Kolorade esančios Oro pajėgų kosminio skyriaus štabo atstovė spaudai majorė Toni Tones (Toni Touns) sakė, kad jų kompiuteriniame tinkle užblokuota prieiga prie mažiausiai 25 tinklalapių, talpinančių “WikiLeaks” pateiktą medžiagą.

Oro pajėgos “nuolat blokuoja prieigą Oro pajėgų kompiuteriniame tinkle prieigą prie tinklalapių, talpinančių netinkamą medžiagą arba žalingas programas. Tai taikoma bet kuriems tinklalapiams, kurie talpina įslaptintą medžiagą, taip pat tą, kuria paskelbė “WikiLeaks”, sakė pareigūnė.

JAV vyriausybė stengiasi sumažinti “WikiLeak” padarytą žalą, kurią šis tinklalapis padarė paskelbdamas dalį iš maždaug 25 tūkst. Valstybės departamento konfidencialios diplomatinės korespondencijos dokumentų, taip pat perduodamas juos kai kuriems žiniasklaidos kanalams.

Vašingtonas atsidūrė nepatogioje padėtyje, kai nuo praeito mėnesio pradėti viešinti dokumentai atskleidė, jog JAV diplomatai nediskretiškai arba niekinančiai apibūdindavo užsienio vyriausybes ir jų lyderius.

“Apmaudu, kad JAV oro pajėgos pasirinko neleisti savo darbuotojams prieiti prie informacijos, prie kurios gali prieiti praktiškai bet kas kitas pasaulyje”, – sakoma “The New York Times” atstovo Roberto Christie (Roberto Krisčio) pranešime.

Pentagonas jau anksčiau uždraudė savo darbuotojams naršyti internetu “WikiLeaks” paskelbtus dokumentus, tačiau neužblokavo prieigos prie tinklalapių, talpinančių nutekintą diplomatinę korespondenciją.

Pentagono pareigūnai nurodė darbuotojams, kad jiems “nederėtų naršyti “WikiLeaks” tinklalapio, nes ten esanti informacija tebėra laikoma įslaptinta”, sakė JAV Gynybos departamento atstovas pulkininkas Davidas Lapanas (Deividas Lapanas).

Britanijos teismas sutiko paleisti už užstatą tinklalapio “WikiLeaks” įkūrėją Julianą Assange’ą (Džulianą Asandžą). Nutarimą J.Assange’ą paleisti už užstatą priėmė Vestminsterio magistrato teismas. Jo posėdis įvyko gruodžio 14 dieną.

Tačiau J.Assange’ą tuoj pat neišeis į laisvę, nes Švedijos kaltintojams atstovaujantys teisininkai turi vėliau antradienį apsispręsti, ar apskųs šį teismo nutarimą.

Britų dienraštis “The Guardian” praneša, kad mainais už paleidimą skandalingojo tinklalapio įkūrėjas pasižadėjo atiduoti pasą, laikytis komendanto valandos, taip pat nešioti daviklį, kuris leistų nustatyti jo buvimo vietą.

Kitas teismo posėdis, kuriame bus nagrinėjama J.Assange’o byla, paskirtas 2011 metų sausio 11 dieną.

39 metų Australijos pilietis buvo gruodžio 7 dieną buvo sulaikytas Londone prašant Švedijai, kuri jį kaltina seksualinio pobūdžio nusikaltima

Tinklalapio “WikiLeaks”, kuris supykdė Vašingtoną, viešindamas slaptus JAV dokumentus, įkūrėjas Julianas Assange’as (Džulianas Asandžas) sekmadienį parodytame dokumentiniame filme sakė, kad jam gresia teisminis persekiojimas Jungtinėse Valstijose, taip pat kad yra nusivylęs teisingumu Švedijoje.

J.Assange’as buvo suimtas Didžiojoje Britanijoje pagal tarptautinį arešto orderį, kurį išdavė Švedija, siekianti jį apklausti dėl įtariamų lytinių nusikaltimų prieš dvi moteris. “WikiLeaks” įkūrėjas šiuos kaltinimus atmeta.

“Atvykau į Švediją kaip pabėgėlis leidėjas, įsitraukęs į nepaprastą kovą dėl leidybos su Pentagonu, per kurią suiminėjami žmonės, o mane mėginama kaltinti šnipinėjimu”, -J.Assange’as sakė duodamas interviu dokumentiniame filme, kuris buvo parodytas per Švedijos visuomeninę televiziją.

“Taigi esu nelaimingas ir nusivylęs, kaip yra piktnaudžiaujama Švedijos teisingumo sistema”, – 39 metų Australijos pilietis, duodamas interviu prieš areštą.

J.Assange’o vėl turėtų stoti prieš britų teismą antradienį. Jo advokatas Švedijoje sakė kovosiantis, kad aktyvistas nebūtų išduotas Stokholmui.

