę Vyriausybei savarankiškai nuspręsti, kad baltarusiai galėtų nemokamai gauti nacionalines vizas įvažiuoti į Lietuvą.

Kaip Lietuvos radijui sakė Premjeras Andrius Kubilius, tokia iniciatyva buvo paskelbta po to, kai Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka po vadinamųjų prezidento rinkimų žiauriai sutriuškino visas opozicijos manifestacijas ir opozicijos lyderius visiškai neteisėtai sodino į kalėjimus.

“Buvo priimtas sprendimas, kad, norint padėti eiliniams Baltarusijos žmonėms, turintiems tokį autoritarinį ir visiškai nepaisantį žmogaus teisių režimą, vienas dalykas, kuriuo galime padėti, tai sudaryti jiems galimybę laisviau keliauti po Vakarų pasaulį, po Europos Sąjungą”, – Ministrą Pirmininką cituoja lrt.lt.

Anot A. Kubiliaus, norint suteikti galimybę baltarusiams gauti nemokamas vizas, reikėjo pakeisti galiojančius įstatymus. Tai buvo padaryta pirmadienį.

Viename artimiausių Vyriausybės posėdžių planuojama patvirtinti detalią tvarką, kaip nemokamų vizų išdavimas bus įgyvendintas.

“Vizos, ar jos būtų nemokamos, ar jos būtų mokamos, gali būti neišduotos, jeigu yra įtarimų, kad vizos prašantis asmuo jos prašo kokiais nors nusikalstamais tikslais”, – Lietuvos radijui sakė A. Kubilius.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė laišku kreipėsi į Europos Sąjungos (ES) lyderius, ragindama ieškoti priemonių kuo greičiau palengvinti judėjimą Šengeno erdve ir supaprastinti vizų gavimo procedūras Baltarusijos žmonėms.

D.Grybauskaitės nuomone, svarbu, kad Baltarusijos žmonės galėtų keliauti į ES ne mažiau palankiomis sąlygomis ir mokėtų ne didesnį mokestį už vizas nei kitų Rytų kaimynių piliečiai, pranešė prezidentės spaudos tarnyba.

Pasak pranešimo, vizų režimo palengvinimo siekti būtina nepriklausomai nuo galimų ES sankcijų Baltarusijos vadovybei.

“Deja, tos priemonės, kurios skatino šios šalies piliečių izoliaciją, nepasiteisino. Todėl būtina ieškoti naujų bendravimo būdų su Baltarusija”, – rašoma prezidentės laiške ES vadovų tarybos prezidentui Hermanui Van Rompuy (Hermanui Van Rompėjui) ir Europos Komisijos pirmininkui Jose Manuelį Barroso (Žozė Manueliui Barozui).

Pasak Lietuvos vadovės, Baltarusijos liberalėjimas bus paskatintas tik palengvinus daugumos baltarusių judėjimą ir jų kontaktus su ES piliečiais.

D.Grybauskaitė siūlo apsvarstyti šį klausimą artėjančiuose Užsienio reikalų tarybos ir Europos Vadovų Tarybos susitikimuose.

Lietuva jau anksčiau pranešė siūlanti Baltarusijai dvišaliu pagrindu sumažinti nacionalinių vizų kainas. Dėl Šengeno vizų, kurios kainuoja 60 eurų, būtinas bendras ES sprendimas.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė kreipsis į Europos Sąjungos (ES) vadovybę, ragindama supaprastinti vizų išdavimą Baltarusijos piliečiams ir sumažinti vizų kainą, pirmadienį pranešė Lietuvos pareigūnai.

D.Grybauskaitė per atstovą spaudai pirmadienį taip pat paragino Baltarusijos vadovybę paleisti visus sulaikytuosius po neramumų Minske, kurie kilo po prezidento rinkimų.

Dėl paprastesnio vizų režimo Lietuva ketina kreiptis į Europos Komisijos pirmininką Jose Manuelį Barroso (Žozė Manuelį Barozą) ir Europos Sąjungos (ES) prezidentą Hermaną Van Rompuy (Hermaną Van Rompėjų).

“Prezidentė ketina kartu su Užsienio reikalų ministerija kreiptis į Europos Komisijos prezidentą J.M.Barroso bei Europos Sąjungos Tarybos prezidentą H.Van Rompuy su raginimu supaprastinti vizų išdavimo tvarką Baltarusijos piliečiams, sumažinant ir vizų kainą”, – žurnalistams sakė prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys.

