Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymų išslaptinimo iniciatyvos turi būti įgyvendinamos laikantis įstatymų reikalavimų, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Tokią šalies vadovės poziciją dėl ketinimų išslaptinti vadinamąsias 12 pažymų BNS pirmadienį perdavė prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys.

“Visos procedūros yra tiksliai numatytos įstatymuose, įstatymai tiksliai nurodo, kaip išslaptinimo procedūros turi vykti. Prezidentės pozicija – kad esant iniciatyvoms išslaptinti pažymas, viskas turi būti daroma laikantis įstatymų reikalavimų”, – sakė prezidentės atstovas.

Premjeras Andrius Kubilius ir VSD veiklą tyrusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas siūlo išslaptinti pažymas, kurių parlamento komitetas prašė net ketverius metus. Pranešama, kad jos atskleidė tuo metu verslo, interesų grupių darytą įtaką politikams ir valstybės tarnautojams.

Šį mėnesį VSD pažymas parlamentarams perdavė. Teigiama, kad pažymų pateikimui kelią atvėrė Operatyvinės veiklos įstatymo pataisos.

Po dešimties dienų sulaikymo Baltarusijoje į Lietuvą ketvirtadienį grįžęs Vilniaus raitosios policijos vadas Laimonas Bankauskas buvo pakviestas pokalbiui su Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnais.

Tai BNS patvirtino VSD atstovas spaudai Vytautas Makauskas.

“Tai buvo standartinė procedūra, nes vis dėlto Lietuvos pareigūnas buvo sulaikytas. Tai buvo tiesiog pokalbis, jokiu būdu ne sulaikymas ir panašiai. Tiesiog pašnekesys”, – aiškino VSD atstovas.

Jo teigimu, departamentas po ketvirtadienį įvykusio pokalbio jokių priemonių L.Bankausko atžvilgiu neketina imtis.

Narkotikų kontrabanda įtartą pareigūną Minskas trečiadienį perdavė Lietuvos diplomatams. Jis nuvežtas į Lietuvos atstovybę Gardine, kur buvo tvarkomi jo dokumentai. Ketvirtadienio popietę jis grįžo į Lietuvą.

Pasak prezidentės Dalios Grybauskaitės, šį atvejį dabar tirs Lietuvos teisėsaugos institucijos, panaudodamos ir visą sulaikymo informaciją, gautą iš Baltarusijos pagal dvišalio teisinio bendradarbiavimo sutartį.

Lietuvos pareigūnų žiniomis, L.Bankausko bylą dėl narkotikų kontrabandos Baltarusijos valstybės saugumo komitetas (KGB) perdavė Baltarusijos prokuratūrai. Tačiau Baltarusijos prokuratūroje BNS šios informacijos nepatvirtino. Kaimyninės šalies pareigūnai tvirtino nekomentuojantys ir tolesnės bylos eigos, jos likimo.

Vilniaus raitosios policijos vadas L.Bankauskas Baltarusijoje sulaikytas praėjusią savaitę. Baltarusijos teisėsauga sakė, kad jo automobilyje rasta narkotinių medžiagų – daugiau kaip 45 gramai metamfetamino.

L.Bankauskas kaltinimus neigė ir sakė manąs, kad narkotikai buvo pakišti.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas raštu pasiūlė Seimo pirmininkei Irenai Degutienei kreiptis į Valstybės saugumo departamentą dėl vadinamųjų „12 pažymų“ išslaptinimo.

„Nors šiuo metu Komiteto nariai dar tik susipažįsta su pateiktais dokumentais, o Komiteto posėdis šiuo klausimu planuojamas rugsėjo 8 d., jau dabar kyla pagrįstų abejonių dėl šių dokumentų įslaptinimo tikslingumo“, – pabrėžė A. Anušauskas.

"Veido" archyvas

Prezidentė D.Grybauskaitė iš G.Grinos tikėjosi VSD permainų ir jų sulaukė

Pusmetis, praėjęs nuo naujojo VSD vadovo Gedimino Grinos darbo pradžios, parodė, kad nors ir ne taip greitai, kaip norėtume, bet svarbiausioje valstybės slaptojoje tarnyboje prasidėjo permainos į gerąją pusę.