Viena iš J.Assange’o gynėjų Britanijoje – advokatė Jennifer Robinson (Dženifer Robinson) – penktadienį Londone sakė televizijai “ABC News”, kad JAV neišvengiamai pateiks kaltinimus jos klientui. Tačiau televizijos pranešime ši tema išsamiau nekomentuojama.

JAV teisingumo departamentas svarsto galimybes iškelti “WikiLeaks” baudžiamąją bylą dėl įvairių įtariamų nusikaltimų, tarp jų – dėl 1917 metais priimto Šnipinėjimo įstatymo pažeidimų, susijusių su šimtų konfidencialių arba įslaptintų JAV diplomatinių pranešimų paviešinimu.

Programišių grupuotė “Anonymous” paskelbė puolimą prieš Amazon.com 11 val. JAV Rytų pakrantės (18 val. Lietuvos) laiku, vadindami šį žingsnį operacijos “Atpildas” (Operation Payback) dalimi.

Panašu, kad Amazon.com per šią ataką nebuvo išsijungęs, o “Anonymous” pripažino savo nesėkmę socialiniame tinkle “Twitter” užregistruotoje paskyroje @AnonOpsNet, kurią grupuotė naudoja kibernetinėms atakoms koordinuoti.

“Gerai, mes pakeitėme taikinį – “Spiečius” nėra pakankamai didelius, kad atakuotų “Amazon”, – sakoma @AnonOpsNet svetainėje paskelbtame pranešime, kuriame taip pat nurodoma nukreipti savo puolimą prieš internetinių atsiskaitymų kompanijos “PayPal” tinklalapį.

Ketvirtadienį duodami interviu naujienų agentūrai AFP vienoje internetinių pokalbių svetainėje, “Anonymous” organizatoriai pagrasino rengti paskirstyto atsisakymo aptarnauti (Distributed Denial of Service, DDoS) atakas prieš visus, kurie esą “veikia prie “WikiLeaks”.

Kremlius patarė nevyriausybinėms organizacijoms padėti Didžiojoje Britanijoje areštuotam Julianui Assange`ui (Džulianui Asandžui), konkrečiai – pasiūlyti daug triukšmo pasaulyje sukėlusiam “WikiLeaks” įkūrėjui skirti Nobelio premiją, pranešė Rusijos valstybinės informacijos agentūros.

J.Assange`as buvo areštuotas antradienį Londone, to prašant Švedijai, kuri įtaria 39-erių metų australą keliais seksualinio pobūdžio nusikaltimais.

“Reikia visuomeninėms ir vyriausybinėms organizacijoms pamąstyti, kaip jam padėti. Galbūt pasiūlyti į Nobelio premijos laureatus”, – cituoja agentūros nenurodyto šaltinio Rusijos prezidento administracijoje, lydėjusio Dmitrijų Medvedevą kelionėje į Briuselį, žodžius.

Pranešimuose nenurodoma, kurioje kategorijoje siūloma nominuoti J.Assange`ą vienam labiausiai prestižinių pasaulio apdovanojimų gauti.

Nobelio premijos skiriamos kasmet už svarbius darbus fizikos, chemijos, medicinos ir fiziologijos, ekonomikos srityse, už literatūros kūrinius, už taikos stiprinimo veiklą.

Šiais metais šešios šalys, tarp jų Rusija, atsisakė dalyvauti Nobelio taikos premijos, paskirtos sėdinčiam kalėjime Kinijos disidentui Liu Xiaobo (Liu Siaobo), įteikimo ceremonijoje.

Komentarų iš Kremliaus atstovų gauti nepavyko.

“WikiLeaks” sukėlė Vašingtonui įtūžį, kai paskelbė didelį pluoštą slaptų dokumentų apie karą Irake ir Afganistane, taip pat slaptų diplomatinių ataskaitų, kuriose Amerikos diplomatai privačiai kandžiai apibūdina kitų valstybių lyderius ir informuoja Baltuosius rūmus apie jų abejotinus veiksmus.

Rusija šiose diplomatų ataskaitose apibūdinama kaip korumpuota “mafiozinė valstybė”, kur valdžia suaugo su organizuotu nusikalstamumu ir naudojasi ja nelegalioms operacijoms visame pasaulyje atlikti, o verslas ir gyventojai įprato prie to ir nė nemurma.

D.Medvedevas pažymėjo, jog dokumentų nutekėjimas rodo JAV diplomatijos “cinizmą”, bet drauge patikino, kad tai nėra pagrindas rimtai pabloginti ryšius su Vašingtonu.

Kaltinimai Julianui Assange’ui (Džulianui Asandžui) seksualine prievarta nesusiję su tinklalapiu “WikiLeaks” ir jam pačiam derėtų tai pasakyti, trečiadienį sakė advokatas, atstovaujantis dviem švedėms, kurios apkaltino australą išprievartavimu.

