Premjero Andriaus Kubiliaus ir ūkio ministro Dainiaus Kreivio aktyvus darbas viliojant stambias tarptautines korporacijas į Lietuvą davė vaisių – į mūsų šalį per pusantrų metų atėjo trys didžiulės kompanijos.

Mažai Europoje šalių, kuriose stambus užsienio investuotojas kilus nesklandumų galėtų lengvai susitikti su premjeru ar paskambinti telefonu ūkio ministrui. Lietuva – viena tokių. Aukščiausių šalies vadovų asmeninis dėmesys investuotojams – didelis privalumas, juo labiau kad norint pritraukti investicijų neužtenka vien tik užtikrinti tinkamas verslo sąlygas ir išlaikyti stabilią ekonominę padėtį.
Nors ne vienas ekonomistas pabrėžia, jog Lietuvoje verslo sąlygos ir mokesčių aplinka patraukli investuotojams, o viešųjų finansų iššūkiai suvaldyti, premjero patarėjas Mykolas Majauskas apgailestauja, kad Lietuva dažnai nepatenka net į vadinamąjį ilgąjį investicijoms patrauklių šalių sąrašą. Kovose dėl investicijų dažniausiai laimi žinomos šalys, o Lietuva tokiu laimėjimu niekuomet negalėjo pasigirti.
Tad nors iš pradžių premjero ir ūkio ministro kelionės po pasaulį kviečiant į Lietuvą investuotojus skeptikams kėlė kreivą šypsnį, dabar rezultatų jau neįmanoma nepastebėti – šiemet Lietuvoje veiklą pradėjo Didžiosios Britanijos bankas “Barclays”, “Western Union” paskelbė steigianti paslaugų, o IBM – tyrimų centrą.

Intensyvios derybos ir nemigo naktys

Buvęs ūkio viceministras Arnoldas Burkovskis, tiesiogiai dalyvavęs derybose dėl šių stambių korporacijų atėjimo į Lietuvą, mano, jog per trumpą laiką prisivilioti tiek kompanijų pavyko dėl aukščiausio lygio vadovų požiūrio, kad užsienio investicijos šaliai labai svarbios. “Anksčiau buvo traktuojama, kad Lietuvos investuotojai nėra svarbiausi, ir netgi teigiama, kad užsienio investicijos nereikalingos. Toks požiūris negalėjo būti patrauklus užsienio investuotojams”, – neabejoja A.Burkovskis.
Ūkio ministras Dainius Kreivys šią priežastį “Veidui” taip pat nurodė kaip vieną svarbiausių. “Pirmiausia Lietuva aiškiai paskleidė žinią, kad šalis nori, gali ir yra pasirengusi priimti užsienio investicijas, nes mato abipusę naudą”, – pabrėžia ministras.
Patrauklumo Lietuvai suteikė ir apsisprendimas užsienio investuotojams teikti finansinę paramą iš ES fondų. Rytų ir Centrinės Europos regione investicijos perkamos, tad, D.Kreivio nuomone, šie žingsniai suteikė Lietuvai galimybę dėl investicinių projektų konkuruoti su Lenkija, Čekija, Vengrija ir kitomis šalimis.
“Barclays” atveju labai akivaizdžiai matyti, kad Lietuvoje nėra jiems reikiamos kvalifikacijos žmonių. Vyksta mokymai, ir užsienio investuotojai daro tai, ką savarankiškai turėjome pasidaryti patys. Parama jiems skirta, kad jie galėtų ištaisyti švietimo sistemos profesinio rengimo broką”, – atkreipia dėmesį A.Burkovskis.
Tačiau parama, pasak jo, tikrai nebuvo lemiamas veiksnys, nes kelių milijonų litų parama milijardus svarų uždirbančiai bendrovei yra tik simbolinis žingsnis. A.Burkovskio žiniomis, Lenkija “Barclays” siūlė gerokai didesnę paramą, bet bankas vis dėlto pasirinko Lietuvą.
Tiesa, vien siūlomos paramos ir palankaus aukščiausio lygio vadovų požiūrio nepakako – dėl investavimo vyko ilgas ir intensyvus darbas. Devynis mėnesius trukusios derybos su “Barclays” iš derybininkų pareikalavo ir bemiegių naktų. “Kartą pirmą valandą nakties gulėjau lovoje su nešiojamuoju kompiuteriu ir susirašinėjau su investuotojais elektroniniu paštu”, – pamena A.Burkovskis.

