BFL

Interviu „ Verslo žinioms“ ministras pirmininkas kelis kartus pabrėžė, kad jam svarbiausia yra darbo rezultatas: bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas ir tai, kad Seimas ir Vyriausybė priima reikalingus sprendimus.

„Finansinis stabilumas bus vienas svarbiausių klausimų matant tas euro zonos problemas. Antras darbas yra energetikos projektai. Iki rinkimų tikimės įgyvendinti daugelį projektų. Pasiekti stadiją, kad iš tikrųjų tie projektai būtų įgyvendinami be didesnių svarstymų ir abejonių. Pensijų sistemos pertvarka turi būti tęsiama toliau“, – „Verslo žinioms“ sakė premjeras.

A. Kubilius teigė, kad „pirmas tikslas yra sutvarkyti šalies finansus, ne Vyriausybės reitingus“.

„Įveikus biudžeto, fiskalinio deficito problemas, galima pradėti galvoti ir apie tai, kaip įveikti reitingų deficito problemas“, – sakė ministras pirmininkas.

Jis taip pat kalbėjo, jog sunku prognozuoti euro zonos perspektyvas.

„Mes neprognozuojame to augimo, kurį prognozavome metų viduryje, bet tikrai neprognozuojame ir tokios didelės recesijos, kurią išgyvenome 2009 metais. Būtų naudinga, kad mūsų eksportas galėtų likti šiek tiek saugesnis. Eksportas sudaro 60 proc. BVP struktūros, o 65 proc. eksporto patenka į ES šalis. Tačiau tokioms rinkoms kaip Kinija ar Pietų Amerika tenkanti mūsų eksporto dalis yra labai nedidelė. Taip pat ir augančioms rinkoms, tokioms kaip BRIC (Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija). Šių rinkų paieška būtų vertinga ir galėtų mums padėti išvengti skausmingos priklausomybės nuo vienos rinkos“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Pasak Eligijaus Masiulio, susisiekimo ministro ir Liberalų sąjūdžio vadovo, vyriausybės išvadose Seimui dėl kitų metų biudžeto nebėra siūlymo apmokestinti indėlių palūkanas. Vietoj to 50 mln. Lt į biudžetą tikimasi surinkti kaip dividendus iš valstybinių energetikos bei transporto įmonių už 2011 m. bei 2012 m. I pusmetį.

Iki šiol Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai siūlė apmokestinti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu pajamas, gautas už indėlių palūkanas, didesnes nei 200 Lt.

„Vyriausybė teikdama išvadas dėl kitų metų valstybės biudžeto palūkanų apmokestinimo nemato kaip papildomo pajamų šaltinio. Konstatuoja, kad tų 50 mln. Lt, kuriuos tikėtasi gauti apmokestinant palūkanas, nebėra įtraukta į galimas valstybės biudžeto pajamas. Žmonės gali ramiai taupyti“, – pirmadienį po vyriausybės pasitarimo sakė E. Masiulis.

Praėjusią savaitę valdančioji koalicija sutarė dėl naujų mokesčių, tačiau palūkanų apmokestinimo klausimas buvo atviras.

Praėjusį ketvirtadienį valdančiosios koalicijos atstovai sutarė, kad pensijos bus grąžinamos 100 proc., o tam reikalingos lėšos bus skirtos iš „Sodros“ pervedant į privačius pensijų fondus ne 2 proc., o tik 1,5 proc. Sutarta, jog nuo 2013 m. sumažintos įmokos į privačius pensijų fondus bus kompensuotos. Koalicijos partneriai įsipareigojo iki kitų metų gegužės 1 d. Seime priimti Pensijų sistemos pertvarkos įstatymus, įgyvendinančius pervedimų į pensijų fondus reformą, paremtą „2+2+2“ principu, kuri įsigaliotų 2013 metų sausio 1 d.

Koalicijos partneriai sutarė sumažinti asignavimus kelių fondui 30 mln. Lt, valstybės investicijų programai – 30 mln. Lt.

Koalicija sutarė didinti 2012 m. valstybės biudžeto projekte numatytas pajamas iš valstybinių gamtos išteklių mokesčių 25 mln. Lt, iš prabangaus nekilnojamojo turto nuo kitų metų sausio 1 d. 30 mln. Lt.

Koalicijos partneriai taip pat sutarė, kad pridėtinės vertės (PVM), pelno mokestis ir gyventojų pajamų mokesčiai nebūtų didinami. Taip pat sutarta, kad nebus įvestas visuotinis transporto priemonių apmokestinimas.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė neatmeta mažumos Vyriausybės galimybės.

„Aišku, visaip gali atsitikti. Politikoje vieną dieną gali būti vienoks matymas, kitą dieną gali būti kitoks matymas. Tai niekada nieko negali atsisakyti ir niekada negali prognozuoti, ypač esant tokiai situacijai, kokia šiandien yra situacija, kas bus rytoj. Bet įmanomi visokie būdai“, – trečiadienio rytą „Žinių radijuje“ klausiama, ar negalvojama apie mažumos Vyriausybę politiniuose sluoksniuose, pareiškė I. Degutienė.

Pastaruoju metu valdančiojoje koalicijoje išsiskyrė frakcijų nuomonė dėl naujų mokesčių ir „Sodros“ įmokų pervedimo į privačius pensijų fondus. Tam labiausiai prieštarauja liberalai.

BFL

Dar vasarą Lietuvos ekonomikos raida buvo apibūdinama kaip geriausia Europoje, o rudeniop viskas apsivertė. Į tokius signalus finansų rinkos reaguoja žaibiškai, todėl kitąmet pasiskolinti mums bus sunkiau, o paskolos brangs. Priminsime, kad kitąmet teks skolintis mažiausiai 9,4 mlrd. Lt. Taigi naujienų daug ir visos jos iš esmės prastos. Apie tai ir kalbamės su premjeru Andriumi Kubiliumi.

