JAV armijos eilinis, įtariamas nutekinęs milžinišką kiekį įslaptintos informacijos tinklalapiui “WikiLeaks”, gali būti tituluotas didvyriu viename Kalifornijos mieste, pagarsėjusiame hipių judėjimu ir protestais prieš karą.

Berklio miesto tarybos nariai antradienį balsuos dėl rezoliucijos, kurioje eilinis Bradley Manningas (Bredlis Maningas) vadinamas didvyriu, o kariškiai raginami paleisti jį iš arešto.

“Pūsti švilpuką dėl karo nusikaltimų nėra nusikaltimas”, – rašoma rezoliucijoje, kuriai pritarė šio miesto Taikos ir teisingumo komisija. – Jeigu eilinis Bradley Manningas yra šaltinis, pateikęs “WikiLeaks” vaizdo įrašą “Šalutinė žmogžudystė” (Collateral Murder) ir/arba 92 tūkst. dokumentų, žinomų kaip “Afganistano karo dienoraštis” (The Afghan War Diary), (tokiu atveju) jis yra didvyris.”

Pacifizmo aktyvistai B.Manningą vadina didvyriu, o vyriausybės pareigūnai, įtūžę dėl įslaptintos medžiagos nutekinimo – piktadariu.

“WikiLeaks” dar neatskleidė, kokiu būdu per pastaruosius kelis mėnesius įgijo šimtus tūkstančių slaptų dokumentų, tarp jų – per 250 tūkst. konfidencialių JAV diplomatinių pranešimų, kuriuos tinklalapis pradėjo viešinti nuo praeito mėnesio.

Tačiau pagrindinis įtariamasis yra 23 metų B.Manningas – vaikiško veido eilinis, kuris buvo suimtas gegužę, kai “WikiLeaks” paviešino vaizdo įrašą “Pašalinė žmogžudystė”, kuriame nufilmuotas vienas kruvinas JAV kovinio sraigtasparnio “Apache” smūgis Bagdade 2007 metais.

“Šio vaizdo įrašo paskelbimas niekam nepakenkė ir yra informacija, kurią pasaulio žmonėms, o ypač Amerikos piliečiams, dera žinoti, – sakoma Berklio rezoliucijoje. – Jungtinių Valstijų armija nuslėpė įrodymus ir paskelbė šį karo nusikaltimą “pateisinamu”, o dabar teigia, kad žudynių paviešinimas yra nusikalstamas.”

B.Manningui gali būtų skirta daugiau nei 50 metų laisvės atėmimo.

Šis karys taip pat įtariamas nutekinęs daugybę įslaptintų dokumentų, kurie dabar žinomi kaip “Afganistano karo dienoraštis” arba “Pentagono raštai II” (Pentagon Papers II).

Beveik 600 tūkst. žmonių pirmadienį pasirašė internetinę peticiją, palaikančią “WikiLeaks”, kurio suimtas įkūrėjas Julianas Assange’as (Džulianas Asandžas) antradienį antrąkart stos prieš teismą Londone.

Ar tinklalapio “WikiLeaks” paviešinti konfidencialios korespondencijos dokumentai prilygs akmeniui, įmestam į JAV diplomatijos vandenis ir sukėlusiam raibulius, kurie ilgainiui išnyks, ar plytai, sviestai į Valstybės departamento langą ir padariusiai nepataisomą žalą?

Kol kas viešai paskelbta tik apie 1 200 iš ketvirčio milijono šiam tinklalapiui nutekintų JAV diplomatinių pranešimų, todėl veikiausiai dar per anksti prognozuoti šio žingsnio tikrąjį poveikį supervalstybės tarptautiniam vertinimui ir šiuo metu vykstančioms krizėms.

Tačiau jau dabar galima įžvelgti kai kurių pokyčių diplomatiniuose santykiuose, o kai kurie tarptautinių ryšių aspektai turbūt pasikeitė visiems laikams.

Vienas iš pirmųjų nuostabą keliančių faktų – jog baimė dėl tikėtino būsimo Irano branduolinio apsiginklavimo arabų šalis susodino į vieną vežimą su šiitiškos respublikos tradiciniu priešu Izraeliu: jie visi reikalauja imtis karinių veiksmų prieš Teheraną.

