Vidaus reikalų viceministras Stanislovas Liutkevičius pirmadienį pranešė atsistatydinąs iš pareigų.

Premjero patarėjo viešos kritikos neseniai sulaukęs pareigūnas pareiškė taip nusprendęs dėl “šmeižimo kampanijos” žiniasklaidoje.

Ministras pirmininkas Andrius Kubilius sakė manąs, kad viceministras žengė teisingą žingsnį, o vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis nuo platesnių komentarų susilaikė, tačiau teigė ketinąs patenkinti viceministro pareiškimą.

“Siekdamas išvengti (…) tolesnio nepagrįsto visos vidaus reikalų sistemos šmeižimo, įteikiau vidaus reikalų ministrui atsistatydinimo pareiškimą, kurį, tikiuosi, ministras artimiausiu metu patenkins”, – pareiškė S.Liutkevičius BNS atsiųstame pareiškime.

Šį mėnesį premjero A.Kubiliaus sudaryta darbo grupė, kuri analizavo ekonominių ir finansinių nusikaltimų tyrimo sistemos funkcionavimą, siūlė įvertinti vidaus reikalų viceministro S.Liutkevičiaus, prižiūrinčio Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) ir Valstybinės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) veiklą, atsakomybę.

Darbo grupės vadovas, premjero patarėjas Gintaras Kalinauskas BNS sakė, kad “daugiausiai abejonių kelia vidaus reikalų viceministras, kuris nuo 2005 metų kuruoja ir prižiūri FNTT ir VSAT veiklą”.

Tuo metu S.Liutkevičius sako sulaukęs nepagrįsto kryptingo šmeižimo žiniasklaidoje – esą tikrovės neatitinkančią informaciją apie turto kilmę ir vertę bei darbinę veiklą skelbė dienraštis “Lietuvos žinios”, LNK bei BTV televizijos kanalai, internetinis portalas www.alfa.lt.

“Kadangi paminėtų žiniasklaidos priemonių šmeižikiški veiksmai nesiliauja, o tik intensyvėja, nematau kitos išeities, kaip tik gintis įstatymų nustatyta tvarka kreipiantis į teisėsaugos institucijas. Iki šiol to nedariau todėl, kad užimu vidaus reikalų viceministro pareigas ir galėjau būti apkaltintas politikavimu”, – pareiškė viceministras.

Jis pabrėžė, kad jo atsistatydinimas nesusijęs su jo darbine veikla.

“Tegul nieks nebando šio mano apsisprendimo sieti su mano tiesiogiai atliekamu darbu, numatytu pareiginėje instrukcijoje ir ypač su Vyriausybės sudarytos darbo grupės ekonominių ir finansinių nusikaltimų tyrimo sistemos funkcionavimo analizei atlikti ir siūlymams dėl jos tobulinimo pateikti išvadomis”, – rašoma S.Liutkevičiaus viešame pareiškime.

Jis darbo grupės išvadas pavadino “Valstybės kontrolės audito išvadų plagiatu, atmestinai atliktu darbu”. Anot jo, kai kurie teiginiai prieštarauja Konstitucijai ir Baudžiamojo proceso kodeksui, yra šališkos ir net nekorektiškos.

“Susidaro įspūdis, kad darbo grupės nariai nieko nenutuokia apie strateginį planavimą, kompetencijų pasidalijimą tarp politinio bei vykdomojo bei taktinio lygmens. Vidaus reikalų ministerijos specialistai, tikiu, duos tinkamą įvertinimą”, – pareiškė S.Liutkevičius.

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis pirmadienį BNS sakė patenkinsiąs viceministro pareiškimą. Plačiau vertinti savo komandos nario žingsnį ministras teigė nenorįs, nes “viskas dar labai šviežia”.

Ministras teigė dar nežinąs, kas galėtų pakeisti S.Liutkevičių viceministro pareigose. R.Palaitis tepasakė, kad greičiausiai ieškosiąs profesionalo, nes jis bus atsakingas už visą viešąjį saugumą.

Tuo metu premjeras A.Kubilius viceministro sprendimą pavadino teisingu.

“Aš nesu informuotas oficialiai apie tai, bei jeigu viceministras apsisprendė, tai gal ir teisingas žingsnis. Palinkėčiau sėkmės, tikiu, kad jis savo patirtį ras kur tinkamai panaudoti valstybės naudai”, – žurnalistams pirmadienį sakė premjeras.

