JAV kandidatai

Jau šių metų lapkritį vyksiančių JAV prezidento rinkimų kampanija į šalies politinį gyvenimą įnešė kaip niekad daug sumaišties.

Justina POŠKEVIČIŪTĖ, geopolitika.lt

Respublikonų partijos lyderiai nežino, ką daryti su Donaldo Trumpo kandidatūra, kurią, rodos, kiekvieną dieną krečia nauji skandalai, o Demokratų partija kaltinama įvairiais jei ir ne nelegaliais, tai negarbingais metodais remianti Hillary Clinton kampaniją. Visos šios kontroversijos vertos analizės, nes daug ką atskleidžia ir apie bendrą JAV demokratijos būklę.

Donaldas Trumpas ir chaosas Respublikonų partijoje

D. Trumpo rinkiminę kampaniją supančių kontroversijų yra tiek daug, kad jų visų aprašyti tiesiog neįmanoma. Bene kasdien į viešumą iškyla naujų skandalų: kandidato seksistinių pasisakymų, įžeidimų įvairiausioms mažumoms, „Trump Foundation“ fondo panaudojimo asmeninėms reikmėms, atsisakymo parodyti savo mokesčių deklaracijas ir kitų. Atrodo, niekas negali stipriai pakenkti D. Trumpo kampanijai. Keista, bet tikriausiai viena tiksliausių metaforų, nusakanti šį reiškinį, yra britų politikos satyriko Johno Oliverio frazė: „Jis yra pasakęs visokiausių beprotiškų dalykų, kurių kiekvienas tarytum mažina kitų poveikį. Tai – vinių lovos principas: jei užlipsi ant vienos vinies, įsidursi, jei atsistosi ant tūkstančio vinių, nė viena jų tavęs nesužeis ir nieko neatsitiks.“

D. Trumpo kandidatūros sėkmė, ši „vinių lova“, netikėta ne vienam Respublikonų partijos lyderiui, šią partiją paliko sumišusią, įpykusią ir nežinančią, ko griebtis. Nemaža grupė JAV Kongreso respublikonų oficialiai pareiškė neremsiantys D. Trumpo ir net pasisakė už jo kampanijos nutraukimą. Net ir šį kandidatą oficialiai remiantys respublikonų lyderiai savo paramą jam tebereiškia nenoriai, kartu stengdamiesi nusitolinti nuo jo politinės personos. Štai JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Paulas Ryanas bei JAV Senato lyderis Mitchas McConnellis oficialiai neatsiėmė savo paramos D. Trumpui, bet savo komentaruose negaili jam kritikos. Atrodo, jog Respublikonų partijos elitas atsidūrė aklavietėje, nes savo kandidato palaikymas yra jų bent jau oficialiai skelbiamų vertybių pamynimas ir galimas kenkimas savo politinei karjerai.

Demokratų partijos kontroversijos

Pirmas didesnis Demokratų nacionalinį komitetą (angl. Democratic National Committee, DNC) sukrėtęs skandalas kilo „Wikileaks“ paviešinus DNC elektroninius laiškus, kuriuose buvo atskleistos šio komiteto pastangos pašalinti iš Demokratų partijos prezidento kandidatų varžybų Bernie Sandersą ir teikti pirmenybę H. Clinton. DNC pirmininkė Deborah Wasserman Schultz dėl šio skandalo buvo priversta atsistatydinti ir tuojau pat pakviesta prisijungti prie H. Clinton rinkiminės kampanijos komandos. Kalbėdamas su nepriklausomos žiniasklaidos „Democracy Now“ žurnalistais, „Wikileaks“ įkūrėjas Julianas Assange‘as šį incidentą komentavo šitaip: „Tai yra labai įdomus H. Clinton gestas, kuris parodo, jog jei imsies korupcijos, norėdamas jai padėti, tavimi bus pasirūpinta. (…) Nesvarbu, ką tu darai, kaip elgiesi: kol tai bus naudinga H. Clinton, tu būsi apsaugotas.“

„Wikileaks“ šių metų spalį paviešino dar daugiau elektroninių laiškų, kuriuose atskleidžiamas H. Clinton rinkiminės kampanijos darbuotojų ir įtakingų JAV žiniasklaidos kompanijų atstovų bendradarbiavimas, siekiant pavaizduoti H. Clinton kuo geresnėje šviesoje. Išankstinė straipsnių peržiūra ir patvirtinimas bei žiniasklaidos tam tikroms grupėms teikiamos kitokios draugiškos paslaugos nėra retas atvejis politikoje, tačiau galbūt įdomu tai, kad tiriamosios žurnalistikos puslapis „The Intercept“ šį bendradarbiavimą nusako itin detaliai, atskleisdamas netikėtai didelį šios draugystės mastą. Šitokia praktika ne tik kertasi su esmine spaudos funkcija politikoje, bet ir rodo H. Clinton kampanijos požiūrį į tai, kokiais metodais siekti savo tikslo yra leistina.

Nušviestos JAV demokratijos ydos

Šie netikėtumų pilni prezidento rinkimai atskleidė daug ir apie bendrą JAV demokratijos būklę, kuri sulig kiekvienu skandalu atrodo vis prasčiau. Pirma, Demokratų partija – nors ir su ne tokia kontroversiška kandidate priešakyje – yra ne ką mažiau apsaugota nuo skandalų nei jos konkurentai. Tie skandalai kyla visų pirma dėl kvestionuotinos demokratų rinkimų politikos, apimančios vidines aferas ir rėmimąsi stipriu spaudos sektoriaus lobizmu.

Antra, tai, kad rinkėjų paramą D. Trumpui sunku supurtyti, parodė, jog ji kyla iš tam tikrose JAV demografinėse grupėse ilgą laiką besiformavusių nuostatų – ultranacionalizmo, ksenofobijos, mačizmo, – su kuriomis ir jo rinkėjų baze Respublikonų partijos lyderiams reikės tvarkytis net ir dingus paties D. Trumpo fenomenui. Kokią Respublikonų partiją šie lyderiai nori matyti ateityje ir kas joje neturėtų būti toleruojama, yra kaip niekad aktualūs klausimai šiai partijai.

Galiausiai, šie prezidento rinkimai geriau nušvietė JAV žiniasklaidos situaciją ir priminė, koks svarbus yra organizacijos „Wikileaks“ vaidmuo bene kiekviename svarbesniame politiniame procese tiek JAV, tiek už jos ribų. Be „Wikileaks“ bei kitų nepriklausomos tiriamosios žurnalistikos organizacijų ir patys kandidatai į prezidentus, ir jų partijos atrodytų gerokai kitaip, o daugybė bet kokiai demokratijai svarbių klausimų taip ir liktų neužduoti.