“Nėra absoliučiai jokio ryšio tarp to, ką teko išgyventi toms dviem moterims, ir “WikiLeaks, CŽV ar Amerikos administracijos”, – Claesas Borgstroemas (Klaesas Borgstriomas).

Byla “absoliučiai nesusijusi su “WikiLeaks”, pabrėžė advokatas.

“Norėčiau, kad Julianas Assange’as išeitų į priekį ir pats tai pasakytų, – sakė C.Borgstroemas žurnalistams Stokholme. – Tai būtų būdas išsklaidyti visus šiuos gandus”.

C.Borgstroemas kritikavo 39 metų australą už tai, kad jis “ne tik užsiminė, bet aiškiai pasakė, jog ši byla yra sąmokslas”.

“Jis žino, jog tai visiškai nesusiję su “WikiLeaks”, – sakė advokatas.

J.Assange’as buvo areštuotas antradienį Londone pagal Švedijos išduotą arešto orderį. Stokholmo teismas siekia jį apklausti dėl įtariamų seksualinių nusikaltimų, tarp jų išžaginimo ir seksualinio priekabiavimo. “WikiLeaks” vadovas šiuos kaltinimus griežtai neigia.

Nors neįrodyta, kad Rusijos vyriausybė prisidėjo prie 2007 metais organizuotų kibernetinių atakų prieš Estiją, Jungtinėms Valstijoms Estijos vyriausybė pareiškė esanti įsitikinusi, kad Kremlius yra neabejotinai susijęs su šia akcija, tai antradienio vakarą savo interneto leidinyje rašo tarptautinis politikos žurnalas “Foreign Policy”, remdamasis tinklalapyje “Wikileaks” paskelbtais dokumentais.

“Estijos vyriausybė įsitikinusi, jog turi pakankamai išsamių paliudijimų, kad Maskva susijusi su atakomis, – rašoma JAV ambasados Taline telegramoje 2007 metų birželio 6 dieną. – Kaip pranešė (Estijos) prezidentas (Toomas Hendrikas) Ilvesas ambasadoriui (Stanley Davisui Phillipsui (Stenliui Devisui Filipsui), išsinuomoti daug “botų” atakai pernelyg brangus malonumas”.

Kaip pažymima telegramoje, kažkoks žmogus, kurio vardas neįskaitomas, kalbėdamasis su ambasados darbuotojais, ne kartą klausė, “Kam naudingos šios atakos?”. Šaltinis pareiškė nuomonę, kad atakos, per kurią iš anoniminių serverių buvo atakuojamos vyriausybės įstaigos ir strategiškai svarbūs taikiniai privačiame sektoriuje, pobūdis labai tiksliai atitinka Putino režimo (tuomečio Rusijos prezidento Vladimiro Putino) naujo “ginklo” išbandymo veiksmų būdą, pažymima tinklalapyje “Wikileaks” paskelbtame dokumente.

“Šaltinis sakė mums, jog Estijos vyriausybė dabar mano, kad jos pirminis kibernetinio maišto įvertinimas galėjo būti neteisingas”, – pažymima dokumente.

“Nagrinėjant atakų eigą aiškėja, kad kažkur veikė nedidelė vadovavimo grupė, kuri rengėsi organizuoti savo atakas gegužės 9 dieną, – paaiškino šaltinis dokumente. – Bet kai Gynybos ministerija pranešė, kad ketina perkelti Bronzinį kareivį balandžio 27 dieną, jie pakeitė savo planus ir pamėgino susieti juos su monumento perkėlimu”.

JAV ambasados pareigūnai pažymi, jog Estijos analitikų vertinimu, sudėtingai suplanuotos atakos ir jų organizavimas rusakalbių gyventojų forumuose internete, leidžia daryti išvadą, kad pagrindiniai veikėjai mėgino savo pirmines atakas užmaskuoti kibernetiniu maištu.

“Juk negalima manyti, kad spontaniškos visuomenės kibernetinės atakos turėjo iš anksto sudarytą taikinių sąrašą, kad jos buvo suderintos pagal dienas ir minutes”, – teigia šaltinis.

Remiantis telegrama, Kremlių remiančio jaunimo judėjimo “Naši” Padniestrės regiono komisaras Konstantinas Koloskovas prisiėmė atsakomybę už ankstesnes atakas gegužės 29 dieną.

Šaltinis mano, jog K.Koloskovas gali būti susijęs su kibernetinėmis atakomis, bet pažymėjo, kad kai kurios iš šių atakų buvo labai sudėtingos ir akivaizdžiai pranoko programišių mėgėjų galimybes.

Kaip pavyzdį, kažkoks šaltinis, kurio vardas neįskaitomas, pranešė ambasados darbuotojams apie atakas, per kurias buvo naudojamas slaptas ryšių duomenų bazės paketas

Jis išvedė iš rikiuotės vyriausybės ir didelės telekomunikacijų bendrovės “Eliot” maršrutizatorius taip greitai, kad Estijos specialistai iki šiol neišsiaiškino, kaip tai buvo padaryta.

