3 klausimai vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui Zenonui Vaigauskui

 

– Lapkričio 24 d. baigėsi politinės kampanijos dalyvių finansavimo ataskaitų ir viešosios informacijos rengėjų bei skleidėjų deklaracijų teikimo terminas. Ar suplaukė visos ataskaitos?

– Sakyčiau, jos surinktos normaliai. Žinoma, dar kažkiek trūksta. Partijos ataskaitas mums pateikė, tačiau yra problemų dėl at­ski­rų kandidatų duomenų. Mano žiniomis, negavome apie 20 ataskaitų iš daugiau nei 300. Skaičiai koreguojami, nes dalis ataskaitų siunčiamos paštu ir jos vis ateina. Ne­pristatė daugiausia tie kandidatai, kurie pa­tys išsikėlė. Dažniausiai tokie, kurie neišleido pinigų arba parašų nesurinko, tačiau vis tiek turėjo pristatyti ataskaitas. Jei nieko neišleista, ataskaitoje – vieni nuliai, duomenis vis tiek privalu pateikti. Kartais tokius kandidatus reikia gerokai pajudinti.

– Ataskaitos skelbiamos VRK tinklalapyje. Ar tenkina kompiuterinės sistemos veikimas – atsižvelgiant į nesklandumus, kurių būta po pastarųjų Seimo rinkimų pirmojo turo?

– Sistema iš esmės patvarkyta, dauguma nesklandumų pašalinti. Esminiai dalykai kaip tik baigti tvarkyti prieš pateikiant kampanijos dalyvių finansavimo ataskaitas. Ta­čiau vis tiek dar aptinkame visokiausių neišspręstų problemų. Žinoma, siekiame, kad viskas būtų sutvarkyta, ir tokie dalykai, kokie nutiko po Seimo rinkimų pirmojo turo, nepasikartotų. Deja, tam tikrų nesklandumų vis dar pasitaiko.

– Prezidentė Dalia Grybauskaitė po pirmojo Seimo rinkimų turo vertindama komisijos darbą, nors ir pripažino, kad nesklandumai techniniai, vis dėlto kritikavo VRK pirmininką, kalbėjo apie neišvengiamas permainas komisijos darbe. Buvo raginimų atsistatydinti, o jūs pats esate pareiškęs, kad jūsų kadencija besibaigianti, ir nepretenduojate dirbti dar vieną kadenciją. Kaip vertinate savo paties tarnybinę perspektyvą?

– Apie savo perspektyvas kartais daugiau sužinau iš ži­niasklaidos. Esu kalbėjęs su Seimo vadovybe, man siūloma išbūti šią kadenciją, kuri baigsis po Naujųjų metų. Nebent kas nors mato mano kaltę dėl to, kad per Seimo rinkimus tam tikrais momentais prastai veikė kompiuterija. Žinoma, kaip VRK vadovas, esu atsakingas už tai, kad po pirmojo rinkimų turo apie pusantros valandos nebuvo perduodami duomenys iš apylinkių. Būta ir kitokių nesusipratimų. Kita vertus, nors kompiuterinė sistema kai kuriais atvejais nuvylė, rinkimų rezultatai buvo paskelbti laiku. Ir kandidatų sąrašų reitingavimo duomenys pirmąkart buvo paskelbti po labai trumpo laiko – jau pirmadienį po spalio 9 d., sekmadienį, įvykusių rinkimų.

Manau, kad likusio šios kadencijos laiko man pakaks darbams pabaigti, ataskaitoms surašyti.

 

2,7 mln. eurų – tokią sumą Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) padalijo partijoms. Antrojo pusmečio dotaciją iš valstybės biudžeto VRK nariai nusprendė paskirstyti pagal 2012 m. Seimo rinkimų rezultatus, nes 2016 m. išrinktas parlamentas dar neįgijo įgaliojimų.

 

Daugiausiai, per 570 tūkst. eurų, gaus Lietuvos socialdemokratų partija, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai gaus per 550 tūkst. eurų. 2016 m. Seimo rinkimų laimėtoja – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga gaus maždaug 147 tūkst. – šiek tiek daugiau nei iš politinio žemėlapio visai išnykusi „Drąsos kelio“ partija, gausianti apie 128 tūkst. eurų. Jei biudžeto lėšos partijoms būtų skirstomos pagal naujųjų Seimo rinkimų rezultatus, kaip siūlyta pirminiame sprendimo projekte, „valstiečių“ suma būtų išaugusi iki 0,5 mln. eurų, o Lietuvos laisvės sąjunga ir „Drąsos kelias“ pinigų visai negautų. Iš viso partijoms šių metų biudžete skirta apie 5,5 mln. eurų.

 

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

 

 

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sekmadienį patvirtino Seimo rinkimų vienmandatėse rinkimų apygardose rezultatus. Pirmajame ture išrinkti trys parlamentarai, 68-iose spalio 23 d. vyks pakartotinis balsavimas. Jis vyks ir Šilutės apygardoje, kurioje nutiko didžiausias šių rinkimų skandalas: čia pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo rinkėjų papirkimo „Tvarkos ir teisingumo“ naudai, sulaikyti septyni asmenys.

 

Nepaisant galimo bandymo papirkti rinkėjus, kad jie balsuotų už Kęstą Komskį, šis vis tiek nepateko į antrąjį turą, tad nebuvo prasmės nepatvirtinti pirmojo turo dviejų lyderių pasiekto rezultato. Tačiau K.Komskio, o gal ir visos „Tvarkos ir teisingumo“ partijos likimas dar neaiškus.

Kaip „Veidui“ aiškino VRK narys Jonas Udris, anksčiau įstatymai neleisdavo panaikinti kandidato ar partijos registravimo po rinkimų, kitaip tariant, buvo galima kalbėti tik apie rinkimų rezultatų pripažinimą negaliojančiais, jei yra abejonių dėl jų  teisėtumo. Tačiau kad visos daugiamandatės apygardos rezultatai būtų pripažinti negaliojančiais, turėtų būti labai rimtų pažeidimų, dėl kurių nebūtų galima nustatyti esminių rinkimų rezultatų. O pagal įstatymus Seimas laikomas išrinktu, jei išrinkta daugiau kaip trys ketvirtadaliai parlamentarų.

Po Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvados ir remiantis ja pakeistų Seimo rinkimų įstatymų atsirado galimybė naikinti partijos registraciją po rinkimų. „Tai naujas teisinis instrumentas, kurį VRK turi savo arsenale. Bet pasinaudojimas juo turi būti rimtas ir atsakingas“, – pabrėžia J.Udris.

Tad, kaip aiškina VRK narys, dabar galimi keli variantai. Pirmas: daugiamandatėje apygardoje rezultatai nesikeičia. Antras: atsižvelgiant į tai, kokios pavardės ir kokia apimtimi figūruoja ikiteisminiame tyrime, jei jos yra porinkiminiame sąraše (nepaisant to, kurioje vietoje), jos gali būti braukiamos iš sąrašo.

Trečias: jei paaiškėtų, kad balsai buvo perkami su partijos vadovybės žinia ir tai organizavo ar dalyvavo organizuojant kažkas iš aukštų partijos pareigūnų, jei balsų pirkimas – ypač šiurkštus ir sistemingas, organizuotas, kiltų klausimas dėl pačios partijos registracijos panaikinimo po rinkimų. Tokiu atveju partijos gauti mandatai proporcingai būtų padalyti rinkimų barjerą peržengusioms partijoms.

Ar bus naujajame Seime K.Komskis (daugiamandatėje jis ketvirtas) bei „Tvarka ir teisingumas“, paaiškės spalio 30 d.

 

Visą “Veido” numerį rasite ČIA

 

Visą rinkimų dieną be perstojo merkęs lietus buvo ženklas, kad laimės konservatoriai. Blogas oras per visus rinkimus būdavo palankus šiai partijai, turinčiai drausmingiausią elektoratą. Šįsyk jo neišgąsdino ne tik stichija, bet ir jaunesnės kartos perversmas partijos viduje.

