Shutterstock nuotr.

Rasa VAITKEVIČIENĖ

„Lietuva šiandien stokoja susipratusio elito ir aristokratijos, kurių mąstymas neapsiribotų kadencijomis“, – atrodo, kad šis Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio pastebėjimas šiemet taps metų fraze: į kurią valstybės veiklos sritį bestum pirštu, visoms tiktų.

„Mąstymo kadencijomis“ pasekmės itin skaudžios sveikatos priežiūros srityje. Sparčiai didėja valstybės išlaidos sveikatos priežiūrai. Visuomenė sensta. Gilėja praraja tarp gyventojų poreikių sveikatos priežiūrai ir valstybės galimybių juos finansuoti.

Įteisins kyšininkavimą?

Patylomis būgštaujama, kad artėja sveikatos sistemos krizė: ar po keleto metų valstybė pajėgs užtikrinti nemokamą gydymą visiems savo piliečiams? Ragindami veikti, siūlydami konkrečius žingsnius, ekspertai, medikai mina sveikatos politikų ir valdininkų slenksčius. Tačiau dėl sveikatos politikos tęstinumo stokos esminių sprendimų Lietuvoje vis nėra.

Ką tik vietoj rimtų, esminių sprendimų sulaukėme dar vienos imitacijos – VTEK siūlymo oficialiai įteisinti pacientų pinigines dovanas medikams.

Ką tik vietoj rimtų, esminių sprendimų sulaukėme dar vienos imitacijos – VTEK siūlymo oficialiai įteisinti pacientų pinigines dovanas medikams.

Tokį valdininkų užmojį net ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas Matulas pavadino absurdišku, profanuojančiu pačią problemą. „Siūloma įteisinti tai, su kuo valstybė nesusitvarko, – kyšius, net neišsiaiškinus, dėl ko žmonės tuos kyšius duoda“, – aštriai VTEK siūlymą įvertino Seimo narys.

Būtini skaidrūs ir legalūs sveikatos sistemos finansavimo pokyčiai. Tokie pasiūlymai yra parengti ir ne kartą išdėstyti sveikatos valdininkų, politikų, medikų, įstaigų vadovų oficialiuose susitikimuose, tačiau realių, pacientui juntamų sprendimų priimta nebuvo.

Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius pastebi, kad mūsų šalis tebėra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kurioje iki šiol nesiryžtama nelegalius ir neoficialius mokėjimus paversti legaliomis ir oficialiomis priemokomis: įvesti papildomą savanorišką sveikatos draudimą ir sveikatos priežiūros sektorių padaryti skaidresnį, ekonomiškai tvaresnį, aukštesnės kokybės, saugesnį.

„Sveikatos priežiūros sektorių įvairūs korupcijos tyrimai jau antrą dešimtmetį įvardija kaip la­biau­siai korumpuotą, kuriame klesti nelegalūs ,atsilyginimai už paslaugas. Visa tai neabejotinai neigiamai veikia tiek valstybinius, tiek privačius paslaugų teikėjus“, – mano L.Paškevičius.

Atsiliekama šviesmečiais

Iš asociacijos prezidento pateiktų duomenų aiškėja, kaip smarkiai šioje srityje atsiliekame nuo Eu­ropos. Lietuvoje privatus sektorius sveikatos priežiū­ros srityje tesudaro 7–8 proc., kai Europos Są­jungos šalių vidurkis – apie 40–50 proc. ES valstybėse privatūs paslaugų teikėjai yra lygiaverčiai sveikatos sistemos dalyviai ir vidutiniškai sudaro apie 90 proc. pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų rinkos (Lietuvoje – apie 30 proc.); apie 50 proc. am­bu­latorinių konsultacijų rinkos (Lietuvoje – apie 8 proc.); apie 50 proc. dienos chirurgijos paslaugų rinkos (Lietuvoje – apie 15 proc.); apie 30 proc. stacionarinių paslaugų rinkos (Lietuvoje nesiekia 1 proc.).

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2013 m. ES vienam šimtui stacionaro lovų teko 33,64, o Lietuvoje – vos 1,56 privačios stacionaro lovos. ES šalių statistika rodo, kad Lietuvoje privati stacionarinė pagalba yra viena silpniausiai išplėtotų ir pacientams sunkiausiai prieinamų tarp visų ES valstybių.

