"Veido" archyvas

Interneto svetainėje flyradar24.com praėjusią savaitę buvo galima gyvai stebėti vulkaninio debesies judėjimą padange

Oro bendrovės užsimojo įrodyti, kad skrydžiai dėl sklindančių vulkaninių dulkių atšaukiami beprasmiškai, ir sieks pakeisti skrydžių atšaukimo tvarką.

Praėjusią savaitę Islandijoje pūškuoti pradėjęs ugnikalnis vėl, kaip ir praėjusiais metais, sujaukė oro uostų darbą: dėl kietųjų dalelių, sklindančių virš Europos, buvo atšaukta per tūkstantį skrydžių Vokietijoje, Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, po keliasdešimt skrydžių atšaukė ir Švedijos, Norvegijos bei Danijos oro uostai.

Oro bendrovės užsimojo įrodyti, kad skrydžiai atšaukiami beprasmiškai, nes esą dalelių matavimai nėra tikslūs, o jų keliamas pavojus – pernelyg išpūstas, tad esą laikas pakeisti skrydžių atšaukimo tvarką.

Priminsime, kad šiuo metu taisyklės reikalauja, jog skrydžiai būtų atšaukti tuo atveju, jei lėktuvui tenka kirsti didžiausio tankio kietųjų vulkaninių dalelių debesį.

Pavojus tikras?

Mokslininkų teigimu, šios kietosios dalelės gali rimtai sutrikdyti lėktuvo variklio darbą. Oro erdvės tyrimų bendrovės “Eurocontrol” atstovas Brianas Flynnas tikina, kad pavojus lėktuvams dėl dalelių yra itin rimtas. Tai įrodo ir anksčiau pasitaikę lėktuvų gedimai. Pavyzdžiui, 1982 m. po Indonezijos vulkano išsiveržimo į dulkių debesį pateko “British Airways” lėktuvas. Dėl dalelių perkaitę sustojo visi keturi jo varikliai, ir lėktuvas iš 11 km aukščio krito iki 3,7 km aukščio, kol varikliai atvėso ir vėl pradėjo veikti. 1989 m. sugedo KLM lėktuvas ir buvo nutupdytas avariniu būdu. Jo turbinose rasta 80 kg vulkaninių pelenų.

Pernai, išsiveržus Islandijos ugnikalniui, gedimų buvo nustatyta per pelenus skridusiame mokomajame Suomijos oro linijų lėktuve “Boeing F-18″, o kiek vėliau – ir viename Didžiosios Britanijos lėktuve.

Vis dėlto oro bendrovių atstovai tikina, kad aklai bijoti vulkaninių dalelių nėra pagrindo. Jie remiasi civilinės aviacijos saugumo ekspertės iš Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Florence Rousse argumentais, kad lėktuvui kylantis pavojus priklauso ne vien nuo dalelių koncentracijos, bet ir nuo kitų veiksnių, pavyzdžiui, to, kiek laiko lėktuvas skrenda per vulkaninį debesį.

Tad praėjusią savaitę dvi Europos skrydžių bendrovės – Airijos “Ryanair Holdings Plc” ir Didžiosios Britanijos “British Airways” nusprendė inicijuoti skrydžių atšaukimo tvarkos dėl dalelių pokyčius, nes esą pagal šią tvarką neatsižvelgiama į F.Rousse paminėtas “lengvinančias aplinkybes”.

“British Airways” valdybos narys Willie Walshas pareiškė, jog netiki vulkaninių debesų žemėlapiais, ir neabejoja, kad ten, kur pažymėta didžiausia dalelių koncentracija, tų dalelių gali visai nebūti. Tad kompanija kreipėsi į Didžiosios Britanijos civilinės aviacijos tarnybą, prašydama leidimo jos lėktuvui “Airbus SAS A320″ atlikti bandomąjį skrydį į “raudonąją zoną” – didžiausios koncentracijos dalelių debesį.