Vašingtono nesugebėjimas apsaugoti savo paslapčių pažemino jį kylančios varžovės Kinijos akyse, kai Pekinas išliko atsargus, pateikdamas gerai apgalvotus atsakymus į kritiką, reiškiamą jo politikai paviešintuose dokumentuose.

Europos šalių vyriausybės “WikiLeaks” veiksmus vadina neatsakingais ir pavojingais. Kai kurie lyderiai pasijuto nepatogiai dėl jiems taikomų nediskretiškų apibūdinimų, kuriuos savo pranešimuose pateikdavo JAV diplomatai, tačiau dauguma neigė, kad paviešinta medžiaga pablogins santykius su Vašingtonu.

Kita vertus, buvo ir nusivylusių – pavyzdžiui, Lenkija, kuri nuo Šaltojo karo pabaigos daug investavo į ryšių stiprinimą su ją “išgelbėjusiomis” Jungtinėmis Valstijomis, iš “WikiLeaks” sužinojo, kad šį susižavėjimą vargu ar galima vadinti abipusiu.

“Turime išties rimtą problemą”, – Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sakė žurnalistams, sužinojęs, kad JAV neplanuoja įkurdinti jo šalyje nuolatinio amerikiečių karinio kontingento.

“Ši problema susijusi su iliuzijų praradimu dėl santykių tarp įvairių šalių – pavyzdžiui, tarp tokių artimų sąjungininkių kaip Jungtinės Valstijos ir Lenkija”, – pabrėžė jis.

Vienas aukšto rango Europos diplomatijos šaltinis sakė manantis, kad Lenkija nuo šiol daugiau dėmesio skirs ryšių su kitomis Europos šalimis stiprinimui ir mažiau laiko praleis koketuodama su Vašingtonu.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad “WikiLeaks” nutekinti dokumentai “atskleidžia visą šių įvertinimų, šių apibūdinimų cinizmą, kuris vyrauja” Jungtinių Valstijų politikoje.

JAV diplomatai savo korespondencijoje Rusijos lyderius lygino su komiksų personažais: D.Medvedevo ir premjero Vladimiro Putino santykius jie prilygina ryšiui tarp Robino ir Betmeno. Tuo tarpu pats V.Putinas aprašomas kaip “vadovaujantis patinas” ir “užkulisinis lėlininkas”, nepatenkintas dabartiniu savo vaidmeniu.

Iki šiol paviešintuose JAV diplomatiniai pranešimuose kai kurie kiti lyderiai taip pat vaizduojami toli gražu ne malonioje šviesoje. Tačiau tikėtina, kad šių paviešinimų poveikis santykiams tarp valstybių vadovų turbūt išaiškės tik po kurio laiko, jeigu apskritai bus pastebimas.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel buvo pavadinta vengiančia rizikos ir retai kada kūrybinga; Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) – įžeidžiu ir autoritarišku; Italijos premjeras Silvio Berlusconi (Silvijus Berluskonis) – neryžtingu ir tuščiu, o Didžiosios Britanijos ministrui pirmininkui Davidui Cameronui (Deividui Kameronui) esą “stinga gebėjimo įsigilinti”.

JAV diplomatai rašė, kad Turkijos premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tejipas Edohanas) yra valdomas “geležinio pataikaujančių (tačiau jį niekinančių) patarėjų žiedo”, o jo užsienio reikalų ministras Ahmetas Davutoglu (Achmetas Davotohlu) yra “itin pavojingas”.

Libijos lyderis Moameras Kadhafi (Muamaras Kadafis) gyrė “WikiLeaks”, kad tinklalapis demaskavo JAV “veidmainystę”, pridūręs, kad šie dokumentai įrodo, jog “Amerika nėra tokia, kokia ją tikėjo esant sąjungininkai ir draugai”.

Pasak M.Kadhafi, “WikiLeaks” vaidmuo “labai svarbus atskleidžiant sąmokslus prieš asmenis ir tautas, kurie gimsta už užsklandų”, tačiau perspėjo, kad tinklalapis gali netekti pasitikėjimo, jeigu pradės “kenkti žmonių įvaizdžiui”.

