BFL

Seime ketvirtadienį svarstant Vyriausybės veiklos metinę ataskaitą, Seimo opozicija negailėjo kritikos Premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujamam Ministrų Kabinetui.

Opozicijos lyderis, Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys konstatavo, kad 2008 m. rengta Vyriausybės programa nepasiteisino, “neatitinka šiandienos lūkesčių ir realijų ir juo labiau negali būti pagrindas tolesniam Lietuvos tvariam augimui”. Todėl, jo nuomone, turėtų būti kuo skubiau atšaukta ir peržiūrėta.

Seimo frakcijos Tvarka ir teisingumas seniūnas Valentinas Mazuronis pasigedo savikritikos ir analizės. “Kas pakels katinui uodegą, jeigu ne jis pats? Gaila, kad vaizdas pakėlus tą uodegą pasirodo nekoks”, – apgailestavo politikas.

Jo nuomone, būtina kompleksiškai peržiūrėti mokesčių sistemą. “Tvarkiečių” vardu žadėjęs pateikti tokius siūlymus V. Mazuronis sakė, kad mokesčiai mažiausias pajamas gaunantiems piliečiams turi būti sumažinti, o labai brangus nekilnojamasis turtas turi būti apmokestintas.

Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis apgailestavo, kad “Sodra” nereformuota, sužlugdyta būsto renovavimo programa, padidėjo emigracija.

“Lietuvoje greit nebus lietuvių, jeigu taip tęsis toliau. Nedarbas padidėjo, viršijo ES vidurkį, o realių žingsnių jį sumažinti Vyriausybė nepateikė”, – apgailestavo politikas.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius irgi priekaištavo Vyriausybei dėl nedarbo, nepakankamo dėmesio smulkiajam verslui, biurokratizmo.

Atremdamas opozicijos kritiką Premjeras A. Kubilius pasiūlė pasidžiaugti Statistikos departamento paskelbta gera žinia, kad šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, ekonomika augo beveik 7 proc.

“Tai yra gera žinia, kurią sukūrė ne Vyriausybė, ne Seimas, ne opozicija ar valdanti dauguma, o sukūrė Lietuvos žmonės, Lietuvos verslas. Tai gera žinia ir verta ja pasidžiaugti”, – pasiūlė Vyriausybės vadovas.

A. Kubilius sakė esąs įsitikinęs, kad iš tų nelengvų dvejų metų krizės ir recesijos, iš tikrai sudėtingo laiko mes turime visas galimybes išeiti stipresni, išeiti geriau suvokę svarbiausius iššūkius, geriau supratę, ką tikrai turime padaryti.

Kaip numato Seimo statutas, pasibaigus Seimo diskusijai parlamentas gali priimti rezoliuciją.

Popietiniame Seimo plenariniame posėdyje parlamentarai nusprendė atmesti opozicinių frakcijų atstovų parengtą rezoliucijos projektą dėl Vyriausybės 2010 metų veiklos ataskaitos, kuria buvo siūloma jai nepritarti. Už siūlymą redaguoti rezoliuciją balsavo 58 Seimo nariai, už siūlymą atmesti – 59 parlamentarai.

Premjeras A. Kubilius Seimui Vyriausybės veiklos ataskaitą pateikė šių metų balandžio 14 d.

Palestine-map1

Susipriešinę palestiniečių judėjimai “Fatah” ir “Hamas” ketina per kelias dienas sudaryti bendrą pereinamojo laikotarpio vyriausybę. Ji valdys ir “Fatah” kontroliuojamą Vakarų krantą, ir “Hamas” valdomą Gazos ruožą, praneša agentūra AP.

Susitarimas pasiektas tarpininkaujant egiptiečių tarpininkams, sakė abiejų grupuočių atstovai. Oficialus pareiškimas dar trečiadienį turėtų būti paskelbtas Kaire.

Remiantis susitarimu, per metus laiko turėtų būti surengti prezidento ir parlamento rinkimai. Tačiau kai kurie pagrindiniai klausimai ir toliau lieka neišspręsti, pavyzdžiui – saugumo pajėgų kontrolė. Nesutarimai dėl to 2007-aisiais sukėlė pilietinį karą, kuris baigėsi “Hamas” valdžios perėmimu Gazos ruože

Premjeras Seime pristatė metinę Vyriausybės ataskaitą. Andrius Kubilius didžiuojasi, kad pernai Ministrų kabinetas sėkmingai tęsė kovą su krize, įgyvendino viešųjų finansų konsolidavimo, energetikos sektoriaus pertvarkos, apskričių reformos uždavinius. Vyriausybė tikrai verta pagyrimų už gebėjimus pritraukti investicijas, net tokių pasaulio gigantų kaip IBM ir “Western Union”. Pagaliau pradėjo veikti elektros birža. Pirmą kartą per visą valstybės istoriją suskaičiuotas valstybės turtas – paskelbta valstybės valdomų įmonių 2009 m. turto ataskaita. Reorganizuota Viešųjų pirkimų tarnyba. Laiku mokėtos socialinės išmokos, pensijos.

