Plojimai ir džiaugsmingi šūksniai antradienį aidėjo nuo Azijos ir Niujorko iki Paryžiaus, kai palaipsniui  buvo atnaujinti lėktuvų skrydžiai, kurie penkias dienas buvo sustabdyti dėl vulkaninių pelenų debesies, lėtai slenkančio virš Europos.

Antradienį buvo leista pakilti tik nedaugeliui lėktuvų, o didžioji  dalis Didžiosios Britanijos oro erdvės tebebuvo uždaryta. Viena tarptautinė  pilotų organizacija perspėjo, kad pelenai tebekelia pavojų, o meteorologai  praneša, kad Islandijos ugnikalnis dar nenurimo, todėl tikėtina, jog skrydžiai tebebus trikdomi.

Tačiau daugelis didžiųjų oro uostų, kurie pastaruoju metu buvo tapę nusivylimo, pykčio ir nemigos židiniais, antradienį pažymėjo bendru palengvėjimo atodūsiu.

Paryžiaus Charleso de Gaulle’o (Šarlio de Golio) oro uostas pagaliau paskelbė atnaujinantis tolimuosius skrydžius, kurie penkias dienas iš  eilės buvo žymimi raudonais užrašais “atšauktas”. Antradienį skelbimų lentose švytėjo balti užrašai “įvyks laiku”, o pirmojo nuo praeito  ketvirtadienio komercinio reiso lėktuvas išskrido į Johno F.Kennedy (Džono F.Kenedžio)  oro uostą Niujorke.

“Pusryčiavome viešbutyje ir išgirdome, kaip kyla lėktuvas. Visi  atsistojo ir pradėjo ploti”, – sakė Bobas Basso (Bobas Basas) iš San Diego. Šis  vyras buvo įstrigęs viešbutyje netoli Ch.de Gaulle’o oro uosto nuo  penktadienio, kai buvo atšauktas jo skrydis.

“Yra vilties”, – sakė 81 metų B.Basso, kuris su sūnumi tikisi vėliau antradienį išskristi į Los Andželą.

Niujorko J.F.Kennedy oro uoste pirmadienio vakarą nutūpė pirmasis lėktuvas iš Amsterdamo.

“Visi lėktuve šaukė iš džiaugsmo”, -  said keleivis Savas Tumaridis (Savvas Toumarides) iš Kipro, kuris pavėlavo į savo sesers vestuves Niujorke, nes nuo praeito ketvirtadienio buvo įstrigęs Amsterdame. Pasak  jo, blogiausia buvo “laukti ir laukti, nieko nežinant”.

Vienas naujienų agentūros “The Associated Press” fotografas matė oro bendrovės KLM lainerį, kylantį iš Amsterdamo spalvingo saulėlydžio link. Pasak meteorologų, pastaruoju metu saulėlydžiai būdavo raudonesni dėl atmosferoje pasklidusių vulkaninių pelenų.

Škotijoje buvo atnaujinta dalis skrydžių, o Šveicarijoje antradienį  visi lėktuvai skraidė, kaip įprasta.

Vokietijos oro bendrovei “Lufthansa” leista parskraidinti mažesniame aukštyje 50 tolimųjų reisų lėktuvų, gabenančių apie 15 tūkst. keleivių, o visa šalies oro erdvė bus atidaryta nuo antradienio popietės.

Taip pat pradėjo veikti oro uostai centrinėje Europoje,  Skandinavijoje, didžiojoje pietinės Europos dalyje.

Tuo tarpu Ispanija sutiko priimti daugelį į savo šalis iš užsienio mėginančių grįžti keleivių. Numatant keleivių antplūdį Ispanijoje buvo organizuoti papildomi autobusų, traukinių ir keltų reisai.

Antradienio rytą buvo atnaujinta dalis skrydžių iš Azijos į pietinę Europą, tačiau Azijos oro uostai ir kompanijos liko atsargios, todėl  dauguma skrydžių buvo atšaukti.

Du Japonijos oro linijų lėktuvai antradienį atskrido iš Maskvos ir  Romos. Jie buvo pirmieji, atskridę į Japoniją iš Europos nuo penktadienio. Abu laineriai skraidino didžiausią leistiną keleivių skaičių.

Patrizia Zotti (Patricija Coti) iš Italijos miesto Lečės ir jos 6  mėnesių sūnus, įsodintas prie motinos nugaros pritvirtintoje nešynėje,  antradienį laukė, kada pagaliau galės išskristi iš Tokijo. Moteris ir jos vyras  planavo iškristi skirtingais reisais praeitą ketvirtadienį. Vyro lėktuvas pakilo prieš pat uždarant Europos oro erdvę, o 20 minučių vėliau turėjęs įvykti  jos skrydis buvo atšauktas.

