“Sužinojusi, kad Vyriausybė vėl akis dumia, žadėdama grąžinti sumažintas pensijas, net apsiverkiau. Kaip gali vėl žadėti, jei dar netesėti anksčiau pensininkams duoti pažadai grąžinti neteisėtai nusavintas dirbusių pensininkų pensijas”, – piktinasi vilnietė pensininkė Irena P., nedrįsdama prisistatyti ir pavarde, baimindamasi nemalonumų. Valstybė vis dar neįvykdė įsipareigojimo grąžinti neteisėtai nemokėtas pensijas 1995–2002 m. dirbusiems pensininkams.

Prezidentės primygta Vyriausybė atsižvelgė į Konstitucinio Teismo išaiškinimą ir prisiėmė naujus įsipareigojimus – kompensuoti sumažintas pensijas. Tiesa, tai ji žada padaryti, kai pagerės ekonominė padėtis. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė minėjo, kad tai gali būti 2014-ieji, tačiau tais metais pensijų kompensavimas tik prasidėtų, o po to vyktų etapais.

Politikai tikina, kad ir valstybės skolai galioja posakis: skola – ne žaizda, neužgyja. Tačiau, deja, ne visi pensininkai sulauks pažadų tesėjimo. Tiesa, tai valstybės neatleis nuo prievolės grąžinti skolą pensininkų artimiesiems, tačiau kas norėtų gauti pinigus tik po mirties? Pavyzdžiui, žadėta iki 2010 m. gruodžio mėn. išmokėti nesumokėtą pensijų dalį 1995–2002 m. dirbusių pensininkų, mirusių iki 2008 m. sausio 1 d., paveldėtojams. Bet ir įsipareigojimai tiems, kurie jau anapus, nėra tesimi.

Valstybė sunkiai pakelia prisiimtus finansinius įsipareigojimus piliečiams. Kaip skelbia finansų ministrė I.Šimonytė, valstybė maždaug prieš dešimtmetį dirbusiems pensininkams ligi šiol skolinga apie 270 mln. Lt. Juos grąžinti bus galima ne anksčiau kaip po kelerių metų.

Beje, neprimokėtų algų dar laukia teisėjai ir statutiniai pareigūnai.

“Valstybė privalės grąžinti pensininkams prarastas lėšas, nes tokį sprendimą priėmė Konstitucinis Teismas. Teks vykdyti įsipareigojimus ir grąžinti neišmokėtas pensijas dirbusiems pensininkams, nors, mano manymu, mūsų valstybė tikrai tokių galimybių neturi. Tačiau jei priimtas toks sprendimas, jis neginčytinas”, – konstatuoja Seimo biudžeto ir finansų komiteto narys Algirdas Butkevičius. Jis neabejoja ir tuo, kad anksčiau ar vėliau turės būti grąžinta ir statutiniams pareigūnams neteisėtai sumažinta atlyginimų dalis, juolab kad, pasak A.Butkevičiaus, jiems algos buvo sumažintos nerealiai daug. Tačiau politikas turi kitą nuomonę dėl teisėjų algų kompensavimo: “Patys teisėjai priėmė tokį sprendimą, nors, manau, reikėjo ieškoti kompromisų ir Lietuvos ateities vardan to nedaryti”.

Kol kas iš prisiimtų kompensacijų savo piliečiams valstybė baigia susidoroti tik su rubliniais indėliais ir išmokomis už neatgautą išlikusį nekilnojamąjį turtą. Tiesa, valstybės dar laukia kompensacijos už žydų turtą.

Kol kas Vyriausybė paskelbė tik du žingsnius, dėl kurių apsisprendė siekdama mažinti biudžeto deficitą, – ilginti pensinį amžių ir mažinti motinystės (tėvystės) išmokas. Tačiau apklausti Lietuvos gyventojai šį pasirinkimą vertina skeptiškai arba neigiamai. Tarkime, pensinio amžiaus ilginimui nepritaria kone trys ketvirtadaliai respondentų, o pritaria vos 2,6 proc.

Labiau nuomonės išsiskyrė dėl motinystės išmokų mažinimo (regis, labiausiai dėl to, kad motinystės (tėvystės) pašalpos kai kuriems jau nebegresia, o pensinio amžiaus ilginimas palies visus, kurie jo sulauks).
Tačiau valdžios atstovams nei ši, nei kita visuomenės nuomonė neįdomi – sprendimai jau priimti. O į Lietuvos gyventojų siūlymus, kaip taupyti, aukščiausi mūsų politikai reaguoja abejingai.

Kaip vertinate Vyriausybės ketinimus ilginti pensinį amžių?

