BFL/V.Skaraičio nuotr.

„Airbnb.com“ ir „Booking.com“ platformos – tai interneto svetainės, kuriose lankytojai gali susirasti nakvynę, o asmenys, turintys laisvus namus, butus ar kambarius, gali informuoti apie nuomojamą būstą ir gauti papildomų pajamų. Nuomininkai už suteiktas būsto nuomos paslaugas su per šias platformas nuomojančiais būstą asmenimis atsiskaito per šiuos puslapius administruojančias įmones, kurios veikia kaip tarpininkai tarp nuomininko ir nuomotojo.

Gyventojui, Lietuvoje taip nuomojančiam būstą, visada yra prievolė apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti PVM (21 proc.) nuo sumos, kurias gyventojas sumoka už suteiktas tarpininkavimo paslaugas (nepaisant to, kad jo gautas atlygis per pastaruosius 12 mėnesių už PVM apmokestinamas paslaugas neviršijo 45 tūkst. eurų).

Tai leidžia identifikuoti tuos žmones, kurie galimai nuomoja turtą ir nedeklaruoja gautų pajamų, o jų atžvilgiu atliekami stebėsenos ir taikomi kontrolės veiksmai.

VMI, siekdama užtikrinti pajamų apskaitymo už būsto nuomą ir mokesčių sumokėjimo kontrolę, atlieka asmenų, savo vardu įregistravusių daug gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto, analizę. Tai leidžia identifikuoti tuos žmones, kurie galimai nuomoja turtą ir nedeklaruoja gautų pajamų, o jų atžvilgiu atliekami stebėsenos ir taikomi kontrolės veiksmai. Remiantis kitais informacijos šaltiniais, yra nustatomi galimai gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto nuomos pajamų nedeklaruojantys asmenys. Jiems taip pat taikomos poveikio priemonės, siekiant užtikrinti gautų pajamų deklaravimą.

VMI inf.

“Veido” diskusija: Ar galima leisti Valstybinei mokesčių inspekcijai knistis po niekuo nenusikaltusių piliečių bankų sąskaitas?

Taip

Finansų ministro patarėjas

Remigijus Bielinskas

Tokią tvarką numato šią vasarą Seimo priimtos ir Prezidentės pasirašytos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos, kurios turėtų sukurti prielaidas sumažinti šešėlinės ekonomikos mastą bei pagerinti mokesčių surinkimą.

Svarbu pažymėti, kad šios informacijos teikimas VMI yra analogiškas Lietuvos prisiimtam įsipareigojimui privalomai bei automatiškai ES ir kitoms valstybėms teikti informaciją apie užsieniečių Lietuvos finansų institucijose laikomus pinigus. Beje, Lietuvos gyventojams Seimas padarė išlygą, t.y. nustatė metų apyvartų ir sąskaitos likučių ribas (atitinkamai 15 tūkst. ir 5 tūkst. eurų), o apie užsieniečių Lietuvoje laikomus pinigus VMI kitų šalių mokesčių administratorius informuos, net jei šių šalių piliečių sąskaitose bus po vieną eurą.

Viešojoje erdvėje pasigirstančios spekuliacijos apie būsimą „masinį“ Lietuvos gyventojų sąskaitų sekimą neturi pagrindo, nes, VMI duomenimis, pajamas, viršijančias 15 tūkst. eurų ribą, Lietuvoje 2014 m. gavo tik apie 9 proc. gyventojų. Pažymėtina ir tai, kad finansų institucijos VMI pateiks tik metų pabaigos duomenų „nuotrauką“, t.y. inspektoriai matys tik apibendrintus skaičius, o ne sąskaitų išklotines ar informaciją apie kasdienius pirkinius.

Šios informacijos teikimas VMI yra analogiškas Lietuvos prisiimtam įsipareigojimui privalomai bei automatiškai ES ir kitoms valstybėms teikti informaciją apie užsieniečių Lietuvos finansų institucijose laikomus pinigus.

Beje, VMI ir iki šiol turėjo teisę gauti tokią informaciją, tačiau tik pradėjusi oficialų tyrimą dėl konkretaus asmens. Automatinis duomenų pateikimas jau pirminiame rizikos analizės etape VMI leis sukoncentruoti dėmesį ne į visus, o tik į pačius rizikingiausius mokesčių mokėtojus, t.y. apdorojant šią bei iš darbdavių, registrų, notarų, kitų trečiųjų asmenų gautą informaciją, susidaryti kuo išsamesnį vaizdą, ar asmuo gyvena pagal pajamas. Todėl sąžiningi mokesčių mokėtojai ne tik nepajus jokių pokyčių, bet ir bus trukdomi mažiau.

Kalbant apie gautų duomenų saugumą pabrėžtina, kad VMI turi ISO 27001 standarto sertifikatą, kuris patvirtina, jog VMI informacijos saugumo valdymo sistema ir pačia institucija galima pasitikėti dėl informacijos saugumo užtikrinimo. Tą pernai patvirtino ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atliktas Lietuvos mokestinės informacijos saugumo sistemos vertinimas bei 2014 m., prieš pradedant automatinius mainus apie finansines sąskaitas pagal dvišalę sutartį su JAV, į Lietuvą atvykę JAV iždo departamento atstovai. n

Ne

Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisininkas Karolis Liutkevičius

Vertinant iš žmogaus teisių perspektyvos, naujoji tvarka kelia nerimą. Duomenys apie asmens pajamas, santaupas ir skolas yra privatūs, kitaip tariant, tai jo privataus gyvenimo dalis. Aptariamos Mokesčių administravimo įstatymo naujovės yra tiesiogiai nukreiptos į šią privataus gyvenimo dalį ir ją iš esmės varžo. Pagal nustatytą tvarką bankai turės VMI masiškai pateikti, taigi atskleisti, Lietuvos gyventojų privataus gyvenimo detales.