Pačioms JAV dabar visų pirma reikia atsakyti į klausimą, kas valdys šalį. Nuo atsakymo į šį klausimą priklausys, kokių ir kiek jų bus užduodama ateityje.

Šis straipsnis buvo publikuotas portale geopolitika.lt

Geopolitika.lt

J.Assange'as (balkone) / "Scanpix" nuotr.

JT darbo grupė paskelbė, kad “Wikileaks” įkūrėjo Juliano Assange’o laisvė nuo 2010 m. suvaržyta neteisėtai. Ką tai reiškia, klausia BBC ir ieško atsakymų.

1. Kas toks J.Assange’as?

J.Assange’as yra 44 metų amžiaus australietis, turinti puikius gebėjimus nulaužti kompiuterinių sistemų kodus. Jis sukūrė “Wikileaks”, kuri nuo 2006 m. viešina slaptus dokumentus ir vaizdus. Pirmą kartą pasaulis sužinojo apie J.Assange’ą 2010 m. balandį, kai “Wikileaks” paviešino vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip JAV kariai iš sraigtasparnio sušaudo 18 irakiečių civilių. Remėjai J.Assange’ą vadina tiesos ieškotoju, o kritikai – populiarumo besivaikančiu asmeniu, kuris sukelia grėsmę daugeliui žmonių viešindamas slaptą informaciją.

2. Kas nutiko?

2012 m. J.Assage’as sulaukė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kad išvengtų ekstradicijos į Švediją, kur jam pateikti kaltinimai išprievartavimu. Nuo to laiko jis gyvena Ekvadoro ambasadoje.

3. Kodėl jis vis dar ambasadoje?

Jei J.Assange’as paliks ambasados teritoriją, jis, tikriausia, bus areštuotas. Jo vardu išduotas arešto orderis. Pats J.Assange’as tikina, kad už viso to stovi JAV ir jei jis bus išsiųstas į Švediją, šį perduos jį Amerikai, kur jam bus pateikti kaltinimai šnipinėjimu dėl “Wikileaks” slaptų dokumentų paviešinimo.

4. Kuo dėtos Jungtinės Tautos?

2014 m. J.Assange’as pasiskundė JT darbo grupei, kad jo laisvė suvaržyta, nes jis negali palikti ambasados teritorijos. Jis teigia gyvenantis 30 kv. m plote be saulės šviesos bei šviežio oro ir tai smarkiai atsiliepė jo sveikatos būklei.

5. Kas ta darbo grupė?

JT darbo grupė dėl laisvės suvaržymo – tai penki teisės ekspertai iš viso pasaulio. Ji įkurta 1991 m. ir pateikė tūkstančius sprendimų dėl įkalinimo ar sulaikymo teisėtumo, kurie padėjo priversti vyriausybes paleisti sulaikytuosius.

6. Kokios jos galios?

Ši darbo grupė neturi jokių formalių galių britų ar švedų valdžiai. Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad J.Assange’as savanoriškai išvengė teisėto sulaikymo ir šalis vis dar turi pareigą jį perduoti Švedijai.

Pasak britų, JT darbo grupės sprendimas “nieko nekeičia”.

Visą originalų tekstą skaitykite čia

JAV kariškiai trečiadienį pateikė naujus kaltinimus kariui, įtariamam perdavus didžiulį kiekį slaptų vyriausybės dokumentų tinklalapiui “WikiLeaks” – šįkart jis kaltinamas “pagalba priešui”, kuri yra rimtas nusikaltimas.

JAV armijos pareigūnai atskleidė 22 papildomus kaltinimus eiliniui Bradley Manning (Bredliui Maningui), tarp jų dėl “pagalbos priešui”, už kurią gali būti skirta mirties bausmė.

Tačiau kariniai prokurorai neplanuoja siekti aukščiausiosios bausmės, jeigu B.Manningo kaltė būtų įrodyta – 23 metų kariui veikiausiai būtų skirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, sakoma armijos pranešime.

“Nauji kaltinimai tiksliau atspindi šių nusikaltimų platų pobūdį”, sakė Vašingtono karinio teismo apygardos atstovas kapitonas Johnas Haberlandas (Džonas Haberlandas).

B.Manningas, dirbęs Irake žemo rango žvalgybos analitiku, kaltinamas sąmoningai perdavęs “duomenis priešui netiesioginėmis priemonėmis”, sakoma kaltinamajame akte.

JAV kariniai prokurorai pernai liepą pateikė B.Manningui 12 kaltinimų dėl įtariamų federalinių baudžiamųjų nusikaltimų ir karinio statuto pažeidimų.

“WikiLeaks” įkūrėjo Juliano Assange’o (Džuliano Asandžo) motina ketvirtadienį Britanijos teismo sprendimą išduoti sūnų Švedijai pavadino “politikų ir teisininkų įvykdytu grupiniu išžaginimu”, pranešė naujienų agentūra “Associated Press” Australijoje (AAP).

Didžiosios Britanijos teisėjas ketvirtadienį paskelbė, kad 39-erių Australijos pilietis J.Assange’as gali būti išsiųstas iš šalies ir teisiamas dėl jam keliamų įtarimų išprievartavimu.

“Sakyčiau, kad tai, ką mes matome, yra mano sūnaus grupinis išžaginimas, atliktas politikų ir teisininkų”, – cituodama Christine Assange (Kristiną Asandž) pranešė AAP.

“Vyksta Dovydo ir Galioto kova”, – sakė ji.

“Susiduriame su piktnaudžiavimu Europos arešto orderiu, pirmą kartą jis taip panaudojamas”, -sakė Ch.Assange.

Buvęs programišius J.Assange’as tvirtina, kad dviejų moterų, su kuriomis susipažino pernai per interneto svetainės surengtą seminarą, kaltinimai prieš jį yra politiškai motyvuoti ir susiję su jo svetainėje “WikiLeaks” skelbiama slapta informacija.

Tinklalapio “Wikileaks”, tebeskelbiančio slaptus JAV dokumentus, įkūrėjas Julianas Assange`as (Džulianas Asandžas) teigia, kad patiria rimtų finansinių nuostolių dėl tarptautinės visuomenės jam daro spaudimo.

Jis pranešė tai interviu Šveicarijos laikraščiui “Tribune de Geneve”.

Atsakydamas į klausimą, ar gali toks spaudimas atsiliepti jo darbui, J.Assange`as paaiškino: “Mano atveju, šis spaudimas tik stiprina pasiryžimą tęsti mūsų veiklą. Tačiau finansiniu požiūriu viskas yra kitaip. Mes prarandame daugiau kaip 600 tūkst. Šveicarijos frankų (maždaug 482 tūkst. eurų) per savaitę nuo tada, kai pradėjome skelbti Amerikos diplomatų susirašinėjimą. Kad galėtume tęsti savo darbą, mums reikia kažkaip susigrąžinti šiuos pinigus”, – sakė “Wikileaks” steigėjas.