“Wikileaks” paskelbtas Amerikos diplomatų susirašinėjimas rodo, kad Lietuvos diplomatai sąžiningai užsidirba savo atlyginimą, o bendras aplink vykstančių politinių procesų suvokimas visiškai atitinka tą, kokį jį savo slaptuose pranešimuose mato sąjungininkai.

Gaila, kad JAV ambasados Vilniuje pranešimai svetainės “Wikileaks” autoriams ir jų pavogtų diplomatinių telegramų rūšiuotojams didžiojoje pasaulio žiniasklaidoje neatrodo labai svarbūs, tad kol kas Lietuvos vardas šiame skandale minimas nedaug.

Bet tikėkimės, kad anksčiau ar vėliau tas beveik tūkstantis diplomatinių pranešimų (iš kurių tik du pažymėti aukščiausia slaptumo žyme “Slapta, ne užsieniečių akims”) iš Vilniaus irgi taps žinomi ir galėsime pasiskaityti, kaip Lietuvos užsienio ir vidaus politiką mato mūsų geriausi sąjungininkai. Nes jau viešai paskelbtas JAV ambasadoriaus NATO Ivo Daalderio pranešimas apie pastangas sutrukdyti Prancūzijai parduoti Rusijai desantinį laivą “Mistral” rodo, kad Amerika buvo ir išlieka geriausia Lietuvos sąjungininkė NATO.

Dėl Baltijos šalių sulaužė tradiciją

Kaip rašoma I.Daalderio pranešime, šių metų vasario 9-ąją per tradicinius NATO ambasadorių pietus Lietuvos atstovas Linas Linkevičius iškėlė klausimą dėl “Mistralio” pardavimo. Lietuvos ambasadorius nurodė, kad šis kontraktas – ne vien tik Prancūzijos vidaus reikalas, tad turėtų būti aptartas Aljanso viduje. Nors tą kartą Prancūzijos ambasadorė Pascale Andreani pratylėjo, bet kitą dieną padarė pareiškimą, kuriuo pabrėžė Prancūzijos įsipareigojimus Baltijos šalių saugumui ir kaip pavyzdį nurodė dalyvavimą oro policijos misijoje.

Pranešime į Vašingtoną I.Daalderis pabrėžė, kad pagal ilgametę tradiciją NATO taryboje neaptarinėjami atskirų narių dvišaliai ginkluotės pardavimo kontraktai, nes tai laikoma šalių vidaus reikalu. Tad iki Lietuvos diplomatijai iškeliant šį klausimą “Mistralio” pardavimas nebuvo aptariamas. Netgi po to dalis NATO valstybių, iš principo nepritariančių Prancūzijos sprendimui prisidėti prie Rusijos perginklavimo, manė, kad susiklosčiusių tradicijų laužyti nereikėtų.

Tačiau JAV ambasadorius rekomendavo savo vadovybei šiuo atveju padaryti išimtį, nes “Mistralio” pardavimas keliąs kai kurių sąjungininkų susirūpinimą.

Tuo pat metu, kai klausimas dėl “Mistralio” pardavimo buvo iškeltas NATO taryboje, JAV gynybos ministras Robertas Gatesas susitiko su Prancūzijos gynybos ministru Herve Morinu ir šalia kitų klausimų iškėlė “Mistralio” pardavimą, nurodydamas, kad tai kelia rimtą susirūpinimą sąjungininkams Vidurio ir Rytų Europoje. Karo laivo pardavimas Rusijai, Maskvai ne iki galo įvykdžius savo įsipareigojimus atitraukti kariuomenę Gruzijoje, būtų blogas ženklas.

H.Morinui prieštaraujant, kad “Mistralis” niekaip negalės iš esmės sustiprinti Rusijos laivyno galių, R.Gatesas nurodė, kad kalba ne apie kovinius pajėgumus, o apie politinius signalus Rusijai ir apie kai kurių sąjungininkų pasitikėjimą Vakarais.

Pademonstravo karinę paramą

Sunku daryti platesnes išvadas neturint daugiau dokumentų, bet netgi iš šių dviejų pokalbių akivaizdu, kad geriausiai Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių susirūpinimą dėl Rusijos grėsmės supranta amerikiečiai, kurie dėl savo sąjungininkų interesų pasirengę netgi laužyti nusistovėjusias nerašytas NATO vidaus taisykles.

