Ar randantis ekonomikos atsigavimo ženklų bent kiek senka paprastai rekordinis lietuvių pesimizmas? Ką beprasidedantis naujas politinis sezonas žada politinėms partijoms? Ar nuo politikų šokių kyla jų reitingai? To klausiame visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės “Vilmorus” direktoriaus sociologo Vlado Gaidžio, pradėdami nuo teigiamų ženklų mūsų visuomenės vertinimuose paieškos.

V.G.: Surasti ką nors gero ne taip paprasta. Bet ir tada, kai Lietuvą vadino Baltijos tigru, gerų visuomenės nuotaikų reikėjo pasistengti rasti. Vis dėlto analizuodamas vartotojų pasitikėjimo indeksą, kiekvieną mėnesį matuojamą visose ES šalyse, pastebėjau, kad šis rodiklis aštuoni mėnesiai iš eilės po truputį gerėja. Atliekant šią apklausą žmonių teiraujamasi, ką jie mano – ar per artimiausius metus pagerės, ar pablogės jų pačių ir šalies ekonominė padėtis, ar pagausės jų santaupos, didės ar menkės nedarbas.

Beje, 2007 m. gegužę, kai ekonominė padėtis Lietuvoje tik gerėjo, žmonių pasitikėjimas ateitimi kažkodėl pradėjo sparčiai mažėti, nors atrodė, kad tam nėra pagrindo. Visiškas dugnas buvo pasiektas 2009 m. sausį, iš karto po riaušių prie Seimo. Lietuva tada pagal gyventojų nuotaikas atsidūrė paskutinėje vietoje ES. Dabar šią vietą be konkurencijos užleido Graikijai.

Nenoriu būti suprastas, kad šiuo metu padėtis Lietuvoje gera ir žmonės ją vertina teigiamai. Jei paklaustume, kaip žmogus jaučiasi dabar, atsakymas būtų – blogai. Bet ateities vilčių kreivė jau kyla, nors ir tebėra ties 2002 m. optimizmo lygiu.

VEIDAS: O kokių naujų tendencijų pastebėjote politinėje arenoje?

V.G.: Žmonės tokie pat labai kritiški valdžios institucijų atžvilgiu, bet pastebėjau, kad šiuo metu nebėra tokio baisaus susipriešinimo, pasidalijimo į politines stovyklas, kaip kažkada buvo Lietuvoje, o dabar Lenkijoje. Štai stebėtinai vienodai – apie 90 proc. ir socialdemokratų, ir konservatorių per apklausas gerai vertina prezidentę Dalią Grybauskaitę. Fenomenas, bet ir vieni, ir kiti panašiai vertina konservatorę Seimo pirmininkę Ireną Degutienę ir socialdemokratų lyderį Algirdą Butkevičių. Ryškūs, emocijas provokuojantys politikai Vytautas Landsbergis, Rolandas Paksas, Viktoras Uspaskichas – Briuselyje, Lietuvoje mažai pasirodo. Tad čia politinė scena taiki, sakyčiau, net nuobodoka. Tai kažkas nauja Lietuvoje.

VEIDAS: Ar atsirado vienijančių asmenybių, ar tiesiog išsitrynė politinių barikadų ribos?

V.G.: Manau, keičiasi laikmetis, trinasi takoskyra. Gerai ar blogai gyvenome, bet per dvidešimt metų daug diskutuota, ir didžiulis susipriešinimas ideologiniu pagrindu išeina iš apyvartos.

VEIDAS: Ar tarp tų kelių belikusių procentų, palaikančių premjerą Andrių Kubilių, taip pat yra ir konservatorių, ir socialdemokratų?

V.G.: Ne, šis atvejis – išimtis, A.Kubilių palaiko tik tradicinis konservatorių elektoratas.

VEIDAS: Ar pasaulinėje praktikoje dažnai būna, kad valstybių pirmųjų asmenų reitingas būtų toks žemas kaip mūsų premjero? Juk kaip pasiekti rezultatų, kad tavimi taip nepasitiki?

V.G.: Vyriausybės ir premjerai, žmonės, priimantys sprendimus, pasmerkti mažiems reitingams. Lietuvoje Vyriausybės su reitingo pliuso ženklu buvo vos keletą mėnesių per dvylika metų, paprastai tik joms atėjus į valdžią, tačiau dabar ir tai nebeveikia. Jau nemažai laiko visuomenės nuotaikos nereaguoja, ar politikai padarė ką gero, ar blogo, – rezultatas vis tiek blogas. Čia galima išvesti analogiją su vadinamuoju metalo nuovargiu: spyruoklę ištempus, o paskui paleidus, ji susitraukia. Tačiau jei pertempi, ji nebegrįžta į įprastinę padėtį. Šiemet pavasarį pasitikėjimas Seimu, Vyriausybe, partijomis buvo žemiausias per visą “Vilmorus” atliekamų matavimų istoriją – dvylika metų. Nors atrodė, kad žemiau nebėra kur, bet buvo.

VEIDAS: Tačiau štai Seimo pirmininkės I.Degutienės vertinimai atsilieka tik nuo prezidentės, o pasitikėjimo visam Seimui tai neprideda.

V.G.: Dažnai atskiras politikas atrodo išsilavinęs, kultūringas, pakankamai padorus, bet kai jie sueina kartu, kažkas atsitinka. Antra vertus, ką žmonės gali galvoti apie Seimą, kai jo nariai krintant ekonomikai į dugną kalbėjo apie savo kanceliarines priemones, automobilius, keliones. Susidaro įspūdis, kad tokia Seimo funkcija – aprūpinti parlamentarus kažkokiais dalykais. O antroji – juos kontroliuoti: nuolat kuriamos kažkokios komisijos, vis kažką pagauna už rankos apsivogusį ar ką pažeidusį. Tarp šių dviejų dalykų ir sutelpa beveik visos žinios iš Seimo. Žmonių paklausus, ką parlamentarai, be to, padarė per pusantrų metų, vargu ar kas atsimintų kokį priimtą įstatymą, išskyrus naktinę mokesčių reformą. Seimo įvaizdis toks ir jis negerėja.