P.Zotti sakė, kad laukdama penkias dienas labiausiai nerimavo dėl  savo kūdikio.

Jai ir daugeliui kitų keleivių visame pasaulyje labai palengvėjo, kai  jie pagaliau buvo įsodinti į lėktuvus, tačiau nerimas dėl vulkaninių pelenų išliko.

“Skaičiau, kad bandomieji skrydžiai buvo saugūs, tačiau vis tiek  truputį nerimauju”, – sakė moteris.

Optimizmą dėl atnaujintų skrydžių prislopino antradienio rytą  paskelbtas britų Nacionalinės oro transporto tarnybos (NATS) pranešimas, kuriame sakoma, kad “ugnikalnio išsiveržimas Islandijoje sustiprėjo, o naujas  pelenų debesis slenka į pietus ir rytus, Jungtinės Karalystės link”.

Britų skrydžių kontrolės tarnybos antradienį dar neleido atidaryti  oro uostų Londone, nors kai kurie vietiniai skrydžiai buvo atnaujinti Škotijoje.

Europos civilinės aviacijos pramonė, kurios patirti nuostoliai veikiausiai viršys milijardą dolerių, kritikavo vyriausybes dėl  nepakankamų pastangų spręsti šią krizę, kai buvo atšaukti tūkstančiai skrydžių į  Senąjį žemyną ir iš jo.

Tačiau tarptautinė lakūnų federacija antradienį pareiškė, kad  skrydžius Europoje bus įmanoma atnaujinti tik tuo atveju, jeigu pilotai bus  įpareigoti priimti galutinius sprendimus, tačiau jie privalo pagrįsti saugumo reikalavimais, o ne verslo logika.

Londone įsikūrusios lakūnų organizacijos atstovas Gideonas Ewersas (Gideonas Eversas) sakė, jog istoriniai duomenys rodo, kad vulkaniniai pelenai gali kelti labai realų pavojų skrydžių saugumui.

Pelenai ir dulkės gali paveikti lėktuvus daugeliu būdų: sustabdyti variklius, užkimšdami ir degalų purkštukus degimo kamerose, taip pat užkimšdami greičio matavimo vamzdelius.

Lietuvos oro erdvė į Islandijos ugnikalnio paskleistų vulkaninių dulkių kontūrą, sinoptikų duomenimis,  vis dar patenka, tačiau jos orlaiviams nesudaro jokių problemų.

Civilinės aviacijos administracijos (CAA) vadovas Kęstutis Auryla BNS sakė, jog visi į Vilniaus oro uostą atvykę orlaiviai yra apžiūrimi specialistų.

“Lėktuvai yra apžiūrimi pagal specialią programą, jokių pokyčių ar pažeidimų nėra. Realiai vykstančių skrydžių duomenys rodo, kad  vulkaninės dulkės lėktuvų nepaveikia”, – sakė jis.

CAA vadovo teigimu, Lietuvos oro erdvėje maždaug 6,5-8 kilometrų  aukštyje tvyrančių vulkaninių dulkių debesis, naujausiais duomenimis, yra gerokai sumažėjęs.

Anot oro erdvę prižiūrinčios ir skrydžius koordinuojančios įmonės  “Oro navigacija” generalinio direktoriaus Algimanto Raščiaus, dabar  atnaujinti skrydžius, numatytus tvarkaraštyje, labiau kliudo tai, kad jie vis dar negalimi kai kuriose kitose šalyse.

“Be to, visų skrydžių greitai atnaujinti ir vykdyti nebūtų įmanoma”, – BNS sakė A.Raščius.

Tarptautinis Vilniaus oro uostas po Islandijos ugnikalnio išmestų  dulkių Europoje sukeltos oro susisiekimo krizės antradienį darbą vėl pradėjo mažomis apsukomis. Jis anksti ryte išleido Rusijos bendrovės “UTair”  lėktuvą į Maskvą, skraidoma užsakomaisiais poilsiniais reisais. Keturiomis valandomis pavėlavęs – apie 16 val. 40 minučių planuoja tūpti Maltos oro linijų “Air Malta” lėktuvas iš Maltos.

Vilniuje atšaukti ryte turėję vykti reguliarieji skrydžiai į Rygą,  Prahą, Miuncheną, Kopenhagą, Amsterdamą ir Taliną.

Antras pagal dydį Kauno oro uostas pranešė, kad jame antradienį oro bendrovės “airBaltic” ir Ryanair” atšaukė skrydžius į Rygą, Londoną ir Briuselį, tačiau Latvijos “airBaltic” galbūt įvykdys 18 val. 30 minučių skrydį į Latvijos sostinę.