Taip pat galima prisiminti, kad praėjus dviem mėnesiams po šių pokalbių krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė lankėsi Vašingtone, iš kurio grįžo su pažadu, kad Amerikos ginkluotosios pajėgos pradės rengti reguliarius mokymus su Baltijos valstybių pajėgomis. Dar po kelių mėnesių Latvijos Adažių poligone vykusių pratybų metu JAV kariai akivaizdžiai mokėsi permesti pajėgas į Baltijos valstybes ir nuodugniai tikrino, kaip vietos uosto, geležinkelių bei kelių infrastruktūra tinka sunkiajai kovinei technikai, įskaitant tankus, pervežti.

Galima spėti, kad NATO viduje vykusiuos diskusijos dėl “Mistralio” pardavimo bei JAV požiūris į Baltijos šalių bei Lenkijos susirūpinimą turėjo nemenkos įtakos, kad Aljansas pagaliau parengė ir neseniai patvirtino Baltijos šalių gynybos planus.

Taip pat “Wikileaks” nutekinta informacija paaiškina prezidentės Dalios Grybauskaitės demaršą, atsisakant vykti į Prahą pavakarieniauti su JAV prezidentu Baracku Obama.

JAV diplomatų susirašinėjime tiesiai šviesiai įvardijama, kad B.Obama, siekdamas Rusijos paramos sprendžiant Irano raketų grėsmę, iškeitė ankstesnės, George’o W.Busho administracijos jau pasiektus susitarimus su Lenkija ir Čekija dėl stacionarios priešraketinės ginkluotės sistemos statybos į “santykių perkrovimą” su Kremliumi. Rusija atsisakė parduoti Iranui modernią priešlėktuvinę ginkluotę ir prisidėjo prie sankcijų Iranui, o JAV stacionarias, tad ilgaamžes ir strategiškai svarbias priešraketines pozicijas Vidurio bei Rytų Europoje pakeitė karo laivų ir mobiliųjų priešlėktuvinių raketų budėjimu. Kurį prireikus visados galima nutraukti. Vėliau Prahoje pasirašytas B.Obamos ir Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo susitarimas dėl branduolinės ginkluotės mažinimo taip pat neprisidėjo prie Europos saugumo užtikrinimo – ne veltui šiuo metu JAV Kongrese kyla prieš mėnesį vadinamuosius pusiaukelės rinkimus laimėjusių respublikonų balsai prieš šio susitarimo ratifikavimą.

Amerikiečiai viską mato teisingai

Bendra išvada, kurią galima padaryti skaitant “Wikileaks” jau paskelbtą JAV diplomatų susirašinėjimą, – amerikiečiai nėra tokie naivūs, kaip kartais gali pasirodyti klausantis jų viešų pareiškimų. Ypač tai liečia jų santykius su Rusija.

Viešai – glėbesčiavimasis ir kalbos apie “santykių perkrovimą” bei draugystę, už uždarų durų – labai blaivus padėties pagal teritoriją didžiausioje pasaulio valstybėje vertinimas. JAV diplomatų pranešimuose Rusija – tai valstybės organizuoto nusikalstamumo valdoma šalis, kurios priešakyje stovi gaujos vadas (būtent taip reikia versti idiomą “Alpha-Dog”) Vladimiras Putinas.

Liberalusis prezidentas D.Medvedevas, į kurį dar neseniai Vakarai dėjo tiek daug vilčių, – tik premjero šešėlis, po pusantrų metų vėl užleisiantis savo kabinetą Kremliuje V.Putinui. Tad Lietuvos vadovai – prezidentė D.Grybauskaitė ir premjeras Andrius Kubilius – neprašovė, kad susitikimus rengė ir tarpvalstybinius klausimus aptarinėjo būtent su V.Putinu, neteikdami pernelyg didelės svarbos lyg ir planuotam susitikimui su D.Medvedevu. Vis tiek, kaip JAV diplomatams aiškino Azerbaidžano prezidentas Ilchamas Alijevas, tai, kas sutariama su D.Medevedevu, vėliau dar turi būti pertarta su Vyriausybe, nes tikrąją valdžią turi būtent jos vadovas.

Dar viena išvada – ne visada už uždarų durų nuskambėję grasinantys žodžiai vėliau virsta darbais. Štai visai neseniai Lietuvoje su vizitu lankėsi Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, su kuriuo labai dalykiškai buvo kalbamasi apie draugiškų santykių palaikymą ir elektros energijos pirkimą. Jei ne “Wikileaks”, net nežinotume, kad prieš penketą metų tas pats politikas, spjovęs į bet kokį diplomatinį etiketą, atvirai grasino Lietuvos ambasadoriui Kijeve: “Jūsų veiksmai turės neigiamų padarinių Lietuvos ir Ukrainos santykių plėtrai ateityje”.

Laikas praėjo, aistros nurimo, dalykiniai interesai paėmė viršų. Tai, ko gera, bus pati geriausia “Wikileaks” skandalo pamoka žmonėms, kurie lig šiol buvo labai tolimi nuo diplomatinio pasaulio ir įsivaizdavo, kad kokių nors pikantiškų detalių iš diplomatinio susirašinėjimo paskelbimas gali sukiršinti valstybes ar jų vadovus.