Anot jo, prezidentė įsitikinusi, kad 10 metų Baltarusijos izoliacijos nedavė jokių rezultatų ir buvo klaida.

“Prezidentė kreipsis į Europos Vadovų Tarybą ir jos prezidentą poną Rompuy, kad būtų apsvarstyta – pirmiausia politiniame lygmenyje ES vadovų – galimybė Europai plačiau atsiverti paprastiems Baltarusijos žmonėms”, – žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

“Pirmiausia turėtų būti priimtas politinis Europos sprendimas, o po to Komisija turėtų ieškoti būdų, teisinių instrumentų, kaip tokį sprendimą realizuoti, jeigu jis būtų priimtas”, – pridūrė ministras.

Lietuva jau anksčiau pranešė siūlanti Baltarusijai dvišaliu pagrindu sumažinti nacionalinių vizų kainas. Dėl Šengeno vizų, kurios kainuoja 60 eurų, būtinas bendras Europos Sąjungos (ES) sprendimas.

Lietuvos prezidentė taip pat paragino Baltarusiją paleisti visus asmenis, kurie sulaikyti per neramumus Minske, kilusius iškart po prezidento rinkimų.

“Prezidentė kviečia Baltarusijos vadovybę pademonstruoti pasitikėjimą savimi ir paleisti visus sulaikytuosius”, – žurnalistams sakė prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys.

“Jeigu Baltarusijos vadovybė įsitikinusi, kad rinkimai laimėti įtikinama persvara, jeigu Baltarusijos žmonės palaiko Baltarusijos vadovybę – tai ko baimintis opozicijos, kam laikyti žmones, kurie protestavo, įkalintus?”, – kalbėjo prezidentės atstovas.

Anot jo, prezidentei labai svarbu, kad sužeistiesiems, ypač vienam iš opozicijos lyderių Vladimirui Nekliajevui, būtų garantuota visa būtina medicinos pagalba.

D.Grybauskaitė taip pat pasmerkė neproporcingą jėgos panaudojimą iš Baltarusijos pusės, bet pridūrė nepalaikanti ir demonstrantų smurto.

“Prezidentė smerkia neproporcingą jėgos panaudojimą iš Baltarusijos valdžios pusės prieš demonstrantus kaip ir nepalaiko tam tikro smurto proveržio iš demonstrantų pusės, galbūt galimų provokacijų”, – sakė prezidentės atstovas.

Anot L.Balsio, po rinkimų pasireiškę smurto pavyzdžiai metė šešėlį visam rinkimų procesui.

Prezidentės atstovas taip pat pranešė, kad D.Grybauskaitė jau po prezidento rinkimų gavo Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos laišką, su kuriuo bus supažindinta ES užsienio politikos vadovė Catherine Ashton (Ketrin Ešton) ir ESBO institucijos.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pratęsė vizų sankcijų aukščiausiems Baltarusijos pareigūnams moratoriumą iki kitų metų pabaigos, bet galutinai jų nepanaikino dėl problemų, susijusių su demokratija ir žmogaus teisėmis Baltarusijoje.

ES uždraudė įvažiuoti į savo teritoriją dabartiniam Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai ir dar keturiasdešimčiai valstybės pareigūnų po 2006 metų prezidento rinkimų, kurių rezultatus, Vakarų nuomone, valdžia suklastojo.

Pirmadienį 27 ES valstybių URM vadovai pareiškė, jog primygtinai reikalauja tobulinti rinkimų įstatymus, išplėsti žiniasklaidos priemonių laisves, ir įspėjo oficialųjį Minską, kad būtina laikytis tarptautinių reikalavimų rengiant gruodžio 19 dieną numatytus prezidento rinkimus.

“Europos Sąjunga atidžiai stebės situaciją ir įvertins ją po rinkimų”, – sakoma ES pareiškime.

ES taip pat pareikalavo, kad Baltarusijos valdžia paskelbtų moratoriumą mirties bausmei.

Vykstant ginčams su Rusija, Baltarusija žengė kelis žingsnius, darydama nuolaidų demokratinių reformų reikalaujantiems Vakarams. Todėl buvo sušvelninta Europos Sąjungos pozicija dėl Baltarusijos valdžios. ES jau kelis kartus buvo paskelbusi moratoriumą A.Lukašenkos ir jo aplinkos vizų sankcijoms, tačiau kol kas galutinai jų nepanaikino.