Buvęs Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Thabo Mbeki (Tabas Mbekis), šiuo metu Afrikos Sąjungos (AS) vardu tarpininkaujantis sprendžiant politinė krizę Dramblio Kaulo Krante, taip pat neišvengė kandžios JAV diplomatų plunksnos ir buvo išvadintas “neracionaliu” ir “perdėm jautriu”.

Tuo tarpu nutekinti pranešimai apie padėtį Artimuosiuose Rytuose sukėlė “nesusipratimų”, kai buvo paviešinti retai kada viešai girdimi arabų šalių lyderių pasisakymai.

Saudo Arabijos ir Bahreino vadovai ragino Jungtines Valstijas suduoti karinį smūgį Iranui dėl Teherano vykdomos prieštaringai vertinamos branduolinės programos, o Saudo Arabijos karalius Abdullah (Abdula) prašė, kad Vašingtonas “nukirstų galvą gyvatei”.

Izraelis pagyrė save, sakydamas, jog šie pareiškimai pateisina jo paties raginimus imtis veiksmų prieš Iraną.

Tuo tarpu Teheranas perspėjo savo kaimynus arabus neįkliūti į “WikiLeaks” paspęstas “žabangas”, o patį tinklalapį vadino Irano baimės kurstymo ir vienybės skaldymo projektu.

Tinklalapio „WikiLeaks” viešinama informacija atskleidžia ne tik nepagražintą amerikiečių diplomatų požiūrį į užsienio valstybes. Praskleidžiami ir kai kurių slaptų politinių derybų užkulisiai.

„Lietuvos rytas“ rašo:

„Ką mainais už mūsų paramą mums gali pasiūlyti JAV? Kaip derėtis su Vašingtonu ir ką apie tai pranešti visuomenei? Tokie klausimai pasaulio šalių diplomatams – visiškai įprasti.

Visuomenė paprastai tik aptakiai informuojama apie derybas tarp valstybių. Tačiau tinklalapiui „WikiLeaks” paviešinus dokumentus visi gali sužinoti apie kai kurių šalių pareigūnams garbės nedarančius veiksmus.

„WikiLeaks” ir vakar nepaviešino pranešimų, kurie buvo išsiųsti iš JAV ambasados Vilniuje arba yra kitaip susiję su Lietuva. Žinoma, kad JAV ambasadoje Lietuvoje sukurtų pranešimų yra 903.

Tačiau pirmąsias detales apie iki šiol viešai neskelbtus JAV ir Lietuvos pareigūnų pokalbius paskelbė dienraštis „The New York Times”.

Jis, kaip ir keli kiti laikraščiai, turi išskirtinę galimybę susipažinti su „WikiLeaks” nutekintais dokumentais.

Viename tokių pranešimų aktyviai aptarinėjamas Gvantanamo kalėjimo kalinių likimas. Vos tapęs JAV prezidentu Barackas Obama žadėjo uždaryti šį liūdnai pagarsėjusį sulaikymo centrą.

Bet galvosūkis, kur perkelti Gvantanamo kalinius, spręsti sekėsi sunkiai.

Kelios valstybės sutiko priimti Gvantanamo kalinių.

Viena jų iš pradžių taikėsi būti ir Lietuva.

Tačiau 2009 metų rudenį mūsų šalyje kilus vadinamajam CŽV kalėjimo skandalui prezidentė Dalia Grybauskaitė atsisakė net svarstyti Gvantanamo kalinių klausimą, kol bus išsiaiškinta padėtis dėl galimo slapto kalėjimo.

Anot paviešintų JAV ambasados susirašinėjimo su Valstybės departamentu pranešimų, į pagalbą Vašingtonui atėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.

Nors pavardė straipsnyje neminima, neabejojama, kad kalbama apie Arvydą Anušauską.

Anot JAV diplomatų, jis atsiprašė amerikiečių už prezidentės poziciją ir net pasiūlė drauge paspausti D.Grybauskaitę dėl Gvantanamo kalinių priėmimo.

Vakar A.Anušauskas tikino, kad „WikiLeaks” išplatinta informacija yra netiksli. Jo teigimu, šioje informacijoje yra neįvardytų diplomatų asmeninės nuomonės, apibūdinimai ir asmeniniai įspūdžiai.

