Tag Archive | "vroclavas"

„Lonely Planet“ iškėlė Lenkiją į pasaulinio reitingo viršūnes

Tags: , , , , , , ,


PTO nuotr.

Lenkija turi „supergalių“ – atsilaikė prieš recesiją ir pritraukia vis didesnius turistų būrius. 2016 metų Europos kultūros sostinė yra Vroclavas, o Krokuvoje Pasaulio jaunimo dienų metų liepos mėnesį viešės popiežius Pranciškus. Tai tik kelios priežastys, kurias pateikia garsus kelionių vadovas „Lonely Planet“, siūlydamas apsilankyti Lenkijoje. Naujausiame “Lonely Planet” reitinge Lenkija atsidūrė tarp TOP 10 pasaulio šalių.

Turistams taip pat rekomenduoja pamatyti unikalią pasaulyje druskos kasyklą Veličkose, puikią žmogaus nepaliestą gamtą Belovežo girioje.

Iš daugybės puikių Lenkijos vietų „Lonely Planet“ ypač išskiria Lodzę, menininkų miestą, Lenkijos kino lopšį, miestą, nenukentėjusį per karą, su daugiau nei dviem šimtais puikių XIX a. secesinio stiliaus rūmų, kiemelių ir rezidencijų, derančių su pramonine architektūra – atgaivintais fabrikais, dabar atliekančiais naujas funkcijas, tapusiais meno galerijomis, viešbučiais, prekybos centrais. Be to, Lodzė pretenduoja 2022 m. rengti pasaulinę „Expo“ parodą.

Lenkija – tai rojus tiems, kurie mėgsta muziką, pradedant prestižiniais rimtosios muzikos festivaliais ir konkursais, baigiant džiazu.

„Lonely Planet“ atkreipia dėmesį, kad Lenkija – tai rojus tiems, kurie mėgsta muziką, pradedant prestižiniais rimtosios muzikos festivaliais ir konkursais (kaip Chopino konkursas, garsusis „Sacrum Profanum“ Krokuvoje arba „Varšuvos ruduo“), baigiant džiazu, kuriuo Lenkija garsėja pasaulyje, ir pramogine muzika su pasaulinių garsenybių pritraukiančiu „Opener“ festivaliu ar sunkiuoju metalu.

Dar nesi buvęs Lenkijoje? Laikas tai ištaisyti!

Nepakartojama Krokuvos atmosfera

Senoji Lenkijos sostinė neprarado savo žavesio – čia ne­įmanoma nuobodžiauti. Neginčijami koziriai kuriant miesto nuotaiką yra gausios kavinės, restoranai, galerijos ir teatrai. Patrauklioje vietoje įsikūrusi Krokuva siūlo ir keliones į užmiestį. Vos už  100 kilometrų esantys Tatrai, Zakopanė, dar vadinama Lenkijos žiemos sostine, žavūs kameriniai Pieninai, garsūs Ščavnicos ir Krynicos kurortai, neperpildyti kalnų takai Beskiduose. Tatrų, Pieninų, Gorčanų ir Babia Guros nacionaliniai parkai – vertingiausi Mažosios Lenkijos gamtos ir gamtovaizdžio draustiniai. Nuo senų laikų tai žino keliautojai, šimtais tūkstančių lankantys senąjį Krako miestą.

Šiais metais Krokuva laukia ypatingos apgulties: liepos 26–31 dienomis čia vyks Pasaulio jaunimo dienos, kurias vainikuos popiežiaus Pranciškaus vizitas. Šventasis Tėvas taip pat aplankys Jasna Guros sanktuarijų ir Aušvicą-Birkenau, buvusią nacistinės Vokietijos koncentracijos ir naikinimo stovyklą.

Krokuvos senamiestis – ypatingas meno kūrinių, istorijos paminklų ir beveik visų architektūros stilių, nuo viduramžių iki dabartinių, lobynas.

Krokuva, tūkstantmečių tradicijų miestas, sena Lenkijos karalių rezidencija ir buvusi valstybės sostinė, šiandien yra svarbus Europos didmiestis. Krokuvos senamiestis – ypatingas meno kūrinių, istorijos paminklų ir beveik visų architektūros stilių, nuo viduramžių iki dabartinių, lobynas. Miesto širdimi jau kelis šimtus metų laikoma Didžioji turgaus aikštė (Rynek Główny) – didžiausia miesto aikštė viduramžių Europos laikais, kuri išliko nepakitusi nuo 1257 m. ir 1978 m. įrašyta į pirmąjį UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą. Iš Marijos bazilikos bokšto jau 600 metų kas valandą pasigirsta heinalas, grojamas trimitu į keturias pasaulio puses. Aikštės viduryje esanti Gelumbinė (Sukiennice) – viduramžių turgaus halė – yra vienas geriausiai atpažįstamų Lenkijos paminklų.

Krokuva gali didžiuotis ir antra seniausia (po Prahos universiteto) aukštąja mokykla Vidurio Europoje – Jogailos universitetu, kuriame, be kitų, studijavo Mikalojus Kopernikas ir popiežius Jonas Paulius II; taip pat Vavelio karalių rūmais – Lenkijos valdovų rezidencijos ant Vavelio kalvos pradžia datuojama XI a. viduriu. Dabar rūmai paversti muziejumi su 71 parodų sale, kuriame, be kitų, eksponuojami ir unikalūs Renesanso meno paminklai. Kvapą gniaužia arkinis pilies kiemas, Renesanso architektūros perlas.

Po senamiesčio paminklų neišvengiamai traukia Kazimiežas, Krokuvos rajonas, kuriame daug amžių sugyveno dvi kultūros – žydų ir krikščionių. Ši erdvė pilna pasaulinės reikšmės judaizmo paminklų, bet joje ir dabar verda gyvenimas – vyksta prekyba meno kūriniais bei sendaikčiais, jaukiose užeigose, restoranėliuose ir baruose skamba gyva muzika.

Krokuva yra bene labiausiai kultūros prisotintas Lenkijos miestas. Pastaraisiais metais Krokuvos festivaliai pelnė pasaulinę šlovę.