S.Liutkevičius vidaus reikalų viceministro pareigas ėjo nuo kiek trumpiau nei metus – nuo 2009 metų gegužės 28 dienos. Prieš tai jis ketverius metus buvo Vidaus reikalų ministerijos sekretorius, 2003-2005 metais ėjo policijos generalinio komisaro pavaduotojo pareigas. Karjerą vidaus reikalų sistemoje S.Liutkevičius pradėjo 1982 metais Kaune.

BFL

Jau pusantrų metų dabartinis Ministrų kabinetas leidžia garą, peikdamas pirmtakus ir teisindamasis krize, tačiau nepastebi, kad pats paskendęs nekonkrečiose vizijose. (I straipsnio dalis)

3. Efektyviai naudoti viešuosius finansus

Dar Vyriausybė pasiryžo keisti dvidešimt metų naudotą valstybės biudžeto rengimo sistemą, pereiti prie į rezultatus orientuoto modelio, įgyvendinti realų strateginį planavimą. “Strateginio planavimo pertvarkymas – geras siekis, – giria Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertė Kaetana Leontjeva. – Tačiau norint pasiekti rezultatų šioje srityje, jau šiandien turi būti kalbama, kaip ta pertvarka bus įgyvendinama. Kadangi to nėra, galima tik spėti, kad šiais metais šioje srityje vargu ar kas nors įvyks. Siekis viešai skelbti kuo išsamesnę informaciją apie biudžeto išlaidas taip pat yra geras ir labai reikalingas, siekiant didinti biudžeto skaidrumą, bet kol kas ir tai nėra įgyvendinta”.

Ekspertei kelia abejonių ir tarp konkrečių šių metų darbų įrašytas punktas “numatyti galimybę” kaupti rezervą, kuris būtų naudojamas susidarius ekstremalioms sąlygoms šalies ūkyje. Vargu ar šiemet, kai valstybės biudžeto deficitas sieks apie 5 mlrd. Lt, skolintomis lėšomis turėtų būti kaupiamas dar ir rezervas, nes pirmiausia reikia subalansuoti biudžetą.

Vyriausybė ketina valdyti savivaldybių biudžetų įsiskolinimus, už ką LPK viceprezidentas G.Rainys ją linkęs pagirti, jei tik į tai nebus pažiūrėta formaliai. “Vertinant savivaldybių veiklą skolos dinamika turėtų būti vienas pagrindinių rodiklių. Štai atsiskaitydami už savo darbą vietos politikai kalba apie naujus kelius, tiltus, renovuotas mokyklas, bet jeigu tai padaryta skolos didinimo sąskaita, tai neturėtų būti vertinama teigiamai”, – mano G.Rainys.

Tarp svarbiausių darbų – ir šešėlinės ekonomikos masto mažinimas. Tačiau, LLRI ekspertų įsitikinimu, pasirinktos netinkamos priemonės: užuot ėmusis reguliavimo ir mokesčių mažinimo, su šešėliu kovojama administracinėmis priemonėmis – griežtesnėmis baudomis.

Vyriausybė dar įsirašė tokius “konkrečius” 2010 m. darbus, kaip “skatinti sąžiningai mokėti mokesčius”, nors nepaaiškino, kaip tai atrodys praktiškai – ar vengiantieji mokėti bus sodinami į kalėjimus ar, atvirkščiai, naktinės reformos mokesčiai, ypač besiverčiantiems individualia veikla, bus sumažinti iki pakeliamos naštos.

4. Vykdyti struktūrines reformas

Šiųmetis struktūrinių reformų sveikatos apsaugos, švietimo, energetikos srityse įgyvendinimo darbų sąrašas jau šiek tiek konkretesnis. Apskričių administracijų panaikinimas lyg ir turėtų būti pats konkrečiausias, nes jau nuo liepos 1 d. apskričių administracijų nebeliks. Tik bėda ta, kad iki naujos tvarkos likus vos trims mėnesiams vis dar tebekyla begalė klaustukų, pavyzdžiui, tebediskutuojama bene svarbiausiu – žemės valdymo klausimu.

