Šiandien prezidentės Dalios Grybauskaitės kvietimu Lietuvoje viešės Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Į Vilnių ji atskris šią popietę.

„Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos partnerių Europos Sąjungoje (ES) ir NATO. Su Vokietijos kanclere nuolatos bendraujame visais ES svarbiais klausimais Europos vadovų taryboje Briuselyje. Džiaugiuosi, kad šis kanclerės A. Merkel vizitas į Lietuvą, jau antras per dvejus metus, yra puiki proga iš esmės aptarti pačius aktualiausius mūsų valstybėms ir Baltijos jūros regionui klausimus ir dar labiau sustiprinti dvišalį Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą“, – sakė prezidentė D. Grybauskaitė.

Trumpa A. Merkel viešnagė Lietuvoje prasidės pirmadienio popietę pasitikimo ceremonija vidiniame Prezidentūros kieme. Po oficialios nuotraukos Vokietijos kanclerė Prezidentūros Baltojoje salėje pasirašys Garbės svečių knygoje.Vėliau Mėlynojoje salėje numatytas Prezidentės D. Grybauskaitės susitikimas su VFR Kanclere A. Merkel.

„Bendradarbiavimas su Vokietija įgyvendinant strateginius energetinius projektus regione ir stiprinant Baltijos šalių energetinę nepriklausomybę yra labai svarbus Lietuvai. Susitikime aptarsime galimybes plėsti ES finansavimą Baltijos jūros regiono plėtrai”, – pabrėžė D. Grybauskaitė.

Vokietijos kanclerė Vilniuje susitiks ir su Vyriausybės vadovu Andriumi Kubiliumi.

A. Merkel vizitas Lietuvoje buvo planuotas birželį, bet atsistatydinus Vokietijos prezidentui Horsui Koehleriui, jis buvo atšauktas. Tuomet Lietuvos vadovei paskambinusi Vokietijos kanclerė pažadėjo, kad šiemet išpildys anksčiau duotą pažadą apsilankyti Lietuvoje.

Ši viešnagė Lietuvoje A. Merkel bus antroji. Pirmą kartą su oficialiu vizitu ji Lietuvoje lankėsi 2008 metų rugpjūtį. Tuomet kanclerė susitiko su tuomečiais valstybės ir vyriausybės vadovais Valdu Adamkumi ir Gediminu Kirkilu. Ir tuomet tai buvo antrasis Vokietijos kanclerio vizitas Lietuvoje. Pirmasis Vokietijos kanclerio Gerhardo Schroederio vizitas Lietuvoje vyko 2000 metų birželį.

“Lietuvos žinios” rašo:

“Šiandien į Lietuvą atvyksta Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Antras per dvejus metus jos vizitas į mūsų kraštą, anot Vokietijos ambasadoriaus Lietuvoje Hanso Peterio Anneno, – svarbus ženklas, rodantis jo šalies vyriausybės pastangas toliau plėtoti dvišalius santykius.”

“Šiandien į Lietuvą atvyksta ilgai laukta viešnia – Vokietijos kanclerė A.Merkel. Kokia, Jūsų manymu, šio vizito reikšmė dvišaliams santykiams? Kokias pagrindines temas žadama aptarti su mūsų krašto atstovais?

- Kaip žinia, per dvejus metus tai jau antrasis Vokietijos kanclerės A.Merkel vizitas Lietuvoje. Tai labai svarbus ženklas. Jis rodo Vokietijos vyriausybės bei pačios kanclerės interesą toliau plėtoti dvišalius santykius ir aukšto lygio politinį dialogą.

Vokietija nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo patikima jūsų valstybės partnerė ir padėjėja. “Visapusiškai ir energingai rėmėme Lietuvą jai stojant į Europos Sąjungą (ES), NATO ir vykdant visas būtinas reformas tiek paskutinį praėjusio šimtmečio, tiek šį dešimtmetį.