Turint galvoje žmogaus teisių apsaugos standartus, tokio masinio privačių asmens duomenų rinkimo teisėtumas kelia abejonių. Pagal reikalavimus, kylančius iš Europos žmogaus teisių konvencijos, žmogaus privatumą galima riboti tik jei tai yra būtina demokratinėje visuomenėje, o pats ribojimas nėra neproporcingas, palyginti su jam keliamais tikslais.

Turint galvoje žmogaus teisių apsaugos standartus, tokio masinio privačių asmens duomenų rinkimo teisėtumas kelia abejonių.

Net jei pripažįstama, kad siekiant ištirti neteisėtus asmens finansinius veiksmus būtina turėti jo privačius finansinius duomenis, nustatytą tvarką pavadinti proporcinga yra labai sudėtinga. Pagal naująją tvarką nesiekiama surinkti tik asmenų, įtariamų neteisėtais veiksmais, duomenis – tokius įgaliojimus atliekant tyrimą VMI turėjo ir anksčiau.

Priešingai, ketinama rinkti visų didesnes nei vidutines pajamas turinčių asmenų duomenis. Taigi, užuot tikrinus asmenis, kuriuos yra pagrindo įtarti, įtariamaisiais paverčiami visi, gaunantys kiek didesnes pajamas. Tokią priemonę laikyti proporcinga ir pateisinti jos taikymą demokratinėje valstybėje yra sunku.

Pristatant ir ginant šią naujovę (o tai paprastai tenka daryti kartu) dažnai teigiama, kad „sąžiningi mokesčių mokėtojai neturi ko bijoti“. Tai sąmoningas situacijos iškraipymas. Iš tiesų derėtų klausti: „Jei aš nesu įtariamas, kodėl kišamasi į mano privatų gyvenimą?“ Mažai kas prieštaraus, kad valstybei yra svarbi neteisėtų ginklų kontrolė. Tačiau situacija, jei į svečius kasmet užsuktų keletas policijos pareigūnų profilaktiškai pasirausti po mūsų spintas ir spinteles – ar neatsiras kokio neteisėtai laikomo revolverio ar sprogmens? – turbūt neatrodytų normali. Taip pat nėra normalu ir be pagrindo raustis po mūsų sąskaitas – tai dar viena spintelė, kurios turinys yra mūsų privataus gyvenimo dalis

BFL

Šiemet, atnaujinus VMI Elektroninio deklaravimo sistemą, pildydami gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją klydo dar mažiau, tik 5 proc. gyventojų.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, kad šiemet daugiau nei 572 tūkst. gyventojų, teisingai užpildžiusių deklaracijas ir jas pateikusių iki gegužės 2 d., VMI pervedė daugiau nei 212 mln. litų praėjusiais metais sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM). Pajamas šiemet deklaravo beveik 754 tūkst. mokesčių mokėtojų, iš jų 85 proc. tai darė naudodamiesi šiais metais atnaujinta VMI Elektroninio deklaravimo sistema (toliau – EDS).

“Gyventojams, teisingai pateikusiems deklaracijas, pajamų mokesčio permokas VMI jau sugrąžino, o tiems mokesčių mokėtojams, kuriems pateiktas GPM deklaracijas reikia patikslinti, EDS sistemoje ir el. paštu VMI yra išsiuntusi priminimus bei informaciją apie tikslintinus duomenis” – teigia VMI prie FM Paslaugų mokesčių mokėtojams departamento direktorė Stasė Aliukonytė – Šnirienė, akcentuodama, jog ypač svarbu, kad mokesčių mokėtojai nuolat peržiūrėtų ir, esant reikalui, atnaujintų savo el. pašto duomenis EDS, kad prireikus patikslinti deklaraciją, apie tai informacija juos pasiektų nedelsiant.

Šiemet, pateikę deklaraciją gyventojai, galėjo pasinaudoti lengvata ir susigrąžinti dalį gyventojų pajamų mokesčio už gyvybės draudimo, pensijų įmokas, už pirmas studijas ir (ar) pirmą profesinį mokymą, palūkanas už vieną iki 2008-12-31 paimtą būsto kreditą ir kt. (tuo atveju, jei jų pajamos praėjusiais metais buvo apmokestintos 15 proc. tarifu).

Deklaruodami pajamas, šiais metais gyventojai darė dar mažiau klaidų, nei 2010-aisiais ir ankstesniais metais: tik apie 5 proc. deklaracijų buvo klaidingų (2010 metais – apie 11 proc., 2009 metais – apie 13 proc., 2008 m. – 14 %). Pažymėtina, kad dažniau mokesčių mokėtojai klysdavo pildydami popierinio formato deklaracijas. VMI pastebi, jog dažniausiai pajamų deklaracijose buvo daromos klaidos: deklaruotas per didelis papildomas metinis neapmokestinamas pajamų dydis, deklaracijose gyventojas nenurodė savo asmeninės sąskaitos, į kurią būtų grąžinta mokesčio permoka, numerio, deklaruota neteisinga išskaičiuota (sumokėta) mokesčio suma ir kt.

Gyventojų pajamų mokesčio permoka 2011 m. pagal visas teisingai užpildytas 2010 m. mokestinio laikotarpio gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas grąžinta beveik 533 tūkst. gyventojų, o 2010 m. pagal visas teisingai užpildytas 2009 metų mokestinio laikotarpio gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas – 599 tūkst. gyventojų. 2011 metais gyventojams grąžinta per 206 mln. litų pagal 2010 m. deklaracijas, o 2010 metais. – 230 mln. litų pagal 2009 m. mokestinio laikotarpio deklaracijas.

VMI primena, kad norintys susigrąžinti GPM permoką gyventojai teikti ir tikslinti deklaracijas gali už 5 praėjusius metus.

Visą informaciją apie pajamų deklaravimą gyventojai gali rasti VMI interneto svetainėje www.vmi.lt, o į iškilusius klausimus mokesčių mokėtojams mielai atsakys Mokesčių informacijos centro specialistai, paskambinus VMI trumpuoju telefonu 1882.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) delsiama grąžinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kitų mokesčių permokas, pusmečiu anksčiau prašo sumokėti pelno mokestį.