“Apgailestautina, kad ES nesugebėjo visiškai atsikratyti inercinės mąstymo sankcijomis logikos. Tačiau mes sveikiname pareiškime išdėstytą ketinimą tęsti bendradarbiavimą su Baltarusija, taip pat palaikyti ryšius ir aukščiausiu politiniu lygiu”, – sakė URM sekretorius spaudai Andrejus Savinychas.

“Baltarusija taip pat siekia išplėsti lygiateisį dialogą su ES”, – pridūrė jis.

Europos pareigūnai ne kartą pareiškė, kad būsimi Minsko santykiai su ES priklausys nuo to, kiek demokratiški bus rinkimai, kuriuose A.Lukašenka ketvirtą kartą kelia savo kandidatūrą.

Kol kas, stebėtojų vertinimu, ši rinkimų kampanija yra liberaliausia Baltarusijoje nuo praėjusio dešimtmečio antrosios pusės: valdžia netrukdo opozicijos kandidatams rinkti parašų savo kandidatūroms remti ir žiūri pro pirštus į jų padarytus nedidelius rinkimų įstatymų pažeidimus.

Bevizio režimo sutartys – lyg ekonominis rodiklis: iš jų kiekio galima spręsti apie valstybės ekonominį išsivystymą, tarptautinės bendruomenės pripažinimą, patikimumą ir prestižą.

Pasaulis kasmet tampa vis atviresnis. Sienos nyksta. Turistams vis paprasčiau nuvykti kad ir į tolimiausią kampelį. Dabar dėl bevizio režimo tariasi ir anksčiau nedraugiškos ar net priešiškos šalys. Galiausiai bevizio režimo sutartis sudaro ištisi regionai.

Visi supranta, kad tokios sutartys – tai papildomos pajamos iš atvykstamojo turizmo, glaudesnis šalių bendradarbiavimas ir pagaliau tarptautinis pripažinimas.

Rugpjūčio pabaigoje atviriausių (vizų požiūriu) pasaulio šalių reitingą sudariusios kompanijos “Henley & Partners” analitikai tikina, kad bevizis režimas reiškia ne tik paprastesnį ir pigesnį būdą turistams keliauti. “Uždara šalis praranda turistus, o jos piliečių irgi niekas nenori įsileisti. Be to, tai reiškia, kad valstybė neatitinka kažkokių reikalavimų – pradedant techniniais klausimais ir baigiant saugumu ar patikimumu”, – pabrėžia kompanijos atstovai.

Štai ne taip seniai dėl paprastesnės turistinių vizų išdavimo tvarkos po labai ilgų derybų sutarė JAV ir Europos Sąjunga, o analitikai tai įvardijo kaip svarbų žingsnį siekiant didesnio Europos ir JAV pasitikėjimo visomis prasmėmis.

Gegužę ES savo vartus atvėrė Balkanų šalių turistams: vizų nebereikia į ES šalis vykstantiems Albanijos bei Bosnijos ir Hercegovinos turistams. Taip siekta padidinti stabilumą Balkanuose ir palengvinti šalių kelią narystės Bendrijoje link.
Susitarti dėl bevizio režimo šiemet pavyko net Artimųjų Rytų regiono šalims. Pirmiausia dėl to vasarį sutarė Turkija ir Libanas. Vėliau panašūs susitarimai pasirašyti tarp Turkijos ir Sirijos bei Turkijos ir Jordanijos.

Tikimasi, kad tai padidins ne tik šio regiono turistų srautą, bet ir sustiprins visų šalių ekonomiką, mat bevizį režimą paprastai lydi ir didesnės eksporto bei importo apimtys.

Ne veltui dabar viso pasaulio žvilgsniai krypsta į Rusiją ir ES – dvi prekybos partneres, kurių santykius vis temdo tai vienokie, tai kitokie politiniai nesutarimai. Tad dabar visiems įdomu, kada tarp jų bus sutarta dėl bevizio režimo. Tam koją vis pakiša ES veikianti vienos valstybės veto teisė, kuria naudojasi (ir už tai sulaukia nemažai kritikos) Baltijos šalys, įskaitant ir Lietuvą.