Šio bandomojo skrydžio, trukusio 45 minutes, rezultatai parodė, kad iš tiesų dalelių koncentracija nebuvo pavojinga. Įrodyta, kad dviejų variklių lėktuvas visiškai sėkmingai praskrido virš Škotijos, kur tuo metu neva buvo didžiausias kietųjų dalelių tankis, tačiau net skrydžio metu atlikti baroskopiniai tyrimai parodė, jog dalelių į lėktuvo variklį nepateko.

Remdamasi šiomis išvadomis kompanija sieks pakeisti iki šiol galiojančią skrydžių atšaukimo tvarką ir tikisi tam gauti vyriausybės pritarimą.

Tiesa, Didžiosios Britanijos transporto sekretorius Philipas Hammondas patikino, kad net jei tvarka bus sušvelninta, šalyje ir toliau svarbiausia bus ne oro bendrovių pelnas, o keleivių saugumas, tačiau ir jis pritaria nuomonei, jog baimė dėl pelenų gali būti pernelyg išpūsta. Ph.Hammondas neabejoja: jau vien tam, kad skrydžių bendrovės nemanytų, jog jų patiriami nuostoliai beprasmiai, būtina atlikti kur kas nuodugnesnius tyrimus, aiškinantis, ar vulkaninės dalelės iš tiesų tokios pavojingos lėktuvams.

Nuostoliai – milijardiniai

Nuostoliai, kuriuos dėl vulkaninių dulkių debesų patiria oro bendrovės, iš tiesų įspūdingi. Štai praėjusiais metais dulkės iš kito Islandijos vulkano uždarė bemaž visą Europos oro erdvę: Tarptautinės oro transporto asociacijos skaičiavimais, per šešias dienas buvo atšaukta apie 100 tūkst. skrydžių, o bendri nuostoliai siekė 1,7 mlrd. JAV dolerių.

O kur dar skrydžių bendrovių akcijų vertės šokinėjimas. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę IAG grupės, kurią sudaro “British Airways” ir Ispanijos bendrovė “Iberia”, akcijų vertė 7 proc. smuko jau po pirmųjų pranešimų, kad Europos link atslenka vulkaninis debesis.

Keturios priežastys, kodėl dalelės kelia grėsmę lėktuvams

• Dalelės gali uždengti ekrano skydą ir “apakinti” pilotą, tai pražūtinga leidžiantis mechaniniu būdu. Dalelės taip pat gali pažeisti fiuzeliažą arba nusileidimo žibintus.

• Dalelės gali pažeisti Pito vamzdelius, o tai savo ruožtu sugadina lėktuvo greičio indikatorius.

• Vulkaninės dalelės turi įkrovos, o tai gali sutrikdyti radijo ryšį.

• Stambios vulkaninės dalelės gali būti įsiurbtos į lėktuvo variklį ir išsilydžiusios prilipti prie variklio sienelių, nes šios dalelės lydosi esant maždaug 1100 laipsnių pagal Celsijų, o variklyje temperatūra siekia apie 1400 laipsnių.

BFL

Islandijoje vykstantis ugnikalnio išsiveržimas tikriausiai nebetrikdys lėktuvų skrydžių Europoje, ketvirtadienį paskelbė Europos oro eismo kontrolės organizacija “Eurocontrol”.

Briuselyje įsikūrusi agentūra nurodė, kad Islandijoje išsiveržusio Grimsviotno ugnikalnio aktyvumas staigiai sumažėjo.

“Dėl šios priežasties šiandien Europoje nenumatoma ir nefiksuojama regionų, kuriuose būtų didelė (vulkaninių pelenų) koncentracija, – sakė “Eurocontrol” atstovas Brianas Flynnas (Brajenas Flinas). – Niekur netaikomi jokie skrydžių ribojimai.”

Anksčiau šią savaitę dėl vulkaninių pelenų debesies buvo uždaryti kai kurie oro uostai, o Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir kitose šiaurės vakarų Europos šalyse atšaukta šimtai skrydžių.

Prognozuota, kad vulkaninių dulkių debesys ketvirtadienio rytą dar tvyros virš Skandinavijos šiaurinės dalies ir Rusijos šiaurėje, tačiau vėliau tą pačią dieną jie išsisklaidys.

Kiti pelenų debesys slenka tarp Islandijos ir Grenlandijos, tačiau B. Flynnas sakė, kad jie skrydžių netrikdys.