“Verslo žinios” rašo, kad tokiais metodais inspekcija traukė iš kampo Vyriausybę, kuri pati save savanoriškai jame užspeitė, įstatyme įrašiusi kone konkrečią pirmojo ketvirčio mokestinių biudžeto pajamų sumą.

“Kadangi niekas nėra suinteresuotas biudžetą tikslinti tada, kai šaukštai jau po pietų – pajamos nesurenkamos, o finansiniai įsipareigojimai prisiimti, t. y. lieka pjaustyti tai, kas jau yra skola, -17 procentų pajamų prieaugio kriterijus taikomas nuo pat metų pradžios. Todėl sprendimas tikrai apgalvotas, nes toks ir yra jo tikslas”, – teigė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Išankstinius pirmojo ketvirčio valstybės biudžeto surinkimo duomenis Finansų ministerija žada pateikti šios savaitės pabaigoje.

Tam, kad įstatyme įrašytas įsipareigojimas būtų įvykdytas, kovo mėnesį reikėjo surinkti beveik 90 mln. litų daugiau nei vidutiniškai sausio ir vasario mėnesiais, kartu reikia likviduoti 53 mln. litų nepriteklių, susidariusį pirmaisiais mėnesiais, o iš viso surinkti 3,642 mlrd. litų vien tik iš mokesčių pajamų dalies.

Anot dienraščio, teritorinės mokesčių inspekcijos gavo nurodymus iš centro stabdyti gyventojų pajamų, pelno, PVM, akcizų ir kitų 6 mokesčių permokų grąžinimą. Šios lėšos buvo sustabdytos ir “žaliems” mokėtojams – tiems, kuriems dėl jų aukšto patikimumo lygio permokos buvo grąžinamos be trukdžių.

“Preliminarūs duomenys apie pelno mokestį I ketvirtį nerodo jokių įtampos židinių, kad vėliau nebus įvykdytas metų planas – priešingai, išankstiniais duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį šio mokesčio grąžinimas buvo net didesnis nei 2010 metų tą patį laikotarpį”, – teigė finansų ministrė.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) gyventojams, deklaravusiems 2010 metų pajamas, pradėjo grąžinti mokesčio permoką.

VMI pranešė, kad pirmadienį pinigai pradėti grąžinti maždaug dviem tūkstančiams mokesčių mokėtojų, jiems planuojama pervesti 1 mln. litų.

“Jau šiandien mokesčio permokos sulauks tie gyventojai, kurie teisingai užpildė ir pateikė gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas, naudodamiesi elektroninio deklaravimo sistema”, – pranešime spaudai sakė VMI viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaitė.

Lėšas gyventojams, pasinaudojusiems Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytomis lengvatomis, privaloma grąžinti iki liepos 31 dienos.

Šiemet jau pateikta beveik 360 tūkst. GPM deklaracijų, iš kurių apie 92 proc. – elektroninės. Praėjusiais metais VMI sulaukė 825 tūkst. deklaracijų.

Pajamas deklaruoti galima iki gegužės 2 dienos.

Susigrąžinti dalį GPM galima už gyvybės draudimo įmokas, palūkanas už paimtą kreditą vienam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti, studijas, kurias baigus įsigyjamas pirmas aukštasis išsilavinimas, išsimokėtinai ar lizingo būdu įsigytą kompiuterį.

Pernai beveik 599 tūkst. mokesčių mokėtojų, pasinaudoję pajamų mokesčio lengvata, susigrąžino daugiau nei 230 mln. litų GPM. Iš viso pajamas deklaravo beveik 800 tūkst. mokesčių mokėtojų.

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija sostinės Halės bei Kalvarijų turgavietėse nustatė atvejų, kai prekiauta maisto papildais, sudėtyje turinčiais iki 70 procentų etilo alkoholio. Už jį nebuvo deklaruotas ir sumokėtas akcizo mokestis.

Patikrinimų metu identifikuotos dvi įmonės, įvežančios tokius produktus į Lietuvos Respubliką, kurios galimai nesumokėjo 20 tūkstančių litų akcizų. Dar trys įmonės stebimos, kaip galimai įvežančios į Lietuvą ne maisto produktus su etilo alkoholiu ir nemokančios akcizų.

Šių patikrinimų metu mokesčių specialistai rado oficialiai Lietuvoje veikiančių įmonių įvežtų maisto papildų, tarp kurių ir tokie, kurių pakuotės neatitinka ženklinimo lietuvių kalba reikalavimų: “Nastoika Sabelnik Balotnyj” (reumatui gydyti), “Kopeječnik čainy” (kraujagyslėms plėsti), “Krasnaja ščiotka” ir daugybė kitų, neva įvairioms ligoms gydyti skirtų skysčių. Didžioji dalis šių akcizais apmokestinamų ne maistui skirtų prekių pagamintos ne Europos Bendrijos šalyse – Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje.

“Įmonės ne maistui skirtų prekių asortimentą papildo įvairiais skystais maisto papildais, kurie dažno pirkėjo ar net paties pardavėjo įsitikinimu laikomi vaistais. Tačiau daugelis iš jų, pavyzdžiui, imuninei sistemai stiprinti ir organizmui tonizuoti vartojama “Ženšenių tinktūra”, burnos ertmei gydyti skirta “Eukaliptų tinktūra” ar įvairūs sirupai, neįregistruoti Lietuvos Respublikos ar EB vaistinių preparatų registre. Todėl tokių maisto papildų sudėtyje esantis etilo alkoholis yra laikomas akcizine preke ir reikia deklaruoti bei sumokėti akcizo mokestį”, – primena Vilniaus AVMI Mokestinių prievolių departamento direktorius Dainoras Bradauskas

Vengiantiems šios prievolės gresia ne tik mokestinė, bet ir administracinė atsakomybė – numatytos baudos siekia iki 5 tūkstančių litų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, jog paramos gavėjams jau pradėtos pervesti lėšos, kurias iki 2 procentų nuo praėjusiais metais sumokėto pajamų mokesčio skyrė beveik 437 tūkst. gyventojų. Paramos suma organizacijoms šiais metais siekia beveik 38 mln. litų.