Daugumoje ES valstybių pacientams sudarytos sąlygos vienodais pagrindais rinktis valstybinių ir privačių sveikatos priežiūros įstaigų teikiamas paslaugas bei gauti apmokėjimą už jas iš valstybinių sveikatos draudimo fondų. Lietuvoje stacionarinis sektorius vis dar yra valstybės monopolizuotas, privačių įstaigų neįsileidžiama.

Plėtros metmenys dūli stalčiuje

Esama padėtis netenkina ir pacientų atstovų. Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė jau prieš ketverius metus ragino, kad valstybė turėtų nedelsdama priimti strateginį sprendimą įvesti papildomą sveikatos draudimą: tai mažintų pacientų išlaidas ir nelegalius mokėjimus.

„Visos Europos valstybės siekia, kad sveikatos priežiūros paslaugos ir finansavimas joms būtų teikiama vienodomis sąlygomis, nesvarbu, įstaiga valstybinė ar privati.

Visos Europos valstybės siekia, kad sveikatos priežiūros paslaugos ir finansavimas joms būtų teikiama vienodomis sąlygomis, nesvarbu, įstaiga valstybinė ar privati.

Svarbu, kad tos paslaugos būtų kokybiškos, kvalifikuotos ir kad žmogus jas gautų laiku. O kai pas mus nėra vienodų sąlygų – praktiškai nėra ir konkurencijos. Privačios įstaigos turi puikią aparatūrą, kvalifikuotų gydytojų, tačiau su jomis nesudaromos stacionarinių paslaugų su­tartys. Valstybės institucijos nenori, kad žmogus tu­rėtų laisvę rinktis tą gydymo įstaigą, kuri jam labiau patinka“, – pastebi pacientų atstovė.

V.Augustinienė apgailestauja, kad šiandien, 2016-aisiais, nė per žingsnį nepasistūmėta įgyvendinant prieš penkerius metus Seimo patvirtintą do­kumentą – 2011–2020 m. Lietuvos sveikatos siste­mos plėtros metmenis. O ten, be kita ko, siūlyta sudaryti lygias konkurencines ir veiklos sąlygas, vienodas galimybes valstybės ir privataus sektoriaus įstaigoms, skatinti privačių pirminės sveikatos priežiūros įstaigų plėtrą, netgi ketinta sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis sudariusioms privačioms medicinos įstaigoms leisti panaudos teise naudotis savivaldybių kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu.

Tačiau po praėjusių rinkimų naujos kadencijos Seimo sveikatos politikai rinkosi kardinaliai kitus prioritetus. Metmenys dulka stačiuose, o vienas pa­grindinių pacientų lūkesčių – lygios galimybės gauti paslaugas tiek valstybinėse, tiek privačiose sveikatos priežiūros įstaigose – nėra užtikrintas iki šiol.

Didžiausios bėdos – tai sveikatos politikos tęstinumo stoka (trys socialdemokratų sveikatos ministrai kiekvienas vykdė priešingą politiką, ankstesnio Seimo priimti dokumentai buvo ignoruojami); mažėjantis finansavimas: žadėta sveikatos apsaugai skirti 4,2 proc. bendrojo vidaus produkto (2012 m. buvo 4,1 proc.), tačiau šiemet skirta tik 3,9 proc.; privačias medicinos įstaigas diskriminuojanti sveikatos politika, sukurianti kliūtis investicijoms į sveikatos sistemą.

Tad ką reikėtų daryti toliau? Viena vertus, teorinių strategijų ir metmenų jau turime per akis. Kita vertus, privačios medicinos atstovai, seniai ra­gi­nan­tys imtis pribrendusių permainų, turi ką pasiūlyti.

Sprendimų yra – nėra valios

Štai kai kurie Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidento L.Paškevičiaus siūlymai: sudaryti ne teorines, o realias galimybes pacientams rinktis privačią ar valstybinę sveikatos priežiūros įstaigą ir gauti ligonių kasų apmokėjimą už paslaugas. Užtikrinti ekonomikos dėsnių ir konkurencijos veikimą sveikatos priežiūros sektoriuje, įdiegti skaidrią, ekonominiais skaičiavimais pagrįstą sveikatos priežiūros paslaugų kainodarą.

