Tomas Žilinskas / BFL / V.Skaraičio nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė atleido Saulių Skvernelį iš vidaus reikalų ministro pareigų ir nuo balandžio 14 dienos paskyrė į šias pareigas Tomą Žilinską. 5 faktai apie naująjį Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vadovą.

1. 38-erių T.Žilinskas jau beveik 20 metų dirba vidaus reikalų sistemoje.

Viešojo saugumo politikos departamento direktoriaus pareigas šiuo metu Vidaus reikalų ministerijoje einantis T. Žilinskas taip pat turi ir tarptautinio darbo patirties – trejus yra dirbęs teisėsaugos atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje, VRM Tarptautinių ryšių ir Europos Sąjungos departamento direktoriaus pavaduotoju bei Tarptautinio bendradarbiavimo ir Europos integracijos tarnybos komisaru inspektoriumi Policijos departamente.

2. T.Žilinskas yra įgijęs teisės magistro laipsnį Mykolo Romerio universitete, moka anglų, prancūzų ir rusų kalbas.

3. Artimi ryšiai su buvusiu ministru.

T.Žilinsko dukros krikštatėvis yra buvęs vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis. Pasak alfa.lt, T.Žilinskas dalyvavo kandidato į Seimą bei tuo pačiu savo viršininko R.Palaičio rinkimų štabo Palangoje atidaryme, dalijo agitacinę medžiagą, ragino balsuoti už R.Palaitį Seimo rinkimuose.  R.Palaitis į Seimą nepateko.

4. Premjeras – gyrė.

„Jis yra gana ambicingas ir patyręs vidaus reikalų sistemoje kaip dirbantis darbuotojas, taip pat jis turi nemažą tarptautinę patirtį, (…) taip pat jis yra dirbęs labai atsakingose pareigose Policijos departamente“, – T.Žilinsko kandidatūrą pristatė ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.

5. Pirmtakas – kritikavo.

VRM vadovo postą paliekantis S.Skvernelis labai kritiškai atsiliepė apie T.Žilinską. „Kai baigęs atašė kadenciją Lietuvos atstovybėje Europos Sąjungoje T.Žilinskas nusprendė, kad nori vadovauti Viešojo saugumo politikos departamentui, ši pozicija dar buvo užimta. Departamentui tuo metu vadovo profesorius Alvydas Šakočius, bet T.Žilinskas su R.Palaičiu savo tikslą pasiekė“, – lrytas.lt cituoja S.Skvernelį.

BFL

Lietuvos didvyris, tikras patriotas, iki panagių kariškis su savo garbės kodeksu, galintis kartu su pareigūnais nubėgti 10 kilometrų, o ne vien sėdėti ir vadovauti štabe. Taip apie buvusį Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadą Sergejų Madalovą (70) atsiliepia daugelis su juo susidūrusių kolegų.

Dovaidas PABIRŽIS

„Jis yra žmogus, išmanantis savo reikalą. Apie 1993 metus kartu dalyvavome kursuose apie krizių valdymą ir kovą su terorizmu JAV, jau tada jis kalbėjo angliškai, buvo matyti, kad tai specialistas, kuris žino, ką kalba. Nuo tų laikų atsimenu jį kaip didelį mūsų valstybės draugą, laikantį Lietuvą savo antrąja tėvyne“, – buvusį VST vadą apibūdina brigados generolas, vienas Lietuvos kariuomenės kūrėjų Česlovas Jezerskas.

Įspūdį daro ir rami, solidi, šiek tiek rusiško akcento atskiesta generolo kalba, iš pažiūros šaltai ir užtikrintai atremianti bet kokius jam mestus šešėlius ar kaltinimus.

Tačiau tuo pat metu akis bado skandalinga situacija jo buvusioje tarnyboje: šimtai giminystės ryšiais susijusių darbuotojų, fiktyvūs įdarbinimai, valstybei galbūt nelojalūs ir Rusiją garbinantys pareigūnai, VST poligonuose laisvai šaudantys bei Lietuvos šaulius užgauliojantys Rusijos desantininkų uniforma pasipuošę veikėjai, angaruose saugomos privačios jachtos, tarnybos transportui rūdijant lietuje.

Daugumą šių faktų žiniasklaidai atskleidė pusmetį VST vadovaujantis pulkininkas, buvęs Karo policijos vadas Ričardas Pocius, netiesiogiai dėl šios padėties apkaltindamas į atsargą išėjusį buvusį tarnybos vadovą generolą S.Madalovą.

„Atėjęs čia jaučiuosi kaip Sovietinėje armijoje su „didžiosios“ armijos sindromu vidury Lietuvos. Čia viskas grindžiama šeimynine ir giminės ranga, privačiais interesais ir nelegaliais verslais, ir visa tai turi politinę priedangą bei gražią paradinę pusę. Paradai, „pakazuchos“, viešieji ryšiai ir politinis protekcionizmas – tarnybos prioritetas, tarnyba buvo pristatoma vos ne kaip elitinė. O iš tikrųjų vidus yra supuvęs ir merdintis“, – vaizdžiai padėtį nušvietė R.Pocius.

Tokia padėtis nesusiklosto per vieną naktį, todėl akivaizdu, kad generolui S.Madalovui VST ilgą laiką netrukdomai leista tvarkytis savarankiškai. Neoficialiai buvo galima išgirsti tarnybą vadinant asmenine S.Madalovo kariuomene, kurios pareigūnai besąlygiškai paklūsta tik savo vadui.

Tačiau brandžioje demokratinėje valstybėje pirmoje vietoje visada yra institucijos, o ne joms vadovaujanti asmenybė, kuriai pasikeitus kyla abejonių dėl pareigūnų lojalumo ir veiklos. Tad kaip šiam generolui pavyko taip ilgai kurti tarnybą, kurios organizacija ir veikimo principai labai primena „valstybę valstybėje“?

Pasižymėjo sunkmečiu

Čečėnas S.Madalovas gimė 1945-ųjų birželį. Sovietų okupacijos metais tarnaudamas Sovietinės armijos daliniuose Lietuvoje ir kitur gavo pulkininko laipsnį. 1986-aisiais atsisakęs dalyvauti gresiančiame pilietiniame kare Uzbekistane iš kariuomenės pasitraukė ir ėmėsi verslo.