VEIDAS: Finansų ministerija kitų metų Lietuvos BVP augimo prognozę sumažino nuo 4,7 iki 2,5 proc. Tai didelis pokytis, gerokai sujaukiantis tiek planuojamas valstybės pajamas, tiek išlaidas. Jūsų vertinimu, kokias klaidas padarė Vyriausybė, kad šitaip pasikeitė iki šiol optimistinis šalies ekonomikos raidos planas?
A.K.: Optimizmą išgarina labai sparčiai gilėjanti ekonomikos krizė, kuri veikia visų ES šalių ekonomiką, taip pat ir Lietuvos. Mūsų ekonomika atvira – apie 60 proc. BVP nukreipiama eksportui ir apie 65 proc. viso eksporto patenka į ES. Jau rugsėjį ir spalį pradėjome matyti prastėjančius BVP augimo lūkesčius, ir tai ypač išryškėjo pramonėje. Rodiklių prastėjimo lūžis nuo rugpjūčio matomas ir kitose valstybėse: Švedijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Estijoje ir Latvijoje. Euro zonos problemos nuo Graikijos ir Airijos per keletą pastarųjų mėnesių išplito po visą ES. Spalio pradžioje Seimui teikėme biudžetą su 4,7 proc. BVP augimo prognoze, Europos Komisija prognozavo, kad kitąmet Lietuvos ekonomika augs sparčiausiai tarp ES valstybių, apie 3,5–4 proc., o gruodžio pradžioje paaiškėjo, kad šie planai pernelyg optimistiniai. Visos Europos ekonomikas neigiamai veikia apokaliptinės diskusijos apie euro ateitį.
VEIDAS: Visi Lietuvos gyventojai buvo patikinti, kad nei šiemet, nei kitąmet mokesčiai šalyje didinami nebus. Tačiau dabar konservatoriai planuoja pridėtinės vertės mokestį didinti nuo 21 iki 23 proc. Tad ko vertos visos ankstesnės Jūsų garantijos?
A.K.: Protingi sprendimai yra tie, kurie įtikintų tarptautines rinkas, kad mes galime įgyvendinti protingą ir atsakingą finansų politiką. Pastarieji treji metai šiuo požiūriu buvo labai sudėtingi. Vykdydami atsakingą ir protingą finansų politiką, iš krizės išlipome sparčiau nei kitos ES valstybės. Ir jei ne euro zonos krizė, šiemet būtume turėję sparčiausiai Europoje augančią ekonomiką. Euro zonos krizė paveiks ir mus, todėl turime į ją adekvačiai reaguoti, tęsdami atsakingos finansų politikos trajektoriją. Daugelis Europos valstybių tik dabar ėmėsi to, ką mes darėme 2009, 2010 m., bet daro tai šiek tiek pavėluotai, šiek tiek per lėtai ir jau nebesugebėdamos atgauti tarptautinių rinkų pasitikėjimo.
VEIDAS: Tai vis dėlto ar PVM bus didinamas nuo 21 iki 23 proc.?
A.K.: Mažėjant biudžeto pajamoms ir didėjant deficitui, pirmas klausimas – ar ką nors darome. Mes sakome, kad reikia daryti, ir PVM – tik vienas iš variantų. Tarptautinių rinkų pavyzdys rodo, kad neužtenka pasakyti, jog kažką darysim, reikia realiai veikti ir labai greitai. Nuo mūsų veiksmų priklauso, ar eisime Skandinavijos, Baltijos šalių, ar pasuksime Graikijos, Ispanijos, Italijos keliu.
VEIDAS: Anksčiau Vyriausybė teigė, kad „Snoro“ nacionalizavimas įtakos šalies BVP neturės, dabar jau aiškina, kad turės. Kodėl tie pareiškimai taip dažnai kinta?
A.K.: Nuo pat pradžių sakėme, kad įtaka bus, bet nedidelė. Ekspertų skaičiavimu, gali būti apie 0,1-0,2 proc. BVP. Jei vertintume tiesioginį poveikį Lietuvos ekonomikai ir verslui, iš 60 tūkst. Lietuvoje registruotų įmonių, dėl „Snoro“ bankroto tiesioginių problemų gali patirti apie 30 įmonių.
VEIDAS: Pastarosiomis savaitėmis tiek Vyriausybė, tiek Lietuvos bankas stipriai blaškosi. Iš pradžių teigta, kad „Snorą“ reikės dalinti į dvi dalis, po to nuspręsta skelbti bankrotą. Kas trukdo veikti užtikrintai?
A.K.: Lapkričio 16 d. Lietuvos bankui paskelbus „Snoro“ veiklos moratoriumą ir pasiūlius Vyriausybei nacionalizuoti banką, buvo žinoma tik apie vieną problemą, kad apie 1 mlrd. Lt investuota į neaiškius vertybinius popierius. Vėlesnė laikinojo administratoriaus analizė parodė, kad yra ir daugiau problemų – turto rasta apie 3,4 mlrd. Lt mažiau nei buvo deklaruojama paties „Snoro“ ataskaitose. Pamačius realų vaizdą per pirmąsias kelias dienas iškilo daug klausimų, ar atskyrus gerą banką įmanoma pasiekti, kad jis normaliai veiktų. Todėl ir reikėjo skirti daugiau laiko, kad būtų atlikta kruopštesnė analizė bei išsiaiškinta, kokiu keliu eiti. Pamačius, kad banko išgelbėti nepavyks, apsispręsta dėl bankroto. To nelaikyčiau blaškymusi, bet geresniu situacijos išsiaiškinimu.
Iš esmės tai, su kuo susidūrė Lietuvos bankas, – neeilinis atvejis. Jokiose instrukcijose ar Vyriausybės nutarimuose nerasime scenarijaus, kaip reikėtų elgtis. Manau, kad Lietuvos bankas veikė ryžtingai. Šis pavyzdys įrodo, jog bankų priežiūra Lietuvoje vykdoma gerai ir ja galime pasitikėti.
VEIDAS: Ar nesibaiminate, kad nepasitikėjimo banga bankais nusiris ir į kitus, pirmiausia – mažesnius Lietuvos bankus? Ar galite užtikrinti, kad ir kituose bankuose veikla nevykdoma panašiai kaip buvo vykdoma banke „Snoras“?