Monumentalumu ir nepaprasta simetrija stebina Nova Huta – įdomiausia ir akivaizdžiausia soc. realizmo epochos architektų siekių realizacija. Pokario Lenkijos vadovų sumanymu Nova Huta turėjo tapti komunizmo rojumi, atskiru, nuo Krokuvos nepriklausomu dariniu. Šiandien tai didžiausias miesto rajonas. Pastaraisiais metais tarp jaunimo tapo labai madinga vykti į šią miesto dalį, tarsi bandant persikelti į niūrią socializmo epochą.

Krokuva yra bene labiausiai kultūros prisotintas Lenkijos miestas. Pastaraisiais metais Krokuvos festivaliai pelnė pasaulinę šlovę. „Misteria Paschalia“ ir „Opera Rara“, „Sacrum Profanum“ ir Lenkų muzikos festivalis, festivaliai „Selector“ ir „Unsound“ – tai efektinga muzikinė kelionė nuo baroko į XXI amžių, sutraukianti tūkstantinę publiką.

Krokuva, rašytojų miestas, rengia didžiausią šalyje Knygų mugę bei Czesławo Miłoszo ir Józefo Konrado literatūros festivalius; pastaraisiais metais čia griausmingai startavo teatro apžvalgos leidinys „Dieviškoji Komedija“ („Boska Komedia“), festivalis „ArtBoom“ drąsiai pina naujausią meną į istorinį atminties audinį. Krokuvos kino festivalis „Off Camera“ arba Kino muzikos festivalis traukia kino žmones, šie savo ruožtu greitai grįžta čia kurti filmų.

Vroclavas – 2016 m. Europos kultūros sostinė

2016 m. Vroclavas tapo Europos kultūros sostine. Mieste rengiamos parodos, koncertai, spektakliai, susitikimai su knyga. Be kultūrinių renginių, netrūksta ir sporto emocijų – sausio mėnesį čia vyko vyrų rankinio Europos pirmenybės, o rugpjūtį bus surengtas maratonas ir pusmaratonis.

Neįmanoma išvardyti visų šįmet Vroclave vykstančių renginių – jų daugiau nei tūkstantis.

Vaizdingai, džiaugsmingai ir su užmoju – taip Vroclavas šventė Europos kultūros sostinės metų pradžią, tokia atmosfera išlieka ir toliau. Vasaros atostogos bus dar karštesnės! Jau birželio 25 d. vyks Davido Gilmouro, ilgamečio grupės „Pink Floyd“ nario, koncertas. Liepą numatoma operos „Prarasta autostrada“ premjera. Šioje operoje pagal Nobelio premijos laureatės Elfriede Jelinek libretą, kurios muziką sukūrė viena garsiausių šiuolaikinių kompozitorių Olga Neuwirth, originaliu būdu perkuriamas jau kultiniu tapęs Davido Lyncho filmas.

Jei vyksite į Vroclavą lapkritį, nepražiopsokite „Jazztopado“ – festivalio, pripažinto vienu kūrybiškiausių Europoje.

Neįmanoma išvardyti visų šįmet vykstančių renginių – jų daugiau nei tūkstantis, todėl prieš vykstant į Vroclavą reikia pasitikrinti puslapyje http://www.wroclaw2016.pl.

Vroclavas jau daugiau kaip tūkstantį metų žvelgia į Oderio vandenis. Mieste galima išvysti čekų, vokiečių ir lenkų valdymo pėdsakų, tačiau dabartinis Vroclavas yra tikras Europos miestas ir sparčiai augantis verslo centras.

Vroclavo paminklai nuo amžių viršija rekordus: aukščiausias Lenkijoje ir vienas aukščiausių Europoje bokštas puošia gotikinę Šv. Elžbietos bažnyčią, Vroclavo universitetas gali pasigirti ilgiausiu pasaulyje barokiniu fasadu, šiame mieste buvo pastatytas pirmasis pasaulyje pastatas iš gelžbetonio. Vroclave yra 117 tiltų ir daugiau nei 100 tiltelių, pagal jų skaičių miestas užima garbingą trečią vietą po Venecijos ir Sankt Peterburgo. Dar reikėtų paminėti didžiausią Lenkijoje zoologijos sodą ir milžiniškus vargonus, kuriuos galima apžiūrėti Katedroje.

Bene labiausiai mažuosius džiuginanti Vroclavo puošmena yra nykštukų skulptūros, kurių nuolat gausėja.

Ypatingo dėmesio nusipelno Šimtmečio salė (Hala Stulecia), įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Ji pastatyta iš gelžbetonio ir žymi naują pasaulio architektūros istorijos etapą, Vroclavo gyventojai ja labai didžiuojasi. 23 m aukščio Šimtmečio salės kupolas baigiasi plieno ir stiklo žibintu. Nuo 2009 m. priešais šį pastatą trykšta didžiausias Europoje fontanas su sinchroniškomis vandens srovėmis, muzika ir apšvietimu.

Unikali ir „Raslavicės panorama“ – monumentalus paveikslas, vaizduojantis 1794 m. lenkų mūšį su rusais. Šis paveikslas yra 114 m ilgio ir 15 m aukščio. Ovalinio paviljono dekoras ir šviesos efektai drobei suteikia trečią dimensiją.

Bene labiausiai mažuosius džiuginanti Vroclavo puošmena yra nykštukų skulptūros, kurių nuolat gausėja. Organizuojamos išvykos jų apžiūrėti, leidžiami net specialūs vadovai.

Tolimųjų Rytų gerbėjai gali pasivaikščioti Japonų sode, mieste reprezentuojančiame Žydinčių vyšnių šalies kultūrą. Sodas buvo užveistas 1902–1912 m., metais vėliau organizuotai Pasaulinei parodai. Jį suprojektavo ir įkūrė garsus japonistas Fritzas von Hochbergas. Tai ideali vieta minutei ramybės ir poilsio apžiūrėjus miestą.

Vroclave ištisus metus tvyro atostogų atmosfera – beveik kasdien čia vyksta muzikos, kino ir teatro festivaliai.

Vroclavas didžiuojasi net 19 muziejų, kurių rinkiniai unikalūs ne tik šalyje, bet ir pasaulyje. Čia turime seniausią Mineralogijos muziejų, įkurtą 1812 m., vienintelį Lenkijoje Medalių meno muziejų, unikalių pasaulio mastu eksponatų turintį Gamtos muziejų.

