Gegužės 6 d., praėjus 1 mėnesiui po lietuviško startuolio sukurtos programėlės “Rotten WiFi” paleidimo, dalinamės sukaupta informacija, kur ir koks yra geriausias interneto ryšys visame pasaulyje.

Kol kas iOS platformai skirta programėlė leidžia įvertinti bevielio ir 3G ryšio techninį greitį viešosiose erdvėse bei suteikia galimybę vartotojams išreikšti savo (ne)pasitenkimo lygį bei nuomonę apie gaunamą paslaugą, taip pat matyti jau įvertintas vietas.

Pirmajį geriausių bevielio interneto ryšio matavimų dvidešimtuką besąlygiškai užėmė Lietuvos viešos ir privačios erdvės, parodančios, kad Lietuva pagal interneto greitį ir kokybę yra pavyzdys visam pasauliui.

Programėlės “Rotten WiFi” didžiausias išmatuotas parsisiuntimo (download) greitis privačioje erdvėje, siekęs 83,4 Mbps, buvo užfiksuotas Kaune, o išsiuntimo (upload) greičio rekordas – 82,9 Mbps, nustatytas Vilniuje. Programėlės naudotojai parsisiuntimo greitį įvertinimo 9 balais iš 10, kas parodo, kad vartotojai tikisi ir norėtų dar spartesnio interneto ryšio ir dar nėra 100 proc. patenkinti.

Viešosiose erdvėse interneto greitis Lietuvoje visa galva lenkė kitas pasaulio šalis. Greičiausias WiFi buvo užregistruotas Startup Hihgway inkubatoriuje Vilniuje, kur atsisiuntimo greitis siekė 72,6 Mbps, o išsiuntimo – 69,5 Mbps. Nedaug atsiliko VDU Centriniai rūmai Kaune, su 63,3 Mbps atsisiuntimo greičiu. Antroje vietoje pagal išsiuntimo spartą liko verslo centras “Alfa” Vilniuje – 68,7 Mbps. Šių vietų bevielio ryšio kokybę testavę vartotojais įvertino jas atitinkamai 9 ir 8  balais iš 10, naudojant KPR – Klientų pasitenkinimo rodiklio (eng. NPS – Net Promoter Score) metodą.

Per visą laikotarpį bevielio interneto ryšys ištestuotas ir 6 Lietuvos viešbučiuose.
Didžiausias WiFi greitis buvo užfiksuotas “Novotel Vilnius Centre” – 14,1 Mbps atsisiuntimo greitis ir 21,1 Mbps išsiuntimo greitis, o interneto vartotojai šį viešbutį įvertino 7 balais iš 10.

Su “Rotten WiFi” programėle jau išmatuota apie 60 000 vietų 127 pasaulio šalyse. Daugiausiai vartotojų yra JAV – 12 proc., nedaug atsilieka Filipinai – apie 10 proc., bei Lietuva su 8,5 proc. naudotojų.

Rotten WiFi Android versija ir tinklapis startuos 2014 m. gegužės pabaigoje.

Rotten WiFi programėlę galima atsisiųsti čia. (https://itunes.apple.com/lt/app/rotten-wifi/id848931103?mt=8.)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad vis daugiau amerikiečių pastebi didėjančią priklausomybę nuo belaidžio Wi-Fi ryšio. Kompanijos „Broadcom“ užsakyto tyrimo rezultatai parodė, jog 60 procentų respondentų negali praleisti visos darbo dienos be Wi-Fi prisijungimo taško paieškos. Trys iš dešimties atsakė, kad jie negali būti be Wi-Fi ryšio ilgiau nei valandą.

Apklaustieji žmonės teigė, kad norėdami gauti greitą ir patikimą Wi-Fi prieigą mielai mainais galėtų kai ką paaukoti. Devyni iš dešimties už Wi-Fi prieigą paaukotų vieną iš mėgstamiausių užsiėmimų prisijungus. Aukojamųjų veiklų sąraše – „Twitter“ (paaukotų 57 % teigiamai atsakiusių), „Facebook“ (50 %), tuo tarpu trečdalis (34 %) galėtų netikrinti pašto dėžučių.

