Buvusios vienos didžiausių Lietuvos parketo gamintojų, restruktūrizuojamos bendrovės “Volunta Parket” ir banko “Snoras” ginčą dėl neva nepagrįstai iš banko sąskaitos nurašytų lėšų nagrinės Konstitucinis Teismas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) lapkričio 30 dieną sustabdė bylos nagrinėjimą ir nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą, kurio prašo išaiškinti, ar Finansinio užtikrinimo susitarimų, Įmonių restruktūrizavimo ir Įmonių bankroto įstatymų nuostatos neprieštarauja Konstitucijai ir joje įtvirtintiems teisėtų lūkesčių apsaugos principams.
“Volunta Parket” prašo teismo pripažinti neteisėtu 274,4 tūkst. litų nurašymą iš jos sąskaitos – pinigus “Snoras” nusirašė, kai įmonė buvo patvirtinta restruktūrizuojama, ir priteisti 6 proc. dydžio palūkanas nuo 2009 metų rugpjūčio 5 dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.
Šiaulių apygardos teismas bei Lietuvos apeliacinis teismas palaikė “Volunta Parket” poziciją ir priėmė “Snorui” nepalankius sprendimus. Juos “Snoras” prašo panaikinti, o “Voluntos “Parket” ieškinį atmesti.
“Šalių paskolos sutartyje buvo aptartas lėšų įkeitimo sandoris, tačiau nebuvo susitarta, kad šiam susitarimui taikomos Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo nuostatos, pagal kurias užstato turėtojas turi teisę finansinį užstatą vienašališkai realizuoti net ir esant priverstinio vykdymo įvykiui, šiuo atveju – ieškovui iškėlus restruktūrizavimo bylą”, – rašoma teismo nutartyje.
LAT teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindo manyti, kad toks finansinio užtikrinimo susitarimų teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam valstybinio ūkinės veiklos reguliavimo bendros tautos gerovės labui principui bei teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principams.
Pasak kolegijos, įstatymuose nėra teisinio mechanizmo, pagal kurį finansinio užtikrinimo susitarimo faktas turėtų būtų išviešinamas, todėl potencialūs kreditoriai neturi galimybės įvertinti galimos tokio susitarimo įtakos savo interesams įmonės bankroto ar restruktūrizavimo atveju.