“Barclays” sukėlė sniego gniūžtės efektą

Premjero patarėjas M.Majauskas mano, kad pirmieji pokyčiai dėl užsienio investicijų Lietuvoje prasidėjo nuo stambios tarptautinės kompanijos CSC paslaugų centro Vilniuje atidarymo. O “Barclays” priėmus sprendimą investuoti Lietuvoje įsisuko sniego gniūžtės principas – žinia apie galimybes investuoti mūsų šalyje tapo dar garsesnė, atkreipdama ir kitų didelių tarptautinių kompanijų dėmesį.
“Korporacija “Western Union” tam tikra prasme sekė “Barclays” banką, su kuriuo palaikė aktyvų dialogą, prieš apsispręsdama kurti paslaugų centrą Vilniuje. Mano žiniomis, tai buvo svarbus aspektas “Western Union” priimant sprendimą. O IBM vadovai Niujorke vėlgi rimtai susidomėjo galimybėmis investuoti Lietuvoje tik išgirdę kelis skambius tarptautinių kompanijų vardus”, – užkulisines peripetijas atskleidžia M.Majauskas.
A.Burkovskis pasakoja, kad “Western Union” pirmą kartą Lietuvoje dairėsi prieš trejus metus, tačiau tuomet apsisprendė čia neinvestuoti. Kai lietuviai vėl užmezgė kontaktą su korporacija, ji jau buvo nusprendusi investuoti Bratislavoje. “Teisingiau sakyti, kad “Western Union” ne prisiviliojome, o persiviliojome”, – patikslina A.Burkovskis.
Pasak jo, prisikviesti į Lietuvą šią kompaniją padėjo ir ambasadorius JAV, ir šioje kompanijoje dirbantis lietuvis, o šią įmonę bandžiusiai sudominti komandai Lietuvoje teko imtis netradicinių priemonių – tartis su kolegijomis ir universitetais, kad šie pradėtų rengti reikiamos krypties specialistus, ieškoti “Western Union” specifinių patalpų, o jas suradus derėtis su į jas jau nusitaikiusiais kitais nuomininkais.
Na, o ūkio ministras D.Kreivys sunkiausiomis vadina derybas su IBM. “Gerai žinomas šios kompanijos svoris rinkoje, tačiau mums svarbus bei reikalingas ir jos intelektinis kapitalas. Kitaip nei vien dėl materialių investicijų, derybose su IBM teko atsižvelgti ir įvertinti galiūno intelektinį svorį. Per derybas mums pavyko įrodyti, kad Lietuvos mokslinis potencialas yra vertas dėmesio”, – pasakoja ministras.

Darbuotojų patrigubėjo

Šių naujų užsienio investicijų naudą Lietuva pajuto netrukus. “Barclays” IT centras pradėjo dirbti Lietuvoje sausio 1 dieną, turėdamas 149 darbuotojus, o šiandien įmonėje darbuojasi daugiau nei 500 specialistų. Tuo tarpu paslaugų centrą Lietuvoje steigianti “Western Union” oficialiai veiklą pradės nuo kitų metų pradžios, bet jau šiuo metu yra įdarbinusi apie 200 darbuotojų.
Šių įmonių atėjimas, kaip pabrėžia ūkio ministras D.Kreivys, palengvino ir tolesnes derybas. “Anksčiau kalbantis su kompanijomis tekdavo atsakinėti į klausimus, kodėl Lietuva, turėdama puikią infrastruktūrą, išsilavinusią darbo jėgą, valstybės norą pritraukti investicijų, negali pasigirti turinti daug tarptautinių garsių kompanijų, atradusių mūsų šalį. Dabar tokių klausimų nebebūna. Pastarosios sėkmės istorijos – vienas svarbiausių argumentų, kalbantis su kitais investuotojais”, – tvirtina ministras.
M.Majauskas apibendrina, kad dabar svarbiausia neprarasti pagreičio, nes jau yra pradinis įdirbis pritraukiant investicijų. “Praėjus keleriems metams be apčiuopiamų rezultatų, deja, gali tekti vėl pradėti beveik iš naujo”, – primena M.Majauskas.

Pasaulinį paslaugų centrą Lietuvoje steigianti grynųjų pinigų perlaidų bendrovė “Western Union” pradėjo aktyvią darbuotojų paiešką. Artimiausiu metu į darbą ketinama priimti virš 200 apskaitos, klientų aptarnavimo, IT specialistų, verslo vadybininkų bei duomenų analitikų. Planuojama, kad ateityje paslaugų centre Lietuvoje dirbs iki 450 profesionalų.