Šiandien prie Prezidentūros ir vėl rinksis Piliečių santalkos bei M.K.Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo sukviesti žmonės, siekiantys priminti valstybės vadovams, kad Lietuvos teisėtvarka per ketverius metus dar neištyrė visų VSD pulkininko a.a. Vytauto Pociūno žūties aplinkybių. Priminsime, kad vienas aukščiausių VSD pareigūnų, buvęs Ekonominio saugumo valdybos viršininkas mįslingomis aplinkybėmis iškrito pro viešbučio langą Baltarusijoje, į kurią faktiškai buvo ištremtas dėl to, kad jo atliekami tyrimai ėmė trukdyti Rusijos dujų tiekimo tarpininkams ir su jais susijusiems aukštiems Lietuvos pareigūnams bei politikams.

Susirinkusieji pirmą kartą per ketverius metus galės pranešti, kad visuomenės pastangos neleisti numarinti a.a. V.Pociūno bylos ir iki galo ištirti, kas tais laikais dėjosi valstybėje ir VSD, kad vienas geriausiai dirbančių karininkų atsidūrė galią bei įtaką turėjusiųjų nemalonėje, nenuėjo veltui. Pasikeitus Prezidentūros šeimininkams ir po to pernai rudenį ėmus keistis VSD bei Generalinės prokuratūros vadovams, pajudėjo tiek a.a. V.Pociūno žūties aplinkybių tyrimas, tiek permainos pačiose saugumo strukūrose.

Saugumiečiai įvykdė Seimo reikalavimą

Simboliška, kad ketvirtųjų V.Pociūno žūties metinių išvakarėse balandžio mėnesį pareigas pradėjęs eiti VSD generalinis direktorius G.Grina atliko labai svarbų darbą: Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pagaliau perdavė dvylika analitinių pažymų, kurių parlamentarai ketverius metus be rezultatų reikalavo iš ankstesnių VSD vadovų. Šiose pažymose kalbama apie Rusijos interesus siekiant “Mažeikių naftos” akcijų, apie “Lietuvos geležinkelių” veiklos liberalizavimą, apie naujos valdančiosios koalicijos formavimo po Algirdo Brazausko Vyriausybės atsistatydinimo užkulisius, apie “Dujotekanos” ir “Gazpromo” akcininkų konfliktą Kauno termofikacinėje elektrinėje, kurį sprendžiant aktyviai dalyvavo tie pareigūnai ir verslininkai, kurie prieš tai pasiekė, jog V.Pociūnas būtų išsiųstas į Baltarusiją, apie žiniasklaidą, kuri, paveikta verslo grupių, po žūties dergė VSD karininko atminimą.

Tiesa, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas “Veidą” tikino, esą iš G.Grinos primygtinai reikalauta pateikti Seimui pažymas būtinai iki rugpjūčio 23-iosios tam, kad tai nebūtų siejama su V.Pociūno žūties metinėmis. Tačiau tai skamba lygiai taip pat neįtikinamai, kaip ir prieš pusantros savaitės pasigirdęs Generalinės prokuratūros pareiškimas, jog buvusio VSD generalinio direktoriaus pavaduotojo Dainiaus Dabašinsko, de facto buvusio tikruoju VSD vadovu, išbraukimas iš VSD rezervo sąrašų ir atšaukimas iš darbo Lietuvos ambasadoje Kijeve niekaip nesusijęs su prokurorų tiriamu saugumiečių piktnaudžiavimu įrengiant Antaviliuose objektą, pramintą slaptu CŽV kalėjimu.

Tuo tarpu, “Veido” žiniomis, šio tyrimo metu jau nustatyta, kad tų VSD ir kitų valstybės institucijų pareigūnų, kurie bendradarbiavo su amerikiečiais įrengiant objektą Antaviliuose ar vykdant vadinamąją Baltarusijos demokratizavimo programą, tikrosios išlaidos dešimteriopai viršijo jų oficialias pajamas.