Galima drąsiai teigti, kad Vroclave ištisus metus tvyro atostogų atmosfera – beveik kasdien čia vyksta muzikos, kino ir teatro festivaliai. Būtent dėl jų miestas kupinas kūrybinės energijos ir yra ideali vieta meno bei kultūros projektams, žmonių iš viso pasaulio susitikimams ir, visų svarbiausia, gerai pramogai! Dauguma Vroclavo festivalių turi garbingas keliasdešimties metų tradicijas ir jau spėjo pagarsėti Europoje.

„Wratislavia Cantans“ – be abejo, garsiausias Vroclavo festivalis, rengiamas  kiekvieną rugpjūtį jau 40 metų. Kasmet apie 25 tūkstančius melomanų gražiausiuose Vroclavo rūmuose ir bažnyčiose turi progos išgirsti garsiausius chorus, orkestrus ir solistus iš viso pasaulio. „Wrocław Non-Stop“ – naujausias ir ambicingiausias festivalis, vienijantis daugiau nei šimtą kultūros renginių. Birželio pabaigoje ir liepos pradžioje per dešimt dienų galima išvysti beveik viską: nuo grafičių parodų iki portugalų folkloro. Renginiai suskirstyti temomis: muzika, šiuolaikinis menas, teatras ir tarpdisciplininis menas.

Birželio pabaigoje–liepos pradžioje vyksta „Buskerbus“ festivalis – į jį suvažiuoja gatvės meno artistai iš viso pasaulio. Lenkijos ir užsienio muzikantai, aktoriai, žongliruotojai, magai ir lėlių teatro kūrėjai pasirodo ne teatro scenoje, o, kaip ir pridera tikriems gatvės artistams, ant Turgaus aikštės grindinio. Vakarais jie visi susirenka festivalio užeigoje, į kurią tikrai verta užsukti ir susipažinti su artistų magijos paslaptimis.

Liepą vykstantis kino festivalis „Naujų horizontų era“ („Era Nowe horyzonty“) – turbūt įdomiausias kino festivalis Lenkijoje, į kurį kasmet suvažiuoja tūkstančiai ambicingo nekomercinio kino gerbėjų.

Lodzė – lenkų Holivudas ir Mančesteris

Kadaise buvusi tekstilės gamintojų užkampiu, dabar Lodzė tapo puikia vieta industrinės aplinkos mėgėjams. Juos vilioja apleisti fabrikai ir plytiniai darbininkų bendrabučiai, paversti liukso klasės loftais ir parduotuvėmis.

Už savo specifinį charakterį Lodzė turėtų dėkoti daugiakultūrėms šaknims – šio miesto istoriją kūrė lenkai, žydai, vokiečiai ir rusai. Iki šiol Lodzėje galima gėrėtis mūriniais žydų ir vokiečių statytais pastatais, stačiatikių cerkvėmis – Šv. Aleksandro Nevskio arkikatedra ir Šv. Olgos cerkve, taip pat evangelikų liuteronų Šv. Motiejaus bažnyčia. Senosiose kapinėse prie Ogrodovos gatvės šalia ilsisi katalikai, evangelikai, stačiatikiai, o didžiausiose Europos žydų kapinėse prie Bratskos gatvės galima rasti Lodzės fabrikantų mauzoliejus ir „geto laukus“, kuriuose palaidoti vokiečių per Antrąjį pasaulinį karą nužudyti žydai.

Lodzės širdis yra Piotrkowskio gatvė – ilgiausia Lenkijoje pėsčiųjų gatvė, kurioje rengiamos šventės, mugės, menininkų hepeningai.

Tačiau tam, kad geriau suprastum Lodzės istoriją, reikia aplankyti miesto muziejų. Jis įsikūręs didžiausiuose Lodzės fabrikantų Poznanskių rūmuose šalia milžiniško XIX amžiaus fabrikų komplekso, prieš keletą metų imto atkurti. Šiuo metu jame įsikūręs pramogų, kultūros ir prekybos centras „Manufaktūra“.

Lodzės širdis yra Piotrkowskio gatvė – ilgiausia Lenkijoje pėsčiųjų gatvė, kurioje rengiamos šventės, mugės, menininkų hepeningai; būtent čia – restoranuose, baruose ir klubuose – vyksta naktinis Lodzės gyvenimas. Pėsčiųjų gatve galima važiuoti rikša arba trambusu – senovinio tramvajaus kopija.

Pramoninės architektūros mėgėjai neabejotinai išsiruoš į vietinės medinės architektūros muziejų po atviru dangumi, taip pat aplankys „Księży Młyn“ – XIX amžiaus Scheiblerių ir Grohmanų imperiją.

Kaip ir pridera lenkiško kino sostinei, Lodzė turi savo Žvaigždžių alėją.

Lodzės vizitinė kortelė – L.Schillerio valstybinė aukštoji kino, televizijos ir teatro mokykla. Jos absolventai yra Krzysztofas Kieślowskis, Krzysztofas Zanussis, Andrzejus Wajda. Lenkų kino mėgėjai Lodzėje ras vienintelį Lenkijoje Kinematografijos muziejų, skirtą lenkų fotografijos, medijų ir superprodukcijų menui. Kaip ir pridera lenkiško kino sostinei, Lodzė turi savo Žvaigždžių alėją. Savo žvaigždes Piotrkowskio gatvėje turi Agnieszka Holland, Romanas Polańskis, K.Kieślowskis ir su Lodze susiję aktoriai Leonas Niemczykas, Bogumiłas Kobiela, Zbigniewas Cybulskis.

Šiandieninė Lodzė – tai visų pirma festivalių miestas. Kasmet joje vyksta keliasdešimt tęstinių tarptautinių renginių. Pasaulinio garso modeliuotojai ir garsūs madų namai, tokie kaip „Kenzo“, „Prada“ ar „Gucci“, taip pat jauni Lodzės modeliuotojai susitinka dukart per metus – pavasarį ir rudenį – didžiausioje šalies mados šventėje „Fashion Philosophy Fashion Week Poland“, Lenkijos mados savaitėje.

