Daugiau nei vieną šimtą metų trunkanti veikla ir istorinis pagrindas šiuolaikiniame aludarystės versle tampa vis svaresniu argumentu pritraukiant tarptautinius investuotojus ir plečiant eksportą. Tokia tendencija buvo įvardinta renginyje „Aludarystės verslo taisyklės: prieš 160 metų ir dabar“, kuris vyko balandžio 11 d. Kaune.

Jame savo patirtimi dalijosi „Olvi“, trečios pagal dydį alaus, sidro, alkoholinių kokteilių ir nealkoholinių gėrimų gamintojos Suomijoje, plėtros direktorius Peep Akkel. Taip pat bravoro „Volfas Engelman“, priklausančio „Olvi“ koncernui ir šiemet mininčio savo 160 metų veiklos jubiliejų, atstovai.

„Mūsų praktika rodo, kad ilgametės tradicijos ir patirtis – garantas rimtiems investuotojams, viliojantis juos atsigręžti į aludarystės verslą. „Olvi“ įmonių grupės istorija prasidėjo 19 a. pabaigoje nuo mažos šeimyninės alaus daryklos. Išaugome į tarptautinį koncerną, tačiau išsaugojome šeimos verslui būdingas vertybes ir požiūrį į kokybę. Šiais metais „Olvi“ akcijų vertė, palyginus su 2004 m., yra išaugusi 6,5 kartus“, – teigia P. Akkel.

Taip pat šiemet „Olvi“ bendrasavininkiu tapo Švedijos baldų kompanijos „IKEA“ įkūrėjas Ingvaras Kampradas, kurio valdomas fondas „The Family Kamprad“ įsigijo 10,4 proc. įmonių grupės akcijų. Pasak P. Akkel, „Olvi“ tarptautinis koncernas, plėsdamas savo verslą Europoje, paprastai renkasi tvirtą istorinį pagrindą ir ilgametes aludarystės tradicijas išsaugojusias įmones.

„Mūsų bravoras susikūrė, kai Europoje buvo padėti pramoninės aludarystės pamatai. Patenkame tarp garbingiausio amžiaus šalies verslo įmonių. Darykla taip pat buvo šeimos verslas ir tapo viena pirmųjų ne tik Lietuvoje, bet ir Rytiniame Baltijos jūros regione pramoninių alaus daryklų. Išlaikytos aludarystės tradicijos, 160 metų istorija ir pažangus požiūris į verslą leidžia sėkmingai augti ne tik vietinėje, bet ir tarptautinėje alaus rinkoje“, – teigia M. Horbačauskas.

Daugumą „Volfas Engelman“ akcijų „Olvi“ įmonių grupė perėmė 1999 m., kuomet vykdė plėtrą Baltijos šalyse. Nuo tada bravoras įsitvirtino stambiausių Lietuvos aludarių trejetuke. Be to, į įmonę investuota daugiau nei 100 mln. litų ir šiuo metu ji patenka tarp moderniausių gėrimų produkcijos kompanijų šalyje. Kompanijos „Volfas Engelman“ pardavimai 2012 m. siekė 118 mln. litų ir, palyginus su 2011 m., kuomet sudarė 101 mln. litų, išaugo 16,1 proc.

Bravoro „Volfas Engelman“, kuris šiemet mini savo 160 metų veiklos jubiliejų, istorija prasidėjo 1853 m. 2011 m. balandžio 12 d. žymi naują „Volfas Engelman“ istorijos lapą. Tai data, kai buvo įgyvendintas istorinis teisingumas ir bravoras susigrąžino savo pirmąjį vardą. Šiuo metu tai vienintelė Lietuvoje alaus darykla, kurios pavadinime įrašytos jos įkūrėjų pavardės.