Priminsime, kad jau kuris laikas sklando versija, jog V.Pociūnas, netgi ištremtas į Baltarusiją dirbti konsulato Gardine apsaugos karininku, savo iniciatyva vykdė operatyvinį darbą ir domėjosi, kieno kišenėse nusėda tie pinigai, kuriuos JAV Kongresas skiria demokratinei Baltarusijos opozicijai remti. Kokios tai buvo pinigų sumos, galima spręsti iš neseniai “WikiLeaks” viešai pateiktos JAV Kongreso tyrimų tarnybos 2008 m. ataskaitos apie Amerikos politiką Baltarusijos atžvilgiu. Raporte nurodoma, kad 2008 m. demokratinėms baltarusių organizacijoms ir opozicinei spaudai buvo skirta 10,2 mln. JAV dolerių, tokia pati suma užprašyta ir 2009-aisiais. Žinant, jog šiais metais JAV jau išgyveno krizę ir ėmė taupyti, galima daryti prielaidą, kad ankstesniais metais amerikiečių  baltarusiams skirta finansinė parama, kurią panaudojant tiesiogiai dalyvavo Lietuvos pareigūnai, buvo ne ką mažesnė.

Juda V.Pociūno bylos tyrimas

Teigiami poslinkiai vyksta ir Generalinės prokuratūros pernai atnaujintoje V.Pociūno žūties byloje. Kaip “Veidui” sakė žuvusiojo našlė Liudvika Pociūnienė, atlikta daug papildomų apklausų, o surinkta bylos medžiaga įgyja aiškią struktūrą. “Anksčiau skaitant bylą atrodė, kad joje surinkta medžiaga tarsi specialiai sudėliota chaotiškai, – sakė L.Pociūnienė. – Tuo tarpu dabar ją tiriantis prokuroras viską labai susistemina, susieja vienus dalykus su kitais”.

Kada bus baigtas tyrimas ir koks bus galutinis rezultatas, L.Pociūnienė kol kas negali pasakyti, bet tikisi, kad bylą bent jau pavyks perkvalifikuoti iš nelaimingo atsitikimo į nužudymo, nes dabar tiriama ir tokia versija.

Oficialiu Generalinės prokuratūros teigimu, nuo pernai birželio, kai buvo atnaujintas V.Pociūno bylos tyrimas, papildomai apklausta per šimtą liudytojų, į įvairiais institucijas ir organizacijas buvo kreiptasi trisdešimt kartų su prašymu pateikti tyrimą dominančios informacijos, papildomai apžiūrėta įvykio vieta, joje atliktas tardymo eksperimentas, lyginamajam tyrimui paimti pavyzdžiai. Pasak prokurorų, buvo atlikti vaizdo, trasologinis, pluoštinių medžiagų bei informacinių technologijų tyrimas. Šiuo metu laukiama atsakymo į teisinės pagalbos prašymą.

V.Pociūno žūties bylą jau metus tiriantis prokuroras Artūras Urbelis su “Veidu” nepanoro kalbėti nei apie galimai naujas aplinkybes, nei apie tai, kokią stadiją dabar pasiekęs tyrimas ir kada jį ketinama baigti. Tačiau iš jo paties žurnalistams užduoti ketinamų klausimų galima daryti išvadą, kad Generalinė prokuratūra neapsiriboja įvykiais Baltarusijoje. Ją domina ir V.Pociūno išsiuntimo iš Lietuvos aplinkybės, ir po jo žūties įvairių pareigūnų dėtos pastangos paveikti politikus užgniaužti skandalą ir sutrukdyti parlamentiniam VSD veiklos tyrimui.

Pradėta sisteminė kadrų kaita

Pagaliau ėmė duoti rezultatų ir Seimo komisijos, po V.Pociūno žūties tyrusios padėtį VSD, išvados. Šalia kadrų valymo (atleisti buvę VSD vadovai Arvydas Pocius ir Povilas Malakauskas, jų pavaduotojai D.Dabašinskas ir Darius Jurgelevičius prarado darbą tiek saugume, tiek Užsienio reikalų ministerijoje ir šiuo metu faktiškai vienas slapstosi Ukrainoje, kitas – Gruzijoje, buvęs prezidento patarėjas Mindaugas Ladiga, atleistas iš VSD, perėjo dirbti vidaus reikalų viceministru) prasidėjo ir struktūrinė kadrų kaita.