Neigiamai  72,2 proc.
Neutraliai  15,4 proc.
Nežinau  5 proc.
Kitos išeities nėra  4,8 proc.
Teigiamai  2,6 proc.

Kaip vertinate Vyriausybės ketinimus mažinti motinystės išmokas?

Neigiamai  38,4 proc.
Neutraliai  35 proc.
Teigiamai  13,6 proc.
Nežinau  7,2 proc.
Kitos išeities nėra  5,8 proc.

Šaltinis: “Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2010 m. birželio 14–16 d. atlikta 500 didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausa. Cituojant apklausą nuoroda į “Veidą” būtina.

Susidaro įspūdis, kad premjeras Andrius Kubilius nusprendė siekti, jog į istorijos vadovėlius būtų įrašytas ne tik jis, bet ir visa dabartinė Vyriausybė. Ir, regis, įrašyti jie bus riebiomis raidėmis. Ir jau visai aišku, kad aprašyti jie bus ne skyriuje apie Lietuvos pažangą, o skyriuje apie šalies atžangą. Na, bet tai irgi įsiamžinimas.

Panašiai buvo ir tarpukario Lietuvoje: vieni politikai tuomet įsiamžino kaip itin išmintingi žemės ar pinigų reformos autoriai, o kiti – kaip valdininkų Lietuvos kūrėjai ar lašinių bylos herojai. Dabartinės Vyriausybės nariai turėjo retą progą padaryti didelius darbus mūsų valstybei ir įsiamžinti kaip įžvalgūs reformatoriai. Turėjo, bet neišnaudojo. Ir netgi visiškai apsijuokė.

Beskime į bet kurią sritį ir visur išvysime istorines nesėkmes. Štai aplinkos ministro Gedimino Kazlausko kuruojama daugiabučių renovavimo programa – visiškas fiasko. O juk ji galėjo tapti įspūdingu proveržiu ir neregėta nauda visai šaliai. Netapo. Kitas ministras Donatas Jankauskas atsakingas už “Sodros” ir visos socialinės apsaugos sistemos reformą. Į šią reformą taip pat dėta daug vilčių ir lūkesčių. Ir visai be reikalo, nes tai, ką turime šiandien (tiksliau, neturime nieko), tegalima apibūdinti tokiais žodžiais: blogiau nebūna, visiška gėda.

Dar vienas ministras Raimondas Šukys turėjo užbaigti sveikatos reformą, bet kol kas jis vis dar pažindinasi su sveikatos apsaugos sistema, o reforma jau seniai išsikvėpusi, užgesusi ir beveik nieko bendra neturinti su pirmine idėja.

Maždaug dvejeto pagal dešimtbalę sistemą nusipelno ir ne visai reforma, bet antikrizinės priemonės bei kažkokie tik ministrui Dainiui Kreiviui žinomi milijardai verslui skatinti. Kol kas niekaip nepavyksta aptikti gavusiųjų šią paramą.

Apskričių reformos vadinti reforma apskritai neapsiverčia liežuvis (už ją, beje, atsakingas pats premjeras ir vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis), nes tai tiesiog pasityčiojimas iš savivaldos ir žmonių, kurių žemės grąžinimo klausimai sprendžiami dešimtmečiais.

O apie mūsų “laimėjimus” energetikos srityje ir atominės elektrinės uždarymą lenkai, estai, rusai ir latviai jau kuria anekdotus, kuriuose mums tenka jau net nebe trečio brolio, o asilo vaidmuo. Na, bet mes to nusipelnėme, ypač mūsų valdantieji.

Turime dar vieną sritį, kur reformų įvykdyta beprotiškai daug ir dar galo nematyti. Žinoma, tai pasakytina apie nesibaigiančią mokesčių reformą, tiksliau, mokesčių didinimą ir naujų įvedimą. Tamsi tauta (bent taip ją vertina visažiniai politikai) ir į šią reformą, kuri vaizduojama kaip visų mūsų išgelbėjimas, žiūri kaip į nepataisomą žalą visai nacijai. Ir labai nedaug ženklų liudija, kad istoriniuose vadovėliuose ji bus aprašoma kaip pozityvus faktas. Na, bet dabartinė valdančioji koalicija šiuo klausimu turi šiek tiek kitokią nuomonę. Vadinasi, teks palaukti 50 metų, kol tie istoriniai vadovėliai bus parašyti. Jei bus kam rašyti.

Seimo opozicija 2009 metų Vyriausybės veiklos ataskaitą vieningai išpeikė – išvadino “ditirambų rinkiniu” ir nerado nė vieno teigiamo premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujamo kabineto darbo.

Valdantieji opozicijos priekaištus apibūdino padrikais ir neobjektyviais.