Tačiau galima neabejoti: anksčiau ar vėliau kompromisas vis tiek bus rastas. Juk beveik kiekviename Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo, premjero Vladimiro Putino, užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo ar kitų aukštų Rusijos pareigūnų susitikime su ES ar šiai Bendrijai priklausančių valstybių atstovais keliamas būtent vizų klausimas.

Mažiausiai suvaržyti – britai

Jau minėto “Henley & Partners” sudaryto sąrašo duomenimis, britų turistai be jokių apribojimų gali nuvykti į 166 pasaulio valstybes. “Apskritai pastebime, kad turtingos ir intensyvius prekybinius santykius palaikančios šalys, ypač jeigu jos demokratiškos, o nusikalstamumas jose menkas, turi kur kas daugiau laisvės”, – pastebi tyrėjai.

Juk ne veltui žodis “turistas” dažnam asocijuojasi, tarkime, jei ne su britu, tai su pagyvenusiu japonu. Ši turtinga ir ekonomiškai išsivysčiusi šalis ne veltui gali didžiuotis, kad jos gyventojai bene aktyviausiai keliauja po pasaulį, mat yra viena mažiausiai vizų apribotų valstybių pasaulyje.

Lietuva šiuo požiūriu negali per daug puikuotis: mūsų šalies piliečiai be vizų gali keliauti į 92 pasaulio valstybes. Nors tai gerokai daugiau bevizio režimo sutarčių, nei jų yra sudariusi, tarkime, Rusija ar Pietų Afrikos Respublika, vis dėlto jų mes turime mažiau nei kitos ES šalys – Vokietija, Italija, Prancūzija, kurių gyventojai turistiniais tikslais be vizų gali vykti į daugiau nei 160 šalių.

Analitikai tai aiškina ne tik diplomatų nelankstumu ar šalies jaunumu, bet ir tuo, kad mūsų valstybė ne visur laikoma patikima. “Labiausiai suvaržyti tų šalių piliečiai, kuriose vykdomos represijos ar vyksta karas. Tarkime, Pietų Korėja suvaržyta gerokai mažiau nei Šiaurės Korėja, Honkongas toli lenkia ekonomiškai išsivysčiusią, bet griežto režimo Kiniją ir panašiai”, – apibendrina analitikai.

Lietuva ir toliau patirs spaudimą pritarti iniciatyvai įvesti bevizį režimą Rusijos Kaliningrado sričiai, tačiau greitų sprendimų Europos Sąjungoje (ES) šiuo klausimu nebus, sako politologas.

Tai Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Tomas Janeliūnas sakė antradienį, vertindamas Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pareiškimą Vilniuje, kad ji pozityviai vertinanti Lenkijos siūlymą supaprastintą gyventojų judėjimo tvarką taikyti visai Kaliningrado sričiai.

Lietuva prie tokių viešų Lenkijos ir Rusijos siūlymų iki šiol neprisidėjo ir teigia norinti, kad pirmiau būtų išbandyta tvarka, kuri supaprastintą gyventojų judėjimą leidžia zonose, nutolusiose iki 30 arba iki 50 kilometrų nuo pasienio.

Pasak T.Janeliūno, A.Merkel pareiškimas dėl bevizio režimo Kaliningradui yra svarbus, nes Vokietijos balsas yra vienas reikšmingiausių sprendžiant ES politikos klausimus, tačiau pozicijų derinimas ES viduje dar turėtų užtrukti.

“Manau, kad spaudimas bus – jis jau dabar yra, visų pirma iš lenkų pusės. Lietuviai turi savo rimtų argumentų”, – sakė T.Janeliūnas.

“Manau, kad pozicijos, argumentai “už” ir “prieš” bus dėliojami dar ilgai, nes reikia detalesnių analizių. Rizika yra ta, kad suteikus bevizio režimo statusą Rusijos Kaliningrado sričiai, tampa sunku kontroliuoti visų Rusijos piliečių judėjimą Šengeno erdvėje”, – pridūrė politikos ekspertas.

Vis dėlto politologas sakė nemanąs, kad Lietuva vienintelė priešintųsi atitinkamiems Šengeno tvarkos pakeitimams, jei bus bendras sutarimas ES viduje. “Tačiau vargu, ar bendras sutarimas ES viduje bus labai greitai”, – sakė T.Janeliūnas.