Taip pat L.Paškevičius siūlo atsisakyti valstybės investicijų programų bei kitų neskaidriai vykdomų, konkurenciją iškreipiančių finansinių išteklių pa­skirstymo instrumentų, šias lėšas įtraukiant į Pri­valomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą.

Papildomų investicijų į sveikatos paslaugų sekto­rių galima pritraukti nelegalius atsiskaitymus pa­verčiant legaliomis priemokomis už sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus būtinąją medicinos pa­galbą bei apsaugant socialiai pažeidžiamas visuomenės grupes. Raginama leisti veikti fizinių ir juridinių asmenų papildomo (savanoriško) sveikatos draudimo mechanizmui.

Taip pat siūloma pakeisti sutarčių su ligonių teritorinėmis kasomis sudarymo tvarką bei kitus teisės aktus, užtikrinant, kad pacientams sveikatos priežiūros paslaugos vienodais pagrindais būtų kompensuojamos tiek valstybinėse, tiek privačiose gydymo įstaigose.

„Esminiai pokyčiai sveikatos priežiūros sektoriuje galimi tik tuomet, jei iš tiesų bus siekiama orienta­cijos į paciento poreikius, sprendimų priėmimo skaidrumo, paslaugų kokybės ir valdymo efektyvumo. Tuomet pacientas taps tikra, o ne tik komunikuojama sveikatos reformos ašimi, o sveikatos priežiūros sektorius priartės prie ekonominiais pagrindais veikiančio šalies ūkio. Tada ir viešųjų finansų poreikis taptų mažesnis, nes jie būtų naudojami efektyviau, be to, būtų pritraukta papildomų privačių finansavimo šaltinių“, – įsitikinęs L.Paškevičius.

Tad pasiūlymų ir vizijų, kaip reikėtų gerinti šlyjančią šalies sveikatos apsaugos sistemą, turime. O netrukus paaiškės, ar sulauksime žmonių, pasiryžusių įgyvendinti esmines permainas, ar užderės tik dar vienos kadencijos politikų.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

Buvęs ūkio ministras ir visuomeninis premjero konsultantas Dainius Kreivys apskundė jam nepalankų Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovė Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė BNS patvirtino, kad D.Kreivio skundas gautas pirmadienį.

D.Kreivys prašo teismo panaikinti kovo 8 dienos VTEK sprendimą ir taikyti reikalavimų užtikrinimo priemones – laikinai stabdyti sprendimo galiojimą. Be to, buvęs ūkio ministras prašo skundą nagrinėti uždarame posėdyje.

“Pastarąjį prašymą D.Kreivys motyvuoja tuo, kad bylos duomenų paviešinimas gali menkinti VTEK ir atskirų jos narių reputaciją”, – BNS sakė S.Jacinevičienė-Baltaduonė.

Vilniaus apygardos administracinis teismas per 7 dienas nuspręs, ar priimti D.Kreivio skundą ir ar taikyti ieškinio užtikrinimo priemones.

D.Kreivys atsistatydinimo pareiškimą parašė kovo 9 dieną, iš karto po Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimo, kad jis supainiojo viešuosius ir privačius interesus, kai skyrė Europos Sąjungos lėšų dviem sostinės mokykloms renovuoti. Renovavimo konkursus buvo laimėjusi ministro motinos iš dalies valdoma įmonė.

Pasak VTEK pranešimo, ministrui buvo žinoma, kad jo motina yra mokyklų renovacijos konkursą laimėjusios bendrovės “Specializuota komplektavimo valdyba” akcininkė, jis pats šioje bendrovėje ėjo atsakingas pareigas – buvo akcininku, direktoriumi, valdybos nariu.

“Teiginį, kad ministras nežinojo, jog jo priimamas sprendimas yra palankus bendrovei SKV, Komisija vertina kritiškai – aukščiausių šalies valdymo organų nariams turėtų būti taikomi ir aukščiausi elgesio standartai, todėl D.Kreivys, eidamas į Ministro pareigas iš verslo sektoriaus, turėjo įvertinti visas interesų konflikto grėsmes, susijusias su jo buvusiomis pareigomis ir jo ar jam artimų asmenų akcijomis įvairiose įmonėse”, – konstatavo etikos sargai.