Lietuvoje atidaromas centras EUROC aptarnaus “Western Union” klientus-agentus Europoje, JAV, Vidurio Rytuose ir Afrikoje. Jie padės ir Lietuvoje veikiančių klientų-agentų (“Swedbank” ir “Lietuvos pašto”) darbuotojams spręsti kasdienes su pinigų perlaidomis susijusias problemas.

Darbuotojų “Western Union” Lietuvoje ieško trys personalo atrankos bendrovės “Strategic Staffing Solutions International”, “Delta management solutions” ir “Grafton recruitment”. Didžiąją dalį darbuotojų atrinks “Strategic Staffing Solutions International”. Tarp jų bus apskaitos ir audito specialistai, IT specialistai, klientų operacijų palaikymo specialistai ir komandų vadovai.

Apskaitos ir audito specialistus “Western Union” linkę rinktis iš neseniai šias specialybes Lietuvos aukštosiose mokyklose baigusių absolventų. Tikimasi, kad ką tik studijas baigę žmonės bus geriau pasirengę darbui su tarptautiniam verslui pritaikytomis sistemomis.

“Lietuvos rinkoje iš viso yra apie 30 tūkst. įvairaus lygio IT specialistų, universitetai kasmet išleidžia dar daugiau negu 1 tūkst. IT srities absolventų, taigi esame nusiteikę optimistiškai. Gera žinia yra ir tai, kad daugiau nei 200 universitetų ir kolegijų ruošia finansų ir apskaitos sričių specialistus, kurie trokšta tapti daugianacionalinės rinkos dalyviais”, – sakė “Strategic Staffing Solutions International” vadovas Lietuvoje Andrius Francas.

“Western Union” ketina investuoti į jaunus, imlius naujovėms specialistus, kurie pasiryžę dirbti tarptautinėje aplinkoje bei siekia asmeninio ir profesinio tobulėjimo.

Šis paslaugų centras Vilniuje bus trečiasis kompanijos klientų aptarnavimo centras steigiamas “Follow the sun” principu. Taip siekiama centrus geografiškai išdėstyti taip, kad klientų aptarnavimo operatyvumo ir kokybės nepaveiktų besikeičiančios laiko juostos ir darbo laikas. Pirmieji du centrai yra Filipinuose ir Kosta Rikoje.

Pasaulinė grynųjų pinigų perlaidų lyderė “Western Union” ketina steigti Lietuvoje savo pasaulinį paslaugų centrą (angl. “Global Operations Centre of Excellence”) – kompanija jau pasirašė ketinimų protokolą su Ūkio ministerija.

“Western Union” planuoja centrą Lietuvoje atidaryti jau šiemet ir per pirmuosius trejus metus sukurti daugiau nei 200 darbo vietų.

“Džiaugiuosi, kad tarptautinė finansinių paslaugų inovacijų lyderė “Western Union” šiam projektui pasirinko Lietuvą. Jau nebe pirma užsienio investicija į mūsų šalies paslaugų sektorių rodo, kad esame pajėgūs pasiūlyti ir siūlome pasaulinėms korporacijoms puikius specialistus ir aukštos pridėtinės vertės paslaugas”, – sako ūkio ministras Dainius Kreivys.

“Lietuvą pasirinkome dėl puikiai išsilavinusių ir kvalifikuotų bei daugybę užsienio kalbų mokančių žmonių, stabilaus politinio klimato ir atsigaunančios ekonomikos, pasaulinio lygio infrastruktūros bei Lietuvos Vyriausybės pastangų pritraukti užsienio investuotojus”, – sako Davidas Larkworthy, “Western Union” vyresnysis viceprezidentas ir veiklos strategijos vadovas.

Pasauliniame paslaugų centre Vilniuje bus teikiamos aptarnavimo ir administravimo paslaugos, kurios papildys kitų “Western Union” centrų paslaugas.

“Western Union” veikia per daugiau nei 420 000 klientų aptarnavimo taškų tinklą 200 šalių ir teritorijų visame pasaulyje. Šis paslaugų centras Vilniuje bus ketvirtas “Western Union” pasaulinis centras. 2009 metais “Western Union” apyvarta buvo 5,1 mlrd. JAV dolerių, kompanijoje dirba daugiau kaip 6 000 darbuotojų.