Premjeras didžiuojasi, kad atsigauna ekonomika: BVP, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, augo tris ketvirčius iš eilės ir pastarąjį ketvirtį siekė 4,8 proc. O eksporto augimas spalio–gruodžio mėnesiais buvo didžiausias per dvidešimt su puse Lietuvos nepriklausomybės metų. A.Kubilius giriasi, kad sumažintas valdžios sektoriaus deficitas, kuris 2010 m. – ne didesnis kaip 8,1 proc. BVP, o šiais metais tikimasi 5,5 proc. (2009 m. buvo 9,1 proc. BVP).

Tačiau kai kur Vyriausybė save pergyrė. “Premjeras giriasi, kad suvaldė viešuosius finansus, tačiau tai padaryta mažinant pensijas ir išmokas negalės žmonėms. Didžiuojamasi, kad mažėja biudžeto deficitas, bet valstybės skola išaugo nuo 17 mlrd. Lt 2008 m. iki 36,6 mlrd. pernai gruodį”, – piktinasi socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius. Jis mano, kad neverta Vyriausybei prisirašyti nuopelnų dėl eksporto augimo, nes tai priklauso nuo šalių kaimynių atsigavimo. Socialdemokratą stebina, kad giriamasi, jog esame konkurencingi darbo rinkoje dėl menkų darbo pajamų, paprasčiau tariant, dėl mažų algų, kai kitos valstybės šį rodiklį gerina didindamos darbo našumą, diegdamos modernias technologijas. Pernai nepavyko sumažinti ir nedarbo. Opozicijos atstovas sako nieko neišgirdęs apie ekonomikos ilgalaikio skatinimo planus, racionaliai naudojant ES lėšas. Jį stebina, kad suskystintųjų dujų terminalą buvo žadėta baigti 2014 m., o dabar sakoma, kad tada tik prasidės statyba.

Vyriausybės pagyros apie sumažintą biurokratinę naštą smulkiajam ir vidutiniam verslui blanksta prieš Laisvosios rinkos instituto verslo apklausos duomenis, kad biurokratinė našta ne tik nesumažėjo, bet netgi išaugo.

O Seimo pirmininko pavaduotojos darbietės Virginijos Baltraitienės nuomone,  “tai buvo gyrimosi ataskaita, o ne ekonominės ir socialinės situacijos pliusų ir minusų, jų priežasčių analizė”.

Balandžio 26 d. rengiama speciali Seimo diskusija, po kurios Seimas gali priimti rezoliuciją.

Premjeras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Andrius Kubilius teigia, jog Vyriausybės darbų tęstinumo požiūriu jam svarbu gauti paramą artėjančiuose partijos vadovo rinkimuose.

“Man pačiam šitie rinkimai irgi yra svarbūs. Vyriausybės ir mano paties labai aiškių nuostatų ir darbų tęstinumui man pačiam yra svarbi ir partijos narių parama”, – ketvirtadienio vakarą interviu Lietuvos radijui sakė A.Kubilius.

Pasak jo, partijos narių suteiktas mandatas būtų labai svarbus įgyvendinant energetikos sektoriaus pertvarką.

“Turiu pasakyti, kad matau visas galimybes, jog protingas partijos narių pasirinkimas mums leis tęsti svarbiausias pertvarkas, kurias pradėjome įgyvendinti, leis tinkamai pasirengti artėjantiems Seimo rinkimams”, – kalbėjo premjeras.

Jis pridūrė, jog džiaugiasi, kad konservatorių pirmininko rinkimuose dalyvauja ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

“Visi partijos nariai turės galimybę balsuodami apsispręsti, kurį kandidatą į pirmininkus jie remia”, – teigė A.Kubilius.

TS-LKD prezidiumas antradienį kandidatais partijos pirmininko rinkimuose patvirtino dabartinį jos vadovą premjerą Andrių Kubilių ir I.Degutienę.

TS-LKD tarybos numatyta tvarka, patvirtinus kandidatus į partijos pirmininkus, mėnesį vyks agitacija, vėliau, iki gegužės 26-osios, – balsavimas skyriuose. Po to bus šaukiamas suvažiavimas, kuris patvirtins visuotinai išrinktą pirmininką.

Dabartinio partijos pirmininko premjero A.Kubiliaus dvejų metų kadencija TS-LKD vadovo poste baigiasi birželio mėnesio antroje pusėje. A.Kubilius partijai vadovauja nuo 2003-iųjų.

Premjeras Andrius Kubilius tikisi, kad dėl pensijų reformos bus rastas politinis sutarimas, o pensininkai “padorias” pensijas gaus po kelių dešimtmečių.

