“Mes kuriame labai blogus produktus, nes dėl jų darbo netenka šimtai žmonių, bet įmonių veiklos efektyvumas padidėja kelis kartus”, – teigia įmonių grupės “Elinta” vadovas Vytautas Jokužis.

"Veido" archyvas

Trimatis vaizdų skeneris – šių metų įmonių grupės “Elinta” pasididžiavimas. “Ateinantį pavasarį švęsime įmonės gyvavimo dvidešimtmetį, ta proga Lietuvos ir pasaulio rinkoms pristatysime jau kitus naujus produktus, prie kurių kūrimo kaip tik dabar intensyviai dirbame. Tai produktai, skirti platesniam vartojimui, ir ne paslaptis, kad jie susiję su elektrinėmis transporto priemonėmis. Daugiau paslapčių išduoti negaliu”, – dėsto įmonių grupės “Elinta”, kuri jau yra sukūrusi elektrinį motorolerį, savininkas ir vadovas Vytautas Jokužis.

Prieš trejus metus įmonių grupei įsikėlus į Kauno LEZ esančias naujas gamybines patalpas, produkcijos imta gaminti vis daugiau. Netrukus pasikeitė ir įmonės veiklos devizas, anksčiau skelbęs: paimkim Vakaruose sukurtą elektroniką ir pritaikysim pagal savo sugebėjimus, o dabar skelbiantis: pagaminkim elektroniką patys ir eksportuokim į Vakarus.

Prekybą keitė kūryba

Pernai aptariamos įmonių grupės apyvarta mažėjo, mat pagrindiniai “Elintos” užsakovai stipriai sumažino savo išlaidas veiklos automatizavimo srityje, tačiau šiemet finansiniai rezultatai vėl pastebimai geresni, o metų pabaigoje apyvarta veikiausiai sieks buvusią prieškriziniais 2008-aisiais.

“Mes irgi taupėme, bet mano požiūris toks, kad sąnaudų mažinimas yra tiesiausias kelias į bankrotą. Mes sugebėjome sąnaudas mažinti nepažeisdami šio principo. Praėjusiais metais, kai mažėjo įmonių grupės apyvarta, uždirbtų pinigų stengėmės nepravalgyti ir nelaukdami geresnių laikų susitelkėme į naujų produktų kūrimą”, – veiklos sėkmės priežastį atskleidžia V.Jokužis ir iš karto supažindina su pernai baigtu kurti, šiemet pristatytu aukštųjų technologijų produktu.

Tai trimatis vaizdų skeneris, skirtas ortopedijos įmonėms, galintis tiksliai išmatuoti paciento pėdą ir visus duomenis iš karto siųsti ortopedinių batų įdėklų gamintojui. Jam sukurti prireikė apie 2 mln. Lt, kurie gauti iš ES struktūrinių fondų. V.Jokužio teigimu, be ES finansavimo, šis lietuviškas produktas dienos šviesos būtų neišvydęs. Metų pradžioje pristatytas produkto prototipas pradėtas gaminti tik vidurvasarį, o per tris mėnesius pagaminta ir parduota per šimtą vienetų, kurių vienas rinkoje kainuoja apie 6 tūkst. eurų (daugiau nei 20 tūkst. Lt).

Šiuo metu pagrindinis šių skenerių pirkėjas – Didžiosios Britanijos kompanija “Delcam”, per kurios filialus visame pasaulyje šis lietuviškas produktas parduodamas Amerikoje, Australijoje ir Vakarų Europoje. Vieną trimačio vaizdo skenerį yra įsigijęs ir vienas Lietuvos ortopedinių gaminių gamintojas.

Dar vienas įmonės pasididžiavimas, kuriant trimačio skenavimo sprendimus, – įrenginiai, naudojami stomatologijos srityje. Šiuo metu gaminant implantus reikia žinoti kaulo atspaudą (tam daroma operacija), pagal kurį gaminamas gipsinis modelis, o tik pagal jį – implantas. Jį pritvirtinant prie kaulo taip pat reikalinga operacija. Tad “Elinta” kuria trimatį skenerį ir ortodontams. Sukurtos technologijos ir skenavimo sistemos jau naudojamos atliekant bandomąsias operacijas. Stomatologijai skirtų įrenginių gamybą numatoma pradėti 2011 m. pabaigoje.

Paklaustas, kaip pavyksta išgryninti idėjas naujiems produktams sukurti, V.Jokužis sako, jog tobulėjant technologijoms pastebima, kad gali atsirasti dar tobulesnių produktų ir galimybių arba paaiškėja, ko dar nėra. “Tada mes paimame ir tai padarome kaip mėgėjai, o jeigu randame bendraminčių ir būdų sukurtam produktui platinti – imamės gamybos”, – teigia įmonių grupės vadovas, negailintis laiko naujovėms ir į mokslinius tyrimus investuojantis didžiąją dalį kompanijos pinigų bei naudojantis tam skiriamas ES lėšas.