Didelį kritikų, artistų ir autoritetingų specialistų susidomėjimą kelia Tarptautinis fotografijos festivalis. Šiųmetis, jubiliejinis festivalis vyks birželio 9–19 d. Žymūs menininkai dalyvauja Lodzės bienalėje, kurioje pristatomas šiuolaikinis menas įvairiomis apraiškomis: instaliacijos, skulptūra, grafika, tapyba. Nuo 1991 m. mieste susitinka komiksų kūrėjai ir mėgėjai iš viso pasaulio – spalį vyksta Tarptautinis komiksų ir žaidimų festivalis.

Lodzė tapo Lenkijos tango centru ėmus rengti Tarptautinį tango festivalį (rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje).

„Light Move Festival“ – Kinetinio šviesos meno festivalio metu Piotrkowskio gatvėje galima gėrėtis spalvotai iliuminuotais pastatais ir multimedijų projekcijomis ant jų sienų. Šį unikalų spalio mėnesį vykstantį festivalį tiesiog privalu aplankyti!

Projektas „Galeria Urban Forms“, arba „Lodzės sienos“ – tai ištisa didelio formato paveikslų, nupieštų tiesiai ant visoje Lodzėje esančių pastatų sienų, galerija.

Varšuva – dabartis ir istorija

Varšuva – tai kunkuliuojantis gyvybingas didmiestis ir kartu unikalios istorijos miestas. It magnetas traukia jo istorija, labai gerai išplėtota infrastruktūra, nepaprastai turtingas kultūros renginių kalendorius ir sporto varžybos.

Būdingas Varšuvos bruožas – jos daugiacentriškumas. Sostinėje esama daug vietų poilsiui, draugiškiems ar verslo susitikimams. Su senamiesčiu populiarumu varžosi Krokuvos Priemiestis (Krakowskie Przedmieście), gatvė Novy Śviat, Trijų Kryžių aikštė. Pastaraisiais metais sparčiai aktyvėja kultūrinis ir visuomeninis gyvenimas kituose rajonuose – pirmauja čia Mokotovas, Ochota, Saska Kempa, Praga; juose gausu mažų kavinukių, apgultų įvairaus amžiaus tų rajonų gyventojų, dažnai su vaikais ar šunimis. Tapo madingos vietos su vaikams pritaikyta infrastruktūra ir pramogomis.

Varšuva gali pagrįstai didžiuotis Europos dviračių sostinės vardu ir drąsiai varžytis net su Amsterdamu.

Lenkijos sostinė – žalias miestas. Vyslos krantai natūralūs, apaugę tankiais sąžalynais. Net miesto centre plyti parkai. Varšuvos dėmesį ekologijai liudija išplėtotas dviračių takų tinklas. Varšuva gali pagrįstai didžiuotis Europos dviračių sostinės vardu ir drąsiai varžytis net su Amsterdamu. Viešųjų Varšuvos dviračių sistema „Veturilo“ buvo pripažinta viena geriausių pasaulyje pagal dviračių prieinamumą gyventojams, miesto svečiams bei dviračių nuomos kainas.

Judėjimo gryname ore šalininkų laukia suremontuoti bulvarai prie Vyslos. Platus dviaukštis pėsčiųjų takas apsodintas gėlynais, apstatytas patogiais suoliukais ir gultais, šalia eina dviračių takas – visa tai skatina rinktis poilsį prie vandens. Turistai ir vietiniai gyventojai mielai naudojasi šešiais miesto paplūdimiais, vasaros barais ir klubais prie pat vandens. Vasarą būna paklausios iškylos laivu Vyslos upe bei multimedinis fontanų parkas, vakarinių pasirodymų metu užburiantis šimtus žiūrovus šviesos ir garsų magija.

Šimtmečius mieste prie Vyslos dominavo Karalių pilis ir galingų didikų giminių rūmai. Šie didikai ėjo aukščiausias valstybės pareigas ir stengėsi būti kuo arčiau karaliaus dvaro. Impozantiškuose Na­miest­nikovskio rūmuose šiandien reziduoja Respublikos prezidentas. Kituose rūmuose įsikūręs Varšuvos universitetas ir Lenkijos mokslų akademija.

Kasmet Varšuvos žemėlapyje atsiranda naujų lankytinų vietų, todėl miestas tampa vis patrauklesnis svečiams.

Įdomiausi Varšuvos architektūros paminklai išsidėstę ant iškilaus skardžio, iš Vakarų pusės supančio Vyslos upę. Rūmų ir parkų apsuptas joje įsikūręs ir Seimas. Nuo Senamiestyje ant skardžio stovinčios Karalių pilies iki Vilanuvo rūmų tiesiasi istorinis Karališkasis kelias. Tai pati gražiausia sostinės turistinė trasa.

Kasmet Varšuvos žemėlapyje atsiranda naujų lankytinų vietų, todėl miestas tampa vis patrauklesnis svečiams. Nuo pat atidarymo didžiuliu populiarumu džiaugiasi POLIN – Lenkijos žydų istorijos muziejus, turintis nepaprastai turtingą ekspoziciją, pateikiamą naujovišku multimedijų būdu, ir parengęs įdomių kultūrinių renginių kalendorių. Pastaraisiais metais lanktojams duris atvėrė nauji objektai: Pragos muziejus, skirtas dešiniojo Vyslos kranto miesto daliai, ir Katynės muziejus istorinėje Varšuvos Citadelės teritorijoje. Miesto įžymybėmis jau tapo neįprasti naujoviški muziejai: Chopino muziejus, Varšuvos sukilimo muziejus, Moderniojo meno muziejus, Šiuolaikinio meno muziejus. Labiau klasikinis, bet ne mažiau intriguojantis yra Marios Skłodowskos-Curie muziejus.

Varšuvoje klesti kultūrinis gyvenimas – kiekvienas čia suras ką nors sau.

