Viena Vokietijos gyventoja pagimdė mažiau nei pusę kilogramo sveriančią mergytę po nėštumo, kuris truko vos 21 savaitę ir penkias dienas, tad jos atžala yra trumpiausiai nešiotas likęs gyvas kūdikis pasaulyje, šeštadienį paskelbė dienraštis “Bild”.

Pernai lapkričio 7 dieną gimusios Friedos (Fridos) ūgis buvo vos 28 centimetrai, o svoris – 460 gramų.

Po 5,5 mėnesio mergytė pagaliau buvo pripažinta esanti pakankamai sustiprėjusi, kad artimiausiomis dienomis būtų išrašyta iš klinikos Vokietijos vakariniame Fuldos mieste. Dabar Frieda sveria 3,5 kilogramo ir paūgėjo iki 50 centimetrų, nurodė laikraštis.

Jos brolis dvynys Kilianas išgyveno tik kelias dienas.

Su Fuldos pediatrijos klinikos direktoriumi profesoriumi Reinaldu Reppu (Reinaldu Repu) šeštadienį susisiekti nepavyko, tačiau budintis gydytojas sakė naujienų agentūrai AFP, kad Friedai “kol kas neprognozuojami jokie padariniai” ir kad mergytė “turėtų vystytis normaliai – kaip bet kuris kitas vaikas”.

R.Reppas sakė “Bild”, jog Friedai pavyko išgyventi tik per “stebuklą” – anksčiau nei 22 savaičių naujagimiai paprastai neturi galimybių likti gyvi, nes jų plaučiai, širdis ir smegenys nėra pakankamai išsivystę.

“Frieda buvo laikoma visiškai sterilioje aplinkoje; ji kvėpavo padedama ir buvo maitinama per bambagyslę”, – gydytojas aiškino dienraščiui.

Neišnešiotais laikomi kūdikiai, gimę anksčiau nei po aštuonių mėnesių nėštumo.

Itin neišnešiotiems (gimusiems po trumpesnio nei 32 savaičių nėštumo) vaikams gresia vystymosi sutrikimai.

Buvusiam SSRS prezidentui Michailui Gorbačiovui padaryta rimta operacija, jis jaučiasi gerai ir sveiksta, pranešė agentūrai “Interfax” ketvirtadienį Gorbačiovo fondo spaudos tarnyba.

M.Gorbačiovas dabar yra Miuncheno ligoninėje “Schon Klinik Munchen Harlaching”, kur prieš kelias dienas jam buvo padaryta stuburo operacija. Gydantis gydytojas, klinikos direktorius medicinai profesorius Mayeris (Majeris) pranešė, kad dvi valandas trukusi operacija buvo sėkminga, ir pacientas sveiksta”, – pranešė fondo atstovas.

Praėjus penkioms dienoms (po operacijos), pridūrė daktaras Mayeris, “ponas Gorbačiovas jaučiasi gerai”.

“Kaip manoma, artimiausiomis dienomis jis bus išrašytas iš klinikos ir pradės reabilitaciją”, – pareiškė fondo darbuotojai.

Neseniai pirmasis SSRS prezidentas atšventė savo 80-metį.

Netoli Vokietijos šiaurinės pakrantės siautėjusi smėlio audra sukėlė transporto priemonių susidūrimą greitkelyje, kur žuvo mažiausiai penki žmonės, yra daug sužeistų.

Per daugybinį susidūrimą penktadienį greitkelyje netoli Baltijos pajūrio užsidegė 17 transporto priemonių, tarp jų ir vienas sunkvežimis, gabenęs lengvai užsidegančias medžiagas, sakė Rostoko policijos atstovas Volkeris Werneris (Folkeris Verneris).

Pasak jo, į vieną krūvą sulėkė 40 lengvųjų automobilių ir trys sunkvežimiai. Gelbėjimo darbai tęsiasi.