“Turime rasti sprendimus, kad būsimieji pensininkai 2025, 2030 ar 2040 metais gautų padorią pensiją, matuojant tos pensijos santykį su vidutiniu atlyginimu”, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjeras.

Anot jo, pensijų sistemos reforma bus įgyvendinama ir duos rezultatų ne per metus, dvejus, o per ateinančius dešimtmečius.

“Jeigu mums rūpi, kaip atrodys mūsų pensininkų gyvenimas 2030, 2040 metais, turime svarstyti visiškai atsiribodami, kas yra valdžioje, kas yra opozicijoje, nes per tą laiką tikrai daug kas keisis”, – tvirtino A.Kubilius.

Jo teigimu, pamatus dabar būtų gerai padėti tokius, kurie turėtų kiek įmanoma platesnį bendrą sutarimą.

“Turime rasti labai aiškius sprendimus, kurie garantuotų, kad pensijų sistema, žiūrint į ilgalaikę perspektyvą ir atsižvelgiant į visas prognozuojamas demografines problemas, ir nedidelį gimstamumą, ir ilgėjantį gyvenimo amžių, kad pensijų sistema nebūtų deficitinė, tai yra, kad jinai nebalansuotų ant bankroto ribos”, – tvirtino ministras pirmininkas.

A.Kubiliaus teigimu, sprendžiant tokius iššūkius, reikia didinti pensijos amžių bei privatų kaupimą.

Socialinio draudimo reformą rengianti darbo grupė siūlo dabar galiojančios pensijų kaupimo sistemos nesunaikinti, tačiau kuria naują tvarką, pagal kurią žmogus turės savarankiškai apsispręsti, kaip jis kaups pensijai, o valstybė įvairius kaupimo būdus skatins mokesčių lengvatomis, panašiomis į tas, kurios taikomos trečios pakopos pensijų fondams: pasinaudojus gyventojų pajamų mokesčių lengvata, dalį lėšų, pervestų pensijų kaupimo fondui, galima susigrąžinti.

Seimas 2010 metų pabaigoje nerado politinio sutarimo dėl pensinio amžiaus didinimo.

Vyriausybės atstovų deklaruoti tikslai iš valstybės valdomų įmonių šiemet gauti daugiau pajamų žlunga – valstybės valdomų energetikos įmonių vadovybė neketina prisidėti prie biudžeto lopymo ir mokėti dividendų neketina.

“Kartais atrodo, jog dividendų į valstybės biudžetą reikia premjerui, patarėjui ir dar keliems žurnalistams. Energetikos ministro teigimu, energetikos sektoriaus valstybės kontroliuojamos įmonės neplanuoja didinti dividendų pervedimų į biudžetą”, – dienraščiui “Verslo žinios” sakė premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas Mykolas Majauskas.

Pasak jo, tai reiškia, kad valstybės turto valdymo reforma neįgauna reikiamo pagreičio.

“Neretai (įmonės – BNS) gąsdina argumentu, jog pelno ir dividendų siekis tiesiogiai pakenks vartotojams. Dar vienas argumentas – reiks statyti atominę, nors tai padaryti be valstybės pagalbos, kuriai ir būtų mokami dividendai, būtų beveik neįmanoma”, – tvirtino M.Majauskas.

Kitą savaitę Vyriausybei turėtų būti pakartotinai pristatytas valstybės valdomų įmonių finansinių rodiklių projektas.

“Tikiuosi, kad nesant racionalių argumentų “prieš” ministrai vis dėlto įpareigos valstybės kontroliuojamų įmonių valdybas prisiimti atsakomybę už ambicingesnius tikslus”, – sakė M.Majauskas.

Vyriausybės atstovai dar pernai lapkritį prabilo apie tikslą šimtais milijonų litų daugiau pajamų į biudžetą gauti iš valstybės valdomų energetikos ir transporto įmonių. Įmonės buvo įpareigotos apgalvoti, kokios jų galimybės į valstybės biudžetą sunešti ne mažiau kaip 300 mln. litų, vėliau galima suma ne kartą keitėsi.

Nors liepos 1 d. bus metai, kai panaikintos apskričių administracijos, buvę apskričių viršininkai, bent jau šeši iš dešimties, savo darbą praktiškai dirba iki šiol.

Nors oficialiai jie dabar yra Ministro pirmininko patarėjai regioninės plėtros klausimais, kažkodėl Vyriausybės tinklalapyje įrašyti ne prie kitų premjero patarėjų, o Ministro pirmininko tarnybos darbuotojų sąraše. Ir pavaldūs jie ne Ministrui pirmininkui, o jo kancleriui Deividui Matulioniui. Nors nurodytas net kabineto numeris, tačiau apskričių eksviršininkai sostinėje nereziduoja – jie tebedirba tuose miestuose, kuriuose ir dirbo.