Pernai balandžio 15-20 dienomis Europos civilinės aviacijos agentūros buvo uždariusios daugelį Senojo žemyno oro uostų dėl balandžio 14 dieną Islandijoje prasidėjusio smarkaus Ejafjadlio ugnikalnio išsiveržimo. Tąsyk buvo atšaukta per 100 tūkst. skrydžių, o visame pasaulyje buvo sutrikdyti daugiau nei 10 mln. keleivių planai.

AFP

Europos oro eismo kontrolės organizacija “Eurocontrol” pranešė, kad trečiadienį dėl vulkaninių pelenų debesies, atslinkusio nuo Islandijos, Vokietijoje bus atšaukta apie 700 skrydžių.

Jeigu šios prognozės pasitvirtins, bus atšaukta apie dešimtadalis kasdien Vokietijos oro uostuose aptarnaujamų skrydžių.

Briuselyje įsikūrusi “Eurocontrol” nurodė, kad šiuos sutrikimus sukėlė dulkių debesis, pasklidęs iš Islandijos Grimsviotno ugnikalnio ir per Didžiąją Britaniją bei Šiaurės jūrą pasiekęs Vokietiją.

“Dabar numatome, kad šiandien Vokietijoje bus atšaukti 700 skrydžių, kurių paprastai būna apie 8 000, o visoje Europoje 29 tūkst.”, – sakoma “Eurocontrol” puslapyje socialiniame tinkle “Twitter” paskelbtame pranešime.

Vokietijos susisiekimo ministras Peteris Ramsaueris (Pėteris Ramzaueris) visuomeninei televizijai ARD sakė, kad vulkaninių uolienų dalelių, kurias išmetė šeštadienį išsiveržęs Grimsviotno ugnikalnis, koncentracija ore vėliau trečiadienį turėtų sumažėti.

Didžiųjų Vokietijos oro uostų – Frankfurto ir Miuncheno – darbas nebuvo sutrikdytas.

Specialistai prognozuoja, kad vulkaninių pelenų debesys dar gali paveikti skrydžius Lenkijoje ir Skandinavijos šalyse.

Antradienį dėl ugnikalnio pelenų debesies buvo atšaukti maždaug 500 skrydžių Didžiojoje Britanijoje.

Tarptautiniai Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai antradienį dirba pagal grafiką, oro bendrovės laikosi patvirtintų skrydžių tvarkaraščio.

Oro uostų tinklapiuose pateikiama realaus laiko informacija rodo, kad nė vienas skrydis neatšauktas.

Pirmadienį dalis skrydžių neįvyko dėl suaktyvėjusio Islandijos ugnikalnio išmestų dulkių.

Vilniaus oro uostas pranešė, kad orlaiviai pagal tvarkaraštį išvyko į Taliną, Rygą, kils lėktuvas į Kijevą. Iš Kauno oro uosto pakilo orlaiviai į Barseloną, Diuseldorfą ir Rygą.

Palangos oro uostas antradienį ryte, kaip ir planuota, išleido lėktuvą į Kopenhagą.

Balandžio viduryje vulkaninių pelenų debesys, pasklidę išsiveržusio ugnikalniui Islandijoje, privertė beveik savaitei uždaryti didžiąją dalį Europos oro erdvės. Oro bendrovės turėjo atšaukti apie 100 tūkst. skrydžių, todėl žlugo milijonų keleivių planai.

Dėl Europos oro erdvę vėl pasiekusių vulkaninių pelenų Lietuvoje pirmadienio rytą atšaukta dalis skrydžių.

Latvijos oro bendrovė “airBaltic” atšaukė rytinius skrydžius iš Dublino į Vilnių bei iš Rygos į Vilnių. Taip pat atšaukti ir “Estonian Air” skrydžiai iš Talino ir iš Amsterdamo į Vilnių bei atgal.

“airBaltic” lėktuvas iš Dublino Vilniuje turėjo leistis 05.55 valandą, iš Rygos – 07.35 valandą, “Estonian Air” lėktuvas iš Talino – 06.30 valandą, o lėktuvas iš Amsterdamo – 13 valandą.