V.Werneris tvirtino, jog dėl šios nelaimės kalta smėlio audra, tačiau neaišku, ar transporto priemonės susidūrė dėl blogo matomumo ar dėl smėlio and kelio dangos.

F.Frattini interviu, kurį sekmadienį skelbia laikraštis “La Repubblica”, sakė, kad Italija bandys įtikinti Vokietiją sutikti su šiuo planu ir pateikti jį per Londono susitikimą aukšto rango grupei dėl Libijos įsteigti.

“Turime planą ir pažiūrėsime, ar jis gali būti paverstas Italijos ir Vokietijos pasiūlymu, galbūt- bendrame dokumente, kuris gali būti pateiktas antradienį”, – sakė jis.

Pasak ministro, plane numatytas ugnies nutraukimas, kurį stebėtų Jungtinės Tautos (JT), ir “nuolatinis humanitarinis koridorius” pagalbai teikti, kurio jau bando siekti Turkija.

Italija prašytų aktyvaus Arabų Lygos ir Afrikos Sąjungos (AS) dalyvavimo, pirmiausia – dialogo su Libijos opozicija. Arabų šalys dalyvaus antradienio susitikime.

F.Frattini sakė, jog “neįsivaizduojama”, kad koks nors sprendinys numatytų M.Kadhafi išlikimą valdžioje, ir pridūrė, kad AS ir net Libijos režimo nariai bando įtikinti M.Kadhafi pasitraukti.

Didžioji Britanija ir Prancūzija spaudė imtis karinių veiksmų Libijoje, Vokietija tam priešinosi, o Italija, regis, liko sprendimų priėmimo nuošalyje, nors jos bazės yra naudojamos dabartinėje operacijoje.

“Šiomis sunkiomis dienomis Europa galbūt prarado kai kurias dalis. Nenorime prarasti Vokietijos ir dėl evoliucijos ugnies nutraukimo link bus lengviau pamatyti jos grįžimą”, – sakė F.Frattini.

Sekmadienį NATO ambasadoriai susitikime aptars planus dėl Aljanso mandato išplėtimo, kad būtų galima visiškai perimti vadovavimą karinėms operacijoms, įskaitant sausumoje esančių taikinių atakavimą.

NATO pareigūnai sakė, kad jei visos 28 narės sutiks išplėsti Aljanso vaidmenį, tai užtikrintų jam “politinę operatyvinių sprendimų kontrolę”.

Vokiečiai sekmadienį balsuoja svarbiuose žemių rinkimuose, kurių kampaniją užtemdė Japonijos branduolinė krizė ir per kuriuos kanclerės Angelos Merkel partija gali prarasti valdžią savo turtingame bastione Badene-Viurtemberge.

A.Merkel konservatoriai Vokietijos pietvakariuose esantį Badeną-Viurtembergą valdo nuo 1953-iųjų, bet pasipiktinimas kanclerės politika dėl atominės energetikos ir sprendimais dėl Libijos ir euro rodytų, kad rinkėjai gali nubausti jos krikščionis demokratus.

Be triuškinamo smūgio nuotaikai Berlyne, pralaimėjimas reikštų ir tai, kad A.Merkel būtų dar sunkiau Bundesrate – aukštuosiuose parlamento rūmuose – prastumti įstatymų projektus ir pasigirstų nauji raginimai jai sutvirtinti savo dešinįjį mandatą.

Apklausa, kurios rezultatai buvo paskelbti penktadienį, rodo, kad potenciali socialdemokratų ir vėl pakilusių žaliųjų koalicija gali nuversti A.Merkel krikščionis demokratus (CDU) ir jų koalicijos partnerius – verslui palankius laisvuosius demokratus (FDP).

Nepriklausomo instituto “TNS Emnid” tyrimo duomenimis, Badene-Viurtemberge, kur įsikūrę tokie gigantai kaip “Daimler” ir “Porsche”, opozicija turėtų gauti 48 proc., o žemės premjero Stefano Mappuso (Štefano Mapuso) valdantysis aljansas – 43 proc. balsų.