Tuo tarpu D.Grybauskaitės atstovas spaudai Linas Balsys sklaidė įtarimą, kad prezidentė jautė A.Anušausko ar JAV diplomatų spaudimą.

„Galiu pasakyti, kad prezidentė ne iš tų politikų, kuriuos būtų galima paveikti darant spaudimą”, – pareiškė L.Balsys, atsisakęs tiesiogiai komentuoti „WikiLeaks” išplatintus dokumentus.

Sprendžiant iš „WikiLeaks” išplatintų dokumentų, Lietuva nebuvo vienintelė, kuriai galėjo būti daromas spaudimas dėl Gvantanamo kalinių, – svarsto „Lieyuvos rytas“.

Antai Slovėnijai esą buvo nedviprasmiškai pasiūlyta „padaryti daugiau” sprendžiant klausimą, ar priimti Gvantanamo kalinių. Teigiamas atsakymas esą pritrauktų daugiau dėmesio iš Vašingtono.

Maldyvai mainais į Gvantanamo kalinių įkurdinimą savo salose gavo JAV pažadą paspausti Tarptautinį valiutos fondą, kad jis suteiktų paskolą. O Kiribatis už 17 Gvantanamo kalinių gavo 3 mln. JAV dolerių.

Tokio pat atlygio esą tikėjosi ir Jemenas. Prezidentas Ali Abdullah Salehas derybų metu esą nekantriai klausinėdavęs, kiek JAV sumokės Jemenui, jei jis sutiks priimti Gvantanamo kalinius. 500 tūkst. JAV dolerių jam pasirodė per mažai – Jemenas užsiprašė dvigubai tiek.

Pinigų stygiumi pasiskųsti negalintis Saudo Arabijos karalius Abdulah esą pasiūlė dar radikalesnį sprendimą – paleisti Gvantanamo kalinius. Tegu jie vyksta į kurią nori šalį.

„Juos tereikėtų sekti po oda įsiuvus mikroschemas, panašiai kaip žirgams ar kitiems gyvūnams”, – JAV diplomatus išmone esą stebino monarchas.

Idėjų turėjo ir Kuveitas. „Žinot geriau nei mes, jog negalime turėti reikalų su tais kaliniais. Jie yra supuvę pavojingi ekstremistai, nebegalintys vėl integruotis. O kaip geriausia tokių atsikratyti? Išmeskite ten, kur juos susėmėte, – grąžinkite į Afganistaną ir tegu jie žūva mūšyje”, – esą pasiūlė Kuveito vidaus reikalų ministras Jaberas al-Khaledas al-Sabahas.

Oficialiai žinoma Kuveito pozicija priešinga – grąžinti jam tėvynainius iš Gvantanamo.

Tuo tarpu Kinija pati siūlėsi priimti dešimtis Gvantanamo kalinių ir net palengvinti JAV karinio tranzito į Afganistaną sąlygas.

Vienintelė sąlyga: JAV turėjo perduoti Kinijai uigūrų kalinius. Žinodami, kad šios Kinijoje gyvenančios musulmonų mažumos atstovų tėvynėje greičiausiai laukia kankinimai ar net mirtis, JAV diplomatai atsisakė tokio siūlymo.

Tuo tarpu Suomijos bei Albanijos pareigūnai išplatintuose pranešimuose skundžiasi JAV diplomatams, kad juos spaudžia Pekinas. Jis esą grasino pasekmėmis, jei minėtos šalys priims uigūrų kalinius.

Albanijos mėginimas išsisukti iš padėties nustebino amerikiečius. „Albanai vietoj trijų uigūrų pasisiūlė priimti bet kurios kitos tautybės šešis kalinius. Albanai dėl mūsų užsienio politikos padarys bet ką”, – viename pranešimų šaiposi amerikiečiai.

Ne mažesnę amerikiečių diplomatų nuostabą sukėlė pokalbiai su Latvijos pareigūnais.

Jie rašo, kad Gruzijos ambasadorius Latvijoje Konstantinas Korkelija Tbilisio konflikto su Maskva metu 2008 metais iš tiesų dirbo Kremliui.