“Be to, norėčiau pažymėti, jog pranešimai, kad man sumokėjo 1,5 mln. svarų už mano autobiografiją, neatitinka tikrovės. Čia yra vienas skirtumas: aš galiu gauti 1,1 mln. svarų po kelerių metų, jeigu knyga bus gerai parduodama”, – pridūrė J.Assange`as.

Pasak “Wikileaks” steigėjo, jis drauge su bendražygiais mąsto, kurioje šalyje jiems ateityje bus paprasčiau dirbti.

“Mes mąstome apie tai, kurioje šalyje man ir mano bendražygiams saugiausia būti. Dar nieko nenuspręsta”, – sakė J.Assange`as ir pridūrė, kad dabar kaip variantus nagrinėja Šveicariją ir Australiją.

Jis pabrėžė, kad didelių pertrūkių tinklalapio darbe dabar nėra.

“Viename name su manimi gyvena keli darbuotojai, bet aš negaliu jums pranešti, kiek jų. Išskyrus kelis pertrūkius, susijusius su tuo, kad aš dabar negaliu laisvai važinėti, taip pat su tuo, kad mes turime tik ribotas ryšių priemones, tinklalapis dirba beveik taip pat, kaip ir anksčiau iki slaptų JAV valstybės dokumentų paskelbimo”, – paaiškino “Wikileaks” steigėjas.

“Tribune de Geneve” primena, kad vėliau šią savaitę Britanijos teismas turi nustatyti datą, kada bus nagrinėjimas klausimas dėl J.Asasange`o perdavimo į Švediją.

Stokholme jis kaltinamas seksualiniais nusikaltimais. Kol bus išnagrinėtas ekstradicijos klausimas, J.Asasange`as paleistas už užstatą. Jam neleidžiama išvykti iš Didžiosios Britanijos teritorijos.

Latvija nuogąstavo, kad balandžio riaušės Estijoje persimes ir į Latviją.

Norvegijos laikraštis “Aftenposten” paskelbė savo tinklalapyje pluoštą dokumentų, kuriuos “WikilLeaks” gavo, labai tikėtina, iš slapto Amerikos diplomatų susirašinėjimo. Iš viso šis laikraštis gavo visus 250 tūkst. dokumentų, kurie atsidūrė “WikiLeaks” tinklalapyje, ir ketina juos skelbti atskirais pluoštais.

Viename paskelbtų dokumentų, kurio autorius yra laikinasis JAV reikalų patikėtinis Rygoje Tamiras G. Waseris ( Tamiras G.Veizeris), aprašoma, kaip Latvijos oficialioji valdžia reagavo į balandžio įvykius Estijoje.

2007 metų gegužės 14 diena datuotame pranešime apžvelgiami tuometinės Latvijos vyriausybės žingsniai ir galinga kritikos banga, kuri užgriuvo vyriausybę.

“Aftenposten” paskelbtame dokumente pažymima, jog per riaušes Estijoje Latvijos vyriausybė pasmerkė smurtą. Latvija taip pat rėmė Estiją ir davė Estijos teisėsaugos institucijoms vandens patranką. Tačiau Latvija nenorėjo afišuoti Estijai suteiktos materialinės pagalbos.

Latvijos URM direktorius politikos klausimais Ilgvaras Klava gegužės 2 dieną vykusiame pokalbyje su Tamiru G.Waseriu sakė, kad Latvija “netrimituos” apie savo pagalbą, kad artėjant gegužės 9-ajai, kai minima Pergalės diena, nesukeltų vietos gyventojų rusų aistrų.

Dokumente pažymima, jog Latvijos valdžia nuogąstavo, kad riaušės Estijoje gali persimesti ir į Latviją, todėl gegužės 9 dieną sustiprino saugumo priemones.

Gegužės 9 dieną opozicinė partija “Naujasis laikas” pateikė Estiją remiančios rezoliucijos projektą. Dokumente pažymima, kad Latvijos oficialioji valdžia nepritarė šiai rezoliucijai. Nors daugelio koalicijos partijų deputatų balsavo už šį įstatymo projektą, jis nesurinko reikiamo balsų skaičiaus ir buvo nusiųstas užsienio reikalų komisijai toliau nagrinėti.

Kita dieną renginių, skirtų Latvijos nepriklausomybės atkūrimo metinėms, dalyviai griežtai kritikavo oficialiąją valdžią. Dokumente paminėtas ekspertas Latvijos užsienio politikos klausimais, kuris balsavimą pavadino “žemiausiu tašku Latvijos užsienio politikoje nuo Nepriklausomybės atkūrimo”.

Dokumente aprašoma aštri kritika, pareikšta Latvijos vyriausybei.

Gegužė 9 dieną Latvijos parlamento užsienio reikalų komisija patvirtino naują rezoliucijos variantą, kurį Seimas priėmė kitą dieną. Naujojoje rezoliucijoje buvo daug kas iš partijos “Naujasis laikas” pasiūlyto projekto, bet jis buvo suformuluotas kur kas švelniau. Tuo pat metu naujojoje rezoliucijoje buvo kritikuojama tai, kad Rusija tiesiogiai kišasi į Estijos vidaus reikalus.

1999-ieji interneto istorijoje žinomi kaip failų dalijimosi sistemos “Napster” metai, o šiemet svarbiausias virtualaus pasaulio įvykis tikriausiai buvo slaptą vyriausybinę informaciją viešinančio tinklalapio “WikiLeaks” iškilimas.

Prieštaringai vertinamas “Napster” nulėmė didelį perversmą muzikos pramonėje ir autorinių teisių apsaugos srityje, kurio padariniai tebejaučiami praėjus dešimtmečiui.

Tuo tarpu “WikiLeaks” turbūt ne mažiau paveiks vyriausybių slaptumo ir skaidrumo politiką – į gera arba į bloga.

Kol kas dėl “WikiLeaks” veiklos vyriausybės, institucijos ir žmonės visame pasaulyje suka galvas, ieškodami atsakymų į sudėtingus klausimus, susijusius su JAV politika, žodžio ir interneto laisve, privatumu, slaptumu, skaidrumu, taip pat virtualiosios erdvės galia ir pavojais.

“WikiLeaks” teigia, kad jam paviešinus šimtus tūkstančių įslaptintų Vašingtono dokumentų apie karus Afganistane ir Irake, taip pat apie Amerikos diplomatijos užkulisius, buvo atskleista JAV kariškių piktnaudžiavimo atvejų ir “prieštaravimų tarp JAV viešosios veiklos bei to, kas kalbama už uždarų durų”.