Tai reikštų triuškinamą smūgį 56 metų A.Merkel – po pralaimėjimų Šiaurės Reine-Vestfalijoje gegužę ir Hamburge vasarį. Šiemet Vokietijoje turi įvykti dar trijų žemių rinkimai.

“Valdžios praradimas Badene-Viurtemberge būtų iki šiol didžiausias pralaimėjimas Merkel, kaip partijos lyderei”, – rašė savaitraštis “Die Zeit”.

Šį sekmadienį rinkimai taip pat vyksta Reino krašte-Pfalce, kur socialdemokratai gali prarasti savo absoliučią daugumą ir suformuoti koaliciją su žaliaisiais.

Abiejose žemėse gali balsuoti maždaug 10,8 mln. žmonių. Rinkimų apylinkės buvo atidarytos 6 val. Grinvičo (9 val. Lietuvos) laiku ir dirbs iki 16 val. Grinvičo (19 val. Lietuvos) laiku.

Nuo gegužės pirmosios Vokietija ir Austrija atveria savo darbo rinką kitų Europos Sąjungos šalių piliečiams. Paradoksalu, tačiau nerimo dėl to daugiau nei džiaugsmo.

Lietuvoje veikiančiose kalbų mokyklose jau keli mėnesiai juntamas norinčiųjų pramokti vokiečių kalbos ar atnaujinti turėtas žinias antplūdis. Mokytojų teigimu, norinčiųjų skubiai pramokti vokiečių kalbos šiemet padaugėjo net 40 proc.

Viena tokių mokinių – Marina Kisielienė, vokiečių kalbos pamokas pradėjusi lankyti prieš pusantro mėnesio. Jos teigimu, grupėje esama ir nemažai besimokančiųjų dėl asmeninių priežasčių ar prireikus šios kalbos darbe Lietuvoje, tačiau didžioji dalis, kaip ir ji pati, vokiečių kalbos ėmė mokytis tikėdamiesi pavasarį emigruoti ir susirasti darbą Vokietijoje.

“Jau tariuosi dėl darbo Miunchene. Tikiuosi, kad viskas vyks sklandžiai ir gegužės pabaigoje jau dirbsiu privačioje klinikoje. Tačiau tam reikia šiek tiek prisiminti nuo mokyklos laikų primirštą vokiečių kalbą”, – savo planais ir lūkesčiais dalijasi medikė.

Tokia jos ir kitų tautiečių viltis išvykti dirbti į Vokietiją susijusi su pasikeitusia imigracijos ir įsidarbinimo Vokietijoje tvarka. Beje, ne vien Vokietijoje – nuo gegužės pirmosios Lietuvai, Latvijai, Estijai, Lenkijai, Čekijai, Slovakijai, Vengrijai ir Slovėnijai darbo rinką atveria ir Austrija.

Priminsime, kad Vokietija ir Austrija buvo vienintelės, kurios iki šiol naudojosi Europos Sąjungoje numatyta teise septynerius metus, nuo 2004-ųjų iki 2011-ųjų, savo nuožiūra riboti iš naujųjų ES šalių atvykstančios darbo jėgos srautus.

Dabar nori nenori savo darbo rinkos vartus tenka plačiai atverti abiem šalims, na, o Rytų europiečiai, regis, jau suskubo krautis lagaminus ir rengiasi emigruoti į Vokietiją ar Austriją, džiūgaudami, kad jau netrukus vykstant į šias dvi šalis nebereikės rūpintis darbo leidimais ir kitais formalumais.

Tiesa, Austrija mūsų tautiečiams, pasak ekspertų, neturėtų būti tokia patraukli kaip Vokietija ir dėl mažesnės rinkos, ir dėl didesnės konkurencijos tarp ten suvažiavusių lenkų, čekų, slovakų, vengrų ar ukrainiečių.