Sveikatos apsaugos reforma, nepaisant skandalų ir ministrų kaitos, lyg ir juda. Įsipareigota šiemet įvesti papildomą savanorišką sveikatos draudimą, įgyvendinti sveikatos įstaigų tinklo optimizavimo planą. Tačiau dėl jo sėkmės dar anksti džiaugtis, nes dalis Seimo narių inicijavo kreipimąsi į Konstitucinį Teismą.

Švietimo sistemos srityje šiemet užsibrėžta pertvarkyti profesinio mokymo įstaigų tinklą, sujungti profesinio ir darbo rinkos mokymo centrų sistemas. Atsilaikyta prieš priešinimąsi aukštojo mokslo reformai, tad reikia tikėtis, kad pavyks reformuoti ir profesinį mokymą.

Sunkiau sekasi socialinės apsaugos pertvarkytojams. Šiemet žadama “Sodros” išmokas susieti su realiomis pajamomis, mažinti išmokų skaičių, sukurti veiksmingą kontrolės sistemą, kuri užkirstų kelią piktnaudžiavimui. Tačiau nėra nei bendro reformos vaizdo, nei aiškumo, kaip mažės “Sodros” fiskalinis deficitas.

Na, o reformuodama energetikos sektorių Vyriausybė apsiima garantuoti patikimą elektros energijos tiekimą, plėsti elektros rinką, pasirengti statyti naują atominę elektrinę. LPK viceprezidentas G.Rainys palaiko Vyriausybę dėl užmojų plačiau naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, dėl ketinimų statyti dujų terminalą, bet labai laukia, kada pagaliau bus imtasi konkrečių darbų.

Ekspertai pastebi, kad energetikos srities skiltyje Vyriausybė vis dėlto prisirašo ne nuo jų priklausančius tikslus. “Uždarius Ignalinos AE elektros yra, o pesimistiškos prognozės, kad kaina bus 80 ct/kWh, neišsipildė. Tačiau taip atsitiko tik dėl kritusių naftos kainų ir pigios elektros energijos importo iš Rusijos. Sumažėjusios gamtinių dujų kainos šiek tiek kompensuoja brangią elektros gamybą Lietuvoje, o dėl pigaus importo iš Rusijos elektra kainuoja mažiau, nei kainuotų elektrą gaminant Lietuvoje. Tačiau visa tai – ne valdžios nuopelnas”, – vardija LLRI vyresnysis ekspertas Žilvinas Šilėnas.

5. Kurti pažangos viziją “Lietuva 2030″

Ir paskutinis valdžios prioritetas – ateities vizija. Niekas neneigia būtinybės valstybei numatyti savo plėtros strategiją, bet K.Leontjeva pastebi: “Vyriausybė, kurdama pažangos viziją “Lietuva 2030″, iš esmės planuoja ne tai, ką turėtų padaryti pati, pavyzdžiui, subalansuoti biudžetą, mažinti biudžeto išlaidas ir mokesčius, naikinti perteklinį reguliavimą, bet tai, ką turėtų padaryti neviešasis sektorius”.

Žinia, už futurologijos rezultatus Andriaus Kubiliaus Vyriausybei atsakyti neteks, tačiau sunku bus pareikalauti atsakomybės ir už šių metų darbus. Kaip pareikalauti atsakomybės už tokį “konkretų” darbą: “Užtikrinti tinkamą ir racionalų lėšų sutelkimą programai įgyvendinti, neviršijant 2010 metams skirtų valstybės asignavimų ir ES lėšų”? O kokie pamatuojami rodikliai, jei įsipareigojama “skatinti”, “gerinti”, “pradėti” ar “įvykdyti esminį proveržį”? Ar nevertėtų Vyriausybei pasinaudoti garsiųjų I.Ilfo ir J.Petrovo patarimu: nereikia kovoti už švarą, reikia šluoti.

Ministerijos neskuba atsisakyti poilsinių ir mokymo centrų su sąlygomis rekreacijai. Nepaisant Saulėlydžio komisijos siūlymų atsisakyti tokių įstaigų, poilsinės su pirtimis, kvalifikacijos kėlimo centrai su baseinais ir kavinėmis vis dar glaudžiamos po ministerijų sparnu, rašo dienraštis “Lietuvos žinios”.

