Himnas: vienas iš pirmųjų Vladimiro Putino sprendimų, perėmus valdžią 2000-aisiais, buvo sovietų himno sugrąžinimas. Pasak apklausų, net du trečdaliai rusų tokiam žingsniui pritarė. Tiesa, kai kurie sovietinio himno žodžiai buvo išbraukti, pavyzdžiui, apie Komunistų partiją.
Partija: Sovietų Sąjungoje egzistavo tik viena partija – Komunistų, ir visi, kurie norėjo siekti karjeros, turėjo jai priklausyti. Dabartinėje Rusijoje kitos partijos neuždraustos, bet valdžia tiek regionuose, tiek nacionaliniu lygmeniu priklauso V.Putino Vieningosios Rusijos partijai. Narystė joje – taip pat uždega žalią šviesą į šviesų asmeninį rytojų.
Skirtumas toks, kad anksčiau KGB buvo paklusti Komunistų partijos tarnaitė, dabar partijai “Vieningoji Rusija” vadovauja KGB veteranai.
Šnipai: jau dešimtmetį 80 proc. Rusijos valdžios elito sudaro žmonės, vienaip ar kitaip susiję su saugumo tarnybomis. Dauguma jų, kaip ir pats V.Putinas, išeiviai iš KGB. O ir KGB įpėdinė Federalinė saugumo tarnyba (FST) dabar yra ženkliai galingesnė ir kelianti baimę nei po SSRS subyrėjimo. Kaip ir KGB, FST užsiima ne tik kova su ekstremizmu, šnipinėjimu, bet ir politinės opozicijos persekiojimu. Tiesa, skirtumas toks, kad anksčiau KGB buvo paklusti Komunistų partijos tarnaitė, dabar partijai “Vieningoji Rusija” vadovauja KGB veteranai.
Disidentai: sovietiniais laikais disidentai buvo kalinami ir žudomi ar atsidurdavo psichiatrinėse ligoninėse. Dabar režimo kritikai dažniausiai susilaukia kaltinimų dėl kriminalinių nusikaltimais. Su jais taip pat susidorojama fiziškai. Šiuo metu, pasak visuomeninės organizacijos “Memorial”, Rusijoje yra apie 50 politinių kalinių. Tai ženkliai mažiau, nei sovietiniais laikais, bet vis tik politinių kalinių yra.
Anksčiau Maskva vadovavosi komunizmo ideologija ir skelbė karą kapitalizmui, dabar V.Putinas kelia konservativizmo vėliavą prieš esą amoralius Vakarus.
Žiniasklaidos kontrolė: Sovietų Sąjungoje nebuvo laisvos žiniasklaidos. Viską kontroliavo režimas, o užsienio žiniasklaida buvo sunkiai pasiekiama eiliniams piliečiams. Tik užėmęs sostą V.Putinas ne tik grąžino sovietinį himną, bet ir perėmė pagrindinių žiniasklaidos priemonių kontrolę. Tiesa, Rusijoje dabar galima gauti informacijos iš užsienio žiniasklaidos. Taip pat veikia nedidelės nepriklausomos žiniasklaidos kompanijos, kurios leidžia sau kritikuoti valdžią, tačiau jų poveikis nėra didelis.
Priešiškumas Vakarams: Rusija, kaip ir Sovietų Sąjunga, sugrįžo prie priešiškumo Vakarams. Vienas pastarųjų dienų pavyzdžių, Rusijos parama Sirijos Basharo al-Assado režimui, kurį Vakarai laiko nusikalstamu ir siekia jo pasitraukimo. Skirtumas tik tas, kad anksčiau Maskva vadovavosi komunizmo ideologija ir skelbė karą kapitalizmui, dabar V.Putinas kelia konservativizmo, tradicinių vertybių vėliavą prieš esą amoralius Vakarus.
Homofobija: Sovietų Sąjungos laikais už homoseksualizmą grėsė 5 metai kalėjimo. V.Putino Rusijoje už “homoseksualizmo propagavimą” taip pat gresia areštas, nors homoseksualumas nėra nusikaltimas, tačiau netradicinės seksualinės orientacijos atstovai dažnai tampa smurto aukomis.
Visą originalų straipsnį skaitykite čia.
Loading ...