“Keičiasi užduočių VSD formulavimo tvarka, – “Veidui” sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Anušauskas. – Ligi šiol saugumas iš esmės pats sau iškeldavo užduotis ir jas vykdydavo. Bet kai pats žinai, ką gali, tai ir užduotis sau keli tokias, kokias gali įvykdyti ir gerai atsiskaityti. Dabar taip nėra, užduotys nuleidžiamos iš viršaus, atsižvelgiant į valstybei kylančias grėsmes ir prioritetus. Iš karto ėmė aiškėti, kas ką sugeba – dalis tų VSD pareigūnų, kurių veikla anksčiau buvo vertinama labai gerai, dabar tokio įvertinimo nebesulaukia”.

"Veido" archyvas

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Anušauskas pagaliau sulaukė skandalingųjų VSD pažymų

Neatmestina ir galimybė, kad po to, kai Seimo komitetas susipažins su VSD jam perduotomis analitinėmis pažymomis, gali būti atnaujinti kai kurie tyrimai. Pasak A.Anušausko, nors VSD pažymos yra su slaptumo grifu ir nėra viešintinos, Seimo komitetas, atsižvelgdamas į dokumentų svarbą visuomenei, turi teisę kreiptis į saugumą su prašymu dalį jų išslaptinti. Be to, galima prašyti, kad VSD pateiktų pažymas papildančios informacijos.

Numanant, kas gali būti parašyta pažymoje “Apie verslo grupių įtaką žiniasklaidai” (iš jau išslaptintos parlamentinio VSD tyrimo medžiagos žinoma, kad “Dujotekanos” vadovas skundėsi, jog po V.Pociūno žūties kilus skandalui įtakingiausio dienraščio redaktorius, nuolat reikalaudamas pinigų, baigė jam “kelnes numauti”), galima tikėtis, jog prokurorams pagaliau atsiras pagrindas pradėti tyrimą dėl šmeižto.

Praėjusią savaitę Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK) pasiekusių 12-os Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymų pagrindu atlikti kokį nors naują tyrimą būtų sunku, mano prezidentė Dalia Grybauskaitė.

“Žinau pažymų analitinę kokybę, tai tirti tų pažymų pagrindu ir kažką ištirti būtų sunkoka”, – žurnalistams trečiadienį sakė prezidentė.

Pasak D.Grybauskaitės, pažymose pateikiama informacija “gerokai pasenusi”.

“Santrauką tų pažymų esu mačiusi – informacija gerokai pasenusi, pavardės, kurios ten minimos, buvo minimos žiniasklaidoje jau seniai”, – teigė prezidentė.

Antradienį Seimo NSGK narys konservatorius Kęstutis Masiulis teigė, jog perskaitęs VSD Seimui pateiktas 12 operatyvinių pažymų, ketina siūlyti pratęsti praėjusios kadencijos parlamentinį tyrimą dėl VSD veiklos

NSGK 2006 metais atlikdamas VSD veiklos tyrimą pareikalavo, kad departamentas jiems pateiktų 12 analitinių pažymų, neva atskleidžiančių verslo, interesų grupių daromą įtaką politikams ir valstybės tarnautojams. Buvę VSD vadovai tą padaryti atsisakė, motyvuodami galiojančiais teisės aktais.

Dabar teigiama, kad pažymų pateikimui kelią atvėrė Operatyvinės veiklos įstatymo pataisos.

Seimas specialiu nutarimu VSD buvo prašęs pateikti 2006 metų sausio 29 dienos pažymą “Dėl Rusijos interesų įsigyjant “Mažeikių naftos” akcijas”, 2006 metų vasario 13 dienos pažymą “Dėl Rusijos interesų įsigyjant “Mažeikių naftos” akcijas”, 2006 metų kovo 16 dienos pažymą “Dėl pretendentų įsigyti “Mažeikių naftos” akcijas”, 2006 metų gegužės 11 dienos pažymą “Dėl “Mažeikių naftos” akcijų įsigijimo”, 2006 metų rugsėjo 11 dienos pažymą “Dėl Vytauto Naudužo skyrimo ūkio viceministru aplinkybių”, 2006 metų birželio 21 dienos pažymą “Dėl naujos koalicijos Seime formavimo”, 2006 metų liepos 27 dienos pažymą “Dėl Seimo narės A.Staponkienės”, 2006 metų vasario 28 dienos pažymą “Dėl “Lietuvos geležinkelių” liberalizavimo”, 2006 metų liepos 28 dienos pažymą “Dėl Seimo nario V.Orechovo”, 2006 metų rugsėjo 15 dienos pažymą “Dėl Lietuvos Respublikos garbės konsulo Kipre skyrimo”, 2006 metų rugsėjo 15 dienos pažymą “Dėl konflikto Kauno termofikacinėje elektrinėje”, 2006 metų spalio mėnesio VSD Antrosios valdybos rengtos pažymą “Dėl verslo grupių įtakos žiniasklaidai”.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) ketvirtadienį pranešė gavęs iš Valstybės saugumo departamento vadinamąsias “12 pažymų”.