 

Aušra LĖKA

 

Neišsipildė Valentino Mazuronio prognozė, kad jo vadovaujama Darbo partija šiuose rinkimuose bus pirma. Jos, 2012 m. rinkimų pirmojo turo nugalėtojos, visai neliko Seime. O visą kadenciją buvę vienvaldžiai apklausų lyderiai socialdemokratai nukarūnuoti. Dar prieš porą mėnesių toks scenarijus atrodė vargiai tikėtinas. Rinkėjai gerokai perbraižė politinį žemėlapį.

1. Zenonas Vaigauskas ir 5 mln. eurų

Pirma šių rinkimų sensacija nutiko dar net neužsidarius rinkimų apylinkėms – fiasko patyrė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenų valdymo sistema, kainavusi 5 mln. eurų. Rinkėjai, pasinaudoję teise balsuoti ne savo rinkimų apylinkėje, stovėjo eilėse, nes sistema  „nesuveikė“. Valandinėse eilėse stovėjo ir iš anksto balsavę rinkėjai, mat niekas nesitikėjo tokio rekordinio – 6,7 proc. rinkėjų noro balsuoti ne rinkimų dieną (2012 m. – 5,5 proc.).

Beveik iki vidurnakčio žinias apie rinkimų sėkmes ar nesėkmes partijoms ir žurnalistams diktavo žmonės iš rinkimų apylinkių, nes VRK sistema visai įstrigo. Bet kai kur kaprizingoji duomenų valdymo sistema, atvirkščiai, buvo labai atvira: iki rinkimų dienos ryto buvo bet kam prieinami rinkėjų asmeniniai duomenys – vardai, pavardės, gimimo metai, adresai.

Ar rinkimai atėjo netikėtai, kad jiems taip prastai pasirengta? Ar bus atsakymas, kaip galėjo šitaip nutikti ir kas dėl to kaltas?

 

2. Darbo partijai – mirties nuosprendis

Pirmą kartą praėjusių rinkimų pirmojo turo nugalėtoja jau kituose išmetama už borto: Darbo partija 2012 m. daugiamandatėje pelnė pergalę (laimėjo 17 mandatų) ir tik po intensyvios antiagitacijos antrajame nesugebėjo išlaikyti lyderystės. 2004 m. rinkimuose „darbiečiai“ buvo laimėję net 39 mandatus. Bet, tikėtina, dabar partija, kaip ne viena likusi už parlamento borto, nueis į politinę užmarštį, nors jų naujausias pirmininkas V.Mazuronis buvo deklaravęs, kad ji šiuose rinkimuose bus pirma.

Tikrai pirma, tik už patekusiųjų į Seimą brūkšnio, o tai partijai reiškia beveik mirties nuosprendį. Negali sakyti, kad toks rezultatas visai netikėtas: iš 18,4 proc. „darbiečių“ rėmėjų „Vilmorus“ / „Lietuvos ryto“ apklausoje 2012 m. spalį dabar buvo belikę 5,1 proc. Nuo jos bėgo ne tik rinkėjai, bet ir nariai: „darbiečiai“ per kadenciją prarado 4667 bendrapartiečius, nors vis dar yra antra pagal dydį partija (20 659 nariai).

Politologės prof. dr. Jūratės Novagrockienės vertinimu, Darbo partija buvo radusi žmonėms patrauklų viliojimo būdą: jų lyderis Viktoras Uspaskichas, charizmatiška persona, sėkmės lydimas verslininkas, tikino žinantis, kaip visai valstybei išbristi iš problemų. Partijai, žinoma, pakenkė V.Uspaskicho, kaip partijos pirmininko, praradimas, bet, politologės vertinimu, dar labiau pakenkė lyderių kaita, o V.Mazuronis, nors ėjo partijai vadovauti, bet nevedė jos į rinkimus, nes jam labai jau gaila buvo prarasti dosnų europarlamentaro mandatą. Beje, šis jam ir beliko, nes po tokio vadovavimo fiasko V.Mazuronis atsistatydino iš partijos pirmininkų.

O buvusi partijos pirmininkė Loreta Graužinienė, savo tėvonijoje – Ukmergėje net nepatekusi į antrąjį rinkimų turą, pareiškė visai pasitraukianti iš Darbo partijos.

 

3. Užsitęsusi Rolando Pakso politinio skrydžio pabaiga

Politologai prognozavo, kad „darbiečiai“ šiaip ne taip persiris per 5 proc. barjerą, o „Tvarka ir teisingumas“ liks kitapus, nors abiem žadėjo greitą politinę mirtį.

„Tvarkiečiai“ per kadenciją „Vilmorus“ / „Lietuvos ryto“ apklausose buvo smukę nuo 6,9 iki 4,8 proc., bet rinkimuose vos 0,33 proc. peržengė 5 proc. ribą ir pateko į Seimą. Tačiau šviesios ateities jiems niekas nežada.

Juolab partija po rinkimų liko be savo lyderio R.Pakso – šis atsistatydino. Pavyzdys, kas belieka „autorinėms“ vieno asmens partijoms netekus savo vėliavnešio, – Darbo partija.

„Tvarkiečiai“ kažkada atrado nišą: elitas – blogai, o jie geri. Dabar tai nebe toks svarbus argumentas, kad žmonės balsuotų. Be to, daug metų partijos eksploatuojamas vis tas pats R.Pakso – nuskriausto lyderio, kurio reikia pagailėti, modelis žmonėms jau nusibodo“, – „tvarkiečių“ kryčio priežastis vardija politologė J.Novagrockienė.

„Tvarkiečių“ šlovės valanda, kai jų lyderis 2004 m. laimėjo prezidento rinkimus, liko istorija.

 

4. Neogelbėtojai – už borto

Staigmena galima vadinti ir tai, kad pirmą kartą per pastaruosius keliolika metų už parlamento ribos liko prieš rinkimus susikūręs neogelbėtojų „projektas“.

2000 m. Artūro Paulausko „Naujoji sąjunga“ (socialliberalai) laimėjo 29 mandatus, 2004 m. Seimo rinkimuose debiutavę „darbiečiai“ – 39, 2008 m. debiutantė Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partija – 16, 2012 m. „Drąsos kelias“ – 8, kol pagaliau – nulis. Net savireklamoje savo simboliu pasirinkusi trispalvius kumščius (ar turėtas omeny posakis: jei turi jėgos, proto nereikia?) Antikorupcinė Naglio Puteikio ir Kristupo Krivicko koalicija liko už Seimo durų. Tiesa, pats N.Puteikis šiek tiek pirmauja vienmandatėje Danės apygardoje Klaipėdoje, kurioje buvo išrinktas per praėjusius rinkimus. Daugiau kumščiais mojuojančiųjų rinkėjai į antrąjį turą nepraleido. Net kita koalicijos vardo persona K.Krivickas Justiniškių vienmandatėje Vilniuje patyrė fiasko.

Teisybės dėlei, jei šie du garsūs (nesigilinant – gerąja ar ne prasme) veikėjai nebūtų taip savimi pasitikėję ir rinkimuose būtų pasirinkę ne koalicijos variantą, jie Seime būtų turėję šešis septynis mandatus. Su 6,07 proc. balsų jie pralenkė patekusias į Seimą dvi partijas – „Tvarką ir teisingumą“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą. Tačiau iki koalicijai būtinos 7 proc. kartelės pritrūko.

Vis dėlto 6,07 proc. – mažiau nei 2012 m. protesto balsų gavo rinkimų naujadaras „Drąsos kelias“ (7,99 proc.), šiemet tesulaukęs 0,28 proc. rinkėjų paramos.

Šįkart fiasko patyrė ir kitos rėksminga retorika į Seimą bandžiusios pakliūti liliputinės partijos ar radikalai.

 

5. Gabrielius Landsbergis: auksinis debiutas

Konservatorių rizika nustumti dalį senosios gvardijos, ją pakeičiant net ir nieko lig tol nenuveikusiu partijoje (kai kuriais atvejais – ir apskritai gyvenime) jaunimėliu, pasitvirtino.