Vokietijos kanclerė A.Merkel pirmadienį per vizitą Vilniuje pabrėžė, kad norint atverti sienas Kaliningrado gyventojams reikėtų keisti galiojančias ES taisykles, reglamentuojančias supaprastintą sienos kirtimą pasienyje.

“Iš principo Vokietija teigiamai vertina Lenkijos pateiktą pasiūlymą”, – sakė A.Merkel.

Lenkija ir Rusija viešai ragina ES pakeisti taisykles, kad supaprastinta gyventojų judėjimo tvarka būtų taikoma visai Kaliningrado sričiai, nes priešingu atveju vakarinė Rusijos sritis būtų padalyta į tris dalis.

D.Grybauskaitės teigimu, dėl bevizio režimo Kaliningrado sričiai reikia sulaukti Europos Komisijos įvertinimo.

“Pirmiausia kalbame tik apie Kaliningrado sritį, bet čia Europos Komisija turi pateikti išvadas ir analizę, ar ši sritis artimiausiu metu atitiks visus tam keliamus reikalavimus – tiek saugumo, tiek sienos kirtimo, tiek muitinių srityje”, – pirmadienį sakė D.Grybauskaitė.

Kiek anksčiau, rugpjūčio pabaigoje, D.Grybauskaitė Lenkijos ir Rusijos remiamas iniciatyvas buvo palyginusi su viešųjų ryšių žaidimu.

“Dabar naujos iniciatyvos, kurias mes girdėjome, yra visiškai nederintos europiniame lygmenyje. Prieš metus pati Rusija kategoriškai prieštaravo, kad tai būtų tik Kaliningrado sričiai, ji norėjo, kad tai būtų visai Rusijai. Manome, kad čia truputį yra viešųjų ryšių žaidimo, visiškai nepatikrinto”, – tada žurnalistams sakė prezidentė.

Išduodant Šengeno vizas Alžyre, Maroke, Tunise, Jordanijoje, Peru ir Tailande Lietuvai atstovaus Vokietijos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos.

Tai numato antradienį Lietuvos užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio ir Vokietijos ambasadoriaus Lietuvoje Hanso Peterio Anneno (Hanso Pėterio Aneno) pasirašytas susitarimas dėl abipusio atstovavimo vizų išdavimo procedūrose per diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas.

“Nuo šiol Vokietijos Federacinė Respublika atstovaus Lietuvos Respublikai išduodant Šengeno vizas papildomose šešiose valstybėse”, – po susitarimo pasirašymo žurnalistams sakė A.Ažubalis.

Pasak užsienio reikalų ministro, tai abipusiai naudingas susitarimas.

“Iš vienos pusės – kolegos iš Vokietijos už savo paslaugas gaus atitinkamą piniginį atlygį ir papildys federacinį biudžetą, o mums, Lietuvai, tai leis sutaupyti tam tikrų lėšų šituo laikotarpiu, kurios būtų reikalingos atstovybės (…) išlaikymui tose valstybėse”, – teigė ministras.

Pasak A.Ažubalio, vieno konsulinės įstaigos darbuotojo išlaikymas valstybei per metus kainuoja mažiausiai ketvirtį milijono litų.

Ministro teigimu, susitarimas laiduoja ir galimybę plėtoti ekonominius ryšius.

“Mūsų turistams, kurie lankosi šitose valstybėse, o jie lankosi, tai yra tam tikras, sakykim, pasitikėjimo, tvirtumo ir saugumo elementas. O kita vertus, kalbant apie ekonominius ryšius, tai verslininkams, turistams, kurie į Lietuvą nori atvykti iš tų valstybių, tai taip pat yra labai patikimas ir rimtas kanalas”, – sakė A.Ažubalis.

Pasak Vokietijos ambasadoriaus Lietuvoje H.P.Anneno, “abiejų šalių piliečiai labai konkrečiose situacijose pajus šio susitarimo naudą”.

A.Ažubalio duomenimis, Lietuvai išduodant Šengeno vizas šiuo metu atstovaujama 24 valstybėse.

“Lietuva pati atstovauja 11-oje valstybių ir teikia tokias kolegiškas paslaugas, išduodant Šengeno vizas, Latvijai, Graikijai, Vengrijai, Estijai, Danijai ir Norvegijai”, – pasakojo ministras.