1991-aisiais tuometis vidaus reikalų viceministras Arvydas Svetulevičius prikalbino S.Madalovą grįžti į Lietuvą ir kurti vidaus tarnybos pulką. Situacija tuomet buvo ne iš lengvųjų – iš Maskvos valdomos sovietinės vidaus reikalų struktūros grasino nutraukti Lietuvos kalėjimų apsaugą ir paleisti apie 13 tūkst. nuteistųjų į laisvę. S.Madalovas skubiai ėmėsi tarnybos, galinčios perimti šią funkciją, formavimo. Sudėtingomis sąlygomis – kai kurie pirmieji kalėjimų sargai budėjo ir su mediniais automatais, bet tai pavyko sėkmingai įgyvendinti.

„Kai jam buvo patikėta sukurti kalėjimų apsaugą, tuomet pulkas net uniformų neturėjo, su senomis sovietinėmis budėjo, tik Vyčio ženklelius ant jų prisisiuvo“, – giria S.Madalovą Č.Jezerskas.

Viena iš pasakojamų istorijų apie 1-ąjį pulką – iš 1992-ųjų vasaros. Tuomet buvo suimtas ir Lukiškėse įkalintas Lietuvoje dar dislokuotos Rusijos kariuomenės jūrų pėstininkų brigados vadas Ivanas Černychas, užsimojęs tapti Klaipėdos kariniu gubernatoriumi. Tuomet pasklido kalbos, kad Rusijos 7-oji oro divizija nusprendė jėga jį išvaduoti. Ginti Lukiškių kalėjimą buvo nutarta patikėti 1-ojo pulko savanoriams. Į Vilnių atvyko daugiau nei 100 pareigūnų, kurie saugojo kalėjimą 10 dienų. Tiesa, stoti į mūšį tuomet neprireikė, krizė buvo išspręsta politinėmis priemonėmis.

„Tai buvo unikalu – paskirti čečėną vadovauti tokiai struktūrai. Buvo ir tam tikros rizikos, kita vertus, tuo metu tarp Lietuvos ir Čečėnijos susiklostė geri santykiai. S.Madalovas kai kuriems Lietuvos politikams buvo reikalingas ir kaip tarpininkas“, –  pasakoja buvęs vidaus reikalų ministras (1992–1996) Romasis Vaitekūnas.

Jis vardija ir daugiau sudėtingų to meto situacijų, su kuriomis S.Madalovo vadovaujamas pulkas sėkmingai tvarkėsi arba bendradarbiavo su kitomis institucijomis: Pasienio policijos departamento kūrimas, popiežiaus Jono Paulio II vizitas Lietuvoje 1993 m., pakaunės savanorių maištas.

„Jį dabar kaltina tuo, kad pasinaudojo Jurijaus Borisovo sraigtasparniu, bet mes taip ir darėme –  iš kur tik galėjome gauti kokių nors išteklių, tuo ir naudojomės. 1994 m. susiklostė geri santykiai su Artimosios Pomeranijos ministru, buvau pas juos sykį, S.Madalovas buvo du kartus. Ten mūsų ir klausia: nurašome visą automobilių parką, Vakarų Vokietija mus perginkluoja, norite – padovanosime jums? Taip gavome 300 automobilių su draudimu ir atgabenimu, tereikėjo iš Klaipėdos pasiimti, nemažai gavo ir S.Madalovas. Padėvėti automobiliai tie buvo, bet mes neturėjome ir tokių“, – prisimena tuometis vidaus reikalų ministras.

Seimas – prieš V.Adamkaus veto

Iki pat 2004-ųjų vidaus tarnybos pulkų pagrindą sudarė šauktiniai kariai, kurių čia tarnavo daugiau nei tūkstantis, todėl ne kartą buvo keliama idėja prijungti šiuos pulkus prie kariuomenės. Vis dėlto 2002-aisiais pradėta jų reorganizacija, pamažu pereinant prie profesionalios tarnybos. Tuo metu buvo nuspręsta priimti specialų įstatymą ir pulkus reorganizuoti į Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pavaldžią VST.

Tarp tarnybai numatytų užduočių buvo riaušių ir kitų neramumų malšinimas, strateginių objektų ir Lietuvoje apsilankančių svarbių asmenų apsauga, kalinių konvojavimas, dingusių žmonių paieška. VST pareigūnai taip pat teikia pagalbą kariuomenei, policijai ir pasieniečiams, atlieka specialias kovines užduotis, vasarą palaiko viešąją tvarką kurortuose.

2006–2007 m. svarstant tarnybos ateitį Seime susidūrė dvi priešingos pozicijos: arba vidaus tarnybos pulkus perduoti policijos struktūroms, arba steigti atskirą tarnybą – VST. Seimas pasirinko pastarąjį variantą, kurį vetavo Prezidentas Valdas Adamkus, tačiau Seimas V.Adamkaus veto tuomet atmetė.

Tuometis vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys „Veidui“ aiškino, kad daugelyje Europos Sąjungos valstybių egzistuoja specialūs padaliniai, skirti ypatingoms užduotims vykdyti, o viena pagrindinių šios tarnybos funkcijų yra gana represinė – atkurti viešąją tvarką po masinių riaušių ar neramumų.

„Turint galvoje, kad policininko paskirtis viešajame gyvenime yra būti tarsi žmogaus pagalbininku ar gynėju, tam tikrose situacijose, kai siaučia minia sirgalių ar chuliganų, pareigūnas su ta pačia uniforma negali panaudoti specialiųjų priemonių, kai nėra kažkokio aiškaus ir konstatuoto nusikaltimo. Priemonių prieš civilius neturėtų imtis pareigūnas, kurį žmogus laiko savo pagalbininku. Tokios pajėgos turi būti ir specialiai parengtos, ypač svarbus kovinis, fizinis pasirengimas, taip pat ir psichologija“, –  gina VST variantą R.Šukys.

Argumentas, kad tokia tarnyba būtina, pasak buvusio vidaus reikalų ministro, buvo Bronzinio kario perkėlimo Estijoje istorija. Estai tokių specialių pajėgų neturėjo ir dėl to kilo rimtų problemų, teko net ikiteisminio tyrimo pareigūnus skubiai mobilizuoti, aprengti uniformomis ir siųsti į gatves rusų riaušių malšinti. Nepakako net specialiųjų priemonių, todėl kreiptasi pagalbos į kitas šalis. Padėti Estijai tuomet ėmėsi ir Lietuva.