VEIDAS: D.Grybauskaitės reitingai, ko gero, taip pat mažai reaguoja į jos veiksmus ar žodžius.

V.G.: Manau, žmonės vertina, kad prezidentė atrodo esanti savarankiška (manau, tokia ir yra), nesusijusi su partijomis, priešingai nei jos pirmtakams, jai niekas negali inkriminuoti, kad valstybę valdo patarėjai. Žmonėms patinka kaimynystės politika, kad prezidentė gali imti ir paskambinti Rusijos vadovui, jei kyla problemų pasienyje, ar sėsti į automobilį ir nuvažiuoti į Lecho Kaczynskio laidotuves. Ar prezidentė dirba dėl reitingų? Kažin ar tai sąmoningas reitingų auginimas. Prisiminkime, kaip ji vykstant rinkimams, kaip retas politikas, rizikuodama prarasti balsus tiesiai pasakė – dabar blogai, bet bus dar blogiau.

VEIDAS: Politikai kartais sako – dirbu ne reitingams. Ar populizmas, šokiai ir dainavimas televizijose juos pagerina?

V.G.: Populizmas daro nemažą įtaką, bet, manau, tie ginčai Seime dėl savo pačių gerovės daro didesnę, tik neigiamą. Politikų populizmas daugiausia pasireiškia noru patekti į televiziją. Jei tavęs nėra televizijoje, tavęs nėra politinėje scenoje, todėl politikai ir šokti nori, ir dainuoti – visur, kur tik galima pasireikšti. Politikas pagal profesijos prigimtį turi būti charizmatiškas, energingas, veiklus, tad šokiai pasitarnauja stengiantis pademonstruoti energiją, jei kitaip to nemoki išreikšti, jei esi ne Obama, ne Sarkozy, o vidutinio kalibro veikėjas. Tačiau ir tuo dar reikia mokėti pasinaudoti. Čia išskirtinis Viktoro Uspaskicho talentas. Štai anksčiau Seimo tinklalapyje buvo fiksuojama, kiek kas pasirodė TV laidose, o jo reitingai kildavo, net jei jis televizijos laidoje pašokdavo stepą.

Pakuotė norint parduoti prekę kartais sudaro net trečdalį kainos, o kad pilkuose lapeliuose būtų suvyniota išskirtinė prekė, retai būna. Čia taip pat savotiška pakuotė. Nesmerkiu politikų veržimosi į televizijas, bet norėčiau, kad jie dalyvautų tokiuose žaidimuose, kaip “Tūkstantmečio vaikai” ir panašiuose, o ne šoktų.

VEIDAS: O ką partijoms prognozuojate per artėjančius savivaldos rinkimus?

V.G.: Netiriame partijų populiarumo atskiruose regionuose, tačiau visos Lietuvos mastu nuo pavasario partijų seka nusistovėjo tokia: socialdemokratai po ilgo laiko tapo lyderiais, nors kaip opozicinė jėga nepasakyčiau, kad ypatingai pasireiškė – kažką pasiūlė, kiekvieną dieną kažko reikalavo. Manau, prie to prisidėjo ir konservatoriai: socialdemokratų populiarumas sutapo su privalomojo sveikatos draudimo įmokų pareikalavimu – daugelis žmonių buvo užgauti, kad jie neturi darbo, o dar yra apkraunami mokesčiais. Pomėgis didinti mokesčius ar dauginti jų rūšis – toks įvaizdis Tėvynės sąjungą nustūmė į ketvirtą poziciją, leidžiant ją aplenkti ir Darbo partijai, ir “Tvarkai bei teisingumui”.

VEIDAS: Ar manote, kad partijoms rimtą konkurenciją sudarys rinkimuose kandidatuosiantys ir nepartiniai kandidatai?

V.G.: Prisiminkime, kad prieš daugelį rinkimų atsirasdavo kas nors nauja – Artūras Paulauskas su Naująja sąjunga, V.Uspaskichas su Darbo, paskui Arūnas Valinskas su Tautos prisikėlimo partija. Galima daryti prielaidą, kad ir dabar yra vietos naujiems politikams, juo labiau kai politinėje scenoje tvyro ramybė, o būtent tokiame fone energingas charizmatiškas žmogus ar jų grupė gali padaryti labai daug. Jau pats žodis “partija” atstumia, tačiau neužtenka ir vien to, kad kandidatas nepartinis. Vis dėlto manau, kad ne partijų sąrašų žmonės turės šansų.

VEIDAS: “Veide” prieš pusantrų metų pareiškėte nuomonę, kad viena lietuvių pesimizmo priežasčių – kitoks nei Vakaruose kapitalizmas: be daug smulkiųjų verslininkų, kurie iš paskutiniųjų stengsis ir nei savęs iš darbo atleis, nei į užsienį pabėgs. Ar matote, kad kas keistųsi? Kokių įžvelgiate teigiamų ir neigiamų pokyčių?

V.G.: Man neatrodo, kad smulkiojo verslo srityje kas pagerėjo. Net atvirkščiai – nenustebčiau, jei dar ir grybavimą apmokestintų. Arba štai pernai metų pradžioje daug kalbėta apie pastatų renovavimą. Netenka daug to matyti – gal ne pro ten važiuoju į darbą? Nepastebėjau, kad Saulėlydžio komisija būtų ką iš esmės padariusi, nebent gal kokį mokslininką kur nugnybo. Giriamasi investicijų proveržiu, “Barclays” atėjimu, iniciatyvomis dėl saulės baterijų, bet nežinau, ar tai fundamentalios Lietuvos ekonomikos permainos.

Man neramu ir dėl Lietuvos įvaizdžio užsienyje. Prieš pusantrų metų prognozuota, kad dėl ekonominės padėties gali smarkiai padidėti nusikalstamumas, tačiau dabar pripažinta, jog prognozės nepasitvirtino, nes daug linkusiųjų nusikalsti išvažiavo į kitas šalis.