Kinija JAV diplomatus nustebino ir požiūriu į Šiaurės Korėją. Pekinas vadinamas ištikimiausiu sąjungininku ir bene vienintele viltimi Pchenjanui.

Viešai Kinija paprastai užstodavo Šiaurės Korėją.

Tačiau privačiai Kinijos diplomatų nuomonė apie Šiaurės Korėją bei jos lyderius bent jau 2009 metais pradėjo sparčiai keistis.

Antai per vienus darbo pietus Kinijos ambasadorius Kazachstane Cheng Guoping’as atskleidė, kad Pekinas laiko Šiaurės Korėjos vykdomą branduolinę programą keliančia nerimą.

Anot Kinijos diplomato, Pchenjanas per toli nuėjo susprogdinęs antrąjį branduolinį užtaisą ir elgiasi tarsi išlepintas vaikas, siekdamas JAV dėmesio.

Dar labiau netikėtu laikomas neva Kinijos pareigūno išsakytas teiginys, kad Pekinas iš esmės neprieštarautų taikiam Korėjos susivienijimui, net jei tai reikštų dabartinio Pchenjano režimo žlugimą.

Tokiam scenarijui JAV diplomatai, anot pranešimų, jau mažiausiai kelerius metus ruošiasi kartu su Pietų Korėjos pareigūnais. („The New York Times”, „Spiegel”, AP, BNS, LR)

JAV imasi atsakomųjų žingsnių

* Nepavykus atkalbėti tinklalapio „WikiLeaks” nuo diplomatinio susirašinėjimo duomenų paskelbimo, Vašingtonas iš pradžių perspėjo daugelio valstybių sostines apie gresiančią diplomatinę bombą.

* Po to JAV pareigūnai ėmėsi taisyti žalą, žadėdami ne tiktai užkirsti kelią panašiems atvejams, bet ir nubausti atsakinguosius už slaptų JAV diplomatų duomenų paviešinimą.

* Antai JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton pareiškė, kad „WikiLeaks” žingsnis yra nusikalstamas išpuolis prieš tarptautinę bendruomenę. JAV esą imsis agresyvių žingsnių siekdamos sustabdyti atsakinguosius.

* JAV jau paskelbė keisiančios kodavimo sistemą, kuria siunčiami JAV diplomatų elektroniniai pranešimai. Be to, Vašingtonas pradėjo tyrimą baudžiamojoje byloje dėl konfidencialią informaciją skelbiančio „WikiLeaks” veiklos. „Vykdome aktyvų baudžiamosios bylos tyrimą šioje srityje. Jeigu sugebėsime nustatyti asmenis, kurie dalyvavo pažeidžiant Amerikos įstatymus, konkrečiai Šnipinėjimo aktą, jie bus laikomi atsakingais”, – pabrėžė JAV generalinis prokuroras Ericas Holderis.

• Pagrindiniu įtariamuoju, pavogusiu ir tinklalapiui „WikiLeaks” perdavusiu šimtus tūkstančių slaptų JAV dokumentų, yra laikomas buvęs JAV karys Bradley Manningas. JAV kariškių nelaisvėje laikomas 22 metų vyras neneigia savo kaltės ir tvirtina, kad informacijos pavogti jam niekas nesukliudė. Savo poelgį vaikinas motyvuoja noru, kad pasaulyje nebūtų paslapčių ir klestėtų anarchija.
• B.Manningo sausio pradžioje laukia karo lauko tribunolas. Jei amerikietis bus pripažintas kaltu, jam gali grėsti 52 metai nelaisvės.

Naujienų agentūra BNS informuoja:

„Pasaulinė policijos organizacija Interpolas trečiadienį paskelbė nurodęs savo narėms suimti tinklalapio “WikiLeaks” įkūrėją Julianą Assange’ą, kuris Švedijoje įtariamas išžaginimu.

“Švedijos vadu paskelbtas viešas “Raudonasis pranešimas”, – Interpolo atstovė sakė naujienų agentūrai AFP, patvirtinusi, kad jos organizacija savo tinklalapyje paskelbė Švedijos prašymą suteikti pagalbą ieškant 39 metų Australijos piliečio.