Buvo dvejonių, kaip drausmingasis konservatorių elektoratas reaguos į gana drastišką partijos atsinaujinimą, o vienmandatėse apygardose – į visiškai naujus partijoje vardus vietoj kelias kadencijas jose rinktų patyrusių politikų. Bet pasirodė buvę teisūs tie politologai, kurie sakė, kad kol partijoje yra Vytautas Landsbergis, tol drausmingasis konservatorių elektoratas balsuos už bet ką, kas bus pasiūlytas partijos viršūnių . Maža to, konservatorių atsijauninimas jiems atvedė ir naujų rinkėjų: naujausiose „Vilmorus“ / „Lietuvos ryto“ visuomenės nuomonės apklausose pirmą kartą šią partiją palaikančiųjų dalis tarp jaunimo viršijo dalį tarp vyresnės kartos. Net jei dėl tokio staigaus atsijauninimo konservatoriai ir prarado kokį senolį rėmėją, elektorato jaunėjimas partijai žada kur kas daugiau dividendų.

 

6. Valstiečių ir žaliųjų sąjunga: nuo vieno mandato iki „sidabro“

Skaičiuojant procentiškai didžiausią šuolį padarė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), mat dabartiniame Seime jie teturi vieną mandatą, laimėtą Rimos Baškienės. Dabar daugiamandatėje LVŽS jų jau turi 19, o į antrojo turo finalą išėjo dar 40 (konservatorių – 42, o pirmaujančiųjų abi partijos turi po lygiai).

Valstiečiai pastarąjį kartą į Seimą buvo patekę 2004 m. (tuomet partija vadinosi Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga), kai partijai vadovavo Kazimira Prunskienė.

Dar prieš porą metų sociologas dr. Vladas Gaidys atkreipė dėmesį į laipsniškai kylantį LVŽS lyderio Ramūno Karbauskio populiarumą, nuosekliai ėmė kilti ir LVŽS.

Susidirbus Liberalų sąjungos, kuriai dar šių metų pradžioje prognozuota antra vieta rinkimuose po socialdemokratų, tuomečiam lyderiui Eligijui Masiuliui, LVŽS kaipmat užėmė antrąją poziciją apklausose, o per rinkimus gerokai aplenkė ir iki rudens dar vis favoritais laikytus socialdemokratus.

Politologai ir sociologai šią partiją iš kitų išskyrė ne tik dėl jos pasirinkto „nepartinės partijos“ modelio, bet ir, anot V.Gaidžio, dėl „auksavidurkiškos“ pozicijos, nesidrabstymo purvais ant politinių konkurentų. Tad daugumos partijų elektoratas LVŽS nurodydavo kaip galimą ant-rą pasirinkimą, o prieš rinkimus tie, kurie buvo nusivylę savo remta partija, atidavė balsus valstiečiams.

Klausimas vienas: kaip tokia „sumestinė“ partija išlaikys nors kokį vieningumą ilgiau, nei pasidalys postus? Nebent būtent baimė prarasti postus ir bus šio darinio cementas.

Politologės J.Novagrockienės vertinimu, ši sugrįžusi į Seimą partija neturi aiškios tapatybės, nors turi stiprių asmenybių, bet nepakankamą kiekį. Keistas ir LVŽS politikos supratimas – kad turėtų valdyti visų sričių profesionalai ir net ministras pirmininkas turėtų būti ne politikas. Nors tokiame poste kaip tik turi būti politikas, kuris matytų visumą, o jei kas nepavyktų, prisiimtų politinę atsakomybę.

 

7. Socialdemokratai rinkimus jau pralaimėjo

Sensacija galima vadinti socialdemokratų pralaimėjimą. Stebėtinai visą kadenciją laikęsi sociologinių apklausų viršūnėje ir netgi gerokai atsiplėšę nuo artimiausių konkurentų, paskutiniais prieš rinkimus mėnesiais jie ėmė prarasti pranašumą.

„Auksinių šakučių“ skandalo, kaip ir ankstesnių vijūnėlių dvarų ir panašių, dangstymas, besiblaškanti partijos lyderio Algirdo Butkevičiaus pozicija šiais (kaip ir daugeliu kitų) klausimų prieš rinkimus ėmė smarkiai tirpdyti socialdemokratų ir jų

lyderio populiarumą. O po „Vilmorus“ apklausos, kaip žmonės vertina Darbo kodeksą, šios bendrovės vadovas sociologas V.Gaidys teisingai prognozavo, kad nuo esamų reitingų reikia drąsiai nubraukti bent kokius 5 proc. Realybėje prireikė net ir dvigubai daugiau.

Nieko gera socialdemokratams nežada ir kovos rinkimų antrajame ture: konservatorių ir LVŽS atstovų ten varžysis atitinkamai 42 ir 40, o socialdemokratų – vos 21, tad socialdemokratams rinkimai jau pralaimėti. Tačiau jų lyderis, žadėjęs atsistatydinti, jei praras nors vieną dabar turimą mandatą, tokią progą padaryti rinkimų naktį praleido.

Socialdemokratų lyderis patyrė dvigubą traumą: ne tik partija prarado lyderystę, bet ir savo tėvonijoje – Vilkaviškyje, savo uošvijoje, kur jaunystėje pradėjo partinę ir darbinę karjerą, A.Butkevičius buvo pratęs laimėti rinkimus jau pirmajame ture. Šįsyk teks varžytis su LVŽS kandidatu antrajame.

Beje, kaip skirtingai savo narius vertina patys socialdemokratai ir kaip – jų partijos rinkėjai, parodė ir reitingavimas. Bent jau užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių iš partijos jam paskirtos 34 vietos rinkėjai pakėlė į devintą.

 

8. Liberalai – išrišimas ar beviltiškumas

Neprognozuotai daug – 9 proc. balsų ir 8 mandatus laimėjo Liberalų sąjūdis, nors po E.Masiulio „rečitalio“ televizijose liberalai apklausose buvo nukritę gerokai žemiau 5 proc. ribos.

Tačiau ar tai jau reiškia, kad liberalų rinkėjai atleido jiems nuodėmes, ar tai tik beviltiškumas, neradus už ką daugiau balsuoti? Kad ir kaip ten būtų, liberalų lyderiai rinkimų naktį jau nuėjo į konservatorių štabą – gal ne tiek pasidžiaugti šių sėkme, kiek pradėti derėtis dėl vietos prie valdžios stalo. Kur kas kuklesnės, nei prognozuota iki E.Masiulio skandalo, bet kur kas svaresnės, nei buvo galima tikėtis mėnuo iki rinkimų.

Liberalams pasisekė turbūt ir todėl, kad žmonės nori permainų. Beje, ne tik partijų rikiuotėje, bet ir pačiose partijose. Konservatorių eksperimento sėkmė turėtų įkvėpti ir kitas atsinaujinti bei atsijauninti. Gera žinia ir ta, kad žmonės nori naujų politikų, bet ne tokių, kuriems geriausias veikimo politikoje būdas atrodo mojuoti kumščiais.

 

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

Premjeras Algirdas Butkevičius negalėjo dalyvauti tiesioginėje nacionalinio transliuotojo televizijos laidoje, nes kandidatuoja rinkimuose, naujienų portalas lyg ir neturėjo rašyti apie visuomenės apklausų rezultatus ir aiškintis partijų populiarumo priežastis, nes tai – paslėpta politinė reklama. Bent jau taip teigia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Ir paslėptos, ir juokingos, ir įkyrios politikų reklamos per šią kampaniją kaip niekada anksčiau daug yra ir feisbuke. Kada VRK imsis nurodinėti Markui Zuckerbergui?

 

Gabija SABALIAUSKAITĖ

 

Geroji feisbuko vertybė yra laisvė vartotojui susidėlioti tokį turinį, kokį jis nori gauti: bendrauji su draugais, su kuriais nori; ko matyti nenori – paslepi; nenori politikų brukamos reklamos – nedraugauji su jais, o jei ir iššoka kokia reklama, žadanti kiekvienam po naują butą ar medį, supranti, kad už jos rodymą sumokėta kompanijai „Facebook“, ir nekreipi dėmesio (pažymėta žodeliu sponsored).