Į gerąją pusę, mano manymu, keičiasi žemės ūkis. Kiek teko tirti gyventojų, ūkininkų nuomonę, akivaizdu, kad ES pinigų padedamas ūkis darosi modernus. O ūkininkų turgeliai – ženklas, kaip išlaisvinama žmonių iniciatyva. Čia rimti, geri smulkiojo verslo pajudėjimai. Gerų tendencijų norėtųsi ir daugiau.

Vakar premjeras Andrius Kubilius susitiko su prezidente Dalia Grybauskaite. Ar per šį susitikimą kalbėta apie galimus Vyriausybės pasikeitimus, neaišku. Premjeras tai paneigė.

“Ne, neaptarėme, nes jokių pakeitimų nenumatome”, – kalbėjo A. Kubilius. Dabartinę Vyriausybę sudaro 14 ministrų. A. Kubiliaus vadovaujamoje vadinamoje Permainų Vyriausybėje jau yra pasikeitę penki ministrai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, jei pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, Vyriausybė turi pasitikrinti pasitikėjimą Seime ir iš naujo gauti įgaliojimus. Jei pasitikėjimo nėra – turi atsistatydinti.

Svarbiausiais naujojo politinio sezono darbais A. Kubilius įvardina kitų metų valstybės biudžetą, energetikos sektoriaus darbus bei valstybinių įmonių valdymo pertvarką. Pasak A. Kubiliaus, kitų metų valstybės biudžete radikalių permainų nenumatoma.

“Toliau išlieka taupaus gyvenimo biudžetas ir sprendimai, susiję su įvairių išlaidų mažinimu, jau iš esmės yra priimti dar pavasario sesijoje, ypač socialinėje srityje. Galėčiau paminėti, kad yra labai aiškus įsipareigojimas šio sezono metu, bent jau Vyriausybės lygiu, užbaigti svarstymus dėl ilgalaikės “Sodros” pertvarkos, kuri taip pat susijusi su ilgalaikiu ir taupiu gyvenimu”, – kalbėjo A. Kubilius.

Ministras pirmininkas pažymėjo, kad yra labai konkrečių planų, ką daryti per artimiausius keletą mėnesių energetikos srityje: kurti energetikos rinką, įgyvendinti europines direktyvas, ypač dujų sektoriuje; pabaigti atominės elektrinės strateginio investuotojo atrankos procesą.

Valdantieji didelį dėmesį ketina skirti ir valstybinių įmonių pertvarkai. A. Kubiliaus teigimu, dėl valstybinių įmonių pertvarkos jau seniai diskutuojama. Pirmieji darbai padaryti – paskelbta pirmoji vieša ataskaita apie tai, kaip valstybei sekasi valdyti turtą.

Prezidentės atstovas Linas Balsys sakė, kad D. Grybauskaitė norėtų matyti visą “Sodros” pertvarkos paketą, o ne atskirus reformos aspektus.

Dienraštis „Lietuvos rytas“ praneša, kad A. Kubilius iš prezidentūros išvyko rūškanu veidu:

“A. Kubilius spaudos konferencijoje atsakęs į gausius žurnalistų klausimus, įraudusiu nuo įtampos veidu nėrė pro duris. Politiniuose užkulisiuose dar vidurvasarį buvo girdėti, kad prezidentei neįtinka kai kurie ministrai, nors dar pavasarį ji teigė, jog galvų kapojimas jau baigtas.”, – rašo dienraštis.

Dienraščio teigimu, privačiuose pokalbiuose D. Grybauskaitė yra užsiminusi, kad ūkio ministras Dainius Kreivys viešai apie savo darbus tik daug kalba, bet jo veikla apčiuopiamų rezultatų neduoda. Susirūpinti dėl savo ateities arba smarkiai pasitempti turėtų ir socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. Jo darbai irgi labiau grįsti kalbomis ir pažadais. Prezidentei kliūva ir net jos globojamos finansų ministrės Ingridos Šimonytės politinis nenuovokumas, bet esą dėl to labiau turėtų susirūpinti patyręs premjeras ir pamokyti kolegę.

Valstybės organų koridoriuose kalbama, kad nemažai debesų susikaupę ir virš vidaus reikalų ministerijos vadovo Raimundo Palaičio galvos. Pirmiausia dėl šio liberalcentristų atstovo priešinimosi pertvarkyti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą. Kai kurių šaltinių teigimu, pastaruoju metu “D. Grybauskaitė nevengia susitikimų ir su Seimo opozicinių partijų atstovais“.

Verslo dienraštis „Verslo žinios“ skelbia, kad premjeras po susitikimo su prezidente kitų metų biudžete kažkokių ypatybių neįžvelgia:

„Toliau išlieka taupaus gyvenimo biudžetas. Sprendimai, susiję su įvairių išlaidų mažinimu, iš esmės jau yra priimti dar pavasario sesijoje, ypač socialinėje srityje“, – vakar sakė premjeras. Taigi derėtų spėti, kad nei verslui, nei gyventojams neturėtų būti mezgamas naujas mokesčių tinklas. Todėl kitąmet bus vadovaujamasi taupymo politika. Tačiau krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė vakar ištraukė nacionalinio saugumo kortą, skųsdamasi, dėl sumenkusio kariuomenės finansavimo. Po vakarykščių susitikimų, tapo aišku, kad, be jokių abejonių, tokie pertvarkos planai sukels daugiausia diskusijų ir aršių kautynių ypač Seime, nes stambiosios įmonės buvo ir yra neoficialus partijų finansavimo šaltinis.“

„Respublika“ konstatuoja, kad vakar ministras pirmininkas prezidentei buvo priverstas aiškintis, kodėl Vyriausybės atstovai taip dažnai tyrimams samdo užsienio ekspertus, kainuojančius milijonus litų:

