Lietuvos prokurorams nepavyko patvirtinti per parlamentinį tyrimą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) padarytos išvados, kad Lietuvoje buvo įrengtos dvi patalpos įtariamiesiems terorizmu laikyti.

Generalinės prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą sakoma, kad Lietuvos valstybės saugumo departamentas (VSD) ir JAV Centrinės žvalgybos valdyba (CŽV), vykdydami vadinamuosius projektus Nr.1 ir Nr.2, nusikalstamos veikos nepadarė.

NSGK ir prokuratūros tyrime projektais Nr.1 ir Nr.2 vadinamos patalpos Vilniuje Sierakausko gatvėje ir Antaviliuose, kurios esą buvo įrengtos CŽV sulaikytiems įtariamiesiems terorizmu kalinti.

“Ikiteisminio tyrimo metu vienareikšmiškai vertinamų duomenų, kad projekto Nr.1 vykdymo metu patalpos buvo įrengiamos būtent sulaikytam asmeniui laikyti, negauta”, – teigia Generalinės prokuratūros prokuroras Mindaugas Dūda.

Anot jo, gauti faktiniai duomenys apie patalpų įrengimo specifiką rodo kitą jų paskirtį.

Tas pats tvirtinama ir apie projektą Nr.2.

“Faktiniai duomenys ir visi apklausti liudytojai pagrindžia kitą pastato paskirtį ir panaudojimą”, – sakoma Generalinės prokuratūros nutarime.

Į teisėsaugos akiratį patekę buvę Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovai kreipėsi į generalinį prokurorą Darių Valį, prašydami leisti susipažinti su nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Anot “Lietuvos ryto”, Mečys Laurinkus, Arvydas Pocius ir Dainius Dabašinskas, kurių veikloje Generalinė prokuratūra pranešė aptikusi drausminio nusižengimo požymių, teigia turį teisę žinoti, kokius jų konkrečius atliktus ar neatliktus veiksmus prokuratūra vertina kaip neteisėtus ir turinčius drausminio nusižengimo požymių.

“Viešame prokuratūros pranešime mes viešai buvome įvardyti kaip asmenys, neva padarę drausminius nusižengimus, o gal netgi ir įvykdę baudžiamąją veiką. Tai yra ir viešas mūsų asmeninės reputacijos vertinimas”, – rašoma buvusių VSD vadovų rašte.

Generalinė prokuratūra sausio 14 dieną paskelbė, kad nutraukiamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl vadinamųjų JAV centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimų galimo veikimo Lietuvoje.

Prokuratūros pranešime spaudai teigta, kad “Mečio Laurinkaus, Arvydo Pociaus ir Dainiaus Dabašinsko darbinėje veikloje yra drausminio nusižengimo požymių”, tačiau tyrimas nutraukiamas suėjus senaties terminui.

JAV žiniasklaidoje 2009 metais pasirodžius informacijai apie galimą CŽV kalėjimo egzistavimą, Lietuvoje atliktas parlamentinis tyrimas. Jo metu nustatyta, kad su CŽV sulaikytų asmenų pervežimu oficialiuose tyrimuose siejami orlaiviai 2002-2005 metais ne kartą kirto Lietuvos oro erdvę.

Tačiau Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pranešė nenustatęs, ar per Lietuvos Respublikos teritoriją buvo pervežami, ar į Lietuvos Respublikos teritoriją buvo atvežti (iš jos išvežti) CŽV sulaikyti asmenys, nors sąlygos tokiam pervežimui buvo.

Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Arvydas Pocius sako, kad prokurorų, tyrusių buvusios VSD vadovybės bendradarbiavimą su CŽV, teiginiai apie drausminės atsakomybės požymius pareigūnų veikloje neatitinka tikrovės.

A.Pocius teigia ketinantis prašyti leidimo susipažinti su bylos duomenimis ir užsimena, jog gali imtis ir tolesnių veiksmų, nors aiškiai jų neįvardija.

“Aš manau, neatitinka tikrovės tie teiginiai apie drausminės atsakomybės kažkokius požymius. Tie požymiai nėra įvardinti”, – BNS sakė šiuo metu advokato praktika besiverčiantis A.Pocius.

Jis pabrėžė nesusipažinęs su prokurorų tyrimo medžiaga.

Prokuratūros pranešime spaudai teigiama, kad “Mečio Laurinkaus, Arvydo Pociaus ir Dainiaus Dabašinsko darbinėje veikloje yra drausminio nusižengimo požymių”, tačiau tyrimas nutraukiamas suėjus senaties terminui.