Palangos oro uoste atšaukti keli antradienio skrydžiai į Kopenhagą,  Rygą, Oslą, tačiau Skandinavijos SAS 15 val. 10 minučių gali skristi į  Kopenhagą.

Islandijoje pirmadienį vėl suaktyvėjus išsiveržusiam ugnikalniui, nauji vulkaninių pelenų debesys  vėl pradėjo slinkti Didžiosios Britanijos link, perspėjo aviacijos  pareigūnai, kurie keliomis valandomis anksčiau žadėjo, kad skrydžių draudimas bus atšauktas.
Tačiau Jungtinės Karalystės oro erdvę kontroliuojanti Nacionalinė oro susisiekimo tarnyba (NATS) nurodė, kad antradienio rytą kai kurie  skrydžiai dar galės įvykti.

“Ugnikalnio išsiveržimas Islandijoje sustiprėjo, o naujas pelenų  debesis plinta į pietus ir rytus, Jungtinės Karalystės link, – sakoma NATS pranešime. – Naujausia (meteorologijos biuro) “Met Office” informacija  rodo, kad kai kuriose vietose padėtis blogėja”.

Skrydžių kontrolės agentūra pridūrė, kad oro uostai Škotijoje galės veikti nuo antradienio 7 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku, kaip buvo paskelbta anksčiau, tačiau padėtis Šiaurės Airijos oro uostuose kol kas neaiški.

Dalis Anglijos oro erdvės gali būti atsidaryta nuo 13 val. vietos (15 val. Lietuvos) laiku, tačiau ta skraidymui tinkama zona neapims toliau į pietus nutolusių pagrindinių Londono oro uostų, nurodė NATS.

Oro bendrovė “British Airways” tikėjosi atnaujinti skrydžius Londono  oro uoste nuo antradienio 19 val. (21 val.), tačiau vėliau paskelbtame  pranešime sakoma, kad kompanija gali “peržiūrėti” savo tvarkaraštį.

NATO naikintuvų, pastaruoju metu skraidžiusių virš Europos, varikliuose rasta iš įsiurbtų vulkaninių pelenų susidariusio stikliškos medžiagos sankaupų, pirmadienį pranešė vienas aukštas JAV pareigūnas, o ši žinia rodo, jog ugnikalnio išsiveržimas Islandijoje gali paveikti Europos karinius pajėgumus.

“Sąjungininkų (naikintuvų) F-16 varikliuose po skrydžių rasta stikliškų sankaupų”, – pareigūnas sakė žurnalistams Briuselyje, vėliau paaiškinęs, kad vulkaniniai pelenai paveikė vieno lėktuvo variklį.

Ore tvyrančios ugnikalnio išmestos dalelės, patekusios į reaktyvinio lėktuvo variklį ir paveiktos aukštos temperatūros, gali virsti vulkaniniu stiklu.

“Tai labai, labai rimta problema, kuri nelabai netolimoje ateityje pradės išties veikti karinius pajėgumus, – nurodė pareigūnas. – Manau, kad oro erdvė uždaryta ne be priežasties.”

Tas pats pareigūnas sakė, kad Jungtinėse Valstijose taip pat buvo apribotos karinės pratybos, kol bus įvertintas tikrasis vulkaninių pelenų poveikis įrangai.

Islandijoje išsiveržusio ugnikalnio apylinkėse pirmadienį buvo užregistruoti nauji stiprūs požeminiai smūgiai, tačiau iš jo kraterio spjaudomų vulkaninių pelenų, kurių debesis privertė uždaryti daugelį Europos oro uostų, stulpas pažemėjo iki maždaug dviejų kilometrų, pranešė Islandijos meteorologijos biuras.

“Pelenų stulpas dabar labai žemas – nedaug aukštesnis, nei du kilometrai”, – Meteorologijos biuro geologas Hjorleifuras Sveinbjornssonas (Hjorleifuras Sveinbjorsonas) sakė naujienų agentūrai “Reuters”.

Praėjusią savaitę, kai prasidėjo šis išsiveržimas, iš kraterio besiveržiantys pelenai kildavo į 11 kilometrų aukštį.

“Stiprūs šiaurės vejai neša pelenus į pietus. Užregistravome stiprių vulkaninių virpesių, todėl tikriausiai vyksta kažkokie pokyčiai ugnikalnio paviršiuje. Tikėtina, kad ten liejasi lava”, – pridūrė geologas.

Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas pirmadienį nedalyvaus Lenkijos centrinio banko vadovo Slawomiro Skrzypeko (Slavomiro Skšypeko) laidotuvėse, nes įstrigo Madride.