Kauno oro uoste atšaukti bendrovės “Ryanair”skrydžiai į Dubliną ir į Didžiosios Britanijos Bristolio miestą bei atgal.

Palangos oro uoste pirmadienio rytą skrydžiai neatšaukti.

Didžiosios Britanijos civilinės aviacijos pareigūnai dėl tiršto Islandijos Ejafjadlajokudlio vulkano pelenų debesies dalį šalies oro erdvės vėl uždarė sekmadienį.

Balandžio viduryje vulkaninių pelenų debesys, pasklidę po Ejafjadlajokudlio ledynu išsiveržusio ugnikalnio, privertė beveik savaitei uždaryti didžiąją dalį Europos oro erdvės. Oro bendrovės turėjo atšaukti apie 100 tūkst., todėl žlugo milijonų keleivių planai.

Suaktyvėjusio Islandijos ugnikalnio išmetamos dulkės Lietuvos oro erdvės tiesiogiai nepaveiks, prognozuoja Civilinės aviacijos administracijos (CAA) direktorius Kęstutis Auryla.

“Dėl suaktyvėjusio ugnikalnio oro erdvės apribojimus įvedė Airija, apie tai galvoja Škotija. Gali būti, kad sutrikimų bus ir Didžiosios Britanijos oro erdvėje, nes šios šalys sąlyginai yra arti Islandijos. Tuo tarpu mums jokio tiesioginio poveikio vulkaninės dulkės neturės”, – BNS sakė K.Auryla.

Anot CAA vadovo, nepatogumų gali patirti žmonės, skrendantys būtent į šias šalis arba iš jų.

Jo teigimu, dėl oro srovių Lietuvos oro erdvę vulkaniniai debesys pasiekia gerokai išskydę ir nekeliantys pavojaus.

“Nėra jokių prognozių, kad šie debesys Lietuvos erdvėje dabar gali sukelti kokių nors problemų. Visa informacija yra pateikta lėktuvų įguloms, kad jos galėtų operatyviai priimti sprendimus”, – sakė CAA vadovas.

Kaip ir kitose Europos šalyse, Lietuvoje skrydžius balandžio 16 dieną sutrikdė Islandijos vulkano išmestos dulkės, dėl kurių baimintasi orlaivių pakenkimo. Balandžio 20 dieną 19 val. 15 minučių Lietuvos erdvė buvo visiškai atverta.

Visi skrydžiai Airijos pagrindiniame Dublino oro uoste bus sustabdyti nuo trečiadienio ryto dėl vulkaninių pelenų debesies, slenkančio į pietus iš Islandijos, pranešė Airijos aviacijos valdyba (IAA).

Agentūra, kuri antradienį buvo kelioms valandoms sulaikiusi skrydžius didžiojoje Airijos dalyje, nurodė stabdanti visus skrydžius Dubline nuo 10 val. Grinvičo (13 val. Lietuvos) laiku dėl pavojaus, kurį vulkaniniai pelenai kelia lėktuvų varikliams.

Labai preliminariais skaičiavimais dėl Islandijoje išsiveržusio ugnikalnio Lietuvos turizmo sektorius patyrė 4 milijonų eurų nuostolį, nukentėjo apie 25 000 keleivių ir turistų. Tokius duomenis ūkio viceministras Arnoldas Burkovskis pateikė Europos Komisijos surengtoje vaizdo konferencijoje, kurioje dalyvavo visų Europos Sąjungos (ES) šalių vyriausybių atstovai.

Nuostoliai, kuriuos patyrė ES šalys svyruoja nuo kelių iki kelių šimtų milijonų eurų, tačiau sprendimas apie tai, jog šiuos nuostolius galėtų dengti šalys arba ES nebuvo priimtas. “Tai yra pati pradžia bendros Europos Sąjungos šalių pozicijos nustatymo šiuo klausimu”, – sako ūkio viceministras A. Burkovskis. Jo teigimu, ryškėja pagrindinė išvada – visos ES šalys turės laikytis vienos pozicijos, kitu atveju galima didelė sumaištis išskiriant kurios nors šalies individualią patirtį.