Šio tinklalapio priešininkai slaptų dokumentų viešinimą vadina nusikaltimu, kurio pagrindiniai kaltininkai – vienas nepatenkintas JAV karys ir pasaulio teisuoliu pasiskelbęs “WikiLeaks” įkūrėjas Julianas Assange’as (Džulianas Asandžas).

Iškilus amerikietis apžvalgininkas Clay Shirky (Klėjus Širkis), analizuojantis interneto technologijų socialinį ir ekonominį poveikį, sako, kad “WikiLeaks” veikla jam kelia prieštaringus jausmus, tačiau yra griežtai nusistatęs prieš įvairius mėginimus uždaryti šį tinklalapį.

“Kaip ir daugelis žmonių, esu sutrikęs dėl “WikiLeaks”, – C.Shirky rašė savo tinklaraštyje Shirky.com. – Veikiančios demokratijos piliečiai privalo turėti galimybę sužinoti, ką valstybė sako arba daro jų vardu”.

“Wikileaks” aiškiai pagerina šį gebėjimą”, – pastebėjo jis.

“Kita vertus, žmogiškosios sistemos negali atlaikyti visiško skaidrumo, – pabrėžė analitikas. – Žmonės, mėginantys pasiekti bendrą sutarimą, privalo gebėti privačiai reikšti nuomones, kurių jie viešai išsižadėtų arba vėliau galbūt atsisakytų. “Wikileaks” šias galimybes aiškiai mažina”.

J.Assange’as šiuo metu yra paleistas už užstatą Didžiojoje Britanijoje, kol teismas sprendžia, ar jį galima išduoti Švedijai, kaltinančiai aktyvistą seksualiniais nusikaltimais prieš dvi moteris. “WikiLeaks” vadovas privalo kasdien registruotis policijoje ir dėvėti elektroninę sekimo apyrankę.

Technologijų ir politikos temas gvildenančio tinklaraščio techPresident.com vienas iš įkūrėjų Andrew Rasiejas (Endrius Rasidžas) “WikiLeaks” prilygina “Napster”, sakydamas, kad abu fenomenai yra pavyzdžiai, rodantys “kaip technologijos keičia santykį tarp žmonių ir jų vyriausybių”.

“Pati mūsų galvosena apie valdžią pakito dėl interneto”, – A.Rasiejas aiškino naujienų agentūrai AFP. – Tikiuosi, kad viskam aprimus vyriausybė pripažins turinti kovoti už atvirumą ir skaidrumą, o slaptumą naudoti tik retais atvejais”.

Tačiau ekspertas taip pat sakė nerimaujantis, kad užuot pasirinkusios didinti savo veiklos skaidrumą, “vyriausybės gali mėginti imtis vaistų, kurie būtų blogesni už pačią ligą”.

Vašingtonas įtūžo dėl “WikiLeaks” veiklos, o daugelis mano, jog JAV vyriausybė šiuo metu svarsto, kaip patraukti atsakomybėn J.Assange’ą dėl milžiniško slaptos informacijos kiekio paviešinimo.

Vašingtone veikiančio Strateginių ir tarptautinių studijų centro kibernetinio saugumo ekspertas Jamesas Lewisas (Džeimsas Liujisas) mano, kad “WikiLeaks” ir panašių projektų veikla ilgainiui veikiausiai bus apribota.

Jis pabrėžė, kad “Napster” galiausiai buvo uždarytas pagal teismų sprendimus, nors iki šiol gyvuoja daugybė analogiškų sistemų, tokių kaip “The Pirate Bay”.

“Praėjus dešimtmečiui niekas prisiminęs nesakys, kad “WikiLeaks” buvo geras dalykas, – J.Lewisas sakė AFP. – Galbūt jie pradėjo dėl gerų paskatų, tačiau tai atsisuks prieš juos”.

“Manau, kad galiausiai žmonės žengs atgal ir paklaus: ar tai atsakinga politika? Ar mes to norime? Ir manau, kad atsakymas bus neigiamas, – pridūrė ekspertas. – “WikiLeaks” žmonės elgėsi kuo neatsakingiausiai ir jie išprovokuos atsaką. Na, o atsakas bus mėginimas suvaržyti tokio pobūdžio veiklą ateityje”.

“Jokia vyriausybė, jokia kompanija nėra patenkinta mintimi, jog kas nors gali pavogti jų duomenis, o šie vyrukai gali tiesiog juos paskelbti”, – pabrėžė jis.

Vokietijos sekmadieninis laikraštis “Die Welt am Sontag” neseniai perspausdino straipsnį, paskelbtą žiniasklaidos analitiko Jeffo Jarviso (Džefo Džarviso) tinklalapyje Buzzmachine.com, kuriame sakoma, jog “WikiLeaks” ir internetas kartu “pervėrė” vyriausybės slaptumo politiką.

“Wikileaks” mus visus privertė suvokti, kad jokia paslaptis nėra saugi, – rašo J.Jarvisas. – Pasinaudokime šiuo epizodu kaip piliečiai, aiškindamiesi, kiek slaptos ir kiek skaidrios turėtų būti mūsų vyriausybės.”

“Mūsų dienomis, interneto amžiuje, galia nuo saugančiųjų paslaptis pereina prie kuriančiųjų atvirumą. Tai yra mūsų ryškėjanti tikrovė”.

Atstatydintas Seimo narys

Lapkričio 11 d. parlamentaras Linas Karalius neteko Seimo nario mandato, o Aleksandras Sacharukas – išsaugojo, nors abu politikai buvo pripažinti šiurkščiai pažeidusiais Konstituciją ir sulaužiusiais Seimo nario priesaiką. Priminsime, kad L.Karalius apkaltos sulaukė dėl to, kad šių metų sausio mėnesį pratęstos Seimo sesijos laikotarpiu keliavo po Pietryčių Aziją, o A.Sacharukas balsavo už jį per plenarinius posėdžius.

Seimo pirmininkė ir premjeras pripažino, kad tokie apkaltos rezultatai Seimo nepuošia. Balsuodamas dėl apkaltos L.Karaliui ir A.Sacharukui Seimas turėjo gerą progą ne tik apsivalyti pats, bet ir pasiųsti aiškią žinią savo rinkėjams, kad Lietuvoje neliečiamųjų nėra, kad laikai, kai postas ir pareigos garantuoja neliečiamybę, pasibaigė, kad didelius reikalavimus visuomenei keliantys politikai bus ne mažiau reiklūs vieni kitiems.

Tačiau 50 Seimo narių, balsavusių prieš apkaltą A.Sacharukui, pasiuntė rinkėjams priešingą žinią: sukčiaukite, meluokite, išsisukinėkite, už visus savo blogus darbus verskite kaltę Vyriausybei ir konkurentams. Net jeigu įkliūsite, jokiu būdu neprisipažinkite, ir jeigu tik rasite pakankamai įtakingų užtarėjų, liksite nenubausti.