“Šios pažymos buvo Seimo prieš ketverius vykdyto parlamentinio tyrimo medžiagos dalimi, su kuria Seimui, vykdančiam parlamentinę kontrolę, nebuvo leista susipažinti. Tai principinis klausimas, kuris negalėjo likti ir neliko be atsakymo”, – pareiškė komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas.

Anot jo, teisę susipažinti su gautais dokumentais turės NSGK nariai, turintys leidimą dirbti su slapta informacija.

NSGK 2006 metais atlikdamas VSD veiklos tyrimą pareikalavo, kad departamentas jiems pateiktų 12 analitinių pažymų, neva atskleidžiančių verslo, interesų grupių daromą įtaką politikams ir valstybės tarnautojams. Buvę VSD vadovai tą padaryti atsisakė, motyvuodami galiojančiais teisės aktais.

Teigiama, kad pažymų pateikimui kelią atvėrė Operatyvinės veiklos įstatymo pataisos.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) nori atsisakyti kai kurių funkcijų, tarp jų -ikiteisminio tyrimo vykdymo.

Tai BNS patvirtino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) komiteto nariai, trečiadienį išklausę VSD vadovybės pristatytą praėjusių metų veiklos ataskaitą.

Pristatyti ataskaitos balandį VSD vadovu paskirtas Gediminas Grina trečiadienį atvyko su savo pavaduotojais.

“Buvo kalbėta ir apie departamentui nebūdingas funkcijas, kaip ikiteisminis tyrimas, liustracijos procesas, paslapčių koordinavimas, grėsmių nacionaliniam saugumui sąrašo sudarymas, kurios VSD tarsi suteikia tokio politinio atspalvio”, – BNS sakė NSGK pirmininko pavaduotojas Vytautas Bogušis.

Jis patvirtino, kad siūlymą departamentui atsisakyti tam tikrų funkcijų iškėlė VSD vadovybė.

“Aš matau naujo vadovo siekius iš tikrųjų peržiūrėti struktūrą, atsisakant kai kurių, jo ir mano nuomone, funkcijų, kurios nelabai tinka VSD. VSD tokių funkcijų iki šiol dar turi, tai bylų nagrinėjimas ir ikiteisminio tyrimo procesas”, – BNS sakė kitas komiteto narys Valentinas Mazuronis.

NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas tvirtino, jog komiteto nariai VSD vadovybei uždavė klausimų “praktiškai visomis temomis – nuo parlamentinio tyrimo išvadų įgyvendinimo iki galimos struktūros pertvarkymo organizavimo”.

Pasak A.Anušausko, komiteto nariai gavo atsakymus, jog dalis Seimo nutarimu patvirtintų parlamentinio tyrimo išvadų įgyvendinama, “tarnybiniai tyrimai atlikti, kai kas perduota prokuratūrai”, tačiau detalizuoti sakė negalintis.

A.Anušauskas taip pat sakė, kad ateityje planuojami susitikimai su departamento vadovais aptarti rezonansinių įvykių, aiškinantis, ar jie gali kelti grėsmę šalies saugumui.

2006 metais NSGK atliko VSD tyrimą bei pateikė išvadas, kuriomis nustatė darbo tvarkos, koordinavimo spragų, konstatavo kai kurių pareigūnų ir verslo struktūrų daromą įtaką departamento vadovybei. Po šių išvadų tuometinis VSD generalinis direktorius Arvydas Pocius atsistatydino iš pareigų.