Vienas pagrindinių jų uždavinių – dalyvauti regioninės plėtros tarybų darbe. Tačiau tarybų – dešimt, o apskričių eksviršininkų dabar patarėjais dirba tik šeši. Beje, panaikinus apskričių administracijas, premjero patarėjais iš karto tapo ne visi dešimt, o aštuoni buvę viršininkai. Įstatymiškai Vyriausybė turi deleguoti savo atstovus į regioninės plėtros tarybas, tad kodėl patarėjų regioninės plėtros klausimais dešimt niekada nė nebuvo? Kancleris D.Matulionis prisipažįsta kol kas nė negalįs atsakyti, koks šios pareigybės likimas ir ar bus patarėjų regioninės plėtros klausimais korpusas papildytas iki tokio skaičiaus, kiek yra apskričių. Kol kas teaišku tiek, kad Vyriausybė dar rugsėjo mėnesį į Seimą išsiuntė įstatymo projektą, kuriuo siūloma teisiškai įforminti Vyriausybės (ne premjero) patarėjų regioninei plėtrai pareigybes.

Pernai balandį Seimui priėmus Regioninės plėtros įstatymo pakeitimus ir papildymus, jų statusas liko nereglamentuotas.
O gal bent jau dešimties nė nereikia, jei niekada tiek ir nebuvo?

Reformų partijos pirmininko Andraus Ansipo vyriausybė trečiadienį davė priesaiką parlamento deputatams ir pradėjo eiti pareigas.

Prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas) patvirtino naujos sudėties vyriausybę antradienį.

Į naujos sudėties vyriausybę įeina tokie Reformų partijos nariai: ministras pirmininkas Andrus Ansipas, URM vadovas Urmas Paetas (Urmas Pejetas), socialinių reikalų ministras Hanno Pevkuras (Hanas Pevkuras), finansų ministras Jurgenas Ligi (Jurgenas Ligis), kultūros ministras Reinas Langas, teisingumo ministras Kristenas Michalas ir aplinkos ministrė Keit Pentus.

“Tėvynės” ir Res Publicos” sąjungai naujos sudėties ministrų kabinete atstovauja gynybos ministras Martas Laaras (Martas Laras), švietimo ir mokslo ministras Jaakas Aaviksoo (Jakas Aviksas), VRM vadovas Kenas-Marti Vaheris (Kenas-Martis Vaheris), ekonomikos ir komunikacijų ministras Juhanas Partsas, regionų reikalų ministras Siimas-Valmaras Kiisleris (Symas-Valmaras Kysleris) ir žemės ūkio ministras Heliras-Valdoras Seederis (Heliras-Valdoras Sederis).

Pirmasis vyriausybės posėdis vyks ketvirtadienį.

Reformų partija ir “Tėvynės ir “Res Publica” sąjunga pradėjo derybas dėl koalicijos kovo 9 dieną, balandžio 4 dieną buvo pasirašyta koalicijos sutartis.

Reformų partija naujos sudėties parlamente turi 33 mandatus, Centro partija – 26 ir Socialdemokratų partija – 19.

"Veido" archyvas

Opozicijai nepavyko nuversti jau penkto ministro iš eilės. Praėjusią savaitę poste liko G.Kazlauskas

Atrodo, kad dabartinė valdančioji koalicija ir jos sudaryta Andriaus Kubiliaus Vyriausybė dirbs iki kitų Seimo rinkimų, nes nematyti jokios jėgos, galinčios ją nuversti ar pakeisti.

Interpeliacija aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui žlugo tyliai ir beveik nepastebimai: praėjusį antradienį Seimas pritarė ministro atsakymams į opozicijos pateiktus klausimus, o jau trečiadienį niekas apie tai nebeprisiminė. Tarsi nieko nebūtų įvykę. Priešingai nei interpeliacija energetikos ministrui Arvydui Sekmokui, apie kurią prisimenama net po kelių savaičių. Nors turėtų būti atvirkščiai.

A.Sekmokui išsaugoti buvo mobilizuoti ne tik visi valdančiųjų frakcijų parlamentarų balsai, ne tik visi prijaučiantieji – savo autoritetą ant interpeliacijos svarstyklių lėkštės metė pati prezidentė Dalia Grybauskaitė. Nepasitikėjimas energetikos ministru kartu būtų reiškęs nepasitikėjimą ir premjeru, ir Vyriausybe, ir pačia valstybės vadove. Balsavimas dėl A.Sekmoko iš anksto buvo paverstas balsavimu už Lietuvos energetinę nepriklausomybę.

Koalicija atsilaikė ir be D.Grybauskaitės

Tuo tarpu į interpeliaciją G.Kazlauskui buvo einama kaip į rutininę parlamentinę procedūrą. Negana to, visi dalyvaujantieji balsavime žinojo, kad prezidentė D.Grybauskaitė dar pernai rugsėjį pareiškė nepasitenkinimą Aplinkos ministerijos bei jos vadovo darbu ir iki šiol savo požiūrio nepakeitė. Apie tai kartkartėmis primindavo žurnalistams.