A.K.: Manau, kad apsivalymas nuo vienos ligos visą kūną daro sveikesnį. Tai, kad gydytojas, šiuo atveju – Lietuvos banko vadovybė – parodė, jog gali veikti ryžtingai, efektyviai ir autoritetingai, leidžia su didesniu pasitikėjimu žvelgti į visą Lietuvos bankinę sistemą.
VEIDAS: Finansų ministrė Ingrida Šimonytė garantavo, kad iki Naujųjų metų visi gyventojai ir įmonės atgaus apdraustus indėlius. Jūs irgi galite tai garantuoti?
A.K.: Žmonės tikrai gali ramiai švęsti nebegalvodami apie kokias nors banko problemas. Seime priimtos įstatymų pataisos, kad Finansų ministerija, iždas galėtų paskolinti Indėlių draudimo fondui reikiamą pinigų sumą. Kalbėdami apie indėlių grąžinimą, turėtume aprėpti kiek ilgesnį – šventinį Kalėdų, Naujųjų metų, Trijų Karalių – laikotarpį.
VEIDAS: Kadangi apdraustiems indėliams išmokėti bus naudojamos skolintos lėšos, kiek dėl to padidės biudžeto deficitas?
A.K.: Deficitas dėl to nedidės, nes apdraustų indėlių išmokėjimui padengti pakanka „Snoro“ turto. Pirmuoju etapu stengsimės likvidų turtą parduoti kaip įmanoma greičiau. Jo banke yra daugiau nei reikia išmokėti indėliams. Geriau susiklosčus aplinkybėms ir efektyviai veikiant, pardavus turtą galima gauti ir daugiau nei atskleidžia preliminarūs gana konservatyvūs skaičiavimai. Antrasis turto realizavimo etapas gali užtrukti iki 3-5 metų, nes bus stengiamasi parduoti nelabai likvidų turtą, pavyzdžiui, Kaimanų salose. Bankroto procesą lėtins ir tam tikros teisinės procedūros.
Kitais metais mums reikės skolintis apie 9,4 mlrd. Lt, bet ne dėl „Snoro“, o todėl, kad teks refinansuoti 2005-2006 m. valstybės paskolas. Tam, kad galėtume protingai skolintis, reikia vykdyti protingą finansų politiką.
VEIDAS: Po „Latvijas Krajbank“ žlugimo latviai atvirai išreiškia savo nusivylimą lietuviais. Esą Lietuvos bankas jau sausį ir birželį žinojo apie šlyjančią „Snoro“ padėtį, bet latviams nieko nesakė. Taigi, latvių priekaištai mums visai pagrįsti. Ką darysite, jei latviai pasitrauks iš Visagino atominės elektrinės statybos projekto?
A.K.: Su Latvijos premjeru Valdžiu Dombovskiu praėjome per visas krizės duobes ir nematau, kodėl turėtume nesutarti dėl tolesnės ateities. Kai vienas plėšikas apiplėšia du kaimynus, man visai neaišku, kodėl kaimynai turi susipykti?
Aišku, nesmagu, kai bankai sugriūva, atsiranda daug vidinių, politinių diskusijų, galbūt ieškoma kokių nors pasiteisinimų. Bankų priežiūra ir Lietuvoje, ir Latvijoje yra savarankiška, už ją atsako nacionalinės institucijos. Negaliu įvertinti, kiek efektyviai veikė bankų priežiūra Latvijoje. Lietuvos bankas neprižiūrėjo „Latvijas Krajbank“ veiklos Latvijoje, nes neturi tokios įstatyminės atsakomybės ir galios.
VEIDAS: Per pastatuosius trejus metus Lietuvos santykiai su Lenkija vis blogėja, dabar ir su Latvija. O su Rusija ar Baltarusija irgi negerėja. Kaip tai vertinate ir su kokiomis valstybėmis dabar mūsų santykiai idealūs?
A.K.: Nemanau, kad turėtume vertinti santykius vien tik pagal retoriką ar emocijas. Žvelkime į realius dalykus. Kaip tik pastaruoju metu matau didžiulį proveržį regiono bendradarbiavimo klausimais: tiek Baltijos valstybių, tiek su lenkais, ypač sprendžiant konkrečias strategines problemas. Kuriama bendra Baltijos valstybių elektros rinka, tiesiamos elektros jungtys į Lenkiją, į Suomiją per Estiją ir į Švediją. Tai, kad ES atsirado bendroji energetikos politika, pasiekta trijų Baltijos valstybių ir kaimyninės Lenkijos dėka. Šito nebuvo per pastaruosius 20 metų, nepaisant to, kad ir prezidentai, ir premjerai vieni pas kitus lankydavosi vos ne kas antrą dieną.
VEIDAS: Ar Lietuva vis dar siekia nuo 2014 m. nacionaline valiuta įvesti eurą?
A.K.: Ir šiuos, ir ateinančius metus pagrindinis mūsų tikslas – turėti sveiką, skaidrią, tvarią finansų politiką, su mažiau nei 3 proc. biudžeto deficitu, suvaldytomis valstybės skola ir infliacija. Tai ir yra Mastrichto kriterijų esmė. Mums būtų naudinga įsilieti į sveiką, tvarią, stabilią Europos monetarinę sistemą, turinčią gerą perspektyvą. Norėtųsi mums patiems palinkėti, kad 2014 m. euras toks ir būtų.
VEIDAS: Krizės pradžioje skelbėte, kad būsite investicijų medžiotojas. Į Lietuvą iš tiesų atėjo keletas rimtų užsienio investuotojų, tačiau šiemet vėl duobė. Kodėl?
A.K.: Yra planų, kad ateis naujų investuotojų, bet juos reikia nuolat „medžioti“. Jei mums patiems reikėtų mažiau investuoti į „Lehman brothers“, euro zonos krizių pasekmes, galėtume kur kas geriau įrodyti potencialiems investuotojams savo pranašumus.