O Vokietija lietuviams buvo patraukli visais laikais. Statistikos departamento duomenimis, ji ne vienus metus yra ketvirta pagal populiarumą lietuvių emigracijos kryptis – po Didžiosios Britanijos, Airijos ir JAV. Tačiau iki šiol skaičiai nebūdavo stulbinamai dideli: į šią šalį kiekvienais metais išvykdavo apie 1,5 tūkst. tautiečių – apie 5–6 proc. emigrantų, kai išvykimą į Jungtinę Karalystę deklaruodavo apie 30–35 proc. lietuvių.

Kaip šios proporcijos keisis šiemet, prognozuoti nesiryžta niekas. Apie tai galime tik pasvarstyti. Štai Europos migracijos tinklo ir Tarptautinės migracijos organizacijos pernai darytos apklausos duomenimis, 30 proc. Lietuvos gyventojų norėtų išvykti dirbti į užsienį, o dirbti svetur norinčio jaunimo iki 29 metų – daugiau nei pusė. Vis dėlto, kaip rodo tyrimas, tikrai išvykti iš Lietuvos planuoja tik apie 12 proc. respondentų.

Ekspertai prognozuoja, kad šiemet Lietuvą iš viso paliks iki 100 tūkst. žmonių. Dauguma jų vis dar vyks į Didžiąją Britaniją ir Airiją, tačiau trečioje vietoje jau turėtų atsidurti Vokietija. Kitaip tariant, ji išstums JAV.

Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biure dirbančio Manto Jeršovo nuomone, dalis emigrantų Vokietijos nesirinks dėl kultūrinių dalykų, darbo tvarkos ir poreikio mokėti kalbą.

Ir laukia, ir bijo

Vokietijos darbo birža prognozuoja, kad iki metų pabaigos į šalį atvyks 100–140 tūkst. darbo ieškančių imigrantų. Tad smalsu, kaip šią žinią vertina patys vokiečiai.

Inžinieriumi Miunchene dirbantis Klausas Vessmannas aiškina, kad naujos darbo jėgos pliūpsnis iš Rytų Europos – džiugi žinia tik valdžios atstovams ir darbdaviams, kurie galės sumažinti atlyginimus. “Dabar mums mokami konkurencingi atlyginimai, nes darbdaviai neturi kitos išeities. O kai į šalį privažiuos užsieniečių iš Rytų Europos, padėtis pasikeis: nors esame Vokietijos piliečiai, turėsime baimintis dėl darbo, kurį iš mūsų kėsinsis pigiau pasiglemžti atvykėliai”, – nuogąstauja K.Vessmannas.

Tokios pat pozicijos laikosi ir darbininkų sąjungų atstovai. “Tai nepaprastai blogai Vokietijos darbuotojams, nes prastai apmokyta ir pigi darbo jėga iš Rytų Europos sieks įsidarbinti mūsų šalyje. Neabejotinai kils problemų dėl prastos darbo kokybės”, – aiškina darbuotojų interesus ginančios organizacijos “IG Bauen-Agrar-Umwelt” pirmininkas Klausas Wiesehuegelis.

Kad ir ką sakytų darbuotojai, Vokietijos darbdaviai iš tiesų džiaugiasi, nes šiuo metu specialistų Vokietijoje labai stinga. Ekonomikai augant (o šiemet plėtra, kaip prognozuojama, sieks 3,4 proc.) kai kuriuose ekonomikos sektoriuose specialistų trūkumas itin didelis. Štai vien IT, telekomunikacijų ir naujosios medijos sąjunga paskelbė, kad šiam sektoriui šiandien trūksta maždaug 28 tūkst. specialistų, o konsultacijų bendrovė “McKinsey” prognozuoja, kad 2020-aisiais visoje šalyje trūks jau 2 mln. specialistų.

Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro duomenimis, apie 40 tūkst. laisvų darbo vietų užregistruota vien žemos kvalifikacijos darbuotojams. Tiesa, patiems vokiečiams labiausiai norisi pritraukti kuo daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų – medikų, slaugytojų, IT specialistų, inžinierių.

Ekonomistai teigia, kad darbo jėgos antplūdis teigiamai paveiks ir ekonomiką, nes padidės vidaus vartojimas – juk atvykėliai leis pinigus ne kitose šalyse, o būtent Vokietijoje.

Patrauks ne vien lietuviai

“Vokietija turi glaudesnius santykius su čekais ir lenkais – taigi emigrantai iš šių šalių sudarys didžiausią atvykstančiųjų dalį. Be to, dėl Vokietijos vykdomos integracijos politikos tie, kurie atvažiuos, tikėtina, atvažiuos ilgam laikui”, – prognozuoja M.Jeršovas.

Iš tiesų Vokietijos darbo rinka labai patraukli daugeliui Rytų bei Vidurio Europos gyventojų ir apskritai būtent šioje šalyje gyvena daugiausiai emigrantų visoje Europoje, jei skaičiuosime visus gyventojus, turinčius ne tos šalies, kurioje gyvena, pilietybę.

Kodėl Vokietija tokia populiari? Jei lyginsime vidutines būsto ir maisto išlaidas, Vokietijoje jos maždaug penktadaliu didesnės negu Jungtinėje Karalystėje, tačiau į Vokietiją, o ne į Didžiąją Britaniją dabar plūsta daugiau čekų, slovakų ar lenkų.

Viena priežasčių – santykinai mažas nedarbas, kuris reiškia daugiau galimybių įsidarbinti nei kitose šalyse. Tarkime, Vokietijoje nedarbo lygis siekia 6,7 proc., o štai Airijoje – 13,9 proc.

Ne mažiau svarbu ir darbo užmokestis. Pagal vidutinio darbo užmokesčio statistiką,Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje vidutinis darbo užmokestis didesnis, tačiau žemesnės kvalifikacijos darbininkai Vokietijoje uždirba daugiau nei Didžiojoje Britanijoje ar Airijoje. Tarkime, Vokietijoje vidutinis specialisto darbo užmokestis yra apie 3,7 tūkst., o darbininko – 2,5 tūkst. eurų per mėnesį. Nors manoma, kad dėl imigracijos šie vidurkiai gali šiek tiek sumažėti.

Vis dėlto Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių reikalų komisaras Laszlo Andoras mano, kad vokiečiai neturėtų būti priešiškai nusiteikę prieš imigrantus. “Pavyzdžiui, tokios šalys kaip Jungtinė Karalystė ir Airija, kurios iš karto po ES plėtros 2004 metais atvėrė savo darbo rinką, daug laimėjo, nes jas užplūdo kvalifikuota darbo jėga iš Rytų Europos.

Nemanau, kad ir Vokietijoje bei Austrijoje bus kitaip. Kitaip tariant, gyventojų baimė dėl užplūsiančių imigrantų visada būna smarkiai perdėta”, – tvirtina L.Andoras.

Vokietijai ir Austrijai nuo šių metų gegužės mėnesio atšaukus apribojimus darbo jėgos judėjimui iš 2004 metais i Europos Sąjungą (ES) įstojusių valstybių visų pirma gali paskatinti tolesnę kvalifikuotų darbuotojų emigraciją iš Lietuvos, prognozuoja Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis.

“Tai turės įtakos, tik nereikia laukti staigaus ir smarkaus emigracijos srauto didėjimo. Bet laikui bėgant Vokietija lietuviams vėl ims atrodyti patrauklia darbo paieškoms šalimi. Kad ir kaip būtų, atsiranda nauja patraukli emigracijos kryptis pirmiausia kvalifikuotai darbo jėgai”, – dienraščiui “Lietuvos rytas” sakė B.Gruževskis.