Svarbiausia, interpeliuoti G.Kazlauską, priešingai nei A.Sekmoką, tikrai buvo už ką – vien daugiabučių renovavimo programos žlugimas to vertas. Nepaisant visų šių prieš ministrą nukreiptų veiksnių, balsavimo rezultatas dėl jo atsakymų į klausimus – už 65, prieš 42, susilaikė 11 – ne ką tesiskyrė nuo balsavimo dėl A.Sekmoko: už 66, prieš 53, susilaikė 9.

Jei žiūrėsime į esmę, balsavimas dėl interpeliacijos aplinkos ministrui parodė, kad Andriaus Kubiliaus Vyriausybė ir valdančioji koalicija Seime gali sėkmingai atlaikyti opozicijos spaudimą ir be prezidentės D.Grybauskaitės pagalbos.

Taip pat akivaizdu, kad šiandieną Seime nėra jokių sąlygų sudaryti alternatyvią valdančiąją koaliciją, į kurią neįeitų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.

Tai matant, atmintyje iš karto atgijo netrukus po 2008-ųjų Seimo rinkimų ką tik paskirtojo premjero A.Kubiliaus pasisėdėjimas su žurnalistais restorane “Pas Rudolfą”. Tame vėliau pagarsėjusiame susitikime į klausimą, kiek laiko duoda sau premjero poste, A.Kubilius ramiai atsakė: “Manau, dirbsime iki kadencijos pabaigos. O jeigu niekas nepasikeis ir opozicija bus tokia, kokią matome dabar, tai gal ir dar vieną kadenciją.”

Tuomet toks premjero optimizmas krizės akivaizdoje skambėjo kaip nelabai vykęs juokas, tačiau dabar reikia pripažinti, kad A.Kubilius tuomet buvo velniškai įžvalgus. Arba labai vykusiai pajuokavo. Nes prarasti premjero postą anksčiau 2012-ųjų Seimo rinkimų A.Kubilius gali tik dviem atvejais: arba Lietuvą ištiks gamtinė ir technogeninė katastrofa, panaši į Japonijos, arba konservatoriai praras sveiką nuovoką ir gegužės pradžioje nebeišrinks jo partijos pirmininku kitai kadencijai. Abi tikimybės gana nedidelės. Nors antroji – didesnė.

I.Degutienė planuojama į prezidentus

Tie, kurie dar turi vilčių, kad užsispyrusį A.Kubilių partijos (o paskui, tikėtina, ir Vyriausybės) pirmininko poste gali pakeisti sukalbamesnė Seimo pirmininkė Irena Degutienė, pastarosiomis savaitėmis atlieka konservatorių skyrių posėdžių stebėseną. Mat artėjant rinkiminiam suvažiavimui skyriai kelia savus kandidatus į partijos pirmininko postą. Pagal tai, kuriuose skyriuose ir kokia balsų persvara bus iškelti ar A.Kubilius, ar I.Degutienė, bandoma iš anksto prognozuoti, kokia būsianti rinkimų baigtis.

Mesti iššūkį A.Kubiliui partijos vado rinkimuose I.Degutienę ragina ir jos artimiausios aplinkos žmonės, daugiausia vienaip ar kitaip susiję su krikščioniškuoju partijos sparnu arba turintys asmeninių nuoskaudų dėl A.Kubiliaus veiklos. “Jeigu būsiu iškelta, tada ir pamąstysiu. Bet šiandien negaliu į šitą klausimą niekaip atsakyti, nes nežinau, ar būsiu iškelta”, – su tradiciniu ryžtu į klausimus, ar dalyvausianti partijos pirmininko rinkimuose, atsakinėja Seimo pirmininkė.

Tačiau partijos aparato darbuotojai neabejoja, kad jos pavardė greta A.Kubiliaus ir, tikėtina, tautininkų sparno lyderio Gintaro Songailos bus įrašyta į rinkimų biuletenį. Mat pagal įstatus pakanka, kad kandidatą į pirmininkus iškeltų bent vienas partijos skyrius.

“Man keisti pasvarstymai, kad Irena nori pasitikrinti, ar partija ją palaiko, – sakė “Veidui” vienas įtakingas konservatorius. – Irena palaikymą tikrai turi, bet – ne į šį postą. Ir ne šiuo metu. To mums dar betrūko – turint vos kelis “reitinginius” politikus, iškišti juos į postus, kuriuose jų reitingai neišvengiamai smuks.”

