Dermatologams nerimą kelia didėjantis odos vėžio – melanomos – skaičius ir jaunėjantis tokių pacientų amžius

Pagaliau galima pasilepinti saule ir džiaugtis įrudusiu kūnu. O neretai dirbdami darže ar sode, norime ar nenorime, saulės spindulių dozę gauname nemažą. Tačiau labai retai susimąstoma, kokią kainą gali tekti už tai sumokėti.

Apie pavojinguosius spindulius
Saulėje žmogų veikia ultravioletiniai UVA ir UVB spinduliai, kurie skiriasi bangų ilgiu. Ir kuo jie ilgesni, tuo pavojingesni. UVB spinduliai odai suteikia rudą atspalvį, bet kartu gali ją nudeginti, be to, didina melanomų atsiradimo riziką. UVB spinduliai skatina vitamino D sintezę, odos senėjimą, sukelia staigų įdegį ir elastingumo mažėjimą. Beje, neigiamas saulės spindulių poveikis odai vystosi nepastebimai ir neišnyksta. Tyrimais įrodyta, kad net 80 proc. saulės sukeltų odos pažeidimų atsiranda vaikystėje ir paauglystėje, tačiau jų padariniai išryškėja tik po dvidešimties ar net trisdešimties metų.

Saulės piktadarystės
Odos įdegis – tai apsauginė organizmo reakcija į saulės spindulių poveikį. Oda, besigindama nuo saulės spindulių, išskiria tamsiu pigmentu nudažantį melaniną, kuris neleidžia saulės spinduliams prasiskverbti į gilesnius odos sluoksnius. Melanino kiekis priklauso nuo genų, pavyzdžiui, gausiau jų išskiria tamsiaodžiai ir kur kas mažiau šviesaus gymio žmonės.
■ Jeigu saulėje būnama per ilgai, melaniną gaminančių ląstelių veikla sutrinka. Dėl sutrikimo atsiranda piktybinis navikas – melanoma, t.y. odos vėžys. Pastaraisiais metais tikimybė susirgti melanoma padidėjo. Medikai pastebi, kad moterims rizika susirgti odos vėžiu yra du kartus didesnė nei vyrams. Galbūt tai susiję ir su moterų pomėgiu ilgiau lepintis saule. Tarp 30–35 metų amžiaus moterų tai antras pagal dažnumą mirtį sukėlęs vėžys po krūties vėžio.
Rizikos grupėje taip pat atsiduria šviesios, greitai nudegančios odos savininkai, raudonplaukiai, mėlynakiai, turintys daugiau nei 100 apgamų, mėgstantys atostogauti šiltuose kraštuose ne sezono metu, smarkiai nudegę saulėje, ypač vaikystėje, turintys giminaičių, kurie sirgo odos vėžiu, senyvi žmonės.
■ Odos nudegimai. Mūsų odoje karščio receptorių yra mažiausiai, todėl ilgai kaitinantis saulėje rizikuojate nudegti, nes į perkaitimą oda reaguoja pavėluotai. Nudegimas – tai staigi odos reakcija į per didelį ultravioletinių spindulių kiekį. Stipriai nudegus atsiranda didelė rizika vėliau susirgti odos vėžiu.
■ Odos senėjimas. Mėgstantiesiems piktnaudžiauti saule ir nenaudojant apsauginių priemonių vertėtų atsiminti, kad žalingas saulės poveikis turi didelę įtaką odos senėjimui. Palaipsniui atsiranda ankstyvųjų raukšlių, oda tampa plonesnė ar storesnė, saulės spindulių poveikis mažina odos elastingumą, dėl to sudrimba skruostai, pagilėja veido odos raukšlės.
■ Akys. Ultravioletiniai spinduliai kenkia ir akims. Jie gali išprovokuoti kataraktą ir akies melanomą, todėl akių gydytojai ne reklamos sumetimais pataria nešioti kokybiškus saulės akinius.

Saule lepintis reikie su protu ir saiku
Saikingas saulės poveikis yra teigiamas, nes veikdami odą saulės spinduliai gamina vitaminą D, kuris būtinas kaulams. Be to, saulė skatina kraujo apytaką, grūdina organizmą, stiprina imunitetą. Tačiau būtina naudoti apsaugos priemones. Pirmiausia reikėtų vengti ilgai lepintis saulute tuomet, kai jos spinduliai yra pavojingiausi – nuo 10 iki 15 val. Tokiu metu verčiau likite pavėsyje, dėvėkite galvos apdangalą, naudokite apsaugines priemones – ypač didelį dėmesį skirkite jautriausioms kūno zonoms – veidui, kaklui bei krūtinei.