Intelektualūs sprendimai didina efektyvumą

“Mūsų parduodami pramonės automatizavimo produktai yra labai blogi, nes jie atleidžia žmones iš darbo, – juokauja V.Jokužis.

Kalbėdamas apie šalies pramonės automatizavimo procesų tendencijas pašnekovas prisimena 2007-uosius, kai įmonės beveik neskaičiavo, kam leidžia pinigus, todėl neretai buvo perkami labai brangūs užsienio kompanijų produktai arba tiesiog neieškoma būdų, kaip didinti veiklos efektyvumą.

“Užpernai ir pernai stebėjome pramonės įmonių lūkuriavimo procesą, kai šaltinis išlaidų veiklai automatizuoti beveik visiškai užako. Bet per pastaruosius metus verslininkai padarė labai teisingas išvadas ir pagaliau pradėjo skaičiuoti. Tad šiemet pramonės investicijos į gamybos automatizavimą atsigauna, tai pastebima iš didėjančios produktų paklausos, kurios esama pasiūla netgi ne visada laiku spėja patenkinti. Mat atsigaunant pramonei ir užsienio gamintojai nespėja sukaupti atsargų sandėliuose”, – tendencijas dėsto pašnekovas.

Paklaustas, kuris jų sukurtas pramonės automatizavimo procesas jam pačiam padarė didžiausią įspūdį, V.Jokužis prisimena bendrovei “Kaft Foods Lietuva” atliktus saldainių pakavimo linijos automatizavimo darbus. Iki tol 16 darbuotojų dirbo labai saldų darbą, dėstydami saldainius į dėžutes, o dabar sukurtas įrenginys per valandą į dėžutes sudėsto apie toną saldainių, kiekvieną jų apžiūrėdamas iš visų pusių, įvertindamas jo dydį ir patikrindamas, ar gerai ant jo užlietas šokoladas.

Dar ne vieną dešimtį darbuotojų pakeitęs “Elintos” sprendimas – bendrovei “Kauno vandenys” sukurta dispečerinių veiklos stebėsenos sistema, kurią visame mieste prižiūri tik keletas darbuotojų.

Apibendrindamas “Elintos” įmonių grupės vadovas teigia, kad jam labiau prie širdies elektronikos ir intelekto sintezės produktai, ne ką nors pakeičiantys, bet tam tikrų sričių veiklos kokybę pakeliantys į dar aukštesnį lygį.

Kitų vertinimai

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA direktorius dr. Henrikas Mykolaitis tvirtina, kad kuriant aukštųjų technologijų produktus svarbu ne tik suprasti, kas buvo vakar, bet ir suvokti, kokie gaminiai gali būti perspektyvūs rytoj. Tuo, jo vertinimu, V.Jokužio vadovaujama įmonių grupė ir yra išskirtinė.

“Pagrindinis Lietuvos pramonės efektyvumo rodiklis yra pridėtinės vertės kūrimas. Svarbu ne kiek įmanoma daugiau pridrožti drožlių, bet kurti ir savo kūrybą parduoti brangiai. Neužtenka turėti vien gaminį, reikia efektyvios vadybos bei remtis mokslinių tyrimų institucijų resursais”, – įmonių grupės “Elinta” stiprybes, tarsi pamokymus kitiems, išskiria H.Mykolaitis.

“Veido” dosjė
Dr. Vytautas Jokužis, 51 m.
Įmonių grupės “Elinta” generalinis direktorius ir savininkas.
Išsilavinimas: Kauno technologijos universitetas, technologijų srities mokslų daktaras.
Karjera: baigęs studijas nuo 1983 iki 1991 m. KTU mokslinis darbuotojas, nuo 1991 m. su trimis draugais susimetė po 100 rublių ir įsteigė bendrovę “Elinta”.
Pirmi uždirbti pinigai: bendrovė “Alytaus medvilnė” už sukurtą darbo apskaitos sistemą atsiskaitė audiniais, kuriuos reikėjo pačiam parduoti.
Pats apie save: “Elektronikas iš prigimties”.
Apie įmonių grupę:
Įmonių grupei “Elinta” priklauso penkios bendrovės, veikiančios pramonės įmonių automatizavimo srityje. Pagrindinė veikla – automatikos gaminių pardavimas ir gamybinė veikla.
Apyvarta:
2009 m. III ketvirčiai – 8 mln. Lt
2010 m. III ketvirčiai – 10 mln. Lt
Darbuotojų skaičius:
2010 m. – 73