Tinklalapio “Wikileaks” įkūrėjo Juliano Assange`o (Džuliano Asandžo) advokatas tariasi dėl jo kliento atvykimo į policiją apklausai byloje dėl seksualinių nusikaltimų.

Advokatas Markas Stephensas (Markas Stivensas) žurnalistams sakė, kad Londono policija paskambino jam pranešti, kad gavo Švedijos išduotą J.Assange’o arešto orderį.

“Wikileaks” vadovas, kuris užsitraukė Vašingtono nemalonę, kai internete paviešino tūkstančius įslaptintų vyriausybinių dokumentų, yra apsistojęs nežinomoje vietoje Didžiojoje Britanijoje.

“Tariamės dėl susitikimo su policija savo noru”, – sakė M.Stephensas pirmadienį, tačiau atsisakė nurodyti, kad J.Assange’as bus apklaustas.

Skotland Jardas savo komentarų šiuo klausimu nepateikė.

Švedija siekia apklausti 39 metų australą byloje, kurioje jis įtariamas išžaginimu, seksualiniu priekabiavimu ir neteisėta prievarta. Dėl šios bylos J.Assange’as gali būti išduotas Švedijai.

Švedijai išdavus J.Assange’o arešto orderį, lapkričio 30 dieną tarptautinė kriminalinės policijos organizacija Interpolas įtraukė “WikiLeaks” vadovą į labiausiai ieškomų asmenų sąrašą.

Praėjusią savaitę Švedijos aukščiausios instancijos teismas patvirtino arešto orderį.

J.Assange’as neigia kaltinimus, kurie, pasak M.Stephenso, “WikiLeaks” vadovui buvo mesti po ginčo dėl “lytinio akto, kuris įvyko esant abiejų partnerių sutikimui, bet buvo nesaugus”. Advokatas sakė, kad švedų atliekamas bylos tyrimas virto “politiniu reginiu”.

Pirmadienį spaudimas “WikiLeaks” dar padidėjo, kai švedų pareigūnai uždarė J.Assange’o banko sąskaitą, atimdami iš jo svarbią lėšų rinkimo priemonę.

Pirmadienis buvo pirmoji diena, kai svetainė “WikiLeaks” nepaskelbė jokių naujų diplomatinio susirašinėjimo dokumentų. Kol kas nežinoma, ar su tuo kaip nors susijusios kompiuterinės atakos.

“Amazon” atsisakė talpinti savo serveriuose “Wikileaks” failus, paklusdama JAV politiniam spaudimui, kai šis tinklalapis paviešino dalį iš daugiau nei 250 tūkst. įslaptintų Vašingtono diplomatinio susirašinėjimo dokumentų, kaip manoma, nutekintų vieno nepatenkinto amerikiečio kariškio.

Dabar dalis tinklalapio yra Prancūzijoje veikiančiuose interneto paslaugų tiekėjo OVH serveriuose, taip pat Švedijoje veikiančiose tarnybinėse stotyse, rodo interneto prisijungimų analizė.

Šį faktą patvirtino vienas “WikiLeaks” šaltinis, tačiau jis perspėjo, kad tokia padėtis tikriausiai truks neilgai.

“WikiLeaks” kelias dienas gana reguliariai keitė šalis ir serverius, nes jis tapo kelių interneto atakų taikiniu, todėl nežinia, ar rytoj jis nebus perkeltas kitur”, – sakė šaltinis.

OVH atsisakė patvirtinti, ar “WikiLeaks” failai talpinami šios bendrovės serveriuose, kai buvo apie tai užklausta naujienų agentūros AFP.

“WikiLeaks” sekmadienį ir pirmadienį informavo tapusi masinių paskirstyto atsisakymo aptarnauti (Distributed Denial od Service, DDoS) kibernetinių atakų taikinių, kuriomis siekta tinklalapį sugadinti arba sulėtinti jo veiklą.

Paprastai DDoS atakoms pasitelkiami daugybė interneto “zombių” – virusais užkrėstų kompiuterių, kuriems siunčiamos komandos vienu metu mėginti prisijungti prie tinklalapio, tokiu būdu smarkiai apkraunant jo serverius arba juos visiškai išjungiant.

Interneto milžinė “Amazon” trečiadienį pasidavė JAV politiniam spaudimui ir pašalino konfidencialią diplomatinę medžiagą paviešinusį tinklalapį “WikiLeaks” iš savo serverių, jo vadovai buvo priversti perkelti portalą į Europą.

“Apmaudu, kad “Amazon” užtruko penkis mėnesius, kol nutraukė ryšius su “WikiLeaks” – ir tik panaudojus politinį spaudimą”, – sakė Niujorko valstijai JAV Kongrese atstovaujantis respublikonas Peteris Kingas (Piteris Kingas).