“Aš esu susipažinęs tik su viešu Generalinės prokuratūros pranešimu apie nutrauktą šią bylą, todėl iš jo teksto man yra visiškai neaišku, kas šioje byloje buvo tiriama ir kokia pagrindinė išvada buvo padaryta dėl mistinio vadinamojo kalėjimo, kurio iš tikrųjų, mano įsitikinimu, nebuvo”, – kalbėjo buvęs saugumietis.

“Visiškai nesuprantama, apie kokius senaties terminus kalbama tame pranešime, kaip ir visiškai neaiškūs yra Generalinės prokuratūros pranešime esantys teiginiai apie mano neva buvusius akivaizdžius drausminės atsakomybės požymius, susijusius su tarptautiniu bendradarbiavimu su strategine NATO partnere Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir pačia tarnyba”, – dėstė A.Pocius.

Jis tvirtino manantis, kad turi teisę susipažinti su nutarimu nutraukti bylą, nes viešai paminėta jo pavardė.

A.Pocius sakė norintis susipažinti su “tais bylos duomenimis, kurie turėtų patvirtinti faktines aplinkybes apie tai, su kokio konkretaus turinio informacija ir kada aš nesupažindinau valstybės vadovų ir kurių vadovų”.

“Manau, kad tokių objektyvių faktinių duomenų byloje apskritai nėra, o pavardžių įvardijimas viešame pranešime klaidina visuomenę siekiant rafinuotai “apžaisti” ar nuslėpti pagrindinę bylos tyrimo išvadą, kad tariamų kalėjimų nebuvo, kad jokių įstatymų pažeidimų nebuvo padaryta nei mano tuometiniais veiksmais, nei mano buvusių kolegų”, – kalbėjo buvęs VSD direktorius.

Paklaustas apie galimybes apskųsti prokurorų sprendimą jis atsakė: “Jų visada yra, įstatymai reglamentuoja tokių procedūrų atlikimą”.

A.Pocius sakė, kad atitinkamas išvadas padarys, kai turės “galimybę susipažinti su faktiniais duomenimis, įsitikinti pranešimo pagrįstumu, ar jis atitinka bylos tyrimo medžiagoje nustatytas aplinkybes”.

“Po to, matyt, ir apsispręsiu, sau tokią teisę aš pasilieku”, – sakė A.Pocius.

Savivaldybių tarybų rinkimuose ketinantis dalyvauti M.Laurinkus, kalbėdamas apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą, tvirtino, kad jis sumenkino šalies įvaizdį.

“Toks tyrimas gerokai pakenkė Lietuvos įvaizdžiui. Šalis savo noru pateko į visiškai nepatogią padėtį: visas pasaulis žino, kad JAV nėra linkusi atsakinėti į bet kokias užklausas, susijusias su šalies nacionaliniu saugumu. Mūsų pareigūnai išreklamavę tokį tyrimą apsijuokė prieš visą pasaulį”, – pareiškė M. Laurinkus.

Generalinė prokuratūra praėjusį penktadienį pranešė nutraukusi ikiteisminį tyrimą, susijusį su galimu CŽV kalėjimo veikimu Lietuvoje.

Lietuvos politiniai lyderiai, komentuodami prokurorų sprendimą nutraukti tyrimą, sakė suprantantys, kad negaunant informacijos iš JAV ką nors daugiau nustatyti sudėtinga. Jungtinės Valstijos susilaiko nuo bet kokių komentarų dėl spėjamų CŽV kalėjimų.

Tarptautinė žmogaus teisių gynimo organizacija “Amnesty International” (AI) pirmadienį pareiškė, jog sprendimas nutraukti galimų CŽV kalėjimų tyrimą Lietuvoje yra nuviliantis ir rodo, jog valios trūksta ir prokurorams, ir politikams.

Organizacija paragino penktadienį nutrauktą ikiteisminį tyrimą atnaujinti.

Organizacijos ekspertė kovos su terorizmu Europoje srityje klausimais Julia Hall (Džulija Hol) teigia, jog pernai lapkritį susitikusi generaliniu prokuroru buvo patikinta, kad tyrimas nebus nutrauktas. Pasak jos, tuomet prokurorai atrodė susidomėję įvairiais AI pasiūlytais tyrimo būdais.

“Todėl šis praėjusio penktadienio pareiškimas yra gerokas nusivylimas mums, ir mes viešai raginame prokurorą atnaujinti tyrimą, jei jis iš tiesų buvo nutrauktas, bei surinkti visus su juo susijusius įrodymus”, – pirmadienio vakarą BNS telefonu sakė J.Hall.