Labiau erzina reklama ten, kur nesitikėtum jos rasti. Kai kurie vartotojai pasipiktino, kad jų prenumeruojamoje paskyroje apie Kauno miesto naujienas atsirado nufilmuotas eksperimentas, kaip įsigyti alkoholio pažeidžiant visas įmanomas taisykles, ir kvietimas diskutuoti: „Ar jau esame pasirengę realiems prekybos alkoholiu pokyčiams, o ne nieko nekeičiančiam „vaidinimui“, kuris šiuo metu vyksta prekybos centruose, kuomet dokumentų prašoma net iš senolių“. Viena vertus, gan įdomus klausimas ir gerai iliustruotas, o iš tikrųjų – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos politinė reklama. Pažymėta reklama kainavo 484 eurus, tik už ją sumokėta ne „Facebook“, bet tos paskyros savininkams, kurie net įtraukti į oficialios politinės reklamos skleidėjų sąrašą.

Jei nepastebite politikų lauko reklamos, nematote jų klipų per televizorių ir atrodo, kad rinkimai apskritai nevyksta, ateikite į feisbuką. Socialdemokratai transliuoja tragikomišką siaubo filmo parodiją, rinkėjui sapnuojasi grėsmingos kregždės ir naktinė mokesčių reforma, Darbo partijos kandidatė rimtu veidu svarsto, kodėl vyrai neša moterų rankines ir klausia: „Ką tju?“, Antikorupcinė Naglio Puteikio ir Kristupo Krivicko koalicija Vijūnėlės dvaro fone traukia dainą apie mafiją.

Prieš šiuos Seimo rinkimus reklamos feisbuke gerokai daugiau nei prieš 2015-ųjų savivaldos rinkimus. Tuomet reklamą feisbuke esą pirko tik keturios partijos ir vienas visuomeninis rinkimų komitetas. Prieš 2012-ųjų Seimo rinkimus tokios reklamos, jei tikėtume partijų ataskaitomis, nepirko niekas. Ekspertai sutaria, kad jau nebeliko partijų, ignoruojančių feisbuką.

Socialinių tinklų rinkodaros agentūros „Socialus marketingas“ vadovas Arijus Žakas tokį politikų pasidavimą į feisbuką vadina invazija. Vis dėlto feisbuko jis nehiperbolizuoja ir primena, kad socialinis tinklas – tik vienas iš visų politikų naudojamų komunikacijos kanalų.

„Feisbukas, kaip komunikacijos kanalas, gali būti lygiai toks pat efektyvus arba neefektyvus kaip ir bet kokia kita medija – televizija, radijas, spauda. Feisbukas politikams išskirtinis tuo, kad šis socialinis tinklas Lietuvoje turi 1,3 mln. vartotojų, o tai turbūt sudaro apie 80 proc. visų Lietuvos interneto vartotojų. Tai kanalas, kuriuo tikrai galima pasiekti labai didelę auditoriją“, – sako A.Žakas.

Štai JAV prezidento rinkimų kompanijoje kandidatų naudojami komunikacijos kanalai persistumdė iš esmės. Respublikonų kandidatas į prezidentus Donaldas Trumpas apskritai neperka reklamos televizijoje, bet pinigų socialiniams tinklams negaili: jo štabas jau vasarą buvo išleidęs 200 tūkst. dolerių grotažymei tviteryje, kurią mato visi vartotojai JAV, nusipirkti.

Lietuvos partijų rinkimų štabų vadovai sako, kad reklama feisbuke yra gana pigi, todėl socialiniam tinklui netaupo, leisdami pinigus kitos reklamos sąskaita. Kita vertus, donaldų trampų Lietuvoje taip pat nėra – geidžiamiausia, kaip ir brangiausia, politikų reklamos tribūna išlieka televizija.

 

M.Zuckerbergas neatrašo

Kiek partijos išleidžia reklamai feisbuke? Nežinia, nes tai esą jų vidiniai dalykai. Bet nedaug, nes reklama pigi, o tikslūs skaičiai bus pateikti kampanijai pasibaigus. Bent taip tikino daugelis „Veido“ apklaustų partijų rinkimų štabų vadovų.

To paties tikisi ir vienas iš feisbuko vartotojų, VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas. Jis primena bendrą rekomendaciją, kad politikai galėtų žymėti visą į feisbuką kraunamą reklamą, o jei už informacijos sklaidą feisbuke jie dar ir susimoka, tokią reklamą pažymėti privalo.

„Feisbuke yra įvairiausios reklamos. Viena užsakoma, mokama už jos parodymą. Pats matau daug tokios reklamos, ypač kelių partijų. Ji pažymėta, tikiuosi, kad išlaidos jai bus deklaruotos taip, kaip numato įstatymas, – sako Z.Vaigauskas. – Dar yra „savos gamybos“ reklama, kai kandidatai savo paskyrose platina kažkokią medžiagą, primena, kad kandidatuoja, prašo draugų palaikymo. Tokie dalykai nieko nekainuoja, bet esame prašę, jog ir tai būtų pažymėta kaip politinė reklama, pagaminta kandidato lėšomis, kad nebūtų įtarimų, kaltinimų pažeidimais. Žinoma, jei kandidatas  bendrauja įprastai, dalijasi įspūdžiais, rašo laiškus draugams ir staiga ims rašinėti, kad tai – galima politinė reklama, irgi atrodys keistokai. Tačiau pasitaiko, kad draugai susipyksta ir apskundžia mums. Šito, mano supratimu, nei sukontroliuoti įmanoma, nei tai būtų labai korektiška.“

Paprastai tariant, politinės reklamos skelbimo socialiniame tinkle taisyklės yra miglotos, o atskirti reklamą gali būti dar sudėtingiau.

Z.Vaigauskas pripažįsta, kad visos reklamos feisbuke nesužiūrėsi, todėl reikės pasitikėti vien partijų deklaracijomis, nes nei „Facebook“, nei „Google“ tokių duomenų neteikia.

Dar šių metų pradžioje VRK žadėjo kreiptis į šias bendroves, kad galėtų gauti informacijos apie su jų pagalba besireklamuojančius Lietuvos politikus. VRK iš tikrųjų prisiruošė parašyti laišką, tik kad jokio atsakymo. „Kreipėmės, rašėme laiškus, bet realių atsakymų nesulaukėme“, – sako Z.Vaigauskas ir patikslina, kad iš „Facebook“ negavo apskritai jokio atsakymo.

„Jei feisbuke pasirodytų apmokėta, bet nepažymėta reklama, turėtume atlikti tyrimą. Esu įsitikinęs, kad „Facebook“ gerbtų Lietuvos įstatymus ir praneštų, ar ta reklama apmokėta, kas ją apmokėjo, – VRK pirmininkas. – Kai turėtume problemą, reikėtų ieškoti būdų, kaip ją išspręsti.“

Jis patikina, kad VRK, jei jau užsimotų vėzdu už nepažymėtą reklamą, tikrai baustų ne M.Zuckerbergą, bet partiją.

Pasirodo, vien už kandidatų „palaikinimą“ rimtų nuobaudų galėjo sulaukti ir keli rinkimų komisijų nariai. „Vienas ir į teismą žadėjo kreiptis. Pagal įstatymą, komisijos narys negali vykdyti rinkimų agitacijos, ir jei jis pradeda „laikinti“ kandidatus, žinutes siuntinėti, mūsų supratimu, jis užsiima netinkama veikla. Svarstomas narys bandė įrodyti, kad „laikinimas“ nėra politinė reklama, bet komisija vieningai nusprendė, kad toks elgesys netinkamas priesaiką davusiam komisijos nariui. Kaip juo gali pasitikėti rinkėjas?“ – stebisi Z.Vaigauskas.

Pats VRK vadovas tarp feisbuko draugų turi ir politikų, bet dabar dėl 5 tūkst. draugų limito nebegali priimti naujų žmonių. Šis feisbuko vartotojas politikų prašymų dalytis jų reklaminiais pažadais sako nesulaukiantis: „Žino, kad tai beprasmiška. Išmesčiau iš draugų.“

 

Kiek politikų pinigų feisbuke?

Pagal VRK pateiktas partijų ataskaitas, per 2015-ųjų savivaldos rinkimų kampaniją feisbuke besireklamavusios partijos išleido apie 11 tūkst. eurų, o ten reklamavosi tik keli dalyviai: Liberalų sąjūdis (LS), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), visuomeninis rinkimų komitetas „Alytaus piliečiai“, partija „Lietuvos sąrašas“, Lietuvos žaliųjų partija.