Daugumos koaliciją sudariusios Latvijos partijos išmetė rinkimus laimėjusią konkurentę, tačiau naujoji vyriausybė per silpna, kad atsilaikytų prieš opozicijos kirčius ir prieš gyventojų nepasitenkinimą.

Daugiausiai latvių balsų pirmalaikiuose parlamento rinkimuose gavusi prorusiška partija “Santarvės centras” ir ją rinkusių Latvijos gyventojų interesai liko už borto: vyrausybę suformavo buvusio prezidento Valdžio Zatlero “Reformų partija”, premjero Valdžio Dombrovskio “Vienybė” ir radikali dešinioji nacionalistinė partija “Nacionalinis aljansas”.
Tokia didelį tarptautinį atgarsį sulaukusių rinkimų baigtis pirmiausia sukėlė audringą rusakalbių reakciją: daugiau nei savaitę minia protestuotojų Rygoje supo parlamento pastatą ir reikalavo gerbti piliečių valią.
Šis rusakalbių nepasitenkinimas, matyt, bus vienas svarbiausių iššūkių naujajai vyriausybei. Turint omenyje, kad Latvijoje jų gyvena apie 30 proc. ir paprastai jie yra aktyviausi protestuotojai šalyje, vyriausybės vadovui ir nariams teks labai pagalvoti prieš tariant kiekvieną žodį, kad tai nesukeltų Latvijoje daug labiau nei Lietuvoje įprastų protestų.
Jau dabar vyriausybei jie pateikė pirmą netikėtumą: įpykę dėl savo neva pažeidžiamų teisių, rusakalbių aktyvistai Latvijos vyriausioje rinkimų komisijoje įregistravo parašų rinkimo dėl rusų kalbos nacionalinio statuso įteisinimo akciją. Tad lapkričio 1–30 dienomis šalyje kaimynėje bus renkami parašai už tai, kad Seime būtų svarstoma galimybė rusų kalbą paversti antrąja valstybine kalba Latvijoje.
Dar sudėtingesnis iššūkis naujajai Latvijos vyriausybei glūdi pačiame parlamente. Juk valdančiųjų dauguma yra itin trapi, o štai opozicija – nepaprastai galinga. Ir svarbiausia šioje stovykloje – 31 “Santarvės centro”, vadovaujamo Rygos mero Nilo Ušakovo, atstovas. Šie politikai jau derasi su kitais opozicijoje likusiais išrinktaisiais kaip kuo labiau sutrukdyti valdančiajai koalicijai diktuoti taisykles.

Rusija ims kelti problemų?

Taigi nors prorusiška partija ir liko užribyje, tačiau Rusijos klausimas ateinančius ketverius metus dėl to Latvijai gali tapti tik dar reikšmingesnis. Juk iš esmės Latvijos santykiai su Rusija, palyginti su kitomis dviem Baltijos šalimis, yra patys dalykiškiausi.
Tačiau dabar prabilta apie neišvengiamą Latvijos ir Rusijos santykių pablogėjimą, mat Maskva tikrai neliko sužavėta tuo, kad pirmą kartą nepriklausomos Latvijos istorijoje pergalę iškovojusi prorusiška partija nustumiama į pašonę, o valdžią pasidalijo senieji politikos vilkai.
Tačiau net jei Vakaruose tyliai džiaugiamasi, kad Latvijai vadovaus ne prorusiška ir dažnai populizmu kaltinama jėga, o patyrę politikai (išskyrus radikaliuosius nacionalistus), Rusijos problemos nenurašo niekas. JAV analitinio centro “Stratfor” ekspertai pabrėžia, kad Rusijos reakciją sukelia bet koks į provokaciją panašus veiksmas – pavyzdžui, bronzinio kario paminklo iškeldinimas Estijoje 2007-aisiais. Tad jų nuomone, Maskva beveik neabejotinai gerokai sugriežtins poziciją Latvijos atžvilgiu. Dar labiau tai tikėtina, jei Rusija, kaip žada Vladimiras Putinas, taps prezidentine valstybe, tad Latvijos vyriausybės laukia nelengva užduotis – išlaviruoti taip, kad dėl neva nuskriaustų rusakalbių nenukentėtų ekonominiai Latvijos interesai.

Peštynės dėl finansų

Kita problema, su kuria susidurs naujoji Latvijos vyriausybė – tai fiskalinė politika. Mat sudėtingą laikotarpį vis dar išgyvenanti šalis priversta toliau mažinti valstybės išlaidas. O bet kokį sprendimą bus labai sudėtinga priimti turint vos 56 narių daugumą 100 vietų parlamente. Tad kaip aiškina Latvijos politologas Andris Straumanis, šalis Europos mastu gali tapti antrąja Slovakija – šalimi, kur iš vietos nejuda jokie su pinigais susiję klausimai. Priminsime, kad ne taip seniai Slovakija pagarsėjo tuo, jog silpna valdančioji dauguma tik po kelių mėnesių su opozicija pagaliau susitarė dėl to, ar šalis pritars didesnei silpnųjų euro zonos šalių finansinei paramai.
Kad valdantiesiems nebus lengva, rodo jau pirmoji jų darbo savaitė. Nors V.Zatleras iš anksto buvo užsitikrinęs pakankamai balsų, kad taptų Saeimos pirmininku, tačiau net dviejuose balsavimuose taip ir nebuvo išrinktas, o šį postą laimėjo politikė iš “Vienybės” partijos Solvita Aboltina.
Dar sudėtingiau turėtų būti finansų ministrui Andriui Vilksui, tą patį postą užėmusiam ir ankstesnėje vyriausybėje. Žinanant, kokia sudėtinga ekonominė situacija Latvijoje, kokia trapi yra valdančioji dauguma ir suprantant, kad radikalioji koalicijos partnerė yra neprognozuojama, bet kokių finansinių sprendimų priėmimas gali būti ypač sunkus. Dabar kiekvienas balsas bus praktiškai lemiamas, o Parlamento nariams gali užeiti noras diktuoti savo valią ar pateikti savo reikalavimų už savo balsą.
Čia kyla nemažai klausimų, kaip naujajam, ar tiksliau, senajam finansų ministrui artimiausiais mėnesiais seksis įgyvendinti planus dar labiau apkarpyti šalies išlaidas, biudžeto deficitą sumažinti iki 2,5 proc. BVP ir siekti euro įvedimo 2014-aisiais.

Valdžios sektorius visuomenės žodyne virto beveik keiksmažodžiu, o darbo rinkoje – greičiau politiniu ar socialiniu užutėkiu nei strategų štabu.