“Atrodo, kad ne įrodymų trūkumas, o politinės ir prokurorų valios stoka sutrukdė tęsti šį tyrimą”, – kalbėjo ekspertė.

Ji pažymėjo, jog kartu su kolegomis stengėsi paaiškinti, kad slaptų sulaikymų ir tardymų tyrimai yra labai subtilus dalykas, kuris yra varginantis ir užtrunka labai ilgai. J.Hall vardijo, jog tyrimas dėl slaptų sulaikymo centrų Lenkijoje jau trunka dvejus su puse metų, o tyrimas Italijoje dėl JAV žvalgybininkų pagrobto Abu Omaro truko kelerius metus, kol pasiekė teismą.

“Bet mes matome, kad kitose šalyse konfidencialių šaltinių trūkumas ar šaltinių stoka buvo įveikta. Visa tai mes paaiškinome prokurorui ir paraginome jį pasižiūrėti į kitus tyrimus regione ir pabandyti suprasti, kiek jie užtrunka, ir kad vienų metų neužtenka”, – aiškino J.Hall.

Komentuodama prokurorų teiginius, kad žmogaus teisių organizacijos neatskleidė jiems savo šaltinių, žmogaus teisių gynėja BNS atsakė: “Kiekviena naujienų organizacija, taip pat ir jūsų, pripažįsta, kad konfidencialūs šaltiniai turi būti išlaikyti konfidencialiais, kitaip žmonės su tavimi nekalbės”.

Ji parnešė, jog AI ketina Lietuvos teisėsaugininkams atsiųsti su tyrimu susijusios informacijos.

“Kai kalbėjome su prokuroru, pažadėjome atsiųsti informacijos apie kitas tyrimo gijas ir dosjė, kurį dabar parengėme, yra dalis tos informacijos”, – kalbėjo ekspertė.

“Mintis, kad galima greitai gauti tokią informaciją, rodo įsitikinimą, kurį mes manėme pakeitę, kai viešėjome čia lapkritį. Mes nepriimame paprasto įsitikinimo, kad nėra likę jokių įrodymų, o yra likę tik konfidencialūs šaltiniai”, – dėstė J.Hall.

Pasak jos, “Amnesty International” siekia, kad nutrauktas tyrimas būtų atnaujintas, nes sprendimas jį užbaigti “Lietuvą grąžino į viena gretą su šalimis, kurios nieko nedaro”, nors prieš tai Vilnius ir buvo minimas kaip geras pavyzdys.

Generalinė prokuratūra praėjusią savaitę penktadienį pranešė nutraukusi ikiteisminį tyrimą, kuriame aiškintasi, ar buvę VSD vadovai neviršijo savo įgaliojimų. Prokuratūra kaip pretekstą nutraukti tyrimą nurodė senaties termino suėjimą.

“Tai yra slėpimo slėpimas. Tikrasis klausimas nėra piktnaudžiavimas tarnyba, o neteisėtas įkalinimas ir kankinimas. Iš jų už nė vieną nenumatyta senatis, kurią taiko prokuratūra. Penktadienio pranešime spaudai apie tai net neminima”, – pareiškė organizacijos įkūrėjas Clive Stafford Smithas (Klaivas Stefordas Smitas).

Jo komentarą organizacija pirmadienio vakarą atsiuntė naujienų agentūrai BNS.

Londone įsikūrusi kalinių gynimo organizacija”Reprieve” pernai paskelbė turinti duomenų, esą Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) slaptame kalėjime Lietuvoje 2004-2006 metais galėjo būti laikomas ir kankinamas palestinietis Abu Zubaydah (Abu Zubaida).

Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Vilma Budėnienė BNS pirmadienį pranešė, kad jokių tai pagrindžiančių faktinių duomenų “Reprieve” nepateikė, informacijos šaltinio neatskleidė, o ikiteisminio tyrimo metu negauta jokių duomenų apie JAV CŽV vykdytą bet kokių asmenų, neteisėtą gabenimą į Lietuvą ar iš jos.

Generalinė prokuratūra praėjusį penktadienį pranešė nutraukusi ikiteisminį tyrimą, susijusį su galimu CŽV kalėjimo veikimu Lietuvoje.

Ikiteisminio tyrimo metu tirti buvusių Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovų veiksmai ir galimas jų piktnaudžiavimas.

Prokuratūros pranešime spaudai teigiama, kad “Mečio Laurinkaus, Arvydo Pociaus ir Dainiaus Dabašinsko darbinėje veikloje yra drausminio nusižengimo požymių”, tačiau tyrimas nutraukiamas suėjus senaties terminui.

Anot V.Budėnienės, šiuo atveju ikiteisminis tyrimas galėtų būti atnaujinamas tik gavus svarbios naujos informacijos.