Anot jo, tai suduos smūgį Lietuvos darbo rinkai, nes ir dabar daugiau nei 60 proc. emigrantų dirbo gimtinėje, bet jų netenkino atlyginimas ar santykiai su darbdaviais.

B.Gruževskio teigimu, Vokietijos darbo rinka yra labai patraukli ir konkurencinga, palyginti su kitomis ES šalimis, tuo tarpu Austrija lietuvius vilioja mažiau. Austrijos rinka mažesnė, o konkurencija nuožmesnė, nes darbo ieškoti čia atvyksta daug lenkų, čekų, slovakų, vengrų ir ukrainiečių.

“Žinoma, tokiai šaliai kaip Lietuva tai labai bloga žinia ir didelė grėsmė. Gerų, kvalifikuotų darbuotojų trūksta jau dabar, o jei išvyks ir likę, bus be galo sunku”, – “Vilniaus dienai” sakė Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.

Anot jo, jau ir dabar aišku, kad Vokietijos darbo rinka Lietuvos darbuotojams labai patraukli.

“Labiausiai nerimą kelia, kad išvyks medikai, slaugos darbuotojai, inžinieriai, kiti kvalifikuoti specialistai. Neatmetame, kad ši rinka bus patraukli ir kirpėjams, masažuotojams, kitiems panašių paslaugų sferoje dirbantiems specialistams”, – sakė D.Arlauskas.

Pasak jo, reikės išlaikyti likusius darbuotojus. Be to, svarstomos galimybės įsivežti darbuotojų iš Rytų rinkos – Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos ar kitų šalių. Kita vertus, įdarbinti užsieniečius, ypač ne iš ES šalių, labai sunku.

“Dabar, kai situacija darosi itin grėsminga, bandome tartis su valdininkais, kalbamės su migracijos specialistais. Norime, kad visi suvoktų padėties rimtumą. Jei nerasime būdų, kaip išspręsti šią problemą, kai kurioms įmonėms, ypač smulkiosioms, gali tekti nutraukti savo veiklą”, – teigė D.Arlauskas.

Šių metų gegužę Vokietija atšauks apribojimus darbo jėgos judėjimui iš naujųjų ES šalių, tarp kurių ir iš Lietuvos.

Dėl dioksino vokiško maisto produktuose kilę nuogąstavimai yra perdėti, pirmadienį Briuselyje pareiškė oficialusis Europos Komisijos atstovas Fredericas Vincent’as (Frederikas Vensanas).

Pasak jo, vištų kiaušinių ir iš jų produktų Vokietijoje tarša yra tokia nežymi, kad tiesioginio pavojaus žmonių sveikatai nekelia.

Europos Komisijos atstovas pažymėjo, kad šiuo metu tiktai viena šalis – Pietų Korėja paskelbė laikinai uždraudusi vokiškos kiaulienos importą, – ES tai vertina kaip neproporcingą priemonę. Tuo tarpu Rusija, pasak atstovo, tik paskelbė kontroliuosianti atitinkamą produkciją.

“Jie kai kurios ES narės dabar uždraustų importuoti produktus iš Vokietijos, tai būtų taip pat neproporcinga priemonė. Nėra paskelbta, kad šie maisto produktai keltų pavojų žmonėms. Produktuose, kurie buvo patikrinti Vokietijoje, arba nieko nebuvo surasta, arba aptiktas taršos lygis buvo labai mažas”, – pažymėjo F.Vincent’as.

Jis sakė, kad Vokietija vykdė ES taisykles dėl operatyvaus perspėjimo apie galimą pavojingumą vienų ar kitų produktų. “Tai tik parodo, kad atitinkamas ES mechanizmas funkcionuoja tinkamai”, – sakė F.Vincent’as, pridurdamas, kad toliau mėginama nustatyti taršos priežastis.