Šis dienraštis primena, kad vos prie aštuonerius metus Vyriausybė dosniai sumokėjo užsienio konsultantams už tai, kad ištirtų, ar verta išskaidyti elektros sistemą į Rytų ir Vakarų skirstomuosius tinklus. Buvo gautas atsakymas – skaidyti labai apsimoka, valstybė ir elektros vartotojai kasmet sutaupys milijonus litų. Šiemet iš užsienio konsultantų nupirkta dar viena brangi studija, ar verta vėl sujungti RST ir VST. Atsakymas panašus kaip ir 2002 metais – sujungti labai apsimoka, iškart bus sutaupyti 28 mln. Lt. Kodėl Lietuvos valdžia nepasitiki savo mokslininkais, o įvairioms studijoms, ypač energetikos srityje samdo brangius užsienio ekspertus? Premjero žodžiais, „tokia praktika yra seniai nusistovėjusi, be to, mūsų šaliai tai naudinga. Tai rodo, kad Lietuva yra atvira, dinamiška. Nebijanti globalios konkurencijos šalis“.

Po susitikimo su prezidente, premjeras A. Kubilius, paklaustas, ar jis prisiima asmeninę atsakomybę už nuolat didinamą Lietuvos protų ir perspektyvaus jaunimo motyvaciją emigruoti, o mūsų šalis labiau vertina samdinius iš Rytų, neatsakė nieko.

„Vilniaus diena“, apžvelgdama vakarykštį premjero susitikimą su prezidente, akcentuoja, kad D. Grybauskaitė visų pirma iš Vyriausybės laukia iki galo parengtos „Sodros“ reformos:

„Prezidentė tikisi, kad šiemet tikisi sulaukti ne atskirų įstatymų projektų, o iki galo parengtos „Sodros“ reformos. „Nieko naujo nepasakysiu. Prezidentė nori matyti visą „Sodros“ paketą, o ne atskirus reformos aspektus, – prezidentės ir premjero susitikimo aspektus akcentavo prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys. Šalies vadovai aptarė ir būsimus darbus energetikos srityje. Prezidentė pabrėžė, kad jau artimiausiu metu reikia kurti nuo Rytų nepriklausomas naftos, elektros ir dujų rinkas. Prezidentė su premjeru akis į akį kalbėjosi valandą, jų pokalbyje nedalyvavo nė vienas valstybės vadovės patarėjas“.

Ministrų kabinetas skaičiuoja, kokius svarbiausius darbus per pusmetį jam pavyko nuveikti gerinant sunkmečio prispaustų žmonių gyvenimą.

Darbo vietų kūrimas, nedarbo mažinimas ir ekonomikos skatinimas, valstybės valdymo modernizavimas ir kova su korupcija, struktūrinės pertvarkos socialinės rūpybos, sveikatos apsaugos, švietimo ir energetikos srityse, visuomenės telkimas pažangos vizijai “Lietuva – 2020″.

Tokius savo veiklos prioritetus šiems metams dar vasarį numatė Vyriausybė. Kitą savaitę ji visuomenei pateiks vertinimą, kaip sekasi juos įgyvendinti, rašo “Lietuvos žinios”.

Pirmadienį per Vyriausybės pasitarimą Ministro pirmininko tarnyba (MPT) ministrams pateikė medžiagą apie pasiektus rezultatus. Ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis pripažino, kad nemažai dar liko nepadaryta.

MPT parengė lenteles, iš kurių matyti, su kuriais išsikeltais uždaviniais Vyriausybė susidorojo, o kurie liko neįgyvendinti. Šias lenteles ministrai nagrinės savaitę. Kai jie pateiks savo pastabas, nuveiktų darbų vertinimas bus paskelbtas viešai.

“Tai bus labai savikritiškas požiūris”, – tikino kancleris. Atliktus darbus ketinama pažymėti žalia spalva, geltonai bus paženklinti iš dalies įgyvendinti sumanymai, raudonai – neįgyvendinti.

Paklaustas apie svarbiausius nepadarytus darbus, D.Matulionis apgailestavo, kad nepasistūmėta keičiant Teritorijų planavimo įstatymą. “Tai labai pagelbėtų skatinant ekonomiką. Pataisius įstatymą būtų supaprastintas teritorijų planavimas ir statybos leidimų išdavimas. Juk dabar gauti tokį leidimą trunka beveik metus”, – sakė kancleris.

Anot D.Matulionio, stringa ir daugiabučių atnaujinimo viešinimo strategijos projektas. Pasiteiravus, kaip įvertintos Vyriausybės pastangos skatinti ekonomiką ir kurti naujas darbo vietas, kancleris pripažino, kad šioje srityje laukia dar daug darbų.

“Tai vienas tų klausimų, kuris bus pažymėtas raudona ar geltina spalva. Teks parašyti, kad daug ko esame nepadarę”, – tvirtino jis.

D.Matulionio teigimu, Vyriausybė nenusipelnė vien kritikos. Kaip didelį laimėjimą jis įvardijo Seimo priimtas Darbo kodekso pataisas, leidžiančias lanksčiau reguliuoti darbo santykius.

Kancleris įsitikinęs, kad teigiamų rezultatų duos liepą pradėjęs veikti Verslumo skatinimo fondas – naujas instrumentas, skirtas Europos Sąjungos struktūrinei paramai panaudoti. Šis fondas teiks paskolas arba subsidijas mažoms įmonėms, žmonėms, pradedantiems individualią veiklą ar verslą pagal verslo liudijimą.

“Sudaryta puiki galimybė studentams ar bedarbiams lengvatinėmis sąlygomis gauti paskolą verslui. Jeigu verslas seksis, po tam tikro laiko didžioji dalis paskolos gali būti nurašyta”, – sakė D.Matulionis.

Jis pridūrė, kad priimti esminiai sprendimai, padėsiantys sumažinti verslo administravimo naštą, tačiau kad visa tai įsibėgėtų, trūksta kai kurių įstatymų pataisų.