Milžiniškas “Sodros” deficitas

Prie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (“Sodros”) vairo stojo 31 metų konservatorius Mindaugas Sinkevičius. Naujasis vadovas atėjo itin sunkiu metu, kai “Sodros” deficitas per dešimt mėnesių pasiekė 2,5 mlrd. Lt.

Planuojama, kad 2011-aisiais “Sodros” deficitas bus 2,558 mlrd. Lt, o vien paskolų palūkanoms aptarnauti teks atseikėti pusę milijardo litų. Ekspertai jau seniai skambina pavojaus varpais ir ragina pertvarkyti “Sodros” sistemą, nes mažėjant gimstamumui ir didėjant emigracijai gana greitai gali nebebūti iš ko mokėti pensijų. Nereformavus pensijų sistemos, “Sodros” skola 2020 m. pasieks 10 proc. BVP.

Metų vagystė

Lapkričio mėnesį iš muitininkų panosės Panemunės poste buvo pavogtas konfiskuotas sunkvežimis, pilnas kontrabandinių cigarečių (2 mln. Lt vertės). Šiandien jau aišku, kad du muitininkai šį kontrabandinį krovinį nusikaltėliams tiesiog pardavė už 200 tūkst. Lt: vienas išjungė stebėjimo kameras, kitas padėjo iš angaro išvaryti sunkvežimį su cigaretėmis.

Po šio įvykio kilo didžiulis skandalas, į kurį įsikišo aukščiausi šalies pareigūnai. Tad gana greitai buvo atleisti du muitininkai (vienas jų – posto viršininkas), o dar dviem pažemintos pareigos.

Linkstama manyti, jog šiuo skandalu nusikaltėliai stengėsi parodyti Muitinės departamento vadovybės neįgalumą ir pasiekti, kad būtų atstatydintas Muitinės departamento vadovas. Bet jiems šis planas nepavyko.

Pasaulį sukrėtė “WikiLeaks” skandalas

Lapkričio 28-ąją tinklalapis “WikiLeaks” ėmė skelbti slaptus JAV diplomatų susirašinėjimus. Per įvairias žiniasklaidos priemones bei interneto portalus, kuriuos “WikiLeaks” sočiai aprūpino slaptais dokumentais, jau paskelbta per 250 tūkst. slaptų dokumentų, sukrėtusių viso pasaulio diplomatiją ir iškėlusių daug probleminių klausimų dėl atskleistų įvairių šalių slaptų strategijų.

“WikiLeaks” įkūrėjas Julianas Assange’as buvo suimtas gruodį, tačiau “WikiLeaks” ir toliau skelbia nutekintus konfidencialios JAV diplomatinės korespondencijos dokumentus.

Įmones jau galima steigti internetu

Trejus metus kalbėta apie tai, kad Lietuvoje būtina palengvinti verslo pradžią, o šiemet pagaliau žengtas žingsnis tokio tikslo link – Lietuvoje jau galima įsteigti įmonę internetu. Nuo sausio tokia galimybė suteikta steigiantiems individualias įmones, o nuo lapkričio – vieno akcininko steigiamai UAB. Ši galimybė pradedantiems verslininkams sumažino biurokratinę naštą, nes leidžia išvengti apsilankymų pas notarus ir Registrų centre.

Grupė “a-ha” karjerą baigia aukšta nata

Lapkričio 2-ąją Vilniuje surengtas populiarios norvegų grupės “a-ha” atsisveikinimo turo koncertas. “Siemens” arenos scenoje stovintis įspūdingo dydžio ekranas rodė vaizdus iš grupės istorijos, gamtos ir kosmoso. Per visą gyvavimo istoriją “a-ha” pardavė 35 mln. albumų, 25 mln. singlų, laimėjo aštuonis MTV apdovanojimus, pasiekė pirmąją JAV “Bilboard” topų vietą ir po grupės ABBA tapo sėkmingiausiu Skandinavijos muzikos “eksportu”.

Pernai rudenį Vilniuje priėmusi Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė atmetė jo siūlymą kartu susitikti su tuometiniu Ukrainos prezidentu Viktoru Juščenka, kurio kadencija ėjo į pabaigą, rodo paviešintas JAV diplomatinis dokumentas.

“A.Lukašenka pasiūlė, kad jis ir D.Grybauskaitė gruodį dalyvautų trišaliame susitikime su Ukrainos prezidentu V.Juščenka ir parodytų jų paramą Ukrainos nepriklausomybei. Ji atsisakė”, – rodo “WikiLeaks” turimas dokumentas, kurį paviešino leidinio “Russkij reporter” interneto svetainė.

Dokumente aprašytas A.Lukašenkos ir D.Grybauskaitės susitikimas pernai rugsėjo mėnesį įvyko Vilniuje. Tuo metu V.Juščenka dar ėjo Ukrainos prezidento pareigas, bet šiemet sausio mėnesį per rinkimus patyrė triuškinamą pralaimėjimą. Rinkimus laimėjo prorusiško politiko etiketę turintis Viktoras Janukovyčius.

Anot dokumento, per susitikimą D.Grybauskaitė taip pat kategoriškai atmetė A.Lukašenkos pasiūlymą prisidėti prie Baltarusijos atominės elektrinės projekto.

Pranešime cituojamas diplomatas Laurynas Jonušauskas teigė, kad per susitikimą su Baltarusijos prezidentu D.Grybauskaitė išsakė Lietuvos susirūpinimą dėl planuojamos Baltarusijos atominės elektrinės, kad ji gali užteršti Neries upę.

“Pasak (prezidentės patarėjo Dariaus) Semaškos, A.Lukašenka atsakė, kad pasiūlyta vieta buvo geresnė dėl geologinių ir techninių priežasčių ir paklausė, ar Lietuva nori dalyvauti statant elektrinę, kuri galėtų būti išplėsta ir atitikti Lietuvos poreikius. D.Grybauskaitė jam atsakė: “neturėkite jokių iliuzijų”, ir kad Lietuvos tikslas yra integruotis į Vakarų elektros tinklą, o Baltarusijos elektrinė neprisidėtų prie šio tikslo”, – rašoma dokumente.

Anot dokumento, D.Semaška taip pat teigė, kad “A.Lukašenka sakė D.Grybauskaitei, jog jis užjaučia ją perėmus valstybę, kuriai jos pirmtakas leido nuskursti, ir jis taip pat komentavo, koks skurdus kaimas tarp sienos ir Vilniaus (Semaška sutiko, kad kelias nėra vaizdingas, bet tai neatspindi valstybės ekonominio išsivystymo)”.