Šiandien Vokietijos ir Lietuvos santykiai – labai artimi, intensyvūs ir įvairiapusiai. Vokietija yra antra pagal didį jūsų krašto užsienio prekybos partnerė. Atmetus Rusijos energijos tiekimą, Vokietija būtų didžiausia Lietuvos užsienio prekybos partnerė. Prekybos mastas tarp mūsų valstybių sudaro daugiau kaip 10 proc. visos Lietuvos užsienio prekybos.

Dvišalis bendradarbiavimas apima ir kitas sritis: visuomeninę, kultūros, mokslo, santykius tarp mūsų valstybių žmonių. Pavyzdžiui, vien tik dėl Lietuvos ir Vokietijos aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo sudaryta daugiau kaip 140 oficialių sutarčių. Vokietijoje studijuoja per 1,5 tūkst. studentų iš Lietuvos. Jūsų krašte mokosi daug akademinio jaunimo iš mūsų šalies. Nemažai partnerystės ir bendradarbiavimo sutarčių sudaryta ir tarp mūsų valstybių miestų.

Taigi Vokietijos ir Lietuvos santykiai iš tiesų glaudūs ir geri. Jie daug artimesni nei galima pamanyti pavarčius mūsų abiejų šalių spaudą ar pasižiūrėjus televizijos laidas. Kaip ambasadorius labai džiaugiuosi, kad mūsų ryšiai ekonomikos, socialinėje ir kultūrinėje srityse yra tokie gyvi.

Lietuva – svarbi ES ir NATO narė. Mūsų šalys artimai bendradarbiauja sprendžiant įvairius ES klausimus ir formuojant Europos ateitį. Nuomonėmis keičiamasi mūsų valstybių sostinėse, taip pat Briuselyje. Noriu pažymėti, kad Vokietijos ir Lietuvos bendradarbiavimas ES lygmeniu paremtas pasitikėjimu ir yra labai glaudus.”

- Šiuo metu Lietuva išgyvena nelengvą ekonominį laikotarpį, turime nemažai socialinių rūpesčių. Galbūt mums praverstų kokios nors Vokietijos pamokos?

- Ekonomikos krizė palietė visą Europą, nors ir skirtingai. Sunkumai, su kuriais susidūrėme, iškėlė naujų iššūkių.

Nedera viešai dalyti patarimus. Esu įsitikinęs, kad jūsų valstybės politikos ir ekonomikos formuotojai bei už tai atsakingi asmenys sugebėjo gerai išanalizuoti susiklosčiusią padėtį. Visi indikatoriai rodo, kad situacija ir Lietuvoje, ir Vokietijoje gerėja ir po truputį kyla į viršų. Esu tvirtai įsitikinęs, kad mūsų valstybės po šios krizės taps ekonomiškai sustiprėjusios ir įgijusios daugiau stabilumo, žinoma, jeigu padarys reikalingas politines ir ekonomines išvadas.

- Jau nemažai laiko atstovaujate Vokietijai mūsų šalyje. Kokį įspūdį apie Lietuvą jau susidarėte? Gal pramokote šiek tiek lietuviškai?

Lietuva man labai patinka. Čia jaučiuosi kaip namuose. Jūsų kraštas man primena Vokietiją, mano tėviškę su jos gražiais miestais, miškais, upėmis ir ežerais. Vilnius – labai gražus, tikras Vidurio Europos miestas. Jo kultūrinis gyvenimas itin turtingas, o miestas turi renesanso ir baroko laikų brangenybės žavesio.”

“Vakaro žinios” praneša:

“Sakoma, kad ES yra vieninga. Tačiau tai yra mitas. Profesorius Antanas Bučas sako, jog užtenka ir šio pavyzdžio, paneigiančio tokias nesąmones: Vokietijos, garsiai pasisakiusios už Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymą, kanclerė A. Merkel pasisako už savų AE darbo pratęsimą.

Vokietijos visuomeninio transliuotojo ARD eteryje A. Merkel pareiškė sutinkanti šalies AE darbą pratęsti 10-15metų. Esą tik tokiu atveju pavyktų užtikrinti šalies ir gyventojų sklandų aprūpinimą elektros energija ir išvengti staigaus jos pabrangimo.