Šiandien trisdešimt projekto „Moksleiviai – į Vyriausybę“ dalyvių pradeda savaitės praktiką Vyriausybės institucijose. Jų laukia susitikimai su premjeru Andriumi Kubiliumi, ministrais, dalyvavimas Vyriausybės posėdžiuose, įvairiuose susitikimuose. Moksleiviai galės stebėti šių institucijų veiklą bei kasdienį darbą.

„Džiaugiuosi Vyriausybės posėdžių salėje ministrų vietose matydamas tiek jaunų gabių žmonių, kurie neabejingi ir domisi, kaip valdoma valstybė. Jūs esate puikus įrodymas, kad mūsų šalies ateitis bus energingos, aktyvios, kūrybingos kartos rankose“, – sveikindamas moksleivius sakė Andrius Kubilius.

Projektu „Moksleiviai – į Vyriausybę“ siekiama skatinti jaunimą domėtis Lietuvos valstybės institucijų veikla, aktyviau dalyvauti politiniuose procesuose, domėtis valstybės institucijų priimamais sprendimais. Be to, projekto iniciatorių manymu, tai yra puiki proga didinti Vyriausybės atvirumą ir skaidrumą, piliečius labiau įtraukti į jos veiklą, supažindinti augančią kartą su Vyriausybės kasdieniniu darbu.

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis BNS sakė, kad planuojama į kaimyninę šalį siųsti 25 ugniagesius gelbėtojus su dviem mašinomis ir prikabinamomis siurblinėmis.

“Jie pasirengę startuoti jau ryt iš ryto. Kadangi kelias tolimas, reikia pervažiuoti Latviją, sprendimo lauks vykdami. Jeigu Vyriausybė pirmu klausimu svarstys šį klausimą, kaip tik popiet galės kirsti Rusijos sieną”, – sakė ministras.

Ši pagalba Lietuvai, pirminiais duomenimis, gali kainuoti apie 200 tūkst. litų.

Antradienį ir trečiadienį Latvijoje viešėjęs R.Palaitis su Estijos ir Latvijos kolegomis aptarė, kad kuo skubiau padėti Rusijai kliudo nepasirašytos dvišalės sutartys dėl pagalbos ekstremalių situacijų atvejais.

“Seniai esame parengę tokį dokumentą, bet ana pusė, deja, vis nukeldavo jo pasirašymą, – tvirtino R.Palaitis. – Jei nėra sutarties, reikia Vyriausybės sprendimo dėl pagalbos suteikimo. Tai užtrunka.”

Ministro duomenimis, Latvija į Rusiją siunčia 12 ugniagesių komandą su dviem automobiliais. Estija nutarė padėti suteikdama du siurblius ir 10 kilometrų ilgio vandens žarnų.

Rusijoje dėl kaitros ir sausros dega per 100 tūkst. hektarų teritorija. Degančių miškų ir durpynų smogas jau antra savaitė smarkiai kankina Maskvos ir jos apylinkių gyventojus.

Šiemet gerokai sumažintą rezervą Vyriausybė deklaruoja naudojanti itin taupiai. Iš beveik 9 mln. litų, numatytų rezerve, iki šiol išnaudota tik apie 3,5 mln litų.

Finansų ministerija pranešė, kad iki 2009 metų Vyriausybės rezervo fondo lėšos buvo skiriamos įvairioms reikmėms, tarp jų ir įvairioms visuomeninėms organizacijoms išlaikyti ar darbo užmokesčiui, įvairaus pobūdžio, vietos, pomėgių vienijamų organizacijų renginiams, rašo “Vilniaus diena”.

Lėšos, skirtos stichinių nelaimių padariniams ir nelaimingų nutikimų, pavyzdžiui, gaisrų, nuostoliams iš dalies padengti, sudarydavo apie 10 proc. Rezervo fondo išlaidų.

Dabar rezervas naudojamas labai rezervuotai, pasak ministerijos, atsisakyta įvairių organizacijų išlaikymo išlaidų padengimo ir panašių dalykų.

Gerokai sumažėjo ir pats Vyriausybės rezervo fondas. Dar 2008 metais jis siekė 40 mln. litų ir iki tų metų rudens beveik visas buvo išnaudotas. Pernai dėl finansinio sunkmečio ir griežto biudžeto lėšų taupymo Vyriausybės rezervo fondas sumažintas keturis kartus – iki 10 mln. litų. Šiemet fondas buvo dar sumažintas – patvirtinta bendra 8,823 mln. litų rezervinė suma.

Šiais metais lėšos, pasak Finansų ministerijos, leidžiamos kur kas taupiau.

Iki rugpjūčio 1 dienos Vyriausybė nutarimais paskirstė 3,462 mln. litų. Iš jų su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio pažymėjimu susijusios išlaidos siekė 1,3 mln. litų, bažnyčioms atstatyti – 600 tūkst. litų, tarp jų sudegusiai Labanoro bažnyčiai atstatyti skirta 500 tūkst. litų.

Gaisrų ir stichinių nelaimių padariniams iš dalies kompensuoti atseikėta 555 tūkst. litų, humanitarinei pagalbai – 100 tūkst. litų.

Šiuo metu yra likę 5,361 mln. litų Vyriausybės rezervo lėšų.

Tvirtinama, kad nuo 2011 metų patvirtinus naują Rezervo fondo lėšų naudojimo tvarką, lėšos bus naudojamos tik “ekstremalioms situacijoms likviduoti, turtinei ir neturtinei žalai, priteistai iš Lietuvos valstybės vykdant arbitražų ar teismų sprendimus, atlyginti, taip pat kitoms išlaidoms ginant valstybės interesus padengti, gaisro padarytiems nuostoliams iš dalies kompensuoti, žymių žmonių laidotuvių išlaidoms padengti ir humanitarinei pagalbai teikti”.

Iš 15 Vyriausybės narių šiuo metu dirba trečdalis – 9 ministrai ir premjeras Andrius Kubilius atostogauja.

Penki dirbantys ministrai priversti pavaduoti devynis poilsiaujančius kolegas ir ministrą pirmininką.

Pirmadienį poilsiauti pradėjo aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas, užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, teisingumo ministras Remigijus Šimašius ir žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius.