Liberalcenristų frakcijos seniūnas Jonas Liesys siūlė Vyriausybei daugiau dėmesio skirti “Sodros” reformai.

Konservatorių-krikdemų frakcijos seniūnas Jurgis Razma priekaištavo, kad po 2008 metų Seimo rinkimų į valdžią atėję dešinieji nerado ankstesnės kairiųjų valdžios paliktų priemonių, kaip įveikti krizę, aptiko tik gilią skylę biudžete, į nepakeliamas aukštumas iškeltas pensijas ir kitas išmokas.

“Tvarkietis” Valentinas Mazuronis ataskaitą pavadino “ditirambų sau rinkiniu” ir tvirtino, kad labiausiai tokia ataskaita pradžiugintų Leonidą Brežnevą (buvusį Sovietų Sąjungos vadovą – BNS): “Jeigu jis atsikeltų iš ano pasaulio, liktų sužavėtas jo tradicijų pasekėjais”.

Opozicijos lyderis “Darbietis” Vytautas Gapšys tvirtino, kad krizę buvo bandoma suvaldyti pensininkų ir kitų socialinių išmokų gavėjų sąskaita, nepavyko sukurti pagrindo šalies ekonominiam augimui, atskiri sprendimai tik padidino atskirtį ir skurdą.

Pasak jo, valstybė negavo 1,5 mlrd. litų pajamų, kurias prarado dėl išaugusios kontrabandos.

Socialdemokratas Algirdas Butkevičius kaltino Vyriausybę, kad ji “iš visų jėgų demonstruoja pasitenkinimą savimi”, nors jai nepavyko suvaldyti nedarbo augimo, emigracijos, šešėlinės ekonomikos.

Vyriausybės 2009 metų veiklos ataskaitai opozicinės frakcijos siūlo nepritarti, valdantieji – pritarti. Seimas padiskutavęs gali priimti rezoliuciją dėl ataskaitos.

Pagal Seimo statutą kasmet Vyriausybė privalo pateikti savo metinę veiklos ataskaitą. Joje taip pat turi būti aptarti ir artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetai.

Ataskaitą premjeras Andrius Kubilius pateikė balandžio viduryje.

15-oji po Nepriklausomybės atkūrimo centro-dešinės partijų “Permainų koalicijos” suformuota A.Kubiliaus Vyriausybė gavo įgaliojimus veikti 2008-ųjų gruodžio 9-ąją, kada Seimas patvirtino Vyriausybės programą ir Seime prisiekė naujojo ministrų kabineto nariai.

Interviu Lietuvos radijui metu Ministras pirmininkas Andrius Kubilius aptarė pagrindinius klausimus, kurie svarstomi šiandienos Vyriausybės posėdyje. Įgyvendinant vaistų kainų reguliavimo principus bus siekiama toliau mažinti vaistų kainas.

Pasak premjero, prieš vaistines, nesilaikančias nustatytos tvarkos, bus imamasi atitinkamų priemonių – gali būti keliami jų atsakomybės bei licenzijų klausimai. Vyriausybės posėdžio metu bus siekiama ir nutarimo dėl verslą reguliuojančių institucijų darbo konsolidavimo – siekiama, kad verslo organizacijos butų išsamiai tikrinamos vieną kartą per metus, kadangi tai padėtų išvengti netikslingų verslo organizacijų laiko sąnaudų.

Apie didėjantį nedarbo lygį – „Reikia suvokti, kad nedarbas mažėja tik tada, jeigu verslas kuria darbo vietas. Jeigu išsaugo dabar esančias darbo vietas arba kuria naujas darbo vietas. Pati Vyriausybė, pati ministerija ar kuri nors kita žinyba nekuria darbo vietų“, – sakė A. Kubilius. Viskas, ką gali padaryti Vyriausybė – padėti verslui kurti darbo vietas: siekiama, kad verslą pasiektų kuo daugiau ES paramos pinigų bei stengiamasi verslo santykius padaryti lankstesnius.

Apie tai, ar bus plečiama valdančioji koalicija – prireikus, valdančioji koalicija bus plečiama. „Iki šiol rodėme labai aiškų gebėjimą dirbti ir priimti sprendimus. Norim tą gebėjimą dar labiau sustiprinti, todėl tikrai nematau priežasčių, kodėl negalėtumėme ieškoti sutarimo su kitomis partijomis ir tokį sutarimą pasiekti“, – teigė Ministras pirmininkas.

"Veido" archyvas

D.Grybauskaitė leido suprasti, kad A.Valinskui kelio į jokį postą, kuriam reikia jos palaiminimo, nėra

Arūno Valinsko išsišokimai Seime, iš pradžių atrodę kaip visuomenės dėmesio pasiilgusio šoumeno pasidarkymai, dabar jau gresia peraugti į rimtą valdančiosios koalicijos krizę.