“Pageidavau, kad “Amazon” žengtų šį žingsnį, kai “WikiLeaks” dar liepą sukėlė pavojų JAV karių gyvybėms, tačiau man malonu, kad kompanija pagaliau ištaisė savo veiksmus, – sakoma P.Kingo pranešime. – Ši padėtis turėtų tapti pavyzdžiu visiems privačioms JAV ir tarptautinėms bendrovėms – verslo vykdymas su “WikiLeaks” netoleruotinas ir prieštarauja Amerikos interesams.”

Tuo tarpu “WikiLeaks” savo svetainėje (socialiniame tinkle) “Twitter” paskelbtuose pranešimuose patvirtino buvusi “išmesta” iš “Amazon” serverių ir peikė interneto paslaugų milžinę, jog ši nesilaiko JAV konstitucijos Pirmosios pataisos, garantuojančios žodžio laisvę.

“Laisvas žodis laisvės šalyje: puiku, dabar mūsų doleriai išleidžiami žmonėms įdarbinti Europoje, – sakoma “WikiLeaks” žinutėje. – Jeigu “Amazon” taip neparanki Pirmoji pataisa, jai vertėtų trauktis iš knygų prekybos verslo.”

Trečiadienį “WikiLeaks” tinklalapis veikė lėtai arba būdavo neprieinamas, tačiau kol kas neaišku, ar šiuos sutrikimus lėmė serverių keitimo procedūra, ar portalas vėl tapo kibernetinių atakų, kurių buvo užfiksuota anksčiau, taikiniu.

JAV senatorius Joe Liebermanas (Džo Libermanas), pirmininkaujantis Nacionalinio saugumo ir vyriausybės reikalų komitetui, sakė planuojantis aptarti su “Amazon”, kurios būstinė yra Siatle, “WikiLeaks” tinklalapio talpinimo paslaugos teikimo klausimą.

“Užklausiu “Amazon” apie jų ryšių su “WikiLeaks” pobūdį, taip pat ką šis ir kiti interneto paslaugų tiekėjai darys ateityje, siekiant užtikrinti, kad jų paslaugos nebus naudojamos platinti pavogtai įslaptintai informacijai”, – sakė Konektikutui atstovaujantis nepriklausomas senatorius.

“Amazon” yra vienas iš didžiųjų tarptautinių interneto tiekėjų, nuomojantis savo serverius visame pasaulyje. Ši bendrovė neatsakė į keliskart naujienų agentūros AFP pateiktus pasiteiravimus, ar “WikiLeaks” naudojasi jos serveriais.

„WikiLeaks“ nutekinti duomenys rodo, kad Lietuva nuo 2007 m derėjosi su JAV dėl Gvantanamo kalinių priėmimo ir beveik susitarė dėl ten kalėjusių uzbekų.

Viešos diskusijos dėl galimybės Lietuvoje priglausti terorizmu kaltintus Gvantanamo kalinius prasidėjo maždaug 2009-ųjų pradžioje. Tačiau, kaip rodo tinklalapio „WikiLeaks“ paviešinti JAV diplomatijos duomenys, slaptos derybos su Vašingtonu šiuo klausimu prasidėjo gerokai anksčiau.

Dėl Gvantanamo kalinių priėmimo JAV su Lietuva tarėsi dar tuomet, kai Vyriausybei vadovavo socialdemokratas Gediminas Kirkilas. Tai įrodo „WikiLeaks“ paskelbta slapta pažyma, kurią JAV ambasada Paryžiuje siuntė JAV valstybės sekretorei Hillary Clinton.

Pernai vasario 20 d. parašytame dokumente aprašomas karo nusikaltimus kuruojančio JAV ambasadoriaus Clinto Williamsono susitikimas su Prancūzijos pareigūnais. Susitikimo metu buvo aptariamos JAV pastangos įkurdinti uždaromo Gvantanamo bazės kalėjimo kalinius ES šalyse. Iš ambasadoriaus pareiškimų aiškiai matyti, kad Lietuva šį pasiūlymą gavo gerokai anksčiau nei apie tai buvo paskelbta.

„Chevalier (kalbama apie Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos atstovą Ericą Chevalier – red. past.) buvo susirūpinęs dėl JAV vyriausybės derybų su Lietuva dėl (Gvantanamo – red. past.) kalinių. Prancūzija, pažymėjo jis, tvirtai laikosi nuostatos, kad prieš sudarant dvišalius susitarimus būtinas procesas ES mastu. Williamsonas pažymėjo, kad neseniai Lietuvos viešai išreikštas pasižadėjimas priimti Gvantanamo kalinius – beveik dvejus metus trukusių derybų rezultatas, o Lietuva užtikrino, kad susitarimas priimti kalinius galėtų būti sudarytas tik po to, kai bus priimta bendra ES pozicija“, – rašoma dokumente.