“JAV neteikia informacijos apie CŽV veiklą, o be informacijos iš užsienio nėra galimybės nustatyti daugiau nei nustatyta. Gavus papildomos informacijos būtų sprendžiama dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo”, – BNS teigė Generalinės prokuratūros atstovė.

JAV žiniasklaidoje 2009 metais pasirodžius informacijai apie galimą CŽV kalėjimo egzistavimą, Lietuvoje atliktas parlamentinis tyrimas. Jo metu nustatyta, kad su CŽV sulaikytų asmenų pervežimu oficialiuose tyrimuose siejami orlaiviai 2002-2005 metais ne kartą kirto Lietuvos oro erdvę.

Tačiau Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pranešė nenustatęs, ar per Lietuvos Respublikos teritoriją buvo pervežami, ar į Lietuvos Respublikos teritoriją buvo atvežti (iš jos išvežti) CŽV sulaikyti asmenys, nors sąlygos tokiam pervežimui buvo.

Vilniaus apygardos teisme penktadienį atskleista, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai netoli Kauno esančiame Rokų poligone rodė parama Airijos karinei grupuotei “Real IRA” kaltinamam airiui Michaelui Campbellui (Maiklui Kembelui) įvairius ginklus.

Šie VSD ataskaitomis paremti duomenys buvo paviešinti skelbiant M.Campbello bylos medžiagą.

Viešame posėdyje teisėjas skaitė byloje esančius dokumentus, kuriuose buvo minima, kaip 2007 metų rugpjūčio pabaigoje M.Campbellas atvyko į Lietuvą, apsigyveno kaimo turizmo sodyboje ir susitikinėjo su nusikaltėliais apsimetusiais VSD pareigūnais.

Buvo pasakojama, kaip Lietuvos saugumo agentai gavę leidimą imituoti nusikalstamą veiklą kelias dienas bendravo su kaltinamuoju, rodė jam iš kariuomenės gautus ginklus ir gavo užmokestį – 5 tūkst. eurų.

Pasak dokumentus skaičiusio teisėjo, M.Campbellas Lietuvoje norėjo įsigyti plastikinių sprogmenų “Sentex”, automatų AK-47, snaiperių šautuvų SVD bei pistoletų TT.

M.Campbellas advokatė Ingrida Botyrienė atkreipė žurnalistų dėmesį, kad posėdžio metu viešinant medžiagą paaiškėjo, jog VSD, siekdama leidimo imtis operatyvinių veiksmų prieš airį, teismui pateikė netikslius M.Campbello duomenis – gimimo datą. Tikroji gimimo data paaiškėjo vėliau.

I.Botyrienė, be kita ko, pažymėjo, jog VSD kovos su terorizmu valdybos viršininko Arūno Paukštės bylai pateiktoje medžiagoje apie “Real IRA” remiamasi viešais, o ne žvalgybiniais šaltiniais.

Iki šiol uždaruose teismo posėdžiuose keletą mėnesių klausytasi vaizdo ir garso įrašų. Nagrinėjant bylą, rugsėjo pabaigoje baigtos liudytojų apklausos. Iš viso apklausta 11 asmenų, dauguma iš jų – įslaptinti agentai iš Lietuvos ir britų specialiųjų tarnybų.

I.Botyrienė sakė, kad teismui vykdant vieno iš slaptų liudytojų – Lietuvos pareigūno – apklausą, paaiškėjo, kad apklausos kambaryje jis yra ne vienas, kaip reikalauja įstatymai. Advokatės teigimu, tai yra pretekstas suabejoti parodymų patikimumu.

M.Campbellas buvo sulaikytas Vilniuje 2008 metų sausį. Šiuo metu Vilniuje suimtas Airijos pilietis kaltinamas kėsinimusi kontrabanda tiekti ginklus ir sprogmenis grupuotei “Real IRA”.

“Real IRA” yra sukarinta organizacija, kuri skelbia siekianti bendro airių nacionalistų ir respublikonų tikslo -Vieningos Airijos, t.y. Airijos Respublikos ir Jungtinei Karalystei priklausančios Šiaurės Airijos suvienijimo.

Pagal Airijos įstatymus, “Real IRA” pripažinta neteisėta organizacija, o Europos Taryba pripažino ją su teroro aktais susijusia organizacija.

Nors Valstybės saugumo departamentas (VSD) jau pranešė, kad 12 analitinių pažymų nebus paviešintos, premjeras Andrius Kubilius ir toliau mano, jog turi būti rasti būdai visuomenei susipažinti su šiais dokumentais.