Anksčiau į atostogas yra išėję ūkio ministras Dainius Kreivys, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas ir krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

Likusieji penki ministrai priversti vadovauti visoms keturiolikai ministerijų. Poilsiaujančius kolegas šiuo metu pavaduoja energetikos ministras Arvydas Sekmokas, vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys ir neseniai kultūros ministro pareigas pradėjęs eiti Arūnas Gelūnas.

Jiems vadovauja finansų ministrė Ingrida Šimonytė, laikinai einanti ir ministrės pirmininkės pareigas.

Premjeras Andrius Kubilius atostogų išėjo liepos 26-ąją. Jo poilsis truks iki rugpjūčio 20-osios.

Vyriausybės rugpjūčio viduryje rengia aukcioną nebereikalingam Ministro pirmininko tarnybos inventoriui parduoti.

Dar tikslinama senų kompiuterių, telefonų, kilimų, stalų ir kitokių daiktų vertė pradinei jų kainai nustatyti, tačiau Ministro pirmininko tarnybos Ūkio skyriaus atstovai nesitiki, kad prekes pavyks parduoti brangiai.

“Yra stalai, kurie kabinetuose stovėjo jau 20-30 metų, keli seni kompiuteriai, gal kokie trys kilimai 25 metų amžiaus, seni, apibrizgę, rimtesniam žmogui praktiškai nieko nėra, ką galėtų pasidėti. Yra keletas apibrūžintų mobilių telefonų, pasenusi multimedija, seno tipo lempa, kurių jau negamina ir netaiso, pageltę staliniai telefonai, sukrypusiais šonais stalinės lempos. Gal kas nusipirks detalėms, gal kas sodan. Yra dar dažytojų rūbai seni, sutepti, suplyšę, valytojų chalatai”, – BNS vardijo Ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Vincas Jalmokas.

Jo teigimu, parduodami daiktai – “morališkai pasenę, visiškos senienos”.

Ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Arvydas Domanskis sakė, kad kol kas neaiškios pradinės prekių kainos – jas numatoma tikslinti iki rugpjūčio 12 dienos.

Pasak jo, kai kurie nusidėvėję daiktai jau pakeisti naujais, kai ko iš viso atsisakoma.

“Tokių turbūt tikrai nebus”, – paklaustas, ar tarp parduodamų daiktų galima rasti ką nors, kuo naudojosi patys premjerai ir kas galėtų būti įdomu kolekcininkams ar muziejams, sakė A.Domanskis.

Prezidentūros interneto svetainės viršuje kabo kvietimas parašyti laišką prezidentei. Žmonės ir rašo. Kaip tvirtina Prezidentūros spaudos tarnyba, į visus laiškus atsakoma. Per pirmuosius kadencijos metus prezidentė Dalia Grybauskaitė gavo 12 856 prašymus, pareiškimus, skundus ir pranešimus.

Šiek tiek daugiau nei pusę jų parašė gyventojai, kitus – juridiniai asmenys. Bene daugiausiai laiškų parašyta socialiniais klausimais – dėl pensijų, užimtumo, pašalpų. Laiškuose prezidentei žmonės kritikuoja Seimo ir Vyriausybės politiką. Kai kurie įsitikinę, kad šalyje nėra visiškai įgyvendintas valdžių padalijimo principas.

Bet Seimo pirmininkės Irenos Degutienės patarėjas Laurynas Kasčiūnas “Veidui” sakė, kad, sprendžiant iš Seime gaunamų laiškų, žmonės ne visada supranta valdžios institucijų kompetencijos klausimus. Tačiau kiekvieną mėnesį Seimo priėmimo skyriuje užregistruoti laiškai rimtai analizuojami. Per pirmąjį vasaros mėnesį jų buvo užregistruota 1222, iš kurių 177 adresuoti Seimo pirmininkei.

Ne tik visuomeninės organizacijos, bet ir gyventojai pateikė pastabų dėl vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose, skundėsi dėl ikiteisminių tyrimų, dokumentų klastojimo, dėl žemės grąžinimo žemėtvarkos skyriuose, dėl galimos antstolių korupcijos, taip pat buvo skundžiamasi Kauno miesto ir Švenčionių rajono savivaldybių merų veikla. Daugiausiai laiškų parašė vilniečiai. Anoniminiai laiškai buvo tik du.

Beje, elektroniniu paštu parašytų laiškų – mažuma. Dalis laiškų autorių gauna atsakymus iš Priėmimo skyriaus, dalis patenka į Seimo pirmininkės sekretoriatą ar komitetus ir frakcijas. Pagal gaunamų laiškų skaičių pirmauja Ministro pirmininko tarnyba: vien per pirmąjį pusmetį gauta 16,2 tūkst. piliečių ir kolektyvinių laiškų. Premjerui Andriui Kubiliui buvo adresuoti beveik 2 tūkst. prašymų ir skundų. Vyriausybės spaudos tarnyba tvirtina, kad į visus laiškus, adresuotus asmeniškai premjerui, jeigu jie ne anoniminiai, atsakoma. Daugumą atsakymų rengia Piliečių ir atviros Vyriausybės skyrius. Pats A.Kubilius su piliečių laiškais susipažįsta apibendrinta forma – kas mėnesį rengiama jų apžvalga.

Lietuvoje įvyko šis tas nematyto – Vyriausybė ėmė ir susiskaičiavo savo valdomą turtą. Skamba keistai, bet faktas – nuo pat nepriklausomybės atkūrimo valstybė nežinojo, kiek ji turi turto ir kokia jo vertė. Bet, kaip sakoma, geriau vėliau negu niekada. Juoba kad netgi tik po pirminių skaičiavimų (neįtraukta kelių ir valstybei priklausančios komercinės paskirties žemės kaina) to turto valstybė rado ne taip jau mažai – už 18 mlrd. Lt. Arba tai yra maždaug ketvirtadalis viso Lietuvos turto vertės.