Itin daug šalys narės kalbėjo apie keliautojų pasitikėjimo oro vežėjais, turizmo operatoriais ir visu turizmo sektoriumi sugrąžinimą, nes tai gali turėti neigiamą įtaką ilgalaikėje perspektyvoje. Pasak konferencijos dalyvių, nuostoliai gali dar labiau išaugti liepos – rugpjūčio mėnesiais, per patį atostogų įkarštį, teikiant pirmenybę ne skrydžiams lėktuvais, o renkantis artimas keliones bei keliavimą sausumos ar vandens transportu.

Europos Komisijos Pramonės ir verslo viceprezidentas Antonio Tajani pareiškė, kad jokios rizikos keliauti oru nebėra ir ragina šalis nares padrąsinti gyventojus jaustis saugiai oro erdvėje.

"Veido" archyvas

Islandijoje išsiveržusio Ejafjadlajokudlio ugnikalnio pelenų debesis sutrikdė skrydžių eismą Europoje ir atskleidė silpnąsias Lietuvos susisiekimo infrastruktūros puses

Europa susirūpino, kad neturi vulkaninių debesų tankio matuoklių ir patyrė diskomfortą dėl staiga persipildžiusių traukinių ir autobusų. O Lietuva, oro erdvę uždengus vulkaniniam debesiui, prisiminė esanti carinės Rusijos provincijos dalis, kuriai vietos politikai jau šešiolika metų žada geležinkelį į Vakarus, bet jis dar net nepradėtas.

Dėl sutrikusių skrydžių ir dėl to užsienyje užstrigusių lietuvių negandų simboliu galima laikyti Lietuvos finansų ministrę Ingridą Šimonytę. Islandijos ugnikalnio pasiųstas vulkaninis debesis ją užklupo posėdžiaujančią Madride, taigi namo jai teko grįžti ne lėktuvu, o autobusu. Ir kelionė į Vilnių vietoj numatyto sekmadienio baigėsi tik ankstyvą kito ketvirtadienio rytą.

Galbūt po tokios kelionės keisis jos ir kitų ministrų požiūris skiriant lėšas, tarkime, Vilnių ir Varšuvą turinčiam sujungti europietiškam geležinkeliui “Rail Baltica”. Juk jį nutiesus kelionė traukiniu iki Berlyno per Varšuvą truktų apie 9 val. – dabar ilgiau tenka kratytis, ir dar su persėdimu pasienyje, vien iki Lenkijos sostinės.

Lėktuvu, keltu, autobusu

Užsienyje užstrigę lietuviai negaili pagyrų turizmo paslaugų bendrovėms: jos nuoširdžiai rūpinosi klientų likimu, ieškojo kitokių galimybių jiems grįžti namo.

Štai į komandiruotę Lisabonoje išvykusi vilnietė Dalia Vasarienė namo turėjo parskristi sekmadienio vakarą, o parvyko pirmadienį, kai oro erdvė daugelyje šalių tam tikromis valandomis buvo atveriama. Ji pasakoja, kad jos kelionės agentė visą parą buvo pasirengusi teikti informaciją, siūlė ne vieną grįžimo variantą. Ponia Dalia jau buvo pasiryžusi kelių parų kelionei traukiniu per Europą namo, bet jai netikėtai pavyko gauti vietą iš Lisabonos į Romą skrendančiame lėktuve, o Italijoje patekti į vieną pirmųjų Vilniun paleistų reisų. “Pati aš niekur nebūčiau patekusi – viską sutvarkė su dideliais tarptautiniais tinklais bendradarbiaujanti mūsų agentūra”, – pabrėžė ji.

Nuo I.Šimonytės tokia sėkmė buvo nusigręžusi: iš Madrido išskristi jai nepavyko, todėl ministrė nusprendė iš Paryžiaus į Lietuvą vykti autobusu, kurį namo negalintiems pargrįžti kolegoms parūpino Lietuvos užsienio reikalų ministerija.
Kitam užsienyje užstrigusiam lietuviui komandiruotėje Stokholme buvusiam investicinio banko “Gild” partneriui Šarūnui Skyriui namo teko grįžti jūrų keliu. Užuot pusantros valandos namo skridęs lėktuvu, jis visą naktį plaukė keltu, po to dar keturias valandas truko kelionė autobusu iš Rygos į Vilnių. Dėl patirtų išlaidų (kelto ir autobuso bilietai atsiėjo 560 Lt) kompensavimo jis ketina kreiptis į skrydį atšaukusią oro linijų bendrovę “Skyways”.