F.Vincent’as pažymėjo, kad ES veikia produktų kilmės nustatymo sistema, kad būtų užtikrintas jų saugumas. Jis pateikė Didžiosios Britanijos pavyzdį – šioje šalyje paskelbtas atitinkamų Vokietijos produktų sąrašas, tačiau jie nepašalinti iš rinkos, nes pareigūnų nuomone, jie nėra pavojingi sveikatai.

“Vartotojas, norintis gauti informacijos, turi galimybę ją gauti ir ras internete ir spaudoje produktų sąrašuose”, – sakė F.Vincent’as.

Jis taip pat pastebėjo, kad platintojai turi teisę imtis prevencinių priemonių ir išimti iš prekybos kai kuriuos produktus.

Europos Komisijos atstovas pranešė, kad Briuselyje pirmadienį po pietų susirinkę ES žemės ūkio sektoriaus specialistai tarsis, kokių perspėjimo techninių priemonių reikėtų imtis, jeigu paaiškėtų nauji produktų taršos atvejai.

Antradienį Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose nusileido pirmieji du Vokietijos karinių oro pajėgų naikintuvai F-4 “Phantom”.

Kiti keturi vokiečių naikintuvai, dalyvausiantys NATO oro policijos misijoje, planuoja atvykti trečiadienį, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Vokiečių naikintuvai į Zoknius planavo atskristi pirmadienį, tačiau dėl prastų oro sąlygų jų skrydis buvo atšauktas.

Trečiadienį Vokietijos karių kontingentas pakeis šiuo metu NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdančius JAV karinių oro pajėgų karius.

Vokiečiai Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę saugos nuo sausio 5 dienos iki balandžio 28 dienos. Zoknių bazėje Šiauliuose Vokietija dislokuos šešis “F-4F Phantom” naikintuvus.

Šiuo metu NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse atlieka JAV kariai su keturiais naikintuvais “F-15C Eagle”.

Lietuva ir kitos Baltijos šalys neturi oro erdvei patruliuoti tinkamų orlaivių. Šiaurės Atlanto Tarybos sprendimu, nuo 2004 metų Lietuvoje dislokuojami NATO šalių lėktuvai ir kontingentai, kurie po kelis mėnesius saugo Baltijos šalių oro erdvę.

Vokietijai šį pavasarį panaikinus apribojimus darbo jėgos judėjimui iš Baltijos šalių ir kai kurių Rytų Europos valstybių, lietuviai į šią šalį masiškai neturėtų plūsti, tačiau gali suaktyvėti kvalifikuotų specialistų emigracija, teigia ekspertai.

“Tikrai nelaukiu, kad Vokietijoje susidarys tokios mūsų emigrantų salelės, kaip Anglijoje ar Airijoje, bet nutekės mums reikalingiausi”, – BNS sakė finansų analitikas Rimantas Rudzkis.

Sociologas ir ekonomistas Romas Lazutka aiškino, kad Vokietija sieks vilioti trūkstamus kvalifikuotus specialistus.

“Vokiečiai gali tikslingai organizuoti kursus, finansuoti kalbos mokymąsi. Jų pramonė organizuota ir valstybė prie to gal prisidės. Gali būti, kad išvažiuos geresni specialistai, turintys išsilavinimą ir netgi darbą, kadangi ten pasiūlys keletą kartų didesnius atlyginimus”, – kalbėjo ekspertas.

Abu pašnekovai teigė, jog masinio važiavimo dirbti į kavines ar statybas nebus visų pirma dėl vokiškos drausmės.

“Vokietijos nedarbo lygis nėra labai aukštas, ir darbo rinka yra daug drausmingesnė, ten daug mažiau šešėlinio verslo”, – dėstė R.Rudzkis.

R.Lazutkos teigimu, Didžiojoje Britanijoje ar Airijoje daugelis lietuvių “legalizavosi” palaipsniui, kas būtų sunkiai padaroma Vokietijoje. Be to, leidus oficialiai darbintis, lieka būdų tai riboti.