Geteborge veikianti Švedijos tarptautinė prokuratūra išdavė arešto orderį šiam slapiam aktyvistui lapkričio 18 dieną. J.Assange’as “įtariamas išžaginimu, seksualiniu priekabiavimu ir neteisėtu privertimu”.

“WikiLeaks” įkūrėjas, kurio dabartinė buvimo vieta nežinoma, apskundė sprendimą skirti šį orderį Švedijos apeliaciniame teise. Tačiau praeitą savaitę šis skundas buvo atmestas, o J.Assange’as pateikė antrąjį.

Tuo tarpu pastarasis “Interpolo” žingsnis reiškia, kad J.Assange’as gali būti suimtas ir išduotas Švedijai bet kurios šalies kurios pareigūnai nuspręstų reaguoti į tarptautinės agentūros raginimą.

Kai kurie J.Assange’o šalininkai teigia, kad neįvardijamos jėgos nuo rugpjūčio siekia jam primesti kaltinimus dėl seksualinio išpuolio prieš dvi švedes, siekiant sužlugdyti “WikiLeaks” kampaniją – skelbti tinklalapiui nutekintus slaptus dokumentus.

Australo advokatai atmeta prokurorų pretenzijas, argumentuodami, kad J.Assange’a nebūtina suimt vien tam, kad jis būtų apklaustas, taip pat pasiūlė kelias galimas jo apklausos datas.

Tuo tarpu “WikiLeaks” šią savaitę tęsė savo “kryžiaus žygį”, pradėjusi viešinti apie ketvirtį milijono slaptų JAV valstybės departamento diplomatinio susirašinėjimo dokumentų. Ši medžiaga skelbiama internete ir perduodama didiesiems pasaulio dienraščiams.

Dokumentų paviešinimas sukėlė didelį apmaudą Jungtinėms Valstijoms ir kai kuriems jų sąjungininkams, mat šioje medžiagoje gausu netikėtų faktų ir kai kurios kompromituojančios informacijos apie pasaulio įvykius ir santykius.

„Lietuvos žinios“ praneša:

Sąmyšį visame pasaulyje keliantys tinklalapio “WikiLeaks” paviešinti slapti dokumentai pridarė nemalonumų Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui Arvydui Anušauskui. Aiškėja, kad jis siūlė daryti spaudimą prezidentei Daliai Grybauskaitei.

Komentare BNS ministerija teigė, kad JAV partneriai dar praėjusią savaitę aukštu lygiu informavo Lietuvą apie “WikiLeaks” ketinimus ir galimą Lietuvos paminėjimą.

“Skelbiamos medžiagos Lietuvos užsienio reikalų ministerija neplanuoja komentuoti. Pabrėžtina, kad bet kokia su Lietuva susijusi informacija gali būti vertinama tik kaip iš konteksto ištrauktos detalės, kurios neatspindi realybės ir tikrosios padėties. Tokiu būdu ši medžiaga negali turėti įtakos santykiams su Lietuvos partneriais”, – informavo URM Spaudos ir viešųjų ryšių skyrius.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pirmadienį teigė, kad “neigiama tokio įvykio pasekmė – dar didesnis pasitikėjimo deficitas tarptautiniuose santykiuose, o kai nėra pasitikėjimo, mąžta ir stabilumas”.

Ministro teigimu, Lietuva toliau atsakingai ir susitelkusi dirba su transatlantiniais partneriais, ir tarpusavio pasitikėjimas išlieka.

Tarp daugybės tinklalapio “WikiLeaks” turimų dokumentų yra ir keli šimtai Lietuvoje dirbančių Jungtinių Amerikos Valstijų diplomatų pranešimų, kurie rašyti 2004-2010 metais, rodo pirmadienį paskelbti duomenys.

Dokumentai, kuriuose minima Lietuva, kol kas nėra paviešinti – tai gali būti padaryta vėliau. Apžvalgininkai sako, kad slaptų susirašinėjimų paviešinimas Jungtinėms Valstijoms turėtų būti nepatogus dėl juose vartojamos nediplomatinės kalbos.