Panaši situacija susiklostė ir Lietuvoje, kai 2009 m. pradžioje prie Seimo susirinko naktine mokesčių reforma nepatenkinti žmonės ir chuliganai. Tuomet neramumams numalšinti buvo pasitelki VST pareigūnai.

S.Madalovas sugebėjo vinguriuoti

2007-aisiais, kai sujungus Kauno ir Vilniaus vidaus tarnybos pulkus buvo sukurta VST, jai vadovauti paskirtas pulkininkas S.Madalovas. Kaip teigia R.Šukys, kandidatų, atitinkančių įstatyme nurodytus kriterijus, tuomet buvo keletas, bet S.Madalovas buvo užsirekomendavęs kaip labai principingas, padorus ir kvalifikuotas. Be to, vienas pasirinkimo motyvų buvo ir tas, kad VST vadavietę nuspręsta įkurdinti Kaune. Dėl šių priežasčių abejonių nekilo nei socialdemokratų premjerui Gediminui Kirkilui, nei kitiems Vyriausybės nariams.

Kad tiek metų išliktum Kauno vidaus tarnybos pirmojo pulko, o vėliau VST vadu, nuo pat 1991-ųjų reikėjo turėti politinį užtarimą ir palaikymą tiek tarp dešiniųjų, tiek tarp kairiųjų. Tačiau, kaip „Veidui“ tvirtino buvęs vidaus reikalų ministras R.Vaitekūnas, S.Madalovą visuomet labiau palaikė dešinieji. Šis „Veido“ pašnekovas pabrėžia generolo sugebėjimą diplomatiškai vinguriuoti tarp įvairių politikų, siekiant visokeriopai padėti savo tarnybai.

„Per visą Lietuvos nepriklausomybės istoriją vieni politikai labiau mėgsta Krašto apsaugos ministeriją, kiti – Vidaus reikalų ministeriją, yra toks savotiškas susipriešinimas. Paprasčiausiai jie laukia, kuri struktūra prašaus pro šalį, o tada mes tai sureikšminame. Tai kenkia Lietuvai. Bet S.Madalovas viešai niekada nepolitikavo, nėra nieko pasakęs“, – sakė „Veidui“ buvęs ministras R.Vaitekūnas.

Kita vertus, ilgo S.Madalovo buvimo aukštumoje receptas gali būti ir paprastesnis. Ne paslaptis, kad daugelis VRM struktūrų finansuojamos nepakankamai, tačiau iš VST dėl to jokių skundų ar protestų politikai niekada ir nesulaukdavo.

„Jis yra tikras kariškis, gauna įsakymą ir jį vykdo. VRM, o aš vadovavau per pačią krizę, per didžiausią pinigų trūkumą, didesnių problemų dėl mažesnio finansavimo turėjome su policija – buvo visko: demonstracijų, policininkai vaikščiojo basi ar pakirptais kruvinais sparnais. Su VST ir generolu S.Madalovu taip niekada nebuvo – paaiškini, kad krizė, pinigų nėra, o jis atsako: taip, aš supratau, yra biudžetas, ir vykdysiu, nėra pinigų tai nėra, galbūt bus rytoj“, – pasakoja 2008–2012 m. VRM vadovavęs Raimundas Palaitis.

Pasak jo, tuomet jokios neigiamos informacijos, išskyrus apie pareigūnų muštynes ne darbo metu, nebuvo. Buvęs ministras atmetė ir teiginius, kad VST nebuvo tinkamai prižiūrima ir tikrinama. R.Palaitis dabar aiškina, kad tai darė Valstybės saugumo departamentas. Tuo metu skubos tvarka buvo priimtas ir įstatymas, leidęs pratęsti S.Madalovo galimybę vadovauti, iki jam sukaks 65-eri. Po to R.Palaitis pratęsė terminą net iki 70 metų. Tam pritarė ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Seimas priėmė įstatymo pataisą ir pakeitė tą tarnybos laiko limitą. Taip tapo galima S.Madalovui pratęsti tarnybą, ji ir buvo pratęsta. Negaliu komentuoti Seimo veiksmų, čia yra 141 tautos atstovas, o ministrai tik vykdo įstatymus“, – tuometį sprendimą komentuoja ministras. Jis nutyli, kad ir pats su bendrapartiečiu R.Šukiu prisidėjo prie kuo skubesnio šios pataisos priėmimo.

Kodėl triukšmas kilo dabar?

Atrodo, kadencijos pabaigoje S.Madalovui nepavyko užtikrinti visiškos VST vadovybės kontrolės. Žiniasklaidoje jau nuskambėjo istorija apie tai, kaip VST priklausančiame Rūdninkų poligone čia treniruotis norėjusi Šaulių sąjunga pernai susidūrė su nedraugiškai nusiteikusiais ir Rusijos kariuomenės uniforma vilkinčiais vieno sostinės šaudymo klubo nariais.

Kai buvo bandoma kreiptis į VST vadus, VST Vilniaus dalinio vadas Sandrius Survila, „Veido“ šaltinių žiniomis, tuomet priminė, kad Vilniuje vadovauja jis, o S.Madalovo į tai nebūtina painioti.

S.Madalovas iš VST vadų buvo atleistas šių metų viduryje. Nepaisant Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atliekamo tyrimo dėl nenusišalinimo sprendžiant sau artimų asmenų tarnybos reikalus, liepą Prezidentė D.Grybauskaitė apdovanojo jau atleistą iš darbo S.Madalovą ordinu. Nuo tada, kai Šaulių sąjunga informavo valstybės vadovus ir kitas valstybės institucijas apie istoriją su rusiškomis uniformomis vilkinčiais veikėjais Rūdninkų poligone, buvo praėjęs pusmetis. „Veido“ žiniomis, įsikišus Prezidentūrai šis poligonas buvo uždarytas lygiai prieš metus.