„Vilniaus diena“ rašo:

Paprašytas pateikti daugiau informacijos apie Gvantanamo kalinius, kuriuos ketinta siųsti į Lietuvą, JAV ambasadorius nurodė, kad mūsų šaliai parinkti uzbekų tautybės asmenys. Tiesa, vardindamas argumentus, dėl kurių į Lietuvą turėtų keliauti uzbekai, C.Williamsonas pareiškė, kad Lietuvoje gausu uzbekų, ir jie neturėtų problemų bendraudami su lietuviais.

Anot dokumento, C.Williamsonas nurodė, kad „Lietuva yra suinteresuota priimti kai kuriuos uzbekų kalinius, kadangi šie kaliniai – kaip nurodė Lietuvos vyriausybė – galėtų geriausiai pritapti Lietuvos visuomenėje“.

Diplomatas pateikė ir dar vieną, labai netikėtą motyvą. Esą Lietuvos vyriausybė nurodė, kad uzbekai Lietuvoje galėtų lengvai pritapti „dėl bendros kalbos ir didelės uzbekų populiacijos šalyje“. Duomenys apie galimą uzbekų kalinių iš Gvantanamo priėmimą buvo skelbti ir Lietuvoje. Žinoma, neminint JAV diplomatų įsitikinimo, kad mūsų šalyje pilna uzbekų.

Anot dokumento, Lietuvos pareigūnai kontaktavo su uzbekais, kurie turėjo keliauti į mūsų šalį: „Williamsonas pasakė, kad JAV ieško būdų suvesti kalinius ir juos potencialiai priimsiančias šalis, kaip neseniai padaryta su uzbekais ir Lietuva“.

Tiesa, Lietuva laukė žalios šviesos iš Briuselio. „Williamsonas patikslino, kad Lietuvos vyriausybė ketina priimti šiuos kalinius, tik kai bus sutarta dėl bendros ES pozicijos“, – rašoma pranešime

Pernai vasarį, kuomet į viešumą pateko informacija apie Lietuvos ketinimus priglobti vieną ar keletą Gvantanamo kalinių, aukščiausi šalies politikai choru tvirtino, kad derybos tik ką prasidėjo.

„Šis klausimas tik pradėtas svarstyti ir nebus bravūriškai įgyvendintas“, – tuomet sakė teisingumo ministras Remigijus Šimašius.

Oficialūs veiksmai dėl Gvantanamo kalinių taip pat prasidėjo pernai vasarį, o ne pora metų anksčiau, kaip nurodo „WikiLeaks“ dokumentas. Visuomenei pateikta lakoniška informacija, esą JAV su prašymu priglobti du Gvantanamo kalinius kreipėsi 2009 m. vasario 5 d.

Beje, akivaizdu, kad politikai skubėjo priimti JAV reikalingą sprendimą kuo greičiau, iki baigiantis Prezidento Valdo Adamkaus kadencijai. Premjeras Andrius Kubilius Seime minėjo, kad Gvantanamo klausimą reikia išspręsti iki gegužės, kuomet vyks prezidento rinkimai.

Iki rinkimų uzbekai į Lietuvą neatvyko, o Prezidente tapusi Dalia Grybauskaitė atsisakė priimti Gvantanamo kalinius iki bus išsklaidytos abejonės dėl Lietuvos teritorijoje galimai veikusio Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo.

Nors, kaip rodo „WikiLeaks“ dokumentas, derybos dėl Gvantanamo kalinių priėmimo prasidėjo 2007-aisiais, kuomet prie Vyriausybės stovėjo socdemas G.Kirkilas, pats ekspremjeras teigia apie jokias derybas negirdėjęs.

„Ne, mano laikais dar nebuvo šito klausimo“, – dienraščiui teigė G.Kirkilas. Pasak jo, amerikiečiai dėl Gvantanamo kalinių priglaudimo kreipėsi tik po to, kai Barackas Obama buvo išrinktas prezidentu ir ėmėsi kankinimais pagarsėjusio kalėjimo uždarymo.

Tiesa, ekspremjeras neatmetė galimybės, kad derybos galėjo būti vykdomos tiesiogiai su prezidentūra. „Su manimi niekas nesiderėjo. Gal čia su prezidentūra buvo… bet su manimi – tikrai ne“, – svarstė pašnekovas.

Kadenciją baigusio Prezidento V.Adamkaus asistentė Božena Krasovskaja dienraščiui teigė negalinti niekuo padėti – esą ji Prezidentą matys tik kitą savaitę.

„Lietuvos žinios“ praneša:

Julianas Assange’as švenčia pergalę viešojoje erdvėje, tačiau kituose frontuose jam tenka galynėtis su gausybe problemų. Paslaptingąjį australą pradėjo medžioti Interpolas. O jis žada, kad kitas “Wikileaks” taikinys bus Amerikos bankai.