Islandijos vulkano pelenų debesims paralyžiavus beveik visų Europos oro uostų darbą, Madride taip pat buvusi Lietuvos finansų ministrė Ingrida Šimonytė pirmadienį ryte automobiliu atvyko į Paryžių, iš kur tikisi į Vilnių parvykti autobusu.

“Iš čia Užsienio reikalų ministerijos organizuotu autobusu, kartu su kitais Paryžiuje ar kituose miestuose dėl nevykstančių skrydžių įstrigusiais lietuviais vyksime į Lietuva. Planuojama,

kad išvyksime antradienio rytą”, – BNS sakė finansų ministrės patarėja Giedrė Balčytytė.

R.Šarkinas BNS sakė, jog tikisi išskristi antradienį ryte į Frankfurtą prie Maino Vokietijoje, o iš jo – į Vilnių.

Abu pareigūnai praėjusią savaitę Madride dalyvavo ES finansų ministrų ir centrinių bankų vadovų susitikime. Į Vilnių jie planavo grįžti sekmadienį.

Dalyvauti S.Skrzypeko laidotuvėse į Varšuvą automobiliu išvyko LB valdybos narys Audrius Misevičius.

Lietuvos erdvė yra atidaryta – nuo sekmadienio 19.15 val. orlaiviams skristi per ją nebeliko jokių apribojimų. Sprendimą skristi ir atsakomybę prisiima orlaivių pilotai.

Oro erdvę prižiūrinčios įmonės “Oro navigacija” generalinis direktorius Algimantas Raščius BNS patvirtino, kad pasikeitusių orų dėka vulkaninių dulkių, atneštų iš Islandijos ugnikalnio, Lietuvos oro erdvėje nebeliko.

“Išsilaisvinome nuo vulkaninių dulkių – spaudžiant anticiklonui jų nebeliko. Nuo 19.15 val. oro erdvė yra visiškai atidaryta, orlaiviams netaikome jokių apribojimų. Dabar lengviau išvardinti šalis, kurių oro erdvėse skrydžiai kaip nors ribojami”, – sakė jis.

Anot “Oro navigacijos” vadovo, oro erdves atveria Didžioji Britanija, Belgija, Prancūzija, iš dalies Vokietija. Tuo tarpu Latvijos erdvė bus uždaryta iki pirmadienio ryto, apribojimai galioja Skandinavijos šalyse, problemų dėl ugnikalnio išmestų kietųjų dalelių tebeturi pietinė Lenkija, tai kelia šiek tiek problemų oro tranzitui per šią šalies teritorijos dalį.

“Jeigu toliau laikysis anticiklonas, kuris stumia vulkanines dulkes Šiaurės link, jų oro erdvėje gali nebūti dar kelias dienas”, – prognozavo A.Raščius.

Jo vertinimu, pirmadienį Lietuva sulauks daugiau skrydžių negu pastarosiomis dienomis. Per vulkaninių dulkių debesį Vilnių pasiekdavo tik Rusijos ir Ukrainos oro bendrovių lėktuvai.

“Tačiau pirmadienį gali iškilti kita problema – galime tiesiog nespėti aptarnauti lėktuvų, kurių aptarnaujame apie 60 per valandą. Tikėtina, kad daugiausiai skrydžių gali įvykti pirmadienį pirmoje dienos pusėje”, – sakė “Oro navigacijos” generalinis direktorius.

Islandijoje išsiveržusio ugnikalnio išspjautų vulkaninių pelenų debesys nuo ketvirtadienio visiškai sutrikdė oro susisiekimą Europos šalyse.

Islandijos ugnikalnio išmestų dulkių judėjimą stebintys specialistai gerų prognozių pateikti negali, nes jų debesis pasipildo iš Vakaruose nenurimstančio vulkano bei toliau slenka į Rytus, teigia Lietuvos oro erdvę prižiūrinčios įmonės “Oro navigacija” generalinis direktorius Algimantas Raščius.

“Dulkės dengia vis didesnę teritoriją”, – BNS sakė jis.

Anot A.Raščiaus, Lietuvoje skrydžiai leidžiami vizualūs skrydžiai aukštyje iki 6 kilometrų, tuo tarpu orlaivių įgulų vadai patys sprendžia, kokiame konkrečiai aukštyje skristi. Tuo tarpu instrumentiniai skrydžiai, kuomet lėktuvus veda “Oro navigacijos” specialistai – neleidžiami.