Pirmadienio vakarą Lietuvos televizijos laidoje “Savaitės atgarsiai” jis sakė, jog “visi būtų suinteresuoti, kad tos pažymos būtų paskelbtos”.

“Lietuvoje turi būti sukurta normali teisinė bazė, kad tokiais atvejais, kai jau keli metai prabėgo nei Saugumo departamentui, nei Seimui nebebūtų problemų, (…) kad būtų rasti būdai, kaip nepažeidžiant galiojančių įstatymų būtų sudaryta galimybė visuomenei su jomis vienaip ar kitaip susipažinti”, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

A.Kubilius teigė nesutinkantis su vertinimais, kad minėtose pažymose “visiškai neatspindima tiesa”, o “faktai ten yra tariamai iškreipti”.

“Visuomenė turi teisę žinoti. Aš bent jau pats tikiuosi, kad turėsiu galimybių nustatyta tvarka su jomis susipažinti ir, manau, kad iš to padarysiu išvadas, kaip čia kas vyksta Lietuvoje”, – sakė premjeras.

VSD ekspertų grupei išnagrinėjus galimybes paviešinti 12 parengtų analitinių pažymų nuspręsta tik sumažinti jų slaptumo žymą ir padaryti jas prieinamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariams, tačiau neskelbti dokumentų visuomenei dėl juose atskleidžiamų darbo metodų, praėjusią savaitę pareiškė departamento generalinis direktorius Gediminas Grina.

“Informacija yra sena, tiesiog yra darbo metodai, o metodai išlieka. Metodų negali pamatyti”, – tuomet žurnalistams sakė VSD vadovas.

Tokie paaiškinimai netenkino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Arvydo Anušausko, kuris pareiškė, kad žaidžiamas žaidimas “dėl formalių dalykų”.

A.Anušauskas ir kiti valdantieji konservatoriai siūlė visiškai paviešinti prieš ketverius metus rašytas pažymas, kurios galimai atskleidžia verslo, interesų grupių daromą įtaką politikams ir valstybės tarnautojams. Jose taip pat turėtų būti informacijos apie Rusijos interesus įsigyjant “Mažeikių naftą”, naujos koalicijos Seime formavimą.

Dar praėjusios kadencijos Seimas specialiu nutarimu VSD buvo prašęs pateikti 2006 metų sausio 29 dienos pažymą “Dėl Rusijos interesų įsigyjant “Mažeikių naftos” akcijas”, 2006 metų vasario 13 dienos pažymą “Dėl Rusijos interesų įsigyjant “Mažeikių naftos” akcijas”, 2006 metų kovo 16 dienos pažymą “Dėl pretendentų įsigyti “Mažeikių naftos” akcijas”, 2006 metų gegužės 11 dienos pažymą “Dėl “Mažeikių naftos” akcijų įsigijimo”, 2006 metų rugsėjo 11 dienos pažymą “Dėl Vytauto Naudužo skyrimo ūkio viceministru aplinkybių”, 2006 metų birželio 21 dienos pažymą “Dėl naujos koalicijos Seime formavimo”, 2006 metų liepos 27 dienos pažymą “Dėl Seimo narės A.Staponkienės”, 2006 metų vasario 28 dienos pažymą “Dėl “Lietuvos geležinkelių” liberalizavimo”, 2006 metų liepos 28 dienos pažymą “Dėl Seimo nario V.Orechovo”, 2006 metų rugsėjo 15 dienos pažymą “Dėl Lietuvos Respublikos garbės konsulo Kipre skyrimo”, 2006 metų rugsėjo 15 dienos pažymą “Dėl konflikto Kauno termofikacinėje elektrinėje”, 2006 metų spalio mėnesio VSD Antrosios valdybos rengtos pažymą “Dėl verslo grupių įtakos žiniasklaidai”.

Prezidentė mano, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) neturėtų vykdyti baudžiamojo persekiojimo, antradienį sakė Dalios Grybauskaitės patarėjas.

“Prezidentės nuomone, ši tarnyba neturėtų vykdyti baudžiamojo persekiojimo. Jos pagrindinis tikslas yra rinkti ir teikti informaciją sprendimų priėmėjams”, – interviu Žinių radijui sakė patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Markevičius.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai jau pateikė įstatymo projektą, kuriuo siūlo atsisakyti VSD vykdomos ikiteisminio tyrimo funkcijos. Anot komiteto, ši funkcija nėra būdinga žvalgybos institucijai.

Pagal projektą, departamentui gavus duomenų apie rengiamus, daromus ar padarytus nusikaltimus informacija turės būti perduodama prokuratūrai.