250 tūkst. diplomatinio susirašinėjimo dokumentų, kurie atskleidžia konfidencialų bendravimą tarp Vašingtono bei JAV ambasadų visame pasaulyje, “WikiLeaks” perdavė keliems įtakingiausiems dienraščiams, įskaitant “New York Times”, “Guardian” ir “Spiegel”.

“WikiLeaks” teigia, kad jos dokumentai vaizduoja Jungtines Valstijas kaip veidmainišką supervalstybę. Žiniasklaidos dėmesio sulaukė dokumentai, kurie esą rodo, jog Jungtinės Valstijos yra įpareigojusios savo diplomatus vykdyti aktyvų šnipinėjimą, atskleidžiamas Vašingtono požiūris į kitų valstybių vadovus.

Tarp pirmųjų kelių šimtų “WikiLeaks” tinklalapyje paviešintų dokumentų duomenų iš Lietuvos ar apie Lietuvą nėra. Tačiau tinklalapio paieškos sistemos nurodo, kad šalis minima kituose 882 dokumentuose.

“The Guardian” sudaryta paieškos sistema atskleidžia, kad pagal datą naujausi trys pranešimai, parašyti JAV ambasados Lietuvoje, sukurti šių metų vasario 26 dieną.

Pagal pateikiamus raktažodžius, galima atsekti, kad juose, be kita ko, minimi ginklų kontrolės ir nusiginklavimo klausimai, finansų bei piniginiai reikalai.

Pirmasis iš “WikiLeaks” turimų dokumentų, parengtų JAV ambasados Lietuvoje, sukurtas 2004-ųjų balandžio 9 dieną.

Lietuva minima ne tik ambasados pranešimuose – informacijos, susijusios su šalimi, turėtų būti ataskaitose, kurias Vašingtonui pateikė Amerikos diplomatai, dirbantys Briuselyje, Maskvoje, Sankt Peterburge, Kabule, Paryžiuje, Varšuvoje, Prahoje, Kijeve, Taline, Rygoje, Bratislavoje, Baku, UNESCO misijoje. “WikiLeaks” taip pat turi JAV Valstybės departamento pranešimų, kuriose pateikiama informacija apie Lietuvą.

“WikiLeaks” įkūrėjas Julianas Assange’as (Džulianas Asandžas) sekmadienį sakė, kad slapti JAV dokumentai, kurie netrukus bus paskelbti šiame tinklalapyje, apims “visus svarbius” šiandienos pasaulio klausimus.

“Medžiaga, kurią netrukus paskelbsime, iš esmės apima visus svarbius klausimus visose pasaulio valstybėse”, – per teletiltą sakė jis žurnalistams Jordanijoje, kai jo buvo paklausta, ar naujai skelbiami dokumentai vėl yra susiję daugiausia su JAV karais Irake ir Afganistane.

J.Assange’as tiriamosios žurnalistikos atstovų konferencijai sakė, jog kalbasi su jais per teletiltą dėl to, kad “Jordanija nėra pati geriausia vieta būti su tave sekančia CŽV”. Iš kur jis kalbėjo, neaišku.

“WikiLeaks”, kaip pranešama, visai netrukus turi paskelbti šimtus tūkstančių slaptų JAV diplomatinių pranešimų. Šio paskelbimo pasekmių baiminasi net kelių šalių vyriausybės.

J.Assange’as sakė, kad bus paskelbta daugiau nei ketvirtis milijono dokumentų.

“Pastarąjį mėnesį didelė dalis mano energijos ir veiklos buvo skirta pasirengti būsimam Jungtinių Valstijų diplomatijos istorijos paskelbimui”, – sakė jis.

“Daugiau kaip 250 tūkst. slaptų pranešimų iš JAV ambasadų visame pasaulyje, ir pastarąją savaitę ar panašiai jau galėjome matyti, kad Jungtinės Valstijos žengė žingsnius bandydamos neutralizuoti poveikį, kuris galėtų būti padarytas”, – sakė J.Assange’as.

Aukšti JAV pareigūnai suskubo bandyti neutralizuoti galimą žalą ir perspėjo daugiau nei tuziną valstybių, tarp jų – svarbius sąjungininkus Australiją, Didžiąją Britaniją, Kanadą, Izraelį ir Turkiją.