Tai buvo geroji žinia. Blogoji – turimas turtas valstybei duoda ne pelno, o nuostolių. Kaip rodo Lietuvos valstybės valdomo komercinio naudojimo turto apžvalga, pernai valstybės turtas pridarė 1,3 mlrd. Lt grynojo nuostolio. Iš visų valstybės valdomų energetikos, transporto, miškų ir kitokio verslo įmonių pelningai dirbo, juokinga pasakyti, tik “Regitra” ir pora miškų urėdijų. Dividendų valstybė iš savo įmonių gavo mažiau nei 45 mln. Lt, nors, remiantis Švedijos patirtimi, iš 18 mlrd. Lt komercinio turto pelno derėtų išspausti kokius trisdešimt kartų daugiau – iki 1,5 mlrd. Lt. Na, tiek jau to – nesilygiuokime iš karto į skandinavus, bet bent jau milijardu biudžetą valstybinės komercinės paskirties įmonės turėtų papildyti. Bet nepapildo. Kodėl?

Valdiškų pinigų tvermės ir kitimo dėsnis byloja, kad šie niekados nedingsta, tik keičia priklausomybę. Tai, kas vakar buvo valstybės kišenėje, šiandien gali atsidurti privačioje. Tiesa, atvirkštine tvarka ši taisyklė neveikia, nebent teisėtvarkai įsikišus. O jeigu teisėtvarka daro tai itin vangiai ir dar jei savininkas nežino, kas ir už kiek jam priklauso, tad nesugeba aiškiai įvardyti, kas yra pradingę, šį pinigų tvermės ir kitimo dėsnį gerai įvaldę valstybės tarnai pasijunta esą tikri valstybės turto šeimininkai. Kaip kadaise sovietmečiu jautėsi savo valdomo turto šeimininkai gamyklų direktoriai, nors formaliai tas turtas buvo valstybės.

Lygiai taip pat šiandieną valstybei priklausančių įmonių vadovai jaučiasi lyg tikrieji jų savininkai. Nes tik nuo jų priklauso, duos įmonė pelno savo savininkui ar pinigų srautas pasiskirstys įmonės vadovų ir su jais susijusių asmenų kišenėse. Atsižvelgiant į tai, kad daugelio šių įmonių vadovybėje sėdi politinio paskyrimo asmenys (socdemų valdymo metais tuo ypač pasižymėjo “Lietuvos paštas” ir visų gerų draugų prieglauda tapę “Lietuvos geležinkeliai”), nesunku atspėti, kieno kišenėn pagal pinigų tvermės ir kitimo dėsnį nukeliavo tie 1,3 mlrd. Lt, kuriuos valstybei priklausančios įmonės nurašė į nuostolius. Ne veltui socdemų vadas Algirdas Butkevičius Vyriausybės norą išgryninti šių įmonių veiklą prilygino pasikėsinimui į auksinius kiaušinius dedančias vištas. Žinojo, ką sako.

"Veido" archyvas

D.Grybauskaitė, daug kritikavusi A.Kubilių, pareiškė neturinti kuo jį pakeisti

Konservatoriai įsitikinę, kad pamainos jiems šiame Seime nėra ir būti negali, tad ketina toliau valdyti Lietuvą ir neturėdami formalios balsų daugumos parlamente.

“Šiemet galėjau pamokyti Davidą Cameroną (naująjį Jungtinės Karalystės premjerą – “Veido” past.), kaip reikia konsoliduoti biudžetą, kitais metais veikiausiai galėsiu jį pamokyti, kaip reikia valdyti turint mažumos Vyriausybę”, – taip tarsi juokais premjeras Andrius Kubilius atsakė į klausimą, kaip jo vadovaujamas Ministrų kabinetas ketina prastumti pro Seimą skausmingų reformų planus, jeigu valdančioji koalicija nebeturi net formalios daugumos.

Bet kitos premjero pastabos verčia manyti, kad tai buvo visai ne juokai – A.Kubilius ir jo vadovaujama Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai visai rimtai nusiteikę vadovauti Vyriausybei neturėdami formalios daugumos Seime. O gal netgi be formalių sutarčių su kitomis Seimo partijomis dėl paramos mažumos Vyriausybei. Svarbiausia – akivaizdus konservatorių nusiteikimas, kad A.Kubiliaus Vyriausybė išliks iki Seimo kadencijos pabaigos.

Tai būtų ganėtinai naujas įvykis Lietuvos politinėje praktikoje. Ligi šiol mažumos Vyriausybių būta, bet jos būdavusios arba iš bėdos, po didelių politinių krizių, tik norint išgyventi iki netrukus vyksiančių Seimo rinkimų (socialdemokrato Lauryno Mindaugo Stankevičiaus ar pirmoji A.Kubiliaus Vyriausybė), arba iš anksto susitarus dėl oficialios opozicijos paramos, kaip 2006–2008 m. gyvavo Gedimino Kirkilo Vyriausybė, sudarymo metu gavusi konservatorių paramą. Ir nors po metų ta parama buvo atšaukta, paskutiniai socdemų mažumos Vyriausybės metai niekuo neišsiskyrė iš ankstesnių mažumos Vyriausybių valdymo – tik iš bėdos, nes artėjant rinkimams versti neapsimoka.

Tuo tarpu A.Kubilius nusiteikęs dirbti mažumoje, nors iki rinkimų dar likę daugiau nei pusė Seimo kadencijos, be to, jis vadovauja Vyriausybei nuo pat pirmos dienos, o ne atėjo į šį postą po kokios nors ilgalaikės politinės krizės. Nors, kita vertus, ekonominė krizė ir poreikis ją įveikti žmonėms labai skausmingais būdais atbaido nuo valdžios visus norinčius daug veiksmingiau nei politinė krizė.

A.Kubilius turi prezidentės paramą

Akivaizdu, kad A.Kubiliaus norą apsieiti be valdančiosios koalicijos išplėtimo lėmė trys veiksniai.