Konservatoriai neslepia, kad kalbėdami apie I.Degutienę jie žvelgia ne į 2012-ųjų Seimo, o į 2015-ųjų prezidento rinkimus. Išsaugoti nepopuliarių sprendimų nepaliestą, lūkesčių teikiančią kandidatę iki rinkimų, kuriuose konservatoriai savo tikro kandidato neturėjo jau nuo 1997-ųjų, būtų logiškas sprendimas. Juoba kad politinė santuoka su praėjusiuose prezidento rinkimuose kelta kandidate D.Grybauskaite iširo ilgai netrukusi.

Kad A.Kubilius turės palikti partijos pirmininko postą, jeigu pralaimės 2012-ųjų Seimo rinkimus, jaudabar ne paslaptis. Kitas reikalas, jog, kaip parodė savivaldybių tarybų rinkimai, tiek konservatoriai, tiek visa dabartinė valdančioji koalicija turi šansų išsaugoti pozicijas ir po dvejų metų. Ypač jeigu šiuo metu susiskaldę liberalai pradės veikti vieningai.

Kas suvienys liberalus

Tiek “motininė” Liberalų ir centro sąjunga, tiek nuo jos atskilęs ir savarankiška partija tapęs Liberalų sąjūdis šiuo metu, formaliai imant, Seime turi po 13 balsų. Tai yra politiškai lygaus svorio partijos. Tiesa, į Liberalcentristų frakciją dar įeina Arūno Valinsko “prisikėlėlių” liekanos, bet šių vienoks ar kitoks įsiliejimas į liberalų gretas jau yra nulemtas. Žinoma, jei kuris iš “prisikėlėlių” dar tebenori tęsti politinę karjerą.

Kita vertus, per savivaldybių tarybų rinkimus liberalcentristai pasirodė geriau už liberalsąjūdininkus, tad jėgos, galima sakyti, galutinai išsilygino.

Kokių nors idėjinių nesutarimų tarp abiejų partijų nebuvo nuo pat pradžių. Dabartinio susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio vedami liberalsąjūdininkai 2005-ųjų pabaigoje atskilo nuo liberalcentristų, nes nebegalėjo kartu dirbti su tuometiniu šios partijos pirmininku Artūru Zuoku. Arba, perfrazavus žinomą posakį, – “jokio verslo, vieni asmeniškumai”.

Abiejų rūšių liberalų bėda – asmeniškumai, nebeleidę jiems veikti vienos partijos gretose, išplito daug toliau už “zuokininkų” ir “antizuokininkų” ar “klaipėdiečių” ir “vilniečių” santykių. Juoba kad liberalų enfant terrible A.Zuokas jau seniai paliko partiją, su savo vardo judėjimu laimėjo savivaldos rinkimus Vilniuje ir, regis, kartoti klaidos, padarytos 2008-aisiais einant į Seimą, nebeketina.

Paradoksas, bet šiandieną, po savivaldos rinkimų, liberalai ir liberalcentristai lengviausiai susitarė dėl bendradarbiavimo būtent Klaipėdos miesto taryboje, nors kadaise uostamiestyje skilimas buvo pats skausmingiausias.

Tuo tarpu Vilniuje liberalcentristas Stanislovas Šriubėnas negali sėdėti prie vieno stalo su liberalsąjūdininku Vidmantu Martikoniu (“feodalo” pravardę turinčiu vienu turtingiausių Lietuvos politikų), o Kaune liberalsąjūdininkai stengiasi neatsidurti greta buvusio mero, liberalcentristų lyderio Arvydo Garbaravičiaus. Nors, kaip teigiama, po šių savivaldos rinkimų liberalai daug labiau linkę sudarinėti tarpusavio koalicijas nei anksčiau.

Yra ir objektyvių priežasčių, kodėl liberalai neskuba vienytis. “Veido” žiniomis, artėjant savivaldos rinkimams liberalų užsakymu “Baltijos tyrimai” atliko abiejų partijų elektorato apklausą ir paaiškėjo, kad antruoju pasirinkimu už “bendravardę” partiją balsuotų tik po 15 proc. tiek liberalcentristų, tiek liberalsąjūdininkų rinkėjų. Šitai kelia tam tikrą pavojų, kad susijungdamos partijos nubaidytų nemenką dabartinių rinkėjų dalį ir laukiamo sinergijos efekto per 2012-ųjų Seimo rinkimus nebūtų.

Bet asmeniškumai vis tiek persveria. “Patys pagalvokit – jeigu dabar sujungiame partijas, tai kaip į pirmas 10–15 “praeinamų” vietų sutalpinti visus 26 dabartinius Seimo liberalų frakcijų narius? Juk visi ten norės”, – retoriškai “Veido” klausė vienos iš liberaliųjų partijų lyderis. O jeigu dar darysime prielaidą, kad siekiant privilioti papildomų rinkėjų partijos panorės papuošti rinkimų sąrašus naujais veidais?