Be to, jau atlikdami tyrimą parlamentarai pareikalavo, kad VSD jiems pateiktų 12 analitinių pažymų, neva atskleidžiančių verslo, interesų grupių daromą įtaką politikams ir valstybės tarnautojams. A.Pociui atsisakius tai padaryti, Seimas šiuo klausimu priėmė atskirą nutarimą. Tačiau iki šiol šis nutarimas nėra įvykdytas.

Ligšioliniai VSD vadovai tikino, jog tokios operatyvinės informacijos pateikimą Seimo nariams riboja įstatymai. Jie šiuo metu keičiami.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Gediminas Grina mano, kad šiai specialiajai tarnybai reikia struktūrinių pertvarkų ir pabrėžia, jog su informacijos nutekėjimu reikėtų kovoti griežtai reglamentuojant jos judėjimą.

“Dabar negaliu konkrečiai pasakyti, bet tokių pertvarkymų, manau, kad reikėtų”, – interviu Lietuvos televizijai sakė G.Grina.

Jis pažymėjo, kad informacijos nutekėjimas “yra visose panašaus pobūdžio institucijose sutinkama problema”.

“(…) ji sprendžiama griežtu informacijos judėjimo struktūroje reglamentavimu. Turi būti aišku, kokia informacija iš kokių žmonių ir iš kokių struktūrų juda. Tada galima daryti tyrimus ir iš kur informacija galėjo nutekėti”, – kalbėjo prieš dvi savaites prisiekęs naujasis saugumo vadovas.

Kalbėdamas apie savo komandą, G.Grina teigė planuojantis “atsivesti keletą žmonių, kurie tiesiog tam tikra veikla užsiims”.

“Tam tikra veikla tai yra tam tikros funkcinės vizijos departamento, kur reikia stipresnės priežiūros planavimo prasme departamento veiklos organizavimo prasme, kontrolės, ataskaitos prasme. Tai tiesiog ne specialybine prasme, kiek organizacine prasme”, – sakė G.Grina.

Praėjusią savaitę G.Grinos pavaduotoja buvo paskirta Akvilė Giniotienė – karininkė, anksčiau, kaip ir G.Grina, dirbusi karinės žvalgybos funkcijas vykdančiame Krašto apsaugos ministerijos Antrajame operatyvinių tarnybų departamente.

Saugumo vadovas, kalbėdamas apie 12 analitinių pažymų pateikimą parlamentui, sakė, jog šį klausimą bus galima spręsti Seimui priėmus teisės aktus, pagal kuriuos parlamentarams galėtų būti pateikiama operatyvinė informacija.

G.Grina pažymėjo, kad dabartinis VSD pastatas sostinės Vytenio gatvėje neatitinka reikalavimų

“Taip, jau man irgi toks vaizdas susidaro, tiesą pasakius nesidomėjau tuo, bet iš išorės tai matosi”, – sakė VSD direktorius.

Jis taip pat minėjo susipažinsiantis su medžiaga, “kiek lėšų buvo išleista, kas buvo daroma” vykdant šimtus milijonų litų kainuojančias ir užtrukusias naujo VSD pastato statybas Vilniuje.

“Turėjo būti skelbiami konkursai – gal jų nebuvo, gal jie buvo – kiek pinigų buvo išleista, kiek planuota, kada suplanuota. Vėlgi, sakyčiau, tokie finansinės drausmės klausimai. Dėl kainos aš negalėčiau nieko pasakyti. Tik viena, ką galėčiau pasakyti, – tokios institucijos kainuoja brangiai. Tai nėra butas ar namas, kurį mes standartiškai statome. Tai yra specialios paskirties institucija. Ir tokios institucijos kainuoja brangiai”, – aiškino G.Grina.

Balandžio 8 d. prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo Valstybės saugumo departamento generaliniu direktoriumi skiriamas į atsargą išėjęs buvusį Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktoriaus pavaduotojas pulkininkas leitenantas Gediminas Grina.

Krašto apsaugos ministerijoje G. Grina tarnauja nuo 1992 metų. 2001-2004 m. jis buvo Lietuvos karinis atašė JAV. 2004 m. G.G rina pradėjo tarnauti Antrajame operatyvinių tarnybų departamente. 2005 m. jis buvo paskirtas šio departamento direktoriaus pavaduotoju.

VSD vadovo postas liko laisvas po to, kai pernai gruodį iš šių pareigų pasitraukė Povilas Malakauskas.