Pulkininkas R.Pocius informaciją apie padėtį VST paskelbė netrukus po to, kai sprendimą likti savo poste pranešė ministras Saulius Skvernelis. Vėliau paaiškėjo, kad skandalinga padėtis VST jau kurį laiką stebima, nors surinktą medžiagą apie tai teisėsaugai ketinama perduoti tik kitąmet.

R.Pocius papasakojo ir apie apverktinos būklės BTR šarvuočius, prastą pareigūnų apginklavimą standartų neatitinkančiais automatais „Kalašnikov“, tuščius amunicijos sandėlius, kuriuos dar labiau ištuština nuolat rengiami šou aukštiems valdžios atstovams. Todėl toks R.Pociaus ėjimas gali būti suprantamas ir kaip bandymas atkreipti dėmesį ir galbūt gauti papildomo finansavimo ar paramos.

„Veido“ kalbinti pašnekovai piktai vertino naujojo VST vado ėjimą į viešumą. Visi aiškino, kad tokius dalykus karininkams derėtų slėpti, o su problemomis reikėtų tvarkytis patiems arba kreiptis pagalbos į valdžią. Kita vertus, visi, kurie Lietuvoje yra ką nors veikę, supranta, kad tik viešumas gali priversti politikus imtis greitų ir ryžtingų priemonių pradėti reformas, kurioms VRM sistemoje ypač priešinasi įtakingos profsąjungos.

Akivaizdu, kad S.Madalovo ir panašių pareigūnų veiklos tipas bei metodai labai tiko ir atrodė normalūs pereinamųjų laikų suirutėje, kenčiant nuolatinį nepriteklių, kai pasižymėjęs karininkas gali pagal savo supratimą ir gebėjimus tvarkytis pats, bet tokios ir panašios improvizacijos nebėra pateisinamos praėjus 25-eriems atkurtos nepriklausomybės metams. Lietuvoje galioja ar bent jau turėtų galioti ES standartai ir normos.

3 klausimai vidaus reikalų viceministrui Artūrui Norkevičiui

– Kuriais atvejais, pagal siūlomas priimti ginklo panaudojimo taisykles, pareigūnas gali teisėtai panaudoti tarnybinį ginklą?

– Siūloma nustatyti, kad pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik esant tarnybiniam būtinumui ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti. Fizinė prievarta ir specialiosios priemonės turėtų būti naudojamos tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba negalima. Šaunamasis ginklas ir sprogmenys galėtų būti panaudoti tik išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai būtina.  O ir šaunamojo ginklo panaudojimas turėtų būti laipsniškas. Tai reiškia, kad šaunamasis ginklas būtų naudojamas, tik kai kitos prievartos priemonės būtų neveiksmingos arba kai kitų prievartos priemonių neįmanoma panaudoti dėl kylančio pavojaus gyvybei ar sveikatai.

Šaunamasis ginklas prieš asmenį galėtų būti panaudotas tik kai kuriais atvejais: atremiant ginkluotą įsiveržimą į Lietuvos Respublikos teritoriją, atremiant ginkluotus valstybės pareigūnų, saugomų asmenų, statinių, teritorijų, transporto priemonių užpuolimus, šiuos užimtus objektus išlaisvinant, ginantis ar ginant kitą asmenį nuo netikėto, pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi, išlaisvinant įkaitus arba užkertant kelią teroro aktui. Taip pat ginklas gali būti panaudotas sulaikant nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jeigu kyla neišvengiamas pavojus pareigūno ar kito žmogaus gyvybei ar sveikatai, sulaikant transporto priemonę, jeigu jos vairuotojas ar kiti transporto priemonėje esantys asmenys savo veiksmais sudaro neišvengiamą pavojų pareigūno arba kito asmens gyvybei ir užkertant kelią orlaivio, turinčio keleivių, pagrobimui.

– Kuo ši tvarka iš esmės skirtųsi nuo dabartinės? Kodėl ją siūloma keisti būtent dabar?

– Skirtinguose įstatymuose numatyti nevienodi specialiųjų priemonių, šaunamojo ginklo ir sprogstamųjų medžiagų panaudojimo pagrindai. Natūralu, kad dėl tokių neaiškumų pareigūnams kyla pavojus netinkamai pasirinkti naudojamos prievartos rūšį ar formą. Pritarus mūsų siūlymams, neaiškumų nebeliktų. Svarbiausia, kad naujos šaunamojo ginklo panaudojimo taisyklės pirmiausia leistų efektyviai apsaugoti mūsų visuomenę. Kalbant apie pareigūnus, jos užtikrintų tinkamą ir kokybišką jų funkcijų atlikimą.

– Plataus atgarsio sulaukė rugpjūtį įvykusios kontrabandininkų gaudynės, per kurias nuo pareigūno šūvio mirė jaunuolis. Jei tuo metu būtų galiojusios dabar siūlomos taisyklės, kaip pasikeistų šio atvejo vertinimas bei tolimesnių įvykių seka?

– Būtų neetiška dabar atsakinėti į šį klausimą. Juolab, kad tyrimas tiek dėl paties įvykio, tiek dėl ginklo panaudojimo teisėtumo nėra baigtas.

3 klausimai vidaus reikalų viceministrui Artūrui Norkevičiui

– Kuriais atvejais, pagal siūlomas priimti ginklo panaudojimo taisykles, pareigūnas gali teisėtai panaudoti tarnybinį ginklą?

– Siūloma nustatyti, kad pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik esant tarnybiniam būtinumui ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti. Fizinė prievarta ir specialiosios priemonės turėtų būti naudojamos tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba negalima. Šaunamasis ginklas ir sprogmenys galėtų būti panaudoti tik išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai būtina.  O ir šaunamojo ginklo panaudojimas turėtų būti laipsniškas. Tai reiškia, kad šaunamasis ginklas būtų naudojamas, tik kai kitos prievartos priemonės būtų neveiksmingos arba kai kitų prievartos priemonių neįmanoma panaudoti dėl kylančio pavojaus gyvybei ar sveikatai.