Švedės, kurios kaltina Julianą Assange’ą (Džulianą Asandžą) išžaginimu, seksualiniu priekabiavimu ir prievarta, yra 31 metų feministė ir 27 metų gerbėja, sako įvairūs šaltiniai.

Nuo pat kaltinimų, kuriuos “WikiLeaks” vadovas vadina šmeižto kampanija, paskelbimo jos viešumoje nesirodė. Viena jų išvyko į palestiniečių teritorijas su krikščioniška misija, o kita užblokavo savo telefono liniją.

AFP neskelbia jų pavardžių, kurias švedų prokurorai taip pat laiko paslaptyje.

Ir Mis A, ir Mis W, kaip jos yra vadinamos britų teisme, tebenagrinėjančiame Stokholmo reikalavimą išduoti J.Assange’ą Švedijai apklausti, yra susijusios su juo vienu rugpjūčio 14 dienos įvykiu.

Tą dieną šis 39 metų australas Stokholme vedė seminarą, kurį organizavo Socialdemokratų partijos krikščioniškasis sparnas ir kuris vadinosi “Pirmoji karo auka yra tiesa” (The First Casualty of War is Truth).

31 metų Mis A dirbo tai organizacijai ir J.Assange’o vizito metu buvo neoficiali tarpininkė tarp jo ir žurnalistų.

Ji taip pat leido jam gyventi pas ją nuo pat jo atvykimo į Stokholmą rugpjūčio 11 dieną, sakoma ieškovių pareiškime policijai, kurio tekstą gavo AFP.

Mis A ir J.Assange’as kelis kartus pasimylėjo jos vieno kambario bute Stokholme, rašo švedų bulvariniai laikraščiai, kurie pateikia daugiau detalių, negu skelbiama policijos stenogramoje.

Švedų prokurorų atstovai britų teismui sakė, kad rugpjūčio 14-ąją įvyko “neteisėta prievarta”, nes J.Assange’as darė seksualinio pobūdžio spaudimą Mis A.

Kitas įvykis rugpjūčio 18 dieną apibūdinamas kaip seksualinis priekabiavimas, nes J.Assange’as mylėjosi su Mis A be prezervatyvo, nepaisydamas jos “aiškaus noro” geriau jį naudoti, sakė atstovai.

J.Assange’as tą patį vakarą taip pat “sąmoningai kabinėjosi” prie Mis A “taip, kad pažeistų jos lytinį integralumą”, išgirdo britų teismas.

Vis dėlto “WikiLeaks” vadovas liko Mis A bute iki rugpjūčio 20-osios ir net lydėjo ją į vieną vakarėlį, kuris įvyko rugpjūčio 15 dieną.

Vis dar veikiančiame jos tinklaraštyje ji save vadina “politologe, komunikatore, verslininke ir laisvai samdoma rašytoja, ypač gerai išmanančia tikėjimo, politikos, lygybės, feminizmo ir Lotynų Amerikos klausimus”.

Magistro darbas apie Kubą, jos žavėjimasis buvusiu Argentinos prezidentu Nestoru Kirchneriu ir dabar jau pašalintas įrašas tinklaraštyje apie tai, kaip galima atkeršyti buvusiam vaikinui, kibernetinėje erdvėje išprovokavo daugybę gandų dėl jos motyvų apkaltinant J.Assange’ą.

“CŽV agentė, pikta feministė-musulmonų mylėtoja, krikščionių fundamentalistė, lesbietė ir beviltiškai vyrą įsimylėjusi moteris – ar gali kas nors būti toks visoks vienu metu?” – anksčiau šį mėnesį komentavo ji “Twitter”.

27 metų Mis W taip pat buvo tarp J.Assange’o klausytojų rugpjūčio 14 dieną – ji, vilkėdama ryškiai rožinės spalvos megztuką, sėdėjo pirmoje eilėje drauge su keliais žurnalistais.

Apie ją žinoma ne tiek daug, kiek apie kitą kaltintoją, bet jos žavėjimasis J.Assange’u ir jos susitikimai su juo yra detaliai aprašyti policijos apklausos stenogramoje.

Ji pamatė jį per televiziją, kalbantį apie slaptų JAV dokumentų dėl Afganistano karo paskelbimą liepos mėnesį. Policijai ji sakė, kad jis jai pasirodė “įdomus, drąsus ir žavus”.

Sužinojusi, kad “WikiLeaks” vadovas rugpjūčio 14-ąją kalbės Stokholme, ji nuėjo į tą seminarą, o po jo įsiprašė praleisti vakaro drauge su J.Assange’u ir draugais, o galiausiai vien su juo atsidūrė kine.

Ten jiedu flirtavo, o jis jai pasakė, kad ji “labai patraukli”.

Po dviejų dienų jiedu nuvyko į Mis W namus Enšiopinge, esančiame 50 km į šiaurės vakarus nuo Stokholmo.

Tačiau J.Assange’as “kelionę traukiniu praleido žiūrinėdamas “Twitter” įrašus apie save”, o kai jie atvyko į jos namus, “aistra ir jaudulys jau buvo dingę”, sakė ji tyrėjams.

Kaltinimai išžaginimu yra susiję su vėlesniais to vakaro įvykiais Mis W namuose. Britų teismas išgirdo, kad J.Assange’as su ja be prezervatyvo pasimylėjo jai miegant. Kitą rytą jiedu kartu papusryčiavo ir “bandydama sumenkinti dramatiškumą to, kas nutiko”, ji išsakė “sarkastiškus komentarus”.

Tada ji palydėjo jį į geležinkelio stotį ir jis pažadėjo jai paskambinti.

Gynybos advokatas Claesas Borgstroemas (Klosas Borgstriomas) sakė, jog vėliau abi moterys išsiaiškino patyrusios panašių dalykų su J.Assange’u ir rugpjūčio 20 dieną nuėjo į policiją.

“Jos nebuvo tikros dėl to, ar nori (pateikti kaltinimus) – jos norėjo gauti patarimą”, be to, nerimavo dėl to, kad galbūt galėjo užsikrėsti ŽIV, anksčiau šį mėnesį žurnalistams sakė C.Borgstroemas.

“Kai jos pasipasakojo policijos pareigūnei, moteriai, ši suprato, jog tai, apie ką (tos moterys) jai kalba, yra nusikaltimas. Ji pranešė apie tai prokurorui, kuris nusprendė areštuoti J.Assange’ą”, – sakė advokatas.

Kitą dieną ši istorija atsidūrė pirmajame bulvarinio laikraščio “Expressen” puslapyje ir sukėlė skandalą bei visus jo atgarsius.

Svetainėje “WikiLeaks” paskelbta jau daugiau nei 250 tūkst. slaptų JAV diplomatinių dokumentų, tačiau kas ir kodėl šiuos dokumentus “nutekino”, tebelieka paslaptis.