Tad kol kas daugiausia, apie ką kalba liberalų partijų vadai, – susitarimas per Seimo rinkimus nekelti vieniems prieš kitus kandidatų ir viešas įsipareigojimas po rinkimų dirbti kartu. Kartu nepamiršdami pridurti, kad “iš jų pusės” jokių kliūčių partijos suvienijimui nėra.

Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas turėtų būti skiriamas Vyriausybės ir jai atsiskaityti, sako prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja. Prezidentūros Teisės grupės vadovė Solveiga Cirtautienė teigia, kad įstaigai siūlomas suteikti valstybės įstaigos statusas užtikrintų didesnį jos savarankiškumą.

“Viešieji pirkimai yra neatsiejamai susiję su ūkio ir finansų sektoriais, todėl kasdienė šios srities priežiūra, skirtingai nei teisėsaugos institucijų veikla, yra artimiausia toms vykdomosios veiklos sritims, kurios priskiriamos Vyriausybei, o tikrai ne Seimo ar prezidento kompetencijai. Todėl logiškas žingsnis būtų ir šios institucijos vadovo skyrimą bei pagrindinių organizacinių klausimų sprendimą pavesti būtent Vyriausybei, numatant aiškius pagrindus, kada galima vadovą už netinkamą darbą atleisti”, – antradienį interviu Žinių radijui sakė S.Cirtautienė.

Ji teigė nesutinkanti su pozicija, kad VPT vadovo skyrimas ir atskaitomybė Seimui būtų universali ir geriausia išeitis.

“Mūsų galva, siekiant ne populistinių, deklaratyvių tikslų, bet kad institucija veiktų efektyviai, profesionaliai, užtikrintų visų vykdomų viešųjų pirkimų teisėtumą, pirmiausia būtina užtikrinti realų jos nepriklausomumą ir sudaryti sąlygas, kad vadovas pirmiausia būtų profesionalas – tai yra jam turėtų būti keliami atitinkami profesiniai reikalavimai. Taip pat turi būti užtikrinta, kad jis ranka rankon dirbdamas kartu su Vyriausybe, galėtų dirbti sklandžiai. Tenka pripažinti, kad geriausia tokio vadovo veiklą galėtų vertinti tas asmuo, kuris kasdien su juo dirba – Vyriausybės vadovas”, – sakė prezidentės patarėja.

Todėl, jos teigimu, prezidentė Dalia Grybauskaitė ir siūlo įtvirtinti nuostatą, kad skiriant VPT vadovą, galutinį žodį turėtų tarti Vyriausybės vadovas: “Jis (VPT vadovas – BNS) tiesiogiai būtų atsakingas tam asmeniui, kuris jį skyrė ir kuris kiekvieną dieną su juo dirba”.

Pasak S.Cirtautienės, siūlomas VPT institucinis modelis yra taikomas ir kitose ES valstybėse.

“Prezidentės pateiktame įstatymo projekte Viešųjų pirkimų tarybai siūloma suteikti valstybės įstaigos statusą, kuris šiai institucijai užtikrintų didesnį savarankiškumą nei dabartinis įstaigos prie ministerijos statusas”, – sakė prezidentės patarėja.

Prezidentė D.Grybauskaitė inicijavo Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, siūlydama atskirti VPT nuo Ūkio ministerijos. Toks siūlymas sulaukė kritikos, esą visiškai savarankiška ši įstaiga galėtų būti tik tuomet, jeigu jos vadovą skirtų prezidentė arba Seimas.

Kovo 15-ąją Seimas po pateikimo pritarė Viešųjų pirkimų įstatymo pataisoms, kurias pateikė šalies vadovė D.Grybauskaitė, viešųjų pirkimų skaidrumo ir efektyvumo kontrolę įvardijanti vienu iš kovos su korupcija prioritetų.

Pataisomis siūloma griežtinti atsakomybę už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus ir atsisakyti Viešųjų pirkimų tarnybos pavaldumo Ūkio ministerijai.

Prezidentės teigimu, pirkimus prižiūrinti tarnyba turi veikti nepriklausomai nuo politikų valios ir turėti daugiau įrankių skaidrumui bei sąžiningai konkurencijai užtikrinti.

Taip pat siūloma įpareigoti pirkėją, prieš vykdant viešuosius pirkimus neskelbiamų derybų ar vidaus sandorių būdu, apie juos privalomai informuoti Viešųjų pirkimų tarnybą, o juos pradėti tik gavus šios tarnybos sutikimą. Taip pat bus būtina nurodyti priežastis, kodėl pasirinktas toks pirkimo būdas, o tai esą leis piktnaudžiavimo įstatymu atvejus atskirti nuo pagrįsto naudojimosi jame įtvirtintomis išimtimis.

Viešiesiems pirkimams kasmet valstybė išleidžia apie 10-11 mlrd. kitų.