Nuo tuščių pretenzijų kultūros ministro postą užimančiam bendrapartiečiui Remigijui Vilkaičiui iki asmeninių įžeidinėjimų prezidentei ir grasinimų interpeliacija premjerui – tokią evoliuciją per pastarąsias dvi savaites patyrė Tautos pažangos partijos pirmininkas Arūnas Valinskas.

Nusitaikė į jautriausią vietą

"Veido" archyvas

A.Kubiliaus Vyriausybę opozicija klibina interpeliacija E.Masiuliui

Faktas, kad Seimo pirmininko postą praradęs A.Valinskas ilgai nesugebės išlikti politikos šešėlyje, buvo akivaizdus. Ramus ir į akis nelabai krintantis kasdienis Seimo nario darbas buvo ne jam, pripratusiam prie scenos ir televizijos kamerų. Lygiai buvo galima tikėtis, kad A.Valinsko neapykanta jį iš Seimo pirmininko posto pastūmėjusiai prezidentei Daliai Grybauskaitei anksčiau ar vėliau prasiverš į paviršių.

A.Valinskas negalėjo nežinoti, kad dar pernai rudenį D.Grybauskaitė labai aiškiai pasakė premjerui Andriui Kubiliui ir keliems kitiems koalicijos partijų vadams, kad A.Valinskui ir Artūrui Zuokui kelio į jos kabinetą nėra, kaip ir kelio į postus, kuriems užimti reikalingas prezidentės palaiminimas. Seimo darbu ir taip bodėjęsis A.Zuokas netrukus perdavė parlamentaro mandatą savo žmonai Agnei ir paniro į pasirengimą savivaldybių tarybų rinkimams 2011 m. pradžioje. Tuo tarpu be buvimo Seime daugiau nelabai kuo užsiimti turintis A.Valinskas, kaip dabar aiškėja, pradėjo regzti revanšo planus.

Savo išpuoliui A.Valinskas pasirinko pačią jautriausią tiek prezidentės, tiek visos valdančiosios koalicijos vietą – A.Kubiliaus Vyriausybės stabilumą. Po dabar krikščionimis pasivadinusių buvusių A.Valinsko bendražygių ir Zuokų pasitraukimo iš koalicijos Vyriausybė Seime turi tik nominalią poros balsų daugumą. Bet du vienas po kito ėję nesėkmingi balsavimai dėl liberalcentristo Jono Liesio skyrimo Seimo vicepirmininku parodė, kad faktiškai tos vieningos valdančiosios daugumos Seime kaip ir nebėra. Nebent Vyriausybei įvairiomis nuolaidomis bei finansiniais pažadais pavyktų suburti ją kai kuriais specifiniais klausimais. Tokiomis aplinkybėmis vien tik paties A.Valinsko ir jo žmonos Ingos oficialus pasitraukimas iš koalicijos taptų rimtu pretekstu patikrinti, ar Vyriausybė dar tebeturi Seimo pasitikėjimą.

Tuo tarpu prezidentė D.Grybauskaitė jau kelis kartu labai aiškiai pasakė, kad alternatyvos A.Kubiliaus Vyriausybei nėra ir artimiausiu metu nenumatoma. Netiesiogiai tai reiškia, kad ne tik premjeras, bet ir pati valstybės vadovė padarys viską, kad išsaugotų Ministrų kabineto stabilumą. Tuo, regis, ir nutarė pasinaudoti A.Valinskas.

Sulaukė tinkamo momento

Papildomomis paskatomis surengti keršto akciją dabar jam (ar tiems, kurie jam patarinėja) galėjo tapti dvi aplinkybės.
Pirmoji – viešas tarptautinės reitingų agentūros “Moody’s” analitikų pareiškimas, kad valdančiosios koalicijos žlugimas vargu ar pakenktų Lietuvos ekonomikai ar sumažintų Baltijos šalių kreditų reitingą, ar taptų kliūtimi investicijoms. Koaliciją griaunantis A.Valinskas šia žinia it skydu dangstytųsi nuo kaltinimų griaunant vos iš krizės kilti pradedančią Lietuvos ekonomiką.

Antroji – opozicijos parengta interpeliacija vienam svarbiausių ir tvirčiausių koalicijos partnerių, Liberalų sąjūdžio pirmininkui, susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui. Šis, pradėjęs patikrinimus, kaip ankstesnė Susisiekimo ministerijos vadovybė (tai yra dabartinis Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius) naudojo keliams tiesti ir remontuoti skirtus milijardus, užsitraukė ant savo galvos ne tik opozicinių socdemų, bet ir turtingų bei įtakingų, tad daugeliui politikų poveikį darančių kelininkų klanų rūstybę.