Valstybės išlaidų mažinimu susirūpinusi Saulėlydžio komisija dar 2009-ųjų pradžioje ėmė sukti galvą, ką daryti su įvairioms valstybės institucijoms priklausančiais poilsio namais ir reabilitacijos centrais. Jos žvilgsnis nukrypo ir į ministerijoms priklausančius mokymo centrus, kuriuose sudarytos visos sąlygos pramogauti.

Tada nuspręsta, kad nuo sovietmečio likusios privilegijos – pigaus poilsio už mokesčių mokėtojų pinigus – turi nebelikti. Kalbėta, kad “valdiškos vasaros” nebebus jau 2010 metais.

Saulėlydžio komisijai vadovauti neseniai pradėjęs ministro pirmininko kanclerio pirmasis pavaduotojas Giedrius Kazakevičius dienraščiui aiškino, kad klausimai, susiję su įvairioms žinyboms priklausančiu turtu, greitai nesprendžiami.

Anot G.Kazakevičiaus, nors komisija yra nusprendusi, kad ministerijos turi atsikratyti minėto “balasto”, konkrečius sprendimus dėl turto turi priimti pačios ministerijos. “Mūsų komisija visus metus nestovėjo ministerijų atstovams už nugaros ir netikrino, ką jie daro. Netrukus peržiūrėsime ministerijose įsteigtų saulėlydžio komisijų darbo rezultatus. Kokie bus sprendimai, kol kas pasakyti negaliu”, – teigė G.Kazakevičius.

Vienas prabangiausių – Molėtų rajone ant ežero kranto pastatytas Teisingumo ministerijos mokymo centras, kuriame kvalifikaciją kelia teisėjai ir prokurorai. Centre įrengtas baseinas su kaskadomis, galima žaisti biliardą, leisti laiką kavinėje. Mokymo centro statyba ir įrengimas kainavo apie 7 mln. litų.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius prieš kurį laiką pasiūlė šias patalpas išnuomoti taip, kad valstybei liktų teisė jose vykdyti mokymus. Pasak R.Šimašiaus, tai leistų sutaupyti biudžeto lėšų. Ministro patarėja Vaida Vincevičiūtė dienraščiui teigė, kad tai – tik vienas iš siūlomų variantų. Ji pabrėžė, kad šis klausimas vis dar derinamas su suinteresuotomis institucijomis, o vėliau bus pateiktas Vyriausybei. “Kaip pasielgti su šiuo mokymo centru, galiausiai turės nuspręsti ministrų kabinetas”, – sakė V.Vincevičiūtė.

Po Vidaus reikalų ministerijos sparnu glaudžiasi dvi įstaigos – Druskininkuose įsikūręs valstybės ir savivaldybės tarnautojų mokymo centras “Dainava” ir Palangoje esantis poilsio ir reabilitacijos centras “Pušynas”. Vidaus reikalų viceministras Algimantas Vakarinas dienraščiui teigė, kad šie centrai penkeriems metams yra gavę Europos Sąjungos paramą, sudarę sutartis su pinigus administruojančiomis organizacijomis, todėl privalo vykdyti savo funkcijas.

“Svarstome, ką su jais daryti: perduoti savivaldybėms, sulaukti, kada ims kilti nekilnojamojo turto kainos, ir parduoti ar perduoti kuriai nors valstybinei institucijai. Tiesa, šis variantas naudos biudžetui neduotų”, – kalbėjo viceministras. Jo teigimu, dėl to, ką daryti su centrais, gali būti apsispręsta dar šį mėnesį. “Mes jų įsikibę nesilaikome, tačiau dabar toks metas, kai ekonomiškai naudingų išeičių rasti sunku”, – pridūrė A.Vakarinas.

Poilsio bazes ir pramogauti pritaikytus kvalifikacijos kėlimo centrus turi ne tik ministerijos. Pavyzdžiui, Lietuvos bankui priklauso trys mokymo centrai Palangoje, Druskininkuose ir Molėtų rajone. Lietuvos policija turi poilsinių Trakuose, Lietuvos automobilių kelių direkcija – Palangoje.

BFL

Jau pusantrų metų dabartinis Ministrų kabinetas leidžia garą, peikdamas pirmtakus ir teisindamasis krize, tačiau nepastebi, kad pats paskendęs nekonkrečiose vizijose.