“Negi iš tiesų A. Merkel ir kitų Vakarų Europos valstybių vadovai mano, kad jų atominės elektrinės yra saugesnės už Ignalinos?” – klausė “Vakaro žinios” akademiko Antano Buračo.

“- Galiu pakartoti ne kartą akademiko Jurgio Vilemo, pripažinto tarptautinių mastu eksperto, nuomonę: Lietuvos AE buvo ne mažiau saugi nei vakarų Europos elektrinės. Naudotos skirtingos modifikacijos, bet su kai kuriais pataisymais – netgi saugesnės.”

”Delfi.lt“ rašo:

Prieš atvykdama į Vilnių Vokietijos kanclerė sakė, kad Baltijos šalys svarbios kuriant Europos Sąjungos partneryste su Rytų kaimynėmis. Savaitiniame savo vaizdo dienoraščio įraše Angela Merkel tikina, kad paisys ir mažesnių partnerių interesų, bet nemini dujotiekio „Nord Stream“, dėl kurio nepaisė Baltijos šalių nepasitenkinimo.

Į Lietuvos pastangas priartinti Rytų Europos šalis, tokias kaip Ukraina ar Gruzija, prie Europos Sąjungos ir NATO Berlynas visada žiūrėjo itin skeptiškai – antai NATO susitikime užpernai Vokietijos ir Lietuvos lyderiai ilgai derėjosi dėl kompromiso. Dabar, kai naujoji Lietuvos vadovė pati nebėra tokia entuziastinga dėl Gruzijos ir Ukrainos kaip jos pirmtakas, A. Merkel pabrėžia šią politikos kryptį.

„Lietuva ir Latvija taip pat yra svarbios partnerės formuojant Europos Sąjungos Rytų partnerystę. Kadangi norime gerų santykių su mūsų Rytų kaimynėmis, ar tai būtų Ukraina, Vidurinės Azijos respublikos, Baltarusija, ar Rusija.

Kaip tik santykius su Rusija, aš, žinoma, detaliai aptarsiu su derybų parteriais Lietuvoje ir Latvijoje. Norime glaudžiau bendradarbiauti su Rusija dėl saugumo. Kaip to pasiekti, suprantama, derinsime su mūsų draugais Baltijos šalyse“, – kalbėjo A. Merkel.

Bet Vokietija neatsižvelgė į Baltijos šalių prieštaravimus dėl dujotiekio „Nord Stream“ iš Rusijos tiesimo Baltijos jūros dugnu, o ir dėl saugumo – būtent draugiškoje Vokietijoje Rusijos prezidentas pristatė planą dabartines saugumo organizacijas, tokias kaip NATO, užgožti naująja „Europos saugumo architektūra“, kur Rusija turėtų daugiau teisių.

Vakarai šį planą sutiko šaltai, bet vos prieš tris mėnesius pati A. Merkel, nesuderinusi su kitomis Europos sostinėmis, parėmė Maskvos siūlymą steigti bendrą Rusijos ir Europos Sąjungos komitetą užsienio reikalų problemoms spręsti.

„Mums, Vokietijos Federacinei Respublikai, aišku: spręsdami neskriaudžiame mažesnių partnerių. Bet mes tikime, kad vaisingi gali būti bendri sprendimai Europos Sąjungoje, ir mažosios šalys yra tokios pat svarbios kaip didžiosios“, – tikina Vokietijos kanclerė. Tai, kad A. Merkel dar turi tuo įtikinėti, regis, rodo, kad ne visi dar tuo tikri.

"Veido" archyvas

20 metų ekonominė ir politinė Rytų Vokietijos integracija nedavė lauktų vaisių

Tiek Lietuva, tiek Rytų Vokietija iš sovietinės diktatūros išsilaisvino beveik tuo pačiu metu. Kaip Rytų Vokietija per tuos 20 metų pasikeitė? Nors į šią Vokietijos dalį Vakarų vokiečiai investavo 1,3 trilijono eurų, pradedama abejoti, ar tos investicijos pasiteisino.