Tuo tarpu Susisiekimo ministerija valdantiesiems yra svarbi ne tik todėl, kad per ją kasmet prasisuka keli milijardai litų (vien šiemet investicijoms skiriama 1,5 mlrd. Lt). Jeigu E.Masiulis prarastų susisiekimo ministro postą, savo postą garantuotai prarastų ir Liberalų sąjūdžio “dvasinis tėvas”, E.Masiulio mokytojas, o šiuo metu – Klaipėdos uosto direktorius Eugenijus Gentvilas. Tokiomis aplinkybėmis liberalsąjūdininkai galėtų netgi ryžtis persimesti į opozicijos pusę (nors dabar sako nematantys, pas ką ten būtų galima eiti).

Ko gero, visą savo žaidimą A.Valinskas ir pagrindė prielaida, kad tam, jog išsaugotų susisiekimo ministrą, valdantieji rinks visus Seimo narių balsus, nesiskaitydami su jų kaina, o prezidentė irgi stengsis juos iš visų jėgų palaikyti. Žinoma, galėjo prisidėti ir aplinkybė, kad R.Vilkaičio vadovaujama Kultūros ministerija remia keletą įstatymų pataisų, kurios, kaip teigiama, labai nenaudingos tiek paties A.Valinsko, tiek jo bičiulių verslui. Užėmęs kultūros ministro kėdę, jis esą šias pataisas galėtų atsiimti.

Ėmė įžeidinėti prezidentę

Tad viskas ir prasidėjo nuo išpuolių prieš R.Vilkaitį, kuris iš pradžių buvo kaltinamas per mažai bendraujantis su jį į ministeriją delegavusia A.Valinsko partija, paskui iš jo tiesiogiai pareikalauta pasitraukti. Visos A.Kubiliaus pastangos sutaikyti A.Valinską su R.Vilkaičiu buvo bergždžios. Premjeras, užliūliuotas ankstesnių gerų santykių su “tautinių pažangiečių” lyderiu, tiesiog nesugebėjo suvokti, kokią kiaulystę jam, Vyriausybei, valdančiajai koalicija ir prezidentei rengia A.Valinskas.

Atrodo, kad dar praėjusį ketvirtadienį, A.Valinsko reikalavimu eidamas pas D.Grybauskaitę tartis dėl šio kandidatūros į Kultūros ministerijos vadovo postą, A.Kubilius nesuvokė, jog tai – tik spąstai. Tiek premjeras, tiek jo bendrapartiečiai ir koalicijos partneriai manė, kad A.Valinskas, sužinojęs neigiamą D.Grybauskaitės verdiktą, truputį pasispardys, bet galiausiai apsiramins.

Neatsižvelgta, kad visą šį šou A.Valinskas surengė savo partijos išplėstinės tarybos posėdžio (kuris, galima neabejoti, parems savo lyderio ambicijas) išvakarėse, be to, prarasti (kaip jam atrodo) A.Valinskas nebeturi ko.

Arba premjeras ir prezidentė, siekdami išlaikyti valdančiosios koalicijos ir Vyriausybės stabilumą nusileidžia ir atiduoda kultūros ministro portfelį A.Valinskui ir šis išdidžiai staiposi, tapęs pirmuoju, kuriam pavyko palaužti D.Grybauskaitę. Arba A.Valinskas, skambiai trenkdamas durimis, griauna koaliciją, išvadina prezidentę “įskaudinta boba”, skelbia interpeliaciją premjerui A.Kubiliui ir tampa pirmuoju politiku, “sukilusiu prieš Grybauskaitės diktatūrą”, su perspektyva tapti kažin kokio opozicinio judėjimo lyderiu.

Neatsižvelgta, regis, tik į du dalykus: atviri, chamiški valstybės vadovų įžeidinėjimai Lietuvos visuomenėje yra tabu, be to, konservatoriai yra pakankamai patyrusi ir ambicinga partija, kad leistųsi šantažuojama politinio nevykėlio.

Vyriausybė svarstys teisingumo ministro siūlymus supaprastinti gimimo, mirties, santuokos ir kt.civilinės būklės aktų registravimo procesą.

Šiuo metu asmuo, norintis įregistruoti tam tikrą civilinės būklės faktą (pvz., ištuoką, gimimą), visais atvejais turi vykti į civilinės metrikacijos įstaigą ir pateikti jai kitos institucijos, pvz. notaro, teismo ir kt. išduotus dokumentus, kuriuose yra patvirtinamas tam tikras faktas. Civilinės metrikacijos įstaiga šių dokumentų pagrindu perduoda informaciją Gyventojų registrui, o asmeniui išduoda šio registro išrašą.