Žinoma, jei ataskaitoje partija ir prisipažįsta, kad reklamavosi feisbuke, ji gali nurodyti tik tuos pinigus, kuriuos už reklamą sumokėjo iš kampanijos sąskaitos, bet kiek iš viso nupirkta reklamos ir kas už ją sumokėjo – neaišku. Jei tikėtume VRK pateikiamomis politinių kampanijų išlaidų ataskaitomis, 2012 m. Seimo rinkimuose partijos apskritai nesireklamavo nei feisbuke, nei „Google“. Tiesa, jei šią paslaugą partija perka iš reklamos agentūros, „Facebook“ pavadinimo ataskaitoje gali ir nebūti.

Taigi neįmanoma suskaičiuoti, kiek pinigų už politinę reklamą sumokama „Facebook“ ar „Google“ bendrovėms. A.Žakas patvirtina, kad tokių duomenų nėra, „Facebook“ jais nesidalija, o štai VRK politinės reklamos stebėjimo sistema, kuri lyg ir galėtų tai apskaičiuoti, buvo sukurta ir tebėra taikoma tik trims medijoms.

„VRK stebi reklamą spaudoje, televizijoje ir radijuje. Tarkime, jei vykdant politinę kampaniją feisbuke VRK reikia nurodyti, koks buvo jos tiražas, tai mažų mažiausiai absurdiška. Matyt, reikia veikti pagal tokią sistemą, kokia yra sukurta. „Facebook“ neskelbia duomenų apie tai, kas, kiek išleidžia, bet natūralu, kad pasiekti rezultato neišleidus pinigų nėra įmanoma“, – apibendrina A.Žakas.

Kiek politikams kainuoja brukti feisbuko vartotojams savo reklamą apie geresnį rytojų? A.Žakas skaičiuoja, kad pasiekti tūkstantį žmonių kainuoja vidutiniškai du eurus. Tačiau neužtenka, kad informaciją žmogus pamatytų vos vieną kartą, reikėtų jo dėmesį patraukti 6–8 kartus. Vadinasi, toks kontaktas su tūkstančiu feisbuko vartotojų kainuoja 16–20 eurų. Galima spėti, kad partijų auditorijos yra gerokai didesnės.

„Tačiau tai nėra televizijos reklama, kai džiaugiamasi, kad parodytas tam tikras skaičius reklamos klipų. Feisbuke rezultato negarantuoja vien tas faktas, kad pasiekėme žmones, nes skirtingai auditorijai siunčiame skirtingą žinutę, skirtinga žinutė turi skirtingą atoveiksmį“, – priduria A.Žakas.

Todėl jis sako sunkiai įsivaizduojantis, kad politinės kampanijos metu politikas vienas galėtų susitvarkyti su informacijos srautu feisbuke. Jei užsiimtų šiuo kanalu vien savo jėgomis, fiziškai neturėtų laiko jokiam kitam darbui.

 

Vienam politikui – 1,94 mln. valandų laiko

Liepą suskaičiuota, kad respublikonų kandidatas D.Trumpas socialiniuose tinkluose buvo paminėtas jau 129,7 mln. kartų, jo varžovė demokratų kandidatė Hillary Clinton – 37,3 mln. kartų. Vartotojai skaitydami D.Trumpo turinį socialiniuose tinkluose praleido 1,94 mln. valandų, H.Clinton – 630 tūkst. valandų.

Lietuvoje, kai feisbukas „neapskaitomas“, lieka labai primityvi statistika, kai jau kurį laiką virtualių sekėjų minias bandoma prilyginti aktyviems rinkėjams, nueinantiems iki balsadėžių. Pagal šią primityvią statistiką, daugiausiai šansų rinkimuose tebeturi liberalai, socialdemokratai  – tiek pat kiek valstiečiai, konservatoriai – tiek pat kiek „darbiečiai“.

Komunikacijos socialiniuose tinkluose ekspertas A.Žakas sako, kad svarbiausia yra suprasti, kaip veikia feisbukas, ir skirti tam nemažai išteklių. Pasak jo, labai dažnai politikai prabunda tik prieš rinkimus, „atkomunikuoja“ ir dingsta, manydami, kad sulauks sėkmės, bet viskas gerokai sudėtingiau.

„Jei politikas eina į televizijos laidą, jis supranta, kad turi jai pasiruošti, nes gali sulaukti įvairių klausimų. Tas pats yra ir feisbuke, tik jame klausimai krinta kaip iš gausybės rago, o atsakymus į juos žmonės nori gauti iškart, – aiškina A.Žakas. – Dažnai tai neįvertinama, todėl pasitaiko, kad politikai, kažkur išgirdę, kad dabar jau tikrai turi ką nors daryti feisbuke, greičiau pakenkia sau, nei padeda. Tiems, kurie turi sekėjų gvardiją, pranešti savo žinutę lengviau, bet tiems, kurie ir šiaip nėra socialūs, socialiniai tinklai turbūt tik trukdo.“

„Socialaus marketingo“ vadovas primena, kad socialiniai tinklai – tik vienas iš kanalų, norint pasiekti rezultatų. Tačiau jei moki juo naudotis, ir tai darai nuolat, gali pasisekti. Tai esą rodo Liberalų sąjūdžio sėkmė iki grynųjų butelio dėžutėje skandalo. A.Žako teigimu, liberalų feisbuke sėkmę daugiausia lėmė atskirų jų politikų komunikacija.

„Matome, kad populiariausia komunikacija yra asmeninė, kai mūsų lyderiai bendrauja patys kurdami turinį, pranešdami žinutes, kurioms randa asmeninius kampus. Tarkime, neseniai Remigijus Šimašius pakvietė diskutuoti dėl medicininiams tikslams naudojamų kanapių legalizavimo. Į tokį kvietimą pokalbio atsiliepė labai daug feisbuko vartotojų“, – apie partijos narių gebėjimus išnaudoti feisbuką pasakoja Liberalų sąjūdžio rinkimų štabo vadovas Renaldas Vaisbrodas.

Daugiau kaip 10 tūkst. sekėjų feisbuke tebeturi ir buvęs liberalų pirmininkas Eligijus Masiulis, o štai naujasis lyderis Eugenijus Gentvilas feisbuke užsiregistravo tik vasarą ir dabar turi apie 1,6 tūkst. sekėjų.

R.Vaisbrodas neslepia, kad politinės kampanijos metu partija socialiniams tinklams skiria didžiulį dėmesį, pavyzdžiui, prieš šiuos rinkimus beveik visai atsisakyta reklamos spaudoje. Vis dėlto jis nesutinka, kad dialogas su rinkėjais feisbuke gal pakeisti bendravimą akis į akį.

TS-LKD rinkimų štabo vadovas Dainius Kreivys sako, kad partija pastaruosius ketverius metus remiasi aiškia komunikacijos socialiniuose tinkluose strategija. Prieš Seimo rinkimus konservatoriai daugiau dėmesio skiria reklamai feisbuke, apskritai internete ir regioninėje žinisklaidoje.

„Mūsų tikslas socialiniame tinkle – pasiekti pusę milijono vartotojų. Viena iš tokių sėkmingų žinučių – „Plano Lietuvai“ pristatymas, kuris surinko per 0,5 mln. peržiūrų. Kuriame kokybišką turinį, nenorime teršti erdvės tuo, kas nepatrauklu, nekokybiška ir neneša žinios“, – tvirtina D.Kreivys.

Darbo partija per šią rinkimų kampaniją feisbuko nesureikšmina – didesnį dėmesį komunikacijai socialiniame tinkle ji skyrė per praėjusius savivaldos rinkimus. Šios partijos rinkimų štabo vadovas Vytautas Gapšys skaičiuoja, kad per visą kampaniją „darbiečiai“ reklamai feisbuke neišleis daugiau kaip 5 tūkst. eurų, o VRK pateiks visas išlaidas, nes partijos komunikacija feisbuke užsiima reklamos agentūra.