Pirmasis ir, ko gero, svarbiausias – jis tebeturi neginčytiną prezidentės Dalios Grybauskaitės paramą. Nors pastaruoju metu valstybės vadovė vis dažniau viešai kritikuoja premjerą dėl suveltos, aiškios koncepcijos neturinčios mokesčių sistemos, nepakankamos kovos su kontrabanda, dėl ypač lėto Vyriausybės sprendimų įgyvendinimo, dėl Ministrų kabinete ir Seime iškraipomų iš Prezidentūros paleistų įstatymdavystės iniciatyvų, bet tai nekeičia jos principinės nuostatos – geresnio premjero už A.Kubilių šiuo metu nėra ir nelabai matosi kandidatų, turinčių galimybę užimti šį postą. Tiek tarp Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovų, tiek tarp Seimo opozicijos.

Antrasis veiksnys – partijos ir Seimo frakcijos, su kuriomis pastaruosius du mėnesius konservatoriai vedė pokalbius dėl galimo valdančiosios koalicijos išplėtimo, arba neparodė aiškaus noro prisiimti atsakomybės, arba iškėlė tokius reikalavimus, kad valdyti esant mažumoje pasirodė būsiant veiksmingiau, nei juos tenkinti.

Paksistai per daug užsiprašė

Viena iš labiausiai tikėtinų naujųjų koalicijos dalyvių buvo partija “Tvarka ir teisingumas”, su kurios lyderiu europarlamentaru Rolandu Paksu premjeras A.Kubilius buvo kelis kartus susitikęs neformalių pokalbių. Taip pat kalbėtasi ir su šios partijos atstovais Seime. “Veido” turimomis žiniomis, tų pokalbių metu išaiškėjo keli dalykai. Pirmas – paksistų apetitas valdžios postams viršija visas sveiko proto ribas. Antras – jų pačių gretose nėra sutarimo.

Prašyta arba Seimo pirmininko posto ir dviejų ministerijų, arba keturių ministerijų be postų Seime. Pirmąjį pageidavimą išdėsčiusi partijos vicepirmininko Valentino Mazuronio (kuris pats neatsisakytų tapti Seimo pirmininku) grupuotė, o antrąjį – V.Mazuroniui oponuojanti Remigijaus Ačo ir Kęsto Komskio grupė, norinti kuo daugiau postų vykdomojoje valdžioje ir nevertinanti parlamentinės veiklos.

Kadangi visi konservatorių pokalbiai su paksistais buvo neformalūs, konkrečių, ant popieriaus sudėliotų reikalavimų, kokių gi ministerijų šie pageidautų, nebuvo. Tačiau tarp minimų, “Veido” žiniomis, būta pačios turtingiausios ir daugumą didžiausių valstybės įmonių valdančios Susisiekimo ministerijos bei Vidaus reikalų ministerijos. Pastaroji nuolat bėdų su teisėtvarka turintiems paksistams buvusi galgi geidžiamiausia.

Dar viena priežastis, kodėl pokalbiai su paksistais nutrūko, – koalicijos išplėtimas šia partija grėsė rimtais nesutarimais su Eligijaus Masiulio vadovaujamu Liberalų sąjūdžiu, kol kas esančiu patikimiausiu konservatorių koalicijos partneriu.

Užtai Vyriausybė gana netikėtai gavo solidžią neformalią “darbiečių” bei socialdemokratų paramą. Pasak vieno iš konservatorių lyderių, klausimas dėl koalicijos plėtros buvo sprendžiamas paskutinę Seimo sesijos dieną, kai buvo balsuojama dėl atlyginimų ir socialinių išmokų mažinimo. Visais klausimais, išskyrus pensinio amžiaus ilginimą, Vyriausybę rėmė dauguma Darbo partijos frakcijos narių ir iki devynių socialdemokratų. Būtent po to A.Kubilius ir prašneko, kad, užuot plėtus koaliciją, verčiau dirbti mažumoje, svarbiausiems balsavimams rėmėjų susirandant įvairiose frakcijose. Juoba kad ir dėl pensinio amžiaus ilginimo per Seimo rudens sesiją su socdemais jau sutarta. Tai “Veidui” iš esmės patvirtino ir Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius, tiesa, pridūręs, kad svarstant įstatymą socdemai teiks ir savus pasiūlymus.

Sutramdė vidinę opoziciją

Trečiasis veiksnys – konservatoriai, regis, dar kartą sugebėjo įveikti nesutarimus partijos viduje. Kovo pabaigoje maištauti prieš partijos pirmininką A.Kubilių žadėjo tautininkų vadas Gintaras Songaila, nepatenkintas premjero parama Lietuvos piliečių pavardžių rašybai jų tikrąja forma. Gegužę prie jo prisidėjo kitas tautininkas Kazimieras Uoka, nepatenkintas, kad premjeras neuždraudė gėjų ir jų rėmėjų eitynių.

Abu partijos naujokai (tautininkai į Tėvynės sąjungą priimti tik prieš Seimo rinkimus) sugebėjo surinkti pakankamai rėmėjų parašų, kad būtų galima pradėti diskusiją apie konservatyviąsias vertybes per partijos tarybos posėdį. Šis posėdis turėjo vykti (ir vyko) liepos 3-iąją, bet prezidento Algirdo Mykolo Brazausko mirtis ir laidotuvės sujaukė visus konservatorių vadovybės planus. Partinę vertybinę diskusiją numatyta perkelti į kitą savaitę vyksiantį konservatorių sąskrydį pajūryje. Tačiau atrodo, kad G.Songailos užsidegimas užkurti pirtį A.Kubiliui gerokai atvėso.

“Gal nedidukė ideologinė diskusija ir bus, – sakė jis “Veidui”, paklaustas, kaip sekasi aiškintis su premjeru dėl konservatyviųjų vertybių. – Bet per dvi valandas, kurios numatytos programoje, daug neprišnekėsi, juoba kad tuo pat metu numatytos ministrų paskaitos apie energetiką ir ūkio skatinimą. Ir šiaip sąskrydžio metu žmonės nenusiteikę daug kalbėti”.