“Dauguma Vyriausybės planuojamų šiųmečių darbų atitinka verslo lūkesčius, tačiau neaišku, kada jie bus įgyvendinti, nes dar tik ketinama rengti teisės aktus. O kai kurios tezės tokios abstrakčios, kad neaišku, kas konkrečiai už jų slypi”, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Gediminas Rainys.

Iš tiesų Vyriausybė konkrečių šių metų darbų sąrašą penkiems savo prioritetams įgyvendinti Seimui teikia (kartu su 2009 m. ataskaita) jau praėjus ketvirtadaliui darbams atlikti numatyto laikotarpio, bet daugelis jų nė nepradėti. O iš išvardytų 46-ių neva konkrečių darbų nė pusės rezultatų apčiuopiamais rodikliais pamatuoti neįmanoma.

1. Mažinti nedarbą, skatinti ekonomiką

2010-aisiais Vyriausybė, kaip ir prieš pusantrų metų pradėdama savo veiklą, tebežada “realiai skatinti ūkio atsigavimą”, taip pat “imtis aktyvių veiksmų, kurie skatintų darbo vietų kūrimą”. Tačiau visi aštuoni nurodyti konkretūs darbai svarbiausiam prioritetui įgyvendinti praktiškai tepasiekę vizijų stadiją.

Pradedama nuo pažadų supaprastinti teritorijų planavimą, statybos leidimų išdavimą. “Apie šią gerą iniciatyvą jau diskutavome su Vyriausybe, ji minima ir nacionaliniame susitarime. Tačiau iš Seimo Aplinkos komiteto išgirdome, kad reikės keisti daug teisės aktų, tad parlamentarai negali pažadėti, kad viską priims greitai, mat Seimas nėra štampavimo mašina”, – G.Rainys stebisi, kodėl prioritetiniam Vyriausybės darbui Seime pirmenybė neteikiama. Beje, dar pernai prieš rudens sesiją ūkio ministras Dainius Kreivys šiuos projektus “Veidui” buvo pristatęs kaip rudens sesijos “vinis”.
Kitas didysis prioritetinis Vyriausybės darbas – “pradėti įgyvendinti Viešojo ir privataus sektorių partnerystės programą”. G.Rainys sveikintų ir šį darbą, jei Vyriausybė ketintų jį konkrečiai atlikti. Tačiau ji kol kas planuoja tik parengti teisinius aktus, atrinkti projektus, kurti užsienio investuotojams skirtą informacinę bazę.

“Prieš kelerius metus apie tai diskutavau su Didžiosios Britanijos, kurioje ypač skatinami viešojo ir privataus sektoriaus bendri projektai, tuomečiu ambasadoriumi Lietuvoje. Įsiminiau jo įspėjimą, kad jei pradėsime nuo naujos teisinės bazės kūrimo, tai užtruks dešimtmečius. Betgi yra galimybė pradėti be specialių įstatymų, panaudojant esamą teisinę bazę”, – įsitikinęs G.Rainys.

Beveik tragikomiškai skamba ir trečias darbas – “pasiekti, kad būtų pradėti įgyvendinti pirmieji daugiabučių namų atnaujinimo investiciniai projektai pagal naują kreditavimo mechanizmą”. Užuot nežinia kelintą kartą žadėjus “pasiekti, kad būtų pradėta”, jau laikas būtų ką nors ir užbaigti.

“Jei tai būtų padaryta, ne vienas tūkstantis emigrantų būtų likę Lietuvoje ir dirbę šimtų milijonų litų vertės projektuose”, – neabejoja G.Rainys.

Kiti vardijami prioritetiniai darbai – parengti teisės aktus, kurie sumažintų verslui reikiamų pildyti ataskaitų, įgyvendinti priemones, “šalinančias biurokratines kliūtis, nereikalingą ir nepagrįstą reguliavimą” ar “padėsiančias kurti ir išlaikyti daugiau darbo vietų”, yra tiesiog abstraktumo viršūnė.

2. Modernizuoti valstybės tarnybą, kovoti su korupcija

Antras didysis šių metų Vyriausybės prioritetas – modernizuoti valstybės tarnybą ir kovoti su korupcija – taip pat skęsta teorinėse miglose. “Parengtos valstybės tarnybos koncepcijos tikslai labai ambicingi, nes norima patį modelį padaryti artimesnį postų sistemai, vadybinį, labiau kontraktinio ir projektinio valdymo. Tačiau tai tik pradinis etapas: koncepcija yra siūlymų rinkinys, skirtas diskusijai, o ne galutinė Vyriausybės pozicija”, – sako Viešosios politikos ir vadybos instituto programų vadovas Vitalis Nakrošis.