„Du dešimtmečius gyvename dvilypėje valstybėje: gražiai kalbame apie efektyvų viešąjį sektorių, tačiau priimami priešingi sprendimai, kuriamos vis naujos struktūros, nes politikai nesutaria, kokios funkcijos priskirtinos valstybei, kokios ne“, – apgailestauja VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius, Vyriausybės Valstybės valdymo tobulinimo, dažniau vadinamos Saulėlydžio, komisijos narys prof. dr. Ramūnas Vilpišauskas.
Skamba paradoksaliai, bet pirmą kartą per 21 nepriklausomybės metus pabandyta suskaičiuoti, kokio iš tikrųjų dydžio yra mūsų valstybės valžios sektorius – nemanipuliuojant tuščiais etatais, neskiriant dirbančiųjų pagal Valstybės tarnybos įstatymą ar pagal darbo sutartis, skaičiuojant ne tik vadinamuosius biurokratus, bet ir dirbančiuosius visose biudžetinėse bei viešosiose įstaigose, valstybės įmonėse, valstybės kontroliuojamose akcinėse bendrovėse. Pabandyta analizuoti, kaip reikėtų vertinti šių institucijų darbo efektyvumą, parinkti vadovus, nustatyti teisingą ir skaidrią apmokėjimo sistemą.
Tiesa, Vyriausybės Saulėlydžio komisija išanalizavo tik Vyriausybės veiklos sričiai priskirtas institucijas – 1061 su 157 tūkst. darbuotojų ir suskaičiavo, kad visame centrinės valdžios sektoriuje 2010 m. veikė 1178 įstaigos, turinčios beveik 183 tūkst. personalo. Šiuos skaičius papildėme Valstybės tarnautojų registro duomenimis apie savivaldybių, Seimo, Prezidentūros, teismų ir prokuratūrų darbuotojus. Tačiau registras kaupia informaciją tik apie įstaigas, kurioms taikomas Valstybės tarnybos įstatymas. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos valdžios sektoriuje, skaičiuojant medikus, švietimo, socialinės apsaugos, policijos ir pan. darbuotojus, triūsia per 400 tūkst., apie 36,6 proc., visų dirbančiųjų.
Jei tokia painiava, kiek ir kur dirba žmonių, ką jau kalbėti apie jų darbo kiekybinių ir kokybinių parametrų vertinimą. Vyriausybės Saulėlydžio komisija tikisi, kad jų parengta ataskaita taps atspirties tašku kasmetinei valdžios sektoriaus veiklos revizijai. Tik, žinoma, ir kitos institucijos turėtų analogiškai įvertinti joms priskirtą valdžios sektoriaus dalį.
O ligų valdžios institucijose Saulėlydžio komisija rado daug.

Vadovams siūlo įvesti kadencijas
Nors Vyriausybės valdymo sričiai priklausančių organizacijų per pirmus dvejus šios Vyriausybės veiklos metus sumažėjo 129-iomis (11 proc.), atlikta nemažai reformų (pertvarkytos Vyriausybės įstaigos, Muitinės departamento, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Darbo biržos struktūra), įstaigų vis tiek dvigubai daugiau nei panašaus dydžio šalyse. Pusė jų – mažos, iki 50 darbuotojų, o valdymo požiūriu tai labai neefektyvu. Dauguma jų gana autonomiškos, pačios nusistatinėja tikslus, dažnai, švelniai tariant, neambicingus. Tačiau ne Vyriausybė, o Seimas nustato įstaigų peizažą: iš 98 įstaigų prie ministerijų 95-ios turi savo steigimo įstatymus, o juose dar numatyta, kad jos turi turėti regioninius padalinius.
Sumažėjus įstaigėlių, būtų išspręsta ir kompetentingų vadovų stygiaus problema. Saulėlydžio komisija siūlo įtvirtinti skaidrias vadovų atrankos, darbo vertinimo, apmokėjimo metodikas, nustatyti kadencijas, neribojant jų skaičiaus.
Dar vienas klausimas – kiek valdžios sektoriui reikia darbuotojų. Tačiau optimalaus skaičiaus neįvardija nė vienas ekspertas, nes tai priklauso nuo to, kiek funkcijų sau prisiima valstybė. O dabar prisiėmusi aiškiai daugiau, nei tam turi išteklių.
Besipučiantį valdžios sektorių menkti privertė tik krizė. Saulėlydininkai suskaičiavo, kad Vyriausybės srities darbuotojų valdžios sektoriuje 2010 m., palyginti su 2008 m., sumažėjo 7 proc., tačiau privačiame, Statistikos departamento duomenimis, beveik triskart daugiau – net 20,5 proc.
Tiesa, dažniausiai valdžios sektorius tapatinamas tik su vadinamaisiais biurokratais, tačiau ministerijų darbuotojų – tik apie 3 proc. (4 tūkst.), o 46 proc. Vyriausybės pavaldumo valdžios sektoriaus sudaro biudžetinės švietimo, sveikatos apsaugos ir kt. įstaigos, kuriose diržai veržti nepakankamai.