Bendrovės “Dujotekana” vadovas Rimandas Stonys pareiškė, jog paviešinus 12 Valstybės saugumo departamento operatyvinių pažymų ir paskelbus jose minimų asmenų pavardes bus galima pradėti teismines procedūras.

Dienraščiui “Lietuvos rytas” jis teigė nekantriai laukiantis, kada pažymos taps viešu juridiniu dokumentu.

“Jei bus paminėtos pavardės, bus galimybė tęsti teismines procedūras dėl šmeižto. Bus įdomu pasiaiškinti, kokiu pagrindu buvo renkama informacija apie mane, kaip buvo įteisintas sekimas ir pokalbių klausymasis. Kodėl į tas pažymas įtraukti asmenys, su kuriais buvau susitikęs ir kurie nieko bendra neturi su mano verslu”, – kalbėjo R.Stonys.

Verslininkas pabrėžė, kad šiose pažymose Generalinė prokuratūra “du kartus neįžvelgė nusikaltimo sudėties”.

“Jeigu bus skelbiami teisminės valdžios nepatvirtinti duomenys, bus pažeista nekaltumo prezumpcija. Neabejoju, kad Europos žmogaus teisių teismas tai įvertins kaip politinį persekiojimą”, – kalbėjo R.Stonys.

NSGK 2006 metais atlikdamas VSD veiklos tyrimą pareikalavo, kad departamentas jiems pateiktų 12 analitinių pažymų, neva atskleidžiančių verslo, interesų grupių daromą įtaką politikams ir valstybės tarnautojams. Buvę VSD vadovai tą padaryti atsisakė, motyvuodami galiojančiais teisės aktais.

Rugpjūtį VSD pateikė šias pažymas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK). Teigiama, kad pažymų pateikimui kelią atvėrė Operatyvinės veiklos įstatymo pataisos.

Anot NSGK nario konservatoriaus Kęstučio Masiulio politikų ir verslo slaptus ryšius, įtakas atskleidžiančios prieš kelerius metus rašytos pažymos yra aktualios ir svarbios dabar. Opozicijos atstovo socialdemokrato Juozo Oleko teigimu, “daug, kas pažymose rašoma, nepasitvirtino”.

Premjeras Andrius Kubilius yra sakęs, jog VSD pažymų paviešinimas būtų atsisveikinimas su neskaidria praeitimi, O prezidentė Dalia Grybauskaitė yra minėjusi, jog pažymose nėra “nieko įdomaus”.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariams, perskaičius Valstybės saugumo departamento (VSD) pateiktas 12 pažymų, kilo papildomų klausimų, kurie pateikti VSD vadovui.

“Komitetas savo įgaliojimo ribose formuluoja VSD papildomus klausimus, kas susiję su tais dokumentais, tai yra savo įgaliojimų ribose tęsia tyrimą”, – trečiadienį po NSGK posėdžio sakė jo pirmininkas Arvydas Anušauskas.

Anot jo, parlamentarams neaišku, kaip buvo panaudota ar išvis liko nepanaudota 12 analitinių pažymų pateikta informacija.

“Tai svarbūs dalykai, kai kalbame apie informaciją, jos realizavimą, ko nebuvo savo laiku galimybės nematant šių dokumentų detaliai išnagrinėti, – aiškino A.Anušauskas. – Svarbu, kas buvo daroma su ta informacija, ar nieko nebuvo daroma, norime matyti tuos judesius.”

Anot jo, NSGK posėdyje dalyvavęs VSD generalinis direktorius Gediminas Grina pažadėjo, kad parlamentarai atsakymų į savo klausimus sulauks netrukus.

Komitetai nariai taip pat domėjosi, per kiek laiko gali būti priimtas sprendimas dėl minėtų dokumentų išslaptinimo.

“Bet kiekvienas darbas reikalauja laiko”, – tepaaiškino A.Anušauskas.

Pats G.Grina atsakyti į žurnalistus klausimus po NSGK posėdžio atsisakė.

VSD pranešė, kad gavo Seimo pirmininkės Irenos Degutienės kreipimąsi dėl 12 pažymų išslaptinimo, ir darbą pradėjo specialioji ekspertų komisija.

Ši komisija, atsižvelgdama į įstatymo nuostatas, turės įvertinti dokumentų išslaptinimo galimybes ir pateikti savo siūlymus bei išvadas VSD generaliniam direktoriui.

“Remdamasis šios komisijos išvada VSD generalinis direktorius priims sprendimą dėl pagrindo pakeisti nustatytas pažymų slaptumo žymas”, – teigiama VSD pranešime.