Lapkričio 28-ąją nutiko neabejotinai vienas svarbiausių šių metų, o gal ir viso dešimtmečio įvykių: tinklalapis “WikiLeaks” ėmė skelbti slaptus JAV diplomatų susirašinėjimus, kurie aukštyn kojomis apvertė visą diplomatiją, dalį užsienio politikos ir atskleidė ar bent jau patvirtino tiek nemalonių tiesų, kad užtektų dar daugeliui metų į priekį.
Tai, kas šiuo metu vyksta, jau gavo ir pavadinimą – “CableGate” (tai užuomina į Votergeito skandalą).

Ir nors šio skandalo kaltininkė svetainė Wikileaks.org šiuo metu jau yra uždaryta, tačiau slapta informacija toliau plūsta kitais kanalais: per įvairias žiniasklaidos priemones, kurias “WikiLeaks” sočiai aprūpino slaptais dokumentais, bei vadinamuosius veidrodinius portalus – mirror.wikileaks.info, www.wikileaks.com ir kitus.

Tiesa, vertinant subjektyviai, per šį skandalą nieko naujo gal ir nepasakoma: tiesiog slaptais dokumentais patvirtinama tai, apie ką visuomet buvo kalbama puse lūpų, tik, žinoma, tos lūpos nebuvo diplomatų ar politikų.

Tarkime, paaiškėjo, kad JAV branduolinių ginklų esama Olandijoje, Belgijoje, Vokietijoje ir Turkijoje, nors apie tai užuominų būta ir anksčiau. Juk jau seniai buvo numanoma, kad Amerika laiko branduolinius ginklus šiose keturiose NATO šalyse, taip pat Italijoje, tačiau nei jų ministrų kabinetai, nei Aljansas šio fakto nėra oficialiai patvirtinę arba paneigę.

Taip pat buvo atskleistas ir slaptas Baltijos šalių gynybos planas. “WikiLeaks” paskelbti dokumentai rodo, esą JAV su sąjungininkais parengė slaptus karinius planus “apginti pažeidžiamiausias Rytų Europos dalis nuo Rusijos grėsmės”.

NATO numatė, kad, užpuolus Lenkiją arba bet kurią iš Baltijos šalių, Aljansas į kovą mestų devynias divizijas iš JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Lenkijos. Be to, Šiaurės Lenkijos bei Vokietijos uostai numatyti NATO karinio jūrų laivyno pajėgoms bei JAV ir Jungtinės Karalystės karo laivams dislokuoti.

Dar mažiau nuostabos kelia, o tik patvirtina tai, ką seniai žinojome, ir “WikiLeaks” atskleisti faktai, kad štai naftos kompanija “Shell” darė spaudimą Nigerijos vyriausybei. Arba kad puritoniškoje Saudo Arabijoje vyksta audringi vakarėliai, kuriuose netrūksta alkoholio, narkotikų ir orgijų.

“WikiLeaks” tik patvirtino, o ne atskleidė ir seniai nujaučiamą tiesą, kad kibernetinę ataką prieš “Google” surengė Pekinas.

Nieko nenustebino ir faktas, kad Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy 2008-aisiais po Rusijos ir Gruzijos konflikto iškoneveikė Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą ir išvadino jį melagiu. Atskleisti tik paties konflikto užkulisiai. Iš slaptų dokumentų galima įsitikinti tuo, apie ką buvo daug ir plačiai diskutuojama, – kad JAV buvo pažadėjusios Gruzijos prezidentui Michailui Saakašviliui paramą karinio konflikto su Rusija atveju, ir būtent todėl jis jautėsi labai užtikrintai ir stiprino karinius pajėgumus.

“WikiLeaks” taip pat patvirtino įtarimus, kad Rusija spaudė Lietuvą šio konflikto metu neremti Gruzijos. Štai teigiama, jog Rusijos ambasadorius Vilniuje Vladimiras Čchikvadzė 2008 m., praėjus dviem savaitėms po Gruzijos karo, pagrasino, kad Lietuva kentės už Tbilisiui išreikštą paramą.

Šiek tiek skandalingesnė informacija (nors irgi ne nauja) – apie tai, jog farmacijos milžinė “Pfizer” ėmėsi šantažo, kad nebūtų nubausta už žalą, padarytą meningitu sergantiems vaikams. “WikiLeaks” paskelbtame dokumente rašoma apie “Pfizer” vadovo Nigerijoje Enrico Liggeri ir JAV pareigūnų susitikimą, vykusį Nigerijos sostinėje Abudžoje praėjusių metų balandžio 9 dieną.

“E.Liggeri teigimu, “Pfizer” pasamdė tyrėjus, turinčius surasti generalinio prokuroro Michaelo Aondoakaa sąsajų su korumpuotais klanais, kad galėtų jam daryti spaudimą ir priversti šalį atšaukti priemones, kurių buvo imtasi prieš “Pfizer”, – teigiama dokumentuose.

Iš kur gavo dokumentus?

Svarbiausias neatsakytas klausimas, susijęs su “WikiLeaks”, – iš kur visi šie slapti dokumentai atsirado.
“WikiLeaks” įkūrėjas Julianas Assange’as aiškina, kad šį kartą, kaip ir visuomet, dokumentus “nutekino” slapti informatoriai. Ir žinoma, jų neatskleidžia. Todėl visa ši istorija apaugo legendomis ir sąmokslo teorijomis. Pavyzdžiui, esama net tokių nuomonių, kad JAV vyriausybė pati organizavo šį dokumentų paskelbimą.

Esą to įrodymas – kad dokumentai iš esmės neatskleidė jokių rimtų paslapčių (priešingai nei tuomet, kai tas pats tinklalapis paskelbė slaptus dokumentus apie JAV veiksmus Afganistane ir Irake), tad iš esmės nė kiek nepakenkė JAV vyriausybės ir diplomatų įvaizdžiui, o kai kuriais atvejais jam net pasitarnavo – visuomenei tokiu būdu buvo paskelbta tai, ką ji ir šiaip numanė, bet parodyta, kad diplomatai “gerai dirba savo darbą”.

O štai Irano prezidento patarėjas Esfandhianderis Rahimas Maschai’us mano, kad taip JAV siekė supriešinti skirtingas valstybes. “Amerika nori pristatyti save kaip vadovaujančią pasaulio valstybę, kaip tautų likimo šeimininkę. Ta šalis siekia įvairiuose pasaulio regionuose supriešinti valstybes vieną su kita. Pasaulis turėtų manyti, kad mes esame susibarę ir susipjovę. Taip amerikiečiai siekia įteisinti savo įtaką ir veiksmus atskiruose pasaulio regionuose”, – įsitikinęs E.R.Maschai’us.