Šaunamasis ginklas prieš asmenį galėtų būti panaudotas tik kai kuriais atvejais: atremiant ginkluotą įsiveržimą į Lietuvos Respublikos teritoriją, atremiant ginkluotus valstybės pareigūnų, saugomų asmenų, statinių, teritorijų, transporto priemonių užpuolimus, šiuos užimtus objektus išlaisvinant, ginantis ar ginant kitą asmenį nuo netikėto, pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi, išlaisvinant įkaitus arba užkertant kelią teroro aktui. Taip pat ginklas gali būti panaudotas sulaikant nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jeigu kyla neišvengiamas pavojus pareigūno ar kito žmogaus gyvybei ar sveikatai, sulaikant transporto priemonę, jeigu jos vairuotojas ar kiti transporto priemonėje esantys asmenys savo veiksmais sudaro neišvengiamą pavojų pareigūno arba kito asmens gyvybei ir užkertant kelią orlaivio, turinčio keleivių, pagrobimui.

– Kuo ši tvarka iš esmės skirtųsi nuo dabartinės? Kodėl ją siūloma keisti būtent dabar?

– Skirtinguose įstatymuose numatyti nevienodi specialiųjų priemonių, šaunamojo ginklo ir sprogstamųjų medžiagų panaudojimo pagrindai. Natūralu, kad dėl tokių neaiškumų pareigūnams kyla pavojus netinkamai pasirinkti naudojamos prievartos rūšį ar formą. Pritarus mūsų siūlymams, neaiškumų nebeliktų. Svarbiausia, kad naujos šaunamojo ginklo panaudojimo taisyklės pirmiausia leistų efektyviai apsaugoti mūsų visuomenę. Kalbant apie pareigūnus, jos užtikrintų tinkamą ir kokybišką jų funkcijų atlikimą.

– Plataus atgarsio sulaukė rugpjūtį įvykusios kontrabandininkų gaudynės, per kurias nuo pareigūno šūvio mirė jaunuolis. Jei tuo metu būtų galiojusios dabar siūlomos taisyklės, kaip pasikeistų šio atvejo vertinimas bei tolimesnių įvykių seka?

– Būtų neetiška dabar atsakinėti į šį klausimą. Juolab, kad tyrimas tiek dėl paties įvykio, tiek dėl ginklo panaudojimo teisėtumo nėra baigtas.

“Operacijų centras, šiuo atveju Sveikatos apsaugos ministerija, po ilgų diskusijų su Aplinkos apsaugos ministerijos pavaldžiomis institucijomis, pasiūlė nebekaupti atliekų UAB “Senovė” teritorijoje Vilniuje, o vežti medicinines atliekas utilizavimui į Latviją. Iki šiol susikaupusios bendrovės “Senovė” teritorijoje atliekos per savaitę bus sudegintos, todėl pagrindo ekstremaliai situacijai nebebus”, – sako Ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas, vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.

Kartu su Ekstremalių situacijų komisijos nariais ekstremalios situacijos dėl medicinos atliekų atšaukimo klausimą sprendė ir Sveikatos apsaugos, Ūkio bei Aplinkos ministerijų atstovai. Išanalizavusi esamą situaciją ir galimybes, komisija suformulavo siūlymą Vyriausybei dėl ekstremalios situacijos atšaukimo ir teiks jį artimiausiame Vyriausybės posėdyje, kuris turėtų įvykti rugpjūčio 17 d. Atitinkami sprendimai priimti dėl UAB “Senovė”: bendrovė bus įpareigota nuo rugpjūčio 10 d. nebekaupti medicinos atliekų savo teritorijoje, o iki rugpjūčio 19 d. – sunaikinti esamas sukauptas medicinos atliekas, kurių šiuo metu yra apie 37 tonas.

Ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas, vidaus reikalų ministras R. Palaitis išreiškė viltį, jog klausimas dėl ekstremalios situacijos atšaukimo bus išspręstas dar iki Lietuvoje vyksiančio Europos vyrų krepšinio čempionato. “Kitu atveju, kils daug klausimų, kaip valstybėje, kurioje paskelbta ekstremali situacija, gali vykti tokio masto renginys”, – teigia jis.

Medicinos atliekos šalyje pradėjo kauptis sustabdžius jų naikinimą statomoje gamykloje Šiauliuose – dėl šios priežasties birželio pradžioje šalyje paskelbta ekstremali situacija ir leista atliekas naikinti bendrovėje “Senovė”, nors ši neturi leidimo tokiai veiklai.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo sukonkretinti statutinio valstybės tarnautojo sąvoką ir “išstatutinti” 800 pareigūnų.

Pagal siūlomą naują apibrėžimą, statutiniu laikomas valstybės tarnautojas turėtų atlikti tokias funkcijas, kurioms būtini “specialieji sveikatos būklės, fizinio ir dalykinio pasirengimo, asmeninių ir moralinių savybių reikalavimai”.

Statutiniu valstybės tarnautoju būtų laikomas asmuo, priimtas į pareigas ir jas atliekantis pagal įstatymo patvirtintą statutą, turintis įstatymo suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus sau nepavaldžių asmenų atžvilgiu ir atliekantis minėto pobūdžio funkcijas.

Kaip ir šiuo metu galiojančiame įstatyme, statutiniais taip pat būtų laikomi diplomatai.

“Siūlomas teisinis reglamentavimas leistų užtikrinti socialinio teisingumo principo įgyvendinimą valstybės tarnybos sistemoje, nes statutinių įstaigų padaliniuose, vykdančiuose viešųjų ryšių, viešųjų pirkimų, audito, dokumentų, turimų materialinių, finansinių išteklių tvarkymo ir aptarnavimo bei kitas panašias funkcijas, neliktų pareigybių, kurioms keliami tik statutiniam valstybės tarnautojui būdingi specialūs reikalavimai (…) Be to, tokiuose padaliniuose dirbantiems asmenims nebūtų taikomos tik statutiniams valstybės tarnautojams taikytinos socialinės garantijos”, – teigia VRM.

Tarp statutinių pareigūnų garantijų yra valstybinė pensija, prailgintos atostogos.

Šį klausimą pasitarime Vyriausybė svarstys antradienį.

Jei siūlymui pritartų Vyriausybė ir Seimas, vietoj naikinamos statutinio valstybės tarnautojo pareigybės būtų steigiama tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigybė, kuriai priskiriamos funkcijos būtų to paties pobūdžio kaip ir naikinamos statutinio valstybės tarnautojo pareigybės.

Pasak VRM, įgyvendinant siūlomą pakeitimą, į karjeros valstybės tarnautojų statusą galėtų būti keičiamas apie 800 statutinių valstybės tarnautojų statusas.