Rugpjūtį Seimo NSGK iš VSD gavo 12 pažymų, kurių prašė beveik ketverius metus.

NSGK 2006 metais atlikdamas VSD veiklos tyrimą pareikalavo, kad departamentas jiems pateiktų 12 analitinių pažymų, neva atskleidžiančių verslo, interesų grupių daromą įtaką politikams ir valstybės tarnautojams. Buvę VSD vadovai tą padaryti atsisakė, motyvuodami galiojančiais teisės aktais.

Dabar teigiama, kad pažymų pateikimui kelią atvėrė Operatyvinės veiklos įstatymo pataisos.

Seimas specialiu nutarimu VSD buvo prašęs pateikti 2006 metų sausio 29 dienos pažymą “Dėl Rusijos interesų įsigyjant “Mažeikių naftos” akcijas”, 2006 metų vasario 13 dienos pažymą “Dėl Rusijos interesų įsigyjant “Mažeikių naftos” akcijas”, 2006 metų kovo 16 dienos pažymą “Dėl pretendentų įsigyti “Mažeikių naftos” akcijas”, 2006 metų gegužės 11 dienos pažymą “Dėl “Mažeikių naftos” akcijų įsigijimo”, 2006 metų rugsėjo 11 dienos pažymą “Dėl Vytauto Naudužo skyrimo ūkio viceministru aplinkybių”, 2006 metų birželio 21 dienos pažymą “Dėl naujos koalicijos Seime formavimo”, 2006 metų liepos 27 dienos pažymą “Dėl Seimo narės A.Staponkienės”, 2006 metų vasario 28 dienos pažymą “Dėl “Lietuvos geležinkelių” liberalizavimo”, 2006 metų liepos 28 dienos pažymą “Dėl Seimo nario V.Orechovo”, 2006 metų rugsėjo 15 dienos pažymą “Dėl Lietuvos Respublikos garbės konsulo Kipre skyrimo”, 2006 metų rugsėjo 15 dienos pažymą “Dėl konflikto Kauno termofikacinėje elektrinėje”, 2006 metų spalio mėnesio VSD Antrosios valdybos rengtos pažymą “Dėl verslo grupių įtakos žiniasklaidai”.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) pranešė, kad gavus Seimo pirmininkė Irenos Degutienės kreipimąsi dėl “12 pažymų” išslaptinimo, darbą pradėjo specialioji ekspertų komisija.

Ši komisija, atsižvelgdama į įstatymo nuostatas, turės įvertinti dokumentų išslaptinimo galimybes ir pateikti savo siūlymus bei išvadas VSD generaliniam direktoriui, teigiama įstaigos pranešime, paskelbtame VSD interneto svetainėje.

“Remdamasis šios komisijos išvada VSD generalinis direktorius priims sprendimą dėl pagrindo pakeisti nustatytas pažymų slaptumo žymas”, – teigia VSD.

Galimų sprendimo priėmimo terminų VSD nenurodė.

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas apibrėžia du atvejus, kada įslaptinta informacija gali būti išslaptinta – kai baigiasi nustatytas įslaptinimo terminas arba kai išnyksta įslaptinimo tikslingumas, nors nustatytas įslaptinimo terminas dar nėra pasibaigęs.

Išslaptinti 2006 metų pažymas ragina valdančiųjų konservatorių atstovai. Teigiama, kad pažymos atskleidžia verslo, interesų grupių daromą įtaką politikams ir valstybės tarnautojams. Jose taip pat turėtų būti informacijos apie Rusijos interesus įsigyjant “Mažeikių naftą”, naujos koalicijos Seime formavimą.

VSD pažymas Seimo Nacionalinio ir saugumo gynybos komitetui pateikė praėjusį mėnesį. Ankstesni VSD vadovai pažymas pateikti atsisakė motyvuodami galiojančiais teisės aktais. Dabar teigiama, kad pažymų pateikimui kelią atvėrė Operatyvinės veiklos įstatymo pataisos.

Valstybės saugumo departamento (VSD) Seimui pateiktų vadinamųjų 12 pažymų paviešinimas gali dar labiau susilpninti VSD, teigia buvęs premjeras socialdemokratas Gediminas Kirkilas.

“Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) užsiima parlamentine kontrole, jis gavo tas pažymas, to ir užtenka. Išslaptinti jas siūloma nebent norint dar labiau susilpninti mūsų VSD, kad operatyviniai darbuotojai nustotų dirbti”, – BNS sakė NSGK narys G.Kirkilas.

Tokią iniciatyvą jis pavadino valdančiosios koalicijos populizmu. “Ekonomikos valdyti nesugeba, tai užsiima populizmu”, – teigė ekspremjeras.