Šeštadienį į tarptautinį Vilniaus oro uostą atskrido ir vėl į Maskvą grįžo Rusijos oro linijų “UTair” lėktuvas. Ši oro bendrovė sekmadienį taip pat planuoja skrydį į Vilnių, tačiau jį pavėlino – ketina įvykdyti ne ankstų rytą, o po pietų.

“Kaip ir Lietuva, vulkaninių dulkių iš dalies padengta Baltarusija ten leidžia skrydžius iki šešių kilometrų. “UTair” propelerinių lėktuvų ypatybės lemia, jog šie lėktuvai ir įprastai skrenda maždaug 6,5 kilometro aukštyje. Be to, jiems nėra taip pavojinga patekti į vulkaninių dulkių sankaupas, priešingai nei kitiems lėktuvams”, – sakė A.Raščius.

Islandijoje išsiveržusio ugnikalnio išspjautų vulkaninių pelenų debesys ketvirtadienį visiškai sutrikdė oro susisiekimą Europos šalyse.

Dėl vulkano išsiveržimo Islandijoje sutrikus skrydžiams, oro bendrovių keleiviais turi būti tinkamai pasirūpinta, teigia Europos Komisija (EK).

“Europoje keliaujantiems asmenims ši padėtis kelia didžiulių sunkumų. Ji gali būti laikoma išimtine. Tačiau svarbu keleiviams priminti, kad šiomis aplinkybėmis lieka galioti Europos Sąjungos (ES) oro keleivių teisės”, – pranešime spaudai sakė už transportą atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Siimas Kallasas (Simas Kalasas).

Keleiviai turi teisę gauti informaciją iš oro vežėjų apie savo teises, situacijos permainas, skrydžio atidėjimą ar atšaukimą. Žmonės privalo būti aprūpinti gėrimais, maistu, prireikus ir nakvyne.

Neįvykusių skrydžių keleiviai taip pat turi teisę pasirinkti kompensaciją už bilietą ar alternatyvią kelionę.

“Tokiomis išimtinėmis aplinkybėmis kaip šios keleiviai neturi teisės į papildomą finansinę kompensaciją, kurią jie gauna, kai skrydis atidedamas arba atšaukiamas dėl oro vežėjo kaltės”, – teigė EK komisaras.

2010 m. balandžio 15 d. Pietų Centrinėje Islandijoje įvyko Eyjafjallajoekull vulkano išsiveržimas. Vulkaniniai pelenų debesys tvyro Šiaurės Europoje, po truputi judėdami Didžiosios Britanijos, Škotijos, Nyderlandų Karalystės ir Belgijos link. Specialistai informuoja, kad vulkaniniai pelenai į žemę nekrenta, debesys pakilę aukštai, todėl pavojaus žmonių sveikatai nėra. Tačiau lėktuvo skrydžiams šie reiškiniai nėra palankūs.

Prognozuojama, kad artimiausiu metu debesys išsisklaidys ir praras intensyvumą. Po vulkano išsiveržimo net į 11 km aukštį pateko smulkios uolienų dalelės, kurios kelia pavojų lėktuvų varikliams.

Atsižvelgiant į turimus duomenis, pavojus žmonių sveikatai šiuo metu nenumatomas.

Kas yra vulkaniniai pelenai?

Tai mažos nelygaus paviršiaus mineralinių uolienų dalelės bei smėlio ir nuosėdų dydžio vulkaninis stiklas (mažesnės nei 2 mm skersmens), išsiveržę iš vulkano. Labai mažos pelenų dalelės gali būti mažesnės nei 0,001 milimetro.

Nors ir vadinama „pelenais“, vulkaniniai pelenai nėra degus produktas kaip minkšta puri medžiaga, kuri išsiskiria deginant medieną, lapus, popierių. Vulkaniniai pelenai yra kietos, netirpios vandenyje, dalelės, jos yra abrazyvios ir šiek tiek korozinės, pralaidžios elektrai, kai drėgnos.

Ore vulkaniniai pelenai ir dujos greitai kyla į viršų, neretai pakyla daugiau nei iki 30 tūkst. pėdų (apie 9 km) aukštį . Vėjas gali greitai nupūsti pelenus nuo vulkano formuodamas išsiveržusius debesis. Kai debesys nešami pavėjui nuo išsiveržusio vulkano, pelenai, kurie iškrenta iš debesų, tampa mažesnio dydžio ir formuojasi retesni sluoksniai. Pelenų debesys gali keliauti tūkstančius km, šiek tiek cirkuliuodami žemėje.

Vulkaniniuose pelenuose gali būti įvairiomis proporcijomis laisvo kristalinio silicio dioksido (SiO2), kuris labiau žinomas kaip kvarcas, kristobalitas ir tridimitas.