Gegužės 15-ąją prasidėjo naujas Chopino koncertų sezonas Karališkosiose Lazenkose – Varšuvos vizitinė kortelė ir vienas svarbiausių šalies kultūros renginių. Frederico Chopino kūrybos gerbėjai susitinka nuo gegužės vidurio iki rugpjūčio pabaigos kiekvieną sekmadienį, 12 ir 16 valandą. Birželio 28 d. prasideda tarptautinis festivalis „Gatvės menas“ („Sztuka Ulicy“), kurio spektakliai ir šokių pasirodymai vyksta miesto erdvėse – gatvėse, parkuose ir pasažuose. Liepos 4 d., dalyvaujant žvaigždėms, Varšuvos senamiestyje prasideda XXI tarptautinis džiazo po atviru dangumi festivalis. Tai vienas populiariausių ir didžiausių pagal publikos skaičių šalies džiazo festivalių. Vasarą jis yra tarsi sostinės vizitinė kortelė, turistinė atrakcija melomanams iš Lenkijos ir užsienio. Tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis „Varšuvos ruduo“ („Warszawska Jesień“) – didžiausias Lenkijoje tarptautinis festivalis, šiemet vyksiantis rugpjūčio 16–24 dienomis.

Vasarą Varšuva tampa kino po atviru dangumi sostine – didžiausiuose Varšuvos parkuose pristatomas įvairaus žanro kinas.

 

Besijuokianti Europos kultūros sostinė: keturios Vroclavo istorijos

Tags: , , , ,


Scanpix nuotr.

Po 20 metų Vroclavas bus trečias Lenkijos miestas pagal gyventojų skaičių. Ambicija? Greičiau kryptis. Po Antrojo pasaulinio karo su žeme sulygintas, sugriautas ir fiziškai, ir psichologiškai, kiek atsitiesęs, bet 1997-aisiais Oderio užtvindytas, daugiakultūris Vroclavas šiandien klesti, priima pažangiausias pasaulio įmones ir gali sau leisti gerokai daugiau nei kiti Lenkijos miestai.

Gabija SABALIAUSKAITĖ

Specialiai „Veidui“ iš Vroclavo

„Kai 1997-aisiais, Vroclavą užtvindžius potvyniui, vroclaviečiai nešė iš universiteto bibliotekos knygas, norėdami jas išsaugoti, jau buvo aišku, kad miestą valdo jo žmonės“, – per konferenciją, skirtą Europos kultūros sostinės pradžiai didžiausiame Vakarų Lenkijos mieste paskelbti, rėžė Didžiosios Britanijos teatro režisierius prof. Christianas Baldwinas.

Britų žvaigždė, sustygavęs kai kuriuos svarbiausius Londono olimpiados reginius, pastaraisiais metais dirbantis Ispanijos scenose, atvyko į Vroclavą kuruoti performanso.

Iki 1945 m. Vroclavas priklausė Vokietijai ir buvo vadinamas Breslau. Po Antrojo pasaulinio karo, nugalėtojams perbraižius Europos ir ypač Lenkijos sienas, miestas tapo komunistinės Lenkijos Liaudies Respublikos dalimi, o naujieji jo gyventojai, daugiausia iš sovietų užgrobto Lvovo pabėgę lenkai, pakeitė išvykusius ir išvarytus vokiečius ir savo rankomis sukūrė naują miestą: nuo pastatų pamatų iki paties giliausio vidaus – kultūros.

Pirmasis Ch.Baldwino darbas buvo Euro­pos kultūros sostinės atidarymo savaitgalį sujungti ir „išbudinti“ keturias Vroclavo istorijas, keturias miesto dvasias – Potvynio, Daugybės tikėjimų, Inovacijų ir Atstatymo, gimusias iš gyventojų lūpomis papasakotų istorijų apie tai, ką išgyveno jų rankomis sukurtas miestas.

„Įdomu, koks bus tas pabudimas, jei Vroclavas niekada nemiegojo“, – per iškilmingą Europos kultūros sostinės atidarymą publikos klausė žurnalistė Katarzyna Janowska.

Ir Vroclavas nubudo. 120 tūkst. žmonių dalyvavo „Pabudime“ – Potvynį, Daugybę tikėjimų, Inovacijas ir Atstatymą įkūniję persirengėlių paradai iš skirtingų miesto vietų patraukė į Turgaus aikštę, kurioje keturios dvasios susijungė, o apie Europos kultūros sostinės pradžią ir miesto pabudimą pranešė skambantis varpas ir plunksnų pūga. Vroclavas pasitiko metus, per kuriuos laukia 400 projektų, 1 tūkst. įvairių renginių.

Investuoja dėl matematikų

K.Janowska teisi: Vroclavas, kurio istorija prasideda X amžiuje, nemiegojo visus 70 metų, kol miestelėnai jį, visiškai sugriautą, prikėlė naujam gyvenimui ir klestėjimui.

Netoli muziejaus, darbo dienomis dirbančio nuo devintos ryto iki devintos vakaro, kuriame eksponuojama garsioji Raclavicų panorama (vienas didžiausių pasaulyje karo vaizdų paveikslų), iliustruojanti Tado Kosciuškos vadovaujamų lenkų sukilėlių kovą su Rusijos kariuomene, jau baigiamas statyti „Hilton“ viešbutis.

Žinoma, iki tol, kol atsirado, kam apsistoti „Hiltone“, Vroclave pirmiausia įsikūrė IBM, „Google“, „Amazon“, „Siemens“ ir kitų geriausių planetos bendrovių padalinių.

„Mūsų universitetų matematikai yra geriausi arba antri Lenkijoje“, – į klausimą, kodėl Vroclavą pasirenka tokios įmonės, atsako vroclavietis Wojciechas Zalewskis. Jis priduria, kad Vroclavo technikos universitete susiformavo labai stiprios matematikos tradicijos. Tai irgi istorijos pasekmė, kai visiškai pasikeitus miesto gyventojams iš Lvovo persikėlė jo universiteto matematikos mokyklai atstovaujantys profesoriai.

Vroclavo mero Rafalo Dutkiewicziaus, kuris, kaip ketvirto didžiausio Lenkijos miesto vadovas, yra vadinamas prezidentu, klausiu, kas lėmė, kad su žeme sulygintam, buvusiam vokiškam Breslau pavyko suklestėti taip, jog tapo klestinčiu ne tik Lenkijos, bet ir Europos miestu. „Žmonės“, – iškart atsako R.Dutkiewiczius, pastarąjį kartą Vilniuje lankęsis prieš porą savaičių.