Abejojama net ir dėl to, ar Vokietija gali būti laikoma visiškai suvienyta valstybe. Liepos 1 d. sukako lygiai 20 metų nuo ekonominės bei politinės Rytų Vokietijos integracijos pradžios. Per vieną naktį visos Rytų vokiečių sukauptos pensijos, algos ir santaupos iki 6 tūkst. Rytų Vokietijos markių kursu 1:1 buvo iškeistos į Vakarų Vokietijos markes. Tai buvo naudinga Rytų Vokietijos piliečiams, bet šios Vokietijos dalies verslas patyrė rimtų problemų, kai turėjo pradėti konkuruoti su stipriu, toli technologiškai pažengusiu ir laisvosios rinkos sąlygomis įgudusiu veikti Vakarų Vokietijos verslu.

Kaip į kiaurą maišą

Vokietijoje buvo daug sparčios integracijos ir didelių investicijų į Rytų Vokietiją priešininkų, bet Helmutas Kohlis, tuometinis Vakarų Vokietijos kancleris, laikėsi tvirtai: Vokietija turi būti suvienyta ir Rytų Vokietijai reikia padėti pagal maksimalią programą.

Vokietijos moralinis autoritetas, rašytojas, Nobelio premijos laureatas Gunteris Grassas mandagiau primindavo Vakarų vokiečiams, kad atsakomybė už Antrojo pasaulinio karo padarinius lygia dalimi tenka tiek Rytų, tiek Vakarų vokiečiams. Rytų vokiečiai nėra kaltesni nei Vakarų, o kentėti turėjo labiau. Tūkstančiai Rytų vokiečių kiekvieną savaitę palikdavo Rytų Vokietiją ir keldavosi į vakarinę savo šalies dalį. Tas srautas šiandien sumažėjęs, bet vis dar išlieka reikšmingo dydžio. Per 20 metų Rytų Vokietiją paliko daugiau nei 2 mln. vokiečių.

Šiandien Rytų Vokietijos ekonominė padėtis tebėra sudėtinga ir nematyti rimtų ženklų, kad ji gali greitai pasikeisti į gerąją pusę. Per 20 metų Vakarų Vokietija į Rytų Vokietijos ekonomiką investavo apie 1,3 trilijono eurų (šis skaičius gali būti palygintas su Kinijos Liaudies Respublikos užsienio valiutos rezervais – 2,4 trln. JAV dolerių).

Vokietijos savaitraštis “Der Spiegel” klausia: kas šiomis milžiniškomis investicijomis pasiekta? Miestai buvo perstatyti, nutiesta naujų greitkelių, telekomunikacijos ir kita infrastruktūra sumoderninta, bet didžioji 1,3 trln. eurų dalis išleista socialinėms programoms. Tokie miestai kaip Leipcigas, Drezdenas, Jena ir Erfurtas smarkiai ekonomiškai pažengė, atsirado aukštųjų technologijų bendrovių Saksonijoje. Čia sėkmingai veikia tyrimo institutai ir universitetai, bet daugiausia valstybės dotacijų dėka.

Sėkmės istorijos labai retos, ir Rytų Vokietija tebėra atsilikęs šalies regionas: BVP vienam gyventojui šioje Vokietijos dalyje nesiekia 71 proc. sukuriamo Vakarų Vokietijoje, neproporcingai didelė dalis BVP kuriama viešajame sektoriuje, privatus sektorius generuoja tik 66 proc. BVP, palyginti su Vakarų Vokietija. BVP kūrimo Vakaruose ir Rytuose plyšys toliau didėja, nes Rytuose šiemet planuojamas 1,1 proc., o Vakarų Vokietijoje – 1,5 proc. BVP augimas. Rytų Vokietija ir toliau praranda gyventojus, nors jau yra netekusi 2 mln. žmonių. Vokietijos šimtas didžiausių gamybos ir šimtas didžiausių paslaugų bendrovių neturi savo biurų Rytų Vokietijoje.

Stebuklas neįvyko

Iš Rytų Vokietijos buvo tikimasi stebuklo, bet šiandien važiuojant per rytinę Vokietiją ir lyginant jos vaizdą su buvusiuoju prieš 20 metų nesunku pastebėti bankrutavusius megaprojektus, išretėjusius miestus ir galima sutikti daug žmonių, kurie pastaruosius 20 metų neturėjo nuolatinio darbo.