Jei visi šie tarnautojai sutiktų būti perkelti į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, per metus darbo užmokesčiui būtų sutaupyta apie 2 mln. litų.

Be to, mažiau lėšų reikėtų statutinių tarnautojų sveikatos priežiūrai, valstybinėms pensijoms.

Visiems statutiniams valstybės tarnautojams, patenkantiems į pirmiau minėtą kategoriją, nesutikus būti perkeltiems į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, išeitinėms kompensacijoms reikėtų apie 10 mln. litų.

“Mums pavesta elektroninio saugumo užtikrinimo koordinavimo funkcija. Turėsime nustatyti taisykles, kaip tas saugumas turės būti užtikrintas, ir tuo saugumu visos institucijos, žaidžiančios elektroninėje erdvėje, turės rūpintis”, – per spaudos konferenciją penktadienį kalbėjo ministras.

Pasak R.Palaičio, šiuo metu jau keičiami teisės aktai viešojo administravimo efektyvumui didinti.

“Valdžios institucijos neturėtų gainioti žmogaus į kitą valstybinę instituciją atsinešti kažkokio popieriaus, kurio institucija gali užklausti kitos institucijos”, – sakė ministras.

Anot jo, kitąmet taip pat bus skiriama nemažai dėmesio šalies gyventojų ir svečių iš užsienio saugumui užtikrinti.

“Tai ir Europos krepšinio čempionatas, ir pirmininkavimas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (…), Demokratijų forumas – tarptautiniai renginiai, kurių saugumą reikės užtikrinti. Finansavimas šiems klausimams šiek tiek skirtas papildomas, bet ne tiek ir daug – reikės efektyviai panaudoti pinigus”, – teigė R.Palaitis.

Ministras tarp svarbiausių šiemet numatomų darbų taip pat vardijo tolesnius bandymus įvesti elektroninį balsavimą, regioninės politikos klausimus, valstybės tarnybos reformą.

“2011 metai bus apsisprendimas, ar paliekame su senoviška valstybės tarnyba, ar bandome modernizuoti”, – sakė jis.

Kalbėdamas apie Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), kurią norima paversti pavaldžia Finansų ministerijai, veiklą, R.Palaitis teigė, jog didžiausias iššūkis jai bus naujos teisinės praktikos dėl išplėstinio konfiskavimo taikymas.

“Dėl neteisėtai įgyto turto konfiskacijos, reikia pripažinti, praktikos nėra suformuota. Praktika dabar formuojama (…). Reikės palaukti teismų, kaip jie reaguos į šiuo įvykius. Manome, kad 2011 metais ši priemonė turėtų veikti efektyviai kovojant tiek su šešėliu, tiek su kontrabanda ir korupcija”, – sakė ministras.

R.Palaitis atkreipė dėmesį, kad biudžetinis finansavimas ministerijoje ir jai pavaldžioms įstaigoms išliks toks pat ne vienerius metus.

“Jeigu 2010 metais neįvyko, tai turi dabar įvykti mūsų galvose persilaužimas, kad ši situacija, turint omenyje biudžetinį finansavimą, ji nebėra laikina – bent trejus-ketverius-penkerius metus gali būti nuolatinė”, – teigė jis.

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis praėjusią savaitę davė nurodymą lėšas, skirtas valstybės tarnautojų gebėjimams stiprinti, naudoti pagal paskirtį ir griežtai kontroliuoti, ar taip yra daroma.

“Neretai girdima kritika, kad valstybės tarnautojai už europines lėšas ne tik mokosi ir tobulina darbo įgūdžius, bet ir mėgaujasi pirčių malonumais, verčia analizuoti situaciją ir žiūrėti, ar lėšos naudojamos efektyviai ir pagal paskirtį”, – sakė ministras.

Ministerijoje surengtame pasitarime analizuoti galimi netinkami lėšų panaudojimo atvejai, vykdant Vidaus reikalų ministerijos (VRM) administruojamos žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą. Nuspręsta kreiptis į visas su programos įgyvendinimu susijusias institucijas, kad būtų griežtai kontroliuojamas tinkamas lėšų panaudojimas. Siūloma griežtinti ir Europos socialinio fondo agentūros, atsakingos už išlaidų tinkamumą, procedūras, kad ES lėšos būtų naudojamos pagal paskirtį.

Praėjusią savaitę “Veidas” rašė, kad įvairių valstybės institucijų, tarp jų ir VRM, mokymo centrai kažkodėl paprastai įsikūrę kurortuose, o šalia auditorijų įrengtos pirtys, įvairių pramogų įranga. Druskininkuose esančiame ir VRM priklausančiame valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centre “Dainava”, kuris skelbiasi esąs viena svarbiausių valstybės tarnautojų viešojo administravimo kultūros ir lavinimo institucijų, kažkodėl išlaikomi keturi medikai, dvi virėjos, dvi padavėjos, plytelių klojėjas.

Mokymo centras "Dainava"

“Veidas” atkreipė dėmesį, kad VRM yra modernaus Viešojo administravimo instituto, kuriame mokymams be pirties rengti yra pakankamai auditorijų ir konferencijų salių, dalininkė.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) siūlo įrengti specialią slėptuvę bendrovei “Lietuvos energija” priklausančioje poilsiavietėje “Dubingiai”, įsikūrusioje Giraičių kaime, Molėtų rajone, ant Asvejos ežero kranto, rašo “Kauno diena”.

Iš viso Vyriausybei siūloma įrengti dvi pagrindines specialias slėptuves, kuriose karo ar kitos nelaimės atveju veiktų valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras. Pirmoji būtų Vilniuje, PAGD patalpose. Antroji, kaip minėta, atsarginė veiktų poilsio namuose “Dubingiai”.

Šį klausimą Vyriausybėje ketinama aptarti trečiadienį. Vyriausybei teikiamame nutarimo projekte, pasak dienraščio, nenurodomos jokios priežastys, dėl kurių ekstremaliųjų situacijų operacijų centras nelaimės atveju turėtų įsikurti būtent ten.

Dokumente teigiama, kad iš viso slėptuvėms įrengti gali prireikti iki 8 mln. litų iš valstybės biudžeto. Kiek kainuotų “Dubingius” pritaikyti karo ir kitų nelaimių audroms – nenurodoma.