Teisingumo ministras siūlo palengvinti dalią asmenims nustatant, kad informaciją apie gimimą, mirtį, ištuoką ir kitus civilinės būklės aktus tiesiogiai Gyventojų registrui perduotų pačios institucijos – ne tik civilinės metrikacijos įstaigos, bet ir teismai, notarai, sveikatos priežiūros institucijos ir t.t. Taigi, pvz. gimus vaikui, tėvams papildomų žygių į civilinės metrikacijos įstaigą daryti nebereikės. Tai daryti jiems tektų tik tuomet, jei  dėl kokių nors priežasčių, pvz. tėvai nebus išrinkę vaikui vardo, minėtos institucijos negalės visų civilinės būklės fakto duomenų įregistruoti iš karto. Panašia tvarka duomenų sisteminimas ir apsikeitimas šiuo metu vykdomas kaupiant informaciją apie nekilnojamąjį turtą.

„Gyventojai neturi tapti valstybės institucijų kurjeriais, perduodančiais informaciją iš vienos įstaigos kitai. Tai padaryti galima žymiai paprasčiau ir greičiau. Apytiksliai paskaičiuota, kad nustačius naują tvarką, per metus asmenys sutaupytų apie 100 tūkst. vizitų į valstybės įstaigas“, – sako teisingumo ministras Remigijus Šimašius.

Jei pakeitimams bus pritarta, valstybės institucijos iš asmenų taip pat nebereikalaus popierinių šių dokumentų išrašų, kai šie kreipsis dėl socialinių, sveikatos priežiūros ar kitų paslaugų. Visą reikiamą informaciją jos galės pasitikrinti tame pačiame Gyventojų registre.

Projekte numatoma, kad siūlomi pokyčiai įsigaliotų nuo 2011 m. liepos mėn.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmė pirmosios atkurtos nepriklausomos Lietuvos Vyriausybės klubo narius Albertą Sinevičių, Leoną Ašmontą, Algimantą Nasvytį, Vytą Navicką ir Juozą Oleką. Savo iniciatyva apsilankę Prezidentūroje klubo nariai įteikė Daliai Grybauskaitei atminimo medalį.

Remiantis Valstybės kontrolės ataskaita, iš 70 mln. litų valstybės institucijų išlaidų tyrimų, konsultavimo ir teisės paslaugoms daugiau nei 60 mln. litų išlaidų tenka 2007-2008 metams, kuomet dirbo Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybė.  Andriaus Kubiliaus Vyriausybė minėtoms paslaugoms išleido 5 kartus mažiau nei ankstesnioji – 2009 metais išleista 5,8 mln. litų.

“Pastaruoju metu pasirodžius spekuliacijoms apie išaugusias ministerijų išlaidas teisinėms, tyrimų ir konsultavimo paslaugoms, jų pagrįstumas kelia didelių abejonių”, – teigiama ministro pirmininko spaudos tarnybos pranešime. Vyriausybė ragina Seimo Audito komitetą atidžiai išanalizuoti, kas ir kada išvaistė valstybės lėšas, kartu įvertinti atsakomybę tų, kurie, artėjant krizei, nesiėmė mažinti ministerijų išlaidų.

Kaip rodo Valstybės kontrolės ataskaitoje pateikti skaičiai, ankstesnioji Vyriausybė vien per 2007-2008 metus išleido daugiau nei 62 mln. litų, tuo tarpu dabartinė Vyriausybė per 2009 pirmuosius tris ketvirčius išleido apie 5,8 mln. litų. Ataskaitoje teigiama, kad 2007 metais teisinėms, tyrimų ir konsultavimo paslaugoms išleista daugiau nei 28 mln. litų, 2008 metais – daugiau nei 34 mln. litų. Praėjusiais metais ministerijų išlaidos sumažėjo – 2009 metais per pirmuosius tris ketvirčius išleista 5,8 mln. litų, tai yra penkis kartus mažiau nei 2007-2008 metais.

Nuo darbo pradžios keturis ministrus pakeitusį Vyriausybės kabinetą gelbėja praėję prezidentės rinkimai. Įstatymas numato, kad pasikeitus daugiau nei pusei ministrų Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus dirbti.