Vroclavo prezidentu R.Dutkiewiczius tapo anksčiau, nei Lenkija įstojo į Europos Sąjungą, – nuo 2002-ųjų jis renkamas be pertraukų. 2010-aisiais, kai laimėjo miestą trečią kartą, R.Dutkiewiczius surinko 72 proc. balsų.

„Nuo 1990-ųjų Vroclavas neturėjo mero, kuris būtų socialdemokratas ar kitas kairysis. Turėjome tik tris merus, ir visi jie nepriklausė jokiai partijai“, – vroclaviečių požiūrį nusako kartografas Wojciechas Zalewskis ir priduria, kad jei kalbėtume apie Lenkijos valdančiųjų sprendimus, toks vroclaviečių požiūris irgi šį tą reiškia.

W.Zalewskis dirba Vroclavo universitete, turi gido pažymėjimą dirbti keliuose Europos miestuose ir puikiai išmano istoriją.

„Tame name bus Pono Tado muziejus“, – W.Zalewskis moja ranka į trijų aukštų renovuotą pastatą brangiausioje Vroclavo vietoje, Turgaus aikštėje. Jame įsikurs Adomo Mickevičiaus poemos personažui ponui Tadui skirtas muziejus. Toks muziejus veikia ir dabar, tik kitoje vietoje. O naujojo atidarymas balandį pažymės  UNESCO Pasaulio knygų sostinės metų pradžią. Taip, Vroclavas tais pačiais metais gali didžiuotis dviem iškiliais kultūros titulais.

Skatinti kultūros plėtrą Vroclave buvo ir paties prezidento R.Dutkiewicziaus idėja.

Jis pažįsta žmones, žino, ko jiems reikia, nes yra buvęs „galvų medžiotojas“. W.Zale­wskis paaiškina: prezidentas sumanė skatinti Vroclavo kultūrinį gyvenimą, kad čia kurtųsi jauni talentai – IT specialistai, matematikai. Tokiems specialistams reikia kultūros, ji svarbi, nes skatina kūrybiškumą.

R.Dutkiewicziaus idėjos siekia toli, bet po kiek laiko jau galima apskaičiuoti jų rezultatus: nedarbą pavyko sumažinti nuo 17 iki 4,5 proc., Vroclavo BVP vienam gyventojui – 14,7 tūkst. eurų, Lenkijos – tik 11,7 tūkst. eurų.

„Mūsų prezidentas – vizionierius, ir Vroclavui, žinoma, reikia tokio vadovo. Tačiau tiesa ir tai, kad kai vadovauji ilgai ir planuoji didelius darbus, kartais praleidi detales. Pavyzdžiui, mieste reikia pertvarkyti tramvajų tinklą“, – apie buitinius vroclaviečių rūpesčius prasitaria W.Zalewskis.

Geriausios operos per 20 metų titulas

Vroclave veikia per 30 muziejų (kai kurie, pavyzdžiui, architektūros ar telekomunikacijų, yra vieninteliai tokie Lenkijoje), 12 meno galerijų – iš viso daugiau kaip 70 kultūros erdvių. Šiųmetėje kultūros sostinėje visos sritys – Ch.Baldwino kuruojamas performanso – atlikimo menas, muzika, architektūra, vizualieji menai, teatras, opera, literatūra, kinas patikėtos aštuoniems kuratoriams, savo srities profesionalams, „žvaigždėms“.

Pavyzdžiui, kai operos srities kuratorė Eva Michnik 1995-aisiais iš Krokuvos atvyko dirbti į Vroclavą, miestas jau 8-erius metus neturėjo operos, nebuvo nė kur repetuoti. Jau po metų, skaičiuojant nuo E.Michnik atvykimo, prasidėjo operos pastato renovacija. „O pernai Vroclavo opera buvo 16-ta pasaulyje“, – proveržį nusako W.Zalewskis.

Kodėl Europos kultūros sostinė turi 8 vizionierius, menininkus, kuratorius, kurie, beje, yra ne šiaip keli kultūros darbuotojai entuziastai, norintys pateisinti kultūros sostinės vardą, o pavydėtinai gyvybingi menininkai, sugebantys įtraukti visą miestą?

Iš tiesų visą: ruošiantis „Pabudimui“ treniravosi, instaliacijas gamino daugybė vroclaviečių – nuo vaikų iki kalinių. Per atidarymo kulminaciją „Pabudime“ dalyvavo 120 tūkst. žmonių, o į nedidukę galeriją, kurioje buvo eksponuojama Ispanijos baskų skulptoriaus ir grafiko Eduardo Chillidos paroda, bandė susigrūsti 700 lankytojų. Architektūros muziejuje, kuriame eksponuojami 25 metų Europos architektūros perlai (tarp jų ir lietuvių architektų realizuoti „Žalgirio“ arenos, Ąžuolyno sporto komplekso ir kt. projektai) jau pirmąjį vakarą apsilankė tūkstantis žmonių.

„Todėl, kad kultūra, demokratija atspindi asmenybę“, – kultūros „dalybų“ aštuoniems kuratoriams prasmę per iškilmingą atidarymo ceremoniją nusakė renginio vedėja žurnalistė K.Janowska.

Valdžios „demokratijos stabilumas“ kelia juoką

Kartografas W.Zalewskis pritaria, kad Vroclavas – turtingas. Trumpiau galima pasakyti, kad jis gali sau leisti gerokai daugiau nei kiti Lenkijos miestai. Pavyzdžiui? Pastatyti Nacionalinį muzikos forumą, kurio vertė – 331 mln. zlotų, o 30 proc. šios sumos paklojo pats miestas. Dabar Vroclavas turi didžiausią koncertų salę Lenkijoje.

Šalia pastato – Vroclavo simbolis, naujų 25 nykštukų grupė. Nykštukus mieste įkurdino būtent menininkai – „Oranžinė alternatyva“, protestuodami prieš komunistų valdžią po karinio perversmo. Naujajame muzikos forume vyko ir iškilminga Europos kultūros sostinės atidarymo ceremonija.

„Vroclavas – vienintelis miestas, kurio gyventojai buvo visiškai pakeisti“, – per atidarymo ceremoniją pareiškė miesto vadovas ir priminė, kaip XX a. 7-ojo dešimtmečio viduryje Vroclavo kardinolas Boleslawas Kominekas viešu laišku atsiprašė iš Vroclavo iškeldintų vokiečių.

