Londone Lietuvos delegacija bus mažesnė nei ankstesnėse olimpinėse žaidynėse, tačiau tik vadinamųjų turistų, neturinčių šansų kovoti dėl aukštų vietų sportininkų, sąskaita.

2012-aisiais pasaulio sportą paženklins olimpiniai žiedai – Londone liepos 27 d. bus uždegta XXX vasaros olimpinių žaidynių ugnis. Iki rugpjūčio 12 d. 26-ių sporto šakų atstovai varžysis 39 rungtyse.

Lietuvos delegacija nebus tokia gausi kaip per ankstesnes kelerias vasaros olimpinės žaidynes, tačiau ji sumažės tik sportininkų, kurie neturi galimybių kovoti dėl aukštų vietų, sąskaita. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) generalinio direktoriaus pavaduotojas sporto ir švietimo klausimais, olimpinių programų direktorius Kazys Steponavičius Londone tikisi matyti maždaug 50 Lietuvos sportininkų ir vyrų krepšinio komandą. K.Steponavičius mano, kad tai būtų optimali Lietuvos olimpinė rinktinė.

Iki šiol gausiausia Lietuvos sportininkų delegacija buvo 2008 m. Pekino olimpiadoje, kurioje dalyvavo 71 atletas (59 individualių sporto šakų atstovai ir 12 krepšininkų). 2004 m. Atėnuose dalyvavo 64 šalies olimpiečiai, 2000 m. Sidnėjuje – 61, 1996 m. Atlantoje – 60. Mažiausia rinktinė buvo pirmosiose po nepriklausomybės atkūrimo olimpinėse žaidynėse: 1992 m. Barselonoje varžėsi 46 Lietuvos sportininkai, įskaitant krepšinio rinktinę.

Iš 123 kandidatų liks 50

Šiuo metu Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatų sąraše – 123 sportininkai ir vyrų krepšinio rinktinė. Šis sąrašas susideda iš trijų dalių. Pirmojoje – sportininkai, Londono žaidynėse galintys pretenduoti į 1–8 vietas, Pekino olimpiados prizininkai, 2009, 2010, 2011 m. pasaulio čempionatuose iškovoję 1–8 vietas sportininkai. Šiame sąraše – 21 sportininkas ir vyrų krepšinio rinktinė.

Kituose dviejuose olimpinės rinktinės kandidatų sąrašuose – kuklesnių laimėjimų pasiekusių, bet olimpinius normatyvus įvykdžiusių arba galinčių įvykdyti atletų pavardės. Antrajame sąraše yra nemažai sportininkų, turinčių kelialapius į Londoną, o trečiajame įrašyti daugiausia tie, su kuriais viltys siejamos 2016 m. Rio de Žaneiro olimpiadoje. Pirmą kartą į olimpinių kandidatų sąrašą įrašyti teniso, žirginio sporto ir tekvondo atstovai.

LTOK daugiausiai vilčių sieja su dviratininke Simona Krupeckaite, šiuolaikinės penkiakovės atstove Laura Asadauskaite, boksininku Egidijum Kavaliausku, kanojininku Jevgenijumi Šuklinu, buriuotoja Gintare Scheidt, plaukiku Giedriumi Titeniu, imtynininku Mindaugu Mizgaičiu, irkluotoju Mindaugu Griškoniu, lengvaatlečiais Virgilijumi Alekna, Austra Skujyte ir Kristina Saltanovič, dviračių sporto BMX atstove Vilma Rimšaite. „Šių sportininkų rezultatai 2011-aisiais pateisino mūsų lūkesčius, todėl tikimės ir jų galimybes atitinkančių rezultatų olimpiadoje“, – viliasi K.Steponavičius.

Labai viltingai nuteikė ir antrajame olimpinių kandidatų sąraše įrašytų irkluotojų Rolando Maščinsko ir Sauliaus Ritterio rezultatai – jie tapo Europos čempionais, o pasaulio čempionate buvo dešimti.

Vis dėlto kai kurie olimpinės rinktinės kandidatai šiemet nuvylė. Pasak olimpinių programų direktoriaus K.Steponavičiaus, daugiau tikėtasi iš irkluotojo Egidijaus Balčiūno, penkiakovininkų Justino Kinderio, Edvino Krungolco, moterų treko 3 km komandinio persekiojimo lenktynių komandos.

Atėnų olimpiados vicečempiono, Pekino olimpiados bronzos medalio laimėtojo penkiakovininko A.Zadneprovskio prognozėmis, užkopti ant prizininkų pakylos Londone labiausiai gali tikėtis S.Krupeckaitė, to olimpinis medalininkas labai linki savo žmonai L.Asadauskaitei; gali blykstelėti irkluotojai, kurie, nors daugiau laimi neolimpinėse rungtyse, vis dėlto turi didelį potencialą; būtų gražu pasirodymą olimpinėse žaidynėse medaliu užbaigti ir V.Aleknai. Apie vyrų krepšinio rinktinę sunku ką nors kalbėti, nes jai dar reikia įveikti atrankos barjerą.

Ar gali kas nors netikėtai „iššauti“? „Sidnėjuje daug kam netikėtai aukso medalį iškovojo Daina Gudzinevičiūtė, galbūt kas nors „iššaus“ ir Londone“, – tikisi A.Zadneprovskis.

Patyrusio olimpiečio manymu, pasitaiko perliukų, kurie pirmą kartą dalyvaudami olimpiadoje iškovoja medalį, tačiau remdamasis savo patirtimi jis linkęs manyti, kad daugiau šansų turi subrendę ir patyrę sportininkai. „Daugelis tikėjo, kad pagal pajėgumą turėjau kovoti dėl medalio savo pirmose olimpinėse žaidynėse Atlantoje, tačiau taip neatsitiko. Psichologiškai neišlaikiau atsakomybės. Tik trečioji olimpiada lėmė didelę sėkmę. Nepasakyčiau, kad su metais ir patirtimi mažiau slegia psichologinė įtampa, tiesiog randi būdų, kaip su ja susidoroti, nes žinai, kas tavęs laukia“, – sako A.Zadneprovskis.

Vis dėlto sportininkų rezultatai – ne vienintelis LTOK rūpestis. Bankrutavusiame „Snoro“ banke liko LTOK trejus metus kauptos lėšos (daugiau nei 7 mln. Lt), kuriomis planuota padengti pasirengimo ir dalyvavimo Londono olimpinėse žaidynėse išlaidas. „Tikimės, kad finansiniai rūpesčiai neprivers mažinti olimpiečių skaičiaus“, – tarsteli K.Steponavičius.

Kad ir kaip būtų, pinigai šiuo metu yra aktualiausia LTOK problema. Būsimas LTOK biudžetas bus tvirtinamas generalinėje asamblėjoje sausio 17 d.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/progozes-2012) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.