Šiuo metu įvardinti tikslias Islandijoje išsiveržusio ugnikalnio finansines pasekmes verslui yra gana sudėtinga, nes paslaugų užsakymai yra pasklidę ne tik po Europą, bet ir po pasaulį. Tačiau jau yra žinoma, kad tiesioginiai ir apskaičiuojami kelionių organizatorių nuostoliai viršija 1 mln. 500 tūkst. Lt, o netiesioginiai – 2 mln. litų. Sumos dar tikslinamos.

“Nors, kaip matyti iš gautų statistinių duomenų, nuostoliai tikrai nemaži, vis tik džiugu, kad kelionių organizatoriai ir kelionių agentūros šiuo kritiniu metu pademonstravo profesionalumą ir tvirtumą priimant vartotojui palankius sprendimus. Tai liudija padėkos, gaunamos tiesiogiai iš turistų”, – kalbėjo Lietuvos turizmo asociacijos prezidentė Danutė Mažeikaitė.

Didžiausias sąnaudas patyrė kelionių organizatoriai, kurių paslaugomis naudojosi vartotojai, poilsiui pasirinkę Egiptą, Ispaniją, Turkiją, Honkongą, Meksiką, įvairias Europos šalis. Šiuo metu tokio pobūdžio Lietuvoje veikiančių kelionių organizatorių tiesioginiai ir apskaičiuojami nuostoliai viršija 1 500 000 Lt.

Į poilsines keliones turėjo išvykti nemažai keliautojų, tačiau šiuo metu dar nėra aiškiai žinoma, kiek iš jų norės susigrąžinti pinigus, o kiek perkels kelionę į kitą datą.

“Netiesioginius kelionių organizatorių nuostolius dėl negautų pajamų kol kas įvertinti sudėtinga, bet numatome, kad negautos pajamos viršys 2 mln. litų, o bendroje sumoje tiesioginiai ir netiesioginiai kelionių organizatorių nuostoliai gali siekti apie 3,8 mln. litų”, – komentavo D. Mažeikaitė.

Turizmo asociacijos prezidentės teigimu, šis oro transporto paralyžius privertė skubiai pagalvoti ir apie kitas susisiekimo rūšis, ir tai sveikintina, nes kurios nors vienos transporto rūšies “iškritimas” neturėtų sustabdyti bendro judėjimo. Anot jos, prie to labiausiai prisidėjo atsakingas kelionių organizatorių, kelionių agentūrų, atsakingų reguliuojančių institucijų bei kitų turizmo srities atstovų efektyvus darbas – į situaciją buvo sureaguota operatyviai ir profesionaliai.

Nors Lietuva turi moderniausią oro kokybės tyrimo įrangą bei šimtus už taršą atsakingų valdininkų, pasirodo, nėra kam laiku informuoti žmonių apie padidėjusią kietųjų dalelių koncentraciją ore.

Islandijos ugnikalnio išsiveržimas padidino žmonių budrumą – daugelis sunerimo, ar į mūsų pusę pasukę pelenai ir kiti teršalai nepavojingi žmonių sveikatai. Paaiškėjo, kad vulkano išspjautos dalelės žemės beveik nepasiekia, pavyzdžiui, Lietuvoje jų, kaip rodo bendrosios taršos duomenys, būta vos 0,2 proc., o likę teršalai – tai mūsų pačių po žiemos susikaupęs ir iš miestų gatvių neišvalytas purvas.