Per 10 tūkst. Lt algos – ir kolegijų, ligoninių vadovams
Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis tikina, kad smarkiai taupė ir valdžia: 2010 m. darbo užmokesčio suma Vyriausybės srities valdžios sektoriuje buvo 17 proc., arba 882 mln. Lt, mažesnė nei 2008 m. ir siekė 4,3 mlrd. Lt. Tačiau Statistikos departamento duomenimis, valdžios sektorius algas per minimus dvejus metus tesusimažino 6,5 proc., o privatus – 9,3 proc. Daugkart apkalbėta Ignalinos atominės elektrinės vadovo 26 tūkst. Lt alga, bet stebina, kad 2010 m., krizės įkarštyje, per 10 tūkst. Lt siekiančiomis algomis džiaugėsi ir ne tokių jau strateginių įstaigų – kolegijų, ligoninių vadovai. O Energetikos ministerijai pavaldžios įmonės išsiskiria ne tik didžiausiomis vadovų algomis, bet ir jų kontrastu su pavaldinių – šių vidutinė alga šešiskart mažesnė nei vadovų.
Visuomenei įtarimų kelia paini valdininkų atlyginimų sistema. Saulėlydininkai siūlo pasinaudoti pasaulyje pripažinta metodika ir sugraduoti valdžios sektoriaus darbuotojų pareigybes pagal sudėtingumą, nustatyti atlyginimus, lyginant su privataus sektoriaus panašios kvalifikacijos reikalaujančių pareigybių, įvesti kintamąją dalį pagal darbo rezultatus.
Tačiau Viešosios politikos ir vadybos instituto programų vadovas doc. dr. Vitalis Nakrošis primena, kad parengta valstybės tarnybos reformos koncepcija taip ir guli stalčiuose, nes nėra politikų sutarimo. V.Nakrošio manymu, viena didžiausių valstybės tarnybos problemų, kad po kiekvienų rinkimų bandoma savaip pakeisti ir vadovaujančius karjeros valstybės tarnautojus. O, pavyzdžiui, estai sutarę po rinkimų jų nekeisti metus, ir net jei tada norėtų keisti, ministras turėtų jį rinktis iš kandidatų, atrinktų profesionalų. Kita bėda, V.Nakrošio manymu, kad valstybės tarnyba turėtų užsiimti politikos analize, stebėsena ir vertinimu, tačiau dėl politinės įtakos ir analitinių bei vadybinių gebėjimų stygiaus dėmesys į svarbiausius klausimus nesutelkiamas.
Tikslų kėlimo ir jų rezultatų vertinimo sistema kol kas tik pradedama diegti Ministro pirmininko tarnyboje ir keliose ministerijose. Antra vertus, kaip vis pabrėžia Saulėlydžio komisijos narė Laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė, viešasis sektorius efektyvus bus tada, kai nustosime manyti, kad jame turi galioti kitokie veiklos principai, valdymo metodai, reikalavimai ir taisyklės nei privačiame sektoriuje. Kai kurie saulėlydininkai net daro prielaidą, esą tai, jog 76 proc. valstybės karjeros tarnautojų – moterys, rodo, kad valstybės tarnyba dažnai traktuojama ne kaip stratego postas, o kaip socialinis užutėkis.
Taigi valdžios sektorius pateko į savo pačių spąstus: jis didelis, neefektyvus, o visuomenės nepasitikėjimas juo artėja prie rizikingos ribos. Būtinos kardinalios reformos, kurių nemažai pasiūlė ir Saulėlydžio komisija, tik problema, kad daug jų įstrigo Seime. Komisijos nario „BaltCap“ investicijų direktoriaus Kornelijaus Čelutkos įsitikinimu, neatidėliotinai reikia visuomenei prieinamos išsamios informacijos apie kiekvieno valdžios sektoriaus įstaigos finansus. Tada atsiras ir visuomenės spaudimas didinti efektyvumą. Dabar visi sako, kad valdžios sektoriuje blogai, bet niekas nežino, kas ir kodėl blogai.

biudzeta1

Vyriausybė trečiadienį per posėdį nepatvirtino 2012-ųjų metų valstybės biudžeto projekto. Apie tai praneša naujienų agentūros. Dar kartą biudžeto projektas bus svarstomas ketvirtadienį. Vyriausybė planuoja, kad kitų metų valstybės biudžeto deficitas neviršys 2,8 proc.

Biudžeto projektą Seimui planuojama pateikti spalio 17-ąją.

Tarp siūlymų mažinti biudžeto deficitą minimas sumažintų pensijų atkūrimas ne nuo 2012-ųjų sausio, kaip buvo planuota, o nuo balandžio, PVM didinimas, pervedimų į privačius pensijų fondus mažinimas.

“Manome, kad racionaliausias sprendimas yra 2 proc. išlaidų mažinimas visoje valstybės tarnyboje, visose ministerijose ir viešajame sektoriuje”, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė Premjeras Andrius Kubilius.

Prieš šį mažinimą kol kas kategoriškai pasisako liberalų deleguoti švietimo ir mokslo bei vidaus reikalų ministrai Gintaras Steponavičius ir Raimundas Palaitis.

“Premjero paskelbtas planas ministerijoms susimažinti 2 proc. išlaidas iš esmės reiškia ne valstybės tarnautojų darbo užmokesčio mažinimą ar einamųjų išlaidų pastatams išlaikyti mažinimą, o (…) horizontalų pjūvį per visą viešąjį sektorių. Nesutinku ir nesutiksiu, kad daugiau kaip 70 mln. būtų išimta iš švietimo sektoriaus, kuomet valstybės mastu keliami tikslai mums tapti kūrybinga, išsilavinusia visuomene”, – kalbėjo G. Steponavičius.

Ministras leido suprasti, jog kitų metų valstybės biudžeto projekte tokiose srityse, kaip socialinė apsauga ir darbas, išlaidos didėja. Tuo tarpu kitos sritys kenčia.

Socialiai neteisingu 2012-ųjų biudžetą vadino R. Palaitis.

“Mes nesame prieš pensijų atkūrimą Lietuvos pensininkams, bet mes esame prieš 2 proc. pajamų nukirpimą sektoriuje, kuris užtikrina žmonių saugumą, sveikatą, rūpinasi jų švietimu ir kultūra”, – dėstė vidaus reikalų ministras.

Spalio 10 d. Premjeras A. Kubilius pareiškė, jog, siekiant sumažinti biudžeto deficitą, reikia sutaupyti 300 mln. litų, todėl visos ministerijos turės 2 proc. sumažinti savo išlaidas. A. Kubiliaus teigimu, kokias būtent išlaidas ministerijos mažins, priklauso nuo jų prioritetų – jos gali pasirinkti mažinti darbo užmokestį, etatus, investicinius projektus ar kitas išlaidas.

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius ir ministrai trečiadienį padėjo pirmuosius elektroninius parašus ant Vyriausybės priimtų teisės aktų.

Taip Lietuva žengė svarbų žingsnį vystant el. sprendimus ir prisijungė prie pirmaujančių Europos šalių, -praneša ELTA.

“Įdiegusi elektroninę pasirašymo sistemą ir pereinanti prie elektroninių dokumentų, Vyriausybė tampa puikiu pavyzdžiu kitoms viešojo ir privataus sektoriaus organizacijoms,” – pasirašymo ceremonijos metu pažymėjo Premjeras.