“Kita vertus, profsąjungos yra stiprios, o vietiniai darbuotojai, susivieniję į profsąjungas, tikrai nenori imigrantų, nes jie numuša darbo užmokestį”, – sakė jis.

Pasak R.Lazutkos, geografiškai netoli esanti Vokietija lietuvius atbaido ir dėl kalbos barjero, nes vokiečių kalba Lietuvoje nėra labai populiari. Valstybinę kalbą mokėti Vokietijoje dažnai reikalaujama ne tik bendraujančioms su klientais pardavėjoms, bet ir dirbantiems fabrike, statybose.

Tačiau R.Lazutka pažymi, kad kultūriškai artimesni Rytų Europos šalių gyventojai Vokietijoje yra labiau laukiami nei Afrikos šalių ar kai kurių Azijos valstybių gyventojai, kurie dažnai nelinkę integruotis.

“Yra garsas dėl lietuvių nusikaltėlių, tai faktas, bet tie, kurie atvažiuoja dirbti, tikrai gali turėti pranašumą prieš trečio pasaulio šalių atstovus. Vokiečiai yra patyrę nesėkmingos imigracijos: turi trečiųjų šalių imigrantų, kurių jau kelinta karta gyvena ir sunkiai integruojasi, tada gyvena iš pašalpų, o atgal neišvarysi”, – sakė R.Lazutka.

Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) atstovo teigimu, Vokietijos federalinė įdarbinimo agentūra nurodo, kad ypatingas darbuotojų trūkumas net ir krizės sąlygomis yra jaučiamas medicinos, socialinės pagalbos ir slaugos, informacinių technologijų ir inžinerijos sektoriuose.

“Tikėtina, kad šių darbuotojų poreikis bus didžiausias – visų pirma medikų, slaugytojų, IT specialistų, inžinierių. 2010 metų pirmą ketvirtį buvo užregistruota 40 tūkst. laisvų darbo vietų žemos kvalifikacijos darbuotojams, todėl, tikėtina, kad nekvalifikuoti darbuotojai, kurie moka vokiečių kalbą, irgi turės daugiau galimybių”, – BNS teigė TMO Vilniaus biuro projektų koordinatorius Mantas Jersovas.

Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, Vokietija šiemet buvo ketvirta pagal populiarumą lietuvių emigravimo šalis. 2010 metų sausio-spalio mėnesiais daugiausia mūsų šalies gyventojų emigravo į Jungtinę Karalystę (34,5 tūkst.), Airiją (11,6 tūkst.), Norvegiją (4,4 tūkst.), Vokietiją (3,4 tūkst.), o imigravo – iš Jungtinės Karalystės (1,0 tūkst.), Airijos (0,5 tūkst.).

Šių metų gegužę Vokietija turi atšaukti apribojimus darbo jėgos judėjimui iš naujųjų Europos Sąjungos (ES) narių, įstojusių į ES 2004-aisiais. Vokietija pasinaudojo teise kurį laiką apriboti priėjimą prie savo darbo rinkos naujų ES šalių gyventojams, padarydama išimtį Kiprui ir Maltai.

Kitų metų pradžioje Baltijos šalių oro erdvės apsaugą perims Vokietijos karinės oro pajėgos.

Vokiečiai Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę saugos nuo sausio 5 dienos iki balandžio 28 dienos. Zoknių bazėje Šiauliuose Vokietija dislokuos šešis “F-4F Phantom” naikintuvus, skelbiama Vokietijos karinių oro pajėgų “Luftwaffe” interneto svetainėje.

Šiuo metu NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse atlieka JAV kariai su keturiais naikintuvais “F-15C Eagle”.

Lietuva ir kitos Baltijos šalys neturi oro erdvei patruliuoti tinkamų orlaivių. Šiaurės Atlanto Tarybos sprendimu, nuo 2004 metų Lietuvoje dislokuojami NATO šalių lėktuvai ir kontingentai, kurie po kelis mėnesius saugo Baltijos šalių oro erdvę.