„Jei sudėtume visų partijų reklamos feisbuke išlaidas, ši suma turbūt sudarytų vos kelias valandas kampanijos pajamų, todėl priversti deklaruoti, kiek feisbuke išleidžia mūsų politikai, būtų sudėtinga. Pilkoji zona – ar kandidatai nurodo, kur yra politinė reklama. Problema kyla tada, jei jie neįtraukia to į kampanijos išlaidas. Kad nekiltų tokių problemų, dirbame su agentūra, kuri išrašo sąskaitą, ir matyti, kiek pinigų skirta reklamai feisbuke“, – aiškina V.Gapšys.

Kad politinės kampanijos reklamos taisyklės yra šiek tiek atgyvenusios ir pritaikytos tik tradicinėms medijoms, sutinka ir Z.Vaigauskas: „Atsiranda medijos, keičiasi žiniasklaidos elgesys, galėtų būti ir įstatymo, reguliavimo pokyčių. Pavyzdžiui, 1992 m. įstatyme buvo įrašyta, jog kategoriškai draudžiama vykdyti sociologinius tyrimus ir pristatyti jų rezultatus likus mėnesiui iki rinkimų, kad jie nepaveiktų rinkėjų apsisprendimo.“

 

Visą savaitraščio “Veidas” numerį skaitykite ČIA

 

 

1461

Tiek kandidatų Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) užregistravo dalyvauti spalio 9 d. vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

 

31,7 proc.

Tokią dalį visų 2016 m. Seimo rinkimų kandidatų sudaro moterys.

 

49 m.

Toks vidutinis šiuose Seimo rinkimuose dalyvausiančių politikų amžius. 2012-aisiais kandidatai vidutiniškai buvo šiek tiek jaunesni (47,15 m.).

 

14

Tiek kandidatų sąrašų dalyvaus rinkimuose spalio 9 d.

 

1

Šiuo numeriu balsavimo biuletenyje bus įrašyta Lietuvos socialdemokratų partija. Paskutinę 14-tą vietą burtai lėmė Antikorupcinei Naglio Puteikio ir Kristupo Krivicko koalicijai.

 

Kitos politinės partijos rinkimuose išsirikiuos pagal šiuos numerius:

2 – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai
3 – Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai)
4 – Stanislovo Buškevičiaus ir tautininkų koalicija „Prieš korupciją ir skurdą“
5 – Partija „Tvarka ir teisingumas“
6 – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
7 – Liberalų sąjūdis
8 – Darbo partija
9 – partija „Drąsos kelias“
10 – Lietuvos liaudies partija
11 – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga
12 – Lietuvos žaliųjų partija
13 – partija „Lietuvos sąrašas“

 

Rugsėjo 9 d.

Iki šios dienos bus paskelbti galutiniai kandidatų sąrašai.

 

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

 

Šiandien Finansų ministerija iš valstybės kišenės perves 1,8 mln. Lt Darbo (leiboristų) partijai, dėl kurios juodosios buhalterijos darbiečius teismas pripažino kaltais.

Lietuvos politikoje – rezurekcijos stebuklas: šiemet per pusmetį Darbo partija spėjo numirti, reinkarnuotis į Darbo partiją (leiboristus), o štai praėjusią savaitę pareiškė, kad vėl tampa Darbo partija, mat vėl reorganizuojasi, susijungdama su 2010 m. gimusia Krikščionių partija, kurios pirmininkas Gediminas Vagnorius dar yra buvęs konservatorius, paskui nuosaikusis konservatorius, o po to dar Krikščionių konservatorių socialinės sąjungos narys.

Galima būti tik šaipytis: štai ir Seime jau kuriami anekdotai apie zombius ar ironizuojama, kiek kartų reikia parduoti vogtą daiktą, kad jį galėtum legalizuoti. Bet visai nejuokinga, nes tai “darbiečiai” taip šaiposi iš valstybės, jos neprincipingų tarnautojų ir pareigūnų, iš piliečių ir įstatymų spragų. Juk Vilniaus apygardos teismas baudžiamąją bylą juodosios buhalterijos istorijoje teisiamai Darbo partijai nutraukė dėl vienintelės priežasties – nes ji lavonas, mat jai persiregistravus kitu pavadinimu teismas pritaikė mirusio žmogaus analogiją, mat baudžiamasis procesas mirusiam žmogui negalimas, išskyrus retus atvejus, pavyzdžiui, mirusiajam reabilituoti.

Taigi Darbo partija mirė, todėl valstybei liko anksčiau areštuoti 6,3 mln. Lt 2006–2008 m. šiai partijai skirtų valstybės dotacijų. Tačiau Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) netikėtai, bet vieningai nutarė skirti numirėlei 1,77 mln. Lt. Tiesa, išmokėti juos prisakė kitai – jokia dėme nesusitepusiai visai naujai Darbo partijai (leiboristams).

„Parodykit man nors vieną žmogų, kuris mano, kad tai ne ta pati partija: tie patys Seimo nariai, tas pats atstovas VRK“, – sako VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Parodyti labai lengva – juk teisėjai nutarė, kad Darbo partija mirė, tad, kaip ir miręs žmogus, negali atsakyti už savo darbelius, lygiai kaip ir ką tik užgimusi visai nauja partija. Bet kodėl tada ta naujoji gali gauti velionės milijonus?

VRK argumentai – jos pačios ankstesni sprendimai

Kaip informavo Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyrius, šiandien ministerija jau paspaus mygtuką ir iš valstybės, tiksliau mokesčių mokėtojų, kišenės perves 1,8 mln. Lt į Darbo (leiboristų) partijos sąskaitą. Tik Vilniaus apygardos administracinis teismas, į kurį su skundu kreipėsi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, dar galėjo tai sustabdyti. Bet teismas nutarė priimti nagrinėti skundą, tačiau jame nerado pakankamų įrodymų,kad šiuo metu nesiėmus prašomo reikalavimo užtikrinimo priemonių, t.y. neišmokėjus valstybės dotacijos, gali kilti realių sunkumų įvykdyti būsimą teismo sprendimą.

Tad teismas dar spręs, ar VRK nariai buvo teisi skirdami milijonus darbiečiams. Patys komisijos nariai savo sprendimu neabejoja.. Komisijos pirmininkas Z.Vaigauskas primena, kad partijos ir anksčiau jungėsi, skilo, keitė pavadinimus, tad gal šešis septynis, o gal ir daugiau kartų valstybės dotaciją gavo naujasis darinys, susumavus į jį susijungusiųjų rinkimuose gautus balsus. O, pavyzdžiui, į šipulius subyrėjus Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partijai, dotaciją gavo netgi subyrėjusio darinio mažesnioji dalis, mat ji deklaravo esanti rinkimuose dalyvavusios partijos veiklos tęsėja.

Tad VRK savo sprendimą priėmė be ilgų diskusijų, bendru sutarimu, net nepakeliant rankų „už“, tik vienam iš šešiolikos jos narių uždavus vieną klausimą.

„Man buvo kilę abejonių dėl Darbo partijos statuso, bet projektą pristačiusi VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja paaiškino, kad pagal partijų reorganizavimo sąlygas atsiranda naujas juridinis asmuo, o VRK pirmininkas priminė, kokia praktika buvo iki tol. Tai mane įtikino. Baudžiamosios teisės atžvilgiu klausimas niekaip nebuvo vertinamas, nes teismo nutartis dar neįsiteisėjusi, tad VRK negali ja vadovautis. Norint neduoti dotacijos reikia pasiremti teisės normomis, o tokių nėra, ir partija tokiu atveju būtų kreipusis į teismą“, – savo nuomonę argumentuoja Liberalų sąjūdžio į VRK deleguotas Rokas Stabingis, pagal išsilavinimą – teisininkas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų į VRK deleguotas Valdas Benkunskas, pagal išsilavinimą taip pat teisininkas, sako, kad su kitais VRK nariais padiskutavę prieš posėdį, bet taip pat pritaria, kad baudžiamojoje byloje neįsiteisėjęs sprendimas nesuteikė pagrindo juo vadovautis: „VRK neturi teisės aiškinti įstatymų, jos kompetencija aiškiai apibrėžta. Negalime veltis į politinius niuansus ir priiminėti sprendimus, kaip mums atrodo.“

VRK pirmininkas Z.Vaigauskas atmeta kaltinimus ir dėl skubos: nors dotacijas galima skirti iki lapkričio 15 d., pastaruosius kelerius metus jie visada pervedami rugsėjį, tad ir dabar taip buvo suplanuota.