Elektroninio pasirašymo sistema sudarys galimybes įforminant ir išleidžiant Vyriausybės priimtus sprendimus atsisakyti Vyriausybės priimtų teisės aktų popierinių variantų, leis taupyti ministerijų valstybės tarnautojų darbo laiką, kadangi ateityje nebereiks gaišti laiko nešiojant priimtus teisės aktus pasirašyti iš vienos institucijos į kitą. Ministrų Kabinetas jiems pateiktus teisės aktus galės pasirašyti elektroniniu parašu bet kuriuo jiems patogiu metu bet kurioje vietoje. Taip pat Vyriausybė įstatymų projektus Seimui ir Prezidento dekretų projektus teiks per elektroninę pasirašymo informacinę sistemą ELPAS.

Įdiegusi Vyriausybės elektroninio pasirašymo informacinę sistemą, Lietuva įsijungė į šioje srityje pirmaujančių ES valstybių gretas. Kaimyninių valstybių – Latvijos ir Lenkijos Vyriausybės kol kas elektroninio parašo savo veikloje nenaudoja.

Tikimasi, kad šis Vyriausybės žingsnis paskatins elektroninių dokumentų plitimą tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose. Elektroninio pasirašymo sistemą ELPAS neatlygintinai sukūrė UAB “Mitsoft” bendradarbiaudama su Ministro Pirmininko tarnyba, Vidaus reikalų ministerija organizavo specialių elektroninio pasirašymo priemonių pagaminimą bei Ministrų Kabineto narių valstybės tarnautojo pažymėjimų pritaikymą šiai sistemai.

ES komisijos 2010 metų duomenimis, bendrai Lietuva yra pasiekusi daugiau kaip 84 proc. viešųjų paslaugų pasiekiamumo internetu brandos lygį. Pastaruoju metu išaugo 100 proc. internetu teikiamų viešųjų paslaugų skaičius – internetu yra teikiamos paslaugos pajamų mokesčių, studentų išmokų, statybos leidimų išdavimo, viešųjų bibliotekų paslaugų, registracijos į aukštąsias mokyklas, socialinių išmokų, muitinės deklaracijų, viešųjų pirkimų ir kitose srityse.

BFL

Po mėnesio prasidės Seimo rudens sesija, o kartu su ja – ir 2012-ųjų Seimo rinkimų kampanija.
Žinia, oficialiai jos startas bus duotas tik kitų metų vasarą, bet politikos senbuviai puikiai žino: vieni metai iki rinkimų – tai laikas, kai valdantieji galvoja nebe apie reformas, o apie sprendimus, kurie padėtų išsilaikyti valdžioje.
Šiuo atžvilgiu Andriaus Kubiliaus Vyriausybės pozicijos yra vienu metu ir tvirtos, ir nedėkingos. Tvirtos – nes po šių metų vasario mėnesį vykusių savivaldybių tarybų rinkimų, per kuriuos konservatoriai, paneigdami visas prognozes, surinko dvigubai daugiau balsų, nei tikėtasi, juoba po konservatoriaus Naglio Puteikio pergalės per papildomus Seimo nario rinkimus Klaipėdoje daugelio išsvajotasis konservatorių sutriuškinimas gali įvykti nebent įsikišus išorinėms jėgoms. Iš Pietų Europos galinti atsiristi antroji krizės banga šiuo metu Vyriausybei kelia akivaizdžiai daug didesnį nerimą nei Lietuvos vidaus problemos.
Kad A.Kubiliaus Vyriausybė dirbs iki pat kitų Seimo rinkimų, šiandien, regis, nebeabejoja net didžiausi opozicijos optimistai. Tačiau kartu tai stato A.Kubilių į gan nedėkingą priešrinkiminę padėtį – jis nebegalės, kitaip nei dauguma iki jo buvusių premjerų, pasiteisinti, esą pritrūko laiko suplanuotiems darbams nuveikti. Už visą ketverių metų kadenciją atsakys vienas premjeras ir dauguma kartu su juo pradėjusių ministrų.

Visą publikacijos tekstą ateinantį pirmadienį skaitykite savaitraštyje “Veidas”, įsigykite elektroninę žurnalo versiją “veidas.lt” svetainėje arba skaitykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

"Veido" archyvas

Vyriausybė pirmaisiais darbo metais turėjo daugiau dėmesio skirti korupcijos problemai, teigia ministras pirmininkas Andrius Kubilius, komentuodamas antradienį perskaitytą prezidentės Dalios Grybauskaitės metinį pranešimą.

“Prezidentės įvardytos korupcijos ir neskaidrumo problemos tiek įstatymų leidyboje, tiek ypatingas dėmesys teisėsaugos ir teismų institucijų darbui, yra labai svarbus dalykas”, – interviu Lietuvos radijui sakė premjeras.

Ministras pirmininkas mano, kad pirmus dvejus darbo metus jo vadovaujamos Vyriausybės darbotvarkę lėmė ekonomikos ir finansų krizė.

“Galbūt pirmaisiais metais mes daugiau dėmesio turėjome skirti šioms problemoms ir sisteminėms pertvarkoms, kurios mažina erdvę įvairioms oligarchinėms ir korupcinėms įtakoms, ypatingai energetikoje”, – svarstė premjeras.

Seime skaitydama metinį pranešimą prezidentė teigė, kad kovos su korupcija rezultatų dar negalima pavadinti laimėjimu, nors per pastaruosius metus skaičiuojant nuo šio birželio už kyšininkavimą realiai laisvės neteko 18 nusikaltėlių. Prieš metus tokių nebuvo išvis. Šalies vadovė kalbėjo, kad būtina kyšininkus išguiti iš valstybės tarnybos, nes jie pakerta žmonių pasitikėjimą valstybe.

A.Kubiliaus teigimu, šalies vadovė “labai konkrečiai, konstruktyviai, kartais ir aštriai” įvardijo pagrindines problemas, kurias esą stengiasi spręsti ir Vyriausybė.

Pasak premjero, dabar reikia kovoti ir su “smulkiąja” korupcija.

“Dabar ateina metas, kai konkrečiais sprendimais, kaip įvardijo ir prezidentė, turime suvaldyti erdvę ir tai kasdieninei, kartais smulkiai, bet labai kol kas, deja, paplitusiai korupcijai, kyšininkavimui ir neskaidrumui, ir tai yra tikrai svarbūs įvardyti prioritetai”, – teigė ministras pirmininkas.