Tačiau tarptautinės suirutės fone išryškėjo visiškas Lietuvos institucijų neįgalumas. Vilniaus visuomenės sveikatos centras, balandžio 14 d. gavęs duomenis apie dvigubai, nei leidžia norma, padidėjusią kietųjų dalelių koncentraciją ore, tik po dviejų dienų sugebėjo surašyti raštą, rekomenduojantį laukan nevesti mažų vaikų. Vilniaus savivaldybė šią rekomendaciją mokymo įstaigoms ir vaikų darželiams persiuntė tik balandžio 20-ąją, kai pavojingas oro užterštumas jau seniausiai buvo išsivadėjęs. Taigi sveikatai pavojingomis dienomis sostinės vaikai siautė lauke, o paskui visai be reikalo buvo suvaryti atgal į grupes ir sporto sales.

Islandijos gyventojai, dengiami pelenų, pavertusių žalius laukus juodos ir pilkos spalvų dykuma, nuogąstauja, kad gali nubusti dar didesnis ugnikalnis, esantis šalia išsiveržusio Ejafjadlajokudlio.

Maždaug 800 žmonių buvo evakuoti, kai iš Ejafjadlajokudlio ėmė veržtis į padangę pelenų stulpai. Dabar pavojus praėjo ir dauguma vietos gyventojų sugrįžo į savo namus įvertinti patirtos žalos.

Aplink kalną esančius laukus, namus ir automobilius dengia kelių centimetrų pelenų sluoksnis. Pelenų taip pat pateko ir į būstus.

“Dabar čia nelabai gerai”, – sako Gudni Thorvaldssonas (Gudnis Torvaldsonas), vasarą dirbantis fermoje, kur laikoma 50 avių ir 40 arklių. Jo kotedžas buvo sandariai uždarytas, bet pelenų vis tiek pateko į vidų. Gyvuliai taip pat yra priedangoje.

“Mes pamatėme pelenus virš kalnų, bet paskui vėjas papūtė į mūsų pusę ir juos atnešė čia. Pelenai krito visą naktį ir visą kitą dieną. Šeštadienį buvo tamsu kaip naktį”, – sakė G.Thorvaldssonas.

Savo ruožtu Ana Birna Thrainsdottir (Ana Birna Trainsdoutir), gyvenanti nedidelėje fermoje pakrantėje, sakė, kad prarado laiko suvokimą, kai pelenų pūga pavertė dieną naktimi.

“Aš džiaugiuosi, matydama saulės šviesą, bet mus visus uždengė pelenai – 20 centimetrų pelenų. Tai labai blogai. Mes tiesiog laukiame lietaus. Paprastai mes juo nesidžiaugiame, bet dabar labai norime, kad imtų lyti”, – sako ji.

“Aš nuogąstauju, kas bus toliau. Ar dar bus pelenų per išsiveržimą? Mes to nežinome, ir tai labai blogai – nežinoti, kas bus toliau”, – sako A.B.Thrainsdottir.

Vulkanologai mano, kad Ejafjadlajokudlio išsiveržimas gali pažadinti didesnį Katlos ugnikalnį, bet tai nebūtinai turi įvykti. pastarąjį kartą ugnikalnis buvo prabudęs 1918 metais.

Ant Katlos yra kur kas storesnis ledo sluoksnis nei ant Ejafjadlajokudlio, kur, susidūrus magmai ir ledui, pakilo milžiniškas debesis, šešias dienas paralyžiavęs oro susisiekimą Europoje.

Profesorius Pallas Einarssonas (Palas Einarsonas) iš Žemės instituto mano, kad pagrindinė problema nubundant Katlai bus potvynis, kai lavos srautai susileis su ledynu, kurio storis – 600-700 metrų. Pasak jo, tada gali plūstelėti vandens tiek, kiek jo yra Amazonėje, ir susidaryti naujas pelenų debesis.

“Katla ateina tada, kai ateina. Mes jau 20 metų laukiame jos nubudimo. Katla išsiveržia kartą per šimtą metų. Pastarąjį kartą tai buvo 1918 metais, taigi dabar jau atėjo laikas”, – sakė A.B.Thrainsdottir.

Su ja sutinka ir G.Thorvaldssonas: “Mes nežinome, ar įvyks tai (Katlos nubudimas) dabar, bet žmonės to bijo. ji kur kas pavojingesnė”.