VMI paramos gavėjams jau pervedė beveik 8 mln. litų, o likusios lėšos organizacijas pasieks iki spalio 18 d.

VMI duomenimis daugiausia rėmėjų lėšų šiemet sulaukė labdaros ir paramos fondas “Bėdų turgus”, gausiantis daugiau nei 265 tūkst. litų (pernai jam buvo skirta 392 tūkst.), bei viešoji įstaiga “SOS gyvūnai”, kuriai gyventojai šiais metais skyrė apie 190 tūkst. litų. Pirmajame paramos gavėjų dešimtuke taip pat yra Klaipėdos vaikų ligoninė, labdaros ir paramos fondas “Rugutė”, Vilniaus m. labdaros fondas “Gabijos vidurinės mokyklos bendruomenės centras”.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pasitikėjimo telefonu gaunant vis mažiau pranešimų apie atlyginimų mokėjimą vokeliuose ir įvertinus nelegalaus darbo rinkos padėtį, mokesčių inspektoriai sukūrė naują jų mokėtojų gaudymo metodą, kuris juos, tikėtina, turėtų nuvesti tiesiai prie neapskaitytų pajamų šaltinio.

Pasak VMI viršininko pavaduotojo Artūro Klerausko, iš gyventojų gaunant mažiau informacijos apie šešėlį, imtasi aiškintis ne atlyginimų mokėjimo vokeliuose atvejus, bet mokesčių nemokėjimo priežastis. “Procesas sudėtingas, bet yra pakankamai požymių, kurie išduoda, kad įmonėje netvarkingai elgiamasi su pinigų srautais. Pagrindiniai kriterijai – veiklos pelningumas, pridėtinei vertei kurti patiriamų sąnaudų ir išlaidų santykis, jo nukrypimas nuo vidurkio, taip pat darbo užmokesčio vidurkių lyginimas skirtingais pjūviais: pagal veiklos šakas, darbuotojų kvalifikaciją, regionus ir pan. Pagal nustatytus mokesčių nemokėjimo rizikos kriterijus VMI išanalizavo visus mokesčių mokėtojus ir sudarė tikrintinų subjektų sąrašą”, – pasakojo A.Klerauskas.

Apskričių mokesčių inspektoriai jau pradėjo darbus pagal tris metodus. Jeigu įmonė patenka į mažiau rizikingų subjektų sąrašą, jos vadovui siunčiamas tik laiškas, kuriame išdėstomi įtarimą keliantys nukrypimai nuo ekonominių rodiklių ir paprašoma juos argumentuoti. Labiau rizikingesnių įmonių vadovai kviečiami ant kilimėlio.

Tvirtinama, kad Kaune pasikalbėjus su dešimties įtariamų įmonių vadovais aštuoni iš jų pranešė didinantys darbo užmokestį.

Į rizikingiausiųjų grupę patenkančios įmonės sulauks netikėtų operatyvinių VMI patikrinimų be jokio išankstinio pranešimo. Pagal VMI sudarytą rizikingumo sąrašą pirmose gretose rikiuojasi paslaugų, statybų ir mažmeninės prekybos įmonės. Mažiausiai rizikingas finansų ir draudimo sektorius, kuriame galimybė gauti neapskaitytų pajamų yra minimali arba visai neįmanoma, pavyzdžiui, bankuose.

Vakar Valstybinė mokesčių inspekcija išplatino pranešimą, kad reikalaus paaiškinimo iš tų piliečių, kurie labai dažnai kerta sieną su Kaliningrado sritimi bei Baltarusija. Mokesčių inspekcija prašys paaiškinti ir pagrįsti dokumentais, kokių lėšų jie įsigijo prabangų turtą ir vykdė stambius ekonominius sandorius. Apie tai pasakoja beveik visi šiandienos laikraščiai, kartais pateikdami ir kurioziškų atvejų: vienas pasienio gyventojas, jau 20 metų niekur oficialiai nedirbantis, turi įsigijęs 10 prabangių automobilių.

Mokesčių inspektoriai teigia, kad išsamių jų patikrinimų dėl pajamų apmokestinimo ir turto įsigijimo šaltinių pagrindimo sulauks ir kontrabandos organizavimu bei vykdymu įtariami piliečiai.

Į pirminį “juodąjį” sąrašą pateko per 130 Lietuvos gyventojų.

Anot pranešimo, Muitinės departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) nustatė gyventojus, kurie pastaruoju metu itin dažnai kirsdavo valstybės sieną, kaip įtariama, siekdami atsigabenti ir realizuoti Lietuvos rinkoje akcizais apmokestinamas prekes – dažniausiai benziną ir tabako gaminius.

Pasak VMI viršininko pavaduotojo Artūro Klerausko, dėl itin dažno valstybės sienos kirtimo, kaip įtariama, siekiant parsigabenti ir neteisėtai realizuoti šalyje akcizais apmokestinamas prekes (kurą, alkoholį, cigaretes) iš pradžių bus patikrinti daugiau kaip 30 šalies gyventojų. Dėl galimo kontrabandos vykdymo dėmesys atkreiptas į daugiau nei 100 asmenų.

“Atliekant rizikingiausių asmenų atranką, didelis dėmesys buvo skirtas vertinimui, ar jie ir jų šeimos turi kitų teisėtų pajamų šaltinių. Gyventojai, kuriuos Mokesčių administratorius tikrins, inspekcijai privalės pagrįsti neatitikimą tarp turimo turto bei legaliai gaunamų pajamų, bus nustatomos ir vertinamos visos šeimos išlaidos”, – teigė A.Klerauskas.

Jo tvirtinimu, mokesčių inspektorių dėmesio, pavyzdžiui, sulauks gyventojas, kuriam buvo pateikti įtarimai dėl kontrabandos, jis pastaruosius metus gaudavo tik minimalų atlyginimų, tačiau jo valdomo nekilnojamojo turto vertė siekia keletą milijonų litų.