“Dubingiuose” prieš daugelį metų įrengta slėptuvė, kurioje svarbūs pareigūnai būtų glaudęsi nelaimės Ignalinos atominėje elektrinėje atveju. Kaip ir visi kiti tokio tipo objektai, “Dubingių” slėptuvė buvo menkai naudojama.

Dienraščio teigimu, “Dubingiai” – tai didžiulis kompleksas, kuriame yra keturi gyvenamieji korpusai, juose – 151 kambarys (19 kambarių – liukso numeriai).

Tokie užmojai nustebino kitų ministerijų specialistus. Štai Teisingumo ministerija nutarimo projektui pateikė aibę pastabų, be kita ko, paklausė, kodėl slėptuvei karo atveju būtų naudojama prabangi poilsiavietė.

Teisingumo ministerija pabrėžia, kad VRM ir PAGD visiškai nepagrindę tokio pasirinkimo ir nenurodė jokių motyvų, kodėl valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras turėtų įsikurti būtent ant Asvejos kranto.

Finansų ministerija taip pat pažėrė priekaištų. Ministerijos kancleriui Giedriui Rimšai ypač nepatiko dokumento punktas, kuriame nurodoma, kad slėptuvėms įrengti prireiks maždaug 8 mln. litų. Kanclerio manymu, tokioms išlaidoms papildomi valstybės pinigai neturi būti skiriami.

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis siūlymą valstybę nuo negandų ginti poilsiavietėje laiko savaime suprantamu.

“Ten yra ta slėptuvė. Ji visiškai įrengta. Tai yra valdymo punktas, kartu slėptuvė pritaikyta, jeigu Ignalinoje kas nors atsitiktų, labai natūralu, kad ten ir būtų rezervinis punktas”, – dienraščiui sake R Palaitis.

Jis taip pat teigė nežinantis, kokia dalis iš numatomų skirti 8 mln.litų tektų jai atnaujinti Tačiau politikas įsitikinęs, kad išleidusi 8 mln. litų slėptuvėms įrengti, valstybė ne išlaidaus, o taupys.

PAGD palaiko R.Palaido poziciją. Ugniagesių manymu, valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro įkurdinimas nekliudytų “Dubingiuose” poilsiaujantiems žmonėms

“Ši vieta pasirinkta būtent todėl, kad joje yra visiškai įrengta, visus keliamus saugumo ir paskirties reikalavimus atitinkanti, veikianti slėptuve, – dienraščiui teigė PAGD atstovas Donatas Gurevičius.

Kai kurių apskričių viršininkų administracijų (AVA) likvidavimo procesą stabdo skolos, susidariusios dėl abejotinų viršininkų sprendimų. Kol AVA turi skolų, jos negalima likviduoti kaip juridinio asmens. Didžiausia skola slegia buvusią Marijampolės AVA – už Gelgaudiškio dvaro rūmų restauravimą rangovams nebuvo sumokėta 1,34 mln. litų. Vilniaus AVA liko skolinga 1,33 mln. litų. Iš jų per 1,28 mln. Lt yra skola VĮ „Registrų centras“, dar apie 50 tūkst. Lt nesumokėta už komunalines ir kitas paslaugas. Dar beveik 92 tūkst. pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų nesumokėjo Telšių AVA.

Kai kurių apskričių viršininkų administracijų (AVA) likvidavimo procesą stabdo skolos, susidariusios dėl abejotinų viršininkų sprendimų. Kol AVA turi skolų, jos negalima likviduoti kaip juridinio asmens.

„Iš pat pradžių buvau prieš tai, kad buvę apskričių viršininkai automatiškai taptų Ministro Pirmininko patarėjais, ir siūliau palaukti, kol bus pateikti galutiniai likvidacijos dokumentai. Pamažu į dienos šviesą kyla faktai, liudijantys, jog kai kurie asmenys tikrai negali užimti su valstybės valdymu susijusių pareigų“, – teigia vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.

Vilniaus AVA valstybinei įmonei „Registrų centras“ liko skolinga 1,3 mln. Lt. „Sunku pasakyti, kokiais argumentais apskrityje vadovautasi planuojant darbus ir išlaidas. Mat skola susidarė dėl to, kad apskrities viršininkas, net ir žinodamas, kad perskirsčius valstybės biudžetą, apskričiai liko mažiau lėšų nei planuota, toliau užsakinėjo pažymas iš „Registrų centro“. Beje, likus dviem savaitėms iki reformos pabaigos, pasitraukdamas iš pareigų vadovas  tikino, kad praktiškai visi darbai padaryti, liko tik techniniai reikalai“, – teigia ministras.

Marijampolės AVA į skolas įstūmė projektas „Gelgaudiškio dvaro sodybos restauravimas ir kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms“, kuriuo buvo tikimasi gauti solidžią Europos Sąjungos finansinę paramą. Dvaro rūmai skubiai pradėti restauruoti vos gavus preliminarų patvirtinimą, jog projektas atitinka tinkamumo reikalavimus. Marijampolės AVA ir rangovo darbų perdavimo–priėmimo akte nurodyta, kad per porą mėnesių objekte darbų atlikta ir paslaugų suteikta už daugiau kaip 1,34 mln. Lt. Tačiau jau vasarį paaiškėjo, kad, patikslinus visus duomenis, paraiška finansuoti projektą atmesta. Be to, kilo įtarimų, jog rekonstrukciją atlikusios įmonės nurodytos darbų kainos yra aukštesnės nei rinkos kainos, realiai atlikti ne visi, jau kaip įgyvendinti nurodyti, darbai.

„Suprantu, jog apskrities vadovė buvo suinteresuota kuo greičiau prikelti dvaro rūmus, tačiau šiandien geri norai virto papildoma našta valstybės biudžetui – rangovai, negavę žadėto užmokesčio, pateikė ieškinį dėl atlygio už darbus, netesybų bei delspinigių. Toks neatsakingas optimizmas negalimas valstybinei institucijai, juolab besirengiančiai likvidacijai“, – pasipiktinimo neslėpė ministras R. Palaitis. Pasak ministro, vilties, kad šis klausimas bus išspręstas be didelių nuostolių, teikia Šakių savivaldybės administracija, pasirengusi perimti dvaro rūmus ir tęsti jų restauravimo projektą. Gelgaudiškio dvaro perėmimą šiandien ministras R. Palaitis aptars su Šakių rajono vicemeru Algimantu Damijonaičiu.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) neefektyviai valdo turtą, teigia Valstybės kontrolė.