Šiuo metu alaus darykloje dirba daugiau nei 200 žmonių. „Volfas Engelman“ ne tik verda alų, jo produktų asortimentas apima ir girą, sidrą, alkoholinius kokteilius bei gaiviuosius gėrimus. Alaus darykloje kuriami „Volfas Engelman“, „Fortas“, „Smetoniška gira“, „Fizz“ ir kt. prekių ženklų gaminiai. Bravoras yra tarptautinio alaus prekės ženklo „Warsteiner“, taip pat neseniai rinkoje pasirodžiusių gaiviųjų gėrimų „Andry birds“ ir „Hello kitty“  platintojas Lietuvoje.

Siekis visuomenei kuo išsamiau atskleisti alaus istoriją, prisidėti prie šio gėrimo vartojimo kultūros puoselėjimo Lietuvoje, vieną seniausių alaus daryklų „Volfas Engelman“ paskatino išleisti knygą „Volfas Engelman. Bravoro istorija nuo 1853 m.“.

Knygoje aprašyti ne tik su minėta alaus darykla, bet ir su visos pramoninės alaus gamybos Lietuvoje pradžia susiję istoriniai faktai. Taip pat apžvelgiama, kaip politinės aplinkybės įtakojo šalies aludarystės raidą, koks alus buvo populiarus tarpukariu, kokią vietą lietuviško alaus istorijoje užima Kaunas, ką šiam gėrimui ir jo gamintojams teko išgyventi karo metais.

Vytautas Meištas, „Volfas Engelman“ generalinis direktorius, pastebi, kad knygoje pasakojama ne tik šalies alaus ir aludarystės verslo istorija, bet ir itin didelis dėmesys skiriamas tarpukario verslo aplinkai ir jo kultūrai Kaune, visuomeniniam gyvenimui. Tarpukariu Kaunas buvo Lietuvos politinio, kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo centras.

„Manau, kad ši knyga bus įdomi ne tik lietuviško alaus istorija ir aludarystės tradicijomis besidomintiems žmonėms, bet ir tiems, kuriems įdomi lietuviško verslo istorija. Sakoma, kad Lietuvos verslas dar yra labai jaunas, todėl neturi susiformavusių tradicijų ir kultūros, tačiau taip sakyti nėra teisinga, tereikia žvilgterėti į tarpukarį. Tuo laikotarpiu, o ypač Kaune, tikrai buvo susiformavusios tradicijos ir iš to meto verslininkų, jų iniciatyvų galima daug ko pasimokyti“, – įsitikinęs V. Meištas.

Knygą rengdamos istorikės Vilma Akmenytė – Ruzgienė ir Giedrė Milerytė rėmėsi šalies archyvuose rastais istoriniais dokumentais, senąja periodika ir senomis alaus reklamomis, tačiau svarbiu informacijos šaltiniu joms tapo ir pokalbiai su ilgamečiais alaus daryklos darbuotojais.

Pasak Vytauto Meišto, tarpukariu „Volfas Engelman“ rėmė kultūrinius ir visuomeninius projektus, mecenavo visuomenines organizacijas, švietimo įstaigas, studentus. Šios tarpukariu užgimusios tradicijos yra tęsiamos ir šiandien. Viena naujausių iniciatyvų (be minėtos knygos išleidimo) yra bendradarbiavimo su Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi pradžia. Pasirašydamas paramos sutartį „Volfas Engelman“ padovanojo Lietuvos dailininko ir lietuviškos keramikos mokyklos įkūrėjo Liudviko Strolio 1937 m. sukurtą Art Deco stiliaus apdovanojimo raštų Žemės ūkio rūmams komplektą.

„Šie eksponatai yra menininko palikimas, kurį šiuo metu saugo jo šeimos nariai. Jie papildys šiuo metu vykstančios jubiliejinės muziejaus parodos, kuri yra didžiausia per visą istoriją, eksponatų kolekciją“, – sako Osvaldas Daugelis, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius. Pasak jo, muziejaus prioritetas yra tarpukario Kauno meno ir istorijos objektų kaupimas bei tyrinėjimas, todėl jiems itin malonu bendradarbiauti su įmonėmis, kurios turi ilgametę istoriją, tiek tarpukariu, tiek dabar yra aktyvios Kauno kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo dalyvės.