Z.Vaigausko tikinimu, Darbo partijos statusas lygiai toks pat, koks buvo šių metų pirmąjį pusmetį. Tačiau juk teismas “darbiečių” lyderius liepą pripažino kaltais dėl apgaulingos buhalterijos tvarkymo ir beveik 4 mln. Lt mokestinių prievolių išvengimo. Taip, nuosprendis apskųstas, bet skelbiama, kad jau spalį skundą ims nagrinėti Apeliacinis teismas. Tad gal dotacija galėjo būti sulaikoma iki galutinio sprendimo? Beje, apskųstas ir Darbo partijos baudžiamosios bylos nutraukimas. Tad dar ir Darbo partijai galimos įvairios sankcijos – tiek partijos likvidavimas, tiek bauda. O baudos sumokėjimui užtikrinti juk galėjo būti sustabdytas minėtos dotacijos mokėjimas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-39-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

 

Trys Darbo partijos kandidatai partijos sąraše į Seimą pateko neteisėtai, nes neteisėtai surinko reitingo balsus, šeštadienį paskelbė Konstitucinis Teismas. Tai Jolanta Gaudutienė, Jonas Pinskus, Živilė Pinskuvienė. Taip pat buvo nuspręsta, kad Biržų-Kupiškio apygardoje rezultatai yra neteisėti.

Teismas nusprendė, kad keleto Darbo partijos kandidatų vieta po reitingavimo yra neteisėta. Tai  buvo pareikšta dėl  trijų minėtų kandidatų, taip pat dėl Jolantos Bikutienės, Viačeslavo Ždanovičiaus, Algirdo Griciaus.

„Tie kandidatai, kurių išrinkimui buvo padaryti šiurkštūs pažeidimai, negali įgyti Seimo nario mandatų“, – išvadą skaitė Konstitucinio Teismo pirmininkas Romualdas Kęstutis Urbaitis.

Tačiau Teismas nusprendė, kad net jei buvo papirkti 3,6 tūkst. rinkėjų Darbo partijos labui, tiek balsų neužtenka, kad daugiamandatėje apygardoje “darbiečiai” netektų bent vieno mandato. Mat atotrūkis tarp jos ir socialdemokratų partijos buvo per didelis.

Konstitucinio Teismo išvadoje pažymima, jog nėra naikinamas rinkimų daugiamandatėje apygardoje rezultatas. Pastaruoju atveju reikėtų naujų Seimo rinkimų. Tik yra išbraukiami konkretūs kandidatai.

„Atsižvelgiant į žalą, kuri galėtų būti padaryta rinkėjų lūkesčiams ir stabilumui pripažinus rinkimus pagal proporcinę sistemų rezultatas, ši priemonė – pripažinimas negaliojančia turi būti ultima racion“, – skaitė R. Urbaitis.

Teismo išvadoje konstatuojama, jog rinkėjų paduoti pirmumo balsai lemia galutinę kandidato sąrašo vietą ir galimybę būti išrinktam daugiamandatėje apygardoje.

Teismas savo išvadoje pasmerkė Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), nes ši nevertino, ar reitingo balsai paduoti sąžiningai.

“Tiesioginiu ar netiesioginiu rinkėjų papikimu – dovanomis ar atlyginimu – skatinant juos balsuoti paduodant pirmumo balsus gali būti iškreipta tikroji rinkėjų valia. Todėl kiekvienu atveju VRK tvirtinant galutinę eilę kyla pareiga išsiaiškinti, kad paduodant pirmumo balsus už vieną ar kitą kandidatą nebuvo iškreipta tikroji rinkimų valia.

Iš bylos medžiagos matyti, kad VRK sprendimu tvirtindama galutinę sąrašo eilę, nustatydama, kurie konkretūs asmenys yra išrinkti į Seimą, nevertino turimos informacijos, kad buvo organizuojamas masinis balsų pirkimas bausmės atėmimo vietose, skatinant paduoti balsus už konkrečius asmenis Darbo partijos sąraše.

VRK pažymėjo, kad galėjo būti papirkta iki 3 tūkst. rinkėjų, kurie balsavo už darbo partija ir pirmumo balsus davė už konkrečius asmenis. Yra ir Generalinės prokuratūros duomenys apie vykstantį ikiteisminį tyrimą.

VRK, nustačiusi, kad galėjo būti skatinami rinkėjai paduoti reitingo balsus, šio fakto nevertino. Ir nustatė galutinę eilę, į kurią įtraukti tie kandidatai.

Konstatuotina, kad VRK patvirtindama Darbo partijos kandidatų eilę ir nustatydami, kad minėti asmenys išrinkti į Seimą, nesilaikė Konstitucijos ir Seimo rinkimų įstatymą įvertinti konkrečias aplinkybes, turinčias esmės rinkimų rezultatų nustatymui”, – skaitė R. Urbaitis.

Taip pat VRK sukritikuota už tai, kad patvirtino Biržų-Kupiško apygardos rinkimų rezultatus.

“VRK negalėjo tvirtinti galutinio Biržų-Kupiškio rinkimų rezultatų, neįsitikinusi, kad nėra abejonių skaidrumu, kad nebuvo padaryta skaidrių rinkimų pažeidimų, turėjusių įtakos rinkimų rezultatų nustatymui”, – skaitė R. Urbaitis.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas ketvirtadienį pranešė, kad svarstoma, ar poros apygardų rinkimų rezultatai gali būti pripažinti negaliojančiais. Naujienų agentūros BNS duomenimis, Z. Vaigauskas yra patvirtinęs, kad daugiausia skundų sulaukta dėl Darbo partijos kandidatų.

Tarp daugiausia abejonių dėl rinkimų rezultatų skaidrumo sukėlusių apygardų Z. Vaigauskas mini Vilniaus-Trakų, Zarasų-Visagino apygardas.

„Taip, klausimas dėl šių apygardų rezultatų patvirtinimo svarstytinas, kai kurie komisijos nariai kelia tokius klausimus, ir jie bus svarstomi“, – BNS sakė Z. Vaigauskas.

Dėl galimo balsų pirkimo organizavimo Zarasų-Visagino apygardoje prokuroras prašo panaikinti Darbo partijos kandidato Rimvydo Podolskio neliečiamybę.

VRK gali pripažinti rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje negaliojančiais, jeigu nustato, kad šiurkštūs įstatymų pažeidimai, padaryti rinkimų apylinkėje arba rinkimų apygardoje, arba dokumentų suklastojimas ar jų praradimas turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams, arba pagal balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų dokumentus negalima nustatyti šių esminių rinkimų rezultatų.

Rinkimai negali būti skelbiami negaliojančiais, jeigu neginčijamai nustatyti rinkimų rezultatai leidžia nustatyti esminius rinkimų rezultatus.

VRK pirmininkas Z. Vaigauskas anksčiau šią savaitę yra patvirtinęs, jog daugiausia skundų sulaukta dėl Darbo partijos kandidatų.

Darbo partija ketvirtadienį išplatino pranešimą spaudai, kuriame Viktoras Uspaskichas pareiškia, kad informacija apie tai, jog Darbo partijos nariai galimai papirkinėjo rinkėjus, meta šešėlį partijos autoritetui, todėl Darbo partija prašo už šių įvykių tyrimą atsakingas valstybės institucijas kuo greičiau pateikti savo tyrimų išvadas.

Pranešime rašoma, kad minėtiems faktams pasitvirtinus, Darbo partijos pirmininkas žada asmeniškai kelti klausimą dėl įstatymus pažeidusių narių šalinimo iš partijos.

Po sekmadienį vykusių parlamento rinkimų pirmojo turo daugiamandatėje apygardoje daugiausia – 19,84 proc. balsų gavo Darbo partija. Antri su 18,38 proc. balsų liko socialdemokratai, treti – konservatoriai su 15,06 proc. balsų. Liberalų sąjūdis surinko 8,57 proc. balsų, „Drąsos kelio“ partija – 7,98 proc., partija „Tvarka ir teisingumas“ – 7,31 proc., Lietuvos lenkų rinkimų akcija – 5,83 procento.