“Pagrįsti, iš kokių pajamų įsigytas turtas ir iš ko pragyvena šeima turės kontrabanda įtartas niekur nedirbantis pilietis, kurio valdomo turto vertė siekia milijoną litų. 5 autotransporto priemones turintis gyventojas taip pat įtariamas mokesčių slėpimu, mat jam buvo pateikti įtarimai dėl kontrabandos, o pastaruosius metus niekur nedirbo”, – rašoma VMI pranešime.

Įgytas turtas, kurio įsigijimo teisėtais pajamų šaltiniais asmuo pagrįsti negalės, bus laikomas įgytas iš neapmokestintų lėšų. Nuo tokių sumų bus privaloma sumokėti mokesčius į biudžetą.

„Lietuvos rytas“ rašo:

„Nusitaikyta į zujančius per sieną. Su kontrabanda kovojanti valstybė pirmiausia užsimojo išgaudyti smulkias žuvis. Į Rusiją ar Baltarusiją dažnai keliaujantys žmonės pateks į juodąjį sąrašą ir atsidurs po didinamuoju stiklu. Niekur nedirbantys, bet turtingi. Vos ne kasdien kertantys sieną, bet keliaujantys ne turizmo tikslais.

Tinkamų ginklų prieš kontrabandininkus ieškanti valstybė dabar nusitaikė į tokius žmones.

Taigi turtą sukaupę, bet jokių oficialių pajamų negaunantys pasienio gyventojai turėtų sunerimti.

Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai kartu su muitininkais jau sudarė juodąjį sąrašą, kuriame yra 30 asmenų. Vėliau bus imtasi dar 100 įtariamųjų.

Išsiaiškinta, kad šių asmenų automobiliai valstybės sieną kerta dažniausiai, pavyzdžiui, daugiau nei vieną kartą per dieną. Tuo tarpu šių žmonių gaunamos pajamos – minimalios arba jų iš viso nėra. Tačiau jie be paskolų yra įsigiję sklypus, butus, namus, dešimtis automobilių. Kai kurie drąsiai gali vadintis milijonieriais.

Pavyzdžiui, į šį sąrašą patekęs vienas pasienio gyventojas buvo įkliuvęs su 30 tūkstančių litų vertės cigarečių kontrabanda. Nuo 2006 metų jis negauna jokių oficialių pajamų, o jo sutuoktinė tik praėjusiais metais uždirbo minimaliai. Neaišku, iš ko ši šeima iki tol gyveno. Bet, kaip paaiškėjo, sugebėjo susikrauti 1 milijoną litų verto turto.

„Pirmiausia bus tikrinami tie, kurie, tikėtina, pragyvena gabendami ar parduodami kontrabandines prekes”, – „Lietuvos rytui” sakė Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas.

Į įtariamųjų sąrašą taip pat pateko dvejus metus tik iš minimalios algos gyvenantis pilietis, kuris, kaip paaiškėjo, turi net 11 įvairių nekilnojamojo turto objektų. Šiam asmeniui buvo pareikšti įtarimai dėl kontrabandinių prekių platinimo už 2 mln. litų.

Kaip „Lietuvos rytui” tvirtino Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Jonas Miškinis, valstybė įtartinais asmenimis laiko tuos, kurie dažniau negu kartą per dieną kerta sieną. Nors degalus tokie žmonės atgabena legaliai, juos parduoda neteisėtai.

Juodajame sąraše atsidūrė ir pilietis, kuris turi net penkis automobilius. Tačiau nuo 2006-ųjų jis nėra gavęs jokių oficialių pajamų. Įtariamuoju jis tapo, kai pareigūnai sučiupo su 800 tūkstančių litų vertės kontrabanda. Pasak A.Klerausko, tame pačiame sąraše yra žmonių, kurie pirko butus ar kitą nekilnojamąjį turtą be banko paskolų.

Iš kontrabandos seniai pragyvenantys žmonės turtą dažnai užrašo šeimos nariams, giminaičiams. Todėl į 30 įtariamųjų sąrašą pateko ne tik pavieniai pasienio gyventojai, bet ir jų šeimų nariai, giminaičiai. Inspektorių vizito sulauks asmuo, keturis kartus pagautas gabenantis kontrabandą. Jo pajamos yra minimalios. Turto nei jis, nei jo sutuoktinė neturi. Tačiau pastarieji turto sandoriai veda pas vyriškio giminaičius. Todėl mokesčių inspektoriai įtariamaisiais laiko ir juos.

„Tikėtina, kad dalis žmonių iš to trisdešimtuko turtą užrašė giminėms. Bet mes žinome tuos sandorius, asmenis, kuriems turtas perleistas. Taigi jie vis tiek turės paaiškinti, kaip praturtėjo”, – sakė A.Klerauskas.

Neįrodžiusiems turto kilmės teks susimokėti gyventojų pajamų mokestį nuo turto vertės. Neramiai miegoti turėtų netgi jokio turto nesukaupę apsukruoliai. Mokesčių prievaizdai nusitaikė ir į tuos, kurie tik dėl pragyvenimo į kaimynines šalis dažnai važinėja benzino ar cigarečių. Inspektoriai skaičiuos tokių žmonių išlaidas ir netgi tikrins sąskaitas.

Paaiškėjus, kad jokių pajamų negaunantis gyventojas sumoka už šildymo, telefono, elektros, kitas komunalines paslaugas, jis turės paaiškinti, iš ko gyvena.

Ar tokie valstybės institucijų užmojai iš tiesų padės užtvenkti kontrabandos srautus? Šios kampanijos kritikai tuo abejoja. Anot jų, pareigūnų dėmesio sulauks tik smulkūs kontrabandininkai – tie, kurie lengvaisiais automobiliais iš kaimyninių šalių gabena nedidelius kiekius cigarečių ar alkoholio.

Tuo tarpu tikrieji nelegalaus verslo karaliai tikriausiai miegos ramiai. Jie sieną kerta tik vykdami atostogų. Pagėgių gyventojai jau spėlioja, ar į juodąjį sąrašą pateko vieno aukšto vietos politiko sūnus. Jis buvo sulaikytas sprunkantis nuo pareigūnų kontrabandinėms cigaretėms vežti paruoštu automobiliu. Anksčiau niekur nedirbęs jaunuolis valdo nemažai žemės sklypų, o Pagėgių gyventojai stebisi jo prabangiu gyvenimo būdu.