Beveik pusantrų metų dirbančioje premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje iki šiol pasikeitė keturi ministrai: atsistatydino finansų, socialinių reikalų ir darbo, užsienio reikalų bei sveikatos apsaugos politikos vykdytojai Algirdas Šemeta, Rimantas Dagys, Vygaudas Ušackas ir Algis Čaplikas. Artimiausiu metu greičiausiai pasitrauks kultūros ministras Remigijus Vilkaitis. Neaiškus ir opozicijos interpeliaciją turėsiančio atremti susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio likimas. Tačiau karštligiškai nuogąstauti dėl išlikimo Vyriausybei dar nereikia.

Kaip rašo dienraštis “Lietuvos žinios”, trečiadienį ministro pirmininko tarnybos Teisės skyrius premjerui A.Kubiliui pateikė pažymą apie Vyriausybėje pasikeitusių ministrų skaičiavimą. Joje pažymima, kad Seimo įgaliojimus veikti šis ministrų kabinetas gavo 2008 metų pabaigoje. Tačiau praėjus daugiau nei pusmečiui, po prezidento rinkimų, juos grąžino naujajai valstybės vadovei D.Grybauskaitei.

Ši procedūra suteikė galimybę patikrinti, ar Seimas ir toliau pasitiki Vyriausybe. Liepos viduryje parlamentas dar kartą pritarė A.Kubiliaus kandidatūrai į Vyriausybės vadovus. Netrukus D.Grybauskaitė jį paskyrė premjeru ir patvirtino pateikto ministrų kabineto sudėtį. “Vadinasi, tuomet prasidėjo naujas Vyriausybės įgaliojimų tarpsnis ir todėl ministrų pasikeitimai skaičiuojami nuo jo pradžios”, – rašoma A.Kubiliui pateiktoje pažymoje.

Skaičiuojant nuo to laiko, Vyriausybėje pasikeitė du nariai: užsienio reikalų ir sveikatos apsaugos ministrai. Netrukus atsistatydinimo pareiškimą gali suraityti kultūros ministras R.Vilkaitis. Seimo opozicija planuoja interpeliaciją susisiekimo ministrui E.Masiuliui. Tačiau net ir kritus šiems dviem Vyriausybės nariams, iki ribos, kai reikėtų iš naujo gauti Seimo įgaliojimus, A.Kubilius dar turėtų keturių ministrų “rezervą”. Skaičiuojant su juo, Vyriausybėje dirba 15 ministrų.

Seimo opozicijos lyderis Vytautas Gapšys neatmetė galimybės, kad šioje Vyriausybėje gali pasikeisti daugiau nei pusė ministrų ir todėl jai reikėtų gauti naujus Seimo įgaliojimus. “Matome, Vyriausybė nėra stabili. Atmosfera joje tokia, kad žmonės nori arba pačių valdančiųjų rankomis yra verčiami pasitraukti”, – įsitikinęs jis.

Interpeliacijos tekstą susisiekimo ministrui E.Masiuliui dėliojanti opozicija mato ir daugiau tokios procedūros “vertų” Vyriausybės narių. “Tačiau kol nebaigėme šio klausimo, to komentuoti nenoriu”, – LŽ aiškino V.Gapšys.

Šiandien Krikščionių partijos frakcija apsvarstė Andriaus Kubiliaus pateiktą Vyriausybės ataskaitą ir nusprendė jai nepritarti.

Anot frakcijos pranešimo, A. Kubilius Vyriausybė nepateisinamai sukėlė mokesčius ir paniką rinkoje, sužlugdė vidaus ūkį. “Dėl valdančiųjų kaltės Lietuva įstumta į gilią recesiją, kuri yra penkeriopai didesnė, nei ES ir dešimteriopai – nei per Rusijos finansų krizę. Vyriausybės vadovui tenka politinė atsakomybė už per trumpą laiką padarytą valstybei didžiulę žalą: trečdaliu prarastas šalies iždo įplaukas ir staigų valstybės praskolinimą, katastrofiškai išaugusią bedarbių armiją ir daugeliui gyventojų nusmukdytas pajamas, taip pat sujauktą valstybės valdymą ir neatsakingą teisėsaugos institucijų griovimą abejotinais politiniais tikslais”, – rašoma frakcijos pranešime.

“A. Kubiliaus Vyriausybė ne finansų krizę suvaldė, bet šiurkščiomis klaidomis ir pasyvumu pati sukėlė šalyje neregėtą ekonominę krizę, kuri deja toliau gilinama. Šį kovo mėnesį valstybės biudžeto ir Sodros įplaukos dar smuko atitinkamai 22 ir 24 procentais (lyginant su praėjusiais metais). Toliau sparčiai didinamas nedarbas ir valstybės skolos, dar mažinamos gyventojų pajamos ir didinamas nusivylimas valstybe, vėl kyla darbščių gyventojų emigracijos banga”.