Po susijungimo Vakarų Vokietija investavo šimtus milijardų į gyvenamųjų namų renovavimą Rytų Vokietijoje – tiek tiesioginių subsidijų, tiek paskolų forma. Berlyno ekonomistai ir nekilnojamojo turto ekspertai tvirtina, kad tai buvusi dviguba katastrofa. Iš pradžių šimtai tūkstančių Rytų vokiečių pajudėjo iš neprižiūrimų senamiesčių į naujai pastatytus ir renovuotus daugiaaukščius, modernius namus miestų pakraščiuose, o milijardus investavus į miestų centrų renovavimą, prasidėjo atvirkštinis procesas. Šiandien apie milijoną butų Rytų Vokietijoje yra tušti, valstybė vėl turi investuoti milijardus, kad nugriautų šiuos niekam nereikalingus, bet brangiai eksploatuojamus namus.

Saksonijoje esantį Štendalio miestą per pastaruosius metus paliko 15 tūkst. gyventojų. Šiandien čia gyvena 35 tūkst. žmonių. Manoma, kad dar mažiausiai 5 tūkst. gyventojų miestą paliks iki 2020 metų. Tai sukuria unikalią problemą šio miesto politikams – miestas per didelis jo gyventojų skaičiui.

"Veido" archyvas

Laisvos lovos ligoninėse, tušti suolai mokyklose, į didžiulę ir modernią naujai pastatytą nutekamųjų vandenų sistemą kasdien reikia pilti tūkstančius tonų papildomo vandens, kad ta sistema veiktų. Miesto valdžia ragina aplinkinių rajonų gyventojus keltis į miesto centrą. Miesto meras Klausas Schmotzas tvirtina, kad politikai privalo būti sąžiningi su savo piliečiais ir pripažinti, jog miesto valdžia negali palikti tokių pačių paslaugų lygio, tokios infrastruktūros, kokia buvo sukurta didesniam gyventojų skaičiui.

"Veido" archyvas

Vokietijos kanclerė A.Merkel apsisprendė dėl 80 mlrd. eurų taupymo plano

Praėjusią savaitę, po dvi dienas trukusio vyriausybės posėdžio, Vokietijos kanclerė Angela Merkel paskelbė, kad sprendimas taupyti priimtas ir trauktis nebėra kur. Siekdama sumažinti valstybės skolą, biudžeto deficitą ir pademonstruoti taupymo pavyzdį kitoms Europos šalims, Vokietija apsisprendė iki 2014-ųjų valstybės išlaidas apkarpyti mažiausiai po 10 mlrd. eurų kasmet, o iš viso per šį griežtą ar net asketišką laikotarpį sutaupyti apie 80 mlrd. eurų.

Priemonės, planuojant sutaupyti tiek pinigų, iš tiesų griežtos – pradedant kai kurių mokesčių didinimu, kuris reiškia netesėtus pažadus rinkėjams, baigiant apkarpytomis valstybės subsidijomis ir panaikintomis mokesčių lengvatomis.
Tiesa, A.Merkel vyriausybė išvengė pajamų mokesčių didinimo bei pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų kai kuriems produktams panaikinimo.

Tačiau Vokietijos energetikos bendrovės nuo kitų metų turės mokėti naują branduolinės energetikos mokestį. Skaičiuojama, kad atomines jėgaines valdančios kompanijos, tokios kaip “Eon”, RWE, “Vattenfall” ar “EnBW”, per metus į biudžetą papildomai sumokės apie 2,3 mlrd. eurų.

Be to, iki 2014 m. valstybės tarnautojų darbo vietų ministerijose ir tarnybose turi būti sumažinta mažiausiai 10 tūkst. Į taupymo planą įeina net šalies gynybos sistemos reforma. Štai gynybos ministrui Karlui Theodorui Guttenbergui pavesta iki rugsėjo apskaičiuoti, ar įmanoma kareivių sumažinti daugiau nei penkis kartus – nuo 250 tūkst. iki 40 tūkst.

