Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, daugiausiai moksleivių kaip pirmosios užsienio kalbos mokosi anglų. Tačiau tik Baltijos šalyse populiariausia antroji užsienio kalba yra rusų – kitur dažniausiai renkamasi vokiečių arba prancūzų.
Tarkime, 2009 m. pradiniame mokymosi etape rusų kalbos Lietuvoje mokėsi 41 proc. moksleivių, pagrindiniame – 35 proc. Dar labiau rusų kalba paklausesnė buvo tik Latvijoje (atitinkamai 31 ir 54 proc.) bei Estijoje (33 ir 65 proc.). Tokie duomenys pateikiami po „Eurostato“ atlikto tyrimo.
Anglų kalbos ES mokyklose mokosi 82 proc. jaunesniųjų moksleivių ir 95 proc. vyresniųjų. Po jos eina prancūzų (16 ir 26 proc.) bei vokiečių (9 ir 27 proc.), kurių dažniausiai mokomasi kaip antrosios užsienio kalbos.
Daugelyje Lietuvos mokyklų šios dvi kalbos taip pat yra tarp antrosios užsienio kalbos pasirinkimo variantų, tačiau jos nėra paklausios. Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais mokslo metais vokiečių kalbos mokėsi 9,2 proc., o prancūzų – tik 2,5 proc. visų šalies moksleivių.
Antrosios užsienio kalbos moksleiviai pradeda mokytis penktoje klasėje. Kokią kalbą rinktis, sprendžia tėvai. „Rusų kalbos pasirinkimas yra pragmatiškas. Jei tėvai sieja vaikų ateitį su Lietuva, rusų kalbos mokėjimas gyvenant čia suteikia konkurencinių pranašumų“, – aiškina kalbų mokyklos „Kalba“ vadovas Rytis Jurkėnas.
Jo manymu, pasirinkdami rusų kalbą tėvai neizoliuoja vaikų nuo Vakarų Europos, nes pirmoji kalba išlieka anglų. „Rusų, kaip Rytų kalbos, mokėjimas Vakaruose vertinamas kaip pranašumas“, – teigia pašnekovas.