Vyriausybė planuoja, kad kitąmet biudžeto deficitas atitiks Mastrichto kriterijų ir 2014 metais Lietuva galės įsivesti eurą.

Tai numatyta Vyriausybės 2012 metų veiklos projekte, kurį pirmadienį pasitarime svarstys ministrų kabinetas.

Be kita ko projekte teigiama, kad 2012-aisiais Vyriausybė sieks pažaboti nedarbą, išlaikyti finansinį stabilumą ir stabdyti valstybės skolos augimą, gerinti viešųjų paslaugų kokybę, panaikinti monopolijų diktatą energetikos srityje, mažinti energijos kainas, kovoti su korupcija valdžios sektoriuje, pertvarkyti socialinio draudimo ir pensijų sistemą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė anksčiau yra sakiusi, kad Lietuva išlieka šalimi, kuri sieks euro įvedimo kaip stabilaus augimo garanto.

Šaliai siekiant įsivesti eurą, jos infliacija negali būti daugiau kaip 1,5 procentinio punkto didesnė už trijų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, kuriose kainos yra stabiliausios, infliacijos vidurkį, ir toks kainų stabilumas turi būti ilgalaikis.

Taip pat Valdžios sektoriaus deficitas negali sudaryti daugiau kaip 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) arba jis turi sparčiai ir nuosekliai artėti prie šio lygio, o valdžios sektoriaus skola turi būti ne didesnė kaip 60 proc. BVP arba ji turi sparčiai ir nuosekliai mažėti.

Lietuvai dėl per didelės infliacijos nepavyko įsivesti euro 2007 metų pradžioje. Nuo šių metų pradžios prie euro zonos prisijungė Estija.

Vyriausybė baigia rengti 2010 m. darbo ataskaitą, kurią iki kovo pabaigos turi pateikti Seimui. “Nematau pagrindo, kodėl turėtume palaikyti ataskaitą, nebent joje būtų pateikti stebuklingi atsakymai ir receptai, ko Vyriausybė imsis padėčiai taisyti. Kol kas tokių ženklų nėra”, – sako Seimo opozicijos lyderis “darbietis” Vytautas Gapšys.

Vyriausybės ataskaita tikrai išsami – net 150 puslapių. “Iš Vyriausybės pernai užsibrėžtų tikslų, sėkmingai įgyvendinti viešųjų finansų konsolidavimo, energetikos sektoriaus pertvarkos, apskričių reformos uždaviniai. Tačiau papildomų pastangų reikia nedarbui toliau mažinti, daugiabučių namų renovacijai skatinti, kovai su korupcija, ilgalaikėms “Sodros” ir sveikatos sistemų reformoms įgyvendinti, valstybės tarnybai modernizuoti”, – ataskaitą apibendrina Ministro Pirmininko kancleris Deividas Matulionis.

Jo manymu, pernai Vyriausybė sėkmingai tęsė krizės įveikimo darbus. Pagrindinis tikslas pasiektas – viešųjų finansų sistema nebuvo sutrikdyta, užtikrintas socialinių išmokų, pensijų mokėjimas laiku. Vyriausybė patenkinta permainomis energetikos sektoriuje – parengta nacionalinė energetikos strategija. Baigta apskričių reforma. Pirmą kartą per visą valstybės istoriją suskaičiuotas valstybės turtas – paskelbta valstybės valdomų įmonių 2009 m. turto ataskaita, patvirtinta valstybės valdomų įmonių skaidrumo politika ir programa. Reorganizuota Viešųjų pirkimų tarnyba. Pirmą kartą atlikta tikslinė valstybės tarnautojų pateiktų pajamų ir turto deklaracijų analizė.

Įgyvendintos verslumo ir ekonominio skatinimo priemonės – paramą krizės metu gavo per 10 tūkst. įmonių.

Vyriausybė priėmė įdarbinimą lengvinančius sprendimus, skatino lankstesnį darbo santykių reguliavimą. Parengtas ilgai lauktas Teritorijų planavimo įstatymas. Tobulinama valstybės tarnyba, per dvejus metus atsisakyta 13 proc. realių etatų, patvirtinta valstybės tarnybos koncepcija.

“Vienas svarbiausių šio sezono darbų – ilgalaikė “Sodros” ir pensijų reforma. Sveikatos apsaugos srityje dar trūksta esminių pokyčių, siekiant geros kokybės ir prieinamų paslaugų žmogui, korupcijos išgyvendinimo. Švietime daugiau pastangų reikia pertvarkant profesinio mokymo įstaigų tinklą, gerinant mokymo kokybę. Dar reikia mažinti verslo reguliavimo ir administracinę naštą, kurti naujų darbo vietų. Šiais metais ir susitelksime ties šiais uždaviniais, taip pat tęsime kovą su korupcija ir itin svarbius darbus energetikoje”, – šių metų uždavinius vardija D.Matulionis.