Taupyti reikia ne sveikatos sąskaita
Pastaraisiais metais daug kalbama, kad būtina naudoti apsauginius kremus nuo saulės, vis dėlto nemažai žmonių į tai numoja ranka, o kiti, tepdami kosmetikos priemonę, labai taupo. Odos specialistai teigia, kad nuo vaikystės tinkamai naudojant apsaugines priemones nuo saulės, galimybė susirgti odos vėžiu sumažėja net 70 proc. Tačiau nereiškia, kad išsitepus apsauginiu kremu, ultravioletiniai spinduliai odos visiškai nepasieks. Nedidelė dalis spindulių geba prasiskverbti ir pro kremus, ir pro drabužius, todėl net naudojant apsaugos priemones dažnai piktnaudžiauti saulės spinduliais tikrai nederėtų.
■ Apsauginės priemonės nuo saulės gerai apsaugo nuo UVB spindulių, tačiau silpnai gina nuo UVA. Ant apsauginio kremo pakuočių yra nurodytas apsaugos nuo saulės filtras (SPF), tačiau jis nurodo tik apsaugos nuo UVB spindulių laipsnį. Jeigu norite visapusiško apsaugos, pirkdama kremą nuo saulės rinkitės tokį, kuris apsaugotų ir nuo UVB, ir nuo UVA pavojingų saulės spindulių. Jie būna pažymėti UVA+UVB ženklu. Šalia SPF žymimas skaičius nurodo, kiek jūs galite būti saulėje, nenukentėdama nuo UVB spindulių. Deginimosi trukmė priklauso nuo odos tipo. Pavyzdžiui, jei esate II odos tipo, pasitepusi priemone, kurios SPF 15, saulėje saugiai galėsite praleisti 150 min., vėliau nudegsite taip pat, kaip ir nepasitepusi kremu. Jeigu jūsų oda šviesi, pirmuosius saulės spindulius pasitikite išsitepusi kremu, suteikiančiu didesnę apsaugą (SPF 30), o kiek įpratusi prie saulės spindulių apsaugos faktorių galite mažinti (iki SPF 12–8).
■ Labai svarbu apsauginį kremą nuo saulės vartoti tinkamai. Pirmiausia nereikia kremo gailėti. Suaugusio žmogaus kūnui reikia maždaug šešių arbatinių šaukštelių nuo saulės saugančio kremo, nors paprastai žmonės jo užsitepa tik pusę tiek. Taip pat kremo būtina pasitepti kiekvieną kartą, kai nusimaudote ar nusišluostote rankšluosčiu, net jeigu jūsų kremas atsparus vandeniui.
Dabar naudojantis aparatūra galima nustatyti, kaip žmonės jais tepasi. Kremai tepami lopais, todėl ir apsauga abejotina. Dar vienas svarbus pastebėjimas, kad jais tepamasi per retai – tik einant į paplūdimį, o dirbant darže, einant pasivaikščioti – daugelis mano, kad apsaugos nuo saulės odai nereikia.
Atsižvelgdami į tai, kad žmonės kremo tepasi nepakankamai, dermatologai mūsų klimato sąlygomis rekomenduoja veidui ne mažesnio kaip 50 SPF (apsaugos nuo saulės faktoriaus) kremą, kūnui – 20–25.
! Šiltuosiuose kraštuose kūnui reikėtų kur kas stipresnio kremo. Norint sužinoti, kiek laiko kremas veiks, SPF skaičių reikia padauginti iš 10 ir iš gauto laiko atmesti maždaug 30–50 proc. – kremo naudojimo klaidoms (kai jis tepamas jau paplūdimyje, o ne prieš pusvalandį, tepamas per plonas sluoksnis ir pan.).
■ Ypač vasarą nepamirškite odos gausiai drėkinti, nes saulės atakos ją stipriai išdžiovina. Po deginimosi naudokite specialias priemones, kurios ramina, maitina, drėkina ir apsaugo nuo senėjimo.

Tik nedidelė rausva dėmelė
Pavojingas apgamas yra asimetriškas, nelygių kraštų, netolygi jo spalva, jis nepanašus į visus kitus. Tačiau gydytojas pastebi, kad daugėja netipinių melanomų, kai plika akimi apgamas atrodo visiškai normalus ir nepavojingas. Prieš šalinant apgamą dėl kosmetinių priežasčių, būtina pasitarti su specialistais. Mat netinkamai pašalintas pavojingas apgamas vėliau gali pridaryti rimtų bėdų.
Paprastas odos vėžys paprastai atsiranda atvirose kūno vietose, net 80 proc. atvejų – ant veido ir kaklo. Paprastai tai didėjanti rausva dėmelė, galinti tapti opa. Jei žaizdelė neužsitraukia apie 2

sauil
mėnesius, būtina kreiptis į specialistus. Melanoma gali atsirasti bet kur, nes daug įtakos turi ir genai.
Melonoma gali vystytis tiek iš senų, tiek iš naujų apgamų, todėl ji ir yra tokia klastinga. Kartais ji gali išsivystyti per kelis mėnesius, tačiau dažniausiai žmonės ją ant savo kūno nešiojasi 5–8 metus. Odos vėžys neskauda, o sukelia tik išorinius pakitimus, todėl žmonės neskuba pas gydytoją.
Konsultavo bendrosios praktikos gydytoja Aurika Jurevičienė
Moters savaitgalis, Nr. 21

„Nusileista iki žemo kanalizacijos lygio”, – pats to tikriausiai nenorėdamas padėtį Seime labai taikliai apibūdino parlamentaras Jonas Jagminas.