„Mūsų bendravimo tonas turi būti europietiškas, o ne nacionalistinis. Nacionalizmas – praeitis“, – po šios frazės Vroclavo prezidentas bent minutei turėjo nutilti, kol pritilo publikos plojimai.

Tačiau europinės vertybės, neva kartais rizikingos ir reikalaujančios kruopštaus apsvarstymo, kažkodėl tapo naujojo Lenkijos kultūros ministro, priklausančio Jaroslawo Kaczynskio „Teisei ir teisingumui“, Piotro Glinskio sveikinimo kalbos siužetine linija. Toks politinis intarpas žiūrovų neįtikino. „Demokratija Lenkijoje yra stabili“, – tespėjo pasakyti Lenkijos kultūros ministras, ir salė ėmė kvatoti.

„Kai šis ministras norėjo uždrausti Vroclave rodyti spektaklį „Mirtis ir mergelė“, kuriame neva turėjo būti sekso scena, jo net nematęs, ministro buvo prašoma net atsistatydinti, bet kur tau“, – pasakoja kūrybinio rašymo studentė iš Vroclavo Joanna.

Tačiau bent jau nuo sausio 17-osios Vroclavas labiau gyvena kultūra nei politika. Ir naujais tikslais. „Dabar vyksta sunkios varžybos su Krokuva. 1999-aisiais varžėmės su Poznane, bet ją jau aplenkėme“, – šypsosi kartografas W.Zalewskis ir patikina, kad Vroclavas, kuriam praeities skriaudos tapo impulsu suklestėti, taps trečiuoju Lenkijos miestu.

 

 

 

 

Fotoreportažas iš Europos kultūros sostinės Vroclavo

Tags: , ,


Organizatorių nuotr.

Po 20 metų Vroclavas bus trečias Lenkijos miestas pagal gyventojų skaičių. Ambicija? Greičiau kryptis. Po Antrojo pasaulinio karo su žeme sulygintas, sugriautas ir fiziškai, ir psichologiškai, kiek atsitiesęs, bet 1997-aisiais Oderio užtvindytas, daugiakultūris Vroclavas šiandien klesti, priima pažangiausias pasaulio įmones ir gali sau leisti gerokai daugiau nei kiti Lenkijos miestai.

G.Sabaliauskaitės nuotr.

Organizatorių nuotr.

Organizatorių nuotr.

Organizatorių nuotr.

Organizatorių nuotr.

Organizatorių nuotr.

Organizatorių nuotr.

Organizatorių nuotr.

Organizatorių nuotr.

Organizatorių nuotr.

Organizatorių nuotr.

Organizatorių nuotr.

Organizatorių nuotr.

Organizatorių nuotr.

Organizatorių nuotr.

Organizatorių nuotr.

Organizatorių nuotr.

Organizatorių nuotr.

Organizatorių nuotr.

Organizatorių nuotr.

Straipsnį skaitykite naujame savaitraščio “Veidas” numeryje. Pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-03-2016-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Vroclavo kino festivalio pagrindinį apdovanojimą pelnė „Kino pavasario“ filmas

Tags: , ,



Kaimyninėje Lenkijoje 11 dienų vyko vienas lankomiausių nepriklausomo kino festivalių Europoje – „Nauji horizontai“. Kokius filmus savo gerbėjams siūlo Vroclave 100 tūkst. kino gerbėjų sulaukiantis kino renginys ir ką žada kitąmet lenkų kinas, domėjosi „Kino pavasario“ komanda, tęsianti odisėją po garsiausius kino festivalius.

Didžiausias Lenkijos kino festivalis konkursinėje ir kitose programose kasmet pasiūlo neįprastų, specifinių ar vadinamųjų neformato filmų. Kitokio kino čia žvalgėsi ir „Kino pavasario“ programos sudarytojas Edvinas Pukšta.

„Džiugu Vroclavo konkursinėje programoje išvysti du „Kino pavasaryje“ šiemet rodytus filmus ir sutikti jų kūrėjus. Kanadoje gyvenantis bosnis Igoris Drljača vėl grįžo į Europą su filmu „Krivina“. Paskutinėmis dienomis į Vroclavą trumpam užsuko ir rusų režisierius Aleksejus Fedorčenko, pavasarį pristatęs juostą „Dieviškos pievų marių žmonos“ kino gerbėjams Vilniuje,“ – pasakoja E.Pukšta.

Unikalus A.Fedorčenko filmas „Dieviškos pievų marių žmonos“ Vroclave sulaukė ne tik kino mylėtojų dėmesio, bet ir festivalio „Nauji horizontai“  pagrindinio prizo – 20 tūkst. eurų.

Drąsūs lenkų pasirinkimai

Pagrindinėje konkursinėje programoje taip pat varžėsi spalvingų ir žiūrovų kantrybę išbandančių filmų rinktinė: beveik 4 valandas trunkantis dokumentinis epas „Žaibas“ (Lightning), hipnotizuojanti lenkų kilmės argentiniečio Leonardo Brzezickio drama „Naktis“ (Noche), Roterdamo kino festivalyje „Tigrą“ pelniusi iraniečio Mohammado Shirvani drama „Riebalų purtytojas“ (The Fat Shaker), du ekstremalūs ir sunkiai išgliaudomi Filipinų režisierių eksperimentai bei skandalingiausias Kanų festivalio „Ypatingo žvilgsnio“ erotinis trileris „Nepažįstamasis prie ežero“ (Stranger by the Lake).

„Radikaliais, originaliais ir eksperimentiniais naujų kino formų filmais išsiskiriančio Vroclavo kino festivalio žiūrovai nebijo nei ilgos trukmės, nei šokiruojančių filmų, jų per dieną pamato po tris. Festivalis užsiaugino jau ir būrelį vadinamųjų ekstremalų, kurie kasdien aplanko po penkis kino seansus,“ – pasakoja „Kino pavasario“ programos sudarytojas E.Pukšta.