Premjeras kalbėjo, kad jeigu Lietuva nori būti globaliai konkurencinga, jai reikalingos permainos skaidrumo, verslo sąlygų, paprastų žmonių gyvenimų srityse.

“Lietuva yra tikrai subrendusi permainoms, žvelgiant ir į XXI amžiaus iššūkius, ką ne vieną kartą ir mes Vyriausybėje esame pabrėžę, kad turime rūpintis ne tik, kokiu būdu kuo greičiau išlipti iš labai skausmingos pasaulinės krizės poveikio. Čia galima pasidžiaugti ekonomikos atsigavimu, prezidentė jį įvardijo kaip įspūdingą, bet taip pat turime žiūrėti į tolesnę perspektyvą ir į visos valstybės ir joje gyvenančių piliečių perspektyvą”, – sakė A.Kubilius

Prezidentė D.Grybauskaitė antradienį Seime skaitė antrą savo metinį pranešimą. Konstitucija šalies vadovui numato pareigą Seime perskaityti metinį pranešimą apie padėtį Lietuvoje, vidaus ir užsienio politiką.

55-erių D.Grybauskaitė prezidente išrinkta 2009 metų gegužės 17-ąją, per pirmąjį rinkimų turą, ir inauguruota liepos 12 dieną.

BFL

Premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė yra sugebanti kurti vizijas, tačiau kai kuriose srityse nesugebanti jų įgyvendinti Vyriausybė, teigia Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vertindama Ministrų kabineto darbą.

“Vienose srityse yra efektyvesnė, kitose – silpnesnė. Iš tiesų bendra šios Vyriausybės charakteristika, kad tai sugebanti vizijas kurti Vyriausybė ir kai kuriose srityse nesugebanti jų įgyvendinti. Tai visada sakiau, tai ne paslaptis Premjerui, tai – bendra kritika”, – pirmadienį pasiteiravus, ar pasitiki visais ministrais, po darbo pietų su jais atsakė šalies vadovė.

Pasak D. Grybauskaitės, kai kurių ministerijų administraciniai gebėjimai yra labai silpni. Prezidentė paminėjo Ūkio, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos, Aplinkos ministerijas.

“Labai daug ministerijų, kur problemų tikrai daug, bet horizontaliai atsakinga yra visa Vyriausybė, ir vienoje srityje pasistūmėta galbūt daugiau, pavyzdžiui, finansinio stabilizavimo, energetikos srityje, bet kitos sritys labai silpnos. Tai čia netgi turbūt ne asmenybių, o bendro kolektyvinio darbo organizavimo problema. Tokią kritiką Premjeras girdėjo, ji geranoriška iš mano pusės, norint padėti, o ne atvirkščiai – jai trukdyti. Taigi toks mūsų ir darbas – konstruktyvi kritika iš mano pusės, ir mėginu, kur galiu, padėti, patarti. Gal ne visada tai yra labai malonu ir Premjerui, ir kai kuriems ministrams. Nieko nepadarysi, toks mūsų darbas”, – kalbėjo Prezidentė.

D. Grybauskaitė sakė, kad jos tikslas ne tik paspausti Vyriausybę geriau dirbti, bet ir jai padėti.

Anksčiau ne kartą Prezidentės kritikos buvo sulaukęs aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. Ministras kritikuotas už nesugebėjimą tvarkytis su atliekomis, už ką Lietuvai gresia Europos Sąjungos sankcijos.

BFL

Vyriausybė trečiadienį svarstys, ar leisti mažinti kadenciją baigusiam šalies vadovui mokamos rentos dydį, jei mažėja pareigas einančio prezidento alga.

Ministrų kabinetas taip pat spręs rentos buvusiam Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkui Kęstučiui Lapinskui skyrimo klausimą.

Pataisų projektą parengusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo panaikinti dabar galiojančią nuostatą, pagal kurią valstybinės rentos dydis negali būti mažinamas. Siūloma, kad renta būtų koreguojama pagal prezidento darbo užmokesčio mažėjimą. Jei šioms pataisoms pritars Vyriausybė bei Seimas, bus lanksčiau perskaičiuojami ir prezidento našlių bei našlaičių rentos dydžiai.

Pagal įstatymą, prezidento valstybinė renta yra 50 proc. prezidento darbo užmokesčio dydžio, galiojusio tą mėnesį, už kurį ši renta mokama. Našlių rentos dydis yra 50 proc. prezidento rentos dydžio, našlaičių – 25 procentai. Įstatyme šiuo metu kartu nustatyta ir išlyga, kad krašto vadovo valstybinės rentos dydis negali būti mažinamas.

Toks teisinis reguliavimas sudaro prielaidą kadenciją baigusiam krašto vadovui mokėti didesnę nei 50 proc. prezidento darbo užmokesčio dydžio rentą.

Šiuo metu valstybės vadovo atlyginimas siekia 24,7 tūkst. litų, tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė ima tik pusę algos. Kas mėnesį į rankas krašto vadovė gauna 9405 litus, dar tokią pat sumą grąžina į valstybės biudžetą. Kaip buvusi eurokomisarė iš Europos Komisijos (EK) prezidentė gauna apie 8 tūkst. eurų kas mėnesį. Ši suma mokama trejus metus po darbo EK pabaigos.

Ministerijos siūloma tvarka, jeigu jai bus pritarta, turėtų būti taikoma tik naujai paskirtoms prezidentų, našlių ir našlaičių rentoms.

Vyriausybė trečiadienį taip pat spręs rentos buvusiam KT pirmininkui Kęstučiui Lapinskui skyrimo klausimą.

74 metų Kęstutis Lapinskas paprašė jam skirti valstybinę signataro rentą po to kai kovo 17 dieną baigėsi jo kaip KT teisėjo ir pirmininko įgaliojimai. Pagal parengtą Vyriausybės nutarimo projektą rentą K. Lapinskui ketinama skirti nuo kovo 18 dienos.

KT K. Lapinskas dirbo 15 metų. Jis taip pat yra dirbęs Lietuvos apeliaciniame teisme, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Valstybines signatarų pensijas gauna apie 60 Kovo 11-osios Akto signatarų. Per mėnesį signataro renta sudaro 2 tūkst. 764 litus. Nutarimą dėl valstybinės signataro rentos skyrimo priima Vyriausybė.