Stipru, bet teisinga. Iš tiesų per trejus metus daugiau ar mažiau susikompromitavo maždaug trečdalis Seimo narių, pradedant Mantu Adomėnu ir baigiant Aleksandru Sacharuku, pradedant Arūno Valinsko į Seimą atsivesta šaika ir baigiant “Tvarkos ir teisingumo” narių ekscesais. O jau retorika, o jau emocijos. Sutikite, Lietuva dar nėra girdėjusi, kad Seimo narys premjerą vadintų debilu ir įrodinėtų, jog kolegoms reikia “išspardyti šiknas” ir “petelne išdaužyti snukius”. Čia net žemiau nei J.Jagmino minėtas kanalizacijos lygis, nes santechnikai taip nešneka.
Pabendravus su keletu ministrų paaiškėjo, kad šiemet jokių rimtesnių darbų nebenumatoma, tik pasitelkę “Snoro” bankroto istoriją keturis mėnesius politikai vieni kitiems rengs purvo vonias. Seimo pirmininkė Irena Degutienė jau dabar skundžiasi esanti apipilta dideliu kiekiu purvo, ir dėl to labiausiai kaltas įvyniojimo į purvą specialistas socialdemokratas Algirdas Butkevičius. Šis įrodinėja priešingai ir aiškina, kad net Druskininkų purvo procedūros nublanksta prieš konservatorių purvo vonias.
Na, bet lengviau gali atsipūsti visas įmanomas purvo aplikacijas išbandęs Andrius Kubilius. Sėdint prie židinio jam tikriausiai kyla minčių, kad gyvenimas labai įvairus ir netikėtas, be to, galiausiai Dievas arba likimas vis tiek viską sudėlioja į vietas. Štai kad ir minėta I.Degutienė – trejus metus elgėsi taip, tarsi būtų pasaulio teisuolė, reguliariai šliūkštelėdavo kritikos pamazgų tai A.Kubiliaus, tai įvairių ministrų pusėn, podažniai sudainuodavo populistiniame opozicijos chore ir labai dažnai užmiršdavo pamokymą “neteisk ir nebūsi teisiamas”. Dabar su “Snoro” istorija viskas atsisuko prieš pačią I.Degutienę. Įdomu tai, kad kadaise pats nuo jos gavęs namažai strėlių, dabar A.Kubilius stojo jos ginti. Na, o jei A.Butkevičius nusprendė juodais kėslais ir juodomis priemonėmis sumaitoti I.Degutienės biografiją, kažkada viskas atsisuks prieš jį.
Prieš savaitę vyko “Veido” organizuota geriausių merų apdovanojimo ceremonija. Iš skirtingų šalies kampelių suvažiavę merai daugiausiai kritikos pažėrė kaip tik Seimui ir įvairiems parlamentarams. Esą jie ne tik rezga intrigėles tarpusavyje, bet dar ir kitiems trukdo. Daugelis merų pabrėžė, kad prieš 5–8 metus savivaldos mūsų šalyje buvo daugiau nei dabar. Ir prie to daugiausiai prisidėjo būtent Seimas, kurio lygis, kaip minėta, vis labiau krinta.
Renginyje svečiai ypač piktinosi ydinga viešųjų pirkimų sistema. “Aš labai laukiu, kol su viešaisiais pirkimais prieš rinkimus susidurs patys politikai ir partijos, tada jie pamatys, kokia tai nesąmoninga tvarka. Žinoma, sau jie priims visokių pataisų, bet jūsų, žurnalistų, pareiga apie tai paskelbti. Dvejopų standartų neturėtų būti”, – kalbėjo vienas meras.
Beje, šiame “Veido” numeryje rasite gana aštrią diskusiją apie viešuosius pirkimus. Joje Viešųjų pirkimo tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas sužinojo daugybę viešųjų pirkimų sistemos ydų.
Tik nežinia, ar tas žinojimas ką nors pakeis. Tarkime, Seimo pirmininkė jau seniai žinojo, kad Seimas atrodo apgailėtinai, ir prieš dvejus metus net žadėjo padidinti šios institucijos prestižą. Tačiau tikrai nepadino ir dar pati buvo įtraukta į liūną.