Kita vertus, dokumentuose esama ir pačias JAV šiek tiek kompromituojančios informacijos, tad tokia versija galima abejoti.

Dar esama versijos, esą “WikiLeaks” bendradarbiavo su nusikalstamomis organizacijomis, pavyzdžiui, mafija, kuri finansavo kompromituojančios informacijos surinkimą ir paskelbimą, siekdama daryti spaudimą politikams. Tačiau ir ši versija neatrodo rimta, nes šiandien “WikiLeaks” vos suduria galą su galu: anksčiau svetainė gyvavo iš surenkamų aukų, tačiau praėjusią savaitę internetinė atsiskaitymų tarnyba “PayPal” uždarė sąskaitą, į kurią būdavo pervedamos aukos.

Beje, “WikiLeaks” atstovų nuomone, “PayPal” taip pasielgė neatlaikiusi JAV vyriausybės spaudimo. Kaip JAV vyriausybės spaudimą “WikiLeaks” aiškina ir tai, kad Didžiojoje Britanijoje šiuo metu kalinamas J.Assange’as yra visiškai izoliuotas nuo išorinio pasaulio. Net su advokatais jam bus leidžiama susitikti tik šiandien – gruodžio 13-ąją, likus parai iki teismo posėdžio, kuriame bus sprendžiama, ar išduoti jį Švedijai, kur jam būtų pateikti kaltinimai išprievartavimu.

N.Sarkozy
“… Sarkozy sugriebė Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą už atlapų ir išvadino jį melagiu…” – slaptame pranešime rašė vienas amerikietis diplomatas.

B.Pahoras
Slovėnija esą siekė JAV prezidento Baracko Obamos vizito mainais į sutikimą priimti vieną Gvantanamo kalinį.

D.Tuskas
NATO numatė, kad užpuolus Lenkiją ar bet kurią iš Baltijos šalių, Aljansas į kovą mestų devynias divizijas iš JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Lenkijos.

BOX 2:
Juliano Assange’o biografija

J.Assange’as – Australijos žurnalistas, labiausiai išgarsėjęs kaip gandų tinklalapio “WikiLeaks” redaktorius.
Iki tol jis dirbo programuotoju, dažnai viešai pasisakydavo apie spaudos laisvę, cenzūrą bei tiriamąją žurnalistiką.
2006-aisiais įkūrė tinklalapį “WikiLeaks”. Jame yra pasirodžiusi slapta informacija apie žudynes Kenijoje, už kurios paskelbimą J.Assange’as buvo apdovanotas “Amnesty International” žiniasklaidos prizu.
Vėliau J.Assange’o dėka tinklalapyje “WikiLeaks” publikuota skandalinga medžiaga apie nuodingas atliekas Afrikoje, Scientologų bažnyčią, Gvantanamo kalėjimą, bankininkų nusikaltimus, galiausiai – apie JAV veiksmus Irake ir Afganistane.
Lapkričio 28-ąją “WikiLeaks” pradėjo skelbti slaptus JAV diplomatų susirašinėjimus, kuriuos JAV vyriausybė pavadino “pavojingais ir neatsakingais”.
Lapkričio 30-ąją Interpolas paskelbė tarptautinę J.Assange’o paiešką dėl įtarimų išprievartavimu.
Gruodžio 7 d. jis buvo sulaikytas Didžiojoje Britanijoje ir šiuo metu laukia teismo sprendimo, ar bus išduotas Švedijai.
Gruodžio 9 d. “Times” pranešė, kad J.Assange’ą ketina paskelbti Metų žmogumi.

Londono Aukštasis teismas ketvirtadienį leido paleisti “WikiLeaks” įkūrėją Julianą Assange’ą (Džulianą Asandžą) iš kalėjimo už užstatą, atmetęs kaltintojų skundą dėl ankstesnio tokio teismo sprendimo.

“Duodu leidimą paleisti už užstatą”, – paskelbė 39-erių metų teisėjas Duncanas Ouseley (Dankanas Uzlis) australui.

Teisėjas atmetė apeliaciją prieš žemesnės instancijos teismo antradienį priimtą sprendimą paleisti J.Assange’ą, kurį Švedija siekia apklausti dėl jo įtariamų seksualinių nusikaltimų.

Pasak teisėjo, jis nemato pavojaus, kad J.Assange’as galėtų bandyti pabėgti iš šalies.

“Teismas nemato pagrindo manyti, kad susiduria su nuo teisingumo bėgančiu asmeniu, kuris siektų išvengti apklausos ir teismo proceso”, – sakė teisėjas.

J.Assange’as turėtų gyventi užmiesčio valdoje, priklausančioje buvusiam britų armijos karininkui Vaughanui Smithui (Vohanui Smitui), įkūrusiam žiniasklaidos klubą “Frontline Club”, kuriame “WikiLeaks” vykdė kai kurias savo operacijas.

Jo rėmėjai padėjo surinkti 240 tūkstančių svarų užstatą ir J.Assange’as turės nešioti elektroninį daviklį, kuris leistų nustatyti jo buvimo vietą.

Britanijos teismas dar antradienį nutarė, kad 39 metų Australijos pilietis, kurį Švedija siekia apklausti dėl jo įtariamų seksualinių nusikaltimų, gali būti paleistas už didžiulį užstatą, taip pat nustačius kitas griežtas sąlygas.

Antradienį vykusiame teismo posėdyje J.Assange’ą nuspręsta paleisti už 200 tūkst. svarų (816 tūkst. litų) užstatą, taip pat papildomą 40 tūkst. svarų (163,3 tūkst. litų) laidavimo sumą.

Teisėjas truputį pakeitė antradienį teismo nustatytas paleidimo už užstatą sąlygas, įpareigodamas J.Assange’ą registruotis netoli V.Smitho namų Safolke esančioje policijos nuovadoje.

Prie teismo rūmų merkiančiame lietuje laukusi nedidelė grupelė J.Assange’o rėmėjų džiaugsmingai sutiko žinią apie jo paleidimą.

“Karo nusikaltimų viešinimas nėra nusikaltimas”, – šaukė jie.

Antradienio teismo sprendimą apskundę britų kaltintojai veikė Švedijos vardu, nors iš Stokholmo nebuvo gavę oficialaus prašymo pateikti tokią apeliaciją, anksčiau ketvirtadienį pranešė Britanijos valstybės kaltintojas.

Švedija siekia, kad Britanija išduotų jai J.Assange’ą, norėdama jį apklausti dėl įtariamo seksualinio dviejų moterų užpuolimo Stokholme šių metų rugpjūtį, tačiau 39 metų Australijos piliečio šalininkai teigia, kad ši byla yra politiškai motyvuota.