Lenkijos kinomanai neliko abejingi Filipinų maestro Lavo Diazo 4 valandų trukmės nusikaltimo ir atpildo dramai „Šiaurė. Istorijos pabaiga“ (El Norte. The End of History). Solidžiu lankomumu mėgavosi ypatingas pastarųjų metų kino įvykis – charizmatiškojo Marko Cousinso 15 valandų trukmės dokumentinis epas „Kino istorija. Odisėja“ (The Story of Film. An Odyssey). Vroclavas drąsiai startavo su Kanuose „Auksinės palmės šakelę“ nuskynusia, 3 valandų trukmės erotine drama „Adelės gyvenimas“.

Lietuviška juosta – vienas lankomiausių filmų

Vroclave puikiai lankomi buvo ir nepatogiais vadinami rytiniai kino seansai, vykstantys darbo dienomis. Tokių kino atostogų taikiniu tapo ir vienintelė lietuviška juosta, dalyvavusi Vroclavo kino festivalyje – „Aurora“, patekusi tarp lankomiausių ir paklausiausių festivalio seansų. Visi bilietai į susitikimus su režisiere Kristina Buožyte ištirpo dar išvakarėse. Toks kino mylėtojų dėmesys didžiausiame Lenkijos kino festivalyje itin vertingas lietuvių kūrėjai. Juo labiau, kad į Vroclavą atvyksta ir beveik visi svarbiausi bei įtakingiausi Europos kino industrijos veikėjai, tarp kurių -  Berlyno kino festivalio vadovas Dieteris Kosslickas.

Ypatingu kino industrijos atstovų dėmesiu mėgavosi ambicinga, nespalvotame formate užfiksuota Joannos Kos-Krauze ir jos sutuoktinio Krzysztofo Krauze biografinė drama „Papusza“ apie pirmąją čigonų kilmės poetę. Publikos simpatijų prizo, puikių įvertinimų bei sausakimšų seansų sulaukė Tomaszo Wasilewskio provokuojanti dviejų vaikinų ir merginos jausmų trikampio erotinė drama „Plaukiantys dangoraižiai“ (Floating Skyscrapers).

Daug žadančios būsimos lenkų kino premjeros

„Peršasi išvada, kad režisieriams vėl staiga parūpo nepamirštos praeities istorinės dramos. Net keturi pristatyti filmai kalba apie Sovietų Sąjungos okupacijos, komunizmo ir Šaltojo karo laikotarpį. Dviejų trilerių režisieriai detaliai tiria kraupiai pagarsėjusių serijinių žudikų psichologiją,“ – lenkiško kino kitų metų pasiūlymus apibendina E.Pukšta.

Apdovanotas dokumentalistas Marcinas Koszalka debiutuos vaidybiniame kine su kriminaline drama „Raudonasis voras“ (Red Spider) apie išgarsėti kraupiomis žmogžudystėmis sumaniusį sportininką Karolį Kotą. Waldemaras Krzystekas trileryje „Fotografas“ (Photographer) serijinio žudiko gaudynėms Maskvoje išnaudos kitų žmonių balsus imituoti gebančio ir negailestingai tėvą nužudžiusio berniuko Kolios Sokolovo istoriją.

Per pastaruosius dvejus metus „Kino pavasaryje“ apdovanotų lenkiškų filmų aktoriai vėl ryškiai spindės kino ekranuose. Robertas Wieckiewiczius („Drąsa“) ir Julia Kijowska („Myliu“) susitiks svarbiausia 2014 m. Lenkijos premjera pakrikštytoje nusipelniusio režisieriaus Wojciecho Smarzowskio („Vestuvės“, „Blogi namai“) dramoje „Stiprusis angelas“ (The Mighty Angel). Marcinas Dorocinskis („Myliu“) dar šį rudenį vilios į 3,5 mln. JAV dolerių kainavusį maestro Wladyslawo Pasikowskio istorinį trilerį „Jack Strong“ apie Lenkijos šnipą Ryszardą Kuklinskį. Svarbų vaidmenį filme sutiko atlikti ir šiek tiek lenkiškai pramokęs Holivudo aktorius Patrickas Wilsonas.

Didžiųjų kino festivalių ir „Kino pavasario“ favoritai

Industrijos profesionalai šilčiausiai priėmė tris debiutus apie šiuolaikinę jaunąją kartą. Anot E.Pukštos, didelius lūkesčius sukėlė pernai „Kino pavasaryje“ rodyto trumpametražio filmo „Nelaimėliai iš šaldytuvo“ autorius Grzegorzas Jaroszukas, ruošiantis absurdiškų situacijų ir spalvingų personažų komediją „Kebabai ir horoskopai“ (Kebab and Horoscope). Šiuolaikiniame Lenkijos kine nematomą farso humoro stilių talentingai brandinantis ir šmaikščius dialogus rašantis režisierius iškart atsidūrė Berlyno kino festivalio žvalgų apsuptyje. Paslaptingos romantinės komedijos „Maži susižavėjimai“ (Little Crushes) kūrėjai iš Roterdamo kino festivalio išgirdo paskatinimus kuo greičiau užbaigti filmavimo darbus. Berlyno „Jaunojo kino forume“ tikriausiai atsidurs dviejų debiutuojančių režisierių juosta „Atlikėjas“ (The Performer) apie mistiškiausią Lenkijos menininką Oskarą Dawickį, kuris sutiko suvaidinti pats save.

„Šviežiausių lenkiškų trumpametražių peržiūros buvo ypač naudingos „Kino pavasariui“. Pretendentų sąraše jau šiandien turime 7 filmus ir bus labai sunku kažko iš jų nepaimti: šio „Kino pavasario“ nugalėtojo Grzegozo Zarichny („Švilpukas“) premjera, kontroversiškai suintrigavęs vroclaviečio Bodo Koxo darbas („Mergina iš spintos“), giliausiai sujaudinęs dokumentinis trumpametražis „Mūsų prakeikimas” (Nasza klatwa/ Our Curse), Tomaszo Sliwinskio drąsi ir įkvepianti jaunos šeimos istorija bei kiti darbai, kuriuos tikiuosi išvysti kitų metų Vilniaus tarptautiniame kino festivalyje,“ – favoritus atskleidžia „Kino pavasario“ programos sudarytojas E.Pukšta.

Kitą savaitę festivalio „Kino pavasaris“ komanda vyksta į tarptautinį kino festivalį Lokarne. Naujienas sekite: www.kinopavasaris.lt

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...