Auditoriai, vertinę 390 mln. litų ilgalaikio turto valdymą ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose, pareiškė, kad sutaupyti pavyktų, jei visi ilgalaikio turto valdymo klausimai būtų patikėti tik vienai ministerijos įstaigai, kuri griežtai kontroliuotų, kaip ir kam jis naudojamas.

Daugiau nei prieš dešimt metų VRM įkurtoms įstaigoms – Turto valdymo ir ūkio departamentui bei Autoūkiui – turėjo būti perduoti viso ministerijai ir trylikos jai pavaldžių įstaigų, išlaikomų iš ministerijai skirtų lėšų, priklausančio turto valdymo klausimai. Tačiau iki šiol apie 40 proc. turto ir toliau valdo visos trylika ministerijos įstaigų, teigiama Valstybės kontrolės pranešime.

Auditoriai pastebėjo, kad dviejose įstaigose, kurios turtą turėjo valdyti centralizuotai, 2009 metais dirbo 176 darbuotojai, kurių išlaikymui skirta 5,1 mln. litų. Pačioje ministerijoje ir kitose jos įstaigose su turto valdymo klausimais iš dalies dirba dar apie 150 darbuotojų.

“Auditorių vertinimu, turto valdymą sutelkus vienoje įstaigoje, sumažėtų jo valdymo išlaidos ir būtų galimybė sistemiškai spręsti turto valdymo problemas”, – sakoma Valstybės kontrolė pranešime.

Auditoriai taip pat teigia nustatę, kad ministerija ir jos įstaigos valdo daugiau patalpų ir transporto priemonių, nei reikalinga jų funkcijoms atlikti. Be to, nė viena institucija neturi apibendrintos informacijos, kiek kainuoja išlaikyti ministerijos ir pavaldžių įstaigų naudojamas patalpas.

Valstybiniai auditoriai kritiškai įvertino ir ministerijos Autoūkio transporto valdymą. Pertvarkyti šios įstaigos darbą ir jos finansavimą Valstybės kontrolė ministerijai buvo nurodžiusi jau 2005-aisiais, tačiau rekomendacija taip ir liko neįgyvendinta.

Iš šiuo metu Autoūkio valdomos 181 transporto priemonės ministerija ir trylika jos įstaigų nuolat naudojasi tik 26-iomis, tuo metu 111 transporto priemonių savo veiklai naudoja Policijos departamentas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, kurios iš valstybės biudžeto gauna atskirą finansavimą.

Autoūkis aptarnauja ir dalį pačiam Policijos departamentui priklausančių transporto priemonių: atlieka remontą, pila degalus, keičia padangas – visa tai atliekama ministerijai skirtomis biudžeto lėšomis. Auditorių nuomone, ministerija turi atsisakyti šios ydingos praktikos, nes ji neleidžia tinkamai kontroliuoti, kam ir kaip naudojamas ministerijos tarnybinis transportas bei lėšos, skiriamos jam išlaikyti.

Valstybiniai auditoriai atkreipė dėmesį, kad ministerijos Autoūkis teikia ir komercines keleivių bei krovinių gabenimo, remonto, transporto priemonių plovimo ir panašias paslaugas. Auditorių manymu, tokios paslaugos nėra būdingos viešajam sektoriui, todėl ilgainiui jų reikėtų atsisakyti.

Valstybės kontrolė VRM pateiktose rekomendacijose nurodė iš esmės pertvarkyti visą ministerijos ir jos įstaigų turto valdymo organizavimą. VRM tai įsipareigojo atlikti iki 2011 metų pradžios.

Vidaus reikalų ministerija Saulėlydžio komisijai teiks siūlymą reorganizuoti Migracijos departamentą prie VRM. Departamento vykdomas funkcijas numatoma perskirstyti VRM, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie VRM ir Policijos departamentui prie VRM.

Funkcijas, susijusias su dokumentų užsieniečiams išdavimu ir kitai susijusiais klausimais, svarstoma pavesti vykdyti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai, kitų apskričių policijos komisariatų migracijos skyriams. PD prie VRM ir VSAT prie VRM turėtų priimti sprendimus dėl užsieniečių įpareigojimo išvykti, išsiuntimo iš Lietuvos ir grąžinimo į kilmės šalį.

„Pirmiausia, taip būtų išvengiama dabartinio funkcijų dubliavimosi, nes šiuo metu, tarkime, užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvoje kontroliuoja policija, Migracijos departamentas ir VSAT. Antra, būtų aiškiai paskirstytos atsakomybės, na ir, žinoma, sumažėtų valstybės išlaidos valdymui“, – teigė ministras R. Palaitis.

Preliminariais VRM skaičiavimais, būtų galima atsisakyti apie pusės pareigybių migracijos srityje. Kompetentingiausi, daugiausiai patirties turintys specialistai migracijos funkcijoms toliau vykdyti būtų pervedami į kitas institucijas. Migracijos politikos formavimo funkciją vykdytų VRM.

Reorganizuojamas Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamentas. Regioninės plėtros skyrius taps atskiru departamentu prie VRM, o Struktūrinių fondų skyrius bus išskaidytas ir paskirstyti specialistai dirbti su konkrečiomis veiksmų programomis.

Naujai suformuotame Regionų plėtros skyriuje pagal Vyriausybės nutarimą bus įsteigtos 42 pareigybės. Po reorganizacijos didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, skaičius VRM padidės 42 pareigybėmis.

Nuo liepos 1 dienos VRM laikinai bus įsteigtos dar 40 apskričių viršininkų administracijų likvidatorių pareigybių. Tris mėnesius (iki spalio 1 d.) pagal darbo sutartis apskričių centruose dirbsiantys specialistai tvarkys archyvus, baigs finansinius atsiskaitymus, atliks kitas funkcijas.

Vykdant apskričių reformą, panaikinta daugiau nei tūkstantis valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių.