Premjeras Andrius Kubilius, antradienį viešėjęs Baltarusijoje, sako, kad kaimyninė šalis kelia naujus reikalavimus dėl vizų režimo supaprastinimo.

“Derinamos kai kurios naujos techninės detalės, kurias iškėlė Baltarusijos pusė. Manau, kad tas technines detales būtų galima užbaigti derinti kiek galima greičiau. Iš mūsų pusės tikrai nėra keliamų kokių nors naujų problemų”, – antradienį Lietuvos radijui sakė A.Kubilius.

Buvo tikimasi, kad susitarimą, kuris leistų supaprastintą judėjimą netoli sienos gyvenantiems žmonėms, Lietuva ir Baltarusija pasirašys pernai rugsėjį per Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos vizitą Vilniuje, tačiau, pasak Lietuvos diplomatų, Baltarusijos pusė tuomet paprašė pasirašymą atidėti ir patikslinti kai kuriuos klausimus.

Planuojama, kad pagal sutartį, rajonuose, esančiuose iki 50 kilometrų nuo sienos, gyventojai galėtų judėti turėdami specialius leidimus, kurie būtų išduodami penkeriems metams. Tokiu atveju Gardino ir Lydos gyventojai galėtų be vizų atvykti į Vilnių ir Druskininkus ir atvirkščiai.

Lietuvos teritorijoje prie Baltarusijos, kurioje būtų leidžiamas judėjimas per sieną be vizų, gyvena apie 800 tūkst. žmonių. Baltarusijos pusėje teoriškai laisvu judėjimu galėtų pasinaudoti apie 600 tūkst. gyventojų.

Lietuvos premjeras Andrius Kubilius sako manąs, kad sutarti dėl bevizio režimo Rusijos Kaliningrado srities gyventojams Europos Sąjungoje (ES) nebūtų lengva, todėl Vilnius kol kas neseka Lenkijos pavyzdžiu su Rusija kartu garsiai kelti tokius prašymus.

Ministras pirmininkas ketvirtadienį sakė, kad Lietuva remia supaprastinto gyventojų judėjimo idėją tam tikro pasienio ruožo gyventojams, kaip leidžia ES teisė, bet dėl išimties, kad šios taisyklės būtų taikomos visam Kaliningradui, reikia ES pritarimo.

“Ne nuo mūsų priklauso, ar būtų leista tokios išimtys. Reikia pasiekti Europos Komisijoje ir Europos Vadovų Taryboje, kad taisyklės būtų keičiamos, ir nemanau, kad tai bus labai paprasta padaryti”, – interviu “Žinių radijui” sakė A.Kubilius.

Lenkijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai balandį viešai kreipėsi į Europos Komisiją, prašydami Kaliningrado sričiai taikyti specialias sąlygas. Lietuva prie šio viešo prašymo neprisijungė.

Už idėją atsisakyti vizų visam Kaliningradui Lenkijos ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorski) agitavo ir trečiadienį per vizitą Vilniuje, kai kelis kartus viešai padėkojo A.Kubiliui už esą jo išsakytą paramą, nors tokia parama bent viešai aiškiai deklaruota nebuvo. Kad Lietuvos pozicija skiriasi nuo Lenkijos, A.Kubilius pakartojo ir ketvirtadienį.

“Čia yra daugiau taktikos ir retorikos klausimas. Mums atrodo, kad pradžiai reikia sutarti, ar tas taisykles įmanoma pakeisti, ir tada pradėti kalbėti dėl tokio palengvinto režimo. Lenkijos pusei atrodo, kad reikia pradžiai garsiai kalbėti, galbūt pavyks kažką tom kalbom pasiekti”, – sakė A.Kubilius.

Pagal supaprastintą vietos eismo tvarką, pasienio ruože gyvenantys žmonės galėtų sieną kirsti be vizų turėdami specialius leidimus. Dėl tokios tvarkos Lietuva derasi ir su Baltarusija.

Rusija šiuo metu siūlo ES įvesti bevizį režimą visiems jos gyventojams.

2010 m. vasario 18 d. JAV ambasada paskelbė apie nuo kovo pradžios didinamus kreipimosi dėl neimigracinių vizų mokesčius. Iš tiesų mokesčių didinimo data buvo atidėta ir naujoji tvarka ims galioti nuo 2010 m. birželio 4 d.

Kreipiantis dėl vizos verslo arba pramoginiais, taip pat studijų ir mainų programos tikslais reikės mokėti 140 JAV dolerių (apytiksliai 393 lt.) kreipimosi dėl vizos mokestį, o norint gauti darbo vizą – 150 JAV dolerių (apytiksliai 422 lt.).

JAV ambasada skatina lietuvius keliauti į Jungtines Valstijas verslo ir laisvalaikio tikslais ne ilgiau kaip 3 mėnesiams naudojantis Kelionių į JAV supaprastinimo programa. Besinaudojantieji šia programa privalo kreiptis ir gauti Elektroninės leidimo keliauti sistemos patvirtinimą prieš išvykstant.

Pasienio su Baltarusija ir Kaliningrado sritimi gyventojai dar pernai tikėjosi paprasčiau ir pigiau keliauti pas kaimynus, o jų sulaukti Lietuvoje, tačiau sutartys vis dar nepasirašytos.

Kaip informavo Užsienio reikalų ministerijos Konsulinės teisės ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo skyriaus antrasis sekretorius Marijus Dunda, sutartį su Baltarusija planuota pasirašyti 2009 m. rugsėjį, kai šios šalies prezidentas Aleksandras Lukašenka buvo atvykęs į Vilnių. Tačiau baltarusiai pareiškė nespėję atlikti visų procedūrų ir pasirašymą atidėjo. Vėliau baltarusiai pateikė pastabų dėl sutarties, tačiau jos Lietuvai nėra priimtinos, nes nebūtų išlaikomas paritetas – mūsų piliečių kelionių sąlygos būtų sunkesnės nei baltarusių.

Rusija taip pat siūlo patikslinti jau suderintą sutartį, nors jai jau buvo gautas ir Europos Komisijos pritarimas. Tad šiuo metu su abiem kaimynėmis vyksta tolesnis sutarčių derinimas.

Pagal Šengeno sutartyje numatytas išimtis administracinių vienetų, kurie prasideda iki 30 km atstumu nuo sienos ir tęsiasi ne toliau nei 50 km nuo sienos, gyventojai galėtų pigiau keliauti analogiškoje kaimyninės šalies teritorijoje. Jiems užtektų sumokėti 20 eurų už penkerius metus galiosiantį leidimą. Lietuvoje ši teritorija matuojama pagal seniūnijas ir siektų net Vilnių, o Baltarusijoje mūsų šalies pasienio gyventojai galėtų pasiekti Gardiną. Pretenduoti į leidimus galėtų apie 800 tūkst. Lietuvos ir 600 tūkst. Baltarusijos pasienio ruožo gyventojų.

Tikimasi, kad tai ne tik palengvintų žmonių bendravimą, bet ir duotų daug ekonominės naudos, pagyvintų prekybą. Ypač daug iš to tikisi Druskininkai, kurių planuose buvo net paleisti tarptautinį garlaivį iki Gardino. Tačiau to dar teks palaukti. Net jei sutartys, papiginsiančios pasienio gyventojų keliones, būtų pasirašytos, jų įsigaliojimo tektų laukti mažiausiai pusmetį, kol jas ratifikuotų šalių parlamentai, būtų pasirengta leidimų išdavimui.

Šiuo metu standartinė viza Baltarusijos gyventojams kainuoja 60 eurų, o Kaliningrado srities gyventojams 35 eurus, nes Rusija pasirašiusi susitarimą su Europos Bendrija dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo. Kai kurios kategorijos asmenims, pavyzdžiui, kaimyninėje šalyje gyvenančių asmenų šeimos nariams, galioja išimtys. Tačiau gyvenimas pasienyje savaime nesuteikia teisės į lengvatas.

Kol kas gera žinia tik asmenims iki 25 metų, kurie atstovauja ne pelno organizacijoms ir vyksta į Šengeno valstybes kitų ne pelno organizacijų kvietimu, 6–12 metų vaikams ir diplomatinių pasų turėtojams, kuriems nuo balandžio 5 d. įsigaliojančiame Bendrijos vizų kodekse numatyta lengvatų.