Krikščionių partijos frakcija nutarė nepritarti Vyriausybės vadovo pateiktai ataskaitai ir raginti kitas frakcijas taip stabdyti A. Kubiliaus Vyriausybės politiką.

Kaip jau seniau rašė “veidas.lt”, Vyriausybės ataskaitoje – išties daug nepelnytos savigyros. Vyriausybė net 110-ties puslapių savo veiklos ataskaitoje negaili kritikos pirmtakams ir giria save už viešųjų finansų stabilizavimą, proveržį energetikos srityje, pagalbą verslui ir kitus darbus.

Premjeras Andrius Kubilius savo vadovaujamą Vyriausybę paskelbė Lietuvos gelbėtoja, verta vadovėlių ir disertacijų. Bet ar tikrai A.Kubiliaus Vyriausybė verta gelbėtojos titulo?

Juk krizės našta lengva ranka buvo permesta verslui ir kitiems mokesčių mokėtojams, tiesiog drastiškai pakeliant mokesčius. Nereikia stebėtis, kad dėl tokio žingsnio A.Kubilius sulaukė pagyrų iš tarptautinių finansinių ir politinių institucijų. Jiems patiko mūsų finansų sąlyginė stabilizacija ir skolinamų lėšų palūkanos. Tokio smūgio verslui nebūtų drįsusi suduoti nė viena senųjų demokratijų vyriausybė. Jos gerai supranta, kad šalis, jos politika, ekonomika, viešojo sektoriaus finansavimas, socialinės rūpybos galimybės yra tiesiogiai priklausomos nuo verslo klimato ir jo būklės.

Verslo giljotinavimas mokesčiais turi sunkių ir ilgalaikių pasekmių. Tos pasekmės jau smogė. Tai metų pabaigoje prognozuojama 350 tūkst. bedarbių armija, grėsmingai didėjantis “Sodros” deficitas, kuris šiemet gali viršyti 3 mlrd. Lt, brangi valstybės skola, jau peržengusi 30 mlrd. Lt. Tai Lietuvos viešųjų finansų stabilizavimo kaina, kurią dar ilgai mokėsime.

Sudarant 2010 m. biudžetą pasinaudota atsargaus prognozavimo gudrybėmis. Jau giriamasi viršijamu biudžeto pajamų surinkimu, bet pamirštama, kad jis šiemet 0,5 mlrd. Lt skurdesnis nei pernai tuo pačiu metu, o “Sodros” biudžeto skylė gerokai viršija biudžeto surinkimo perviršį. Finansų analitikų nuomone, džiaugtis 126 mln. Lt biudžeto surinkimo perviršiu, kai suplanuotas beveik 9 proc. biudžeto deficitas, yra tiesiog juokinga.

Tačiau premjeras A.Kubilius vis dar turi galimybę patekti į Lietuvos vyriausybių istoriją kaip pozityvus reformatorius. Tam reikia sėkmingai atlikti reformas, apie kurias kalbama ir Vyriausybės ataskaitoje. Aukštojo mokslo reforma, nors kelia daug kontroversijų, yra pozityvus žingsnis. Tenka priminti, kad tai tik dalinė reforma, nes didžioji dalis biudžeto lėšų vis dar pasiekia universitetus ne per studentų krepšelį, o per kitas finansavimo eilutes. Sveikatos apsaugos reforma dar neįsibėgėjusi ir apie sėkmę kabėti Vyriausybės ataskaitoje tiesiog per anksti.

Palankiausią laiką viešojo sektoriaus reformoms A.Kubilius jau pramiegojo. 2009 m. ekonominė duobė būtų leidusi rasti daug argumentų greitoms viešojo sektoriaus efektyvinimo reformoms pradėti. Ekonominei padėčiai gerėjant niekas nebenorės nei taupyti, nei efektyvinti ar modernizuoti savo veiklos.

Premjero A.Kubiliaus tikrai negalima apkaltinti tuo, kad jis ką nors įsidėjo į kišenę. Tuo jis labiausiai ir skiriasi nuo iki šiol Lietuvą valdžiusių Vyriausybių vadovų. Bet labai abejotina, ar tokio nuopelno užtenka, norint save vadinti gelbėtoju. A.Kubiliaus Vyriausybei teko itin nedėkingas uždavinys – vesti šalį per sunkmetį. Valstybės finansus tikrai reikėjo stabilizuoti, antraip būtų grėsusi katastrofa. Bet Lietuvos išgelbėtoja galės vadintis tokia Vyriausybė, kuri sugebės rasti žmogiškesnį balansą tarp viešųjų finansų sutvarkymo ir piliečių lūkesčių. Finansinis stabilumas nėra vertybė per se. Tikra vertybė yra piliečių gerovė.