Priklausomybė yra tokia stipri, kad daugelis paaukotų realesnius daiktus – šokolado plytelę (43 %), o likti be kavos, mainais į Wi-Fi ryšį, pasiryžtų net 39 % apklaustų amerikiečių. Didėjančią šalies priklausomybę nuo Wi-Fi prieigos lemia didesnė turinio atnaujinimo bei aukštos raiškos vaizdo transliacijų paklausa mobiliuosiuose prietaisuose.

Michael Hurlston, „Broadcom Mobile&Wireless“ grupės viceprezidentas teigia, kad galimybė prisijungti prie Wi-Fi ryšio žmonėms tapo tokia pat svarbi, kaip ir rytinis kavos puodelis. Bet šiandieniniai Wi-Fi įrenginiai nebuvo kurti tokiems poreikiams ir sprogimo pavidalu išaugusiam vartojimui.

Tam, kad būtų patenkintas žmonių poreikis turėti spartų ir patikimą ryšį, reikalingi greitesni, toliau siekiantys, daugiau aprėpiantys ir labiau energiją taupantys penktosios kartos (5G) Wi-Fi įrenginiai. Iki šių metų pabaigos tokie įrenginiai bus pradėti gaminti ir palaikys 802.11ac standarto reikalavimus.

Daug diskusijų sukėlęs siūlymas įvesti higienos pasus norint naudotis bevieliais buities prietaisais, buvo atmestas. Seimas priėmė Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo pataisų projektą su Seimo nario Andriaus Šedžiaus pataisa.

Ar naudotis televizoriumi, radiju ir nuotoline automobilių signalizacija galėsime tik su raštišku valdžios leidimu? Į tokius valdančiosios daugumos bandymus įvesti biurokratizmą atkreipė dėmesį Seimo narys socialdemokratas Andrius Šedžius.

Anot Seimo nario, jei bus priimtas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo pataisų projektas, Lietuvos gyventojai bus verčiami gauti higienos pasus visai buityje naudojamai bevielio ryšio įrangai. Antradienį A. Šedžius užregistravo siūlymą, kuris išlaikys dabar egzistuojančią tvarką.

Siūlymą papildyti veiklos rūšis, kurioms būtinas leidimas-higienos pasas pateikė Seimo narė Vida Marija Čigriejienė. Jos siūlymui reikalauti higienos pasų iš visų, vykdančių “radiotechninių objektų veiklą”, jau buvo pritaręs Seimo Sveikatos reikalų komitetas.

“Galima tik įsivaizduoti, kokio dydžio kils skandalas, jei valdantieji “prastums” šią pataisą. Visi, naudojantys mobiliuosius telefonus, radijo ir TV imtuvus, nuotolinę automobilių signalizaciją, Wi-Fi tinklus namuose ir t.t., visi privalės gauti higienos pasus”, – perspėjo Seimo narys Andrius Šedžius.

Įstatyme “radiotechniniu objektu” nurodomas “radijo ryšio įrenginys arba bet kuris kitas įrenginys, spinduliuojantis radijo bangas, veikiantis nuo 10 kHz iki 300 GHz radijo dažnių juostoje”. Seimo narys atkreipia dėmesį, kad į šią dažnių juostą papuola visi buityje naudojami bevieliai įrenginiai – Wi-Fi namų tinklo stotys (2.4-2.49 GHz), radijo imtuvai (526-1600 kHz, 0.6-1.6 MHz, 87.5-108 MH), skaitmeninis radijas (230.784 MHz), TV imtuvai (47.5-68, 174-230 MHz, 470-862 MHz), mobiliojo ryšio aparatai (880-915 MHz), radijo telefonai (1775-1785/1870-1880 MHz), skaitmeninės palydovinės TV antenos (10,7-12.75 GHz) ir t.t.

“Man keista, kad atsiranda Seimo narių, kurie siūlo tokius dalykus, neišklausę nei radiofizikos specialistų, nei vartotojų”, – sakė Seimo narys. Jis priminė, kad Lietuvos mokslininkai balandžio pradžioje padarė bendrą pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad elektromagnetinės bangos kenktų sveikatai.