Vis dėlto jautriausia tema Vokietijoje – taupymas socialinėje srityje. Pasirodo, vien vaikus auginančių tėvų sąskaita planuojama sutaupyti 500 mln. eurų.

Pastaruosius valdančiosios koalicijos planus smarkiai kritikuoja opozicinė socialdemokratų partija (SPD). “Socialiai silpniausiems teks didžiausia nevykusios biudžeto politikos našta”, – piktinasi partijos atstovas biudžeto klausimais Carstenas Schneideris. Pasak jo, taupymas vargingiausių visuomenės narių sąskaita yra “ekonominė nesąmonė”, nes tai silpnina vidaus ekonomiką.

Tačiau A.Merkel laikosi kitos nuomonės. Ji įsitikinusi, kad ekonomiką stiprią išlaikyti padės tai, kad nebus taupoma nei švietimo, nei tyrimų, nei transporto, nei statybos projektų sąskaita.

Taupančiųjų vis daugiau

Toks Vokietijos pavyzdys taupyti įkvepia vis daugiau Europos valstybių. Štai Prancūzijos pramonės ministras Christianas Estrosis paskelbė, kad po derybų su profsąjungomis ir darbdavių susivienijimais Prancūzijos vyriausybė, siekdama sumažinti didžiulę įtampą biudžete ir nuo bankroto grėsmės gelbėti pensijų sistemą, yra linkusi ilginti pensinį amžių.

O Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas praėjusią savaitę paskelbė planus kitąmet šios šalies išlaidas sumažinti 7,3 mlrd. eurų. Beje, labiausiai taupyti teks valstybės valdymo aparatui ir tarnautojams. Naujų žmonių į valstybės tarnybą nebus priimama iki pat 2011 m. Negana to, išlaidos aukštajam mokslui Didžiojoje Britanijoje bus sumažintos 235 mln. eurų.

Priminsime, kad biudžeto deficitą visomis įmanomomis priemonėmis sumažinti seikia ir Graikija, Portugalija, Ispanija, Italija, Airija. Visos jos svarsto galimybes didinti mokesčius, mažinti valstybės tarnautojų bei jiems mokamus atlyginimus.

Vokietija neperžengs savo teisių ribų, jei nuspręs blokuoti euro zonos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) planuojamą paskolą Graikijai, sakė Europos Komisija.

Komisijos atstovai, kartu su Europos centriniu banku (ECB) ir Tarptautiniu valiutos fondu, turi įvertinti Graikijos planus pertvarkyti biudžetą ir ekonomiką per artimiausius trejus metus mainais į paskolas.

Tačiau Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble (Volfgangas Šoiblė) leidiniui “Bild” pareiškė, jog Berlynas gali atmesti Atėnų prašymą dėl paskolos.

“Priklauso nuo to, ar Graikija ateinančiais metais laikysis nustatyto taupymo plano”, – sakė jis.

Vokietijos užsienio reikalų ministras televizijos kanalui ZDF sakė, jog Vokietija nėra “pasirengusi išrašyti tuščio čekio”.

Pasak ES ekonomikos komisaro Ollio Rehno (Olio Reno) atstovo Amedeu Altafajaus (Amadėjaus Altafajaus), sprendimas dėl paskolos Graikijai bus priimtas “per kelias dienas”.

Tačiau jis pabrėžė, kad “bet kuris šalis gali blokuoti. Jie turi tam teisę, jei mano, kad tai nėra reikalinga ir nekelia pavojaus euro zonos finansų stabilumui”.

Pirmiausiai savo sprendimą dėl paskolos reikalingumo pateiks Europos Komisija ir ECB, tačiau paskutinį žodį tars euro zonos šalys.

Tuo tarpu TVF vadovas Dominique’as Straussas-Kahnas (Dominikas Štrosas-Kanas) pareiškė, jog “TVF, Europos partneriai ir visi, susiję su finansine parama, sutinka, jog reikia veikti greitai”.

Manoma, jog Europa Graikijai skirtų apie 30 mlrd. eurų, o TVF – 15 mlrd. eurų.