Jis priminė, kad šias 12 VSD analitinių pažymų jau vertino Generalinė prokuratūra ir nerado ten pagrindo pradėti ikiteisminiams tyrimams.

Neoficialiomis žiniomis, kai kuriose maždaug prieš ketverius metus rašytose pažymose kalbama apie G.Kirkilo Vyriausybės formavimą ir veiklą.

Seimo pirmininkė konservatorė Irena Degutienė praėjusią savaitę kreipėsi į VSD generalinį direktorių Gediminą Griną dėl galimo 12 Seimui pateiktų analitinių pažymų išslaptinimo.

Rašte VSD vadovui parlamento vadovė pabrėžė, kad nėra susipažinusi su Seimo NSGK pateiktomis pažymomis, tačiau savo prašymą I.Degutienė grindžia NSGK pirmininko Arvydo Anušausko prašymu ir Valstybės ir tarnybos paslapčių nuostatomis. Anot A.Anušausko, “kyla pagrįstų abejonių dėl šių dokumentų įslaptinimo tikslingumo”.

Pagal įstatymus, panaikinti dokumentų prieinamumą ribojančius grifus teisę turi ta institucija, kuri juos uždėjo, šiuo atveju – VSD.

Paviešinti pažymas ragina ir premjeras Andrius Kubilius, kuris sako, kad tai būtų atsisveikinimas su neskaidria praeitimi.

NSGK 2006 metais atlikdamas VSD veiklos tyrimą pareikalavo, kad departamentas jiems pateiktų 12 analitinių pažymų, galimai atskleidžiančių verslo, interesų grupių daromą įtaką politikams ir valstybės tarnautojams. Jose taip pat turėtų būti informacijos apie Rusijos interesus įsigyjant “Mažeikių naftą”.

Buvę VSD vadovai pažymas pateikti atsisakė, motyvuodami galiojančiais teisės aktais. Dabar teigiama, kad pažymų pateikimui kelią atvėrė Operatyvinės veiklos įstatymo pataisos.

Seimas specialiu nutarimu VSD buvo prašęs pateikti 2006 metų sausio 29 dienos pažymą “Dėl Rusijos interesų įsigyjant “Mažeikių naftos” akcijas”, 2006 metų vasario 13 dienos pažymą “Dėl Rusijos interesų įsigyjant “Mažeikių naftos” akcijas”, 2006 metų kovo 16 dienos pažymą “Dėl pretendentų įsigyti “Mažeikių naftos” akcijas”, 2006 metų gegužės 11 dienos pažymą “Dėl “Mažeikių naftos” akcijų įsigijimo”, 2006 metų rugsėjo 11 dienos pažymą “Dėl Vytauto Naudužo skyrimo ūkio viceministru aplinkybių”, 2006 metų birželio 21 dienos pažymą “Dėl naujos koalicijos Seime formavimo”, 2006 metų liepos 27 dienos pažymą “Dėl Seimo narės A.Staponkienės”, 2006 metų vasario 28 dienos pažymą “Dėl “Lietuvos geležinkelių” liberalizavimo”, 2006 metų liepos 28 dienos pažymą “Dėl Seimo nario V.Orechovo”, 2006 metų rugsėjo 15 dienos pažymą “Dėl Lietuvos Respublikos garbės konsulo Kipre skyrimo”, 2006 metų rugsėjo 15 dienos pažymą “Dėl konflikto Kauno termofikacinėje elektrinėje”, 2006 metų spalio mėnesio VSD Antrosios valdybos rengtos pažymą “Dėl verslo grupių įtakos žiniasklaidai”.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė, atsižvelgdama į jai pateiktą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Arvydo Anušausko prašymą, raštu kreipėsi į Valstybės saugumo departamento generalinį direktorių Gediminą Griną su prašymu spręsti NSGK pirmininko rašte įvardintuose VSD dokumentuose pateiktos informacijos išslaptinimo klausimą.

Rašte VSD vadovui Seimo pirmininkė pažymi, kad nėra susipažinusi su NSGK pirmininko rašte įvardintais dokumentais, tačiau savo prašymą grindžia minėtu NSGK vadovo prašymu ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 straipsnio nuostatomis.

„Su minėtame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A. Anušausko rašte įvardintais dokumentais susipažinusi nesu, tačiau atsižvelgdama į komiteto pirmininko kreipimąsi ir vadovaudamasi Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 straipsnio nuostatomis siunčiu jums minėtą dokumentą ir prašau spręsti jame keliamus klausimus pagal kompetenciją“, – rašte VSD generaliniam direktoriui rašo I. Degutienė.