Politiko sūnus tik neseniai su tėvo pagalba įsidarbino menkai finansuojamoje valstybinėje institucijoje, kur gauna minimalią algą. Tačiau jei apsukrus jaunuolis į Rusiją dažnai nevažinėja, jis išvengs pareigūnų dėmesio. Ar inspektoriai prisikas prie senų kontrabandininkų?

Šio verslo karaliumi neoficialiai tituluojamas Vilius Karalius gyvena prabangioje viloje Valakampiuose. Jos vertė – apie 6 milijonus litų. Bet nėra žinių, kad V.Karalius dažnai kirstų valstybės sieną.“

„Verslo žinios“ informuoja:

Gyventojai šiemet itin dažnai kirtę sieną su Rusija ir Baltarusija, bus paprašyti pateikti pagrįstus paaiškinimus Mokesčių inspekcijai, iš kokių lėšų jie įsigijo prabangų turtą, vykdė stambius ekonominius sandorius ir panašiai. Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi Muitinės departamento ir kitais duomenimis, „išrinko rizikingiausius asmenis ir juos patikrins“. Pirmajame etape pasirinkta daugiau kaip 30 šalies gyventojų, o dėl galimo kontrabandos vykdymo dėmesys atkreiptas į daugiau nei 100 asmenų. Į tokių asmenų sąrašą pateko gyventojai, kurie pastaruoju metu itin dažnai kirsdavo valstybės sieną, kaip įtariama, siekiant atsigabenti benzino ir tabako gaminių. VMI informaciją apie tokius gyventojus sulygino su kitais turimais duomenimis, pavyzdžiui, apie asmenų valdomą prabangų turtą, ir juos patikrins.“

„Respublika“ praneša:

Šešėlinio verslo rykliams parengtas ešafotas. Už kovą su šešėline ekonomika atsakingos institucijos jau praengė juoduosius sąrašus, į kuriuos pateko kontrabanda įtarti bei dažnai per valstybės sieną su Baltarusija ir Rusija šiemet marširavę šalies gyventojai. Į dienraščio klausimus atsakė VMĮ viršininko pavaduotojas Arūnas Klerauskas.

-         Ar ilgi yra rizikingiausiais pripažintų asmenų sąrašai.?

-         Dėl itin dažno važiavimo per valstybės sieną galbūt neteisėtais komerciniais tikslais bus patikrinta daugiau kaip 30 gyventojų. Kita grupė – daugiau nei 100 žmonių – bus patikrinti dėl galimo kontrabandos vykdymo ir organizavimo.

-         Kokių šalies regionų gyventojų juoduosiuose sąrašuose yra daugiausia?

-         Į sąrašus pateko daugelio šalies apskričių gyventojų. Be abejo, sąraše, į kurį įtraukti važinėjantys per sieną, yra daugiau asmenų iš Pietų Lietuvos pasienio rajonų. Galbūt kontrabanda užsiimančių asmenų sąraše vyrauja tiek regionai, per kuriuos aktyviai vyksta kontrabandos gabenimas: Panemunė, Tauragės regionas.

-         Ar mokesčių administratorius sugebės įrodyti, kad asmuo apgaudinėja valstybę, jeigu visas jo turtas registruotas dirbančių artimųjų vardu?

-         Mūsų turima patirtis rodo, kad taip neretais atsitinka. Todėl, remiantis turimais duomenimis apie nekilnojamojo turto perleidimo sandorius, analizės metu iš karto buvo vertinami ir tokie sandoriai. Vertinant asmens išlaidas, visada kartu įvertinamos ir sutuoktinio pajamos, visos šeimos išlaidos. Buvo atsižvelgta ir į tą aplinkybę, kad iš tiesų turtas gali būti registruojamas artimųjų vardu. Todėl mūsų tyrimas apims ir žmones, kuriuos mūsų turima informacija leidžia sieti su identifikuotu asmeniu. Jie turės pagrįsti, kaip gavo tą turtą.

-         Ar išvengs kontrolės žmonės, kurie už nelegaliai uždirbtus pinigus neperka nekilnojamojo turto, o deda juos į kojinę?

-         Atlikto darbo ir atliktos analizės didelis dėmesys buvo skiriamas ne tik turtui įvertinti. Turto turėjimas nebuvo privaloma atrankos sąlyga. Didelį dėmesį skyrėme identifikuoti asmenis, kurie keletą metų iš eilės neturi jokių žinomų pajamų šaltinių, bet dažnai važinėja į artimąjį užsienį, patiria kitų žinomų išlaidų.

„Lietuvos žinios“ skelbia:

Į Kaliningrado sritį ir Baltarusiją dažnai važinėjantys asmenys netrukus gali sulaukti mokesčių inspektorių prašymų pasiaiškinti, iš ko gyvena. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), Muitinės departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadovai vakar svarstė būdus, kaip užkirsti kelią tabako gaminių ir degalų srautui iš Rusijos Kaliningrado srities bei Baltarusijos. Sutarta išsiaiškinti asmenis, kurie dažniausiai vyksta į gretimas šalis, ir pareikalauti, kad jie nurodytų, iš kokių lėšų įsigijo prabangų turtą, vykdė stambius ekonominius sandorius.

Anot VMI viršininko pavaduotojo Artūro Klerausko, jau atrinkta daugiau kaip trys dešimtys Lietuvos gyventojų, kurie įtariami nuolat į šalį gabenantys ir neteisėtai realizuojantys akcizais apmokestinamas prekes – degalus, alkoholį, cigaretes. Šie asmenys bus tikrinami pirmiausia. Pareigūnų akiratyje atsidūrė ir daugiau kaip 100 galimų kontrabandininkų.