2010 m. užsimota ir “minimaliais finansiniais ištekliais” įvykdyti “esminį proveržį” diegiant elektronines viešąsias paslaugas. Kokie konkretūs darbai jau būtų vadintini esminiu proveržiu, nekonkretizuojama. Dar žadama “užtikrinti valstybės tarnautojų asmeninės atsakomybės neišvengiamumą ir įtvirtinti nepriekaištingos valstybės tarnautojo reputacijos institutą”, “užtikrinti priimamų teisinių sprendimų ir viešųjų finansų naudojimo viešumą” ir t.t. Regis, idealų sąrašas supainiotas su konkrečių darbų planu.

Antra dalis – ketvirtadienį, balandžio 15 d.

Valstybės kontrolė nustatė, kad beveik per trejus metus vien tik ministerijos, pirkdamos tyrimus, konsultavimo ir teisines paslaugas, išleido apie 70 mln. Lt. Pasak valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės, institucijos neretai perka ir tokias paslaugas, kurias pagal pareigybių aprašymus privalo atlikti jų darbuotojai, todėl valstybės lėšos naudojamos nepakankamai taupiai.

Susiformavo ydinga teisės aktų projektų rengimo praktika. Juos dažnai rengia ne valstybės tarnautojai, bet samdomi advokatai ir kiti privatūs asmenys. Tokia praktika dažna Aplinkos, Ūkio, Energetikos ministerijose. Valstybės institucijos ne visada pateikia teisės aktus priimantiems asmenims ir visuomenei informaciją, iš kokių asmenų pagal sutartis pirko projektų rengimo paslaugas. Dėl šių priežasčių didėja neteisėtos įtakos teisėkūros procesui rizika.

Auditorių nuomone, valstybės institucijos neretai be būtino reikalo samdo advokatus atstovauti jų interesams teismuose. Pavyzdžiui, Aplinkos projektų valdymo agentūra per trejus metus už teisines paslaugas sumokėjo 322 tūkst. Lt. Auditorių apskaičiavimu, už tas lėšas papildomai įsteigus dar dvi teisininkų pareigybes, būtų sutaupyta valstybės biudžeto lėšų, be to, būtų kaupiama funkcijoms atlikti reikalinga patirtis.

Valstybės kontrolės pateiktose rekomendacijose Vyriausybei siūloma suformuoti bendrus valstybės biudžeto lėšų teisinėms, tyrimų ir konsultavimo paslaugoms pirkti naudojimo principus, teisės aktuose aiškiai apibrėžti teisės akto rengėjų sąvoką ir numatyti priemones, kurios užtikrintų, kad būtų paviešinti teisės aktų rengėjai, sukurti duomenų bazę, kurioje būtų registruojami duomenys apie visus valstybės lėšomis planuojamus pirkti, vykdomus ir atliktus tyrimus.

Kalbu apie mūsų šalies vadovų skrydžių saugumą. Juk ir mūsų prezidentė, Seimo pirmininkė, premjeras, ministrai skraido su įvairiausiais lėktuvais, taip pat ir senais, kartais net įsiprašo į pakeleivingus lėktuvus. Pasitaiko, kad šalies vadovai skraido ir kariniais lėktuvais, kartais net krovininiais.

Vos tik imama kalbėti apie pakenčiamo orlaivio pirkimą aukščiausiems šalies pariegūnams, tai iš karto būna įvertinama vos ne kaip nusikaltimas žmogiškumui ir neregėtas lėšų švaistymas. Po vieno tokio eksceso tuometis prezidentas Valdas Adamkus karčiai tarė: “Aš galiu skristi nors ir su dėže. Svarbu pasiekti tikslą.”

Iš tiesų, vertinant be jokių užuolankų, juk mūsų vadovybė skraido itin nesaugiomis sąlygomis. Ir už tai, kad jie laimingai pasiekia kelionės tikslą, galime dėkoti tik Dievui bei profesionaliems mūsų pilotams.