VTEK taip pat nusprendė, kad D.Kreivys įstatymą pažeidė ir nustatytu laiku nepateikęs privačių interesų deklaracijos bei netiksliai nurodęs deklaruotinus duomenis bei nenurodęs duomenų, dėl kurių galėjo kilti interesų konfliktas.

Posto D.Kreivys neteko kovo 16-ąją, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą.

Buvęs ūkio ministras gali tapti valdančiosios partijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) – vykdomuoju sekretoriumi. Neoficialiomis BNS žiniomis, TS-LKD svarstoma galimybė eksministrą skirti į šias pareigas.

Pats eksministras tokios galimybės nei patvirtina, nei paneigia. Jis teigia esąs privatus asmuo ir savo planų nekomentuoja.

Pagal TS-LKD įstatus, vykdomąjį sekretorių partijos pirmininko teikimu skiria ir atleidžia TS-LKD taryba.

Šis partijos apmokamas pareigūnas vadovauja partijos sekretoriatui, pirmininko įgaliojimu, TS-LKD vardu sudaro sandorius, atidaro ir uždaro sąskaitas bankuose ir kitose kredito įstaigose, atsako už materialiojo ir nematerialiojo turto bei lėšų panaudojamą ir kita.

Balandžio 4 dieną premjeras Andrius Kubilius D.Kreivį paskyrė visuomeniniu konsultantu ekonomikos ir investicijų klausimais.

Ūkio ministras Rimantas Žylius elgėsi nepriekaištingai, paprašęs Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) išaiškinimo, ar jis gali skirti Europos Sąjungos (ES) fondų paramą Lietuvos įmonei “Hewlett-Packard”, trečiadienį pareiškė Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius.

“Ministras elgėsi labai preciziškai, jis pasakė, kad jis nusišalina (nuo europinės paramos skyrimo “Hewlett-Packard” – BNS) ir kreipėsi į mane. Mes, turėdami šiek tiek abejonių dėl to, kaip tai gali vertinti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kreipėmės į ją. Gerai, kad greitai davė atsakymą. Tai yra tam tikras precendento formavimas. (…) Manau, kad pats pavyzdys ir ministro elgesio, ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos elgesio, yra tinkamas”, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė A.Kubilius.

“Norėčiau, kad taip preciziškai dirbtų ir kitos valstybės ar politinės institucijos”, – pridūrė premjeras.

Pats R.Žylius dar šią savaitę ketina pasirašyti įsakymą dėl Europos Sąjungos (ES) fondų paramos skyrimo įmonei “Hewlett-Packard”.

“Eiga bus tokia: premjeras, gavęs iš Vyriausioji tarnybinės etikos komisija patarimą, priims sprendimą. Jis greičiausiai bus toks, kad dėl mano mažareikšmiškumo tų akcijų, kurias turiu, ir jų mažareikšmiškos reikšmės, premjeras paves pasirašyti įsakymą dėl paramos skyrimo. Ir pasirašysiu”, – trečiadienį BNS sakė ministras.

R.Žylius mano, kad premjeras pasirašyti įsakymą jį įpareigos ketvirtadienį: “Rytoj (ketvirtadienį – BNS) gausiu ir iš karto pasirašysiu”.

Trečiadienį VTEK pareiškė, kad R.Žylius gali skirti ES fondų paramą Lietuvoje registruotai įmonei “Hewlett-Packard”.

Komisijos teigimu, R.Žyliaus turimas “Hewlett-Packard Company”, kurioje jis 2003-2009 metais dirbo sprendimų architektu, 0,00003 proc.akcijų paketas yra labai mažas ir negali daryti įtakos jo sprendimams atliekant tarnybines pareigas.

Pasak spaudos, 1,6 mln. litų ES paramos “Hewlett Packard”, kartu su bendrove “Sophus” ketinanti kurti naują informacijos technologijų platformą, paprašė pernai. Lietuvos verslo paramos agentūra projektą pripažino tinkamu remti dar gerokai iki R.Žyliui tampant ministru.

Ūkio ministeriją, kurios vadovas tvirtina agentūros sprendimus, tokia rekomendacija pasiekė kovo 8 dieną – tą pačią, kai atsistatydino D.Kreivys. Seime prisiekęs R.Žylius paramą skirti atsisakė ir, vadovaudamasis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu, apie tokį sprendimą informavo premjerą Andrių Kubilių.