Save iškėlę kandidatai į Kauno miesto tarybą apskundė teismui Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą dėl rinkimų rezultatų patvirtinimo.

Į tarybą nepatekę Eligijus Dzežulskis-Duonys, Jonas Guzavičius, Povilas Dievaitis, Donatas Pilinkus ir Jonas Viesulas, tvirtindami, esą VRK ne pagal įstatymo nuostatas padalijo mandatus, kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas nustato, kad rinkimų rezultatai skaičiuojami iš pradžių apskaičiuojant mandatų skirstymo kvotą, kuri lygi rinkėjų paduotų balsų sumai, padalytai iš mandatų skaičiaus.

Už kiekvieną dalyvaujantį paskirstant mandatus kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius dalijamas iš mandatų skirstymo kvotos – gautas sveikasis dalmuo yra mandatų skaičius, o dalijant gautos liekanos naudojamos likusiems mandatams paskirstyti pagal liekanas.

VRK sprendimą teismui apskundę kandidatai tvirtino, kad pagal liekaną dalyti mandatai esą turėjo atitekti ne partijoms, o savarankiškai save iškėlusiems kandidatams.

Reaguodama į skundus VRK paskelbė, jog rinkimų rezultatus nustatė “griežtai ir nuosekliai laikydamasi Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo”.

Pasak VRK, visi pageidavimai nustatyti kitus rinkimų rezultatus reikalauja keisti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą: įvesti dvi skirtingas rinkimų normas vienam mandatui gauti – vieną save išsikėlusiems kandidatams, kitą kandidatų sąrašams, arba pakeitus rinkimų įstatymą, suteikti mandatą save išsikėlusiems kandidatams negavusiems pakankamai rinkėjų balsų vienam mandatui gauti pagal rinkimų kvotą.

Į VRK, prašydama perskaičiuoti mandato kvotas pagal faktinį paduotų balsų skaičių, kreipėsi ir Vilniuje daugiausiai mandatų gavusi Artūro Zuoko koalicija, komisija šio prašymo netenkino.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sekmadienį baigė tvirtinti prieš savaitę vykusių savivaldybių tarybų rinkimų rezultatus visose savivaldybėse, taip pat patvirtinti naujų Seimo rinkimų Marijampolės apygardoje antrojo turo rezultatai.

Per savivaldos rinkimus daugiausiai – 328 – mandatų gavo Lietuvos socialdemokratų partija, antri liko Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su 249 mandatais.

Darbo partija iškovojo 165 mandatus, partija “Tvarka ir teisingumas” – 155 mandatus, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga – 147 mandatus. Liberalų ir centro sąjunga turi 126 mandatus, Lietuvos liberalų sąjūdis – 98 mandatus, Naujoji sąjunga – 52 mandatus.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija gavo 61 mandatą, dar keturis mandatus Lietuvos lenkų rinkimų akcija gavo kandidatavusi atskirai, Lietuvos centro partija – 19 mandatų. Krikščionių partija gavo 15 mandatų, Artūro Zuoko ir Vilniaus koalicija – 12, Lietuvos liaudies partija – septynis mandatus.

Po šešis mandatus iškovojo Lietuvos socialdemokratų sąjunga, Raseinių rajone kandidatavusi koalicija “Rasai” ir Kaune kandidatavusi nepriklausomų kandidatų koalicija. Kaune penkis mandatus gavo koalicija “Vieningas Kaunas”. Po keturis mandatus gavo partija “Jaunoji Lietuva” ir koalicijos “Pagėgių kraštui, Pagėgių žmonėms, Pagėgių ateičiai” bei “Už mūsų Neringą”.

Po tris mandatus turi Lietuvos rusų sąjunga, Rusų aljansas, Žemaičių partija bei dar šešios nepartinių koalicijos, po du mandatus – Socialistinis liaudies frontas bei trys nepriklausomų kandidatų koalicijos.

Mandatų išvis negavo penkios rinkimuose dalyvavusios partijos, tarp jų ir parlamento valdančioji Tautos prisikėlimo partija.

Iš viso rinkimuose dalyvavo 16 tūkst. 404 kandidatai, iš jų 505 – išsikėlę savarankiškai, visus kitus iškėlė 23 rinkimuose dalyvavusios partijos. Didžioji dalis nepriklausomų kandidatų, per 400, jungėsi į koalicijas.

Iš 505 savarankiškai išsikėlusių kandidatų mandatus gavo 76. Iš jų 18 išrinkti kandidatavę vieni, dar 58 -nepriklausomųjų koaliciniuose sąrašuose. Nepriklausomi kandidatai sudarys netoli 5 proc. visų tarybos narių.

Rinkimų teisę šalyje turi 2 mln. 637 tūkst. 733 žmonių, savivaldos rinkimuose dalyvavo 1 mln. 162 tūkst. 654 arba 44,08 proc. rinkėjų. Iš viso išrinkti 1526 savivaldybių tarybų nariai, jų kadencija truks 2011-2015 metais.

Taip pat sekmadienį VRK patvirtino Marijampolėje vykusių rinkimų į Seimą rezultatus, čia antrajame ture parlamentaro mandatą iškovojo socialdemokratas Albinas Mitrulevičius, surinkęs 52,53 proc. balsuoti atėjusių apygardos rinkėjų balsų. Jo varžovas konservatorius Valdas Pileckas liko su 42,09 procento.

A.Mitrulevičius į parlamentą išrinktas vietoje praėjusią vasarą mirusio Marijampolė išrinkto socialdemokrato Algio Rimo.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šeštadienį panaikino dar šešių kandidatų į savivaldybių tarybas teisinę neliečiamybę. Likus savaitei iki rinkimų neliečiamybė iš viso panaikinta 18 kandidatų.

VRK sprendimu neliečiamybė panaikinta į Vilniaus miesto tarybą kandidatuojantiems Darbo partijos lyderiui Viktorui Uspaskichui ir Socialistinio liaudies fronto vadovui Algirdui Paleckiui.

Taip pat leista baudžiamojon atsakomybėn patraukti su Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų Aljanso koalicija “Valdemaro Tomaševskio blokas” į Šalčininkų rajono savivaldybės tarybą kandidatuojantį Jerzy Michalą Barkovskį.

Raseinių rajono savivaldybėje teisinis imunitetas panaikintas su koalicija “Rasai” kandidatuojančiam Modestui Klimkai, Kupiškio rajone – su partija “Jaunoji Lietuva” kandidatuojančiam Virginijui Sankauskui.

Taip pat leista baudžiamojon atsakomybėn patraukti į Kauno miesto savivaldybės tarybą kandidatuojantį socialdemokratą Romaldą Rabavičių.

Anksčiau teisinis imunitetas, kurį įgyja kandidatuojantys rinkimuose, panaikintas dar 12 kandidatų.

Pagal įstatymą, teisinė neliečiamybė kandidatams į savivaldybių tarybos narius suteikiama rinkimų agitacijos kampanijos metu, taip pat iki naujai išrinktos savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio.

Be VRK sutikimo kandidatai negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn, suimti, negali būti kitaip suvaržyta jų laisvė.

Taip pat atliekamos ir paskutinės kandidatų sąrašų korekcijos – šeštadienį VRK iš Naujosios sąjungos partijos kandidatų į Širvintų rajono savivaldybės tarybą išbraukė Milgedą Aleksandravičių.

Jis išbrauktas, nes likus 65 dienoms iki rinkimų yra nebaigęs atlikti bausmės pagal teismo nuosprendį.

Iš viso VRK dėl nuslėpto teistumo ar nebaigtos atlikti bausmės yra išbraukusi per 300 kandidatų, o iš viso išbraukta per 650 įstatymo reikalavimų kandidatams – per jauni, kandidatuojantys ne toje apygardoje, kurioje deklaravę gyvenamąją vietą – žmonių.

Dėl savivaldybių tarybų narių mandatų kitą savaitę sekmadienį Lietuvoje varžysis per 16 tūkst. kandidatų.