Taip, apynaujis, saugus lėktuvas kainuoja brangiai. O iš kur per krizę gauti tuos milijonus? Juk net ne veiksmai, o tik kalbos apie saugaus lėktuvo įsigijimą Lietuvoje sukelia isterijos ir pykčio bangą. Tačiau jei neduok Dieve, ir kažkurį iš mūsų vadovų ištiktų panaši katastrofa, tuomet visi besipiktinusieji kalbomis apie saugaus lėktuvo įsigijimą, neabejotinai raudotų, gedėtų ir kaltintų kažkokį įsivaizduojamą kaltininką, kuris savo laiku neva nepasirūpino mūsų aukščiausių pareigūnų saugumu.

Bet juk turime net tokią patarlę: “Saugokis pats ir tave saugos Dievas”. Kol kas lietuviai save saugoja menkai (įvairiose srityse), dar mažiau jiems rūpi jų išrinktųjų saugumas.

Yra ir dar viena patarlė: “Geriausia mokytis ne iš savo, bet iš kitų klaidų”. Beje, šią patarlę galima perfrazuoti: “Mokytis reikėtų ne vien iš savų, bet ir iš kitų tragedijų”. Ir ilgai delsti nereikėtų. O būdų kaip gerokai padidinti aukščiausių savo valdžios pareigūnų saugumą yra daug ir įvairių. Ir kai kurie jų nėra itin brangūs.

Vyriausybė net 110-ties puslapių savo veiklos ataskaitoje negaili kritikos pirmtakams ir giria save už viešųjų finansų stabilizavimą, proveržį energetikos srityje, pagalbą verslui ir kitus darbus. Tačiau Laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai įžvelgia ir nepelnytos Ministrų kabineto savigyros. Jų tvirtinimu, Vyriausybė verta pagyrimų už stabilaus valiutos kurso išlaikymą – tai buvo nuosekli ir labai svarbi Vyriausybės pozicija, leidusi išlaikyti finansinės sistemos stabilumą Lietuvoje. Teisinga kryptimi vykdoma švietimo sistemos pertvarka.

“Nors Vyriausybė tinkamai identifikavo poreikį gerinti verslo sąlygas, deja, tai netapo pagrindine Lietuvos ekonomikos, inovacijų skatinimo, užsienio investicijų pritraukimo kryptimi. Saulėtekio komisijos veikla nepadarė reikiamo ir žadėto proveržio gerinant verslo sąlygas, nemažai komisijos sprendimų liko neįgyvendinti. Buvo nuolat akcentuojamas lėšų iš biudžeto skolinimas verslui, bet jis negalėjo būti ekonomikos atsigavimo priežastis”, – sako LLRI viceprezidentas Giedrius Kadziauskas.

Pašnekovo manymu, ataskaitoje pervertinamas Saulėlydžio komisijos efektyvumas. Valstybės turto valdymo srityje tik patvirtinta strategija, bet nesiimta realių veiksmų. Viešųjų pirkimų srityje daugėja viešumo, tačiau dar daug jų nėra vykdomi viešai, korupcijos rodikliai vis dar aukšti.

Kaetanos Leontjevos vertinimu, nors sakoma, kad centrinės valdžios sektoriaus skolos struktūra nekelia grėsmės valstybės finansams, vargu ar toks teiginys pagrįstas, nes vien per 2009-uosius visa valstybės skola padidėjo net 56 proc. 2009 m. liepą ji sudarė 22 proc. BVP, o 2010-ųjų pabaigoje, kaip prognozuojama, sieks apie 40 proc. BVP.
Valstybiniu socialiniu draudimu nedraustų asmenų – autorių, sportininkų, atlikėjų, ūkininkų įtraukimas į “Sodros” sistemą bei pervedimų į pensijų fondus sumažinimas pateikiami kaip privalumai, bet, K.Leontjevos manymu, jie net buvo žalingi: subalansuoti “Sodros” biudžeto nepadėjo, o žmonėms pakenkė.

“Šešėlinė ekonomika Vyriausybės matoma tik kaip nusikalstama veikla, ignoruojama jos, kaip žmonių reakcijos į smarkiai blogėjančias veiklos sąlygas, nepalankius valdžios sprendimus, reikšmė, todėl priemonės kovoti su šešėliu daugiausia buvo nutaikytos į griežtesnę kontrolę”, – atkreipia dėmesį ekspertas Vytautas Žukauskas.