“Tikrinami gyventojai inspekcijai privalės pagrįsti neatitikimą tarp turimo turto bei legaliai gaunamų pajamų, bus nustatomos ir vertinamos visos šeimos išlaidos”, – teigė VMI viršininko pavaduotojas A.Klerauskas. Jo teigimu, didžiausio dėmesio sulauks gyventojai, kuriems buvo pareikšti įtarimai kontrabandos gabenimu, jei pastaruosius metus gaudavo tik minimalų atlyginimą, o valdomo nekilnojamojo turto vertė siekia keletą milijonų litų.

Išgirdusi naujieną apie “žiaurią akciją” dukart per savaitę į Kaliningrado sritį važinėjanti marijampolietė Violeta neslėpė pasipiktinimo. “Jau antri metai niekaip nerandu darbo, už kurį būtų mokama daugiau nei minimumas. Jei ne mano važinėjant į Rusiją uždirbti pinigai, mūsų šeima turėtų badmiriauti ir tapti socialiai remtina”, – sakė ji. Dabar kelionės į Kaliningrado sritį moteriai garantuoja apie 2 tūkst. litų per mėnesį. Violeta pasirengusi bet kuriam mokesčių inspektoriui siūlyti pasikeisti darbo vietomis.

“Gal pirmiausia reikėtų tikrinti ne tuos, kurie dažniausiai kerta valstybės sieną, o tuos, kurie degalus ar rūkalus gabena didžiausiais kiekiais”, – savo nuomonę dėstė šakietis Juozas, iš važinėjimo į Rusiją prisiduriantis pinigų prie nedidelio atlyginimo.

LŽ pašnekovams kilo abejonių, ar “totalinis” visų kertančiųjų valstybės sieną sekimas yra teisėtas. “Per kartą į Lietuvą įsivežame degalų tiek, kiek leidžiama – pilną automobilio baką. Ir koks kieno reikalas, kaip juos panaudojame. Jei niekas nepagavo pažeidžiant įstatymus, kaip gali kas nors kaltinti kontrabanda?” – stebėjosi jie.

VMI vadovai teigia, kad jiems svarbiausia ne tai, kur deda parsivežtas prekes važinėjantieji į Rusiją ar Baltarusiją, bet tai, iš ko jie gyvena. Esą pirmiausia į pareigūnų akiratį pakliuvo ne smulkieji gabentojai, o stambieji, kurių apyvartoje sukasi didžiuliai pinigai.

“Įtariame, kad asmenys, kurie dažnai kerta valstybės sieną, galimai įveža įvairių prekių ir jas realizuoja Lietuvoje nemokėdami jokių mokesčių. Vėliau už neapmokestintas pajamas, bandant “mėtyti pėdsakus”, turtas įsigyjamas šeimos narių vardu. Kai kurie anksčiau įtarti kontrabanda asmenys valstybę bando apgauti pateikdami informaciją, kad pragyvena iš individualios veiklos, nors ta veikla, VMI duomenimis, nepelninga. Ir tokie asmenys neturėtų nustebti sulaukę inspektorių dėmesio”, – aiškino VMI viršininko pavaduotojas A.Klerauskas“.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkui Modestui Kaseliauskui įtarimai dėl neteisėto šaudmenų laikymo penktadienį nebuvo pateikti.

Kaip BNS informavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (FNTT), šios tarnybos Klaipėdos apskrities skyriaus pareigūnai iš apygardos prokuratūros gavo raštišką nurodymą su M.Kaseliausku neatlikti jokių procesinių veiksmų.

“Gavome raštą, kad privalome neatlikti jokių procesinių veiksmų tame ikiteisminiame tyrime, tai reiškia, kad nieko negalime daryti toje byloje, kol Generalinė prokuratūra jos nepatikrins”, – penktadienį BNS sakė Klaipėdos apskrities skyriaus viršininkas Arūnas Danielius.

M.Kaseliauskas trečiadienį tvirtino BNS gavęs kvietimą penktadienį atvykti į FNTT Klaipėdos apskrities skyrių, kur jam esą ketinta pateikti įtarimus dėl neteisėto šaudmenų laikymo. Šovinių rasta per kratą jo tėvų namuose Telšių rajone, Tryškių miestelyje.

VMI vadovas viešai apkaltino FNTT tendencingai tiriant bylą.

Penktadienį M.Kaseliauskas BNS patvirtino gavęs pranešimą, kad visi veiksmai byloje laikinai sustabdomi.

“Procesas įgauna normalią teisinė kryptį”, – teigė jis.

A.Danielius savo ruožtu penktadienį BNS sakė tebesąs įsitikinęs, kad surinkta pakankamai duomenų atlikti “tą procesinį veiksmą” – pateikti įtarimus.

“Kadangi prokuratūra uždraudė pagarsinti ikiteisminio tyrimo medžiagą, negaliu argumentuoti, kodėl manome, kad yra pagrindo įtarimams”, – kalbėjo FNTT atstovas.

Pasak jo, įtarimai šioje byloje turėjo būti pateikti ne tik M.Kaseliauskui, bet ir dar keliems asmenims.

Šių metų sausį FNTT yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl “juodosios buhalterijos” M.Kaseliausko motinai Stefanijai Kaseliauskienei priklausančioje įmonėje.

Šią savaitę vadovavimą ikiteisminiam tyrimui perėmė Klaipėdos apygardos prokuratūra.

Kilus abejonių dėl tyrimo nešališkumo, bylos susipažinti paprašė Generalinė prokuratūra.

Laikinasis generalinis prokuroras Raimondas Petrauskas ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad bus svarstoma galimybė tyrimą perimti iš Klaipėdos apygardos prokuratūros.

“Valstybinės mokesčių inspekcijos kaupimo principu pagrįsta mokesčių apskaitos sistema kuriama pažeidžiant teisės aktus ir neracionaliai naudojant turimus išteklius”, – teigiama Valstybės kontrolės ataskaitoje.