Ūkio ministras Dainius Kreivys antradienį dalyvavo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) posėdyje, kuriame svarstoma, ar jis nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų.

Po posėdžio D.Kreivys nesustojo atsakyti į žurnalistų klausimus. Etikos sargų sprendimas turėtų būti paskelbtas antradienį po 15 valandos.

Komisija vertina, ar ūkio ministro elgesys, ministerijai skiriant Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramą mokykloms, kurių rekonstrukcijos darbus atlieka su jo motina susijusi bendrovė, atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas.

Tyrimą dėl D.Kreivio komisija pradėjo sausio pabaigoje, gavusi Seimo nario socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus kreipimąsi.

Jis prašė išsiaiškinti, ar D.Kreivys galėjo, nesilaikydamas nusišalinimo pareigos, dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su įmonių “Stamija” ir “Makveža”, kurių akcininkė yra D.Kreivio motina, ir ar tai galėjo paskatinti “neįprastai sėkmingą” įmonių plėtrą.

Ūkio ministras kategoriškai atmeta bet kokius įtarimus, kad jis galėjo daryti įtaką skiriant ES paramą su jo artimaisiais susijusiomis įmonėmis.

Pernai rugsėjį ūkio ministras pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtinta ES parama dviem projektams – Karoliniškių gimnazijos renovacijai skirta daugiau kaip 2,34 mln. litų, o “Ąžuolyno” mokyklai – 3,64 mln. litų.

Konkursus dėl šių mokyklų renovacijos vėliau laimėjo D.Kreivio motinos Florentinos Kreivienės iš dalies valdoma bendrovė Specializuota komplektavimo valdyba (SKV) ir bendrovės “Dalsta” bei ir “Bikusta”.

Kultūros ministras Remigijus Vilkaitis nežada skųsti jam nepalankių Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) išvadų, nors teigia su jomis “kategoriškai nesutinkantis”.

Tautos prisikėlimo partijos paragintas atsistatydinti ministras pirmadienį taip pat sakė ketinąs parašyti atsistatydinimo pareiškimą, tačiau teigė negalįs tiksliau įvardyti, kada tai padarys.

“Neskųsiu, nes, manau, šitoj valstybėj skųst nereikia – mes ir taip vieni kitus skundžiam visur, reikia nereikia,” – BNS pirmadienį sakė kultūros ministras.

VTEK nusprendė, jog R.Vilkaitis supainiojo interesus dalyvaudamas sprendžiant klausimą dėl valstybės finansinės paramos skyrimo kino filmui “Atsisveikinimas”, kuriame pats ir vaidino.

Tačiau ministro teigimu, VTEK sprendimą priėmė vadovaudamasi “išankstine nuostata”.

“Nesutinku kategoriškai (su išvadomis – BNS), ir manau, kad jie turi išankstinę nuostatą,” – tvirtino R.Vilkaitis.

Kaip pirmadienį skelbia “Kauno diena”, filme “Atsisveikinimas” (Laimingo žmogaus istorija) R.Vilkaitis nusifilmavo 2007-2008 metais, dar prieš tapdamas kultūros ministru. Tačiau juo tapęs skyrė šiam filmui 120 tūkst. litų iš Kultūros ministerijos biudžeto.

Dėl pastarojo fakto šių metų sausį VTEK ir pradėjo tyrimą, ar ministras nesupainiojo viešųjų ir privačiųjų interesų.

R.Vilkaitis į kultūros ministro postą buvo deleguotas 2008 metų gruodį valdančiosios Tautos prisikėlimo partijos (TPP), vadovaujamos Arūno Valinsko.

Balandžio pabaigoje TPP pareiškė nepasitikinti R.Vilkaičiu, nuo to laiko ieškoma kandidatų į šį postą. Šiuo metu oficialiai TPP premjerui siūlomas kandidatas – Vilniaus dailės akademijos prorektorius Arūnas Gelūnas.

R.Vilkaitis kol kas nėra parašęs atsistatydinimo pareiškimo. Tačiau ministras teigia tai padarysiantis, tik kol kas neaišku, kada.

“Čia ne mano klausimas, žinoma, kad parašysiu. Negaliu pasakyti, kada”, – BNS sakė R.Vilkaitis.