Vyriausybė persigyrė ir dėl proveržių energetikos srityje. “Lietuvos energetinė sistema ir toliau integruota į buvusios SSRS sistemą, išskyrus “Estlink”. Išstūmus privatų kapitalą iš elektros energetikos ir išardžius nacionalinio investuotojo bendrovę, pasiektų laimėjimų, garantuosiančių naujos AE finansavimą, nėra. O minimi struktūriniai pokyčiai iš esmės yra ES direktyvų vykdymas”, – tvirtina vyresnysis ekspertas Žilvinas Šilėnas.

Vyriausybės ataskaitą turi patvirtinti Seimas, tad šis balsavimas gali tapti rimtu valdančiosios koalicijos išbandymu.

Premjeras Andrius Kubilius ir ūkio ministras Dainius Kreivys savo svajonėmis ir vizijomis jau senokai pranoko Ostapą Benderį. Jie reguliariai užsimiršta, kur gyvena

Jauniausi Andriaus Kubiliaus ministrai, neturintys nė keturiasdešimties: finansų – Ingrida Šimonytė, ūkio – Dainius Kreivys, susisiekimo – Eligijus Masiulis ir teisingumo – Remigijus Šimašius savo idėjomis vienus piktina, kitus verčia suklusti. Tarkime, D.Kreivys užsibrėžė iki kadencijos pabaigos investicijų į Lietuvą srautą padvigubinti, R.Šimašius ne tik paskelbė apie visus viešuosius pirkimus, bet ir iš esmės keičia sustabarėjusią teisinę sistemą, E.Masiulis užsimojęs privatizuoti iki tol vadintus strateginiais ir neleistus privatizuoti objektus, I.Šimonytė siūlo radikalių mokesčių pakeitimų.

Kiek šis jaunatviškas maksimalizmas pasiteisins, kol kas nežinia. Bet akivaizdu tai, kad krizių metų Ministrų kabinetai itin jauni, o daugelis jų idėjų, siūlymų ar sprendimų turi radikalų atspalvį.

Ši A.Kubiliaus Vyriausybė yra viena iš keturių jauniausių kabinetų. Jos amžiaus vidurkis – 45,2 metų. Už šį kabinetą jaunesni tik krizinis Rolando Pakso kabinetas – amžiaus vidurkis 43,8 m., Aleksandro Abišalos – 44,1 m. ir Gedimino Vagnoriaus – 44,5 m.

Bet vos tik šalies ekonominė, finansinė padėtis stabilizuojasi – valdžią perima “patyrę” politikai. Vyriausi amžiumi yra socialdemokratų Lauryno Mindaugo Stankevičiaus kabinetas – 51,9 m., Gedimino Kirkilo – 51,4 m. ir Algirdo Brazausko – 49,8 m.

Priminsime, kad, pasak ispanų filosofo J.Ortegos y Gasseto, žmogaus gyvenimo laiką derėtų skirsti į tris atkarpas. Iki 25–30 metų yra įsisavinama ankstesnių, vyresnių kartų patirtis. 30–45 metai – naujų idėjų ir ideologijų paieška, visiškai atsiskleidžia istorinis aktyvumas, tai kovos ir puolimo laikotarpis. Na, o po 45 metų ginama tai, kas pasiekta, ginamos jau priimtos ideologijos, tai žmogaus konservatyvumo laikotarpis.

Pasak sociologų, Lietuvos realijoms toks modelis irgi tinka. Juk senesnės kartos premjerai ir ministrai stabdė daugelį reformų mūsų šalyje, ir tik jaunesni ministrai joms ryžtasi. Omenyje turime ir švietimo reformą, kurią kažkada pradėjo jauniausias ministras Darius Kuolys, ir pernai pradėtą aukštojo mokslo reformą, kurią pradėjo tuomet 42-ejų Gintaras Steponavičius, ir pirmąją sveikatos reformą, kurią inicijavo itin jaunas Juozas Galdikas, ir aviacijos sistemos reformą, kurios pernai ėmėsi 36-erių E.Masiulis, ir biudžeto sudarymo reformą, kurią dabar pradeda viena jauniausių ministrių I.Šimonytė.