“Ypač neramu dėl to, kad valstybės institucijose nustatytu laiku nepasiekiami planuoti informacinių sistemų kūrimo rezultatai, jas kuriant lėšų poreikis išauga kelis kartus, ir šios problemos nuolat kartojasi. Būtina paspartinti Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo priėmimą”, – teigė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

VMI, siekdama pereiti prie apskaitos kaupimo principu, numatė iš esmės pakeisti su mokesčių administravimu susijusių informacinių sistemų architektūrą ir sukurti naują mokesčių apskaitos informacinę sistemą, kuri turėjo patikimai veikti nuo 2009 m. pradžios. Šiam tikslui sudaryta sutarčių už beveik 22 mln. Lt, faktiškai panaudota 6,17 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų. Nebaigtus darbus, kurių preliminari vertė apie 12 mln. Lt, numatoma finansuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Tuo pat metu VMI veikia ir informacinė sistema, kurioje apskaita atliekama pinigų principu. Jai sukurti panaudota 32 mln. Lt, o iki 2012 m. numatoma panaudoti dar 11 mln. Lt.

Valstybiniai auditoriai konstatavo, kad VMI nebuvo dokumentais patvirtinusi sprendimų, kaip bus išsaugotos padarytos investicijos, kokią mokesčių administravimo veiklos sritį apims senoji informacinė sistema ir kokios funkcijos bus perkeliamos į diegiamą naują sistemą, kada nebereikės skirti lėšų besidubliuojančių modulių palaikymui ir priežiūrai.

Auditoriai atkreipė dėmesį į neracionalaus lėšų planavimo ir naudojimo faktus. Nustatyta, kad planuojant naująją informacinę sistemą dar nebuvo tiksliai žinoma, kokių ir kiek reikės išteklių, o kompiuterinė įranga įsigyta, kai dar nebuvo parinktas sistemos diegimo vykdytojas ir nebuvo apibrėžta detali techninė architektūra. Dalis naujosios informacinės sistemos kompiuterinės įrangos naudojama ne pagal paskirtį. VMI planuoja dar pirkti apie dešimt serverių ir kitos įrangos, nors turi devynis nenaudojamus serverius.

Audito metu nustatyta, kad VMI informacinės sistemos eksploatuojamos pažeidžiant teisės aktus. Iki šiol nepatvirtintas senosios sistemos priėmimo ir tinkamumo eksploatuoti aktas ir naujosios informacinės sistemos specifikacija. Diegiant naują mokesčių apskaitos informacinę sistemą Mokesčių mokėtojų registras VMI reorganizuojamas nesant Vyriausybės nutarimo, nepatvirtinta šio registro veikimo schema, neparengti informacinių sistemų veiklos tęstinumo valdymo planai, kurie reikalingi įgyvendinant saugos politiką. Dėl teisės aktų pažeidimų valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Nijolė Mickuvienė priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo VMI viršininką Modestą Kaseliauską teisės aktų pažeidimus padariusius asmenis traukti tarnybos ar drausminėn atsakomybėn ir pašalinti nurodytus pažeidimus

Dėl buhalterinių dokumentų klastojimo ir galimo Darbo biržos pinigų pasisavinimo Telšių rajono bendrovėje “Premjera” atliekamas ikiteisminis tyrimas.

Praėjusią savaitę byla, prokuratūros sprendimu, perduota Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apskrities skyriui. Bendrovė priklauso verslininkei Stefanijai Kaseliauskienei – Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI)viršininko Modesto Kaseliausko motinai, rašo naujienų portalas delfi.lt.

Maitinimo ir transporto bendrovėje “Premjera” įdarbinta daug neįgalių žmonių – valstybė subsidijuoja darbo vietų neįgaliesiems sukūrimą ir kompensuoja atlyginimų dalį. Darbo birža įmonei moka dideles kompensacijas, o bendrovė įsipareigoja neįgaliesiems mokėti ne mažesnes, nei sutarta su Darbo birža, algas.

Kiekvieną mėnesį mokamos subsidijos, priklausomai nuo darbuotojų neįgalumo lygio, siekia nuo 50 iki 75 proc. darbo užmokesčio. Tačiau “Premjeroje” dirbantys neįgalieji tvirtina gaunantys daug mažesnes algas nei jiems priklauso.

Metų pradžioje viena bendrovės darbuotoja dėl to pasiskundė Telšių policijai. Sausio 27 dieną pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo. “Premjeros” darbuotojai tvirtina, kad algų mokėjimo dokumentuose – ne jų parašai.

Vasario 18-ąją byla perduota FNTT Telšių skyriui, tačiau netrukus ikiteisminio tyrimo medžiagą paėmė Generalinė prokuratūra. Ten nuspręsta, jog tyrimas turi būti atliekamas Klaipėdos apskrities pareigūnų, ir praėjusią savaitę byla pasiekė FNTT Klaipėdos skyrių. Jo vadovas Arūnas Danielis atsisakė kalbėti apie šią bylą, motyvuodamas, kad skyrius ją gavo tik prieš kelias dienas.

Neoficialiomis žiniomis, jau keliolika neįgalių bendrovės darbuotojų pareigūnams patvirtino, kad, jų pačių žiniomis, jiems mokamos gerokai mažesnės algos, nei priklauso (Darbo birža subsidijuoja didesnes algas). Pavyzdžiui, teigiama, kad žmogui, pagal subsidijos dydį, priklauso 1800 litų alga, bet VMI vadovo motina jam moka tik 800 litų, kitas darbuotojas sako, kad jam priklauso 1400 litų alga, bet S.Kaseliauskienė jam mokanti tik 700 litų ir pan.

Įarimai byloje kol kas niekam nepateikti.

Bendrovėje dirba apie 40 žmonių, maždaug pusė jų – neįgalieji. Dėl to vien pernai “Premjera” gavo daugiau kaip 300 tūkst. litų valstybės subsidijų.

Dar 2006 metais Valstybinė mokesčių inspekcija buvo gavusi “Premjeros”"darbuotojo skundą dėl “vokeliuose” mokamų algų, tačiau tąsyk inspekcija nustatė, kad skundas nepasitvirtino.

Su S.Kaseliauskiene delfi.lt susisiekti nepavyko.